(1)

kvalifikuota darbo jėga yra labai svarbi stiprinant Sąjungos tvarų konkurencingumą, remiant darbo vietų kūrimą užtikrinantį ekonomikos atsigavimą po COVID-19 pandemijos ir užtikrinant socialiniu požiūriu sąžiningą skaitmeninę ir žaliąją pertvarkas. Darbo rinkoms plėtojantis žmonės turi neatsilikti ir tobulinti savo įgūdžius. Naujų ir geresnių įgūdžių turėjimas žmonėms atveria daugiau galimybių ir jie tampa pasirengę atlikti aktyvų vaidmenį valdydami savo statuso pokyčius darbo rinkoje ir visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime demokratinių pokyčių sąlygomis. Be to, suaugusiųjų įgūdžių tobulinimas ir perkvalifikavimas gali būti labai veiksmingos priemonės skatinant socialinį sąžiningumą ir įtrauktį teisingos pertvarkos tikslais;

(2)

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (1) 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į mokslą, ir kad profesinis ir tęstinis mokymas turi būti prieinamas visiems. Europos socialinių teisių ramsčio (toliau – Ramstis), apie kurį 2017 m. lapkričio 17 d. drauge paskelbė Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, (2) pirmame principe nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, kad galėtų išsaugoti ir įgyti įgūdžius, leidžiančius visavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime ir sėkmingai valdyti savo statuso pokyčius darbo rinkoje. Ketvirtasis Ramsčio principas susijęs su aktyviu užimtumo rėmimu, siekiant išsaugoti kiekvieno asmens teisę laiku gauti konkrečiai pritaikytą pagalbą siekiant pagerinti įsidarbinimo ar savarankiškos veiklos perspektyvas. Penktajame Ramsčio principe dėl užtikrinto ir lankstaus užimtumo pabrėžiama, kad darbuotojai, nesvarbu, kokia jų darbo santykių rūšis ir trukmė, turi teisę į sąžiningą ir vienodą požiūrį, kiek tai susiję su darbo sąlygomis, galimybe naudotis socialine apsauga ir galimybe mokytis;

(3)

2021 m. birželio 25 d. Europos Vadovų Taryba palankiai įvertino Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų plano Sąjungos pagrindinius tikslus, vadovaujantis 2021 m. gegužės 8 d. Porto deklaracija, taip paremdama siekį užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. bent 60 % visų suaugusiųjų kasmet dalyvautų mokymo veikloje. Vis dėlto dalyvavimo suaugusiųjų mokymesi aktyvumas Sąjungos paskutinį dešimtmetį nedidėjo, tad 21 valstybė narė nepasiekė 2020 m. Sąjungos lygmens tikslo. Atsižvelgdama į tai, Taryba priėmė rezoliuciją dėl naujosios 2021–2030 m. Europos suaugusiųjų mokymosi darbotvarkės (3), skirtą remti pažangą siekiant Sąjungos suaugusiųjų mokymosi pagrindinio tikslo. Daugeliui suaugusiųjų, pavyzdžiui, netipinių formų darbą dirbantiems asmenims, mažųjų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) darbuotojams, bedarbiams, neaktyviems ir žemos kvalifikacijos asmenims, įgūdžių ugdymo galimybės dažnai yra neprieinamos;

(4)

2020 m. liepos 1 d. Komisijos priimtoje Europos įgūdžių darbotvarkėje raginama įgyvendinti revoliuciją įgūdžių srityje, siekiant pasinaudoti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų teikiamomis galimybėmis skubiai ir teisingai atgaivinti ekonomiką. Inter alia, joje paskelbta, kad Komisija išnagrinės galimybes individualiąsias mokymosi sąskaitas naudoti kaip priemonę darbingo amžiaus suaugusiųjų įgūdžių tobulinimui ir perkvalifikavimui remti, papildant kitus veiksmus, nukreiptus į darbdavius bei švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus;

(5)

žaliajai pertvarkai reikiamų įgūdžių ir darbo jėgos įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo reikės pereinant prie modernios, efektyviai išteklius naudojančios ir konkurencingos ekonomikos, kaip nustatyta pagal Europos žaliąjį kursą, kuriuo siekiama ne vėliau kaip 2050 m. užtikrinti poveikio klimatui neutralumą. 2021 m. liepos 14 d. Komisijos komunikate „55 % tikslas – pasiekiamas“ pripažįstama, kad perėjimas prie žaliosios ekonomikos gali būti sėkmingas tik tuo atveju, jeigu Sąjunga turės kvalifikuotos darbo jėgos, kurios jai reikia siekiant išlikti konkurencingai, ir nurodomi Europos įgūdžių darbotvarkės pavyzdiniai veiksmai, skirti padėti žmonėms įgyti įgūdžių, kurių reikia pereinant prie žaliosios ir skaitmeninės ekonomikos;

(6)

2021 m. kovo 9 d. Komisijos komunikate dėl Europos skaitmeninio dešimtmečio pripažįstama, kad trūksta tinkamų skaitmeninių įgūdžių turinčių darbuotojų, be to, kad tarp informacinių ir ryšių technologijų (toliau – IRT) specialistų ir gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sričių absolventų esama lyčių nelygybės. Jame pakartojamas tikslas užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2030 m. bent 80 % Sąjungos gyventojų turėtų pagrindinių skaitmeninių įgūdžių, ir pasiūlytas tikslas užtikrinti, kad taip pat ne vėliau kaip 2030 m. iš 20 milijonų įdarbintų IRT specialistų būtų maždaug po lygiai moterų ir vyrų. 2021 m. rugsėjo 15 d. Komisijos pasiūlyme dėl politikos programos „Skaitmeninio dešimtmečio kelias“ siūloma nustatyti tų tikslų įgyvendinimo sistemą. 2020 m. rugsėjo 30 d. 2021–2027 m. skaitmeninio švietimo veiksmų plane pabrėžiama, kad siekiant palengvinti mokymosi galimybių, įskaitant įgūdžių tobulinimą ir perkvalifikavimą, prieinamumą ir lankstumą turėtų būti naudojamos technologinės priemonės;

(7)

2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikate „Nauja Europos pramonės strategija“ raginama imtis ryžtingų veiksmų, kad mokymasis visą gyvenimą taptų tikrove visiems, ir užtikrinti, kad švietimas ir mokymas neatsiliktų nuo dvejopos pertvarkos bei padėtų ją įgyvendinti;

(8)

2020 m. birželio 8 d. Tarybos išvadose (4) valstybių narių prašoma, atsižvelgiant į nacionalines aplinkybes ir gerbiant socialinių partnerių vaidmenį bei savarankiškumą, „išnagrinėti galimus mokymosi visą gyvenimą ir įgūdžių ugdymo individualiu lygmeniu finansavimo viešosiomis ir privačiosiomis lėšomis modelius, nes tvarus finansavimas yra ypač svarbus atsižvelgiant į kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, ir daugiausia dėmesio skirti pažeidžiamoms grupėms ir žemos kvalifikacijos darbuotojams“, o Komisija raginama savo kompetencijos srityse remti tas valstybių narių pastangas;

(9)

nepakankama finansinė parama asmenims yra viena iš pagrindinių kliūčių, darančių įtaką dalyvavimui mokymosi veikloje. Bendrų viešųjų ir privačiųjų investicijų nepakanka. Su darbu susijusį mokymą Sąjungoje dažniausiai finansuoja darbdaviai. Vis dėlto daugelis įmonių, visų pirma MVĮ, nerengia savo darbuotojų mokymo arba jo nefinansuoja, o netipinių formų darbą dirbantys asmenys turi mažesnes galimybes dalyvauti darbdavių finansuojamoje mokymo veikloje arba visai jų neturi. Tokia nelygybė galėtų daryti neigiamą poveikį asmenų gerovei ir sveikatai, mažinti ekonominį konkurencingumą, lemti praleistas galimybes, kliūtis inovacijoms ir riziką, kad pereinant prie tvaresnės ekonominės veiklos žmonės bus palikti nuošalyje;

(10)

be tiesioginių sąnaudų, dar vienas svarbus veiksnys, trukdantis suaugusiems asmenims siekti mokytis – laiko apribojimai. Nors daugelyje valstybių narių veikia mokamų mokymosi atostogų tvarkos (5), darbingo amžiaus suaugusiųjų informuotumo apie mokymosi atostogas ir naudojimosi jomis lygis dažnai yra žemas ir tos tvarkos dažnai nėra taikomos netipiniams darbuotojams arba pagal jas suaugusieji negali dalyvauti švietimo ir mokymo veikoje nedarbo arba žemo ekonominio aktyvumo lygio laikotarpiais;

(11)

daugelis suaugusiųjų, ypač žemos kvalifikacijos ir labiausiai nuo darbo rinkos nutolę asmenys, nėra motyvuoti dalyvauti mokymo veikloje. Jie gali nežinoti apie savo pačių įgūdžių poreikius ir gali nežinoti, ar parama ir mokymas yra teikiami arba ar jie yra geros kokybės ir pripažįstami darbo rinkoje. Be to, žmonės gali būti nemotyvuoti dalyvauti mokyme, kuris buvo pasirinktas nepasitarus su jais ir nėra konkrečiai pritaikytas prie jų poreikių;

(12)

Sąjungoje reikia naujo požiūrio į įgūdžių tobulinimą ir perkvalifikavimą. Jis turėtų papildyti esamas priemones ir tolesnį politinių įsipareigojimų įgyvendinimą, įgalinant asmenis ir suteikiant jiems paramą bei priemonių, kurių jiems reikia įgūdžių tobulinimo ar persikvalifikavimo tikslais visais įgūdžių lygmenimis;

(13)

savo 2021 m. gegužės 16 d. nuomonėje dėl Sąjungos individualiųjų mokymosi sąskaitų ir mokymo paslaugų teikimo stiprinimo Europoje iniciatyvos Profesinio mokymo patariamasis komitetas tvirtina, kad tokia iniciatyva turėtų padėti padidinti suaugusiųjų aktyvumą, motyvaciją bei dalyvavimą švietimo ir mokymo veikloje. Pagrindinis uždavinys – pagerinti įgūdžių tinkamumą darbo vietoms ir užtikrinti diversifikuoto kokybiško mokymo galimybių prieinamumą teikiant aktualesnes ir geriau pritaikytas mokymo paslaugas. Profesinio mokymo patariamasis komitetas savo nuomonėje akcentuoja, kad finansavimo mechanizmų pasirinkimas ir tikslinėms grupėms pritaikytos paskatos nacionaliniu lygmeniu turėtų atitikti nacionalinius poreikius ir prioritetus;

(14)

vienas iš galimų būdų spręsti pirmiau nurodytas problemas – teikti asmenims tiesioginę paramą individualiosiose mokymosi sąskaitose nustatant teises į mokymą. Be to, tam reikia sukurti plačią galimybes atveriančią sistemą, kuri asmenims suteiktų prieigą prie mokymo galimybių, informacijos, profesinio orientavimo, mokamų mokymosi atostogų ir mokymosi rezultatų pripažinimo. Šis požiūris gali papildyti esamas nacionalinio lygmens iniciatyvas;

(15)

rekomenduojama, kad individuali teisė į mokymą būtų apibrėžta nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į žmonių mokymo poreikius (6) ir atsižvelgiant į kitas esamas priemones. Moduliuojant finansavimą pagal poreikius galima padidinti iniciatyvos veiksmingumą. Valstybės narės gali nustatyti papildomas teises į mokymą asmenims, kuriems labiausiai jų reikia, priklausomai nuo nacionalinio konteksto ir atsižvelgiant į kintančią darbo rinką. Pavyzdžiui, valstybės narės galėtų papildomai finansuoti individualiąsias mokymosi sąskaitas strateginiuose sektoriuose (7), kad būtų remiama žalioji ir skaitmeninė pertvarkos. Be finansinių teisių, svarbūs veiksniai, darantys poveikį dalyvavimui įgūdžių tobulinimo ir perkvalifikavimo veikloje, yra mokymo aktualumas, naudingumas ir rezultatų pripažinimas. Taip pat rekomenduojama, kad šiais klausimais būtų konsultuojamasi su socialiniais partneriais ir atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais;

(16)

individualiosios mokymosi sąskaitos turėtų suteikti žmonėms galimybę tam tikrą laikotarpį, kuris turėtų būti nustatomas nacionaliniu lygmeniu, kaupti teises į mokymą ir jomis naudotis, kad jie galėtų dalyvauti ilgesniame ar brangesniame mokyme arba mokytis ekonominio nuosmukio laikotarpiais, reaguojant į atsirandančius įgūdžių poreikius. Asmenys turėtų galėti išsaugoti savo individualias teises į mokymą, nepriklausomai nuo jų statuso darbo rinkoje arba užimtumo statuso, visais profesinės veiklos keitimo atvejais. Valstybių narių prašoma nustatyti taisykles dėl teisių į mokymą galiojimo pabaigos, kad besimokantys asmenys būtų skatinami visapusiškai pasinaudoti savo teisėmis;

(17)

turėtų būti skatinama galimybė leisti išsaugoti individualias teises į mokymą tais laikotarpiais, kai asmuo gyvena kitoje valstybėje narėje, arba naudoti individualias teises į mokymą siekiant užsienyje gauti pripažintą ir užtikrintos kokybės mokymą iš savo mokymosi sąskaitos nacionalinio registro. Teisių į mokymą perkeliamumas tarp valstybių narių yra pageidaujama savybė ilguoju laikotarpiu, kurią reikia toliau nagrinėti, atsižvelgiant į galimą poveikį nacionalinėms darbo rinkoms;

(18)

siekiant padėti asmenims pasirinkti tinkamą mokymo trajektoriją ir taip padidinti jų motyvaciją mokytis, turi būti užtikrintos profesinio orientavimo ir mokymosi rezultatų patvirtinimo galimybės. Taip pat turi būti užtikrinti visiems, įskaitant neįgaliuosius, prieinami ir, pageidautina, tinkamai su platforma Europass sujungti naujausi vieši pripažinto mokymo registrai, prieinami per bendrus nacionalinius skaitmeninius portalus;

(19)

rekomenduojama, kad individualiosios mokymosi sąskaitos būtų naudojamos mokymosi rezultatų patvirtinimo tikslais, įskaitant įgūdžių vertinimo galimybes. Naujausiame Komisijos atliktame darbo pagal 2012 m. gruodžio 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl neformaliojo mokymosi ir savišvietos rezultatų patvirtinimo (8) vertinime ne tik atkreipiamas dėmesys į didelę pažangą, bet ir nurodomos išliekančios problemos ir siūlomi jų sprendimo būdai. Visų pirma, būtina teikti asmenims konkrečiai pritaikytą paramą ir užtikrinti glaudesnį veiksmų koordinavimą su profesinio orientavimo paslaugomis bei veiksmingą mokymosi rezultatų patvirtinimo iniciatyvų pritaikymą prie palankių sąlygų neturinčių ar pažeidžiamų grupių poreikių. Valstybių narių prašoma skatinti suteikti mikrokredencialus, kai aktualu, remiantis nustatytais poreikiais, pagal 2022 m. birželio 16 d. Tarybos rekomendaciją dėl mikrokredencialų mokymuisi visą gyvenimą ir įsidarbinamumui (9);

(20)

šia rekomendacija remiamas nuostatų dėl mokamų mokymosi atostogų įgyvendinimas. Tinkamas mokamų mokymosi atostogų suteikimas darbuotojams sudarytų sąlygas mokymosi laikotarpiais išlaikyti savo atlyginimą arba gauti pakaitines pajamas. Valstybių narių prašoma pradėti dialogą su socialiniais partneriais dėl tvarkų, pagal kurias darbuotojai galėtų dalyvauti mokymo veikloje darbo metu, naudodami savo individualiąsias mokymosi sąskaitas, atsižvelgiant į nacionalines mokymosi galimybes ir sistemas. Šiuo atžvilgiu taip pat reikėtų atsižvelgti į MVĮ ir labai mažų įmonių padėtį;

(21)

siekiant kuo labiau padidinti mokymosi galimybėmis besinaudojančių suaugusiųjų skaičių, visų pirma tų grupių, kurios yra mažiausiai informuotos apie įgūdžių tobulinimą ir perkvalifikavimą, pavyzdžiui, iš labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių grupių, labai svarbu įgyvendinti platesnio masto informavimo ir informuotumo didinimo veiklą ir kampanijas. Viešųjų institucijų, socialinių partnerių, pilietinės visuomenės organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas, grindžiamas bendru supratimu apie tai, kad įgūdžių tobulinimas ir perkvalifikavimas yra investicinė priemonė, gali padėti padidinti informavimo ir informuotumo didinimo veiklos veiksmingumą. Skiriant dėmesio prieinamumui turėtų būti sudarytos palankesnės sąlygos neįgaliųjų suaugusiųjų dalyvavimui mokymo veikloje;

(22)

remiant šios rekomendacijos įgyvendinimą, labai svarbu nacionaliniu lygmeniu stebėti ir nuolat tobulinti individualiąsias mokymosi sąskaitas ir galimybes atveriančią sistemą. Vėlesni patikslinimai galėtų būti susiję su individualių teisių į mokymą kiekiu, prioritetinėmis grupėmis arba vartotojui patogiu galimybes atveriančios sistemos įvairių elementų įtraukimu;

(23)

tinkamas finansavimas yra viena iš svarbių sėkmingo individualiųjų mokymosi sąskaitų sistemų įgyvendinimo savybių. Nacionalinė individualiųjų mokymosi sąskaitų sistema galėtų sudaryti palankesnes sąlygas sąnaudų pasidalijimui tarp įvairių finansavimo šaltinių, pavyzdžiui, viešųjų institucijų, darbdavių ir socialinių partnerių valdomų fondų, leidžiant prie individualiosios mokymosi sąskaitos prisidėti įvairių finansavimo šaltinių lėšomis. Kombinuojant viešojo ir privačiojo sektorių finansavimo šaltinius turėtų būti užtikrintas iniciatyvos tvarumas valstybėse narėse, nes tai labai svarbu jos sėkmingam įgyvendinimui. Tokiu finansavimo šaltinių kombinavimu sudaromos palankesnės sąlygos paramos ir darbdavių savanoriškai ar pagal kolektyvines sutartis darbuotojams skiriamo papildomo finansavimo moduliavimui;

(24)

Sąjungos fondai, kaip antai, „Europos socialinis fondas +“ (10), Europos regioninės plėtros fondas (11) bei Teisingos pertvarkos fondas (12), taip pat, kai aktualu, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (13) pagal priemonę „NextGenerationEU“, remiantys suaugusiųjų mokymosi sistemas, ir konkretiems poreikiams pritaikytos ekspertinės žinios pagal techninės paramos priemonę (14) gali padėti sukurti individualiąsias mokymosi sąskaitas ir joms galimybes atveriančią sistemą. Tarpusavio mokymasis, kuriam palankesnes sąlygas sudaro Komisija, taip pat gali remti šį procesą;

(25)

ši rekomendacija nedaro poveikio valstybių narių išimtinei kompetencijai ir kompetencijos pasidalijimui kiekvienoje valstybėje narėje nacionaliniu, regionų ar vietos lygmeniu, kiek tai susiję su finansavimu, taip pat nedaro poveikio valstybių narių suaugusiųjų mokymosi ir mokymo sistemų organizavimui ir turiniui. Tai nekliudo valstybėms narėms palikti galioti arba nustatyti kitas ar pažangesnes nuostatas dėl suaugusiųjų mokymosi ir mokymo nei rekomenduojama šia rekomendacija;

(26)

valstybės narės į reformų rengimo veiklą turėtų įtraukti socialinius partnerius ir visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, įskaitant pilietinės visuomenės organizacijas. Šia rekomendacija visapusiškai gerbiama socialinių partnerių autonomija, be kita ko, tose srityse, kuriose jie yra atsakingi už mokymo sistemų sukūrimą ir valdymą;

(27)

šioje rekomendacijoje išdėstytos priemonės nepakeičia darbdavių, valstybinių ir privačių užimtumo tarnybų ar kitų švietimo ir mokymo paslaugų teikėjų rengiamo mokymo ir jomis neketinama į jį kištis; jos taip pat neturėtų pakeisti viešosios paramos švietimo ir mokymo įstaigoms ar kitų rūšių paramos. Papildoma administracinė našta turėtų būti kuo labiau sumažinta,

1.

2.

3.

Rekomenduojama, kad pasienio darbuotojų ir savarankiškai dirbančių asmenų, dirbančių kitoje valstybėje narėje nei valstybė narė, kurioje jie teisėtai gyvena, atveju ši rekomendacija būtų taikoma valstybėje narėje, kurioje jie dirba.

4.

5.

6.

7.

8.

9.

10.

11.

—

Profesinis orientavimas ir mokymosi rezultatų patvirtinimas

12.

—

Finansuoti tinkamų kokybiško mokymo, profesinio orientavimo ir mokymosi rezultatų patvirtinimo galimybių nacionalinis registras

13.

14.

15.

16.

17.

—

Vienas bendras nacionalinis skaitmeninis portalas, kuriuo remiamos individualiosios mokymosi sąskaitos

18.

—

Mokamos mokymosi atostogos

19.

20.

21.

22.

23.

24.

25.

26.

27.

28.

29.