1.   Šiuo reglamentu įsteigiama Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas).

2.   Pagal šį reglamentą įsteigtas Eurojustas pakeičia Sprendimu 2002/187/TVR įkurtą Eurojustą ir perima jo teises ir pareigas.

3.   Eurojustas turi teisinį subjektiškumą.

1.   Eurojustas remia ir stiprina nacionalinių tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo institucijų koordinavimą ir bendradarbiavimą sunkių nusikaltimų, pagal 3 straipsnio 1 ir 3 dalis priklausančių Eurojusto kompetencijai, kai tie nusikaltimai susiję su dviem ar daugiau valstybių narių, srityje arba kai reikalingas baudžiamasis persekiojimas bendrais pagrindais, remiantis valstybių narių valdžios institucijų, Europolo, Europos prokuratūros ir OLAF atliktomis operacijomis ir pateikta informacija.

2.   Vykdydamas savo užduotis, Eurojustas:

3.   Eurojustas savo užduotis vykdo valstybių narių kompetentingų institucijų prašymu, savo iniciatyva arba Europos prokuratūros prašymu Europos prokuratūros kompetencijos ribose.

1.   Eurojusto kompetencijai priklauso I priede nurodytos sunkių nusikaltimų rūšys. Tačiau nuo tos dienos, kai Europos prokuratūra prisiima Reglamento (ES) 2017/1939 120 straipsnio 2 dalimi jai priskirtas tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo užduotis, Eurojustas nesinaudoja savo kompetencija, susijusia su nusikalstama veika, kuri priklauso Europos prokuratūros kompetencijai, išskyrus tas bylas, kurios susijusios su valstybėmis narėmis, kurios nedalyvauja vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą Europos prokuratūros įsteigimo srityje, ir šių valstybių narių arba Europos prokuratūros prašymu.

2.   Eurojustas naudojasi savo kompetencija, susijusia su nusikalstama veika, darančia poveikį Sąjungos finansiniams interesams, bylose, susijusiose su valstybėmis narėmis, kurios dalyvauja vykdant tvirtesnį bendradarbiavimą Europos prokuratūros įsteigimo srityje, tačiau kuriose Europos prokuratūra neturi kompetencijos arba nusprendžia ja nesinaudoti.

Eurojustas, Europos prokuratūra ir atitinkamos valstybės narės konsultuojasi ir bendradarbiauja tarpusavyje, kad palengvintų Eurojusto naudojimąsi savo kompetencija pagal šią dalį. Praktinė naudojimosi kompetencija pagal šią dalį tvarka nustatoma darbo tvarkos susitarime, kaip nurodyta 47 straipsnio 3 dalyje.

3.   Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu Eurojustas pagal savo uždavinius taip pat gali padėti atlikti tyrimus ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl I priede neišvardytų rūšių nusikaltimų.

4.   Eurojusto kompetencijai priklauso su I priede nustatytomis nusikalstamomis veikomis susijusios nusikalstamos veikos. Nusikalstamomis veikomis laikomos šios veikų kategorijos:

5.   Valstybės narės kompetentingos institucijos prašymu Eurojustas taip pat gali padėti atlikti tyrimą ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, susijusį tik su šia valstybe nare ir trečiąja valstybe, jeigu su šia trečiąja valstybe pagal 52 straipsnį yra sudarytas susitarimas dėl bendradarbiavimo arba jeigu konkrečiu atveju iš esmės svarbu suteikti tokią pagalbą.

6.   Valstybės narės kompetentingos institucijos arba Komisijos prašymu Eurojustas gali padėti atlikti tyrimą ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą, darančius poveikį tik tai valstybei narei, tačiau turinčius atgarsį Sąjungos lygmeniu. Prieš imdamasis veiksmų Komisijos prašymu, Eurojustas konsultuojasi su atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija. Ta kompetentinga institucija per Eurojusto nustatytą terminą gali paprieštarauti tam, kad Eurojustas vykdytų prašymą, ir kiekvienu atveju pagrįsti savo poziciją.

1.   Eurojustas:

2.   Vykdydamas savo užduotis, Eurojustas gali paprašyti atitinkamų valstybių narių kompetentingų institucijų (nurodęs priežastis):

3.   Eurojustas taip pat gali:

4.   Kai dvi arba daugiau valstybių narių nesutaria, kuri iš jų turėtų atlikti tyrimą arba vykdyti baudžiamąjį persekiojimą remdamasi pagal 2 dalies a ar b punktus pateiktu prašymu, Eurojustas pateikia nuomonę raštu. Eurojustas nuomonę nedelsdamas siunčia atitinkamoms valstybėms narėms.

5.   Kompetentingos institucijos prašymu arba savo iniciatyva Eurojustas raštu pateikia nuomonę dėl pasikartojančių atsisakymų arba sunkumų, susijusių su prašymų ir sprendimų dėl teisminio bendradarbiavimo vykdymu, įskaitant prašymus ir sprendimus dėl priemonių, kuriomis įgyvendinamas tarpusavio pripažinimo principas, jeigu tokių atvejų negalima išspręsti susijusių kompetentingų nacionalinių institucijų tarpusavio susitarimu arba padedant atitinkamiems nacionaliniams nariams. Eurojustas nuomonę nedelsdamas siunčia atitinkamoms valstybėms narėms.

6.   Atitinkamų valstybių narių kompetentingos institucijos nedelsdamos atsako į Eurojusto prašymus pagal 2 dalį ir 4 ar 5 dalyje nurodytas raštu pateiktas nuomones. Valstybių narių kompetentingos institucijos gali atsisakyti patenkinti tokius prašymus ar laikytis raštu pateiktos nuomonės, jei tai darant būtų pakenkta esminiams nacionalinio saugumo interesams arba keltų pavojų sėkmingai vykdyti atliekamą tyrimą ar asmens saugumui.

1.   Imdamasis bet kurių iš 4 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytų veiksmų, Eurojustas veikia per vieną arba kelis atitinkamus nacionalinius narius. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, kolegija visų pirma sprendžia operatyvinius klausimus ir visus kitus klausimus, tiesiogiai susijusius su operatyviniais klausimais. Sprendžiant administracinius klausimus kolegija dalyvauja tik tiek, kiek būtina siekiant užtikrinti, kad būtų vykdomos jos operatyvinės funkcijos.

2.   Eurojustas veikia kaip kolegija:

3.   Vykdydamas savo užduotis, Eurojustas nurodo, ar jis veikia per vieną arba keletą nacionalinių narių, ar kaip kolegija.

4.   Kolegija gali administracijos direktoriui ir vykdomajai valdybai skirti papildomas administracines užduotis, nenumatytas 16 ir 18 straipsniuose, laikydamasi savo veiklos reikmių.

Prireikus dėl išskirtinių aplinkybių kolegija gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti paskyrimų tarnybos įgaliojimų delegavimą administracijos direktoriui bei administracijos direktoriaus subdeleguotus tokius įgaliojimus ir jais naudotis pati arba deleguoti juos vienam iš savo narių arba darbuotojui, kitam nei administracijos direktorius.

5.   Kolegija priima Eurojusto darbo tvarkos taisykles dviejų trečdalių jos narių balsų dauguma. Jeigu susitarimo nepavyksta pasiekti dviejų trečdalių balsų dauguma, sprendimas priimamas paprasta balsų dauguma. Taryba įgyvendinimo aktais patvirtina Eurojusto darbo tvarkos taisykles.

1.   Eurojustą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pagal jos teisinę sistemą deleguotą nacionalinį narį. To nacionalinio nario nuolatinė darbo vieta yra Eurojusto būstinėje.

2.   Kiekvienam nacionaliniam nariui padeda vienas pavaduotojas ir vienas padėjėjas. Iš esmės pavaduotojo ir padėjėjo nuolatinė darbo vieta yra Eurojusto būstinėje. Kiekviena valstybė narė gali nuspręsti, kad pavaduotojas arba padėjėjas turės reguliarią darbo vietą savo valstybėje narėje. Jeigu valstybė narė priima tokį sprendimą, ji apie tai praneša kolegijai. Jeigu tai būtina siekiant patenkinti Eurojusto veiklos poreikius, kolegija gali paprašyti valstybės narės, kad pavaduotojo, padėjėjo ar jų abiejų darbo vieta atitinkamą laikotarpį būtų Eurojusto būstinėje. Valstybė narė be reikalo nedelsdama laikosi tokio kolegijos prašymo.

3.   Nacionaliniam nariui gali padėti papildomi pavaduotojai ir padėjėjai, kurie, prireikus bei kolegijai pritarus, gali turėti nuolatinę darbo vietą Eurojuste. Valstybės narės praneša Eurojustui ir Komisijai apie nacionalinių narių, pavaduotojų ir padėjėjų paskyrimą.

4.   Nacionaliniai nariai ir jų pavaduotojai turi prokuroro, teisėjo arba lygiavertės prokurorui ar teisėjui kompetencijos teisminės institucijos atstovo statusą pagal savo nacionalinę teisę. Kad jie galėtų vykdyti savo uždavinius, valstybės narės jiems suteikia bent šiame reglamente nustatytus įgaliojimus.

5.   Nacionalinių narių ir jų pavaduotojų kadencija – penkeri metai; šią kadenciją galima pratęsti vieną kartą. Tais atvejais, kai pavaduotojas negali veikti nacionalinio nario vardu arba jo pakeisti, nacionalinis narys, pasibaigus jo kadencijai, savo pareigas eina tos valstybės narės sutikimu tol, kol bus pratęsta jo kadencija arba kol jis bus pakeistas.

6.   Valstybės narės paskiria nacionalinius narius ir jų pavaduotojus remdamosi įrodyta aukšto lygio susijusia praktine patirtimi baudžiamosios teisenos srityje.

7.   Pavaduotojas turi turėti įgaliojimus veikti nacionalinio nario vardu arba jį pakeisti. Padėjėjas taip pat gali veikti nacionalinio nario vardu arba jį pakeisti, jei atitinka vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų statuso rūšių.

8.   Operatyvinė informacija, kuria keičiasi Eurojustas ir valstybės narės, perduodama per nacionalinius narius.

9.   Nacionalinių narių, jų pavaduotojų ir padėjėjų atlyginimus ir tarnybines išmokas apmoka jų valstybė narė, nedarant poveikio 12 straipsniui.

10.   Jeigu nacionaliniai nariai, jų pavaduotojai ir padėjėjai veikia vykdydami Eurojusto užduotis, atitinkamos su ta veikla susijusios išlaidos laikomos veiklos išlaidomis.

1.   Nacionaliniai nariai įgaliojami:

2.   Nedarant poveikio 1 daliai, valstybės narės, vadovaudamosi savo nacionalinės teisės aktais, gali nacionaliniams nariams suteikti papildomus įgaliojimus. Tos valstybės narės praneša Komisijai ir kolegijai apie šiuos įgaliojimus.

3.   Gavę kompetentingos nacionalinės institucijos sutikimą, nacionaliniai nariai, vadovaudamiesi savo nacionaline teise, gali:

4.   Skubiais atvejais ir jeigu neįmanoma laiku nustatyti, kuri nacionalinė institucija yra kompetentinga, arba su ja susisiekti, nacionaliniams nariams suteikiama kompetencija imtis 3 dalyje nurodytų priemonių pagal savo nacionalinę teisę, su sąlyga, kad jie apie tai nedelsiant informuoja kompetentingą nacionalinę instituciją.

5.   Nacionalinis narys gali pateikti pasiūlymą kompetentingai nacionalinei institucijai vykdyti 3 ir 4 dalyse nurodytas priemones, jeigu nacionalinio nario 3 ir 4 dalyse nurodytų įgaliojimų vykdymas prieštarautų:

6.   Valstybės narės užtikrina, kad 5 dalyje nurodytais atvejais jų nacionalinio nario pateiktą prašymą kompetentingos nacionalinės institucijos nagrinėtų nepagrįstai nedelsdamos.

1.   Kolegiją sudaro:

Komisijos atstovas, paskirtas pagal pirmos pastraipos b punktą, turėtų būti tas pats asmuo, kaip ir Komisijos atstovas vykdomojoje valdyboje pagal 16 straipsnio 4 dalį.

2.   Administracijos direktorius dalyvauja kolegijos valdymo posėdžiuose, tačiau neturi balso teisės.

3.   Kolegija gali stebėtojo teisėmis į savo posėdį kviesti bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi.

4.   Laikantis Eurojusto darbo tvarkos taisyklių kolegijos nariams gali padėti konsultantai arba ekspertai.

1.   Kolegija renka pirmininką ir du pirmininko pavaduotojus. Pirmininkas ir jo pavaduotojai dviejų trečdalių narių balsų dauguma išrenkami iš nacionalinių narių. Jeigu dviejų trečdalių balsų daugumos pasiekti nepavyksta po antrojo rinkimų etapo, pirmininko pavaduotojai renkami paprasta kolegijos narių balsų dauguma, o dviejų trečdalių balsų dauguma ir toliau yra būtina renkant pirmininką.

2.   Pirmininkas vykdo savo funkcijas kolegijos vardu. Pirmininkas:

3.   Pirmininko pavaduotojai vykdo tas 2 dalyje nustatytas funkcijas, kurias jiems paveda vykdyti pirmininkas. Jie pakeičia pirmininką, jeigu jis negali eiti savo pareigų. Pirmininkui ir pirmininko pavaduotojams vykdyti jų konkrečias pareigas padeda Eurojusto administracijos personalas.

4.   Pirmininko ir pirmininko pavaduotojų kadencija – ketveri metai. Juos galima perrinkti vieną kartą.

5.   Kai nacionalinis narys išrenkamas Eurojusto pirmininku arba pirmininko pavaduotoju, jo kadencija pratęsiama siekiant užtikrinti, kad jis galėtų eiti pirmininko arba pirmininko pavaduotojo pareigas.

6.   Jeigu pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas nebeatitinka jų pareigoms vykdyti keliamų reikalavimų, kolegija gali juos atleisti iš pareigų remdamasi trečdalio jos narių pasiūlymu. Sprendimas priimamas dviejų trečdalių kolegijos narių balsų dauguma; atitinkamas pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas balsuojant nedalyvauja.

7.   Kai nacionalinis narys išrenkamas Eurojusto pirmininku, atitinkama valstybė narė gali deleguoti kitą tinkamos kvalifikacijos asmenį, kad laikotarpiu, kuriuo atitinkamas nacionalinis narys eina pirmininko pareigas, būtų sustiprintas nacionalinis biuras.

Valstybė narė, kuri nusprendžia deleguoti tokį asmenį, turi teisę prašyti kompensacijos pagal 12 straipsnį.

1.   Ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 12 d. Taryba, remdamasi Komisijos pasiūlymu, įgyvendinimo aktais 11 straipsnio 7 dalies tikslais nustato kompensavimo mechanizmą; galimybė juo naudotis turi būti suteikta toms valstybėms narėms, kurių nacionalinis narys išrenkamas pirmininku.

2.   Kompensacija suteikiama bet kuriai valstybei narei, jeigu:

3.   Suteikiama kompensacija lygi 50 % deleguoto asmens nacionalinio atlyginimo. Kompensacija pragyvenimo išlaidoms ir kitos susijusios išlaidos kompensuojamos remiantis palyginimu su Sąjungos pareigūnams ar kitiems valstybės tarnautojams, deleguotiems į užsienį, kompensuojamomis išlaidomis.

4.   Kompensavimo mechanizmo išlaidos padengiamos iš Eurojusto biudžeto.

1.   Kolegijos posėdžius šaukia pirmininkas.

2.   Per mėnesį rengiamas bent vienas kolegijos posėdis. Be to, kolegija posėdžiauja pirmininko iniciatyva, Komisijos prašymu kolegijos valdymo užduotims aptarti arba ne mažiau kaip vieno trečdalių savo narių prašymu.

3.   Eurojustas siunčia kolegijos posėdžių darbotvarkes Europos prokuratūrai, kai per posėdžius aptariami klausimai, kurie yra susiję su Europos prokuratūros užduočių vykdymu. Eurojustas kviečia prokuratūrą dalyvauti tokiuose posėdžiuose be teisės balsuoti.

Kai Europos prokuratūra pakviečiama kolegijos posėdžius, Eurojustas jai taip pat pateikia atitinkamus su darbotvarke susijusius dokumentus.

1.   Išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip, ir kai nepasiekiamas sutarimas, sprendimus kolegija priima savo narių balsų dauguma.

2.   Kiekvienas narys turi vieną balsą. Jeigu balso teisę turinčio nario nėra, teisė balsuoti suteikiama jo pavaduotojui, laikantis 7 straipsnio 7 dalyje išdėstytų sąlygų. Jeigu pavaduotojo nėra, teisė balsuoti suteikiama padėjėjui, laikantis 7 straipsnio 7 dalyje išdėstytų sąlygų.

1.   Kolegija, remdamasi administracijos direktoriaus parengtu projektu ir atsižvelgdama į Komisijos nuomonę, kasmet ne vėliau kaip lapkričio 30 d. priima programavimo dokumentą, kuriame pateikiamos metinio ir daugiamečio programavimo nuostatos. Kolegija perduoda programavimo dokumentą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Europos prokuratūrai. Šis dokumentas tampa galutinis galutinai patvirtinus Sąjungos bendrąjį biudžetą ir prireikus gali būti tikslinamas.

2.   Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir laukiami rezultatai, įskaitant veiklos rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai pagal veikla grindžiamo biudžeto sudarymo ir valdymo principus. Metinė darbo programa turi derėti su šio straipsnio 4 dalyje nurodyta daugiamete programa. Joje aiškiai nurodoma, kokie uždaviniai nuo praėjusių finansinių metų buvo pridėti, pakeisti ar išbraukti.

3.   Priimtą metinę darbo programą Kolegija iš dalies pakeičia, kai Eurojustui pavedamas naujas uždavinys. Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pat tvarkos kaip ir priimant pradinę metinę darbo programą. Kolegija gali pavesti administracijos direktoriui atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.

4.   Daugiametėje darbo programoje išdėstomos bendros strateginio programavimo nuostatos, įskaitant tikslus, bendradarbiavimo su trečiųjų šalių valdžios institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, nurodytomis 52 straipsnyje, strategiją, laukiamus rezultatus ir veiklos rodiklius. Joje taip pat pateikiamos išteklių programavimo nuostatos, įskaitant daugiametį biudžetą ir personalą. Išteklių programavimo nuostatos kasmet yra atnaujinamos. Strateginio programavimo nuostatos atnaujinamos, kai to reikia, ir visų pirma siekiant atsižvelgti į 69 straipsnyje nurodyto vertinimo rezultatus.

1.   Kolegijai padeda vykdomoji valdyba. Vykdomoji valdyba yra atsakinga už administracinių sprendimų priėmimą siekiant užtikrinti tinkamą Eurojusto veikimą. Ji prižiūri reikalingą parengiamąjį administracijos direktoriaus darbą, susijusį su kitais administraciniais klausimais, kuriuos turi priimti kolegija. Ji nedalyvauja Eurojustui vykdant 4 ir 5 straipsniuose nurodytas operatyvines funkcijas.

2.   Vykdomoji valdyba, vykdydama savo užduotis, gali konsultuotis su kolegija.

3.   Vykdomoji valdyba taip pat:

4.   Vykdomąją valdybą sudaro Eurojusto pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, vienas Komisijos atstovas ir du kiti kolegijos nariai, paskirti taikant dvejų metų rotacijos sistemą, laikantis Eurojusto darbo tvarkos taisyklių. Administracijos direktorius dalyvauja vykdomosios valdybos posėdžiuose be teisės balsuoti.

5.   Eurojusto vykdomosios valdybos pirmininkas yra ir kolegijos pirmininkas. Sprendimai vykdomojoje valdyboje priimami jos narių balsų dauguma. Kiekvienas narys turi vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Eurojusto pirmininko balsas.

6.   Vykdomosios valdybos narių kadencija baigiasi pasibaigus jų kaip nacionalinių narių, pirmininko arba pirmininko pavaduotojo kadencijai.

7.   Vykdomosios valdybos posėdžiai rengiami bent vieną kartą per mėnesį. Be to, ji gali posėdžiauti pirmininko iniciatyva arba bent dviejų savo narių prašymu.

8.   Eurojustas Europos prokuratūrai siunčia vykdomosios valdybos posėdžių darbotvarkes ir konsultuojasi su Europos prokuratūra dėl poreikio dalyvauti šiuose posėdžiuose. Eurojustas kviečia Europos prokuratūrą dalyvauti be teisės balsuoti, kai aptariami klausimai, kurie yra svarbūs Europos prokuratūros veikimui.

Kai Europos prokuratūra yra pakviečiama į vykdomosios valdybos posėdį, Eurojustas jai pateikia atitinkamus su darbotvarke susijusius dokumentus.

1.   Pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą administracijos direktorius įdarbinamas kaip laikinasis Eurojusto darbuotojas.

2.   Administracijos direktorių skiria kolegija iš vykdomosios valdybos pasiūlytų kandidatų sąrašo po atviros ir skaidrios atrankos procedūros, laikydamasi Eurojusto darbo tvarkos taisyklių. Sudarant darbo sutartį su administracijos direktoriumi Eurojustui atstovauja Eurojusto pirmininkas.

3.   Administracijos direktoriaus kadencija – ketveri metai. Iki to laikotarpio pabaigos vykdomoji valdyba atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į administracijos direktoriaus darbo rezultatų įvertinimą.

4.   Vykdomosios valdybos pasiūlymu, kuriame atsižvelgiama į 3 dalyje nurodytą įvertinimą, kolegija gali vieną kartą pratęsti administracijos direktoriaus kadenciją ne ilgesniam kaip ketverių metų laikotarpiui.

5.   Administracijos direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, viso laikotarpio pabaigoje kitoje atrankos į tas pačias pareigas procedūroje dalyvauti negali.

6.   Administracijos direktorius yra atskaitingas kolegijai.

7.   Administracijos direktorius gali būti atleistas iš pareigų tik kolegijos sprendimu, priimtu vykdomajai valdybai pasiūlius.

1.   Eurojusto veiklą administruoja administracijos direktorius.

2.   Nedarant poveikio kolegijos ar vykdomosios valdybos įgaliojimams, administracijos direktorius savo pareigas vykdo nepriklausomai, jis nesiekia gauti jokios Vyriausybės ir jokios kitos įstaigos nurodymų ir jų nesilaiko.

3.   Administracijos direktorius veikia kaip Eurojusto teisinis atstovas.

4.   Administracijos direktorius atsako už Eurojustui pavestų administracinių uždavinių įgyvendinimą. Visų pirma už:

1.   Kad galėtų vykdyti savo uždavinius neatidėliotinais atvejais, Eurojustas valdo budintį koordinavimo mechanizmą (toliau – BKM), galintį bet kuriuo metu gauti jam siunčiamus prašymus ir juos tvarkyti. Su BKM galima susisiekti visą parą ir visą savaitę.

2.   BKM dirba po vieną kiekvienos valstybės narės BKM atstovą, kuris gali būti nacionalinis narys, jo pavaduotojas, padėjėjas, turintis teisę pakeisti nacionalinį narį, arba deleguotasis nacionalinis ekspertas. BKM atstovas turi turėti galimybę imtis veiksmų visą parą ir visą savaitę.

3.   BKM atstovai nedelsdami imasi efektyvių veiksmų, susijusių su prašymo vykdymu jų valstybėje narėje.

1.   Kiekviena valstybė narė į Eurojustą skiria vieną ar daugiau nacionalinių korespondentų.

2.   Visi nacionaliniai korespondentai, kuriuos valstybės narės skiria pagal 1 dalį, turi turėti šioms pareigoms vykdyti būtinų gebėjimų ir patirties.

3.   Kiekviena valstybė narė sukuria Eurojusto nacionalinę koordinavimo sistemą, kad užtikrintų, jog bus koordinuojamas darbas, kurį vykdo:

4.   Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti asmenys išlaiko savo pareigas ir statusą pagal nacionalinę teisę, nedarant didelio poveikio jų pareigų vykdymui pagal šį reglamentą.

5.   Eurojusto nacionaliniai korespondentai yra atsakingi už jų Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos veikimą. Jei yra paskirti keli Eurojusto korespondentai, vienas jų turi būti atsakingas už jų Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos veikimą.

6.   Eurojusto nacionalinis narys informuojamas apie visus Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos posėdžius, kuriuose svarstomi su bylomis susiję klausimai. Nacionaliniai nariai gali prireikus dalyvauti tokiuose posėdžiuose.

7.   Kiekviena Eurojusto nacionalinė koordinavimo sistema padeda valstybėje narėje vykdyti Eurojusto uždavinius, visų pirma:

8.   Tam, kad būtų pasiekti 7 dalyje nurodyti tikslai, 1 dalyje ir 3 dalies a, b ir c punktuose nurodyti asmenys prijungiami, o 3 dalies d ir e punktuose nurodyti asmenys arba institucijos gali būti prijungti, prie bylų valdymo sistemos pagal šį straipsnį ir 23, 24, 25 ir 34 straipsnius. Prijungimas prie bylų valdymo sistemos yra padengiamas iš Sąjungos bendrojo biudžeto.

9.   Eurojusto nacionalinės koordinavimo sistemos sukūrimas ir nacionalinių korespondentų paskyrimas neturi jokio poveikio nacionalinio nario tiesioginių ryšių su jo valstybės narės kompetentingomis institucijomis palaikymui.

1.   Kompetentingos valstybių narių institucijos su Eurojustu visa jo užduotims vykdyti būtina informacija keičiasi pagal 2 ir 4 straipsnius, taip pat pagal taikytinas Sąjungos duomenų apsaugos taisykles. Tai apima bent šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytą informaciją.

2.   Informacijos perdavimas Eurojustui tik tuo atveju suprantamas kaip prašymas, kad Eurojustas suteiktų pagalbą atitinkamoje byloje, jei kompetentinga institucija tai nurodo.

3.   Nacionaliniai nariai be išankstinio leidimo tarpusavyje arba su savo kompetentingomis nacionalinėmis institucijomis keičiasi visa informacija, būtina Eurojusto užduotims vykdyti. Visų pirma kompetentingos nacionalinės institucijos nedelsdamos informuoja nacionalinius narius apie su jais susijusias bylas.

4.   Kompetentingos nacionalinės institucijos informuoja savo nacionalinius narius apie jungtinių tyrimų grupių sudarymą ir tokių grupių darbo rezultatus.

5.   Kompetentingos nacionalinės institucijos nepagrįstai nedelsdamos informuoja savo nacionalinius narius apie visas bylas, kurios daro poveikį bent trims valstybėms narėms ir dėl kurių bent dviem valstybėms narėms buvo perduoti prašymai arba sprendimai dėl teisminio bendradarbiavimo, įskaitant prašymus ir sprendimus, grindžiamus priemonėmis, kuriomis įgyvendinamas tarpusavio pripažinimo principas, ir tenkinamos viena ar daugiau iš šių sąlygų:

6.   Kompetentingos nacionalinės institucijos informuoja savo nacionalinius narius apie:

7.   Kompetentingos nacionalinės institucijos neprivalo konkrečiu atveju pateikti informacijos, jei dėl to būtų pakenkta esminiams nacionalinio saugumo interesams arba būtų keliamas pavojus asmenų saugumui.

8.   Šis straipsnis nedaro poveikio valstybių narių ir trečiųjų valstybių dvišaliuose ar daugiašaliuose susitarimuose nustatytoms sąlygoms, įskaitant trečiųjų valstybių nustatytas perduotos informacijos naudojimo sąlygas.

9.   Šis straipsnis nedaro poveikio kitiems įsipareigojimams dėl informacijos perdavimo Eurojustui, įskaitant Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (19).

10.   Šiame straipsnyje nurodyta informacija suteikiama struktūrizuota forma, kurią nustato Eurojustas. Kompetentinga nacionalinė institucija neprivalo suteikti tokios informacijos, jeigu ji jau buvo perduota Eurojustui vadovaujantis kitomis šio reglamento nuostatomis.

1.   Eurojustas nepagrįstai nedelsdamas teikia kompetentingoms nacionalinėms institucijoms informaciją apie informacijos tvarkymo rezultatus, įskaitant apie tai, ar esama sąsajų su bylų valdymo sistemoje jau saugomomis bylomis. Toje informacijoje gali būti asmens duomenų.

2.   Kompetentingai nacionalinei institucijai paprašius Eurojusto suteikti jai informaciją per tam tikrą terminą, Eurojustas perduoda tą informaciją per tą terminą.

1.   Eurojustas nustato bylų valdymo sistemą, sudarytą iš laikinųjų darbo bylų ir rodyklės, kurioje yra II priede nurodyti asmens ir kiti duomenys.

2.   Bylų valdymo sistemos tikslas yra:

3.   Bylų valdymo sistema gali būti susieta su saugiu telekomunikacijų ryšiu, nurodytu Tarybos sprendimo 2008/976/TVR (20) 9 straipsnyje.

4.   Rodyklėje pateikiamos nuorodos į Eurojusto tvarkomas laikinąsias darbo bylas ir jame negali būti jokių kitų, nei 1 dalies a–i, k, m punktuose ir II priedo 2 punkte nurodyti asmens duomenys.

5.   Eidami savo pareigas, nacionaliniai nariai gali tvarkyti laikinojoje darbo byloje pateiktus duomenis apie atskiras bylas, su kuriomis jie dirba. Jie leidžia duomenų apsaugos pareigūnui susipažinti su laikinąja darbo byla. Atitinkamas nacionalinis narys informuoja duomenų apsaugos pareigūną kiekvieną kartą, kai sukuriama nauja laikinoji darbo byla, kurioje yra asmens duomenų.

6.   Operatyvinių asmens duomenų tvarkymo tikslais Eurojustas negali nustatyti kokių nors automatinių duomenų bylų, išskyrus bylų valdymo sistemoje naudojamas bylas. Tačiau nacionalinis narys gali laikinai saugoti ir analizuoti asmens duomenis siekdamas nustatyti, ar tokie duomenys yra svarbūs Eurojustui vykdant savo užduotis ir ar juos galima įtraukti į bylų valdymo sistemą. Tuos duomenis galima laikyti ne ilgiau kaip tris mėnesius.

1.   Atitinkamas nacionalinis narys sukuria laikinąją darbo bylą kiekvienai bylai, su kuria susijusi informacija yra jam perduodama, jei ji perduodama pagal šį reglamentą arba kitas taikytinas teisines priemones. Nacionalinis narys yra atsakingas už savo sukurtų laikinųjų darbo bylų tvarkymą.

2.   Laikinąją darbo bylą sukūręs nacionalinis narys kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar apriboti laikinosios darbo bylos prieigą, ar kitiems nacionaliniams nariams, Eurojusto darbuotojams, kuriems suteiktas leidimas, arba kitiems Eurojusto vardu dirbantiems asmenims, gavusiems reikiamą administracijos direktoriaus leidimą, būtų suteikta teisė susipažinti su visais laikinosios darbo bylos duomenimis ar jų dalimis.

3.   Laikinąją darbo bylą sukūręs nacionalinis narys nusprendžia, kuri su ta laikinąja darbo byla susijusi informacija yra nurodoma rodyklėje, vadovaujantis 23 straipsnio 4 dalimi.

1.   20 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, kurie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos, suteikiama prieiga tik prie:

2.   Nacionalinis narys, laikydamasis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų apribojimų, sprendžia, kokią prieigą prie laikinųjų darbo bylų savo valstybėje narėje suteikti 20 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos.

3.   Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su nacionaliniu nariu, sprendžia, kokią prieigą prie rodyklės toje valstybėje narėje suteikti 20 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims, jei jie gali prisijungti prie bylų valdymo sistemos. Valstybės narės praneša Eurojustui ir Komisijai apie savo sprendimą dėl šios dalies įgyvendinimo. Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

4.   Asmenims, kuriems prieiga suteikta pagal 2 dalį, suteikiama prieiga bent prie rodyklės, jeigu tai būtina jiems naudojantis jiems suteikta prieiga prie laikinųjų darbo bylų.

1.   Eurojusto atliekamam operatyvinių asmens duomenų tvarkymui taikomas šis reglamentas ir Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnis ir IX skyrius. Eurojusto atliekamam administracinių asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2018/1725, išskyrus to reglamento IX skyrių.

2.   Nuorodos į „taikomas duomenų apsaugos taisykles“ šiame reglamente laikomos nuorodomis į šiame reglamente ir Reglamente (ES) 2018/1725 numatytas duomenų apsaugos nuostatas.

3.   Šiame reglamente pateikiamos operatyvinių asmenų duomenų tvarkymo duomenų apsaugos taisyklės laikomos specialiosiomis duomenų apsaugos taisyklėmis, nustatytomis šalia bendrųjų taisyklių, nustatytų Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnyje ir IX skyriuje.

4.   Eurojustas savo darbo tvarkos taisyklių nuostatose dėl duomenų apsaugos nustato administracinių asmens duomenų saugojimo terminus.

1.   Tiek, kiek tai yra būtina jo užduotims vykdyti, Eurojustas, remdamasis savo kompetencija ir siekdamas vykdyti operatyvines funkcijas, pagal šį reglamentą gali automatinėmis priemonėmis arba susistemintose rankinėse rinkmenose tvarkyti tik II priedo 1 punkte nurodytus operatyvinius asmens duomenis, susijusius su asmenimis, kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinę teisę yra laikomi asmenimis, dėl kurių yra pagrįstų priežasčių manyti įvykdžius arba rengiantis vykdyti Eurojusto kompetencijai priklausančią nusikalstamą veiką, arba kurie yra nuteisti už tokios veikos padarymą.

2.   Eurojustas gali tvarkyti tik II priedo 2 punkte išvardytus operatyvinius asmens duomenis, susijusius su asmenimis, kurie pagal atitinkamų valstybių narių nacionalinę teisę yra laikomi nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiais asmenimis arba kitais su ta veika susijusiais asmenimis, pavyzdžiui, asmenimis, kurie gali būti pašaukti liudyti atliekant nusikalstamų veikų tyrimą arba vykdant baudžiamąjį persekiojimą dėl vienos arba kelių 3 straipsnyje nurodytų rūšių nusikaltimų ir veikų, asmenimis, galinčiais suteikti informacijos apie nusikalstamas veikas arba palaikančiais ryšius su 1 dalyje nurodytu asmeniu arba esančiais to asmens bendrininkais. Tokie operatyviniai asmens duomenys gali būti tvarkomi tik tuo atveju, jei tai būtina Eurojusto kompetencijai priklausančioms užduotims vykdyti ir siekiant vykdyti jo operatyvines funkcijas.

3.   Išimtiniais atvejais ribotą laiką, neviršijantį laikotarpio, reikalingo užbaigti bylai, su kuria yra susiję tvarkomi duomenys, Eurojustas taip pat gali tvarkyti kitus nei I priede nurodytieji su veikos aplinkybėmis susijusius operatyvinius asmens duomenis, kai tokie duomenys turi tiesioginę reikšmę atliekamiems tyrimams, kuriuos Eurojustas koordinuoja arba padeda koordinuoti, ir yra naudojami tokiuose tyrimuose ir kai tvarkyti tokius duomenis yra būtina siekiant 1 dalyje nurodytų tikslų. 36 straipsnyje nurodytas duomenų apsaugos pareigūnas nedelsiant informuojamas, kai tvarkomi tokie operatyviniai asmens duomenys, apie ir konkrečias aplinkybes, kuriomis grindžiama būtinybė tvarkyti tuos operatyvinius asmens duomenis. Kai tokie kiti duomenys yra susiję su šio straipsnio 2 dalyje minimais liudytojais arba nukentėjusiaisiais, sprendimą juos tvarkyti bendrai priima atitinkami nacionaliniai nariai.

4.   Eurojustas gali tvarkyti specialiųjų kategorijų operatyvinius asmens duomenis, kaip nustatyta Reglamento (ES) 2018/1725 76 straipsnyje. Tokie duomenys negali būti tvarkomi šio reglamento 23 straipsnio 4 dalyje nurodytoje rodyklėje. Kai tokie kiti duomenys yra susiję su šio straipsnio 2 dalyje minimais liudytojais arba nukentėjusiaisiais, sprendimą juos tvarkyti priima atitinkami nacionaliniai nariai.

1.   Savo tvarkomus operatyvinius asmens duomenis Eurojustas saugo ne ilgiau nei būtina jo užduotims vykdyti. Visų pirma, nedarant poveikio šio straipsnio 3 daliai, 27 straipsnyje nurodyti operatyviniai asmens duomenys negali būti saugomi ilgiau nei iki pirmosios iš toliau nurodytų dienų:

2.   Eurojustas, automatiniu būdu tinkamai tvarkydamas duomenis, nuolat tikrina, kaip laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų saugojimo terminų, visų pirma nuo to momento, kai Eurojustas užbaigia bylos nagrinėjimą. Poreikis saugoti duomenis taip pat tikrinamas kas trejus metus po jų įvedimo; tokio tikrinimo rezultatai taikomi visoje byloje. Jeigu 27 straipsnio 4 dalyje nurodyti operatyviniai asmens duomenys saugomi ilgiau kaip penkerius metus, apie tai atitinkamai pranešama EDAPP.

3.   Prieš pasibaigiant vienam iš 1 dalyje nurodytų saugojimo terminų, Eurojustas tikrina poreikį toliau saugoti operatyvinius asmens duomenis, kai ir kol tai būtina savo užduotims vykdyti. Taikydamas nukrypti leidžiančią nuostatą, jis gali nuspręsti saugoti tuos duomenis iki kito patikrinimo. Nuolatinio duomenų saugojimo priežastys turi būti pagrįstos ir dokumentuotos. Jei tikrinimo metu nepriimamas sprendimas dėl tolesnio operatyvinių asmens duomenų saugojimo, tie duomenys automatiškai ištrinami.

4.   Jei pagal 3 dalį operatyviniai asmens duomenys saugomi ilgiau už 1 dalyje nurodytus saugojimo terminus, EDAPP taip pat kas trejus metus patikrina poreikį saugoti tuos duomenis.

5.   Pasibaigus paskutinio bylos automatizuotų duomenų punkto saugojimo terminui visi byloje esantys dokumentai sunaikinami, išskyrus originalius dokumentus, kuriuos Eurojustas gavo iš nacionalinių institucijų ir kurie turi būti grąžinti juos pateikusiai institucijai.

6.   Jeigu Eurojustas koordinavo tyrimą arba baudžiamąjį persekiojimą, atitinkami nacionaliniai nariai informuoja vieni kitus, kai gauna informacijos apie tai, kad byla nutraukta arba kad visi su byla susiję teismo sprendimai tapo galutiniai.

7.   5 dalis netaikoma, kai:

1.   Visi duomenų subjektai, pageidaujantys pasinaudoti teise, kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1725 80 straipsnyje, susipažinti su operatyviniais asmens duomenimis, kurie susiję su duomenų subjektu ir kuriuos tvarko Eurojustas, gali pateikti prašymą Eurojustui ar duomenų subjekto pasirinktos valstybės narės nacionalinei priežiūros institucijai. Ta institucija nedelsdama ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo perduoda jį Eurojustui.

2.   Eurojustas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo prašymo gavimo pateikia atsakymą.

3.   Eurojustas, priimdamas sprendimą dėl to prašymo, konsultuojasi su atitinkamų valstybių narių kompetentingomis institucijomis. Sprendimas leisti susipažinti su duomenimis priimamas tik Eurojustui glaudžiai bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, kurios yra tiesiogiai susijusios su tokių duomenų perdavimu. Kai valstybė narė nesutinka su siūlomu Eurojusto sprendimu, ji praneša Eurojustui tokio nesutikimo priežastis. Eurojustas atsižvelgia į visus tokio pobūdžio prieštaravimus. Atitinkamus nacionaliniai nariai vėliau praneša kompetentingoms institucijoms apie Eurojusto sprendimo turinį.

4.   Atitinkami nacionaliniai nariai prašymą nagrinėja ir sprendimą priima Eurojusto vardu. Jeigu nacionaliniai nariai nesutaria dėl sprendimo, jie perduoda klausimą kolegijai, kuri sprendimą dėl prašymo priima dviejų trečdalių narių balsų dauguma.

1.   Eurojustas tvarko visų kategorijų duomenų tvarkymo veiklos, už kurią jis atsako, registrą. Tame registre pateikiama visa toliau nurodyta informacija:

2.   1 dalyje nurodyti įrašai tvarkomi raštu, be kita ko, ir elektronine forma.

3.   Eurojustas, gavęs prašymą, atitinkamą įrašą pateikia EDAPP.

1.   Vykdomoji valdyba paskiria duomenų apsaugos pareigūną. Duomenų apsaugos pareigūnas yra specialiai šiam tikslui paskirtas darbuotojas. Duomenų apsaugos pareigūnas, vykdydamas savo pareigas, veikia nepriklausomai ir negali gauti jokių nurodymų.

2.   Duomenų apsaugos pareigūnas išrenkamas remiantis to pareigūno profesinėmis savybėmis ir, visų pirma dalykinėmis duomenų apsaugos teisės ir praktikos žiniomis, taip pat gebėjimu vykdyti užduotis pagal šį reglamentą, visų pirma nurodytas 38 straipsnyje.

3.   Pasirenkant duomenų apsaugos pareigūną negali atsirasti interesų konflikto dėl pareigų kaip duomenų apsaugos pareigūno ir bet kurių kitų tarnybinių pareigų, kurias jis gali turėti, ypač susijusių su šio reglamento taikymu.

4.   Duomenų apsaugos pareigūnas skiriamas ketverių metų kadencijai ir jo kadencija gali būti pratęsiama ne ilgesniam kaip iš viso aštuonerių metų laikotarpiui. Duomenų apsaugos pareigūną vykdomoji valdyba gali atleisti iš pareigų tik gavusi EDAPP sutikimą, jeigu jis nebeatitinka jo pareigoms keliamų sąlygų.

5.   Eurojustas paskelbia duomenų apsaugos pareigūno kontaktinius duomenis ir praneša juos EDAPP.

1.   Eurojustas užtikrina, kad duomenų apsaugos pareigūnas būtų tinkamai ir laiku įtraukiamas į visų su asmens duomenų apsauga susijusių klausimų sprendimą.

2.   Eurojustas padeda duomenų apsaugos pareigūnui vykdyti 38 straipsnyje nurodytas užduotis suteikdamas toms užduotims atlikti būtinus išteklius ir darbuotojus, taip pat suteikdamas galimybę susipažinti su asmens duomenimis, dalyvauti duomenų tvarkymo operacijose ir išlaikyti savo dalykines žinias.

3.   Eurojustas užtikrina, kad duomenų apsaugos pareigūnas negautų jokių nurodymų dėl tų užduočių vykdymo. Vykdomoji valdyba negali duomenų apsaugos pareigūno atleisti arba bausti dėl jo užduočių atlikimo. Duomenų apsaugos pareigūnas operatyvinių asmens duomenų klausimais tiesiogiai atsiskaito kolegijai, o administracinių asmens duomenų klausimais – vykdomajai valdybai.

4.   Duomenų subjektai gali kreiptis į duomenų apsaugos pareigūną visais klausimais, susijusiais su jų asmens duomenų tvarkymu ir naudojimusi savo teisėmis pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/1725.

5.   Vykdomoji valdyba priima duomenų apsaugos pareigūnui taikomas įgyvendinimo taisykles. Tose įgyvendinimo taisyklėse visų pirma nustatoma atrankos į duomenų apsaugos pareigūno pareigas ir atleidimo iš jų procedūra, jo užduotys, pareigos ir įgaliojimai bei jo nepriklausomumo apsaugos priemonės.

6.   Duomenų apsaugos pareigūnas ir jo darbuotojai laikosi konfidencialumo įsipareigojimo pagal 72 straipsnį.

7.   Bet kuriuo šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1725 aiškinimo ar taikymo klausimu su duomenų apsaugos pareigūnu, nesinaudodami oficialiais kanalais, gali konsultuotis duomenų valdytojas ir duomenų tvarkytojas, atitinkamas darbuotojų komitetas ir bet kuris asmuo. Nė vienas asmuo negali nukentėti dėl to, kad atkreipė kompetentingo duomenų apsaugos pareigūno dėmesį į tai, jog galimai pažeistas šis reglamentas ar Reglamentas (ES) 2018/1725.

8.   Eurojustas įregistruoja duomenų apsaugos pareigūną po jo paskyrimo EDAPP registre.

1.   Duomenų apsaugos pareigūnas visų pirma vykdo šias su asmens duomenų tvarkymu susijusias užduotis:

2.   Duomenų apsaugos pareigūnas vykdo Reglamente (ES) 2018/1725 numatytas funkcijas, susijusias su administraciniais asmens duomenimis.

3.   Duomenų apsaugos pareigūnas ir Eurojusto darbuotojai, padedantys duomenų apsaugos pareigūnui vykdyti pareigas, gali susipažinti su Eurojusto tvarkomais asmens duomenimis ir patekti į jo patalpas, kiek tai yra būtina jų užduotims atlikti.

4.   Jeigu duomenų apsaugos pareigūnas mano, kad nesilaikoma Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatų, susijusių su administracinių asmens duomenų tvarkymu, arba šio reglamento ar Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio ir IX skyriaus nuostatų, susijusių su operatyvinių asmens duomenų tvarkymu, jis apie tai informuoja vykdomąją valdybą ir paprašo jos per tam tikrą terminą ištaisyti tą pažeidimą. Vykdomajai valdybai per tam tikrą terminą pažeidimo neištaisius, duomenų apsaugos pareigūnas perduoda šį klausimą EDAPP.

1.   Asmens duomenų saugumo pažeidimo atveju Eurojustas nepagrįstai nedelsdamas praneša atitinkamų valstybių narių kompetentingoms institucijoms apie tą pažeidimą.

2.   1 dalyje nurodytame pranešime bent:

1.   EDAPP atsako už šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1725 nuostatų, susijusių su fizinių asmenų pagrindinių teisių ir laisvių apsauga Eurojustui tvarkant operatyvinius asmens duomenis, taikymo stebėseną ir užtikrinimą ir už Eurojusto bei duomenų subjektų konsultavimą visais operatyvinių asmens duomenų tvarkymo klausimais. Tuo tikslu EDAPP vykdo šio straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, naudojasi šio straipsnio 3 dalyje suteiktais įgaliojimais ir pagal 42 straipsnį bendradarbiauja su nacionalinėmis priežiūros institucijomis.

2.   EDAPP turi šias pareigas pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/1725:

3.   Pagal šį reglamentą ir Reglamentą (ES) 2018/1725 atsižvelgdamas į poveikį valstybėse narėse atliekamiems tyrimams ir vykdomam baudžiamajam persekiojimui, EDAPP gali:

4.   EDAPP gali susipažinti su Eurojusto tvarkomais operatyviniais asmens duomenimis ir patekti į jo patalpas, kiek tai yra būtina jo užduotims vykdyti.

5.   EDAPP rengia metinę Eurojusto priežiūros veiklos ataskaitą. Ta ataskaita yra sudėtinė EDAPP metinės ataskaitos, nurodytos Reglamento (ES) 2018/1725 60 straipsnyje, dalis. Prieš įtraukiant šią ataskaitą į EDAPP metinę ataskaitą, nurodytą Reglamento (ES) 2018/1725 60 straipsnyje, nacionalinių priežiūros institucijų prašoma pateikti pastabų dėl jos. EDAPP kuo labiau atsižvelgia į nacionalinių priežiūros institucijų pateiktas pastabas ir bet kuriuo atveju remiasi jomis metinėje ataskaitoje.

6.   EDAPP prašymu Eurojustas su juo bendradarbiauja jam vykdant savo užduotis.

1.   EDAPP ir darbuotojai savo kadencijos metu ir jai pasibaigus turi pareigą saugoti profesinę paslaptį, susijusią su bet kokia konfidencialia informacija, kurią jie sužinojo eidami tarnybines pareigas.

2.   EDAPP, naudodamasis savo priežiūros įgaliojimais, kuo labiau paiso teisminio tyrimo ir baudžiamojo proceso slaptumo, kaip numatyta pagal Sąjungos arba valstybės narės teisę.

1.   Iškilus konkretiems klausimams, kuriuos sprendžiant turi dalyvauti valstybės narės, EDAPP veikia glaudžiai bendradarbiaudamas su nacionalinėmis priežiūros institucijomis, ypač, jeigu EDAPP arba nacionalinė priežiūros institucija nustato didelių skirtumų tarp valstybių narių praktikos, galimą neteisėtą duomenų perdavimą naudojant Eurojusto ryšių palaikymo kanalus arba vienai ar kelioms nacionalinėms priežiūros institucijoms pateikus klausimų dėl šio reglamento įgyvendinimo ir aiškinimo.

2.   1 dalyje nurodytais atvejais koordinuota priežiūra užtikrinama pagal Reglamento (ES) 2018/1725 62 straipsnį.

3.   EDAPP visapusiškai informuoja nacionalines priežiūros institucijas visais joms tiesioginį poveikį darančiais arba kitais atžvilgiais svarbiais klausimais. Vienos ar kelių nacionalinių priežiūros institucijų prašymu EDAPP jas informuoja konkrečiais klausimais.

4.   Atvejais, susijusiais su duomenimis, kurie gauti iš vienos ar kelių valstybių narių, įskaitant 43 straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus, EDAPP konsultuojasi su atitinkamomis nacionalinėmis priežiūros institucijomis. EDAPP nepriima sprendimo dėl tolesnių veiksmų, kurių reikia imtis, kol tos nacionalinės priežiūros institucijos per jo nustatytą terminą nepraneša jam apie savo poziciją. Tas terminas negali būti trumpesnis kaip vienas mėnuo ar ilgesnis kaip trys mėnesiai. EDAPP kuo labiau atsižvelgia į atitinkamų nacionalinių priežiūros institucijų poziciją. Tais atvejais, kai EDAPP ketina nesivadovauti jų pozicija, jis apie tai joms praneša, pateikia pagrindimą ir perduoda klausimą spręsti Europos duomenų apsaugos valdybai.

Tais atvejais, kuriuos EDAPP laiko itin skubiais, jis gali nuspręsti imtis neatidėliotinų veiksmų. Tokiais atvejais EDAPP nedelsdamas informuoja atitinkamas nacionalines priežiūros institucijas ir pagrindžia skubų padėties pobūdį ir veiksmus, kurių ėmėsi.

5.   Nacionalinės priežiūros institucijos informuoja EDAPP apie visus veiksmus, kurių jos imasi ir kurie susiję su valstybių narių atliekamu operatyvinių asmens duomenų perdavimu, atgaminimu ar bet kokiu kitu perdavimu pagal šį reglamentą.

1.   Bet kuris duomenų subjektas, manantis, kad su juo susijusių operatyvinių asmens duomenų tvarkymas, kurį atlieka Eurojustas, neatitinka šio reglamento ar Reglamento (ES) 2018/1725, turi teisę pateikti skundą EDAPP.

2.   Jeigu skundas yra susijęs su šio reglamento 31, 32 arba 33 straipsnyje arba Reglamento (ES) 2018/1725 80, 81 ar 82 straipsnyje nurodytu sprendimu, EDAPP konsultuojasi su duomenis pateikusios arba tiesiogiai susijusios valstybės narės nacionalinėmis priežiūros institucijomis arba kompetentinga teismine institucija. EDAPP, priimdamas sprendimą, kuriuo gali būti atsisakoma suteikti bet kokią informaciją, atsižvelgia į nacionalinės priežiūros institucijos arba kompetentingos teisminės institucijos nuomonę.

3.   Jeigu skundas susijęs su valstybės narės Eurojustui pateiktų duomenų tvarkymu, EDAPP ir valstybės narės, kuri pateikė tuos duomenis, nacionalinė priežiūros institucija, neviršydami savo atitinkamos kompetencijos, užtikrina, kad būtų tinkamai atlikti reikiami patikrinimai dėl duomenų tvarkymo teisėtumo.

4.   Jeigu skundas susijęs su Sąjungos įstaigų, organų, ar agentūrų, trečiųjų valstybių arba tarptautinių organizacijų Eurojustui pateiktų duomenų arba Eurojusto iš viešųjų šaltinių atgamintų duomenų tvarkymu, EDAPP užtikrina, kad Eurojustas tinkamai atliktų reikiamus patikrinimus dėl duomenų tvarkymo teisėtumo.

5.   EDAPP informuoja duomenų subjektą apie skundo nagrinėjimo eigą ir rezultatus, taip pat ir apie galimybę imtis teisminių teisių gynimo priemonių pagal 44 straipsnį.

1.   Eurojustas tvarko operatyvinius asmens duomenis taip, kad būtų galima nustatyti duomenis pateikusią instituciją arba iš kur buvo gauti duomenys.

2.   Atsakomybė už operatyvinių asmens duomenų tikslumą tenka:

3.   Atsakomybė už Reglamento (ES) 2018/1725 laikymąsi administracinių asmens duomenų tvarkymo atveju ir atsakomybė už šio reglamento ir Reglamento (ES) 2018/1725 3 straipsnio ir IX skyriaus laikymąsi operatyvinių asmens duomenų tvarkymo atveju tenka Eurojustui.

Atsakomybė už operatyvinių asmens duomenų perdavimo teisėtumą tenka:

4.   Atsižvelgiant į kitas šio reglamento nuostatas, Eurojustas atsako už visus savo tvarkomus duomenis.

1.   Eurojustas pagal SESV 340 straipsnį atsako už bet kokią žalą asmeniui dėl savo vykdomo nesankcionuoto arba neteisingo duomenų tvarkymo.

2.   Skundus dėl Eurojusto, susijusius su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta atsakomybe, pagal SESV 268 straipsnį nagrinėja Teismas.

3.   Kiekviena valstybė narė, vadovaudamasi savo nacionaline teise, atsako už bet kokią žalą asmeniui dėl nesankcionuoto arba neteisingo jos Eurojustui perduotų duomenų tvarkymo.

1.   Jei tai reikalinga Eurojusto uždaviniams vykdyti, jis gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, atsižvelgdamas į jų tikslus, trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, laikydamasis 52 straipsnyje nurodytos bendradarbiavimo strategijos.

2.   Jei tai reikalinga Eurojusto užduotims vykdyti, jis, atsižvelgdamas į apribojimus pagal 21 straipsnio 8 dalį ir 76 straipsnį, gali su šio straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais tiesiogiai keistis visa informacija, išskyrus asmens duomenis.

3.   1 ir 2 dalyse nustatytais tikslais Eurojustas gali sudaryti darbo tvarkos susitarimus su 1 dalyje nurodytais subjektais. Tokiais darbo tvarkos susitarimais nesudaroma pagrindo leisti keistis asmens duomenimis ir jais neįpareigojama Sąjunga arba jos valstybės narės.

4.   Jei tai reikalinga Eurojusto užduotims vykdyti, jis, laikydamasis taikomų duomenų apsaugos taisyklių, gali gauti asmens duomenis iš 1 dalyje nurodytų subjektų ir juos tvarkyti.

5.   Perduoti asmens duomenis Sąjungos institucijoms, įstaigoms, organams ar agentūroms, trečiosioms valstybėms ar tarptautinėms organizacijoms Eurojustas gali tik tuomet, jei tai būtina jo užduotims vykdyti, ir laikantis 55 ir 56 straipsnių. Jeigu duomenis, kuriuos reikia perduoti, pateikia valstybė narė, Eurojustas prašo tos valstybės narės atitinkamos kompetentingos institucijos sutikimo, nebent valstybė narė, iš esmės ar nustačiusi tam tikras sąlygas, jau yra suteikusi išankstinį leidimą perduoti informaciją. Toks sutikimas bet kada gali būti atšauktas.

6.   Jei valstybės narės, Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ar agentūros, trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos iš Eurojusto gavo asmens duomenų, draudžiama šiuos duomenis perduoti toliau trečiosioms šalims, nebent tenkinamos visos šios sąlygos:

1.   Eurojustas palaiko ypatingus santykius su Europos teisminiu tinklu baudžiamosiose bylose, grindžiamus konsultacijomis ir papildomumu, visų pirma tarp nacionalinio nario, tos pačios valstybės narės, kaip ir nacionalinis narys, Europos teisminio tinklo kontaktinių asmenų ir Eurojusto bei Europos teisminio tinklo nacionalinių korespondentų. Siekiant užtikrinti efektyvų bendradarbiavimą, imamasi šių priemonių:

2.   Jungtinių tyrimų grupių tinklo ir tinklo, įsteigto Sprendimu 2002/494/TVR, sekretoriatai yra Eurojusto personalo dalis. Šie sekretoriatai veikia kaip atskiri skyriai. Jie gali naudotis administraciniais Eurojusto ištekliais, kurie būtini jų užduotims vykdyti. Eurojustas užtikrina sekretoriatų veiklos koordinavimą. Ši dalis taikoma bet kurio atitinkamo tinklo, susijusio su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, kuriose Eurojustas turi teikti paramą sekretoriato forma, sekretoriatui. Eurojustas gali teikti paramą, su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose susijusiems atitinkamiems Europos tinklams ir organams, be kita ko, tam tikrais atvejais pasitelkdamas Eurojustui priklausantį sekretoriatą.

3.   Sprendimu 2008/853/TVR įsteigtas tinklas gali Eurojusto prašyti teikti sekretoriato paslaugas šiam tinklui. Jei pateikiamas toks prašymas, taikoma šio straipsnio 2 dalis.

1.   Eurojustas imasi visų tinkamų priemonių, kad sudarytų sąlygas Europolui, naudojantis Europolo įgaliojimais, turėti netiesioginę prieigą (naudojantis galimybe atlikti atitikties paiešką) prie Eurojusto pateiktos informacijos, nedarant poveikio valstybės narės, Sąjungos organo, įstaigos ar agentūros, trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos, kuri pateikė informaciją, nustatytiems apribojimams. Jeigu atitikties paieškos rezultatas teigiamas, Eurojustas pradeda procedūrą, pagal kurią, remiantis valstybės narės, Sąjungos organo, įstaigos ar agentūros, trečiosios šalies ar tarptautinės organizacijos, perdavusių tą informaciją Eurojustui, sprendimu, galima perduoti paieškos užklausą atitinkančią informacija.

2.   1 dalyje nurodytą informacijos paiešką galima atlikti tik siekiant nustatyti, ar Europolo turima informacija atitinka Eurojusto tvarkomą informaciją.

3.   Atlikti 1 dalyje nurodytą informacijos paiešką Eurojustas leidžia tik gavęs iš Europolo informaciją apie tai, kuriems Eurojusto darbuotojams yra paskirti įgaliotais atlikti tokią paiešką.

4.   Jeigu Eurojustui tvarkant konkrečiam tyrimui reikalingą informaciją Eurojustas ar valstybė narė nustato, kad būtina koordinuoti veiksmus, bendradarbiauti ar prašyti paramos pagal Europolo įgaliojimus, Eurojustas Europolui apie tai praneša ir pradeda dalijimosi informacija procedūrą, informaciją pateikusiai valstybei narei priėmus atitinkamą sprendimą. Tokiais atvejais Eurojustas konsultuojasi su Europolu.

5.   Eurojustas nustato ir palaiko glaudų bendradarbiavimą su Europolu, kiek toks bendradarbiavimas yra būtinas abiejų agentūrų užduotims ir tikslams įvykdyti, atsižvelgiant į būtinybę vengti nenaudingo veiksmų dubliavimosi.

Todėl Europolo vykdomasis direktorius ir Eurojusto pirmininkas reguliariai susitinka, kad išnagrinėtų bendros svarbos klausimus.

6.   Europolas laikosi valstybės narės, Sąjungos organo, įstaigos ar agentūros, trečiosios šalies arba tarptautinės organizacijos nurodytų bendrų ar konkrečių apribojimų dėl prieigos ar naudojimosi informacija, kurią jie suteikė.

1.   Eurojustas su Europos prokuratūra, neviršydami savo atitinkamų įgaliojimų ir kompetencijos ribų, užmezga ir palaiko glaudžius santykius, grindžiamus abipusiu bendradarbiavimu ir tarpusavio operatyvinių, administracinių ir valdymo ryšių plėtojimu, kaip nurodyta šiame straipsnyje. Tuo tikslu Eurojusto pirmininkas ir Europos vyriausiasis prokuroras reguliariai susitinka ir aptaria bendro intereso klausimus. Jie susitinka Eurojusto pirmininko arba Europos vyriausiojo prokuroro prašymu.

2.   Eurojustas nedelsdamas nagrinėja Europos prokuratūros prašymus suteikti paramą ir, kai tinkama, šiuos prašymus nagrinėja taip pat, kaip ir už teisminį bendradarbiavimą atsakingos nacionalinės institucijos pateiktus prašymus.

3.   Prireikus remti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendradarbiavimą, Eurojustas naudojasi pagal 20 straipsnį sukurtomis Eurojusto nacionalinėmis koordinavimo sistemomis, taip pat užmegztais santykiais su trečiosiomis valstybėmis, įskaitant ryšių palaikymo teisėjus.

4.   Operatyviniais klausimais, susijusiais su Europos prokuratūros kompetencija, Eurojustas informuoja Europos prokuratūrą ir, kai reikia, susieja ją su savo veikla, susijusia su tarpvalstybinėmis bylomis, be kita ko:

5.   Eurojustas turi netiesioginę prieigą prie Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos informacijos, atsižvelgiant į atitikties paieškos rezultatus. Nustačius atitiktį tarp Europos prokuratūros į bylų valdymo sistemą įrašytų duomenų ir Eurojusto turimų duomenų, apie tai pranešama tiek Eurojustui, tiek Europos prokuratūrai, taip pat Eurojustui duomenis pateikusiai valstybei narei. Eurojustas imasi visų tinkamų priemonių, kad sudarytų sąlygas Europos prokuratūrai turėti netiesioginę prieigą prie jo bylų valdymo sistemoje esančios informacijos, atsižvelgiant į atitikties paieškos rezultatus.

6.   Europos prokuratūra gali naudotis Eurojusto administracijos parama ir ištekliais. Tuo tikslu Eurojustas gali Europos prokuratūrai teikti bendro intereso paslaugas. Tai išsamiai reglamentuojama susitarimu.

1.   Eurojustas užmezga ir palaiko bendradarbiavimo santykius su Europos teisėjų mokymo tinklu.

2.   OLAF padeda atlikti Eurojustui koordinavimo darbą, susijusį su Sąjungos finansinių interesų apsauga, pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, OLAF suteiktus įgaliojimus.

3.   Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra padeda Eurojustui atlikti darbą, taip pat perduodama atitinkamą informaciją, tvarkomą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/1624 (21) 8 straipsnio 1 dalies m punktą jai suteiktus įgaliojimus ir užduotis. Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros su tuo susijusį asmens duomenų tvarkymą reglamentuoja Reglamentas (ES) 2018/1725.

4.   Kad Eurojustas ir OLAF galėtų gauti ir perduoti informaciją, nedarant poveikio šio reglamento 8 straipsniui, valstybės narės užtikrina, kad nacionaliniai Eurojusto nariai valstybių narių kompetentingomis institucijomis būtų laikomi tik taip, kaip numatyta Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 883/2013. OLAF ir nacionalinių narių keitimasis informacija nedaro įtakos pagal šiuos reglamentus nustatytai pareigai teikti informaciją kitoms kompetentingoms institucijoms.

1.   Eurojustas gali nustatyti ir palaikyti bendradarbiavimą su trečiųjų valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Tuo tikslu Eurojustas, pasikonsultavęs su Komisija, kas ketverius metus rengia bendradarbiavimo strategiją, kurioje nustatomos trečiosios valstybės ir tarptautinės organizacijos, su kuriomis dėl su veikla susijusių priežasčių reikia bendradarbiauti.

2.   Eurojustas gali sudaryti darbo tvarkos susitarimus su 47 straipsnio 1 dalyje nurodytais subjektais.

3.   Eurojustas, susitaręs su susijusiomis kompetentingomis institucijomis, trečiosiose valstybėse gali paskirti kontaktinius asmenis, kurie padėtų bendradarbiauti, atsižvelgiant į Eurojusto veiklos poreikius.

1.   Siekdama palengvinti teisminį bendradarbiavimą su trečiosiomis valstybėmis tais atvejais, kai Eurojustas teikia pagalbą pagal šį reglamentą, kolegija gali komandiruoti ryšių palaikymo teisėjus į trečiąją valstybę, jei su tos trečiosios valstybės kompetentingomis institucijomis sudarytas 47 straipsnio 3 dalyje nurodytas darbo tvarkos susitarimas.

2.   Ryšių palaikymo teisėjų užduotys apima bet kokią veiklą, skirtą visų formų teisminiam bendradarbiavimui baudžiamosiose bylose skatinti ir spartinti, visų pirma užmezgant tiesioginius ryšius su atitinkamos trečiosios valstybės kompetentingomis institucijomis. Vykdydamas savo užduotis, ryšių palaikymo teisėjas, gali keistis operatyviniais asmens duomenimis su atitinkamos valstybės kompetentingomis institucijomis pagal 56 straipsnį.

3.   1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai turi turėti darbo Eurojuste patirties ir pakankamai žinių apie teisminį bendradarbiavimą ir Eurojusto veikimo būdą. Ryšių palaikymo teisėjai komandiruojami Eurojusto vardu iš anksto sutikus pačiam teisėjui ir jo valstybei narei.

4.   Jei Eurojusto komandiruotas ryšių palaikymo teisėjas yra išrenkamas iš nacionalinių narių, jų pavaduotojų ar padėjėjų:

5.   Nedarant poveikio Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsniui, kolegija, pasikonsultavusi su Komisija, parengia ryšių palaikymo teisėjų komandiravimo sąlygas ir nuostatas, įskaitant jų atlyginimo dydį. Kolegija šiuo tikslu prireikus patvirtina būtinas įgyvendinimo taisykles.

6.   Eurojusto komandiruotų ryšių palaikymo teisėjų veiklą prižiūri EDAPP. Ryšių palaikymo teisėjai atsiskaito kolegijai, kuri metinėje ataskaitoje Europos Parlamentą ir Tarybą tinkamai informuoja apie jų veiklą. Ryšių palaikymo teisėjai informuoja nacionalinius narius ir kompetentingas nacionalines institucijas apie visas su jų valstybe nare susijusias bylas.

7.   Valstybių narių kompetentingos institucijos ir 1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai gali vienas į kitą kreiptis tiesiogiai. Tokiais atvejais ryšių palaikymo teisėjas apie tokius ryšius informuoja atitinkamą nacionalinį narį.

8.   1 dalyje nurodyti ryšių palaikymo teisėjai prisijungia prie bylų valdymo sistemos.

1.   Eurojustas, gavęs atitinkamos valstybės narės sutikimą, gali koordinuoti iš trečiųjų valstybių gautų teisminio bendradarbiavimo prašymų vykdymą, jei tokius prašymus kaip to paties tyrimo dalį reikia vykdyti ne mažiau kaip dviejose valstybėse narėse. Tokius prašymus Eurojustui taip pat gali perduoti kompetentinga nacionalinė institucija.

2.   Skubos atvejais ir laikantis 19 straipsnio, BKM gali gauti ir perduoti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus, jei juos pateikė trečioji valstybė, kuri su Eurojustu yra sudariusi bendradarbiavimo susitarimą arba darbo tvarkos susitarimą.

3.   Nedarant poveikio 3 straipsnio 5 daliai, kai atitinkama valstybė narė pateikia teisminio bendradarbiavimo prašymus, kurie yra susiję su tuo pačiu tyrimu ir kuriuos reikia vykdyti trečiojoje valstybėje, Eurojustas padeda vykdyti teisminį bendradarbiavimą su ta trečiąja valstybe.

1.   Eurojustas, laikydamasis visų kitų apribojimų pagal šį reglamentą, ypač 21 straipsnio 8 dalį, 47 straipsnio 5 dalį ir 76 straipsnį, operatyvinius asmens duomenis kitai Sąjungos institucijai, įstaigai, organui ar agentūrai perduoda tik tuo atveju, jei duomenys yra būtini teisėtam kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros kompetencijai priklausančių užduočių vykdymui.

2.   Jeigu operatyviniai asmens duomenys yra perduodami gavus kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros prašymą, už to duomenų perdavimo teisėtumą atsako ir duomenų valdytojas, ir duomenų gavėjas.

Eurojustas privalo patikrinti kitos Sąjungos institucijos, įstaigos, organo ar agentūros kompetenciją ir laikinai įvertinti operatyvinių asmens duomenų perdavimo būtinybę. Iškilus abejonių dėl tokios būtinybės, Eurojustas paprašo duomenų gavėjo pateikti daugiau informacijos.

Kita Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra užtikrina, kad vėliau galėtų būti patikrinta būtinybė perduoti operatyvinius asmens duomenis.

3.   Kita Sąjungos institucija, įstaiga, organas ar agentūra operatyvinius asmens duomenis tvarko tik tais tikslais, kuriais jie buvo perduoti.

1.   Eurojustas gali operatyvinius asmens duomenis perduoti trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai, jei laikomasi taikomų duomenų apsaugos taisyklių ir kitų šio reglamento nuostatų, ir tik jeigu yra šios sąlygos:

Eurojustas leidimą pagal d punktą suteikia tik gavęs išankstinį valstybės narės, kuri pirma perdavė duomenis, leidimą, tinkamai atsižvelgęs į visus susijusius veiksnius, įskaitant nusikalstamos veikos sunkumą, tikslą, kuriuo buvo atliktas pirminis operatyvinių asmens duomenų perdavimas, ir asmens duomenų apsaugos trečiojoje šalyje arba tarptautinėje organizacijoje, kuriai toliau perduodami operatyviniai asmens duomenys, lygį;

2.   Eurojustas, laikydamasis šio straipsnio 1 dalyje išdėstytų sąlygų, gali perduoti operatyvinius asmens duomenis trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai tik esant vienai iš šių sąlygų:

3.   Šio sprendimo 2 dalyje nurodytų susitarimų ar sprendimų dėl tinkamumo išsamiai įgyvendinimo tvarkai išdėstyti gali būti naudojami 47 straipsnio 3 dalyje nurodyti darbo tvarkos susitarimai.

4.   Skubos atvejais Eurojustas operatyvinius asmens duomenis be valstybės narės išankstinio leidimo gali perduoti pagal 1 dalies c punktą. Eurojustas gali tai padaryti tik tuo atveju, jeigu operatyvinius asmens duomenis būtina perduoti siekiant užkirsti kelią tiesioginei ir didelei grėsmei valstybės narės arba trečiosios šalies viešajam saugumui arba valstybės narės esminiams interesams, o išankstinio leidimo laiku gauti negalima. Nedelsiant informuojama institucija, atsakinga už išankstinio leidimo suteikimą.

5.   Valstybės narės ir Sąjungos institucijos, įstaigos, organai ir agentūros neperduoda trečiajai šaliai ar tarptautinei organizacijai iš Eurojusto gautų operatyvinių asmens duomenų. Išimties atveju jie gali perduoti tokius duomenis tais atvejais, kai Eurojustas tai leido, tinkamai atsižvelgęs į visus susijusius veiksnius, įskaitant nusikalstamos veikos sunkumą, tikslą, kuriuo buvo atliktas pirminis operatyvinių asmens duomenų perdavimas, ir asmens duomenų apsaugos trečiojoje šalyje arba tarptautinėje organizacijoje, kuriai toliau perduodami operatyviniai asmens duomenys, lygį.

6.   57, 58 ir 59 straipsniai taikomi siekiant užtikrinti, kad nebūtų pakenkta šiuo reglamentu ir Sąjungos teisės aktais garantuojamam fizinių asmenų apsaugos lygiui.

1.   Jeigu nepriimtas sprendimas dėl tinkamumo, Eurojustas gali perduoti operatyvinius asmens duomenis trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai, jeigu:

2.   Eurojustas informuoja EDAPP apie duomenų perdavimo pagal 1 dalies b punktą kategorijas.

3.   Jei duomenų perdavimas grindžiamas 1 dalies b punktu, toks perdavimas dokumentuojamas, ir dokumentai, gavus prašymą, pateikiami EDAPP. Dokumentacijoje nurodoma asmens duomenų perdavimo data ir laikas, taip pat informacija apie gaunančiąją kompetentingą instituciją, perdavimo pagrindimą ir perduotus operatyvinius asmens duomenis.

1.   Jei nepriimtas sprendimas dėl tinkamumo arba nenustatytos tinkamos apsaugos priemonės pagal 58 straipsnį, Eurojustas perduoti operatyvinius asmens duomenis trečiajai šaliai arba tarptautinei organizacijai gali tik su sąlyga, kad perduoti duomenis būtina:

2.   Tais atvejais, kai duomenų perdavimas grindžiamas 1 dalimi, toks perdavimas dokumentuojamas, ir dokumentai, gavus prašymą, pateikiami EDAPP. Dokumentacijoje nurodoma operatyvinių asmens duomenų perdavimo data ir laikas, taip pat informacija apie gaunančiąją kompetentingą instituciją, perdavimo pagrindimą ir perduotus operatyvinius asmens duomenis.

1.   Visų Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais, kurie sutampa su kalendoriniais metais, ir pateikiama Eurojusto biudžete.

2.   Eurojusto biudžeto pajamos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

3.   Neatmetant kitų išteklių galimybės, Eurojusto pajamas sudaro:

4.   Eurojusto išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos, įskaitant jungtinėms tyrimų grupėms skiriamą finansavimą.

1.   Kiekvienais metais administracijos direktorius parengia kitų finansinių metų Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, įskaitant etatų planą, ir išsiunčia jį vykdomajai valdybai. Prieš sąmatą išsiunčiant Komisijai, Europos teisminis tinklas ir kiti Sąjungos tinklai, susiję su teisminiu bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, kaip nurodyta 48 straipsnyje, laiku informuojami apie su jų veikla susijusias dalis.

2.   Remdamasi pajamų ir išlaidų sąmatos projektu, vykdomoji valdyba peržiūri preliminarų kitų finansinių metų Eurojusto pajamų ir išlaidų apskaičiavimo projektą, kuris perduodamas kolegijai priimti.

3.   Preliminarus Eurojusto pajamų ir išlaidų sąmatos projektas kiekvienais metais ne vėliau kaip sausio 31 d. išsiunčiamas Europos Komisijai. Ne vėliau kaip tų pačių metų kovo 31 d. Eurojustas išsiunčia Komisijai galutinį sąmatos projektą, kuriame taip pat pateikiamas etatų plano projektas.

4.   Sąmatą kartu su Sąjungos bendrojo biudžeto projektu Komisija išsiunčia Europos Parlamentui ir Tarybai (toliau – biudžeto valdymo institucija).

5.   Remdamasi šia sąmata, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį pagal SESV 313 ir 314 straipsnius pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, kurios, jos nuomone, reikalingos etatų planui, ir įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą.

6.   Biudžeto valdymo institucija patvirtina Eurojustui skiriamo Sąjungos įnašo asignavimus.

7.   Biudžeto valdymo institucija tvirtina Eurojusto etatų planą. Eurojusto biudžetą tvirtina kolegija. Jis tampa galutinis galutinai priėmus Sąjungos bendrąjį biudžetą. Prireikus kolegija Eurojusto biudžetą atitinkamai patikslina.

8.   Komisijos deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013 (22) 88 straipsnis taikomas visiems statybos projektams, kurie gali turėti didelį poveikį Eurojusto biudžetui.

1.   Eurojusto apskaitos pareigūnas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. (N + 1 metai) išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams laikinąsias finansinių metų (N metai) finansines ataskaitas.

2.   Europolas ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d. išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams N metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.

3.   Komisijos apskaitos pareigūnas ne vėliau kaip N + 1 metų kovo 31 d. išsiunčia Audito Rūmams Eurojusto laikinąsias N metų finansines ataskaitas, konsoliduotas su Komisijos finansinėmis ataskaitomis.

4.   Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 246 straipsnio 1 dalį Audito Rūmai ne vėliau kaip N + 1 metų birželio 1 d. pateikia savo pastabas dėl Eurojusto laikinųjų finansinių ataskaitų.

5.   Pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 246 straipsnį gavęs Audito Rūmų pastabas dėl Eurojusto laikinųjų finansinių ataskaitų, administracijos direktorius, prisiimdamas atsakomybę, parengia galutines Eurojusto finansines ataskaitas ir pateikia jas vykdomajai valdybai, kad ji pareikštų savo nuomonę.

6.   Vykdomoji valdyba pateikia nuomonę dėl Eurojusto galutinių finansinių ataskaitų.

7.   Ne vėliau kaip N + 1 metų liepos 1 d. administracijos direktorius galutines N metų finansines ataskaitas kartu su vykdomosios valdybos nuomone išsiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.

8.   Galutinės N metų Eurojusto finansinės ataskaitos ne vėliau kaip N + 1 metų lapkričio 15 d. paskelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

9.   Administracijos direktorius ne vėliau kaip N + 1 metų rugsėjo 30 d. išsiunčia Audito Rūmams atsakymą į jų pastabas. Administracijos direktorius šį atsakymą taip pat išsiunčia vykdomajai valdybai ir Komisijai.

10.   Europos Parlamento prašymu administracijos direktorius pateikia jam visą informaciją, kurios reikia sklandžiam atitinkamų finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūros taikymui užtikrinti pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 261 straipsnio 3 dalį.

11.   Atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją, Europos Parlamentas kvalifikuota balsų dauguma iki N + 2 metų gegužės 15 d. patvirtina, kad administracijos direktorius įvykdė N metų biudžetą.

12.   Eurojusto biudžeto įvykdymą patvirtina Europos Parlamentas, vadovaudamasis Tarybos rekomendacija ir laikydamasis procedūros, kuri yra panaši į procedūrą, numatytą SESV 319 straipsnyje ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 260, 261 ir 262 straipsniuose, taip pat atsižvelgdamas į Audito Rūmų audito ataskaitą.

Europos Parlamentui atsisakius patvirtinti biudžeto įvykdymą N + 2 metų gegužės 15 d., administracijos direktoriaus paprašoma pateikti savo poziciją kolegijai, o ši, atsižvelgdama į aplinkybes, priima galutinį sprendimą dėl administracijos direktoriaus pozicijos.

1.   Eurojustui taikomas finansines taisykles, pasikonsultavusi su Komisija ir vadovaudamasi Deleguotuoju reglamentu (ES) Nr. 1271/2013 priima vykdomoji valdyba. Tomis finansinėmis taisyklėmis negali būti nukrypstama nuo Deleguotojo reglamento (ES) Nr. 1271/2013, išskyrus atvejus, kai to konkrečiai reikia Eurojusto veiklai ir yra gautas išankstinis Komisijos sutikimas.

Finansinės paramos, teiktinos jungtinių tyrimų grupių veiklai, klausimu Eurojustas ir Europolas kartu nustato taisykles ir sąlygas, kurių laikantis turi būti tvarkomos paraiškos tokiai paramai.

2.   Eurojustas gali skirti dotacijas dėl užduočių pagal 4 straipsnio 1 dalį vykdymo. Dotacijos, skirtos užduotims, susijusioms su 4 straipsnio 1 dalies f punktu, gali būti skiriamos valstybėms narėms, neskelbiant kvietimo teikti paraiškas.

1.   Eurojusto personalui taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, taip pat Sąjungos institucijų susitarimu priimtos Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

2.   Eurojusto personalą sudaro darbuotojai, įdarbinti pagal Sąjungos pareigūnams ir kitiems tarnautojams taikomas taisykles ir nuostatus, atsižvelgiant į visus Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnyje nurodytus kriterijus, įskaitant jų geografinį pasiskirstymą.

1.   Eurojustas be savo darbuotojų taip pat gali naudotis deleguotųjų nacionalinių ekspertų ar kitų jo neįdarbintų asmenų paslaugomis.

2.   Kolegija priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į Eurojustą ir naudojimosi kitų darbuotojų paslaugomis taisyklės, visų pirma, siekiant išvengti galimų interesų konfliktų.

3.   Eurojustas imasi atitinkamų administracinių priemonių, be kita ko, vykdo mokymus ir įgyvendina prevencijos strategijas, kad išvengtų interesų konfliktų, įskaitant interesų konfliktus, iškylančiais pasibaigus tarnybos laikotarpiui.

1.   Eurojustas perduoda savo metinę ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir nacionaliniams parlamentams, o jie dėl jos gali pateikti pastabas ir išvadas.

2.   Iš karto po rinkimų naujai išrinktas Eurojusto pirmininkas padaro pareiškimą kompetentingame Europos Parlamento komitete arba komitetuose ir atsako į jo narių klausimus. Per diskusijas tiesiogiai ar netiesiogiai nenurodomi konkretūs dėl specifinių operatyvinių bylų atlikti veiksmai.

3.   Eurojusto pirmininkas, vykstant tarpparlamentiniam komitetų susitikimui kartą per metus atvyksta į Europos Parlamentą, kad šis ir nacionaliniai parlamentai galėtų įvertinti Eurojusto veiklą, aptarti Eurojusto esamos veiklos ir pristatyti savo metinių ataskaitų arba kitų Eurojusto dokumentų.

Per diskusijas tiesiogiai ar netiesiogiai nenurodomi konkretūs su specifinėmis operatyvinėmis bylomis susiję veiksmai, kurių imtasi.

4.   Eurojustas ne tik vykdo kitus šiame reglamente nustatytus informavimo ir konsultavimo įsipareigojimus, bet ir Europos Parlamentui bei nacionaliniams parlamentams atitinkamomis oficialiosiomis kalbomis jiems susipažinti perduoda:

1.   Ne vėliau kaip 2024 m. gruodžio 13 d. ir toliau kas penkerius metus Komisija paveda atlikti šio reglamento įgyvendinimo ir poveikio bei Eurojusto ir jo darbo metodų veiksmingumo ir efektyvumo vertinimą. Atliekant šį vertinimą dalyvauja kolegija. Visų pirma gali būti vertinama, ar reikia keisti Eurojusto įgaliojimus ir koks būtų bet kurio tokio pakeitimo finansinis poveikis.

2.   Vertinimo ataskaitą kartu su savo išvadomis Komisija perduoda Europos Parlamentui, nacionaliniams parlamentams, Tarybai ir kolegijai. Vertinimo išvados skelbiamos viešai.

1.   Eurojustui taikomas Tarybos reglamentas Nr. 1 (23).

2.   Kolegija dviejų trečdalių savo narių balsų dauguma priima sprendimą dėl Eurojusto kalbų vartojimo vidaus tvarkos.

3.   Eurojusto veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras, įsteigtas Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2965/94 (24), išskyrus atvejus, kai dėl negalėjimo naudotis Vertimo centro paslaugomis reikia priimti kitą sprendimą.

1.   7 straipsnyje nurodytiems nacionaliniams nariams ir jų pavaduotojams bei padėjėjams, Eurojusto darbuotojams, nacionaliniams korespondentams, deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams, ryšių palaikymo teisėjams, duomenų apsaugos pareigūnui ir EDAPP nariams ir darbuotojams yra privalomas konfidencialumo įsipareigojimas, taikomas visai informacijai, kurią jie sužinojo vykdydami savo užduotis.

2.   Konfidencialumo įsipareigojimas taikomas visiems asmenims ir įstaigoms, kurie dirba su Eurojustu.

3.   Konfidencialumo įsipareigojimas taip pat taikomas asmenims nustojus eiti pareigas, nutrūkus darbo santykiams ir jiems nutraukus 1 ir 2 dalyse nurodytą veiklą.

4.   Konfidencialumo įsipareigojimas taikomas visai Eurojusto gautai informacijai arba informacijai, kuria jis keičiasi, išskyrus atvejus, kai tokia informacija jau yra teisėtai paskelbta arba visuomenei leidžiama susipažinti su ja.

1.   Nedarant poveikio 21 straipsnio 3 daliai, jeigu informacija gaunama arba ja keičiamasi per Eurojustą, valstybės narės, kuri pateikė informaciją, institucija gali pagal savo nacionalinę teisę nustatyti sąlygas, kuriomis gaunančioji institucija gali naudotis ta informacija nacionaliniuose procesuose.

2.   Valstybės narės, kuri gauna 1 dalyje nurodytą informaciją, institucijai tos sąlygos yra privalomos.

1.   Eurojusto turimiems dokumentams taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 (25).

2.   Vykdomoji valdyba per šešis mėnesius nuo pirmojo savo posėdžio dienos parengia išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles, kurias priima kolegija.

3.   Eurojusto pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 8 straipsnį priimti sprendimai gali būti skundžiami Europos ombudsmenui arba, laikantis atitinkamai SESV 228 ir 263 straipsniuose nustatytų sąlygų, dėl jų gali būti pareiškiamas ieškinys Teisme.

4.   Eurojustas savo interneto svetainėje skelbia vykdomosios valdybos narių sąrašą ir vykdomosios valdybos posėdžių rezultatų santraukas. Tų santraukų skelbimas laikinai arba visam laikui panaikinamas arba apribojamas, jeigu dėl tokio skelbimo gali iškilti grėsmė Eurojusto užduočių vykdymui, atsižvelgiant į diskretiškumo ir konfidencialumo įsipareigojimus ir Eurojusto veiklos pobūdį.

1.   Siekiant palengvinti kovą su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla pagal Reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 883/2013, Eurojustas per šešis mėnesius nuo šio reglamento įsigaliojimo prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl Europos kovos sus sukčiavimu tarnybos (OLAF) (26) atliekamų vidaus tyrimų. Eurojustas priima atitinkamas visiems nacionaliniams nariams, jų pavaduotojams ir padėjėjams, visiems deleguotiesiems nacionaliniams ekspertams ir visiems Eurojusto darbuotojams taikytinas nuostatas, naudodamas to susitarimo priede pateiktą šabloną.

2.   Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos lėšų iš Europolo, dokumentų auditą ir patikrą vietoje.

3.   Remdamasi Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2185/96 (27) nuostatomis ir laikydamasi juose nustatytų procedūrų, OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikras ir patikrinimus vietoje, kad nustatytų, ar dėl Eurojusto finansuojamų išlaidų nebuvo padaryta Sąjungos finansiniams interesams kenkiančių pažeidimų.

4.   Nedarant poveikio 1, 2 ir 3 dalių nuostatoms, Eurojusto darbo tvarkos susitarimuose su trečiosiomis šalimis arba tarptautinėmis organizacijomis, sutartyse, dotacijų susitarimuose ir dotacijų sprendimuose Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai pagal savo kompetenciją atlikti tokį auditą ir tyrimus.

5.   Eurojusto darbuotojai, administracijos direktorius ir kolegijos ir vykdomosios valdybos nariai nedelsdami ir nedvejodami dėl savo atsakomybės už tokio klausimo iškėlimą praneša OLAF ir Europos prokuratūrai apie bet kokius įtarimus dėl neteisėtos arba teisės aktų neatitinkančios veiklos, kuri patenka į jų atitinkamų įgaliojimų sritį ir apie kurią jie sužinojo atlikdami savo pareigas.

1.   Eurojustas nustato vidaus taisykles dėl informacijos naudojimo ir konfidencialumo ir dėl neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugos, įskaitant tokios informacijos sukūrimo ir tvarkymo Eurojuste nuostatas.

2.   Eurojustas nustato vidaus taisykles dėl ES įslaptintos informacijos apsaugos, atitinkančias Tarybos sprendimą 2013/488/ES (28), kad būtų užtikrintas lygiavertis tokios informacijos apsaugos lygis.

1.   Eurojusto sutartinei atsakomybei taikoma atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2.   Teismas turi kompetenciją priimti sprendimą pagal bet kurią Eurojusto sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.

3.   Deliktinės atsakomybės atveju Eurojustas, laikydamasis valstybių narių įstatymams bendrų bendrųjų principų, neatsižvelgdamas į atsakomybę pagal 46 straipsnį, turi atlyginti bet kokią žalą, padarytą dėl Eurojusto arba jo darbuotojų kaltės jiems vykdant savo pareigas.

4.   3 dalis taip pat taikoma žalai, padarytai dėl nacionalinio nario, jo pavaduotojo ar padėjėjo kaltės jiems vykdant savo pareigas. Tačiau kai jie veikia vykdydami pagal 8 straipsnį suteiktus įgaliojimus, jų valstybė narė kompensuoja Eurojustui sumas, kurias jis sumokėjo tokiai žalai atlyginti.

5.   Teismas turi kompetenciją spręsti ginčus dėl 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.

6.   Valstybių narių nacionaliniai teismai, kurie turi kompetenciją spręsti ginčus dėl šiame straipsnyje nurodytos Eurojusto atsakomybės, nustatomi vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1215/2012 (29).

7.   Asmeninė Eurojusto darbuotojų atsakomybė reglamentuojama jiems taikomomis Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų nuostatomis.

1.   Eurojusto būstinė yra Hagoje, Nyderlanduose.

2.   Susitarime dėl būstinės, kurį Eurojustas, gavęs kolegijos patvirtinimą, sudaro su Nyderlandais, nustatomos reikiamos nuostatos dėl įkūrimo ir patalpų Eurojustui suteikimo Nyderlanduose, taip pat Nyderlanduose administracijos direktoriui, kolegijos nariams, Eurojusto darbuotojams ir jų šeimos nariams taikytinos specialiosios taisyklės.

1.   Eurojustas, įsteigtas šiuo reglamentu, yra visų Sprendimu 2002/187/TVR įsteigto Eurojusto sudarytų sutarčių, prisiimtų įsipareigojimų ir įgyto turto bendras teisių perėmėjas.

2.   Kiekvienos valstybės narės pagal Sprendimą 2002/187/TVR deleguoti Eurojusto nacionaliniai nariai, kaip nustatyta tuo sprendimu, perima Eurojusto nacionalinių narių įgaliojimus pagal šio reglamento II skyriaus II skirsnį. Įsigaliojus šiam reglamentui, jų kadencija gali būti vieną kartą pratęsiama pagal šio reglamento 7 straipsnio 5 dalį, nepaisant to, ar anksčiau ji buvo pratęsta.

3.   Įsigaliojus šiam reglamentui, Eurojusto pirmininkas ir pirmininko pavaduotojai, kaip nustatyta Sprendimu 2002/187/TVR, perima Eurojusto pirmininko ir pirmininko pavaduotojų įgaliojimus pagal šio reglamento 11 straipsnį iki baigsis jų kadencija pagal tą sprendimą. Įsigaliojus šiam reglamentui, pagal 11 straipsnio 4 dalį jie gali būti dar kartą perrinkti, nepaisant to, ar anksčiau buvo perrinkti.

4.   Vėliausiai pagal Sprendimo 2002/187/TVR 29 straipsnį paskirtas administracijos direktorius perima administracijos direktoriaus vaidmenį, nustatytą šio reglamento 17 straipsnyje, iki baigsis jo kadencija, kaip nustatyta pagal tą sprendimą. Įsigaliojus šiam reglamentui, to administracijos direktoriaus kadencija gali būti pratęsta vieną kartą.

5.   Šis reglamentas neturi įtakos Sprendimu 2002/187/TVR įsteigto Eurojusto sudarytų susitarimų galiojimui. Visų pirma toliau lieka galioti visi prieš 2019 m. gruodžio 12 d. Eurojusto sudaryti tarptautiniai susitarimai.

6.   Pagal Sprendimo 2002/187/TVR 35 straipsnį patvirtintų biudžetų įvykdymo patvirtinimo procedūra užbaigiama pagal jo 36 straipsnyje nustatytas taisykles.

7.   Šiuo reglamentu nedaroma poveikio darbo sutartims, kurios iki šio reglamento įsigaliojimo sudarytos laikantis Sprendimo 2002/187/TVR. Vėliausiai pagal to sprendimo 17 straipsnį paskirtas duomenų apsaugos pareigūnas perima duomenų apsaugos pareigūno vaidmenį pagal šio reglamento 36 straipsnį.

1.   Valstybėms narėms, kurioms privalomas šis reglamentas, nuo 2019 m. gruodžio 12 d. pakeičiamas Sprendimas 2002/187/TVR.

Todėl Sprendimas 2002/187/TVR panaikinamas nuo 2019 m. gruodžio 12 d.

2.   Valstybėms narėms, kurioms privalomas šis reglamentas, nuorodos į 1 dalyje nurodytus sprendimą laikomos nuorodomis į šį reglamentą.

1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2.   Jis taikomas nuo 2019 m. gruodžio 12 d.