(1)

remiantis Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 50 straipsnio 2 dalies a punktu 2010 m. spalio 5 d. Komisijai pateikta Danijos paraiška įregistruoti pavadinimą „Havarti“ kaip saugomą geografinę nuorodą paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2);

(2)

Vokietija, Ispanija, JAV pieno eksporto taryba su Nacionaline pieno gamintojų federacija bei Tarptautine pieno produktų subjektų asociacija, Jungtinių Amerikos Valstijų prekybos atstovo tarnyba, Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ir prekybos ministerija, Naujosios Zelandijos pieno bendrovių asociacija (DCANZ) ir Australijos Vyriausybės remiama organizacija „Dairy Australia Limited“ pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 2 dalį paprieštaravo registravimui. Prieštaravimai pripažinti priimtinais;

(3)

pranešimus apie prieštaravimą Komisija taip pat gavo iš Kosta Rikos nacionalinių pieno gamintojų rūmų ir Gvatemalos pieno sektoriaus plėtros asociacijos (ASODEL). Tačiau pagrįstų prieštaravimo pareiškimų pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 2 dalį pateikta nebuvo;

(4)

Komisija su priimtais prieštaravimais susijusias suinteresuotąsias šalis pakvietė pradėti atitinkamas konsultacijas. Danijos prašymu, pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 51 straipsnio 3 dalies paskutinę pastraipą, 2014 m. rugpjūčio 5 d. ir 2014 m. rugsėjo 22 d. raštais Komisija pratęsė kiekvienos vykstančios konsultacijos terminą dar trims mėnesiams;

(5)

kadangi per paskirtą laiką susitarimo nepasiekta, laikydamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 52 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytos procedūros Komisija turėtų priimti įgyvendinimo aktą, kuriuo būtų nuspręsta dėl registravimo;

(6)

prieštaravimų teikėjai teigė, kad „Havarti“ nepasižymi konkrečia kokybe, geru vardu ar kita savybe, priskirtina jo geografine kilmei. Jie mano, kad įregistravus pavadinimą vartotojai dėl jau egzistuojančio gerą vardą turinčio ir žinomo prekės ženklo gali būti klaidinami dėl tikrosios produkto tapatybės. Jų nuomone, registravimas taip pat keltų grėsmę tapataus pavadinimo, prekių ženklų ir produktų, kurie rinkoje teisėtai buvo jau ne mažiau kaip 5 metus egzistavimui. Be to, jie teigia, jog šis pavadinimas yra tapęs bendriniu dėl šių priežasčių: nuo 1966 m. „Havarti“ taikomas Codex Alimentarius standartas, jis yra įtrauktas į 1951 m. Strezos konvencijos B priedą ir turi savo muitų tarifų eilutę. „Havarti“ gaminamas ir vartojamas keliose ES ir ne ES šalyse, kai kurios iš jų jam taiko specialų teisinį standartą;

(7)

Komisija įvertino pagrįstuose prieštaravimo pareiškimuose pateiktus argumentus ir, remdamasi Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 nuostatomis ir atsižvelgdama į atitinkamų pareiškėjo ir prieštaravimų teikėjų konsultacijų rezultatus, padarė išvadą, kad pavadinimas „Havarti“ turėtų būti įregistruotas;

(8)

kalbant apie teiginį, kad pavadinimas „Havarti“ neatitinka Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsnio, pažymėtina, kad pavadinimo „Havarti“ kaip saugomos geografinės nuorodos įregistravimo paraiška yra grindžiama jo geografinei kilmei priskiriamu geru vardu, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 5 straipsnio 2 dalies b punkte;

(9)

Danija pateikė specializuotų leidinių ir nuorodų, įrodančių Danijos ir „Havarti“ gero vardo ryšį. Šis sūris yra gavęs daug įvertinimų, prizų ir apdovanojimų įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose forumuose. Šio produkto geras vardas taip pat grindžiamas specialiu gamybos metodu ir ilgus metus kaupta patirtimi;

(10)

per prieštaravimo procedūrą Danijos institucijos taip pat pažymėjo, kad „Havarti“ geras vardas įgytas daugiau kaip šimtmetį vykdytomis teisėkūros iniciatyvomis ir kokybės užtikrinimo darbu;

(11)

ES teritorijoje „Havarti“ daugiausia gaminamas Danijoje. Paraiškos teikimo metu šis produktas nedideliais kiekiais gamintas ir Ispanijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Suomijoje bei Estijoje. Tai, kad „Havarti“ gaminamas šiose valstybėse narėse, neturėtų kelti abejonių dėl „Havarti“ ryšio su Danija. Tose valstybėse gaminami kiekiai yra itin maži, palyginti su visa gamyba Danijoje. Paminėtina, kad „Havarti“ etikete ženklinamas sūris Ispanijoje pradėtas gaminti tik 2010 m., o gamybos apimtis padidėjo tik tada, kai Danija Komisijai pateikė pavadinimo „Havarti“ registravimo kaip SGN paraišką.

(12)

Danija pateikė įrodymų, kad didžioji dauguma Danijos vartotojų pripažįsta seną „Havarti“ ir Danijos ryšį. Jos pateikti apklausos rezultatai rodo, kad „Havarti“ žino ir su Danija sieja didžioji dauguma Danijos vartotojų. Už Danijos ribų „Havarti“ žinomas labai mažai;

(13)

Ispanija taip pat pateikė Ispanijoje atlikto „Havarti“ ir jo kilmės žinomumo vartotojams tyrimo rezultatus. Rezultatai nebuvo įtikinami. Tiek paties produkto nežinančių vartotojų dalis, tiek apie jo kilmę negirdėjusių vartotojų dalis buvo didelės. „Havarti“ kilmės šalimi vartotojai nurodė kelias skirtingas šalis. Toks produkto ir jo daniškos kilmės nežinojimas negali būti vertinamas kaip tinkamas informuotumas apie bendrinį pavadinimo pobūdį;

(14)

prieštaravimo teikėjai taip pat teigė, kad pavadinimas neturėtų būti įregistruotas, nes vartotojai dėl jau egzistuojančio gerą vardą turinčio ir žinomo prekės ženklo gali būti klaidinami dėl tikrosios produkto tapatybės. Tačiau prekių ženklų geras vardas ar žinomumas nebuvo įrodytas. Taip pat nepaaiškinta, kokiu būdu vartotojai būtų klaidinami;

(15)

be to, prieštaravimo teikėjai iš trečiųjų šalių laikėsi nuomonės, kad „Havarti“ pavadinimo kaip saugomos geografinės nuorodos įregistravimas keltų grėsmę tapataus pavadinimo, prekių ženklų ir produktų, kurie teisėtai gaminti ir pardavinėti jau daugiau kaip 5 metus, egzistavimui, o tai viena iš prieštaravimą pagrindžiančių sąlygų, nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 10 straipsnio 1 dalies c punkte;

(16)

panašu, kad per šią prieštaravimo procedūrą prieštaravimą pateikę subjektai iš trečiųjų šalių nėra ES rinkai pateikę sūrio pavadinimu „Havarti“. Todėl pavadinimo „Havarti“ kaip saugomos geografinės nuorodos įregistravimas ES nedaro poveikio tose trečiosiose šalyse gaminamo produkto pavadinimu „Havarti“ egzistavimui;

(17)

Reglamentas (ES) Nr. 1151/2012 trečiųjų šalių teritorijoje netaikomas. Todėl pavadinimo „Havarti“ kaip saugomos geografinės nuorodos įregistravimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 neturėtų kelti grėsmės pavadinimo „Havarti“ naudojimui trečiųjų šalių rinkose;

(18)

prekių ženklams, kurie jau įregistruoti, dėl kurių pateikta registravimo paraiška arba kurių sąžiningas naudojimas yra nusistovėjęs ES teritorijoje dar iki Danijos pateiktos pavadinimo „Havarti“ įregistravimo paraiškos pateikimo datos, saugomos geografinės nuorodos registracija poveikio nedarys (Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 14 straipsnio 2 dalis);

(19)

Ispanija ir Vokietija teigė gaminančios sūrį pavadinimu „Havarti“. Todėl pavadinimo „Havarti“ kaip saugomos geografinės nuorodos įregistravimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 1151/2012 keltų grėsmę pavadinimo „Havarti“, kuris siejamas su Ispanijoje ir Vokietijoje sukurtais produktais ir yra tapatus pavadinimui, dėl kurio 2010 m. spalio 5 d. pateikta įregistravimo paraiška, egzistavimui;

(20)

iš Komisijai pateiktame Vokietijos ir Ispanijos prieštaravime nurodytos informacijos matyti, kad sūrio pavadinimu „Havarti“ gamyba Ispanijoje pradėta 2010 m., o 2014 m. jos apimtis pasiekė 5 100 tonų. Apie gamybą Vokietijoje pateikti tik 2012 m. duomenys (2 571 tona), tačiau nurodyta, kad Vokietija sūrį pavadinimu „Havarti“ gamina jau daugiau kaip 20 metų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pagal Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 15 straipsnio 1 dalies a punktą Ispanijos ir Vokietijos ūkio subjektams, kurie sūrio gaminį pavadinimu „Havarti“ pradėjo pardavinėti dar prieš Danijai pateikiant įregistravimo paraišką Komisijai, turėtų būti suteikti pereinamieji laikotarpiai, kad jie galėtų ir toliau naudoti pavadinimą, kuriam registravimas kelia grėsmę, kol pakoreguos savo gamybą rinkoje. Penkerių metų laikotarpis Vokietijos ir Ispanijos gamintojams turėtų būti laikomas pakankamu.

(21)

galiausiai, prieštaravimo teikėjai pateikė kelis tariamus įrodymus, kad pavadinimas yra bendrinis. Tačiau tai, kad „Havarti“ yra įtrauktas į Codex Alimentarius standartą ir į Strezos konvencijos B priedą, nereiškia, kad pavadinimas tapo bendrinis. Tarifiniai kodai yra siejami su muitinės klausimais, o ne intelektinės nuosavybės teisėmis. Bendrinio pavadinimo statusas ES gali būti įvertintas tik atsižvelgiant į tai, kaip vartotojai ES teritorijoje tą pavadinimą suvokia;

(22)

atsižvelgiant į gamybos duomenis ir pavadinimo „Havarti“ suvokimą ES, kuris buvo įvertintas siekiant pagrįsti arba paneigti teiginį dėl tariamos produkto ir geografinės vietovės ryšio stokos, reikėtų daryti išvadą, kad „Havarti“ pavadinimas nėra tapęs bendriniu ES;

(23)

pateikti duomenys apie „Havarti“ gamybą ir pardavimą už ES ribų negali būti laikomi svarbiais dėl teritoriškumo principo, siejamo su intelektinės nuosavybės teisėmis apskritai ir konkrečiai su Reglamentu (ES) Nr. 1151/2012, pagal kurį galimas bendrinis pavadinimo pobūdis turi būti įvertintas ES teritorijos mastu. Šio pavadinimo suvokimas už ES ribų ir galimas susijusių gamybos reguliavimo standartų egzistavimas trečiosiose šalyse nėra laikomi svarbiais šiam sprendimui, nepriklausomai nuo to, ar tuose standartuose nustatytos terminų teikimo etiketėse teisės;

(24)

prieštaravimo teikėjų pasiūlymas vietoj „Havarti“ įregistruoti pavadinimą „Danish Havarti“ negali būti priimtas, nes neatitinka Reglamento (ES) Nr. 1151/2012 7 straipsnio 1 dalies a punkte numatytų sąlygų;

(25)

siekiant sudaryti sąlygas išnaudoti jau pagamintas arba rinkoje turimas atsargas, šio reglamento taikymą reikėtų atidėti;

(26)

atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, pavadinimą „Havarti“ reikėtų įtraukti į saugomų kilmės vietos nuorodų ir saugomų geografinių nuorodų registrą;

(27)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Žemės ūkio produktų kokybės politikos komiteto nuomonę,