20.5.2005   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 120/76

1.1

Amsterdamo sutartis įtraukė naują Bendrijos politikos ramstį, sukurdama Europos laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę; ji apima Bendrijos išorės sienų, vizų, prieglobsčio ir imigracijos politiką.

1.2

1999 m. spalį Tamperės Europos Taryba parengė įvairių pasiūlymų dėl bendros ES migracijos ir prieglobsčio politikos.

1.3

Viename iš Tamperėje išsakytų pasiūlymų buvo siūloma glaudžiau bendradarbiauti valstybių narių pasienio kontrolės tarnyboms ir teikti viena kitai techninę pagalbą Šis pasiūlymas buvo dar kartą išsakytas Sevilijos (2002 m.) ir Salonikų (2003 m.) Taryboje.

2.1

ARGO programa remia administracinį bendradarbiavimą išorės sienų, vizų, prieglobsčio ir imigracijos srityse. Taryba ją priėmė 2002 m. birželio 13 d. – tą pačią dieną, kai Taryba priėmė planą dėl ES valstybių narių išorės sienų tvarkymo.

2.2

Programos tikslas yra skatinti bendradarbiavimą, vienodą Bendrijos teisės taikymą, patobulinti Bendrijos taisyklių taikymą, užtikrinti, kad, steigiant nacionalines agentūras, būtų deramai atsižvelgta į Bendrijos dimensiją, ir remti šių agentūrų vykdomų veiksmų skaidrumą.

2.3

Šiems tikslams pasiekti buvo nustatytos keturios konkrečios veiklos sritys: išorės sienos, vizų politika, prieglobsčio politika ir imigracijos politika.

2.4

Sienos: siekiama vykdyti kontrolę remiantis ES teise, visų pirma remiantis Šengeno acquis; pasirūpinti lygiaverte sienų priežiūra ir apsauga; ir sustiprinti esamų priemonių veiksmingumą.

2.5

Vizos: užtikrinti, kad vizų išdavimo tvarka atitiktų ES teisės nuostatas ir kad vizas išduodant būtų užtikrinamas lygiavertis kontrolės ir saugumo laipsnis; suderinti paraiškų vizai gauti nagrinėjimą; užtikrinti bendros vizų sistemos reikalavimus ir išimtis, dar labiau skatinant konsulinį bendradarbiavimą.

2.6

Prieglobstis: siekiama skatinti kurti bendrą sistemą, kad pabėgėliai turėtų vienodą statusą; atitinkamo proceso dėka sukurti sistemą, kuri padėtų nustatyti, kokia šalis atsako už paraiškos suteikti prieglobstį nagrinėjimą; ir suderinti nacionalinės teisės aktus, nustatančius būtiniausius prieglobsčio procedūrų standartus.

2.7

Imigracija: siekiama parengti bendras taisykles, reglamentuojančias atvykimo ir gyvenimo sąlygas trečiųjų šalių piliečiams, ir parengti Europos ilgalaikį rezidento statutą. Teisėti ekonominės imigracijos kanalai turi būti atviri, o su nelegalia imigracija būtina kovoti.

2.8

Sevilijos Europos Taryba paprašė Komisijos išnagrinėti klausimus, susijusius su išorės sienų tvarkymo finansinės naštos pasidalinimu. Komisija mano, kad tinkamo naštos pasidalinimo sprendimo reikės laukti iki tol, kol bus priimta 2006 m. ir vėlesnių metų finansinė perspektyva. Todėl, jos nuomone, pasiūlymas iš dalies pakeisti ARGO programą tėra tik trumpalaikė priemonė, kuria bus galima naudotis tik iki tol, kol bus patvirtinta ateities biudžeto programa.

2.9

Vertindama pirmuosius ARGO programos veiklos metus (2003 m.), Komisija pažymėjo, kad programa nevisiškai atlieka savo funkcijas. Buvo išleista mačiau nei 50 % programai skirtų lėšų, kadangi nacionalinės administracijos, rengdamos projektus, kuriuos turėjo remti ir finansuoti ši programa, dirbdamos kartu su kitomis valstybėmis narėmis, susidūrė su sunkumais.

2.10

Šiuo ARGO programos daliniu pakeitimu siekiama skirti finansinę paramą nacionaliniams projektams išorės sienų srityje, kurie yra skirti konkretiems strateginiams trūkumams spręsti strateginiuose pasienio punktuose, nustatytuose remiantis objektyviais kriterijais (įvertinus riziką), kuriuos savo metinėje darbo programoje Komisija patvirtins kartu su ARGO komitetu.

2.11

ARGO komiteto biudžetas iki 2006 m. bus 46,1 milijono eurų, iš jų 21,3 milijono eurų skiriama 2004 m.

2.12

Bendrijos interesai garantuojami Sutarties 62, 63 ir 66 straipsniais ir Šengeno acquis. Jungtinė Karalystė ir Airija atitinkamą sprendimą priims atsižvelgdamos į Sutartį.

3.1

EESRK mano, kad šis dalinis ARGO programos pakeitimas turėtų užtikrinti, kad finansinė parama pagal šią programą būtų skiriama nacionaliniams išorės sienų projektams, tačiau nori pabrėžti, kad sprendimą dėl strateginio projektų pobūdžio turi priimti ARGO komitetas, veikdamas pagal Komisijos pasiūlymą, įvertinęs riziką ir atsižvelgdamas į objektyvius kriterijus, kuriems pritars valstybių narių dauguma.

3.2

Sunkumai, kuriuos nacionalinės administracijos patyrė bendradarbiaudamos vienos su kitomis pagal ARGO programą, išryškino valstybių narių bendradarbiavimo tvarkant išorės sienas stoką.

3.3

EESRK manymu, ateityje reikės peržengti administracinio bendradarbiavimo ribas ir, laikantis bendros politikos, sukurti Bendrijos solidarumo sistemą išorės sienų, vizų, prieglobsčio ir imigracijos srityse. Rengiant finansines perspektyvas 2007 metams, reikės atsižvelgti į šį požiūrį.

3.4

EESRK nesupranta, kodėl Taryba, steigdama siūlomą Europos veiklos bendradarbiavimo valdymo prie išorės sienų agentūrą, susidūrė su tokiu nustatytų terminų nesilaikymu ir tiek daug problemų (1)

3.5

EESRK prašo valdžios institucijas užtikrinti, kad, laikantis administracinio bendradarbiavimo išorės sienų, vizų, prieglobsčio ir imigracijos srityse, visuomet būtų gerbiamas kiekvieno asmens orumas, remiantis ES pagrindinių teisių chartija ir tarptautinėmis žmogaus teisių konvencijomis.

3.6

EESRK nuomonėje (2) dėl pasiūlytos Europos veiklos bendradarbiavimo valdymo prie išorės sienų agentūros buvo išdėstytos šios pastabos, kurios yra įtrauktos į šią nuomonę:

3.6.1

EESRK nori pabrėžti, kad veiksminga sienų kontrolė neturi kelti grėsmės teisei į prieglobstį. Daugelis žmonių, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, atvyksta prie išorės sienų nelegaliais kanalais. Valdžios institucijos turi užtikrinti, kad šie žmonės galėtų prašyti apsaugos ir kad jų prašymai būtų įvertinti pagal tarptautines konvencijas ir Bendrijos bei nacionalinės teisės aktus. Kol bus atliktos prieglobsčio prašytojams taikomos administracinės ir teisminės procedūros, šių žmonių negalima išsiųsti atgal ir jiems turi būti suteikta atitinkama apsauga.

3.6.2

Kai išorės sienos nėra veiksmingai kontroliuojamos, tuo dažnai pasinaudoja nusikalstami tinklai, kurie, siekdami padidinti savo nelegalų pelną, prekiauja žmonėmis ir nedvejodami rimtai rizikuoja žmonių gyvybėmis. Savo nuomonėje dėl trumpalaikio leidimo gyventi, išduodamo nelegalios imigracijos ar prekybos žmonėmis veiksmų aukoms (3), EESRK pabrėžė, kad valdžios institucijos turi saugoti aukas, visų pirma labiausiai pažeidžiamas, tokias kaip vaikai, ir aukas, kuriomis prekiaujama siekiant jas seksualiai išnaudoti, lygiai taip pat energingai kaip jos kovoja su nusikalstamais tinklais, kurie prekiauja žmonėmis ir juos išnaudoja.

3.6.3

EESRK jau yra pareiškęs ankstesnėse nuomonėse, kad išorės sienos bus veiksmingai tvarkomos, kai valstybių narių pasienio valdžios institucijos, taip pat kilmės šalių ir tranzito šalių valdžios institucijos glaudžiai bendradarbiaus per savo ryšių palaikymo pareigūnus.