8.9.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 221/17

1.1

Visuotinės svarbos paslaugos (SIG) yra glaudžiai su Europos kūrimu susijusi visuomeninė tema.

1.2

Šiuo metu priimtose sutartyse pripažįstama, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugos (SIEG) yra viena iš bendrųjų Sąjungos vertybių, prisidedanti prie jos socialinės ir teritorinės sanglaudos skatinimo (16 straipsnis); galimybė naudotis SIEG ir teisės, susijusios su konkrečiomis visuotinės svarbos paslaugų sritimis (socialinė apsauga ir socialinė parama, sveikatos apsauga, aplinkos apsauga etc.), pripažįstamos Pagrindinių teisių chartijoje (IV antraštinės dalies II-23–II-36 straipsniai).

1.3

SIG yra ne tik itin svarbus veiksnys konkurencingumui užtikrinti ir Lisabonos strategijos tikslams įgyvendinti, bet taip pat ir socialinio Europos modelio dalis. Jos prisidedada užtikrinant pagrindines žmogaus teises, yra žinių ekonomikos, socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos bei tvaraus vystymosi sudėtinė dalis.

1.4

Nors EESRK prašymas visuotinės svarbos paslaugų skatinimą įtraukti kaip tikslą į konstitucinės sutarties 3 straipsnį nebuvo įgyvendintas, vis dėl to minėtoje sutartyje buvo padaryta tam tikrų teigiamų pakeitimų, susijusių su visuotinės svarbos paslaugomis: III-122 straipsnyje numatoma, kad visuotinės ekonominės svarbos paslaugas reglamentuojantys teisės aktai ES bus leidžiami atsižvelgiant į visuotinės ekonominės svarbos paslaugų įgyvendinimo principus ir sąlygas. Joje pripažįstamas laisvo vietinių bendrijų administravimo principas, o galimybė vietinėms bendrijoms pačioms teikti visuotinės ekonominės svarbos paslaugas įtraukiama kaip konstitucinis principas, taip sukonkretinant subsidiarumo principą Sąjungos ir valstybių narių atitinkamos kompetencijos, susijusios su visuotinės svarbos paslaugomis, srityje.

1.5

Vis dėlto svarbiausioje antrinėje teisėje išlieka bendras neatitikimas — konkurencijos teisė yra išsami ir tiesioginį poveikį turinti Bendrijos teisė, bet visuotinės svarbos tikslams taikoma išimtis iš šios teisės.

1.6

Europos Sąjungai dar yra sunku suderinti prieštaravimus, kai rinka kuriama remiantis vieninteliu įrankiu — konkurencija, ir yra būtina užtikrinti, kad procesą reguliuotų valstybė, šie prieštaravimai nekyla tik dėl ekonominių procesų. Visuotinės svarbos paslaugos nėra techninės nuostatos ar priemonės, o žmogaus teises, socialinius ryšius, žmonių įtraukimą ir integravimą į visuomenę užtikrinantis veiksnys.

1.7

Be to, būtų sunku nepripažinti, kad Europos Sąjungos gyventojai vis prasčiau susipažįsta su Sąjungos politika, auga jų kritika ir nepritarimas politikos kryptims, kurios buvo pradėtos įgyvendinti siekiant vykdyti Europos integraciją, tampančia vis svetimesne gyventojų rūpesčiams, pabrėžiančia socialinius skirtumus ir keliančia pavojų socialinei sanglaudai bei ardančia socialinį modelį.

1.8

Kuriant Europą turės būti tinkamai suderinti rinkos mechanizmai ir visuotinės svarbos uždaviniai tose srityse, kur toks papildomumas yra suderinamas su visuotinės svarbos paslaugų tikslais ir gali suteikti pridėtinę vertę naudojimo teisę turinčiam asmeniui ar vartotojui. Tai reiškia, kad laikantis EB sutarties 86 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų kilus abejonėms veiksmingai įgyvendinti visuotinės svarbos uždavinius yra svarbiau nei taikyti konkurencijos taisykles pagal EB teismų teisę.

1.9

Įgyvendinant visuotinės svarbos paslaugas išreiškiamas politinis noras valdyti kolektyvinių interesų administravimą ir, kuriant Europos socialinį modelį, patenkinti pagrindinius poreikius bei teises. Europos socialinio modelio tikslas — užtikrinti kiekvienam piliečiui, nepriklausomai nuo to, koks būtų jo amžius, socialinis statusas ar regionas, kuriame jis gyvena, tinkamą socialinę apsaugą, o taip pat galimybę nesunkiai už prieinamą kainą naudotis pagrindinėmis teisėmis: teise į maistą, būstą, vandenį, gyvenamosios vietos keitimą, bendravimą, etc. Taigi visuotinės svarbos paslaugos neabejotinai patenka į rinkos socialinės ekonomikos sritį, kurios įgyvendinimo negalima užtikrinti remiantis vien tik konkurencija. Jeigu nebus vykdoma tinkama valstybės intervencija, Sąjungos plėtra vyks dviem greičiais, didės vystymosi tempo skirtumai, neligybė ir socialinė atskirtis.

1.10

Nemažai Europos Sąjungos gyventojų artimiausiu laiku referendume išreikš savo nuomonę dėl konstitucinės sutarties ratifikavimo. Politinė Europa nebus sukurta, jei gyventojai nepareikš paramos. Gyventojai paramos nepareikš, jei Sąjunga negalės užtikrinti, kad Europos visuomenės modelis ir Europos socialinis modelis bus saugojamas bei plėtojamas.

1.11

Baltoji knyga dėl visuotinės svarbos paslaugų, sudarydama pagrindą kokybiškoms, prieinamoms ir pasiekiamoms visuotinės svarbos paslaugoms užtikrinti, yra svarbus žingsnis (vienas iš kelių) siekiant skatinti Europos sąvoką Europos gyventojų tarpe ir išvengti, kad nebūtų pasakytas Ne, kuris sustabdytų veiksmingą Europos kūrimą.

1.12

Baltojoje knygoje ir šiai temai skirtuose tęstiniuose dokumentuose pradėtos diskusijos yra tampriai susijusios su diskusijomis dėl privačios ir valstybių partnerystės, dėl paslaugų — ypač socialinių paslaugų — rinkos, valstybės pagalbos, ruošiamos ataskaitos dėl vandens, Lisabonos strategijos persvarstymo ir vertinimo ataskaitų.

2.1

2004 m. gegužės 12 d. Europos Komisijos priimtoje Baltojoje knygoje apibendrinami svarbių debatų, vykusių Europoje po Žaliosios knygos paskelbimo 2003 m., rezultatai ir daugumos veiksmų — ypač Europos institucijų ir pilietinės visuomenės veiksmų, kurie buvo įgyvendinami po minėtos knygos paskelbimo, rezultatai. Baltojoje knygoje pateikiamas strateginių krypčių pasiūlymas ateinantiems metams.

2.2

Debatų dėl Žaliosios knygos metu išryškėjo požiūrių ir planų skirtumai. Vis dėlto buvo sutarta, kad rinkos mechanizmai turi būti tinkamai suderinti su viešųjų paslaugų uždaviniais.

2.3

Visuotinės svarbos paslaugų teikimas gali būti vykdomas bendradarbiaujant su privačiu sektoriumi arba patikėtas privačioms ar viešosioms komercinėms ar nekomercinėms įmonėms, o viešųjų paslaugų uždavinius ir įpareigojimus, priešingai, apibrėžti gali tik atitinkamos valdžios institucijos. Šios institucijos taip pat yra atsakingos už tai, kad būtų užtikrintas sandėrių ir operatoriams, viešiems ar privatiems, patikėtų viešųjų paslaugų uždavinių įgyvendinimas.

2.4.1

Turi būti sudaryta galimybė valdžios institucijoms susipažinti su piliečių problemomis: visuotinės svarbos paslaugos turėtų būti teikiamos ir jų įgyvendinimas užtikrinamas kuo labiau atsižvelgiant į piliečius, o subsidiarumo principo griežtai laikomasi.

2.4.2

Viešųjų paslaugų tikslus reikia įgyvendinti atvirose ir konkurencingose rinkose: Komisija mano, kad atvira ir konkurencinga vidaus rinka bei kokybiškų, prieinamų ir pasiekiamų visuotinės svarbos paslaugų vystymas yra suderinami tikslai: pagal EB sutartį, laikantis 86 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, kilus abejonėms veiksmingai įgyvendinti visuotinės svarbos uždavinius yra svarbiau nei taikyti sutarties taisykles.

2.4.3

Turi būti užtikrinta sanglauda ir universalaus naudojimo galimybė: galimybė visiems piliečiams ir įmonėms visoje valstybių narių teritorijoje naudotis kokybiškomis, prieinamomis ir pasiekiamomis visuotinės svarbos paslaugomis yra itin svarbi siekiant skatinti Europos Sąjungos socialinę ir teritorinę sanglaudą. Taigi „universalioji paslauga“ yra pagrindinė sąvoka, kurią plėtojo Bendrija, norėdama užtikrinti galimybę veiksmingai naudotis pagrindinėmis paslaugomis.

2.4.4

Reikia išlaikyti aukštą kokybės ir saugumo lygį: paslaugų teikimo saugumas, ypač aprūpinimo saugumas, yra pagrindinis reikalavimas, į kurį turi būti atsižvelgta apibrėžiant viešųjų paslaugų uždavinius. Be to, operatoriams turėtų būti palankios ir paslaugų teikimo sąlygos, siekiant išlaikyti atitinkamą ilgalaikių investicijų lygį.

2.4.5

Turi būti užtikrintos vartotojų ir naudojimo teisę turinčių asmenų teisės: šie principai ypač susiję su galimybe visoje Sąjungos teritorijoje visoms gyventojų grupėms naudotis paslaugomis — ypač tarpvalstybinėmis paslaugomis, su finansinėmis galimybėmis naudotis paslaugomis, įskaitant specialias sistemas mažas pajamas gaunantiems asmenims, fizinį saugumą, apsaugą ir patikimumą, tęstinumą, aukštą kokybę, pasirinkimą, skaidrumą ir teisę teikėjams bei įgyvendinimą užtikrinantiems asmenims gauti informaciją. Kad šie principai būtų įgyvendinti, paprastai turi būti paskiriami nepriklausomi įgyvendinimą užtikrinantys asmenys, kurių įgaliojimai ir užduotys aiškiai apibrėžiami. Į užduotis įeina nuobaudų skyrimas (universaliąsias paslaugas reglamentuojančių taisyklių perkėlimo ir taikymo tikrinimo priemonės), užduotys turėtų apimti ir nuostatas dėl vartotojų ir naudojimo teisę turinčių asmenų atstovavimo bei aktyvaus dalyvavimo apibrėžiant ir vertinant paslaugas, dėl galimybių teikti apeliacinius skundus ir atitinkamų kompensacinių mechanizmų bei dėl evoliucinės sąlygos, leidžiančios prisitaikyti prie reikalavimų atsižvelgiant į vartotojų ir naudojimo teisę turinčių asmenų poreikių bei pageidavimų kaitą, taip pat į ekonominės ir technologinės aplinkos pokyčius.

2.4.6

Turi būti tikrinamas ir vertinamas paslaugų įgyvendinimas: pritardama neseniai viešų konsultacijų metu išsakytai nuomonei, Komisija atkreipia dėmesį, kad vertinimas turėtų būti įvairiaplanis ir apimti visus tinkamus teisinius, ekonominius, socialinius bei aplinkos aspektus.

2.4.7

Turi būti atsižvelgiama į paslaugų ir situacijų įvairovę: įgyvendinant visas su visuotinės svarbos paslaugomis susijusias Bendrijos politikos kryptis, turi būti tinkamai atsižvelgiama į šio tipo paslaugoms bei sąlygoms, kuriomis šios paslaugos teikiamos, būdingą įvairovę. Tačiau kartu yra būtina užtikrinti įvairių sektorių Bendrijos politikos nuoseklumą ar rengti keliems sektoriams taikomas bendras nuomones.

2.4.8

Turi būti didinamas skaidrumas: šis principas turėtų būti taikomas visiems su įgyvendinimo procesu susijusiems aspektams ir apimti viešųjų paslaugų uždavinių apibrėžimą, paslaugų teikimą, finansavimą bei įgyvendinimo užtikrinimą, taip pat jų rezultatus ir vertinimą, įskaitant skundų tvarkymo mechanizmus.

2.4.9

Reikia užtikrinti teisinį saugumą: Komisija neabejoja, kad Bendrijos teisę taikant visuotinės svarbos paslaugoms gali kilti sudėtingų klausimų. Todėl, siekdama pagerinti teisinį saugumą visuotinės svarbos paslaugas teikiant pagal Bendrijos teisės nuostatas, ji įgyvendins nuolatinius veiksmus, nepažeisdama Europos Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teismų praktikos.

2.5.1

Atsižvelgti į įvairovę įgyvendinant nuoseklią politiką: Komisija persvarstys galimybę ir poreikį pradedant galioti konstitucinei sutarčiai priimti pamatinį įstatymą dėl visuotinės svarbos paslaugų; ji išanalizuos padėtį, susidariusią taikant visuotinės svarbos paslaugas, ir iki 2005 m. pabaigos pateiks ataskaitą.

2.5.2

Paaiškinti ir supaprastinti įpareigojimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis, kompensavimo teisinį pagrindą: Komisija iki 2005 m. liepos mėn. priims sprendimą dėl Sutarties 86 straipsnio taikymo, valstybės pagalbą viešajai paslaugai teikiant kompensacijos pavidalu tam tikroms įmonėms, atsakingoms už visuotinės ekonominės svarbos paslaugų administravimą; iki 2005 m. liepos mėn. priims Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos, teikiamos viešajai paslaugai kompensacijos pavidalu; iki 2005 m. liepos mėn. iš dalies pakeis Direktyvą 80/723/EEB dėl finansinių santykių tarp valstybių narių ir valstybės įmonių skaidrumo; taip pat iki 2005 m. liepos mėn. patikslins sąlygas, kuriomis kompensacijos viešajai paslaugai gali būti laikomos valstybės pagalba pagal 87 straipsnio 1 dalį.

2.5.3

Nustatyti aiškų ir skaidrų įmonių, atsakingų už visuotinės svarbos paslaugą, pasirinkimo pagrindą: Komisija viešai konsultuosis dėl Žaliosios knygos dėl valstybinės ir privačios partnerystės aspektų, susijusių su viešaisiais pirkimais; pateiks, jei to reikės, viešos konsultacijos metu pasiektais rezultatais pagrįstus pasiūlymus.

2.5.4

Visuotinai pripažinti socialinių ir sveikatos paslaugų visuotinę svarbą: 2005 m. Komisija pateiks komunikatą dėl visuotinės svarbos socialinių ir sveikatos paslaugų; ji skatins valstybių narių bendradarbiavimą sveikatos ir medicininės priežiūros paslaugų srityje, kad visoje Sąjungoje būtų užtikrintas aukštas sveikatos apsaugos lygis.

2.5.5

Analizuoti rezultatus ir vertinti paslaugų teikimą: 2004 m. Komisija pateikė pirmąjį horizontalų visuotinės svarbos paslaugų vertinimą, pagrįstą Komisijos taikoma vertinimo metodologija; 2006 m. Komisija persvarstys jos taikomus vertinimo mechanizmus.

2.5.6

Persvarstyti sektorinės politikos kryptis: Komisija skatins nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimą steigiant įgyvendinimą užtikrinančių įstaigų tinklus; ji atsižvelgs į viešos konsultacijos dėl Žaliosios knygos rezultatus, persvarstydama, kaip yra numatyta, įvairių sektorių sritis: iki 2005 m. liepos mėn. — universaliosios paslaugos taikymo sritį bendraujant elektroniniu būdu; iki 2006 m. liepos mėn. — priemones dėl elektroninio bendravimo; iki 2006 m. pabaigos — direktyvą dėl pašto paslaugų; iki 2006 m. sausio 1 d. — elektros ir dujų vidaus rinkas; iki 2005 m. pradžios — direktyvą „Televizija be sienų“; vandens sektoriaus vertinimą — jau svarstoma.

2.5.7

Išreikšti vidaus politikos kryptis įgyvendinant Sąjungos tarptautinę komercinę politiką: Komisija ir toliau užtikrins, kad tarptautinių komercinių derybų metu priimtos Bendrijos pozicijos būtų visiškai suderintos su Sąjungos vidaus teisės aktų visuotinės svarbos paslaugų srityje pagrindu.

2.5.8

Skatinti visuotinės svarbos paslaugas vykdant vystymąsi remiantį bendradarbiavimą: Komisija padės besivystančioms šalims sukurti tvirtą institucinį ir teisinį pagrindą, kuris yra būtinas skatinant investicijas į pagrindines visuotinės svarbos paslaugas ir suteikiant galimybę gauti finansavimą šioms paslaugoms.

3.1

EESRK džiaugiasi, kad Baltoji knyga buvo paskelbta. Jis susipažino su devyniais principais ir aštuoniomis naujomis kryptimis, kurios yra siūlomos visuotinės svarbos paslaugoms sustiprinti. Tačiau komitetas apgailestauja, kad dar nėra įtraukti paskutiniaisiais metais keletą kartų jo išsakyti prašymai (1) dėl pamatinės direktyvos ar pamatinio įstatymo, užtikrinančių SIG teikimą, valstybių narių laisvę jas apibrėžti ir teikti, laisvą administravimo būdų pasirinkimą, ilgalaikį paslaugų finansavimą, pasiekimų teikiant paslaugas vertinimą, vartotojų teises etc, priėmimo, net jei Komisija ir įsipareigoja šiuo klausimu pateikti ataskaitą iki 2005 m. pabaigos.

3.2

EESRK ypač vertina tai, kad Baltojoje knygoje pateikiamas tikslus pasiūlymų ir priemonių, kurių Europos Komisija įsipareigoja imtis siekdama šiuos principus ir kryptis įgyvendinti artimiausiais metais, aprašymas.

3.3

EESRK skirs daug dėmesio šių įsipareigojimų įgyvendinimui. Jis pasirengęs prisidėti prie to, kad jie būtų įgyvendinami veiksmingai.

4.1

Apibrėžiant pirmąjį principą — „sudaryti galimybę valdžios institucijoms susipažinti su gyventojų problemomis“ — numatyta, kad visuotinės svarbos paslaugos bus teikiamos ir jų įgyvendinimas užtikrinamas kaip įmanoma labiau atsižvelgiant į piliečius ir kad „turi būti griežtai laikomasi subsidiarumo principo“. Tačiau puslapyje esančioje 30 — ojoje išnašoje daroma nuoroda į reglamento projektą dėl vietinio sausumos transporto, kuriame numatoma „įpareigoti valstybes nares sudaryti koncesines viešųjų paslaugų sutartis“, taigi sistemingai rengti pasiūlymų konkursus. Subsidiarumo principo nebebus laikomasi, jeigu kiekviena bendrija negalės laisvai pasirinkti jos kompetencijoje esančių visuotinės svarbos paslaugų administravimo būdo.

4.2

Nustatydama trečiąjį principą — „užtikrinti sanglaudą ir universalaus naudojimo galimybę“ — Komisija pabrėžia, kad „universalioji paslauga“ yra pagrindinė sąvoka, kurią plėtojo Bendrija, norėdama užtikrinti galimybę veiksmingai naudotis pagrindinėmis paslaugomis. Taigi yra sudaroma galimybė „prisitaikyti prie reikalavimų atsižvelgiant į vartotojų ir naudojimo teisę turinčių asmenų poreikių bei pageidavimų kaitą, taip pat į ekonominės ir technologinės aplinkos pokyčius“. Atsižvelgdamas į išdėstytas mintis ir į planą „elektroninė Europa“, kuriame rekomenduojama bendraujant elektroniniu būdu išplėsti plačiosios juostos naudojimą, EESRK primena, kad 15–oje senųjų Europos Sąjungos valstybių narių 20 % gyventojų šiuo metu šiomis paslaugomis negali naudotis. Tuo tarpu plačioji juosta yra visuotinės svarbos paslauga, pagerinanti ir geografiškai izoliuotų, ir pačių neturtingiausių gyventojų gyvenimo sąlygas, sumažinant atstumus ir sudarant palankesnes galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, švietimu ir viešosiomis paslaugomis. Todėl neplėtojant universaliosios telekomunikacijų paslaugos, kuria už prieinamą kainą mobiliai galėtų naudotis didelis skaičius vartotojų, Europos Sąjungos atsilikimas įdiegiant ir naudojant naujas informacines ir komunikacines technologijas bei kuriant žinių visuomenę didės, o nevienodos galimybės naudotis interneto tinklu išaugs, ypač naujosiose valstybėse narėse.

4.3

Šeštasis principas — „tikrinti ir vertinti paslaugų teikimą“ — taip pat atitinka EESRK, kaip ir daugelio kitų dalyvių, pageidavimą vystyti dinamišką ir progresyvų visuotinės svarbos paslaugų teikimo vertinimą siekiant padidinti paslaugų veiksmingumą ir vienodas galimybes naudotis jomis ir prisidėti prie to, kad būtų prisitaikyta prie vartotojų, gyventojų ir visuomenės poreikių kaitos bei taisyklių persvarstymo. Baltojoje knygoje teisingai pabrėžiama, kad vertinimas turi būti „daugiaplanis ir apimti visus tinkamus teisinius, ekonominius, socialinius bei aplinkos aspektus“: EESRK norėtų, kad atliekant vertinimą būtų išsamiai apsvarstyti užimtumo klausimai. EESRK pabrėžia, kad Europos Sąjungos vaidmuo — nustatyti bendrą metodologiją ir bendrus kriterijus, ypač kokybės kriterijus, ir skatinti objektyvų bei nepriklausomą vertinimą, kuris turi būti atliekamas laikantis subsidiarumo principo. EESRK mano, kad įgyvendinant Baltojoje knygoje pateiktus pasiūlymus dėl sektorinės politikos krypčių persvarstymo (žr. 2.5.6 punktą) turi būti pateiktos ataskaitos, kuriose vertinamas ankstesnių priemonių poveikis. EESRK primena, kad pageidautų dalyvauti vadovaujant vertinimui, nes į komitetą įeina visos suinteresuotos dalyvaujančios šalys. EESRK analizuos galimybę šiuo tikslu sukurti nuolatinę SIG tyrimų grupę.

4.4

Septintasis principas — „atsižvelgti į paslaugų ir situacijų įvairovę“. „Tačiau kartu yra būtina užtikrinti įvairių sektorių Bendrijos politikos nuoseklumą ar rengti keliems sektoriams taikomas bendras nuomones“. Pasiūlytoje kryptyje numatoma, kad pradedant galioti konstitucinei sutarčiai Komisija persvarstys galimybę ir poreikį priimti pamatinį įstatymą dėl visuotinės svarbos paslaugų ir iki 2005 m. pabaigos pateiks ataskaitą. Taigi į Baltąją knygą neįtrauktas EESRK ir daugelio kitų Europos sistemoje dalyvaujančių veikėjų prašymas priimti pamatinę direktyvą (žr. EESRK nuomonę dėl „Žaliosios knygos dėl visuotinės svarbos paslaugų“ — OL C 80, 2004 3 30). Tačiau visos SIG, įskaitant visuotinės svarbos socialines ir sveikatos paslaugas, turinčias konkretų pobūdį, turi būti nedelsiant konsoliduotos nustatant ryšius su konkurencijos teise, skiriant finansavimą, laikantis subsidiarumo principo ar apibrėžiant jų vietą Europos integracijoje.

4.5

Pagal devintąjį principą — „užtikrinti teisinį saugumą“ — Komisija „įgyvendins nuolatinius veiksmus“, nepažeisdama Europos Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo teismų praktikos. Remiantis šiuo principu pateikiami du krypčių pasiūlymai:

4.5.1

„iki 2005 m. liepos mėn. paaiškinti ir supaprastinti įpareigojimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis, kompensavimo teisinį pagrindą“ — tai turėtų užtikrinti saugų ilgalaikį investicijų, kurios yra būtinos paslaugų tęstinumui ir ilgalaikiškumui užtikrinti, finansavimą bei įpareigojimų, susijusių su viešosiomis paslaugomis ar universaliosiomis paslaugomis, kompensavimo finansavimą, laikantis skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų; pripažinti, kad būdai šioms kompensacijoms išmokėti yra labai įvairūs ir turi sudaryti galimybę prisitaikyti prie apibrėžtų tikslų: valstybės dotacijos, lygios vidaus proporcijos įvedimas užtikrinant sąnaudų, kurios padaromos realizuojant iš pelningos veiklos gautą pelną, finansavimą, kartu nustatant arba nenustatant išimtinę teisę, kompensaciniai operatorių fondai, atleidimas nuo mokesčių ar kitos lengvatos, valstybinė ir privati partnerystė, pagalba paslaugų teikimui naudojimo teisę turintiems asmenims, etc.

4.5.2

„nustatyti aiškų ir skaidrų įmonių, atsakingų už visuotinės svarbos paslaugą, pasirinkimo pagrindą“, vykdant viešas konsultacijas dėl Žaliosios knygos dėl valstybinės ir privačios partnerystės. EESRK mano, kad tuo tikslu turi būti pripažinta, jog galimų visuotinės svarbos paslaugų administravimo būdų įvairovė yra būtina, o kiekviena suinteresuota bendrija turi pasirinkimo laisvę: arba tiesioginį pačios valstybinės institucijos (tarnybos ar direkcijos) administravimą, arba valstybinei ar mišriai (kurią valstybės institucija valdytų taip pat, kaip ir kitas viešasias paslaugas) įmonei patikėtą, nuo pačios valstybinės institucijos ar socialinės ir kooperatinės arba asociacinės, ne pelno siekiančios organizacijos priklausantį administravimą, arba įgaliojimų perdavimą įmonei apibrėžtam laikotarpiui (koncesija surengiant išankstinę konkurencinę įmonių atranką), nepamirštant galimybės sugrįžti nuo vieno valdymo būdo link kito.

5.1

Baltoji knyga dėl visuotinės svarbos paslaugų įrodo, kad svarstant minėtas paslaugas Sąjungoje yra padaryta pažanga. Ši knyga sudaro tinkamą pagrindą siekiant plėtoti Europos visuotinės svarbos paslaugų politikos, kuri suteikia galimybę Europos įmonėms ir kiekvienam piliečiui naudotis prieinamomis, pasiekiamomis, pažangiomis viešosiomis paslaugomis ir kuri yra svarbiausia technologinio progreso dalis, koncepcijas.

5.2

Visuotinės svarbos paslaugos yra ne tik labai svarbios ekonominiam konkurencingumui užtikrinti, bet taip pat yra ir pagrindinė socialinės bei aplinkos sričių sudėtinė dalis. Jos apima tris Lisabonos strategijoje paminėtas sritis (ekonomiką, socialinę sferą, susijusią su aplinka), šioje strategijoje visuotinės svarbos paslaugos yra įvardytos kaip pagrindinė ir būtina priemonė sėkmei, kuriant Europos Sąjungoje konkurencingiausiomis ir dinamiškiausiomis žiniomis besiremiančią visuomenę, užtikrinti, nuolat keliant ekonomikos lygį, didinant darbo vietų skaičių ir kokybę ir stiprinant socialinę sanglaudą. Visuotinės svarbos paslaugos, atsižvelgiant į jų ypatumus, nebėra tik bendros rinkos sritis, jos sudaro išankstinę sąlygą ekonominei bei socialinei piliečių ir įmonių gerovei kurti.

5.3

Taigi, turės būti suderinti rinkos mechanizmai su viešųjų paslaugų uždaviniais srityse, kur toks papildomumas suderinamas su visuotinės svarbos paslaugų tikslais ir gali turėti pridėtinę vertę gerinant Europos piliečių gyvenimo kokybę, siekiant ekonomikos augimo, darbo vietų kūrimo ir tvarios gerovės.

5.4

„Piliečių teisės naudotis prieinamomis, pasiekiamomis ir pažangiomis visuotinės svarbos paslaugomis turi būti saugomos ir stiprinamos solidarumo bei socialinės ir ekonominės sanglaudos, kurios yra pripažįstamos pagrindiniuose Sutarties principuose, vardan. Visuotinės svarbos paslaugų liberalizavimas, dėl kurio apsisprendžia valstybė narė, turi būti vykdomas laikantis minėtų kriterijų. Dėl to, besąlygiškai laikantis subsidiarumo principo, turi būti parengtas universalių principų rinkinys, taikomas įvairioms paslaugoms, kurių teikimo taisyklės skiriasi priklausomai nuo valstybės narės“.