17.3.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 65/120

1.1

2004 m. lapkričio 4–5 d. Europos Vadovų Taryba patvirtino antrąją daugiametę programa dėl Europos Sąjungos bendros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimo — Hagos programą (1). Programoje numatytos bendros ir specialios laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės (LSTE) plėtros politikos gairės ateinantiems penkeriems metams (2005–2009).

1.2

Europos Vadovų Taryba paragino Europos Komisiją parengti veiksmų planą, kuriame būtų pasiūlyti veiksmai pagal Hagos programoje išdėstytas gaires. 2005 m. gegužės 10 d. Europos Komisija paskelbė komunikatą Hagos programa: dešimt prioritetų ateinantiems penkeriems metams. Partnerystė Europos atsinaujinimo vardan laisvės, saugumo ir teisingumo srityje  (2), kuriame išdėstyti strateginiai tikslai ateinantiems penkeriems metams, pateiktas politinių programų ir teisėkūros iniciatyvų šiose srityse priėmimo grafikas.

2.1

Praėjus penkeriems metams nuo susitikimo Tamperėje tikslai nėra pasiekti. ES nėra bendra laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė. Nors Hagos programa nenumato daug siekių, jos tikslai yra labai svarbūs.

2.2

Kuriant bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę turi būti nustatyta tinkama šių trijų aspektų pusiausvyra. Hagos programoje į tai atsižvelgiama nepakankamai. Saugumo politika turėtų saugoti laisvės ir teisingumo vertybes. EESRK mano, kad šios politikos pagrindas turi būti pagrindinių laisvių ir teisių, užtikrintų Europos žmogaus teisių konvencijoje ir ES pagrindinių teisių chartijoje, apsauga.

2.3

EESRK mano, kad saugumo politika turi būti veiksminga, ginanti laisvos ir atviros visuomenės piliečius teisingumo rėmuose, remiantis teisinės valstybės principu. Diena, kai bus patvirtinti neproporcingi teisės aktai dėl kovos su terorizmu, kuriuose saugumo tikslais bus pamintos žmogaus teisės, bus pirmosios teroristų pergalės diena. Europos pilietinė visuomenė sprendžiant šias problemas turėtų vaidinti svarbų ir aktyvų vaidmenį.

2.4

EESRK ragina aktyviai ugdyti Europos Sąjungos pilietybę. Mes siūlome, kad ji būtų aukštesnės kokybės, atviresnė, egalitarinė, suteikiama nediskriminuojant.

2.5

Labai svarbu, kad Europos Sąjunga sukurtų bendrą prieglobsčio suteikimo procedūrą ir vienodą statusą, remiantis Ženevos konvencija.

2.6

ES turi parengti bendrąją imigracijos politiką ir harmonizuoti įstatymus, net tik siekiant apsisaugoti nuo nelegalios imigracijos ir kovojant su žmonių prekyba užsiimančiais nusikaltėlių tinklais, bet taip pat ir priimant legalius imigrantus skaidriomis ir lanksčiomis teisinėmis procedūromis.

2.7

Su imigrantais ir prieglobsčio prašančiais asmenimis, turi būti teisingai elgiamasi, remiantis pagrindinių teisių chartija ir nediskriminavimo įstatymais.

2.8

Hagos programa turėtų stiprinti laisvę, saugumą ir teisingumą ir skatinti veiksmingumą, teisėtumą, lygybę ir proporcingumą; šiuo tikslu turi būti naudojama ES teisė ir visi įmanomi instituciniai mechanizmai.

2.9

Ypač svarbu tinkamai reaguoti į dabartinį šių politikų teisminį ir institucinį sudėtingumą. Šio sudėtingumo patekimas į tarpvyriausybinį lygį (trečiasis ramstis) riboja Bendrijos metodo veiksmingumą ir taikymo apimtį. Konstitucinės sutarties projekte numatyti veiksmingi ir nuoseklūs daugelio bendradarbiavo laisvės, saugumo ir teisingumo srityje problemų sprendimo būdai.

2.10

Nors Konstitucinės sutarties projekte pateikiami nauji teisinai šios politikos plėtros pagrindai, dabartinėje Sutartyje yra naudingų priemonių, kurios turi būti panaudotos.

2.11

Europos teisingumo erdvė turi būti pagrįsta pasitikėjimu ir abipusiu teismo sprendimų pripažinimu. Taip pat reikalingos naujos teisinės priemonės

2.12

Visos su saugumo susijusios teisėkūros priemonės turi būti išsamiai ir nuolat vertinamos, Europos Parlamentas ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismas turi taip pat vykdyti priežiūrą. Tik tokiu būdu gali būti sukurta bendroji laisvės, saugumo ir teisingumo erdvė.

2.13

Nė vienas iš Hagos programoje ir veiksmų plane išdėstytų tikslų negali būti pasiektas be pakankamo finansavimo. Europos Komisija dėl trijų pagrindų programų pateikė pasiūlymus (2005 m. balandžio mėn.); EESRK dėl jų rengia nuomones (3).

3.1

Teisingumo ir vidaus reikalų ramstį, įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, įtraukus į Bendrijos sistemą, 1999 m. spalio 15–16 d. Tamperėje Europos Vadovų Taryba patvirtino pirmąją su šiomis politikos sritimis susijusią daugiametę programą — Tamperės programą.

3.2

Po penkerių metų buvo padaryta didelė pažanga kuriant bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę. Taryba pabrėžė, kad buvo padėti bendros prieglobsčio ir imigracijos politikos pagrindai, parengtas sienų kontrolės suderinimas, sustiprintas policijos bendradarbiavimas, padaryta akivaizdi pažanga atliekant parengiamąjį teismo sprendimų ir nuosprendžių tarpusavio pripažinimo principu grindžiamo teisminio bendradarbiavimo darbą  (4).

3.3

Tačiau naujausiame Europos Komisijos kas dvejus metus rengiamame pranešime, įvertinančiame 2004 m. pirmoje pusėje pasiektą pažangą (5), teigiama, kad pasiekta skirtingų politikos sričių sanglauda buvo mažesnė nei tikėtasi.

3.4

Reikia suprasti, kad tvirtinant laisvės, saugumo ir teisingumo sričių bendrąją politiką ir suderintus standartus atsiranda esminių kliūčių — skiriasi teisinės sistemos, politikos gairės ir kartais nacionaliniai interesai. Europos integracijos ir kitų politikos sričių patirtis rodo, kad esant stipriai valstybių narių valiai ir aiškiam Komisijos vadovavimui įmanoma šias kliūtis įveikti.

3.5

EESRK mano, kad, vertinant bendrai, pažanga per maža. Specialūs tikslai, dėl kurių sutarta Tamperėje, nepasiekti, dauguma taikomų politikos programų neatitinka kokybės standartų.

3.6

Hagos programos vykdytojų laukia sunkus uždavinys įtvirtinti ir skatinti bendros laisvės, saugumo ir teisingumo erdvės sukūrimą. Su tuo susiję įvairių sričių ir sudėtingi uždaviniai (6).

3.7

Kitaip nei Tamperės programoje, Hagos programoje nesiūloma jokių naujų politikos gairių. Šioje programoje nėra daug naujų siekių, nes yra poreikis veiksmingiau įgyvendinti ir įvertinti šiuo metu veikiančias politikos programas, susijusias su laisve, saugumu ir teisingumu.

3.8

Be to, nėra jokių nuostatų dėl priemonių, reikalingų, kad būtų įveiktos kliūtys, kurios iki šiol trukdė geresnei šių politikų sanglaudai. EESRK mano, kad dėl siekių trūkumo Hagos programoje nebus įmanoma sukurti nuoseklius, aukštos kokybės, plačius ir veiksmingus įstatyminius pagrindus, kurie sukurtų tinkamą laisvės, saugumo ir teisingumo pusiausvyrą.

3.9

Šios kliūtys nuolat atsiranda dėl valstybių narių politikos, kuriai trūksta veiksmingumo, solidarumo, skaidrumo, abipusio pasitikėjimo, proporcingumo ir laisvės, saugumo bei teisingumo pusiausvyros.

3.10

EESRK džiaugiasi, kad Europos Komisija veiksmų plane dėl laisvės, saugumo ir teisingumo srities plėtojimo pirmu iš dešimties prioritetų ateinantiems penkeriems metams įvardijo pagrindinių teisių ir pilietybės apsaugą ir pagarbą joms.

3.11

Be to, reikia pabrėžti, kad patvirtinus Hagos programą taip pat buvo priimtas sprendimas dėl visų IV antraštinėje dalyje numatytų priemonių taikyti bendro sprendimo procedūrą ir reikalauti kvalifikuotos balsų daugumos, nes taip galima pašalinti bent vieną iš didžiausių šiuo metu esančių kliūčių. Tačiau mes apgailestaujame, kad šios priemonės netaikomos nelegaliai migracijai.

3.12

Hagos programos konkrečiose gairėse saugumo srities aspektai painiojami su laisvės srities aspektais. Su saugumu susijusios politikos programos aiškiai yra svarbesnės ir kertasi su laisvės ir teisingumo aspektais. Pavyzdžiui, šis teiginys tinka kalbant apie iniciatyvas dėl biometrikos sistemų ir naujų technologijų įdiegimo, duomenų bazių sąveikos, geresnės vidaus ir išorės sienų kontrolės ir veiksmingesnės kovos su nelegalia migracija, nes visa tai netinkamai įtraukta į antraštę „Laisvės stiprinimas“.

3.13

Bendrai stiprinant laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, būtina griežtai laikytis šių trijų aspektų pusiausvyros, kad nebūtų pažeidžiamos pagrindinės Sąjungos vertybės (žmogaus teisės ir piliečių laisvės) ir demokratijos principai (teisinės valstybės principas). Laisvė neturi būti antroje vietoje po saugumo. Kai kuriuose politiniuose pasiūlymuose siūloma kartoti praeityje padarytas klaidas: aukoti laisvę dėl stipresnio saugumo. Istorija rodo, kad atvira ir laisva visuomenė veiksmingiausiai apgina saugumą. Pagrindinių žmogaus teisių apsauga yra svarbiausia vertybė, kurią mes, europiečiai, šiuo metu turime. Diena, kai bus patvirtinti neproporcingi teisės aktai dėl kovos su terorizmu, kuriuose dėl saugumo bus paaukotos žmogaus teisės, bus pirmosios teroristų pergalės diena. Būtent laisvės vertybės padeda mums kovoti su teroristais. Europos politika turi užtikrinti veiksmingą saugumą ir apginti pagrindines teises ir laisvę.

3.14

Ši pusiausvyros Bendrijos politikoje stoka taip pat atsispindi finansinėse perspektyvose — didesnė biudžeto dalis skiriama saugumui (7).

3.15

Hagos programa turėtų skatinti, stiprinti ir konsoliduoti veiksmingumą, teisėtumą, abipusį pasitikėjimą, proporcingumą ir nustatyti tinkamą laisvės, saugumo ir teisingumo pusiausvyrą. Labai svarbu sumažinti dabartinį teisinį ir institucinį sudėtingumą ir tvirtai užtikrinti, kad saugumo politika būtų tinkamos Europos Parlamento demokratinės kontrolės ir Europos Teisingumo Teismo teisinės priežiūros subjektas.

3.16

Laisvės propagavimas ir griežta apsauga yra veiksmingiausi būdai įveikti XXI amžiuje Europos Sąjungai kylančius uždavinius, kartu terorizmo grėsmę.

3.17

Žmogaus teisių organizacijos ir visos pilietinės visuomenės organizacijos atlieka labai svarbų vaidmenį tobulinant Hagos programos diktuojamą politiką.

3.18

EESRK toliau skatina bendro darbo su socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis politiką, siekdamas užtikrinti, kad tobulinant Hagos programą Europos Sąjungoje būtų nustatyta tinkama pusiausvyra, nes laisvė, saugumas ir teisingumas yra visos visuomenės reikalas, svarbus tiek verslininkams, tiek socialiniams partneriams, tiek NVO.

3.19

Netikrumo laikotarpis po referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose stabdo migracijos ir prieglobsčio politikos bei visų kitų Hagos programos veiksmų plane išdėstytų klausimų sprendimo pažangą. Nors Sutarties dėl Konstitucijos projekte yra nauji teisiniai pagrindai, naudingi šių politikos krypčių plėtojimui, šiuo metu galiojančioje Sutartyje taip pat yra naudingų priemonių, kurias reikia taikyti.

4.1.1

Pagarba pagrindinėms teisėms ir piliečių laisvėms yra vienas iš Europos integracijos ramsčių ir svarbiausias Sąjungos tikslas. Kuriant bendrą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę, būtina visiškai gerbti laisvę, kurią, be kitų priemonių, sudaro Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija ir Ženevos konvencija dėl pabėgėlių statuso.

4.1.2

Hagos programoje pažymima, kad Europos Taryba pritaria Europos rasizmo ir ksenofobijos kontrolės centro įgaliojimų didinimui, siekiant įsteigti Pagrindinių teisių agentūrą, kuri turės saugoti ir skatinti pagrindines teises. 2005 m. birželio mėn. pabaigoje Europos Komisija paskelbė pasiūlymą dėl reglamento (8) dėl agentūros įsteigimo. Agentūrai bus ypač svarbūs laisvės klausimai, nes ji Bendrijos ir valstybių narių institucijoms teiks priemones, kad būtų užtikrinta pagarba pagrindinėms teisėms kuriant ir įgyvendinant Bendrijos politiką. Be to, agentūra bus puikus ryšių su pilietine visuomene centras.

4.1.3.1

Siekiant aktyvesnės, atviresnės, labiau įtraukiančios ir egalitarinės Europos pilietybės, turi būti pašalintos nuolatinės kliūtys naudotis įtvirtintomis teisėmis, o teisės tam tikrais aspektais turi būti išplėstos.

4.1.3.2

Vis dar sunku naudotis kai kuriomis su Europos pilietybe susijusiomis teisėmis, pvz., laisvo judėjimo ES viduje teise ar teise balsuoti arba balotiruotis vietos ir Europos rinkimuose. Turi būti sukurtos priemonės šiems sunkumams pašalinti. Be to, į kai kuriuos valstybių narių teisės aktus netinkamai perkeltos nediskriminavimo direktyvos.

4.1.3.3

Naujųjų valstybių narių piliečiams turi būti nedelsiant suteiktos įtvirtintos Sąjungos pilietybės teisės. Laikinas jų teisių ribojimas yra nenormalus reiškinys, kuris turi būti kuo greičiau panaikintas. Dėl šių apribojimų kyla daug įdarbinimo ir socialinių problemų, o jų laikymas „antrarūšiais piliečiais“ yra nepriimtina diskriminacija.

4.1.3.4

EESRK pasiūlė (9) naują Sąjungos pilietybės suteikimo kriterijų: ilgai ir nuolat Europos Sąjungoje gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams suteikti pilietybę. Pilietybės teisės, ypač politinės teisės dalyvauti savivaldos rinkimuose, yra labai svarbios integruojant migrantus.

4.1.3.5

Valstybių narių socialinė sanglauda neįmanoma be migrantų integracijos. Kitaip kyla šių migrantų ir jų vaikų bei vaikaičių, gimusių ir užaugusių ES, socialinės atskirties ir susvetimėjimo pavojus .

4.1.4.1

Europos Sąjunga suteikė sau dar penkerius metus tikslui pasiekti, kuris jau buvo iškeltas prieš penkerius metus: sukurti bendrą prieglobsčio procedūrą ir suteikti vienodą statusą asmenims, kuriems suteiktas prieglobstis ar papildoma apsauga. Penkeri metai šiam tikslui pasiekti atrodo pakankamas laikas, bet aišku, kad atliekant būtinus veiksmus reikės įveikti tam tikrą pasipriešinimą. Be to, svarbu ne tik neatidėliojant siekti pažangos, bet ir šią pažangą grįsti nuostatomis, kurios atitinka pagrindines teises, susijusias su prieglobsčiu. Kvalifikuotos balsų daugumos sistema Taryboje ir bendro sprendimo su Parlamentu sistema įgalins patvirtinti aukštesnės kokybės teisės aktus.

4.1.4.2

Veiksmų plane numatyta 2007 m. įvertinti su prieglobsčiu susijusių priemonių perkėlimą ir įgyvendinimą. Toks įvertinimas neabejotinai yra labai svarbus, atsižvelgiant į netikslumus perkeliant ir įgyvendinant dabar galiojančias direktyvas (laikina apsauga, minimalūs priėmimo sąlygų standartai; Dublinas II ir t. t.). Vertinant reikėtų atsižvelgti į tikslą užtikrinti, kad galiojančių priemonių įgyvendinimas atitiktų įsipareigojimus, kylančius iš tarptautinių konvencijų dėl žmogaus teisių ir 1951 m. Ženevos konvencijos.

4.1.4.3

Dėl naujų siūlomų priemonių EESRK mano, kad jos yra teigiamas postūmis siekiant valstybių narių prieglobsčio koordinavimo, ilgalaikio gyventojo statuso pabėgėliams sukūrimo, Europos pabėgėlių fondo įsteigimo įvertinimo ir t. t..

4.1.4.4

Tačiau mes negalime tikėtis, kad prieglobsčio prašymai būtų tvarkomi už ES ribų. EESRK sutinka, kad ES turi skatinti humanitarinių apsaugos standartų gerinimą trečiosiose šalyse, bet tarptautiniu mastu pripažinta žmonių, kuriems reikia apsaugos, teisė įvažiuoti į ES ir ten pateikti savo prašymus dėl prieglobsčio neturi būti ribojama ar jai kliudoma.

4.1.5.1

Nuo Europos Vadovų Tarybos susitikimo Tamperėje praėjo penkeri metai, bet tikslas sukurti bendrą Europos Sąjungos imigracijos politiką nepasiektas. Šiokia tokia pažanga buvo: Komisija pateikė daug politinių ir pasiūlymų dėl teisėsaktų, o Parlamentas patvirtino daug rezoliucijų ir iniciatyvų, bet Taryboje jos nebuvo tinkamai apsvarstytos. EESRK aktyviai dirbo kartu su Komisija ir Parlamentu ir parengė nemažai nuomonių, kad prisidėtų prie tikros bendros politikos ir suderintų teisės aktų.

4.1.5.2

Europos Sąjungos bendra imigracijos politika turi būti naudinga visiems susijusiems dalyviams:

4.1.5.3

Artimiausiais metais Europai reikės naujų ekonominių migrantų, kurie prisidėtų prie socialinės ir ekonominės plėtros (11). Demografinė situacija rodo, kad Lisabonos strategija gali žlugti, jei nebus pakeista imigracijos politika. Reikalinga aktyvi politika tiek dėl kvalifikuotų, tiek dėl mažiau kvalifikuotų darbuotojų priėmimo. Nors kiekviena valstybė narė turi savo poreikius ir savitumus, visoms valstybėms narėms trūksta politinių ir teisinių priemonių, kurios leistų legaliai įvažiuoti naujiems migrantams, palaikytų darbo rinkų pusiausvyrą.

4.1.5.4

Nesuprantama, kad Europos Vadovų Taryboje kai kurios vyriausybės vetavo Komisijos teisėkūros pasiūlymus ir laikosi senos politikos. Tuo metu auga šešėlinė ekonomika ir nelegalus įdarbinimas, sukuriamas tikras nelegalių migrantų „traukos faktorius“. Nesant bendrų Europos teisės aktų, valstybės narės patvirtina naujus teisės aktus, kurių politinis turinys labai skiriasi, ir taip toliau kuria kliūtis suderinimui. Šios skirtingos politinės darbotvarkės ir teisės aktų skirtumai tarp piliečių kelia sumaištį ir netikrumą.

4.1.5.5

Europos Sąjungos Taryba turėtų atsisakyti reikalavimo vieningai balsuoti ir priimti sprendimus kvalifikuota balsų dauguma bei naudoti bendro sprendimo procedūrą su Parlamentu. Šie pokyčiai turi įvykti dabar, iki tyrimo dėl naujų teisės aktų pasiūlymų. Priimami teisės aktai turi būti pakankamai suderinti. Europos teisės aktai, kuriuose numatomatomas tik minimalistinis reguliavimas, o pagrindiniai aspektai perduodami valstybių narių teisėkūrai, išsaugo dabartines problemas.

4.1.5.6

Priimant teisės aktus, reglamentuojančius migrantų priėmimą, horizontalios teisinės bazės modelis yra tinkamesnis nei sektorių teisės aktų modelis (12). Komisijos pateiktas ir EESRK paremtas (su keliais pakeitimais) direktyvos dėl priėmimo pasiūlymas (13) yra tinkamas teisės akto pasiūlymas. Be to, su sektoriais susijusiems klausimams ir ypatingoms situacijoms gali būti sukurtos specialios taisyklės. Jei Europos Sąjungos Taryba pasirinktų tik atskirus sektorius reglamentuojančių teisės aktų modelį, pritaikytą tik kvalifikuotų migrantų priėmimui, jo nebūtų galima taikyti didelei migrantų daliai ir tai būtų diskriminavimas. Šis pasirinkimas yra lengvesnis Tarybai, bet jis neatitinka Europos poreikių.

4.1.5.7

Sutarties dėl Konstitucijos projekte bendriems teisės aktams nustatomi apribojimai, tarp jų — valstybių narių teisė nustatyti į savo šalį priimamų migrantų skaičių. Šis apribojimas nekliudo geresniam teisės aktų suderinimui. Tai labiau yra skatinimas valstybėms narėms naudoti skaidrias procedūras valdant ekonominę migraciją. Leidimus dirbti ir gyventi išduotų valstybių narių institucijos, kurios veiktų pagal Bendrijos įstatymus. Taigi, bendradarbiaudama su socialiniais partneriais, kiekviena valstybė narė gali nuspręsti, kokių migrantų jai reikia: kvalifikuotų ar mažiau kvalifikuotų, dirbsiančių pramonėje, žemės ūkyje, statybose, paslaugų sektoriuje ar visuose šiuose sektoriuose.

4.1.5.8

Ekonominė imigracija yra labai susijusi su darbo rinka, todėl į šios politikos planavimą ir įgyvendinimą būtina pakankamai įtraukti socialinius partnerius.

4.1.5.9

Tik tada, kai Europos Sąjungoje galios bendri teisės aktai dėl trečiųjų šalių piliečių priėmimo įdarbinimo tikslais, pagerės visų valstybių narių bendradarbiavimas migracijos srautų valdymo sferoje ir kuriant skaidresnes procedūras.

4.1.5.10

Priėmimo procedūrose turi būti taikomi du elementai: ekonominių poreikių tyrimas ir laikinas leidimas (nuo šešių mėnesių ir vienerių metų) darbo paieškoms, kurį bendradarbiaudama su socialiniais partneriais reglamentuoja kiekviena valstybė narė.

4.1.5.11

Su atvykusiaisiais į Europą turi būti elgiamasi teisingai. Į Bendrijos teisės aktus dėl priėmimo turi būti įtrauktos migrantų teisės. Teisės aktai dėl imigracijos turi atitikti tarptautines konvencijas dėl žmogaus teisių, TDO standartus ir ES pagrindinių teisių chartiją. Pagal nediskriminavimo direktyvas darbuotojai migrantai turi turėti tas pačias ekonomines, darbo ir socialines teises (įskaitant socialinį draudimą), kaip ir Bendrijos darbuotojai.

4.1.5.12

Direktyvoje dėl ilgalaikio gyventojo statuso numatyta daug teisių, susijusių su statuso saugumu ir galimybe judėti ES. EESRK pasiūlė šiems žmonėms taip pat suteikti pilietybės teisę. Komitetas savo iniciatyva parengė Konventui skirtą nuomonę, kurioje siūloma ES pilietybę suteikti nuolat gyvenantiems ar turintiems ilgalaikio gyventojo statusą trečiųjų šalių piliečiams.

4.1.5.13

Yra labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą su kilmės šalimis ne tik dėl nelegalios migracijos stabdymo, bet ir siekiant, kad migracija taptų tų šalių ekonominės ir socialinės plėtros veiksniu. EESRK sutinka su JT Generalinio sekretoriaus Kofi Annan Europos Parlamente praėjusiais metais pasakytais žodžiais; jis tarptautinei bendruomenei pasiūlė spręsti migracijos klausimą daugiašaliais veiksmais.

4.1.5.14

EESRK savo iniciatyva parengė nuomone (14), kurioje valstybėms narėms siūloma pasirašyti Tarptautinę konvenciją dėl migrantų darbininkų ir jų šeimų. Jį buvo patvirtinta JT Generalinėje asamblėjoje 1990 m. ir įsigaliojo 2003 m., bet ES valstybės narės jos dar neratifikavo.

4.1.5.15

EESRK siekia tokios bendros imigracijos politikos, kuri neapsiribotų vien teisės aktais dėl priėmimo. Būtina įgyvendinti Bendrijos koordinavimo metodą, kad būtų pagerinta:

4.1.5.16

Klaidinga manyti, kad darbuotojai migrantai Europoje bus laikini svečiai. Kai kurie grįš į savo šalis savo noru, bet kiti liks gyventi kaip ilgalaikiai ar nuolatiniai gyventojai. 2002 m. EESRK organizavo konferenciją siekdamas integraciją paversti pagrindiniu naujosios Europos imigracijos politikos aspektu. Konferencijoje dalyvavo daug ekspertų, socialinių partnerių ir didžiausios NVO iš visų 25 valstybių narių. Konferencijos išvadose Europos Komisijai pasiūlyta įkurti integracijos programą.

4.1.5.17

EESRK teigiamai vertina faktą, kad Europos Komisija pasiūlė Europos programą dėl integracijos ir kad integracijos tikslai yra įtraukti į Hagos programą. Jis taip pat remia didelių lėšų skyrimą integravimo politikai 2007–2013 m. finansinėje perspektyvoje.

4.1.5.18

Integracija (15) yra dvipusis priimančios šalies visuomenės ir imigrantų santykių procesas. Bet būtent vyriausybės, regionų ir vietos institucijos bei Europos Sąjunga turi politines ir biudžeto priemones.

4.1.5.19

Integracijos programą inter alia turėtų sudaryti:

4.1.5.20

Patvirtintos nediskriminavimo direktyvos yra puikios teisinės priemonės, bet jos neišsprendžia visų problemų. Pilietinė visuomenė turi imtis aktyvios politikos ir naujų įsipareigojimų, siekdama skatinti integraciją remiančias socialines nuostatas. EESRK toliau skatins pilietinės visuomenės organizacijų dialogą, šiuo tikslu ateinančiais mėnesiais mes savo iniciatyva parengsime naują nuomonę, skatinančią naujus vietos ir regionų institucijų įsipareigojimus dėl integracijos.

4.1.6.1

Hagos programoje kova su nelegalia imigracija aptariama sienos kontrolės skyriuje. EESRK išreiškė pritarimą dėl Sienų valdymo agentūros įkūrimo (16), Europos sienos apsaugos sistemos sukūrimo iki programos laikotarpio vidurio ir geresnio nacionalinių sienos apsaugos institucijų veiklos koordinavimo. Tikslą sudaro dvi dalys: didesnis veiksmingumas kovoje su nusikaltėlių tinklų vykdomu nelegaliu gabenimu ir prekyba žmonėmis bei teisingo elgesio ir humanitarinės pagalbos žmonėms suteikimas.

4.1.6.2

EESRK visiškai remia Europos Sąjungos sukurtas priemones kovai su nelegaliu gabenimu ir prekyba žmonėmis, ypač Tarybos direktyvą, nustatančią nelegalios imigracijos palengvinimą (17), pagrindų sprendimą dėl kovos su prekyba žmonėmis (18) ir direktyvą dėl leidimo gyventi suteikimo su teisinėmis institucijomis bendradarbiaujančioms nusikaltimų aukoms (19). Nors EESRK kritikavo kai kurias iš šių priemonių, iš esmės jis remia jų nuostatas.

4.1.6.3

Tačiau, siekiant išvengti nelegalios imigracijos, reikalingi veiksmai kitose srityse. Yra ypač svarbu, kad migrantams būtų taikomos teisėtos, skaidrios ir lanksčios priėmimo procedūros. Mes taip pat privalome kovoti su šešėline ekonomika ir nelegaliu įdarbinimu, panaikinti išnaudojamą darbą, nuo kurio dažnai kenčia daugelis nelegalių imigrantų.

4.1.6.4

Nelegalios imigracijos prevencijos ir kovos su prekyba žmonėmis srityse būtina pagerinti bendradarbiavimą su kaimyninėmis ir tranzito šalimis.

4.2.1

Hagos programoje pažymima, kad „Europos Sąjungos ir jos valstybių narių saugumas yra nauja būtinybė“ po atakų JAV (2001 m. rugsėjo 11 d.) ir Ispanijoje (2004 m. kovo 11 d.). Programoje siūlomi koordinuoti veiksmai, kurie yra veiksmingesni sprendžiant įprastas sienos kirtimo problemas, ypač saugumo srityje.

4.2.2

2003 m. gruodžio 12 d. patvirtintoje Europos saugumo strategijoje (20), kurioje apibrėžiamas ES vaidmuo ir įsipareigojimai esant naujai pasaulio saugumo situacijai, terorizmas įvardijamas kaip viena iš didžiausių šio amžiaus grėsmių. Strategijoje taip pat pabrėžiamas pastovus Europos, kuri turi bendras išorės sienas ir kurioje galioja laisvas žmonių judėjimas ir nėra vidaus sienų, vidaus ir išorės saugumo aspektų ryšys.

4.2.3

Terorizmas kėsinasi į svarbiausius demokratijos ir teisinės valstybės principus: piliečių žmogaus teises ir pilietines laisves, įskaitant teisę į gyvenimą. Iš tikrųjų būtini bendri ES veiksmai. Kad būtų užtikrintas pilnavertis naudojimasis laisvėmis ir teisėmis, Europos Sąjunga turi garantuoti aukštą saugumo lygį. Pagal Europos Sąjungos sutarties 29 straipsnį Sąjunga privalo „laisvės, saugumo ir teisingumo erdvėje suteikti piliečiams aukšto lygio saugumą“. Nė viena valstybė narė negali įveikti terorizmo reiškinio viena. Europos bendradarbiavimas ir koordinuoti veiksmai prieš nusikaltėlius bei tarptautinius nusikaltėlius turi būti sustiprinti sukuriant bendrą strategiją.

4.2.4

2005 m. liepos mėn. atakos Londone išryškino vieną iš didžiausių šių laikų iššūkių: kaip veiksmingai apsisaugoti ir kovoti su terorizmu, tuo pat metu visiškai gerbiant pagrindines teises ir piliečių laisves, stiprinant demokratiją ir teisinę valstybę.

4.2.5

2005 m. liepos 13 d. neeilinėje sesijoje Europos Vadovų Taryba patvirtino deklaraciją dėl Europos Sąjungos atsako į Londono bombardavimą, kuriame pabrėžė, kad reikia pagreitinti ES kovos su terorizmu veiksmų plano, patvirtinto 2001 m. rugsėjo 21 d., įgyvendinimą. Daug šioje deklaracijoje pasiūlytų teisėkūros iniciatyvų kritikavo Europos Parlamentas, NVO ir pilietinė visuomenė. Ši kritika atsiranda dėl abejonių, ar jos dera su teisėtumo, proporcingumo ir veiksmingumo principais (21).

4.2.6

Yra daug veiksnių, kurie prisideda prie bendros Europos saugumo strategijos neveiksmingumo: neveiksmingi teisniai pagrindai daro įtaką šių politikos krypčių plėtrai; Europos Parlamento ir Europos Teisingumo Teismo neįtraukimas; tarptautinio terorizmo ir organizuotų nusikaltėlių veiklos šaknų, priežasčių ir būdų sudėtingumas; kai kurių valstybių narių nenoras pripažinti ir tirti specifiką; bendro Europos/tarptautinio terorizmo apibrėžimo nebuvimas; valstybių narių teisinių institucijų ir įstatymus įgyvendinančių institucijų abipusio pasitikėjimo trūkumas.

4.2.7

Saugumo politikos, kurioje nesilaikoma deramos pusiausvyros žmogaus teisių požiūriu, įgyvendinimas yra klaida, kuri silpnina kovos su terorizmu veiksmingumą.

4.2.8

Vienas didžiausių Europos bendradarbiavimo saugumo srityje trūkumų yra tai, kad ši politika nepatenka į Bendrijos teisės rėmus ir dažniausiai yra rengiama tarpvyriausybiniu lygiu (trečiasis ES ramstis). Todėl Europos Sąjungos vaidmuo yra labai ribotas. Tai sukelia nemažai neigiamų pasekmių, pvz., efektyvumo (dėl vieningo balsavimo reikalavimo) ir skaidrumo sprendimų priėmimo procese trūkumą arba tai, kad Europos Parlamentas ir Europos Teisingumo Teismas į tai nėra įtraukiami. Atsižvelgiant į Teisingumo Teismo jurisdikciją trečiajam ramsčiui valstybės narės pritardamos turi priimti tam skirtą deklaraciją (22).

4.2.9

Aiškus fakto, kad „laisvės, saugumo ir teisingumo“ aspektai toliau plėtojami tik vyriausybiniu lygiu, pavyzdys yra 2005 m. gegužės mėn. patvirtinta Priumo sutartis (Šengenas III) dėl bendradarbiavimo sienų kontrolės srityje paspartinimo, ypač kovos su terorizmu, kontrabandos ir nelegalios imigracijos srityse. Dėl šios sutarties derėjosi ir ją patvirtino tik septynios valstybės narės (23). Sprendimo priėmimo procesas nebuvo skaidrus, nepaisant aptariamų politikos ir problemų svarbos (24).

4.2.10

Vien tarpvyriausybinis bendradarbiavimas silpnina Europos projektą ir visą laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir veda link „mažesnės Europos“. Šiose politikos srityse naudojant Bendrijos metodą ir tinkamą institucinį tinklą būtina skatinti ir įgyvendinti „didesnės Europos“ idėją. Bendrijos priemonės leidžia sukurti labiau integruotą, veiksmingesnę, išsamesnę ir nuoseklesnę politiką ir sistemą, kuri padėtų spręsti šių laikų problemas.

4.2.11

Europos Parlamento įtraukimas į sprendimų priėmimo procesą ir šios politikos priskyrimas bendrajai Europos Teisingumo Teismo jurisdikcijai yra ypač svarbūs veiksmai, jei siekiama gerbti demokratines vertybes ir teisinės valstybės principą. Reikalinga parlamentinė ir teisinė visų siūlomų ir patvirtintų, su saugumu susijusių trečiojo ES ramsčio teisės aktų kontrolė; taip pat visų Europos agentūrų veiklos ir operacijų kontrolė (Europolo, Eurojusto, Europos policijos koledžo (CEPOL), ES policijos vadovų grupės veiklos, Europos sienų agentūros ir t. t.).

4.2.12

Hagos programos pagrindinis siekis — saugumas ir joje yra pateikti pagrindiniai strateginiai tikslai ateinantiems penkeriems metams laisvės, saugumo ir teisingumo srityje. Saugumas buvo įtrauktas į programos skyrius dėl laisvės ir teisingumo. Taigi skyriuje pavadinimu „Laisvės stiprinimas“ klaidingai atsidūrė šios temos: kova su nelegalia imigracija, biometrinės ir informacinės sistemos (duomenų bazių plėtra ir sąveika), repatriacijos ir readmisijos politika, pagerinta sienų kontrolė, vizų politika ir t. t.

4.2.13

Be to, Hagos programoje pirmenybė teikiama poreikiui veiksmingai ir tinkamai įgyvendinti ir įvertinti jau egzistuojančias su laisve, saugumu ir teisingumu susijusias priemones (25). Prieš planuojant ir skatinant bet kokią su viena iš šių trijų sričių susijusią politiką, turi būti atliktas šių priemonių veiksmingumo, proporcingumo ir teisėtumo įvertinimas.

4.2.14

Būtini aiškūs ir nuoseklūs teisėkūros pagrindai visiškai asmeninės informacijos apsaugai ir teisminei ir parlamentinei priežiūrai. Europos Komisijos pasiūlymas leisti jos departamentams sistemingai, reguliariai ir išsamiai tikrinti (poveikio vertinimo metodu) savo pasiūlymų atitiktį Pagrindinių teisių chartijai yra labai teigiamas žingsnis (26). Tačiau tas pat turėtų būti vykdoma ir su Tarybos patvirtintais galutiniais variantais. Teisės į privatumą gerbimo, informacijos (laisvės) apsaugos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis ir direktyva 95/46/EB (27)) ir saugumo dalijantis informacija tarp įstatymus įgyvendinančių institucijų ir kitų saugumo tarnybų pusiausvyra turi būti gerbiama visose sprendimų priėmimo etapuose ir praktinio įgyvendinimo metu.

4.2.15

Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros kompetencijos išplėtimas siekiant įtraukti trečiąjį ES ramstį (Europos Sąjungos sutarties VI antraštinė dalis) būtų svarbus žingsnis palaikant tinkamą laisvės, saugumo ir teisingumo pusiausvyrą Sąjungos politikoje (28).

4.2.16

Hagos programa skiria daug dėmesio su terorizmu susijusioms priemonėms, daugiausia skirtoms gerinti keitimąsi informacija apie grėsmes išorės ir vidaus saugumui tarp valstybių narių žvalgybos ir saugumo tarnybų, kovai su terorizmo finansavimu, žvalgybos, saugumo tarnybų ir Europolo vykdomai strateginei terorizmo grėsmės analizei, svarbiausių infrastruktūros objektų gynybai ir padarinių valdymui.

4.2.17

Vienas naujoviškiausių Hagos programos skyriaus „Saugumo stiprinimas“ pasiūlymų yra informacijos prieinamumo principas. Šis pasiūlymas yra naujas būdas ES gerinti keitimąsi informacija, susijusia su įstatymo priežiūra, leidžiantis vienam įstatymo priežiūros institucijos darbuotojui vienoje valstybėje narėje gauti iš kitos valstybės narės visą informaciją, kurios jam reikia vykdant tyrimą (29). Tikslus šio revoliucingo principo turinys, jo poveikis, taikymo apimtis ir sąlygos dar nėra aiškios. Kad jis veiktų, bus reikalingas didelis atitinkamų valstybių narių įstatymo priežiūros institucijų pasitikėjimas. Tokio pasitikėjimo trūkumas iki šiol buvo viena didžiausių kliūčių Europos bendradarbiavimui. Be to, turi būti užtikrinta teisminė iš prieinamumo principo kylančių operacijų ir veiklos priežiūra. EESRK remia Europos Komisijos pasiūlymą dėl asmeninių duomenų, teikiamų policijos ir teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, apsaugos (30).

4.2.18

EESRK ragina Europos agentūras tinkamai bendradarbiauti laisvės, saugumo ir teisingumo reikaluose. Hagos programoje nacionalinės įstatymo priežiūros, teismo ir muitinės institucijos, taip pat šios institucijos ir Europolas raginamos geriau praktiškai bendradarbiauti ir vykdyti koordinavimą. Valstybės narės turi skatinti Europolo, kaip Europos agentūros, veiklą ir įgalinti ją kartu su Eurojustu vaidinti pagrindinį vaidmenį kovoje su organizuotais nusikaltėliais ir terorizmu. Nepriimtina, kad Europos konvencijos protokolų dar neratifikavo ar neįgyvendino visos valstybės narės. Tai yra ypač būtina, jei Europolui ruošiamasi suteikti paramą ir išteklius, reikalingus, paskirti jį vadovauti veiksmingam Europos įstatymų priežiūros institucijų bendradarbiavimui. Prieš pakeisdamos Europolo kompetenciją valstybės narės turi būti tikros dėl būsimos naudos ir poreikio visiškai su juo bendradarbiauti. Be to, programoje numatyta, kad nuo 2006 m. sausio 1 d. Europolas pakeis metinius pranešimus dėl nusikalstamumo padėties Europos Sąjungoje rimtų organizuoto nusikalstamumo formų „grėsmės įvertinimu“. Padidėjus praktinei Europolo vaidmens svarbai turi būti vykdomas išsamus demokratinis jo veiklos įvertinimas. Vykdant demokratinę ir teisinę priežiūrą pagrindinį vaidmenį turi vaidinti Europos Parlamentas, nacionaliniai parlamentai ir Europos Teisingumo Teismas.

4.2.19

Kiti politinės darbotvarkės prioritetai yra susiję su biometrinių duomenų ir informacinėmis sistemomis. Daugumos šių priemonių neatitiktį teisėtumo, proporcingumo ir veiksmingumo principams nuolat kritikavo Europos Parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komitetas (31) ir žmogaus teises ginančios organizacijos. Adekvačių saugiklių ir veiksmingų teisinių kompensavimo priemonių nebuvimas šiuos argumentus patvirtina. Nepaisant šių priemonių kritikos Europos Sąjungos deklaracija dėl Sąjungos atsako į sprogdinimus Londone išryškino poreikį skubiai jas patvirtinti (32).

4.2.20

Hagos programoje pasirengimas įvertinti vykdomą politiką laikomas prioritetu. Prieš patvirtinant šias iniciatyvas būtina atlikti išsamų ir nepriklausomą jo veiksmingumo, pridėtinės vertės, proporcingumo ir teisėtumo (atitikties žmogaus teisėms ir pilietinėms laisvėms) įvertinimą. Kova su terorizmu nepateisina politikos projektų, kurie gali padaryti nepataisomą žalą laisvės ir demokratijos apsaugai ir dėl to visiems sukelti dar didesnį nesaugumą.

4.2.21

Kalbant apie kovos su terorizmo finansavimu ir nusikaltėlių organizacijų vykdomu pinigų plovimu priemones, reikalingas konkretesnis požiūris ir teisės aktų, kurie palengvina įtartinų finansinių srautų, kuriais gali būti finansuojama nusikaltėlių veikla, stebėseną, perkėlimas (33)

4.2.22

Europos Komisija neseniai pasiūlė reikalingų veiksmų kodeksą siekiant išvengti NVO naudojimo nusikaltėlių organizacijų finansavimui. EESRK teigiamai vertina faktą, kad Komisija šiuo klausimu pradėjo konsultavimosi su NVO ir pilietine visuomene procesą, bet yra susirūpinęs, kad Komisija nubrėžė trikdantį NVO ir terorizmo ryšį, kadangi tai įneša sumaišties ir veda link neteisingo išankstinio nusistatymo. NVO ir organizuota pilietinė visuomenė yra svarbiausi veikėjai kovoje su terorizmu ir organizuotais nusikaltėliais (34).

4.2.23

Kaip svarbiausią papildantį Europos saugumo strategijos elementą, remiantis nuosekliai išorinei saugumo dimensijos plėtrai suteiktu prioritetu, Hagos programoje integruoto ir koordinuojamo ES krizių valdymo pasiruošimą tarpvalstybinėms krizėms numatoma įgyvendinti iki 2006 m. liepos 1 d. Šį pasiruošimą sudaro valstybių narių galimybių įvertinimas, atsargų kaupimas, apmokymas, bendros pratybos ir civilinių krizių valdymo veiksmų planai. Iki 2005 m. pabaigos Europos Komisija pateiks sprendimą dėl saugios bendrojo greito įspėjimo sistemos (ARGUS) ir Komisijos krizių centro, skirto koordinuoti įspėjimo sistemas, sukūrimo ir pasiūlymą dėl informacinio perspėjimų tinklo dėl svarbiausios infrastruktūros.

4.2.24

EESRK mano, kad ES Bendrai saugumo strategijai reikia naujo, efektyvaus, veiksmingo, teisėto ir proporcingo požiūrio. Skirtingos terorizmo formos reikalauja skirtingų sprendimų ir priemonių, pritaikytų prie nusikaltimų pobūdžio.

4.2.25

Be to, mes privalome tirti pažeidžiamų grupių smurtinio radikalėjimo priežastis ir įtraukimo į teroristų tinklą metodus, kad būtų sustabdytas jų plitimas. Tai turėtų vykti kartu su religijų ir kultūrų dialogo, kovos su netolerancija, rasizmu, ksenofobija ir smurtiniu ekstremizmu skatinimu ir politiniu įsipareigojimu šiems veiksmams.

4.2.26

Komisija turėtų ištirti galimybę įtraukti terorizmą į nusikaltimų, patenkančių ir į Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikciją, sąrašą.

4.3.1

Remiantis Europos Vadovų Tarybos Tamperės 1999 m. išvadose išdėstytomis nuostatomis, Hagos programoje teikiamas prioritetas sukurti Bendrą Europos teisingumo erdvę, pagrįstą abipusio teisminių sprendimų pripažinimo ir galimybės naudotis teisingumu principais.

4.3.2

Tam tikrose srityse (35) pasireiškia akivaizdus įvairių teisminių institucijų ir sistemų tarpusavio pasitikėjimo gerinimo poreikis. Tai viena iš svarbiausių geresnio teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose ir civilinėse bylose sąlygų. Teisminės institucijos ir kitos su teisiniu procesu susijusios institucijos turi vertinti kitos valstybės narės institucijų sprendimą kaip lygiavertį savo sprendimui. Nei teismo kompetencija ar kokybė, nei teisė į teisingą teismą neturėtų būti svarstoma. Tačiau pasitikėjimo trūkumas, valstybių narių teisinių sistemų skirtumai tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose, taip pat visiško ir abipusio atitinkamų sistemų keitimosi informacija trūkumas vis dar trukdo šios politikos suderinimui ir teisminio bendradarbiavimo Europos lygiu stiprinimui.

4.3.3

Hagos programoje siūloma kurti „Europos teisminę kultūrą“, paremtą valstybių narių teisinių sistemų ir tradicijų įvairove. Be to, programoje raginama dėti didesnes pastangas lengvinant tiek galimybę naudotis teisingumu, tiek teisinį bendradarbiavimą. Be to, tarpusavio pasitikėjimas (36) turi būti pagrįstas įsitikinimu, kad visi Europos piliečiai privalo turėti galimybę naudotis aukštos kokybės teismine sistema (37).

4.3.4

Hagos programa iš esmės turi mažiau siekių nei Tamperėje patvirtinta daugiametė programa. Nėra siūloma daug naujų priemonių ir teisėkūros pasiūlymų, o prioritetas teikiamas objektyvios ir nešališkos įvertinimo sistemos kūrimui ir veikiančių priemonių įgyvendinimui teisingumo požiūriu, tuo pat metu gerbiant teismo institucijų nepriklausomumą.

4.3.5

Be valstybių narių teisminių institucijų tarpusavio pasitikėjimo trūkumo, kita ženkli teisminio bendradarbiavimo kriminaliniais klausimais kliūtis yra tai, kad ši sritis priklauso trečiajam ES ramsčiui, tad nepatenka į Bendrijos jurisdikciją (Bendrijos metodas). Todėl ES vaidmuo yra apribotas. Tai sukelia daugybę neigiamų padarinių, pvz., efektyvumo ir skaidrumo trūkumą arba tai, kad Europos Parlamentas neįtraukiamas į teisėkūros procesą; be to, apribojama Europos Teisingumo Teismo jurisdikcija. Trečiojo ramsčio srityje valstybės narės privalo priimti Teismo sprendimus dėl vykdomos politikos interpretavimo ir teisėtumo, dėl to priimdamos deklaraciją.

4.3.6

Teisminio bendradarbiavimo baudžiamosios teisės srityje požiūriu prioritetas aiškiai suteikiamas priemonėms, skirtoms šio principo priežiūrai (saugumui) minimalių procedūrinių teisių Europos lygiu (laisvės) sąskaita. Puikus šio laisvės ir saugumo pusiausvyros nebuvimo pavyzdys yra Europos arešto orderis, kuris yra pirmas žingsnis baudžiamojoje teisėje vystant abipusio teisminių sprendimų pripažinimo principą (38). Nepaisant tiesioginio Europos orderio veikimo, praėjus trejiems metams nuo jo patvirtinimo ES baudžiamuosiuose procesuose, vis dar nėra jokių paralelinių teisinių pagrindų dėl įtariamųjų ir ginamųjų procedūrinių teisių apsaugos.

4.3.7

Dėl šio teisinio neatitikimo Europos Komisija 2004 m. balandžio mėn. pateikė pasiūlymą dėl Tarybos pagrindų direktyvos dėl tam tikrų procedūrinių teisių baudžiamojo proceso metu Europos Sąjungoje (2004/328). Sprendime numatyti bendrieji minimalūs procedūrinių teisių standartai, taikomi visuose ES baudžiamuosiuose procesuose, skirtuose nustatyti kriminaliniu nusikaltimu įtariamo asmens kaltę ar nekaltumą arba nutarti dėl veiksmų pripažinus kaltu. Juose taip pat numatyti visi galimi apeliaciniai skundai dėl šių procedūrų. (39) Nors šį sprendimą galima kritikuoti dėl procedūrinių teisių apribojimo, jo priėmimas sustiprintų abipusį pasitikėjimą ir piliečių pagrindinių teisių apsaugą, taip pat ir teisę į teisingą teismą. Kliūtys, trukdančios pasiekti politinį susitarimą Taryboje, yra didelės. Nepriimtina, kad valstybių narių atstovai dar nesusitarė dėl šios iniciatyvos (40). Tačiau ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ne skubiam poreikiui pasiekti susitarimą, kaip pagrindą toliau mažinti įtariamiesiems ir ginamiesiems teisinių procesų metu kriminalinėse bylose teikiamą apsaugą; tai nėra pasiūlyme išdėstytų teisių dalis.

4.3.8

Europos arešto orderis taip pat parodo abipusio pasitikėjimo trūkumą ir teisminį sudėtingumą, su kuo dažnai susiduriama ES teisminio bendradarbiavimo baudžiamosios ir civilinės teisės srityse metu. Nors pagrindų direktyva buvo sunkiai perkeliama daugelyje valstybių narių, Vokietijoje ir Lenkijoje Europos orderius perkeliantys teisės aktai dėl jų neatitikties atitinkamoms Konstitucijų nuostatoms buvo perduoti Konstituciniams Teismams. Vokietijos Federacinės Respublikos Konstitucinis Teismas (Bundesverfassungsgericht) 2005 m. liepos 18 d. paskelbė sprendimą (41), kad Europos orderis negalioja, nes prieštarauja Vokietijos Konstitucijoje numatytoms garantijoms, kadangi nėra galimybės apskųsti teismo sprendimą dėl išdavimo.

4.3.9

Europos Komisijos pasiūlymas dėl Tarybos pagrindų direktyvos dėl Europos įrodymų orderio taip pat yra painaus klausimo — ES teisminio bendradarbiavimo sistemos dalis (42). Sprendimo tikslas yra pakeisti dabartines nuostatas dėl abipusės pagalbos abipusio pripažinimo principu. Iniciatyvoje numatyta galimybė išduoti Europos orderį siekiant gauti objektus, dokumentus ir duomenis, reikalingus naudoti baudžiamojo proceso metu. Dėl paralelinių teisinių pagrindų, kurie užtikrintų veiksmingą pagrindinių teisių apsaugą, nebuvimo šis pasiūlymas buvo atvirai kritikuojamas ir pavadintas priešlaikiniu.

4.3.10

Siekių teisingumo klausimais Hagos programoje trūkumas gali būti kompensuotas pripažįstant Europos Teisingumo Teismo jurisdikciją šioms valstybėms narėms svarbioms politikos sritims. Teisingumo Teismas jau yra pateikęs naujovių ir aktyviai dalyvavęs interpretuojant ir tobulinant Europos politiką. Įstatymų priežiūros ir teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose požiūriu reikia paminėti vieną iš naujausių ir svarbiausių teismo sprendimų — 2005 m. birželio 16 d. Pupino bylos C-105/03 sprendimą (43).

4.3.11

Teisinio bendradarbiavimo civilinėse bylose požiūriu Hagos programa dar kartą pabrėžia, kad valstybių sienos daugiau nėra kliūtis priimant sprendimus civilinėse bylose, įgyvendinat teismo procedūras ar įgyvendinant sprendimus civilinėse bylose. Siekiant užtikrinti piliečių teisių apsaugą ir galimybę jomis naudotis, būtina pašalinti teisines ir teismines kliūtis svarstant civilinius ar šeimos ginčus, kuriuose esama tarpvalstybinio aspekto. Programoje skatinama toliau dirbti įstatymų konflikto srityje dėl nesutartinių įsipareigojimų (Roma II) ir sutartinių įsipareigojimų (Roma I), Europos mokėjimo orderio ir priemonių dėl alternatyvaus ginčių sprendimo ir ieškinių dėl nedidelių sumų.

4.3.12

Ateinančių penkerių metų prioritetai taip pat yra bendradarbiavimo stiprinimas atliekant abipusį šeimos ir paveldėjimo įstatymų procedūrų pripažinimą. Tačiau šioje srityje realią pažangą siekiant bendros teisingumo erdvės stabdo teisinių tradicijų ir kultūrų skirtumai. Todėl ypač svarbu išsamiai ištirti įvairiais priemones, kurios skatintų abipusį pasitikėjimą ir bendros ES teisinės kultūros idėją (44).

4.3.13

Hagos programoje pažymima, kad „veiksmingai kovai su tarpvalstybiniu organizuotu ir kitu sunkiu nusikalstamumu bei terorizmu reikalingas bendradarbiavimas bei tyrimų koordinavimas ir, kur įmanoma, Eurojusto vykdomas intensyvus persekiojimas, bendradarbiaujant su Europolu“. Taryba turėtų patvirtinti Europos įstatymą dėl Eurojusto, atsižvelgdama į visas šiai institucijai priskiriamas funkcijas. Taip pat turi būti geriau išaiškinti Eurojusto ir Europolo santykiai (bendradarbiavimas).