(1)

Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/649 (2) Europos Komisija (toliau – Komisija) tam tikriems importuojamiems Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR, nagrinėjamoji šalis arba Kinija) kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatė galutinius antidempingo muitus (toliau – pradinės priemonės). Tyrimas, po kurio buvo nustatytos pradinės priemonės, toliau vadinamas pradiniu tyrimu. Šiuo metu galioja 0–31,3 % antidempingo muitai (3). Muito normos buvo nustatytos remiantis žalos skirtumu pagal mažesnio muito taisyklę, kaip numatyta pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalyje.

(2)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią priemonių galiojimo pabaigą (4), Komisija gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(3)

Prašymą atlikti peržiūrą (toliau – prašymas) 2022 m. sausio 4 d. tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno Sąjungos pramonės, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje, vardu pateikė Europos plieno asociacija EUROFER (toliau – pareiškėjas). Prašymas atlikti peržiūrą grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

(4)

Kinijos geležies ir plieno asociacija (toliau – CISA) tvirtino, kad EUROFER prašyme atlikti peržiūrą laikėsi pernelyg didelio konfidencialumo, kad suinteresuotosios šalys negalėjo prasmingai pateikti pastabų, todėl prašymas turėjo būti atmestas. CISA teigimu, tyčinis pernelyg didelio konfidencialumo naudojimas neleido joms tinkamai suprasti padėties tyrimo laikotarpiu. Visų pirma dėl Sąjungos gamintojų sąnaudų šablono CISA teigė, kad PPO antidempingo susitarime (toliau – ADS), visų pirma jo 6.5.1 straipsnyje, ir pagrindiniame reglamente, visų pirma jo 19 straipsnyje, pateikiama panaši formuluotė dėl suinteresuotųjų šalių pareigos atskleisti nekonfidencialią informaciją.

(5)

Pagal pagrindinio reglamento 19 straipsnį leidžiama saugoti konfidencialią informaciją, jei jos atskleidimas suteiktų didelį konkurencinį pranašumą konkurentui arba labai neigiamai paveiktų informaciją suteikusįjį asmenį arba asmenį, iš kurio šis gavo informaciją. Informacija, pateikta prašymo riboto naudojimo prieduose, priskiriama šioms kategorijoms. Visų pirma dėl pateiktame prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą nurodytam peržiūrimajam produktui gaminti reikalingų Sąjungos gamintojų gamybos veiksnių konkrečių suvartojimo rodiklių Komisija pažymėjo, kad šie duomenys yra slapta verslo informacija ir jų santrauka negali būti pateikta. Apskaičiuodamas normaliąją vertę pareiškėjas naudojo gamybos veiksnių suvartojimo rodiklius. Kartu nekonfidencialioje prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą versijoje buvo pateikta pakankamai įrodymų, susijusių gamybos veiksniais, faktiškai panaudotais normaliajai vertei apskaičiuoti. Be to, atliekant tyrimą bendradarbiaujantys eksportuojantys gamintojai neprivalo atskleisti ar apibendrinti tam tikros konfidencialios informacijos, pavyzdžiui, faktinio produkto rūšių recepto, kuriame nurodyti gamybos veiksnių suvartojimo rodikliai. Todėl Komisija nusprendė, kad suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje prašymo versijoje pateikti visi esminiai įrodymai ir kad nekonfidencialioje skundo versijoje pateiktos informacijos pakako, kad suinteresuotosios šalys galėtų pasinaudoti savo teise į gynybą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(6)

2022 m. balandžio 5 d. Komisija, pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad yra pakankamai įrodymų priemonių galiojimo termino peržiūrai inicijuoti, pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį inicijavo priemonių galiojimo termino peržiūrą, susijusią su tam tikrais į Sąjungą importuojamais KLR kilmės plokščiais karštojo valcavimo produktais iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbė pranešimą apie inicijavimą (5) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(7)

CISA tvirtino, kad atsižvelgdama į prašyme nurodytą Sąjungos pramonės pelningumą Komisija turėjo atmesti prašymą ir kad prašyme neįrodyta, kad pasibaigus priemonių galiojimui žala gali būti toliau daroma. CISA teigimu, Sąjungos pramonės padėtis nėra tokia pažeidžiama, kaip teigė EUROFER. Ji teigė, kad nė vienas žalos rodiklis per visą nagrinėjamąjį laikotarpį nesumažėjo žemiau suvartojimo mažėjimo indekso ir kad tuo metu, kai buvo taikoma galiojančių priemonių apsauga, Sąjungos pramonė tam tikru mastu sugebėjo atsigauti. Galiausiai CISA taip pat pažymėjo, kad nustačius priemones būtų prieštaraujama Sąjungos interesams dėl ES sankcijų poveikio, taip pat dėl tarpusavyje susijusių tiekimo grandinės sutrikimų ir atsigavimo po COVID-19.

(8)

Komisija priminė, kad prašymas grindžiamas žalos pasikartojimo, o ne žalos tęsimosi tikimybe. Taigi, prašyme atlikti peržiūrą nurodyti pelningumo duomenys netrukdė inicijuoti peržiūros tyrimo, kuris yra orientuotas į ateitį. Bet kuriuo atveju pelningumas yra tik vienas iš daugelio rodiklių, naudojamų Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai analizuoti. Priešingai CISA nuomonei, Komisija išnagrinėjusi prašymą nustatė, kad inicijavimo etapu pareiškėjas pateikė pakankamai įrodymų, kad žala greičiausiai pasikartotų, jeigu būtų leista nebetaikyti iš KLR importuojamam produktui nustatytų antidempingo priemonių. Šiuo atžvilgiu Komisija priminė, kad vertinant prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagrįstumą teisiškai neprivaloma atsižvelgti į Sąjungos interesus. Todėl peržiūros tyrimo inicijavimas buvo pagrįstas.

(9)

Atliekant dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tyrimą buvo nagrinėjamas 2021 m. sausio 1 d. – 2021 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis). Tiriant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas nagrinėjamas laikotarpis nuo 2018 m. sausio 1 d. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Komisija apie priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo inicijavimą konkrečiai pranešė pareiškėjui, visiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems Kinijos Liaudies Respublikos gamintojams ir Kinijos Liaudies Respublikos valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, naudotojams ir prekiautojams ir paragino juos dalyvauti tyrime.

(11)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(13)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia panašaus produkto gamybos apimtimi Sąjungoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, kurią būtų galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Atrinkti trys Sąjungos gamintojai. Atrinkti Sąjungos gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagamino apie 29 % visos apskaičiuotosios produkcijos Sąjungoje. Komisija, remdamasi pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalimi, paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Pastabų negauta ir Komisija patvirtino preliminariai atrinktas bendroves. Atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(14)

Nors per atrankos procedūrą pastabų nepateikta, CISA vėliau pateiktose pastabose teigė, kad tipiškumo lygis buvo žemas, ypač palyginti su per pradinį tyrimą atrinktomis bendrovėmis, kurios pagamino 45 % Sąjungos produkcijos. CISA paprašė Komisijos išsamiai išnagrinėti, ar mažas rodiklis neturi įtakos vidaus pramonės tipiškumo lygiui.

(15)

Komisija pirmiausia priminė, kad atrinktų bendrovių skirtumai per pradinį tyrimą ir priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą nepanaikina atrinktų bendrovių tipiškumo. Antra, Komisija pažymėjo, kad CISA nepateikė jokių esminių elementų, išskyrus palyginimą su per pradinį tyrimą atrinktomis bendrovėmis, iš kurių būtų matyti, kad atrinktos bendrovės nebuvo tipiškos. Atsižvelgdama į tai, kad bendrovės buvo atrinktos pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį, remiantis panašaus produkto gamybos apimtimi Sąjungoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu ir geografiniu tipiškumu ir ją vykdant dalyvavo tik keli Sąjungos gamintojai, kuriuos galima pagrįstai ištirti per turimą laiką, Komisija dar kartą patvirtino, kad atrinktos bendrovės laikomos tipiškomis.

(16)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves, Komisija paragino nesusijusius importuotojus pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(17)

Tačiau apie save nepranešė ir prašomos informacijos nepateikė nė vienas nesusijęs importuotojas.

(18)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų žinomų Kinijos Liaudies Respublikos gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos valdžios institucijų nurodyti kitus gamintojus, jei tokių yra, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(19)

Inicijuodama peržiūrą Komisija pateikė klausimynų kopijas suinteresuotosioms šalims susipažinti skirtoje byloje ir Prekybos GD interneto svetainėje. (6)

(20)

Prašomos informacijos nepateikė ir (arba) nepranešė sutinkantis, kad gali būti atrenkamas, nė vienas Kinijos gamintojas. Komisija pranešė Kinijos Liaudies Respublikos atstovybei Europos Sąjungoje apie savo ketinimą remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Pastabų negauta.

(21)

Todėl atsižvelgiant į tai, kad KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl importo iš KLR buvo padarytos remiantis turimais faktais, visų pirma naudojant importo ir eksporto prekybos statistinius duomenis (Eurostato, „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) (7) ir prašymo atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą).

(22)

Komisija Kinijos Liaudies Respublikos Vyriausybei (toliau – Kinijos Vyriausybė) (8) nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų Kinijos Liaudies Respublikoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Atsakymų negauta. Todėl Komisija pranešė KLR atstovybei Europos Sąjungoje apie savo ketinimą remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Pastabų negauta.

(23)

Klausimyno atsakymus pateikė atrinkti Sąjungos gamintojai.

(24)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą išvadoms dėl dempingo ir jo daromos žalos tęsimosi ar pasikartojimo tikimybės ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį vykdomi tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(25)

2023 m. balandžio 4 d. Komisija atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino palikti galiojančius antidempingo muitus. Visoms šalims buvo nustatytas laikotarpis pastaboms dėl šio faktų atskleidimo pateikti.

(26)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė. Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. CISA paprašė surengti klausymą su Komisijos tarnybomis ir 2023 m. balandžio 12 d. ji buvo išklausyta.

(27)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas – tam tikri plokšti valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, suvynioti arba nesuvynioti į ritinius (įskaitant atraižas ir siauras juostas), po karštojo valcavimo toliau neapdoroti, neplakiruoti, nepadengti arba neapvilkti (toliau – plokšti karštojo valcavimo produktai arba peržiūrimasis produktas).

Šioje peržiūroje nenagrinėjami šie produktai:

Peržiūrimojo produkto KN kodai šiuo metu yra 7208 10 00, 7208 25 00, 7208 26 00, 7208 27 00, 7208 36 00, 7208 37 00, 7208 38 00, 7208 39 00, 7208 40 00, 7208 52 10, 7208 52 99, 7208 53 10, 7208 53 90, 7208 54 00, 7211 13 00, 7211 14 00, 7211 19 00, ex 7225 19 10 (TARIC kodas 7225191090), 7225 30 90, ex 7225 40 60 (TARIC kodas 7225406090), 7225 40 90, ex 7226 19 10 (TARIC kodai 7226191091, 7226191095), 7226 91 91 ir 7226 91 99. Šie KN ir TARIC kodai pateikiami tik kaip informacija nedarant poveikio vėlesniam tarifinio klasifikavimo pakeitimui.

(28)

Plokšti karštojo valcavimo plieno produktai gaminami juos karštai valcuojant. Tai yra metalo formavimo procesas, kai karštas metalas perleidžiamas tarp vienos ar daugiau porų karštų valcų, kad būtų sumažintas ir suvienodintas storis, kai metalo temperatūra viršija jo rekristalizacijos temperatūrą. Jie gali būti įvairių formų: ritiniuose (įriebinti arba ne, ėsdinti arba ne), kaip atraižos (lakštai) arba siauros juostos.

Plokšti karštojo valcavimo plieno produktai naudojami dviem pagrindinėms paskirtims. Pirma, jie yra pirminė žaliava įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės plieno produktams gaminti, pradedant plokščiais šaltojo valcavimo ir dengtais plieno produktais. Antra, jie naudojami kaip pramonės žaliava, kurią galutiniai naudotojai, įskaitant statybos (plieno vamzdelių gamybos), laivų statybos, dujų talpyklų, mašinų, slėginių indų ir energijos vamzdynų sektorius, įsigyja įvairiais tikslais.

(29)

Šiame tyrime nagrinėjamas produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės peržiūrimasis produktas.

(30)

Kaip nustatyta atlikus pradinį tyrimą, per šį priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimą patvirtinta, kad tokias pačias pagrindines fizines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(31)

Todėl šie produktai yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(32)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tam tikri plokšti karšto valcavimo produktai iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno buvo toliau importuojami iš KLR, tik mažesniais kiekiais nei per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį (t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d.). Remiantis Eurostato duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu tam tikrų plokščių karšto valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno importui iš KLR teko maždaug 0,1 % Sąjungos rinkos, palyginti su 4,32 % (9) rinkos dalimi pradinio tyrimo tiriamuoju metu. Vertinant absoliučiais dydžiais, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksportas į Sąjungą siekė apie 28 743 tonas – gerokai mažiau nei pradinio tyrimo tiriamuoju laikotarpiu, kuriuo eksportas į Sąjungą siekė apie 1 519 304 tonas (10).

(33)

Kaip minėta 20 konstatuojamojoje dalyje, atliekant tyrimą nebendradarbiavo nė vienas KLR eksportuotojas ir (arba) gamintojas. Todėl Komisija pranešė KLR valdžios institucijoms, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija gali taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį su KLR susijusiems faktams nustatyti. Komisija negavo jokių pastabų ar prašymų, kad šiuo klausimu įsikištų bylas nagrinėjantis pareigūnas.

(34)

Todėl pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį išvados dėl dempingo iš KLR tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės buvo grindžiamos turimais faktais, visų pirma prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija ir suinteresuotųjų šalių pastabose pateikta informacija, taip pat kitais informacijos šaltiniais, kaip antai importo ir eksporto prekybos statistiniais duomenimis (Eurostato ir GTA (11)).

(35)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad KLR yra didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija inicijuodama tyrimą rėmėsi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalimi.

(36)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos Vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Iki nustatyto termino iš KLR negauta nei klausimyno atsakymų, nei pastabų dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Tada Komisija pranešė Kinijos Vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar KLR esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 18 straipsnyje.

(37)

Pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgdama į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji preliminariai pasirinko Meksiką tinkama tipiška šalimi, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais. Komisija taip pat nurodė nagrinėsianti kitas galbūt tinkamas šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus.

(38)

2022 m. rugpjūčio 29 d. pranešimu apie gamybos veiksnius Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketina naudoti normaliajai vertei nustatyti, tipiška šalimi pasirinkus Meksiką. Pranešime apie gamybos veiksnius Komisija pateikė sąrašą visų gamybos veiksnių, kaip antai žaliavos, darbas ir energija, kurie naudojami tam tikriems plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno gaminti. Ji taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie tipiškos šalies gamintoją „Ternium S.A.“.

(39)

2022 m. rugsėjo 16 d. CISA pateikė savo pastabas. CISA tvirtino, kad GTA importo duomenys neatspindi vidaus kainų, bet importo kainas, kurioms paprastai turi įtakos daug veiksnių, pavyzdžiui, konkretaus produkto importo kiekis, galimybė gauti tokį produktą ir atstumas tarp eksportuojančių ir importuojančių šalių. Komisija pripažino, kad GTA importo duomenys iš tiesų atspindi importo kainas. Tačiau iš bylos medžiagos nematyti, kad tos kainos neatspindėjo tipiškos šalies vidaus rinkos kainų arba kad dėl naudojamų importo duomenų kokybės ar kiekio jie būtų netinkami normaliajai vertei apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(40)

Be to, CISA abejojo, ar svertinės vidutinės vieneto kainos naudojimas galėtų atspindėti reikšmingas žaliavų, pavyzdžiui, ferolydinių, vieneto sąnaudas, nes yra didelių vieneto kainos skirtumų, priklausomai nuo žaliavų rūšies ir (arba) kilmės šalies. Kadangi KLR gamintojai nusprendė nebendradarbiauti atliekant tyrimą, Komisija negalėjo išskirti ferolydinių, kuriuos jie naudojo būtent plokščių karštojo valcavimo produktų gamyboje, rūšies. Todėl importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (12) I priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, visų rūšių vieneto kainų svertinis vidurkis.

(41)

Be to, CISA iškėlė klausimą dėl kiekvieno veiksnio CIF muito sumokėtos vieneto kainos tikslumo, nes Meksikos pateikti GTA importo duomenys yra FOB, o ne CIF lygmens. Atlikdama priemonių galiojimo termino peržiūrą Komisija neprivalo apskaičiuoti tikslaus dempingo skirtumo, o nustatyti, ar yra dempingo tęsimosi arba pasikartojimo tikimybė. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip paaiškinta 118 konstatuojamojoje dalyje, išvados, kad normaliosios vertės ir eksporto į kitas pasaulio šalis kainos skirtumas viršijo 100 %, net jei būtų naudojamas kitas perskaičiavimo koeficientas, pagrįstas faktine importuojamų prekių kilme, nebūtų pakeitę Komisijos padarytų išvadų. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(42)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(43)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios sąnaudos toliau – PBA išlaidos).

(44)

Kaip paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad remiantis turimais įrodymais ir atsižvelgiant į tai, kad Kinijos Vyriausybė ir gamintojai nebendradarbiavo, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(45)

Neseniai atlikusi su KLR plieno sektoriumi susijusius tyrimus (13) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(46)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi KLR iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (14). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos Vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė peržiūrimojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (15), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (16). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai KLR planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos Vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (17). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai neveikia tinkamai, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtoje įtraukoje, dėl to KLR atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu (18). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (19), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su KLR įmonių galimybėmis gauti kapitalo (20).

(47)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su KLR plieno sektoriumi, šiame tyrime Komisija nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvo tikslinga naudoti KLR vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais prašyme bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių KLR ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (21) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant šią analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į KLR ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis atitinkamame sektoriuje, įskaitant peržiūrimąjį produktą. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui KLR patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir per ankstesnius tyrimus.

(48)

Prašyme teigiama, kad įvairaus pobūdžio visapusiškas Kinijos Vyriausybės ar kitų valdžios institucijų kišimasis į verslą skirtingais valdžios lygmenimis Kinijos ekonomikai kaip visumai daro didelę įtaką ir poveikį, dėl kurių Kinijos plieno pramonės vidaus rinkos kainos ir sąnaudos negali būti naudojamos šiame tyrime. Siekiant pagrįsti šią poziciją, prašyme nurodyti naujausi Komisijos atlikti Kinijos plieno sektoriaus tyrimai (22) arba G20 Pasaulinio forumo dėl perteklinio pajėgumo plieno sektoriuje išvados (23).

(49)

Konkrečiai prašyme nurodyta, kad, atsižvelgiant į KLR Konstitucijoje įtvirtintą socialistinės rinkos ekonomikos doktriną, Kinijos komunistų partijos (toliau – KKP) visapusį dalyvavimą ir Vyriausybės įtaką ekonomikai vykdant strateginio planavimo iniciatyvas, pavyzdžiui, 13-ąjį ir 14-ąjį penkmečio planus (24), Kinijos Vyriausybės kišimasis yra įvairių formų, t. y. administracinis, finansinis ir reguliuojamojo pobūdžio.

(50)

Prašyme pateikta elementų, iš kurių matyti, kad esama iškraipymų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje–šeštoje įtraukose, pavyzdžių. Visų pirma, nurodydamas ankstesnius Komisijos tyrimus plieno sektoriuje, ataskaitą ir papildomus šaltinius, pareiškėjas teigė, kad:

(51)

Kinijos Vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi pareiškėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(52)

Konkrečiai peržiūrimojo produkto sektoriuje, t. y. plieno sektoriuje, Kinijos Vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi Kinijos peržiūrimojo produkto eksportuotojai nebendradarbiavo, nebuvo galima nustatyti tikslaus šio produkto privačių ir valstybės valdomų gamintojų santykio. Tačiau atlikus tyrimą buvo patvirtinta, kad du didžiausi plieno sektoriaus gamintojai, t. y. bendrovė „Angang Steel Group“ (toliau – „Ansteel“) ir bendrovė „China Baowu Steel Group“ bendrovė (toliau – „Baowu“), yra visiškai valdomos valstybės arba valstybei priklauso kontrolinis jų akcijų paketas. Bet kuriuo atveju, net jeigu informacijos konkrečiai apie peržiūrimąjį produktą nėra, šis sektorius yra plieno pramonės sektoriaus dalis, todėl su plieno sektoriumi susijusios išvados laikomos orientacinėmis ir peržiūrimojo produkto atveju.

(53)

Tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms plieno sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. Naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos Vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų Vyriausybės politiką. Tai matyti iš Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos gairių dėl aukštos kokybės plėtros skatinimo plieno pramonėje projekto, kuriame raginama toliau konsoliduoti pramonės pagrindus ir labai pagerinti pramonės grandinės modernizavimo lygį (30), iš 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano, pagal kurį šiame sektoriuje bus „siekiama pirmauti rinkoje skatinant Vyriausybės politiką“ ir bus „steigiama pirmaujančių įmonių grupė, kuriai bus būdinga ekologinė lyderystė ir konkurencingumas“ (31) arba taip pat iš 14-ojo plieno laužo pramonės plėtros penkmečio plano, kurio pagrindiniai tikslai yra „nuolat didinti plieno laužo panaudojimo rodiklį ir iki 14-ojo penkmečio pabaigos pasiekti, kad visapusis nacionalinis plieno laužo panaudojimo rodiklis siektų 30 %“ (32).

(54)

Panašūs Kinijos valdžios institucijų ketinimo prižiūrėti ir valdyti sektoriaus pokyčius pavyzdžiai matomi provincijų lygmeniu, kaip antai Hebėjaus, kuriame planuojama „nuolat vykdyti grupinę organizacijų plėtrą, spartinti mišrios valstybės valdomų įmonių nuosavybės reformą, sutelkti dėmesį į tarpregioninių privačių geležies ir plieno įmonių susijungimo ir reorganizavimo skatinimą ir siekti sukurti 1–2 dideles pasaulinio lygio grupes, 3–5 dideles grupes, kurių veikla grindžiama įtaka šalies viduje“, ir „toliau plėsti plieno laužo perdirbimo ir apyvartos kanalus, stiprinti plieno laužo tikrinimo ir klasifikavimo veiklą“ (33). Be to, Hebėjaus plane plieno sektoriuje yra kelios nuorodos į karštojo valcavimo plieno produktus: „Skatinti plokščių gamybos įmones paspartinti žemo lygio karštojo valcavimo gamyklų pertvarkymo įgyvendinimą (…) ir stengtis užtikrinti, kad iki 2022 m. pirminių karštojo valcavimo plokščių gamyba sudarytų daugiau kaip 30 % giluminio perdirbimo operacijų“ (34). Be to: „Konsoliduoti vielos ir strypų rinkos privalumus. Skatinti vielos ir strypų gamintojus vykdyti mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą bei gaminti karštojo valcavimo plieninius strypus, kurių tempiamasis stipris viršija 500 MPa, ir atnaujinti švino gamybos technologiją. Remti specialias plieno įmones, kad jos derintų technologijų ir įrangos pertvarkymą, taip pat modernizuotų ir tobulintų produktus iš guolių plieno, krumplių plieno ir kito specialiojo plieno“.

(55)

Panašiai Henano plieno pramonės pertvarkymo ir modernizavimo įgyvendinant 14-ąjį penkmečio planą plane numatyta „statyti tipiškas plieno gamybos bazes <...>, pastatyti 6 tipiškas plieno gamybos bazes Anjange, Dzijuane, Pingdingšane, Sinjange, Šangčiu, Džoukou ir kt., taip pat didinti pramonės mastą, intensyvinti veiklą ir gerinti ir specializaciją. Be kita ko, iki 2025 m. kontroliuojami luitinio ketaus gamybos pajėgumai Anjange sieks 14 mln. tonų, o kontroliuojami neapdoroto plieno gamybos pajėgumai – 15 mln. tonų.“ (35) Henano įgyvendinimo plane taip pat pateikta konkrečių nuorodų į karštojo valcavimo produktus: „Remti nepriklausomas karštojo valcavimo įmones, kad jos galėtų dalyvauti jungiant ir reorganizuojant geležies ir plieno įmones, taip pat didinti pramonės grandinės atsparumą ir koncentraciją. (36)“ Kiti pramonės politikos tikslai taip pat nurodyti kitų provincijų, kaip antai Dziangsu (37), Šandongo (38), Šansi (39), Džedziango (40) arba savivaldybių, pvz., Liaoningo Daliano (41), planavimo dokumentuose.

(56)

Kalbant apie Kinijos Vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, buvo neįmanoma nustatyti asmeninių ryšių tarp peržiūrimojo produkto gamintojų ir KKP. Atsižvelgiant į tai, kad peržiūrimasis produktas yra plieno sektoriaus dalis, turima informacija apie plieno gamintojus taip pat yra susijusi su peržiūrimuoju produktu.

(57)

Pavyzdžiui, bendrovės „Ansteel“ pirmininkas taip pat yra ir partijos komiteto sekretorius. Analogiškai bendrovės „Ansteel“ vadovas ir generalinis direktorius taip pat yra ir partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas (42). Bendrovės „Baowu“ atveju bendrovės „Baosteel“, kuri yra „Baowu“ 100 % valdoma patronuojamoji bendrovė, pirmininkas taip pat yra ir partijos komiteto sekretorius, vykdomasis direktorius taip pat yra ir partijos komiteto sekretoriaus pavaduotojas, o generalinio direktoriaus pavaduotojas – partijos komiteto nuolatinio komiteto narys (43).

(58)

Be to, peržiūrimojo produkto sektoriuje taikoma diskriminacinė politika vidaus gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje. Kaip aprašyta 54 konstatuojamojoje dalyje dėl Hebėjaus veiksmų plano ir 55 konstatuojamojoje dalyje dėl Henano veiksmų plano, atliekant tyrimą buvo galima nustatyti keletą dokumentų, kuriais konkrečiai vadovaujamasi plėtojant plokščių karštojo valcavimo plieno produktų sektoriaus dalį. Be to, atliekant tyrimą nustatyti kiti dokumentai, iš kurių matyti, kad pramonei naudingos Vyriausybės gairės ir kišimasis į plieno sektorių, atsižvelgiant į tai, kad peržiūrimasis produktas priklauso vienai iš jo sektoriaus dalių.

(59)

Kinijos Vyriausybė plieno pramonę ir toliau laiko esmine pramonės šaka (44). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų plienui skirtų planų, nurodymų ir kitų dokumentų. 2021 m. kovo mėn. priimtame 14-ajame penkmečio plane Kinijos Vyriausybė numato pertvarkyti ir modernizuoti plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (45). Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuris taip pat taikomas plieno pramonei, šis sektorius nurodomas kaip „realiosios ekonomikos pamatas“ ir „pagrindinė sritis, kurioje formuojamas Kinijos tarptautinis konkurencinis pranašumas“, taip pat nustatomi įvairūs tikslai ir darbo metodai, kuriais būtų skatinama plieno sektoriaus plėtra 2021–2025 m. laikotarpiu – kaip antai technologiniai patobulinimai, sektoriaus struktūros gerinimas (be kita ko, toliau koncentruojant įmones) arba skaitmeninė pertvarka (46).

(60)

Svarbi žaliava, naudojama plokštiems karštojo valcavimo plieno produktams gaminti, yra geležies rūda. Geležies rūda taip pat minima 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuriame valstybė planuoja „vykdyti racionalią plėtrą šalies naudingųjų iškasenų srityje. Stiprinti geležies rūdos žvalgymo veiklą <...>, vykdyti lengvatinę mokesčių politiką, skatinti diegti pažangiąsias technologijas ir įrangą, siekiant sumažinti kietųjų kasybos atliekų susidarymą.“ (47) Tokiose provincijose, kaip antai Hebėjuje, valdžios institucijos šiame sektoriuje numato: „subsidijas diskonto norma investicijoms į naujus projektus. Tirti ir padėti finansų įstaigoms teikti lengvatines paskolas geležies ir plieno sektorių įmonėms, kad jos galėtų pereiti į naujas pramonės šakas, o Vyriausybė tuo pat metu teiks subsidijas diskonto norma.“ (48) Taigi, Kinijos Vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamuosius pramonės sektorius, įskaitant peržiūrimajam produktui gaminti naudojamų pagrindinių žaliavų gamybą. Tokiomis priemonėmis rinkos jėgoms trukdoma laisvai veikti.

(61)

Atlikus šį tyrimą nustatyta tam tikrų įrodymų, kad plokščių karštojo valcavimo plieno produktų sektoriuje bankroto ir nuosavybės įstatymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką taikomi diskriminuojamai arba netinkamai vykdomi. Visų pirma dėl gamyklos „Chaoyang Iron & Steel“, kuri penkerius metus iš eilės (2010–2015 m.) patyrė nuostolių ir buvo ties bankroto riba. Valstybės turto priežiūros institucija ją taip pat įvardijo kaip „įmonę zombę“ (49).

(62)

Plokščių karštojo valcavimo plieno produktų sektoriui poveikį taip pat daro darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje. Minėtais iškraipymais poveikis šiam sektoriui daromas tiek tiesiogiai (kai gaminamas peržiūrimasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), tiek netiesiogiai (kai naudojamasi bendrovių, kurioms taikoma ta pati KLR darbo sistema, gamybos ištekliais) (50).

(63)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad peržiūrimojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 46 konstatuojamojoje dalyje. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(64)

Galiausiai Komisija primena, kad peržiūrimajam produktui gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai plokščių karštojo valcavimo plieno produktų gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais minėtaisiais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja darbo jėgą, kuri yra susijusi su iškraipymais. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra susijusios su iškraipymais finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios ir sektorių lygmenyse.

(65)

Todėl negalima naudoti ne tik plokščių karštojo valcavimo plieno produktų pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte, bet ir visų gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir kt.) sąnaudų, kurios yra paveiktos, nes jų kainodara yra susijusi su dideliu valstybės kišimusi, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tiesų aprašytas valstybės kišimasis kapitalo, žemės, darbo, energijos ir žaliavų pasiskirstymo srityse pastebimas visoje KLR. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad gamybos išteklių, kuris buvo pagamintas KLR derinant įvairius gamybos veiksnius, veikia dideli iškraipymai. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(66)

2022 m. gegužės 19 d. (51) ir 2022 m. rugsėjo 16 d. (52) CISA pateikė keletą argumentų dėl įtarimų dėl didelių iškraipymų. Pirma, CISA tvirtino, kad ataskaita, kuria rėmėsi Komisija, neatitiko nešališkų ir objektyvių įrodymų ir pakankamos įrodomosios galios įrodymų reikalavimų, visų pirma atsižvelgiant į tai, kad Komisija šią ataskaitą parengė siekdama konkretaus tikslo – padėti Sąjungos pramonei teikti skundus prekybos priemonių srityje. Be to, CISA tvirtino, kad, kadangi ši ataskaita buvo paskelbta 2017 m., ji negalėjo atspindėti įtariamų iškraipymų tiriamuoju laikotarpiu, apimančiu 2021 kalendorinius metus.

(67)

Komisija su tuo nesutiko. Komisija pažymėjo, kad ataskaita yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos Vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Ataskaita buvo viešai paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., kad bet kuri suinteresuotoji šalis turėtų pakankamai galimybių ją paneigti, papildyti ar pateikti pastabų dėl jos ir ją pagrindžiančių įrodymų. Nei Kinijos Vyriausybė, nei kitos šalys nepateikė argumentų ar įrodymų, paneigiančių ataskaitoje pateiktus šaltinius. Panašiai, dėl argumento, kad ataskaita buvo pasenusi, Komisija visų pirma pažymėjo, kad dauguma ataskaitoje pateiktų pagrindinių politikos dokumentų ir įrodymų, įskaitant susijusius penkmečio planus ir peržiūrimajam produktui taikomus teisės aktus, per peržiūros tiriamąjį laikotarpį vis dar buvo aktualūs ir kad nė viena šalis neįrodė, kad taip nebėra. Kinija naujus penkmečio planus pradėjo skelbti tik 2021 m., o daugelis tų planų buvo viešai paskelbti tik antrąjį tų metų pusmetį. Tai taip pat patvirtinta Komisijos atliktu konkrečių atvejų tyrimu, kaip apibendrinta pirmiau.

(68)

Antra, CISA teigė, kad PPO antidempingo susitarimo (toliau – ADS) 2 straipsnio 2.2 dalyje nepripažįstama didelių iškraipymų sąvoka. Pagal šią nuostatą normaliąją vertę galima apskaičiuoti tik tam tikromis konkrečiomis sąlygomis, o dideli iškraipymai prie tokių sąlygų nepriskiriami. Be to, CISA teigė, kad pagal ADS 2 straipsnio 2.2 dalį leidžiama naudoti tik gamybos sąnaudas kilmės šalyje, pridedant pagrįstą administracinių, pardavimo ir bendrųjų išlaidų ir pelno sumą, o pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį leidžiama naudoti tinkamos tipiškos šalies duomenis, todėl ta dalis neatitinka PPO nuostatos. CISA taip pat tvirtino, kad bet kokią apskaičiuotąją vertę reikėtų nustatyti pagal ADS 2 straipsnio 2.2.1.1 dalį ir PPO apeliacinio komiteto aiškinimą byloje „ES. Biodyzelinas“ (DS473) (angl. „ES – Biodiesel“), taip pat PPO kolegijos aiškinimą byloje „ES. Sąnaudų koregavimo metodai II (Rusija) (DS494) (angl. „ES – COST Adjustment Methodologies II (Russia)“), kuriuose neminima nei didelių iškraipymų sąvoka, nei galimybė neatsižvelgti į eksportuojančios bendrovės duomenis.

(69)

Komisijos nuomone, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO ir CISA cituojamą jurisprudenciją. Be to, Komisija mano, kad remiantis PPO kolegijos ir Apeliacinio komiteto sprendimu byloje DS473, pagal pagrindinio reglamento nuostatas, kurios apskritai taikomos visoms PPO narėms, visų pirma pagal 2 straipsnio 5 dalies antrą pastraipą, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie yra tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Kadangi eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas skaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius atitinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Dėl bylos DS 494 Komisija priminė, kad tiek ES, tiek Rusijos Federacija apskundė Kolegijos išvadas, taigi jos nėra galutinės, todėl remiantis nusistovėjusia PPO praktika neturi teisinio statuso PPO sistemoje, nes jų nepatvirtino Ginčų sprendimo taryba PPO narių sprendimu. Bet kuriuo atveju šio ginčo Kolegijos ataskaitoje konkrečiai nurodyta, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos nepatenka į ginčo taikymo sritį. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(70)

Trečia, CISA teigė, kad praktika pateikti nuorodas į ankstesnius tyrimus siekiant pagrįsti tam tikrus įtarimus, kaip tai darė pareiškėjas šio tyrimo prašyme, veikiausiai neatitiktų Apeliacinio komiteto požiūrio į prievolę įrodyti, kaip išdėstyta PPO apeliacinio komiteto sprendime byloje „JAV. Tam tikriems produktams iš Kinijos taikomi galutiniai antidempingo ir kompensaciniai muitai“ (DS379) (angl. „US – Definitive Antidumping and Countervailing Duties on Certain Products (China)“). Visų pirma CISA nurodė Komisijos antisubsidijų tyrime dėl plokščių karštojo valcavimo produktų padarytas išvadas (53).

(71)

Komisija ginčija šiuos argumentus. Viena vertus, prašymas tvirtinimui dėl plokščių karštojo valcavimo produktų rinkos iškraipymų pagrįsti buvo grindžiamas ne tik plokštiems karštojo valcavimo produktams taikomu kompensaciniu muitu, bet ir papildomais šaltiniais (54). Kita vertus, Komisija išvadas dėl 2 straipsnio 6a dalies taikymo daro remdamasi ne prašymu, o visais turimais įrodymais, surinktais atliekant tyrimą ir išsamiai pateiktais šiame skirsnyje.

(72)

Ketvirta, CISA iškėlė 14-ojo penkmečio plano klausimą ir nurodė, kad, viena vertus, 14-asis penkmečio plane iš tiesų nurodomas plieno sektorius, bet tik bendromis aplinkybėmis, pažymint, kad svarbu iš esmės pertvarkyti ir modernizuoti tradicinius pramonės sektorius, ir kad, kita vertus, planas turėtų būti laikomas ne privalomu teisės aktu, o orientaciniu dokumentu, kuriame išreiškiama politinė nuomonė dėl ateities. Be to, CISA laikėsi nuomonės, kad tokie planai galioja ir ES, paskelbus Europos Komisijos „baltąsias knygas“, „žaliąsias knygas“ ir t. t.

(73)

Šis argumentas negalėjo būti priimtinas. Pirma, Kinijos Vyriausybės skelbiami penkmečio planai yra ne tiesiog bendro pobūdžio rekomendaciniai dokumentai, bet juos vykdyti yra teisiškai privaloma. Šiuo atžvilgiu Komisija rėmėsi ataskaitos 4 skyriuje pateikta išsamia planų analize, o 4.3.1 skirsnyje konkrečiai aptarė privalomą planų pobūdį. 14-ajame penkmečio plane visoms institucijoms aiškiai primenama, kad jos turi kruopščiai įgyvendinti planus: „Stiprinsime planavimo valdymo sistemas, kaip antai katalogų ir sąrašų rengimo, duomenų kaupimo ir archyvavimo, derinimo ir koordinavimo priemones, rengsime sąrašus ir katalogus, kaip antai, 14-ojo penkmečio nacionalinius specialiuosius planus, skatinsime planų archyvavimą naudojant integruotą nacionalinę planavimo valdymo informacinę platformą ir užtikrinsime, kad įvairūs planai būtų valdomi vienodai. Nustatysime ir gerinsime planavimo derinimo ir koordinavimo mechanizmus, suderinsime su šiuo planu KKP centrinio komiteto ir Valstybės tarybos patvirtintus bei provincijų plėtros planus prieš juos pateikdami tvirtinti, užtikrinsime, kad nacionalinio lygmens teritorijų planavimas, specialusis planavimas, regioninis planavimas ir planavimas kitais lygmenimis pagrindinių tikslų, plėtros krypčių, bendro išdėstymo, pagrindinių politikos krypčių, svarbiausių projektų, rizikos prevencijos ir kontrolės požiūriu būtų suderintas su šiuo planu.“ (55) Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane taip pat nustatyta, kad „visos vietovės turi aktyviau įgyvendinti šį planą ir įtraukti šio plano pagrindinį turinį ir svarbiausius projektus į savo pagrindines vietos lygmeniu planuojamas užduotis“, o „plieno ir kiti pagrindiniai sektoriai turi parengti konkrečias nuomones dėl įgyvendinimo, grindžiamas šio plano tikslais ir uždaviniais“ (56).

(74)

Per šį tyrimą Kinijos Vyriausybė nepateikė jokių priešingų įrodymų ar argumentų.

(75)

Po faktų atskleidimo CISA taip pat pabrėžė, kad ataskaita neatitinka nešališkų ir objektyvių įrodymų, taip pat įrodymų, turinčių pakankamą įrodomąją galią, standartų. Atsižvelgdama į tai, CISA taip pat nurodė įvairius penkmečio planus, kurie, pasak CISA, turėtų būti laikomi bendruoju politikos dokumentu, kuriame nustatomi įvairūs prioritetai viešųjų investicijų atžvilgiu ir kuris nėra privalomas teisės aktas.

(76)

Kaip paaiškinta 67 ir 73 konstatuojamosiose dalyse, šie tvirtinimai buvo atmesti, nes atskleidus faktus nebuvo pateikta jokių papildomų įrodymų ar argumentų, todėl Komisijos sprendimas liko nepakitęs.

(77)

Apibendrinant, turimi įrodymai parodė, kad peržiūrimojo produkto kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo jėgos sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Kinijos Vyriausybei nebendradarbiaujant, tuo remdamasi Komisija padarė išvadą, kad šiuo atveju netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti. Todėl Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šiuo atveju, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte.

(78)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(79)

Kaip nurodyta 38 konstatuojamojoje dalyje, 2022 m. rugpjūčio 29 d. Komisija paskelbė pranešimą byloje dėl šaltinių normaliajai vertei nustatyti (toliau – pranešimas apie gamybos veiksnius). Pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, o suinteresuotosios šalys informuotos apie ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Meksiką, jeigu būtų patvirtinta, kad yra didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(80)

Vadovaudamasi pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje išvardytais kriterijais Komisija nustatė, kad Meksikos ekonominio išsivystymo lygis panašus į KLR. Pasaulio bankas pagal bendrąsias nacionalines pajamas Meksiką priskiria didesnių vidutinių pajamų šalims. Be to, buvo nustatyta, kad Meksikoje gaminamas peržiūrimasis produktas, o atitinkami duomenys yra lengvai prieinami.

(81)

Galiausiai atsižvelgiant į tai, kad nebendradarbiaujama, ir remiantis visais pirmiau išvardytais elementais nustačius, kad tinkama tipiška šalis yra Meksika, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(82)

Atsižvelgiant į tai, kad nebendradarbiaujama, kaip pasiūlyta prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą, ir tai, kad Meksika atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, Komisija tinkama tipiška šalimi pasirinko Meksiką.

(83)

Pranešime dėl tinkamų šaltinių, skirtų naudoti normaliajai vertei nustatyti, Komisija paaiškino, kad suinteresuotosioms šalims nebendradarbiaujant ji turės remtis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija kartu su kitais informacijos šaltiniais, kurie pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnio 5 dalį buvo laikomi tinkamais pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytus atitinkamus kriterijus, įskaitant „Global Trade Atlas“ (GTA) duomenis, skirtus neiškraipytoms daugumos gamybos veiksnių, visų pirma žaliavų, sąnaudoms nustatyti. Be to, Komisija pareiškė, kad neiškraipytoms energijos sąnaudoms nustatyti ji naudos elektros energijos atveju – naujausius turimus duomenis apie Meksikoje taikomas elektros energijos kainas pramoniniams naudotojams, kurias paskelbė „Globalpetrolprices.com“ (59), o dujų atveju – „Indices de Referencia de Precios de Gas Natural“ (IPGN) (60) paskelbtus duomenis. Be to, Komisija nurodė, kad neiškraipytoms darbo sąnaudoms nustatyti ji naudosis naujausiais viešai prieinamais Tarptautinės darbo organizacijos Statistikos departamento (TDOSTAT) (61) duomenimis, kuriais remiantis nustatomas darbo užmokestis Meksikoje.

(84)

Komisija įtraukė gamybos pridėtinių išlaidų vertę, kad aprėptų sąnaudas, kurios nėra įtrauktos į pirmiau nurodytus gamybos veiksnius. Gamybos pridėtinių išlaidų ir tiesioginių produkto gamybos sąnaudų santykį Komisija nustatė remdamasi pareiškėjo šiuo tikslu pateiktais konkrečiais Sąjungos gamintojų duomenimis.

(85)

Pranešime apie gamybos veiksnius Komisija nurodė, kad šalies, kurioje gaminamas peržiūrimasis produktas, t. y. Meksikos, atveju Komisija nustatė, kad peržiūrimojo produkto gamintojas yra bendrovė „Ternium S.A.“, kurios naujausi vieši finansiniai duomenys rodo pelną ir pagrįstą PBA išlaidų sumą, reikalingą neiškraipytai normaliajai vertei nustatyti.

(86)

Remiantis importo duomenų analize nustatyta, kad Meksika gali būti naudojama kaip tinkama tipiška šalis, nes importas iš KLR ar kurių nors kitų Reglamento (ES) 2015/755 (62) I priede nurodytų šalių iš esmės neturėjo įtakos jų pagrindinių gamybos veiksnių importui.

(87)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija informavo suinteresuotąsias šalis, kad neiškraipytoms kainoms arba lyginamiesiems dydžiams, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti normaliąją vertę, nustatyti ji kaip tinkamą tipišką šalį pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmą įtrauką ketina naudoti Meksiką ir bendrovę „Ternium S.A.“

(88)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti pastabas dėl Meksikos, kaip tipiškos šalies, ir bendrovės „Ternium S.A.“, kaip tipiškos šalies gamintojo, tinkamumo.

(89)

Savo pastabose CISA teigė, kad iš kelių Komisijos neseniai pasirinktų tipiškų šalių Meksika yra vienintelė šalis, negalinti pateikti importo kainų CIF lygmeniu, ir nesutiko su Komisijos požiūriu prie FOB kainos pridėti 5 %, kad FOB kainą būtų galima perskaičiuoti į CIF kainą. Komisija pažymėjo, kad net jei šis perskaičiavimo santykis nebūtų taikomas, 118 konstatuojamojoje dalyje nustatytas normaliosios vertės ir eksporto į kitas pasaulio šalis kainos skirtumas būtų buvęs didelis. Todėl ji šį tvirtinimą atmetė.

(90)

CISA taip pat teigė, kad ferolydinių lyginamasis dydis buvo nepatikimas, nes naudotam SS kodui priskiriami keli skirtingi lydiniai, kurių vieneto kainos labai skiriasi. Komisija pažymėjo, kad CISA nenurodė, kurios (-ių) rūšies (-ių) lydinius reikėtų išbraukti iš tos lyginamosios kainos suvestinių duomenų. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad šis teiginys yra beprasmis, nes, kaip paaiškinta 118 konstatuojamojoje dalyje, net jei nebūtų nustatyta lyginamoji kaina, nustatytos normaliosios vertės ir eksporto į kitas pasaulio šalis kainos skirtumas išliktų didelis. Todėl ji šį tvirtinimą atmetė.

(91)

CISA taip pat užginčijo „Ternium S.A.“ finansinių rezultatų tinkamumą, nes jie pateikiami konsoliduotai, apimant kelias šalis ir kitus produktus.

(92)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šiuo atveju buvo tikslinga naudoti „Ternium S.A.“ konsoliduotus duomenis, nes nebuvo išsamesnių duomenų, susijusių tik su „Ternium Mexico“ ir peržiūrimuoju produktu. Be to, bendrovė daugiausia gamina plieno produktus. Todėl jos duomenys buvo laikomi tipiškais plieno sektoriui ir peržiūrimajam produktui. Be to, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte reikalaujama, kad į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukta PBA išlaidų ir pelno suma būtų neiškraipyta ir pagrįsta. CISA neteigė ir nepagrindė argumento, kad panaudota suma buvo iškraipyta arba nepagrįsta. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(93)

CISA teigė, kad 2020 m. „Ternium S.A.“ finansinių duomenų naudojimas buvo nesuderinamas su peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, t. y. 2021 m. Komisija manė, kad „Ternium S.A.“ duomenys yra pagrįsti, nes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendrovė veikė pelningai, jos finansinės ataskaitos buvo lengvai prieinamos ir Meksikai tenka 52 % jos konsoliduoto pardavimo. Be to, Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą 2020 m. kaip ataskaitinių metų naudojimas yra pagrįstas, nes tai yra paskutiniai metai, kai bendrovė „Ternium S.A.“ veikė pelningai ir jos PBA išlaidų bei pelno lygis buvo pagrįstas. Kaip paaiškinta pranešime apie gamybos veiksnius, 2021 finansiniais metais pelnas buvo išskirtinai didelis, t. y. 58,25 %, atspindintis atsigavimą po COVID-19 pandemijos. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad 2020 m. duomenų naudojimas yra tinkamesnis, ir atmetė tvirtinimą.

(94)

Po faktų atskleidimo CISA tvirtino, kad Komisija neatskleidė lyginamųjų dydžių, naudojamų normaliajai vertei nustatyti, dėl kurių, CISA teigimu, gali būti neišvengiamai pažeistas pagrindinis antidempingo teisės ir procedūros principas, visų pirma pagrindinio reglamento 20 straipsnis, ir CISA teisė į gynybą, kiek tai susiję su pagrindiniais priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo aspektais. Be to, CISA teigė, kad išsamių lyginamųjų kainų (ir skaičiavimų) pateikimas normaliajai vertei nustatyti yra nuosekli Komisijos praktika tiek pradiniuose tyrimuose, tiek priemonių galiojimo termino peržiūrose, todėl prašo Komisijos suderinti savo praktiką panašiuose tyrimuose.

(95)

Komisija pažymėjo, kad 2022 m. rugpjūčio 29 d. pranešime apie gamybos veiksnius ji pateikė lyginamąsias kainas, t. y. pagrindinių gamybos veiksnių vieneto vertes ir jų šaltinius. CISA, kaip suinteresuotoji šalis, buvo informuota, kai prie bylos buvo pridėtas pranešimas apie gamybos veiksnius, ir ji galėjo su juo susipažinti. Nė vienas iš tame pranešime nurodytų lyginamųjų dydžių vėliau nebuvo pakeistas. Be to, Komisija normaliajai vertei apskaičiuoti naudojo tą pačią metodiką kaip ir prašyme, kuris buvo pateiktas visoms suinteresuotosioms šalims. Galiausiai Komisija priminė, kad, atsižvelgiant į tai, kad nė vienas KLR gamintojas nebendradarbiavo, konkrečiai bendrovei skirta informacija nebuvo atskleista. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(96)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, Meksika atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(97)

Atsižvelgiant į visą prašyme pateiktą informaciją ir išnagrinėjus suinteresuotųjų šalių pastabas, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

Tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno gamybos veiksniai

(98)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos pristatomų žaliavų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, su pridėtais importo muitais. Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus KLR ir Reglamento (ES) 2015/755 I priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis. Komisija nusprendė neįtraukti importo iš KLR į tipišką šalį, nes 77 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti KLR vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai neturi tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija manė, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms. Neįtraukus importo iš KLR ir šalių, kurios nėra PPO narės, į tipišką šalį, importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis išliko tipiška.

(99)

Paprastai prie šių importo kainų taip pat reikėtų pridėti vidaus vežimo kainas. Tačiau atsižvelgdama į 3.4 skirsnyje išdėstytą išvadą ir šio priemonių galiojimo termino peržiūros tyrimo (kurio tikslas buvo nustatyti, ar dempingas tęsėsi per peržiūros tiriamąjį laikotarpį arba galėtų pasikartoti, o ne jo tikslų mastą) pobūdį, Komisija nusprendė, kad vidaus vežimo išlaidų koreguoti nereikia. Dėl tokio koregavimo tik padidėtų normalioji vertė, taigi ir dempingo skirtumas.

(100)

ILOSTAT skelbia išsamią informaciją apie darbo užmokestį įvairiuose Meksikos ekonomikos sektoriuose. Komisija naudojo naujausius turimus 2021 m. statistinius duomenis apie vidutines darbo sąnaudas ir vidutines savaitines darbo valandas Meksikoje.

(101)

Elektros energijos kainas bendrovėms (pramoniniams naudotojams) Meksikoje skelbia „Globalpetrolprices.com“. Komisija naudojo 2021 m. rugsėjo mėn. elektros energijos kainų pramoniniams naudotojams duomenis.

(102)

Komisija naudojo bendrovės „Indices de Referencia de Precios de Gas Natural (IPGN)“ (63) (toliau – IPGN) paskelbtą dujų kainą Meksikoje peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, pagal kurią buvo galima nustatyti pramoniniams naudotojams tiekiamų gamtinių dujų kainą.

(103)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Kad būtų atsižvelgta į sąnaudas, kurių pirmiau nurodyti gamybos veiksniai neapima, taip pat reikia nustatyti gamybos pridėtinių išlaidų dydį.

(104)

Komisija naudojo „Ternium S.A“ – tipiškos šalies gamintojo – finansinius duomenis, kaip nurodyta 85 konstatuojamojoje dalyje.

(105)

Siekdama nustatyti neiškraipytą gamybos pridėtinių išlaidų vertę ir atsižvelgdama į tai, kad eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį naudojo turimus faktus. Todėl, remdamasi Sąjungos gamintojų prašyme pateiktais duomenimis, Komisija nustatė gamybos pridėtinių išlaidų ir visų gamybos ir darbo sąnaudų santykį. Tada, atsižvelgiant į gaminamą modelį, ta procentinė dalis buvo taikoma neiškraipytai produkto gamybos sąnaudų vertei, kad būtų nustatyta neiškraipyta gamybos pridėtinių išlaidų vertė.

(106)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(107)

Pirmiausia Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Kadangi eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija vadovavosi pareiškėjo prašyme atlikti peržiūrą pateikta informacija apie kiekvieno veiksnio (medžiagų ir darbo) panaudojimą gaminant tam tikrus plokščius karštojo valcavimo produktus iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno.

(108)

Apskaičiavusi neiškraipytas gamybos sąnaudas, Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, PBA išlaidas Gamybos pridėtinės išlaidos buvo nustatytos remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis. PBA išlaidos ir pelnas buvo nustatyti remiantis bendrovės „Ternium S.A“ 2020 m. finansinėmis ataskaitomis, pateiktomis bendrovės audituotose finansinėse ataskaitose (64). Prie neiškraipytų gamybos sąnaudų Komisija pridėjo:

(109)

Pagal tai Komisija apskaičiavo produkto rūšies normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą. Šiuo pagrindu nustatyta normalioji vertė yra 1 381,50 EUR už toną.

(110)

Po faktų atskleidimo CISA sutiko, kad Komisija naudotų 2020 m., o ne 2021 m. finansinius duomenis, nors ji taip pat teigė, kad bendrovės „Ternium S.A“ 16,33 % pelnas 2020 m. vis dar nebuvo mažas geležies ir plieno pramonės atveju.

(111)

Po faktų atskleidimo CISA užginčijo Komisijos nustatytą normaliąją vertę. Kaip nurodyta 94 konstatuojamojoje dalyje, CISA tvirtino negalėjusi patikrinti Komisijos nustatytos normaliosios vertės tikslumo ir, CISA teigimu, tyrimo metu nustatyta normalioji vertė galėjo būti neteisinga. Taip buvo dėl to, kad nors prašyme ir priemonių galiojimo termino peržiūroje naudoti laikotarpiai iš esmės sutapo, Komisija per priemonių galiojimo termino peržiūrą nustatė normaliąją vertę, kuri yra daugiau kaip 80 % didesnė nei prašyme, nors buvo taikoma ta pati skaičiavimo metodika ir ta pati šalis buvo naudojama kaip tipiška šalis.

(112)

2022 m. rugpjūčio 29 d. pranešime apie gamybos veiksnius Komisija atskleidė pagrindinių gamybos veiksnių vieneto vertes. Iš šių verčių buvo akivaizdu, kad geležies rūdos, kuri yra viena iš svarbiausių žaliavų, naudojamų peržiūrimajam produktui gaminti, lyginamoji kaina labai padidėjo, t. y. 186 % peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Be to, prie bylos pateikus pranešimą apie gamybos veiksnius, pastabų dėl gamybos veiksnių kainų skirtumų, nurodytų pranešime apie gamybos veiksnius ir prašyme, negauta. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(113)

Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, eksporto kaina buvo nustatyta remiantis turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį. Eksporto kainoms nustatyti Komisija bandė naudotis Eurostato turima statistine informacija.

(114)

Tačiau Eurostato duomenimis, peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš KLR buvo importuota tik 28 743 tonos tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, o tai atitinka 0,1 % suvartojimo atvirojoje rinkoje. Todėl Komisija padarė išvadą, kad toks mažas kiekis nėra pakankamas pagrindas dempingo tęsimuisi nagrinėti. Todėl atlikdama tyrimą Komisija daugiausia dėmesio skyrė dempingo pasikartojimo tikimybei, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(115)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta 113 ir 114 konstatuojamosiose dalyse, Komisija toliau nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad dempingas pasikartotų, jei priemonės nebebūtų taikomos. Tam analizuoti šie elementai: tam tikrų Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno eksporto į kitas pasaulio šalis kaina, Kinijos gamybos pajėgumai ir nepanaudoti pajėgumai bei Sąjungos rinkos patrauklumas.

(116)

Komisija analizavo Kinijos eksporto į trečiąsias šalis kainas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Todėl ji nagrinėjo viešai prieinamą informaciją, pavyzdžiui, Kinijos eksporto statistinius duomenis, pateiktus „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA), ir nustatė tam tikrų plokštiems karštojo valcavimo plieno produktų eksporto kiekius ir vertes peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(117)

Remiantis GTA pateiktais Kinijos eksporto statistiniais duomenimis, vidutinė Kinijos FOB eksporto į kitas šalis kaina buvo 660 EUR/t. Ji pakoreguota atsižvelgiant į gamintojo kainą EXW sąlygomis (atsižvelgiant į jūrų ir vidaus frachto išlaidas ir iškrovimo mokesčius) ir po koregavimo siekė 626 EUR/t.

(118)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu nustatyta vidutinė eksporto kaina buvo daugiau kaip 100 % mažesnė už 3.4.4 skirsnyje nustatytą normaliąją vertę. Todėl padaryta išvada, jog yra tikėtina, kad panaikinus galiojančias priemones Kinijos eksportuojantys gamintojai produktą Sąjungoje pradėtų parduoti kainomis, kurios būtų mažesnės nei nustatyta normalioji vertė.

(119)

Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija išvadas dėl kitų eksportuojančių gamintojų pajėgumų grindė turimais faktais ir prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija bei kitais turimais šaltiniais.

(120)

2020 m. Kinijai teko 56,5 % pasaulio neapdoroto plieno produkcijos, palyginti su 53,3 % 2019 m. (65) 2020 m. rugsėjo mėn. EBPO plieno komiteto 88-osios sesijos pareiškime pažymėta, kad „nepaisant neigiamo pasaulinio paklausos sukrėtimo, gamyba ir atsargos gerokai padidėjo, palyginti su ankstesniais metais Kinijoje buvusiu lygiu“. Be to, Plieno komitetas „su susirūpinimu atkreipė dėmesį į nukrypimą nuo pasaulinės tendencijos Kinijoje, kurioje plieno gamybos apimtis 2020 m. pirmąjį pusmetį pasiekė rekordinį lygį ir kurioje atsargos pasiekė istoriškai aukštą lygį. Dėl šių pokyčių kyla rizika, kad dėl COVID-19 paklausos sukrėtimų Kinijoje padidės pasaulinis disbalansas.“ Nuolat didėjančių plieno gamybos pajėgumų Kinijoje tendenciją dar labiau palaikė „didelis kredito sąlygų sušvelninimas“ kartu su didėjančiomis didelių plieno gamintojų investicijomis, o mažesniems dalyviams vis dar netaikoma pajėgumų kontrolės sistema. Be to, neseniai paskelbtoje 2021 m. vasario mėn. EBPO ataskaitoje pažymima, kad visame pasaulyje didėja plieno gamybos pertekliniai pajėgumai, visų pirma dėl Azijos šalių, įskaitant Kiniją (66).

(121)

Kinijos Vyriausybė yra parengusi plataus užmojo plieno pramonės planus (67), nes ji siekia pašalinti pasenusias gamyklas ir nekonkurencingas bendroves, patiriančias pernelyg didelių išlaidų, kartu sutelkdama dėmesį į plieno gamintojų, atitinkančių Vyriausybės politiką ir prioritetus, stiprinimą ir rėmimą. Siekiama išvalyti pramonę, stiprinant rinkos lyderius ir pašalinant nekonkurencingas bendroves ir tas, kurios nesilaiko arba neatitinka Vyriausybės prioritetų. Tikslas – puoselėti „naujos kartos pramonės lyderius“. Tai pasiekiama vykdant tokią politiką kaip pajėgumų keitimo sistema, skolos konvertavimas į nuosavybės vertybinius popierius, kurie suteikia valstybei labai didelę veiksmų laisvę atskirų įmonių veiklos atžvilgiu. Pagrindinis tikslas – padidinti „atrinktų“ dalyvių, kurie yra aukšto lygio gamintojai, atitinkantys dabartinius Vyriausybės plieno pramonės tikslus, pajėgumus.

(122)

Pirma, remiantis prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateikta informacija, apskaičiuota, kad bendri tam tikrų Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno gamybos pajėgumai siekė daugiau kaip 345 mln. tonų, o tiek Kinijos gamyba, tiek suvartojimas 2020 m. siekė 314 mln. tonų. Tuo remiantis apskaičiuota, kad 2020 m. nepanaudoti pajėgumai Kinijoje siekė 31 mln. tonų, o tai rodo, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu būta nepanaudotų pajėgumų, beveik atitinkančių bendrą Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje (apie 35 mln. tonų) peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(123)

Kinijos plieno paklausos sumažėjimas 2021 m. pradžioje yra ir bus pagrindinis eksporto didėjimo veiksnys. Tikėtina, kad dėl to atsirandantis pajėgumų ir paklausos disbalansas padidins spaudimą gamintojams eksportuoti. Kinijos pajėgumai yra per dideli, palyginti su faktiniais Kinijos ekonomikos poreikiais.

(124)

Be to, viena iš pagrindinių rinkų, t. y. JAV, yra apsaugota peržiūrimajam produktui taikomomis antidempingo priemonėmis, dėl kurių sumažėja Kinijos eksportuojančių gamintojų galimybės patekti į rinką.

(125)

Tuo remiantis tikėtina, kad, jei priemonės nebebus taikomos, Kinijos gamintojai nukreips savo nepanaudotus pajėgumus į Sąjungos rinką ir pradės parduoti produktus dideliais kiekiais ir dempingo kainomis.

(126)

Sąjungos rinka yra viena didžiausių tam tikrų plokščių karštojo valcavimo plieno produktų rinkų pasaulyje. Kinijos rinka negali absorbuoti perteklinių plieno pajėgumų, o pagrindinių trečiųjų šalių rinkos yra uždaros Kinijos eksportui, nes Kinijos Liaudies Respublikai taikomos antidempingo, apsaugos ar kitos apsaugos priemonės (68). Be to, kainų lygis Sąjungoje (vidutinė Sąjungos pramonės kaina peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 734 EUR už toną) yra didesnis už vidutinę Kinijos eksportuojančių gamintojų kitoms pasaulio šalims taikomą kainą (714 EUR už toną CIF lygmeniu). Kadangi, kaip paaiškinta 200 konstatuojamojoje dalyje, plokščių karštojo valcavimo produktų kainos yra labai jautrios kainų pokyčiams, jei priemonės nebebūtų taikomos, Kinijos eksportuotojai būtų labai suinteresuoti nukreipti savo eksportą į Sąjungą.

(127)

Prašyme pareiškėjas teigė, kad vien Sąjungos plieno produktų apsaugos priemonių, kurios taikomos peržiūrimajam produktui, nepakaktų siekiant apsaugoti Sąjungos rinką nuo didelio masto importo dempingo kainomis. Kadangi Kinijai netaikoma jokia peržiūrimojo produkto kvota konkrečios šalies atžvilgiu, Kinijos eksportuojantys gamintojai gali pasinaudoti didele likutine kvota, kurią, jei antidempingo priemonės nebebūtų taikomos, galėtų nukreipti į Sąjungos rinką. Todėl, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos, tikėtina, kad Kinijos eksporto apimtis gerokai padidėtų neviršydama likutinės kvotos ir užtvindytų Sąjungos rinką prieš pradedant taikyti nekvotinį muitą pagal apsaugos priemonę.

(128)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos, į Sąjungos rinką dėl jos patrauklumo būtų nukreipti esami KLR nepanaudoti pajėgumai.

(129)

Po faktų atskleidimo CISA tvirtino, kad net jei išvada būtų pagrįsta turimais faktais pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, būtų nepagrįsta Kinijos eksportuotojų normaliąją vertę laikyti beveik dvigubai didesne už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas.

(130)

Kaip nurodyta 95 ir 112 konstatuojamosiose dalyse, Komisija pateikė gamybos veiksnių vieneto vertes ir išsamiai paaiškino normaliajai vertei apskaičiuoti taikytą metodiką. Kadangi KLR eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, išvados dėl importo iš KLR buvo padarytos remiantis pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį turimais faktais, įskaitant „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) duomenis, naudotus neiškraipytoms daugelio gamybos veiksnių, visų pirma žaliavų, sąnaudoms nustatyti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(131)

Atsižvelgdama į nustatytus faktus dėl nepanaudotų pajėgumų, Sąjungos rinkos patrauklumo dydžio ir kainų požiūriu ir į tai, kad KLR eksportuojančių gamintojų trečiosioms šalims taikomos kainos yra gerokai mažesnės už nustatytą normaliąją vertę, Komisija padarė išvadą, kad yra tikimybė, jog dempingas pasikartotų, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(132)

Pareiškėjo teigimu, panašų produktą nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 21 gamintojas. Šie gamintojai sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(133)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos peržiūrimojo produkto gamybos apimtis buvo maždaug 70 mln. tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, kaip antai prašymu atlikti peržiūrą, patikrintais klausimyno atsakymais ir EUROFER pateiktais makroekonominių duomenų klausimyno atsakymais. Kaip nurodyta 13 konstatuojamojoje dalyje, atrinkti Sąjungos gamintojai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pagamino 29 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(134)

Peržiūrimasis produktas laikomas pirmine medžiaga įvairiems galutinės grandies pridėtinės vertės produktams, pradedant šaltojo valcavimo produktais, gaminti. Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė yra daugiausia vertikaliai integruota ir gamina tiek peržiūrimąjį, tiek galutinės grandies produktus, atitinkamais atvejais tiek uždaroji, tiek atviroji rinka buvo analizuojamos atskirai.

(135)

Atliekant žalos analizę skirstymas į uždarąją ir atvirąją rinkas yra svarbus, nes uždarajam naudojimui skirti produktai tiesiogiai nekonkuruoja su importuotais, o sandorių kainos, jei yra, nustatomos grupėse pagal įvairią kainų politiką. Priešingai, atvirojoje rinkoje parduoti skirta produkcija tiesiogiai konkuruoja su importuojamu nagrinėjamuoju produktu, o kainos nustatomos atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Be to, bendra atviroji rinka apima Sąjungos gamintojų pardavimą nesusijusiems pirkėjams ir pardavimą ne uždarojoje rinkoje susijusioms bendrovėms.

(136)

Siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su panašiu produktu susijusią veiklą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajai ar atvirajai rinkai. Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu apie 60 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto buvo skirta uždarajai rinkai.

(137)

Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje Komisija nustatė remdamasi a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimu Sąjungos rinkoje, kaip nurodyta EUROFER makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose, ir b) Eurostato nurodytu importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių. Sąjungos suvartojimas uždarojoje rinkoje nustatytas remiantis visų žinomų Sąjungos gamintojų uždaruoju naudojimu ir uždaruoju pardavimu Sąjungos rinkoje, kaip nurodyta EUROFER makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose.

(138)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tūkst. tonų)

(139)

2019 m. bendras Sąjungos suvartojimas sumažėjo 7 %, o 2020 m. dėl sumažėjusios paklausos dėl COVID-19 pandemijos sumažėjo dar 12 %. Tačiau po šio sumažėjimo suvartojimas labai atsigavo; tai lėmė plieno paklausos atsigavimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu, tačiau pats suvartojimas vis dar buvo 6 % mažesnis už 2018 m. lygį.

(140)

Suvartojimas atvirojoje rinkoje kito panašiai kaip bendras Sąjungos suvartojimas. Iki 2020 m. jis smarkiai sumažėjo 19 % ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai atsigavo ir net 1 % viršijo 2018 m. lygį.

(141)

Suvartojimo uždarojoje rinkoje tendencija buvo beveik identiška bendram Sąjungos suvartojimui – iki 2020 m. jis smarkiai sumažėjo 18 %, o vėliau atsigavęs jis siekė tik 89 % 2018 m. lygio.

(142)

Apskritai bendras Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 6 %.

(143)

Komisija importo apimtį nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Importo rinkos dalis buvo nustatyta lyginant importo apimtį ir Sąjungos atvirosios rinkos suvartojimą, nurodytą 2 lentelėje.

(144)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis (tūkst. tonų), rinkos dalis ir kainos (EUR už toną)

(145)

2017 m. nustačius priemones importas iš Kinijos sumažėjo iki nereikšmingo lygio ir 2018 m. užėmė nedidelę rinkos dalį (0,002 %). 2018–2020 m. importas dar labiau sumažėjo. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu importas iš KLR 2021 m. balandžio mėn. padidėjo, palyginti su žemu lygiu per ankstesnius trejus metus. Tačiau rinkos dalis išliko labai maža ir sudarė 0,1 %.

(146)

Eurostato duomenimis, importo iš Kinijos kainos 2018, 2019 ir 2020 m. buvo išskirtinai didelės, nors peržiūros tiriamuoju laikotarpiu jos sumažėjo. Išskirtinai didelės importo kainos 2018–2020 m. greičiausiai yra susijusios su tuo, kad Kinija į Sąjungą eksportavo nedidelį kiekį, kurio negalima laikyti patikimu.

(147)

Komisija laikėsi nuomonės, kad Eurostato nurodytos importo iš Kinijos kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu nėra tipiškos vidutinės plokščių karštojo valcavimo produktų kainos, nes tuo laikotarpiu importo iš KLR apimtis buvo labai maža, ir kad jomis nebuvo galima remtis darant prasmingas ar svarbias išvadas.

(148)

Peržiūrimojo produkto importo iš kitų trečiųjų šalių raida:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(149)

Bendras peržiūrimojo produkto importas iš trečiųjų šalių, išskyrus nagrinėjamąją šalį, 2018–2020 m. sumažėjo 26 %, o 2021 m. smarkiai padidėjo ir pasiekė 28 % rinkos dalį, t. y. 20 % didesnį nei 2018 m. lygį. Apskritai Sąjunga plokščių karštojo valcavimo produktus importuoja iš daugiau kaip 40 šalių visame pasaulyje. Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu penkios didžiausios plokščių karštojo valcavimo produktų eksportuotojos į ES buvo Rusija, Indija, Turkija, Egiptas ir Taivanas, kurioms teko 18 % Sąjungos atvirosios rinkos ir 65 % viso plokščių karštojo valcavimo produktų importo. Atskirai Rusija buvo didžiausia eksportuotoja, kuriai teko 5,8 % rinkos dalis, o kitoms keturioms šalims teko atitinkamai 2 % ir 4 % rinkos dalis. Jokia kita šalis neturi didesnės nei 2 % rinkos dalies. Tarp didžiausių eksportuotojų antidempingo priemonės šiuo metu taikomos importuojamam produktui iš Rusijos (69) ir Turkijos (70).

(150)

Vertinant Sąjungos pramonės ekonominę padėtį buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės būklei.

(151)

Kaip minėta 13 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės ekonominei padėčiai įvertinti atlikta atranka.

(152)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi pareiškėjo pateiktais duomenimis, kurie buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais. Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(153)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(154)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(155)

Kaip paaiškinta 136 ir 137 konstatuojamosiose dalyse, siekdama susidaryti kuo išsamesnį Sąjungos pramonės vaizdą Komisija surinko duomenis apie visą su nagrinėjamuoju produktu susijusią gamybą ir nustatė, ar produkcija skirta uždarajai ar atvirajai rinkai. Kai aktualu ir įmanoma, Komisija atskirai analizavo žalos rodiklius, susijusius su atvirąja ir uždarąja rinkomis.

(156)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(157)

Sąjungos pramonės gamybos apimtis kito panašiai kaip bendras Sąjungos suvartojimas ir nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo maždaug 8 %, 2020 m. labai sumažėjo, o po to atsigavo dėl plieno paklausos atsigavimo peržiūros tiriamuoju laikotarpiu.

(158)

Nors Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo – 3 %, pajėgumų naudojimas kito taip pat neigiamai kaip gamybos apimtis ir suvartojimas ir nuo 2018 m. iki PTL sumažėjo 10 %.

(159)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies atvirojoje rinkoje raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis atvirojoje rinkoje (tūkst. tonų)

(160)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos rinkoje apimties raida atitiko suvartojimo tendencijas. Dėl 139 konstatuojamojoje dalyje nurodytų priežasčių nuo 2018 iki 2020 m. pardavimas sumažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu pradėjo didėti. Tačiau peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atsigavimas vis dar nesiekė 2018 m. lygio.

(161)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės rinkos dalis pagal Sąjungos suvartojimą 2018–2020 m. šiek tiek padidėjo nuo 77 % iki 79 %, o nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio sumažėjo septyniais procentiniais punktais iki 72 %. Kaip parodyta 4 lentelėje, šį sumažėjimą galima paaiškinti tuo, kad nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio importo iš trečiųjų šalių rinkos dalis padidėjo 7 %, o tai paaiškina Sąjungos pramonės atvirosios rinkos dalies praradimą.

7 lentelė

Apimtis Sąjungos uždarojoje rinkoje ir rinkos dalis (tūkst. tonų)

(162)

Sąjungos pramonės uždarosios rinkos apimtis (sudėjus uždarąjį naudojimą ir uždarąjį pardavimą Sąjungos rinkoje) 2018–2020 m. sumažėjo 18 %, o 2021 m. padidėjo 7 procentiniais punktais, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 11 % – nuo maždaug 45 mln. tonų iki 40 mln. tonų nuo peržiūros tiriamojo laikotarpio pradžios iki pabaigos. Apskritai uždarosios ir atvirosios rinkos tendencijos buvo tokios pačios. Todėl Komisija padarė išvadą, kad uždarosios rinkos raida neturėjo didelio poveikio Sąjungos pramonės veiklos rezultatams atvirojoje rinkoje.

(163)

Sąjungos pramonės uždarosios rinkos dalis (išreikšta visos gamybos procentine dalimi) nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko palyginti stabili ir sudarė 58,1–60,5 %.

(164)

Mažėjant suvartojimui ir gamybai Sąjungos pramonė prarado pardavimo apimtį ir rinkos dalį atvirojoje rinkoje. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė neaugo.

(165)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Užimtumas ir našumas

(166)

Nuo 2018 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio peržiūrimąjį produktą gaminančių darbuotojų skaičius atitiko Sąjungos gamybos apimties tendenciją, 2018–2020 m. užimtumas smarkiai sumažėjo ir per PTL šiek tiek atsigavo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas bendrai sumažėjo 7 %.

(167)

Sąjungos pramonės darbo jėgos našumas, matuojamas vieno darbuotojo pagamintu produkto kiekiu (tonomis), nagrinėjamuoju laikotarpiu apskritai išliko stabilus.

(168)

Kaip paaiškinta 114 konstatuojamojoje dalyje, nebuvo įmanoma nustatyti, ar peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo vykdomas dempingas. Todėl dempingo skirtumo nebuvo galima nustatyti. Todėl atliekant tyrimą pirmiausia nagrinėta dempingo pasikartojimo tikimybė, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos.

(169)

Dėl atlikus pradinį tyrimą nustatytų antidempingo priemonių Sąjungos pramonei buvo sudarytos sąlygos atsigauti nuo buvusio dempingo, kaip matyti iš 2018 m. duomenų. Tai taip pat patvirtinta Komisijos antidempingo tyrimo išvadose dėl iš Turkijos importuojamų plokščių karštojo valcavimo produktų (71).

(170)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo pirkėjams Sąjungoje vidutinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos Sąjungoje (EUR/t)

(171)

Sąjungos pramonės vidutinės pardavimo kainos 2018–2020 m. sumažėjo 18 %, o 2021 m., palyginti su 2018 m., smarkiai padidėjo 34 %. Vieneto pardavimo kainų tendencijai nagrinėjamuoju laikotarpiu įtakos turėjo dideli COVID-19 pandemijos sukelti sutrikimai ir paklausos atsigavimas po pandemijos. 2021 m. staigiai ir reikšmingai padidėjusiai vieneto pardavimo kainai įtakos turėjo didelė plieno paklausa, ribota pasiūla ir padidėjusios gamybos sąnaudos.

(172)

Vieneto gamybos sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 29 %. Tačiau 2019 m. gamybos sąnaudos padidėjo, o vieneto pardavimo kainos sumažėjo. Sąjungos pramonė nesugebėjo į pardavimo kainą įtraukti padidėjusių gamybos sąnaudų dėl didelio importo dempingo kaina iš Turkijos kiekio, dėl kurio kainos buvo priverstinai mažinamos. 2020 m. tiek gamybos sąnaudos, tiek pardavimo kainos sumažėjo, tačiau pirmosios mažėjo mažiau. Taip atsitiko dėl rinkos nuosmukio per COVID-19 pandemiją, dėl kurio labai sumažėjo kainos, o gamybos sąnaudos buvo mažiau paveiktos. 2021 m. dėl staiga pakilusių energijos ir žaliavų kainų padidėjo vieneto gamybos sąnaudos. Tačiau dėl atsigavimo po COVID paklausa taip pat padidėjo, todėl kainos taip pat labai padidėjo (daugiau nei 50 % nuo 2020 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio), net daugiau nei gamybos sąnaudos per tą patį laikotarpį.

(173)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(174)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu vidutinės darbo sąnaudos padidėjo 22 %. Nors peržiūros tiriamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius, palyginti su 2018 m., sumažėjo, vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos padidėjo.

(175)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Atsargos

(176)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės plokščių karštojo valcavimo produktų atsargos nuolat mažėjo, 2020 m. smarkiai sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos, o 2021 m. atsigavo. Sąjungos plokščių karštojo valcavimo produktų pramonei būdingos gamintojų ir pirkėjų preliminariosios sutartys (mėnesio, ketvirčio ar metinės), kuriose nustatomi kiekiai ir kainos. Šios preliminariosios sutartys vykdomos teikiant pirkimo užsakymus pagal pirkėjų poreikius. Taigi Sąjungos pramonė gali planuoti savo gamybą ir atsargas. Atitinkamai, kaip taip pat nustatyta per pradinį tyrimą, atsargos nelaikomos svarbiu žalos šiai pramonei rodikliu, nes daugumos rūšių panašius produktus Sąjungos pramonė gamina pagal konkrečius naudotojų užsakymus.

(177)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(178)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą pardavus panašų produktą Sąjungos atvirojoje rinkoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(179)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas svyravo; bendras pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 5,7 procentinio punkto. 2017 m. nustačius priemones pramonė atsigavo ir 2018 m. gavo pelno. Tačiau nuostoliai buvo patirti 2019 m. (pelningumas pasiekė žemiausią lygį, t. y. – 18 %), 2020 m. per pačią pandemiją, o 2021 m. pelnas labai padidėjo iki 14,1 %. 2017 m. nustačius priemones KLR, importas iš Turkijos dempingo kainomis mažomis kainomis sparčiai padidėjo, o tai paaiškina pelningumo sumažėjimą 2019 m. Šį pelningumo sumažėjimą dar labiau sustiprino 2020 m. pasaulinės pandemijos sukelti sukrėtimai, pavyzdžiui, tiekimo grandinės sutrikimai ir plieno vartojimo sumažėjimas. Dėl plieno paklausos šuolio ir padidėjusių pardavimo kainų 2021 m., kurie Sąjungos pramonei buvo išskirtiniai metai, pelnas buvo išskirtinai didelis.

(180)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. Grynojo pinigų srauto raida buvo panaši į pelningumo raidą: 2019 ir 2020 m. jis smarkiai sumažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai atsigavo.

(181)

Nuo 2018 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio investicijos padidėjo 82 %. Apskritai nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijų srautų raida atitiko dvimodį skirstinį: 2019 m. investicijos gerokai padidėjo, 2020 m. sumažėjo, o 2021 m. pasiekė antrą aukščiausią tašką. Apskritai investicijomis buvo siekiama gerinti gamybos kokybę ir didinti jos ekologiškumą.

(182)

Investicijų grąža išreiškiama investicijų grynosios buhalterinės vertės pelno procentiniu dydžiu. Palyginti su 2018 m., investicijų grąža peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gerokai padidėjo. Iš tiesų per nagrinėjamąjį laikotarpį investicijų grąža padidėjo 8,3 procentinio punkto. Ji vystėsi panašiai kaip pelningumas: 2019 m. ir 2020 m. ji smarkiai sumažėjo, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu labai atsigavo.

(183)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu atrinktų Sąjungos gamintojų gebėjimui padidinti kapitalą nebuvo daromas poveikis, o tai lėmė spartų jų atsigavimą po pandemijos.

(184)

2017 m. nustačius antidempingo priemones iš Kinijos importuojamiems plokštiems karštojo valcavimo produktams, importas iš Kinijos sumažėjo ir išliko mažesnis už de minimis lygį nagrinėjamuoju laikotarpiu, todėl Sąjungos pramonei buvo sudarytos sąlygos atsigauti nuo žalingo importo dempingo kaina iš Kinijos poveikio, ir, kaip patvirtino Komisija Komisijos reglamente 2021/1100 dėl importuojamų Turkijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų (72), iki 2018 m. pabaigos ji atsigavo. Tačiau Sąjungos pramonės ekonominės padėties atsigavimas staiga sustojo ir tendencija pasikeitė 2019 m., kai Sąjungos pramonė buvo priversta konkuruoti su dideliais iš Turkijos importuojamais kiekiais mažomis dempingo kainomis, todėl ji buvo priversta nustatyti mažesnes nei sąnaudos kainas, kad išlaikytų savo rinkos dalį, ir tai padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą (73). 2021 m. liepos mėn. Komisija nustatė galutines priemones Turkijai ir dėl įvairių esamų veiksnių, kaip paaiškinta 179 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės padėtis iki 2021 m. pabaigos pagerėjo ir atsigavo iki panašaus į 2018 m. lygio. Todėl peržiūros tiriamuoju laikotarpiu žala Sąjungos pramonei nebebuvo daroma.

(185)

Tiksliau beveik visi žalos rodikliai, visų pirma gamyba, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis ir pardavimo kainos, užimtumas ir našumas, pelnas, pinigų srautas ir investicijų grąža nagrinėjamuoju laikotarpiu kito panašiai. Šiai tendencijai būdingas sumažėjimas 2019 m., staigesnis sumažėjimas 2020 m. ir atsigavimas peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iki panašaus lygio kaip nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje 2018 m. Šią nereguliarią tendenciją daugiausia lėmė tai, kad sutapo didelis plokščių karštojo valcavimo produktų importo mažomis dempingo kainomis iš Turkijos srautas ir unikali dinamika, kurią sukėlė COVID-19 pandemija. Dėl izoliavimo priemonių ir pramonės veiklos pertrūkių 2020 m. buvo labai žemas suvartojimo lygis ir maža plieno paklausa, o 2021 m. atsigaunant ekonomikai po COVID pandemijos plieno paklausa ir kainos padidėjo, be kita ko, dėl to, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu plieno pramonė gavo išskirtinai didelį pelną.

(186)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei nebuvo daryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(187)

Tačiau rodiklių negalima analizuoti neatsižvelgiant į išskirtinai palankias 2021 m. plieno rinkos sąlygas. Tačiau 2020 m. dėl pandemijos sulėtėjusi pramonės veikla ir atitinkamai sumažėjusi plieno paklausa lėmė didelį plieno pramonės ir apskritai pasaulio ekonomikos veiklos rezultatų nuosmukį. 2021 m. dėl sumažėjusios paklausos plieno suvartojimas, kaip ir plieno kainos, labai sumažėjo.

(188)

Kaip paaiškinta 186 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei materialinė žala nedaryta. Kita vertus, kaip paaiškinta 131 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad be antidempingo priemonių dempingas veikiausiai pasikartotų. Todėl pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį Komisija vertino, ar yra žalos, kurią iš pradžių darė importas dempingo kaina iš KLR, pasikartojimo tikimybė, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(189)

Šiuo atžvilgiu Komisija išnagrinėjo Kinijos gamybos pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą, tikėtinus Kinijos importo kainų lygius, jei antidempingo priemonės nebūtų taikomos, ir jų poveikį Sąjungos pramonei.

(190)

Kaip aprašyta 122 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų. Iš tiesų apskaičiuota, kad Kinijos nepanaudoti pajėgumai sudaro 89 % suvartojimo ES atvirojoje rinkoje dydžio. Jei būtų leista nebetaikyti priemonių, šie nepanaudoti pajėgumai galėtų būti panaudoti eksportui į Sąjungą skirtam peržiūrimajam produktui gaminti. Be to, kaip nurodyta 123 konstatuojamojoje dalyje, mažėjanti Kinijos plieno paklausa yra ir bus pagrindinis eksporto didėjimo veiksnys. Tikėtina, kad dėl to atsirandantis pajėgumų ir paklausos disbalansas Kinijoje padidins spaudimą Kinijos gamintojams eksportuoti.

(191)

Be to, viena iš pagrindinių rinkų, JAV, yra apsaugota peržiūrimajam produktui taikomomis antidempingo priemonėmis, dėl kurių sumažėja Kinijos gamintojų galimybės patekti į rinką.

(192)

Kaip aprašyta 126 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos rinka yra viena didžiausių tam tikrų plokščių karštojo valcavimo plieno produktų rinkų pasaulyje. Be to, Kinijos rinka negali absorbuoti perteklinių plieno pajėgumų, o pagrindinių trečiųjų šalių rinkos yra uždaros Kinijos eksportui, nes Kinijos Liaudies Respublikai taikomos antidempingo, apsaugos ar kitos apsaugos priemonės. Be to, kainų lygis Sąjungoje yra didesnis už vidutinę kainą, kurią Kinijos eksportuotojai taiko kitoms pasaulio šalims. Todėl, jei antidempingo priemonės būtų panaikintos, į Sąjungos rinką dėl jos patrauklumo būtų nukreipti esami KLR nepanaudoti pajėgumai.

(193)

Po faktų atskleidimo CISA nesutiko su išvadomis dėl Sąjungos rinkos patrauklumo tvirtindama, kad Kinijos plieno pramonė priklauso nuo jos vidaus rinkos ir kad Kinijos vidaus suvartojimas yra dešimt kartų didesnis nei ES atvirosios rinkos segmentas. Ji taip pat pabrėžė, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. už tam tikrus plieno produktus, įskaitant plokščius karštojo valcavimo plieno produktus, nebegali būti grąžinamas PVM, todėl tai turi atgrasomąjį poveikį eksportui ir Kinijos plieno gamybą nukreipia į Kinijos vidaus pramonę.

(194)

Komisija pripažino, kad Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų suvartojimas vidaus rinkoje yra gerokai didesnis ES atvirojoje rinkoje, tačiau, kaip paaiškinta 190 konstatuojamojoje dalyje, Kinijos gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, kurių jie negali panaudoti savo vidaus rinkoje. Taigi, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, niekas neužkirstų kelio Kinijos gamintojams panaudoti šiuos nepanaudotus pajėgumus peržiūrimajam produktui, skirtam eksportui į Sąjungą, gaminti. Be to, kaip nurodyta 123 konstatuojamojoje dalyje, mažėjanti Kinijos plieno paklausa yra ir bus pagrindinis eksporto didėjimo veiksnys. Tikėtina, kad dėl to atsirandantis gamybos pajėgumų ir paklausos disbalansas Kinijoje padidins spaudimą Kinijos gamintojams eksportuoti. Dėl tariamo PVM sistemos pasikeitimo Komisija pažymėjo, kad CISA nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių argumentą, kad pakeitus PVM lengvatas Kinijos gamintojų eksporto elgsena iš esmės būtų pasikeitusi arba pasikeis. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė kaip nepagrįstą.

(195)

Atsižvelgdama į mažą importo iš KLR apimtį 2018–2021 m., Komisija laikėsi nuomonės, kad Eurostato nurodytomis importo kainomis negalima remtis siekiant nustatyti tikėtinas plokščių karštojo valcavimo produktų importo iš Kinijos kainas, jei antidempingo priemonės nebūtų taikomos. Vietoj to Komisija laikėsi nuomonės, kad pakaitinės kintamosios eksporto iš KLR į visas trečiąsias šalis, išskyrus Sąjungą (toliau – kitos pasaulio šalys), kainos yra tipiškos.

(196)

Kaip aprašyta 117 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Kinijos eksporto į kitas pasaulio šalis kainos buvo vidutiniškai 660 EUR už toną. Remdamasi ta kaina ir siekdama nustatyti tikėtiną Kinijos eksporto prie Sąjungos sienos kainą, Komisija pridėjo draudimo ir frachto išlaidas. Kadangi Kinijos eksportuojantys gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojo pradiniame tyrime naudotas sąnaudas, t. y. 52 EUR už toną, arba 7,9 % kainos už toną, kaip geriausius turimus faktus. Todėl Komisija padarė išvadą, kad tikėtina į Sąjungą eksportuojamų Kinijos plokščių karštojo valcavimo produktų importo CIF kaina, jei priemonės nebūtų taikomos, būtų ne didesnė kaip 712 EUR už toną.

(197)

Atsižvelgiant į tai, kad, Kinijos eksportuojantiems gamintojams nebendradarbiaujant, buvo naudojami statistiniai duomenys, buvo galima nustatyti tik vidutinę įvairių rūšių produktų kainą už toną. Taigi, neturėdama informacijos apie produkto rūšį, Komisija negalėjo tiksliai apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo, bet turėjo apsiriboti vidutinių kainų už toną palyginimu.

(198)

Taip nustatyta Kinijos eksporto kaina buvo palyginta su per peržiūros tyrimą atrinktų Sąjungos gamintojų pirkėjams Sąjungos rinkoje nustatytomis vidutinėmis svertinėmis pardavimo kainomis, pakoreguotomis atsižvelgiant į gamintojo kainas EXW sąlygomis.

(199)

Kainos palygintos tuo pačiu prekybos lygmeniu ir, analogiškai pagal tikslią priverstinio kainų mažinimo apskaičiavimo metodiką, palyginimo rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų apyvartos peržiūros tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad dėl Kinijos eksporto į Sąjungą vidutinės Sąjungos pramonės kainos būtų priverstinai sumažintos vidutiniškai maždaug 8 %.

(200)

Plokščių karštojo valcavimo produktai yra labai jautri kainoms biržos prekė ir, kaip pastebėta pradiniame tyrime dėl plokščių karštojo valcavimo produktų importo iš Kinijos ir atliekant to paties iš Turkijos importuojamo produkto tyrimą, gana nedidelis priverstinis kainų mažinimas kartu su dideliais kiekiais gali turėti didelį ir tiesioginį poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams (74). Abiejuose tyrimuose dėl mažesnių nei 5 % priverstinio kainų mažinimo skirtumų Sąjungos pramonė buvo priversta sumažinti pardavimo kainas (arba prarasti rinkos dalį) tiek, kad trumpuoju laikotarpiu ji patyrė materialinę žalą.

(201)

Atsižvelgiant į tai, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonė tik atsigavo po neramaus ir ekonomiškai sunkaus laikotarpio, įskaitant COVID-19 pandemiją, ir dėl susikaupusių nuostolių, jos padėtis vis dar nestabili. Todėl labai tikėtina, kad didelės apimties importo mažomis dempingo kainomis iš Kinijos pasikartojimas, dėl kurio būtų priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, turėtų didelį neigiamą poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams, visų pirma gamybos, pardavimo apimties ir kainų, pelningumo ir investicijų poreikių atžvilgiu, ir dėl to pasikartotų materialinė žala.

(202)

Po faktų atskleidimo CISA nesutiko su žalos analizei pasirinktu nagrinėjamuoju laikotarpiu. Ji teigė, kad plokščių karštojo valcavimo produktų importas dempingo kaina iš Turkijos 2019 m., COVID sukeltas ekonomikos sulėtėjimas ir atsigavimo po pandemijos bumas iškraipė įrodymus, kuriais remiantis buvo atlikta dempingo ir žalos analizė. Ji teigė, kad Komisija turėjo išnagrinėti kitą laikotarpį ir pasiūlė išnagrinėti pratęstą laikotarpį, nagrinėjant vienus ar dvejus metus iki nagrinėjamojo laikotarpio (2016–2018 m.) ir po PTL (2022 m.).

(203)

Komisija šį tvirtinimą atmetė. Ji priminė, kad įvairūs elementai, kuriuos CISA nurodė kaip galinčius iškreipti įrodymus nagrinėjamuoju laikotarpiu, buvo pripažinti ir atidžiai išnagrinėti Komisijos žalos analizėje. Komisija taip pat pažymėjo, kad net jei būtų atsižvelgta į pratęstą laikotarpį iki peržiūros tiriamojo laikotarpio, kaip siūlė CISA, tie patys elementai vis tiek būtų buvę. Dėl peržiūros tiriamojo laikotarpio Komisija priminė, kad pagal pagrindinio reglamento 6 straipsnio 1 dalį „parenkamas tiriamasis laikotarpis – paprastai tiriant dempingą imamas ne trumpesnis kaip 6 mėnesių laikotarpis iki tyrimo pradžios. Į informaciją, susijusią su laikotarpiu, einančiu po tiriamojo laikotarpio, paprastai neatsižvelgiama.“ Pagal nusistovėjusią teismo praktiką negalima reikalauti, kad Komisija į savo skaičiavimus įtrauktų veiksnius, susijusius su laikotarpiu po tiriamojo laikotarpio, nebent tokie veiksniai atskleidžia naujus pokyčius, dėl kurių siūlomas antidempingo muitas tampa akivaizdžiai netinkamas (75). Tas pats argumentas analogiškai turėtų būti taikomas peržiūros tyrimams, inicijuotiems pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį. CISA nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad dėl pokyčių, įvykusių po peržiūros tiriamojo laikotarpio, muito nustatymas iš naujo buvo akivaizdžiai netinkamas.

(204)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, jog labai tikėtina, kad netaikant priemonių labai padidėtų importas iš KLR žalingomis dempingo kainomis, todėl tikėtina, kad materialinė žala pasikartotų.

(205)

Pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį Komisija nagrinėjo, ar toliau taikant galiojančias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama visos Sąjungos interesams. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, importuotojų ir naudotojų interesus.

(206)

Sąjungos pramonė veikia 15 valstybių narių (Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Ispanijoje, Italijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Prancūzijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Vengrijoje ir Vokietijoje). Joje dirba daugiau kaip 38 000 darbuotojų, kurių darbas susijęs su peržiūrimuoju produktu.

(207)

Jei priemonės nebus taikomos, Sąjungos pramonė nebebus apsaugota nuo tikėtino importo dempingo kaina iš Kinijos padidėjimo, kuris darys materialinę žalą. Antidempingo priemonių poveikis Sąjungos gamintojams bus teigiamas, nes priemonės padės Sąjungos pramonei toliau atsigauti nuo buvusio dempingo. Todėl Sąjungos pramonė akivaizdžiai suinteresuota toliau taikyti priemones.

(208)

Komisija susisiekė su visais žinomais naudotojais ir nesusijusiais importuotojais. Nė vienas naudotojas ir nė vienas nesusijęs importuotojas nepranešė apie save ir nebendradarbiavo atliekant šį tyrimą (nepateikė klausimyno atsakymų). Atsižvelgiant į tai, kad naudotojai ir nesusiję importuotojai nebendradarbiavo, ir į tai, kad nėra jokių priešingų požymių, tolesnis priemonių taikymas nelaikomas prieštaraujančiu naudotojų ir importuotojų interesams.

(209)

Be to, Komisija analizavo, ar Kinijai taikomos priemonės turėtų neigiamą poveikį tiekimo saugumui, nes plokščių karštojo valcavimo produktų atžvilgiu taip pat taikomos priemonės Turkijai, Brazilijai, Iranui ir Rusijai. Remiantis EUROFER makroekonominių duomenų klausimyno duomenimis, Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimo lygis peržiūros tiriamuoju laikotarpiu buvo 75 %, o bendri gamybos pajėgumai 18 mln. tonų viršijo bendrą Sąjungos suvartojimą. Be to, nepaisant priemonių, taikomų kai kuriems pagrindiniams plokščių karštojo valcavimo produktų eksportuotojams, per PTL peržiūrimąjį produktą į Sąjungą eksportavo beveik 40 šalių, o tai rodo, kad nustačius priemones nebūtų pakenkta tiekimo įvairinimui. Dėl šių priežasčių ir kadangi naudotojai ir importuotojai nebendradarbiavo, Komisija padarė išvadą, kad tiekimo tolesniems naudotojams lygmeniu galimos rizikos nėra.

(210)

Po faktų atskleidimo CISA nurodė ES apsaugos priemonę, taikomą, inter alia, iš Kinijos importuojamiems plokštiems karštojo valcavimo produktams, dėl kurios labai apribojama Kinijos gamintojų galimybė eksportuoti plokščius karštojo valcavimo produktus į ES rinką ir ribojami laisvosios prekybos srautai tolesnių gamintojų ir galutinių naudotojų nenaudai.

(211)

Komisija priminė, kad nagrinėjama apsaugos priemonė (76) negali būti laikoma ilgalaikio pobūdžio ir kad šiuo metu taikoma priemonė neturi poveikio importo padidėjimo tikimybės nesant antidempingo muitų vertinimui. Todėl, atsižvelgdama į laikiną plieno apsaugos priemonės pobūdį, Komisija nustatė, kad ji negali turėti įtakos jos išvadoms šiame tyrime. Kalbant apie tiekimo saugumą, kaip nurodyta 209 konstatuojamojoje dalyje, bendri Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai viršijo bendrą Sąjungos suvartojimą, o peržiūros tiriamuoju laikotarpiu plokščių karštojo valcavimo produktus į Sąjungą eksportavo kelios kitos trečiosios šalys. Be to, apsaugos priemonė reguliariai peržiūrima ir prireikus koreguojama siekiant užtikrinti pakankamą plieno tiekimą Sąjungos rinkoje. Todėl apsaugos priemonės nekeltų pavojaus tiekimo saugumui tolesniems naudotojams.

(212)

Be to, CISA taip pat teigė, kad įvedus pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (PADKM) sumažėtų patekimas į ES rinką, nes su PADKM susiję ataskaitų teikimo įpareigojimai ir papildomi mokesčiai būtų sudėtingi.

(213)

Komisija priminė, kad PADKM įsigalios tik 2023 m. spalio mėn. ir kad pereinamuoju laikotarpiu iki 2026 m. importuotojai turės pranešti tik apie jų prekėms būdingą išmetamą ŠESD kiekį nepatirdami jokių finansinių išlaidų. Nurodyta šio pereinamojo laikotarpio priežastis – suteikti šalims laiko prisitaikyti prieš įdiegiant galutinę sistemą ir sumažinti prekybos sutrikdymo riziką. Todėl Komisija laikėsi nuomonės, kad dar per anksti vertinti galimą PADKM poveikį būsimiems plokščių karštojo valcavimo produktų prekybos srautams, ir tvirtinimą atmetė.

(214)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų su Sąjungos interesais susijusių priežasčių, dėl kurių tam tikriems importuojamiems KLR kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno, nereikėtų toliau taikyti galiojančių priemonių.

(215)

CISA tvirtino, kad galiojančių antidempingo priemonių taikymas turėtų būti sustabdytas pagal pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalį, teigdama, kad abi pirmiau minėtoje pagrindinio reglamento 14 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos buvo įvykdytos. Ji teigė, kad rinkos sąlygos laikinai pasikeitė tiek, kad mažai tikėtina, jog žala tęsis arba atsiras, jeigu priemonių galiojimas bus sustabdytas. Šiuo atveju CISA paminėjo Sąjungos galutinės grandies pramonės sektorių augimo lūkesčius ir numatomą ekonomikos atsigavimą po COVID protrūkio, nagrinėjamojo produkto kainų padidėjimą, numatomą importo iš Rusijos ir Ukrainos apimties sumažėjimą ir įgyvendinimo sprendimą sustabdyti galutinių antidempingo muitų, nustatytų KLR kilmės plokštiems valcavimo produktams iš aliuminio, taikymą (77).

(216)

Komisija atmetė CISA teiginį, nes jis buvo bendro pobūdžio ir nepagrįstas. Kita vertus, atlikus peržiūros tyrimą nustatyta, kad tikėtina, jog netaikant priemonių žala pasikartotų ir, mutatis mutandis, taip pat sustabdymo atveju. Po faktų atskleidimo CISA pakartojo šį tvirtinimą, tačiau jokių naujų argumentų nepateikė.

(217)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo ir žalos pasikartojimo ir Sąjungos interesų, antidempingo priemones tam tikriems importuojamiems KLR kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno reikėtų taikyti toliau.

(218)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Bendrovės, kurioms nustatyti individualūs antidempingo muitai, valstybių narių muitinėms privalo pateikti galiojančią komercinę sąskaitą faktūrą. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Be tokios sąskaitos faktūros importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visoms kitoms bendrovėms galiojantis antidempingo muitas.

(219)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualias antidempingo muito normas, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(220)

Jeigu nustačius atitinkamas priemones labai padidėtų kurios nors iš bendrovių, kuriai taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar būtina panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir tada nustatyti visai valstybei taikomą muitą.

(221)

Šiame reglamente nurodytos individualios konkrečioms bendrovėms taikytinos antidempingo muito normos taikomos tik nurodytų juridinių asmenų pagamintam importuojamam KLR kilmės peržiūrimajam produktui. Importuojamam peržiūrimajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos.

(222)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (78). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, leidžianti įrodyti, kad pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jei bendrovės pavadinimo pasikeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas dėl pavadinimo pakeitimo bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(223)

Eksportuotojas arba gamintojas, kuris neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui šiuo metu taikomo muito dydį, gali prašyti, kad Komisija jam taikytų neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatytą antidempingo muito normą. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jeigu tekinamos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą laikotarpiu, kurio duomenys buvo naudojami nustatyti jo eksportui taikomo muito dydį; ii) jis nėra susijęs su bendrove, kuri vykdė tokią veiklą ir dėl to jai taikomi antidempingo muitai, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(224)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (79) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, mokėtinų delspinigių norma yra Europos Centrinio Banko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms taikoma norma, paskelbta Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusi kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną,

(225)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,