11.3.2016   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 65/12

(1)

2012 m. balandžio 18 d. komunikate „Ekonomikos atsigavimas kuriant darbo vietas“ Komisija pabrėžė poreikį gerinti valstybių narių bendradarbiavimą ir paskelbė, kad pradedamos konsultacijos dėl platformos, kuri bus skirta darbo inspekcijų ir kitų vykdymo užtikrinimo institucijų kovai su nedeklaruojamu darbu, siekiant gerinti bendradarbiavimą, dalytis geriausia praktika ir nustatyti bendrus patikrinimų principus, sukūrimo Sąjungos lygmeniu;

(2)

pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 148 straipsnį Taryba sprendimu (ES) 2015/1848 (4) priėmė valstybių narių užimtumo politikos gaires. Tas gaires valstybės narės, apibrėždamos nacionalines reformų programas ir vykdydamos reformas, naudoja kaip orientyrą. Užimtumo gairės sudaro konkrečioms valstybėms skirtų rekomendacijų, kurias Taryba pateikia valstybėms narėms pagal tą straipsnį, pagrindą. Pastaraisiais metais į tas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas buvo įtraukiamos rekomendacijos dėl kovos su nedeklaruojamu darbu;

(3)

SESV151 straipsnyje nustatyti socialinės politikos tikslai – užimtumo skatinimas ir geresnės gyvenimo ir darbo sąlygos. Siekdama įgyvendinti tuos tikslus Sąjunga gali remti ir papildyti valstybių narių veiklą darbuotojų saugos ir sveikatos, darbo sąlygų, iš darbo rinkos išstumtų asmenų integracijos ir kovos su socialine atskirtimi srityse. Pagal SESV 153 straipsnio 2 dalies a punktą Sąjunga gali patvirtinti priemones, kuriomis būtų skatinamas valstybių narių bendradarbiavimas, išskyrus bet kokį valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų derinimą;

(4)

Europos Parlamentas 2014 m. sausio 14 d. rezoliucijoje dėl veiksmingos darbo inspekcijos kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos palankiai įvertino Komisijos iniciatyvą sukurti Europos platformą ir paragino glaudžiau bendradarbiauti Sąjungos lygmeniu sprendžiant nedeklaruojamo darbo, kuris, kaip teigiama rezoliucijoje, daro žalą Sąjungos ekonomikai, sukelia nesąžiningą konkurenciją, dėl kurio kyla grėsmė finansiniam Europos socialinių modelių tvarumui ir mažėja darbuotojų socialinė ir darbo apsauga, problemą;

(5)

nedeklaruojamas darbas 2007 m. spalio 24 d. Komisijos komunikate „Kovos su nedeklaruojamu darbu stiprinimas“ buvo apibrėžtas kaip „bet kokia apmokama veikla, kuri savo pobūdžiu yra teisėta, tačiau nedeklaruojama valstybės institucijoms, atsižvelgiant į valstybių narių teisinių sistemų skirtumus“. Ta apibrėžtis neįtraukė jokios neteisėtos veiklos;

(6)

nedeklaruojamas darbas dažnai yra tarpvalstybinio pobūdžio. Nedeklaruojamo darbo pobūdis įvairiose valstybėse gali skirtis, priklausomai nuo ekonominio, administracinio ir socialinio konteksto. Nacionalinės teisės aktai skiriasi dėl nedeklaruojamo darbo ir dėl nacionaliniu lygmeniu vartojamų apibrėžčių. Todėl priemonės, skirtos nedeklaruojamo darbo problemai spręsti, turėtų būti atitinkamai pritaikytos, kad būtų atsižvelgta į tuos skirtumus;

(7)

iš skaičiavimų matyti, kad nedeklaruojamas darbas sudaro didelę Sąjungos ekonomikos dalį. Dėl to, kad deklaruojamas darbas nacionalinės teisės aktuose valstybėse narėse apibrėžtas skirtingai, sunku surinkti tikslius duomenis apie nedeklaruojamo darbo paplitimą;

(8)

piktnaudžiavimas savarankiškai dirbančio asmens statusu, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, nacionaliniu lygmeniu arba tarpvalstybiniais atvejais yra apgaulingai deklaruojamo darbo forma, dažnai siejama su nedeklaruojamu darbu. Fiktyvaus savarankiško darbo atvejų atsiranda, kai asmuo nurodo, kad dirba savarankiškai, nors jo veikla atitinka darbo santykiams būdingus kriterijus, – taip daroma siekiant išvengti tam tikrų teisinių ar mokestinių pareigų. Pagal šį sprendimą sukurta Platforma (toliau – platforma) turėtų nagrinėti įvairių formų nedeklaruojamo darbo ir su nedeklaruojamu darbu susijusio apgaulingai deklaruojamo darbo atvejus, įskaitant fiktyvų savarankišką darbą;

(9)

nedeklaruojamas darbas daro didelį poveikį atitinkamiems darbuotojams, kuriems tenka taikstytis su sąlygomis, kai dirbama turint mažai garantijų, ir kartais pavojingomis sąlygomis, daug mažesniu darbo užmokesčiu, kai pažeidžiamos darbuotojų teisės ir suteikiama labai sumažinta apsauga pagal darbo ir socialinės apsaugos teisės aktus, taip iš jų atimant pakankamas socialines išmokas, teisę gauti pensiją ir galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, taip pat įgūdžių ugdymo ir mokymosi visą gyvenimą galimybes;

(10)

nors neigiami nedeklaruojamo darbo padariniai visuomenei ir ekonomikai būna įvairių formų, platforma siekiama gerinti darbo sąlygas ir skatinti integraciją į darbo rinką bei socialinę įtrauktį. Nedeklaruojamas darbas daro didelį poveikį biudžetui, nes gaunama mažiau įplaukų iš mokesčių ir socialinio draudimo, taigi pažeidžiamas finansinis socialinės apsaugos sistemų tvarumas. Jis neigiamai veikia užimtumą ir našumą bei iškreipia vienodas sąlygas;

(11)

nedeklaruojamas darbas turi skirtingą poveikį įvairioms socialinėms grupėms, inter alia, moterims, migrantams ir namų ūkio darbuotojams, kai kurių nedeklaruojamą darbą dirbančių asmenų padėtis yra itin pažeidžiama;

(12)

siekiant spręsti nedeklaruojamo darbo problemą valstybėse narėse pradėti taikyti įvairūs politikos metodai ir priemonės. Valstybės narės taip pat sudarė dvišalius susitarimus ir vykdė daugiašalius projektus, susijusius su tam tikrais nedeklaruojamo darbo aspektais. Sudėtingos nedeklaruojamo darbo problemos sprendimą dar reikia rasti ir tam reikalingas visapusiškas požiūris. Platforma neturėtų trukdyti taikyti su administraciniu bendradarbiavimu susijusių dvišalių arba daugiašalių susitarimų ar priemonių;

(13)

dalyvavimas platformos veikloje neturi daryti poveikio valstybių narių kompetencijai ir (arba) pareigoms spręsti nedeklaruojamo darbo problemą, įskaitant jų nacionalinę ar tarptautinę atsakomybę pagal, inter alia, atitinkamas ir taikytinas Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) konvencijas, kaip antai Konvenciją Nr. 81 dėl darbo inspekcijos pramonėje ir prekyboje;

(14)

valstybių narių bendradarbiavimas Sąjungos lygmeniu išlieka gana ribotas tiek dalyvaujančių valstybių narių, tiek nagrinėjamų klausimų atžvilgiu. Nėra jokio oficialaus mechanizmo, kuriuo naudodamosi atitinkamos valstybių narių valdžios institucijos galėtų vykdyti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir visapusiškai spręsti su nedeklaruojamu darbu susijusius klausimus;

(15)

siekiant padėti valstybėms narėms veiksmingiau ir efektyviau spręsti nedeklaruojamo darbo problemą, būtina skatinti jų bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu. Tomis aplinkybėmis platforma turėtų būti siekiama sudaryti palankesnes sąlygas keistis geriausia praktika ir informacija bei remti tokį keitimąsi, sukurti Sąjungos lygmens sistemą, siekiant plėtoti bendrą supratimą, ekspertines žinias ir analizę nedeklaruojamo darbo klausimais. Bendrose nedeklaruojamo darbo apibrėžtyse ir koncepcijose turėtų būti atsižvelgiama į naujausius darbo rinkos pokyčius. Platforma taip pat turėtų būti skatinamas valstybių narių įvairių vykdymo užtikrinimo institucijų, kurios tokiuose tarpvalstybiniuose veiksmuose dalyvauja savanoriškai, bendradarbiavimas;

(16)

šiuo sprendimu siekiama skatinti valstybių narių bendradarbiavimą Sąjungos lygmeniu. Nedeklaruojamo darbo padėtis valstybėse narėse labai skiriasi, todėl skirtingose valstybėse narėse atitinkamų valdžios institucijų ir kitų subjektų poreikiai bendradarbiavimo sričių požiūriu taip pat skiriasi. Valstybės narės išlieka kompetentingos spręsti dėl dalyvavimo platformos plenariniuose posėdžiuose patvirtintoje veikloje masto;

(17)

glaudus ir veiksmingas valstybių narių bendradarbiavimas siekiant remti ir papildyti savo veiksmus sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą turėtų būti skatinamas Sąjungos lygmeniu. Veiksmai nacionaliniu lygmeniu priklauso nuo konkrečių aplinkybių atskirose valstybėse narėse ir platformos veikla negali pakeisti vertinimo nacionaliniu lygmeniu, kokių tinkamų veiksmų būtina imtis;

(18)

valstybės narės ir jų atitinkamos valdžios institucijos išlieka kompetentingos nustatyti, nagrinėti ir spręsti praktines problemas, susijusias su Sąjungos teisės aktų dėl darbo sąlygų ir socialinės apsaugos darbe vykdymo užtikrinimu, ir spręsti dėl to, kokių priemonių turi būti imtasi nacionaliniu lygmeniu siekiant įgyvendinti platformos veiklos rezultatus;

(19)

platforma turėtų naudotis visais atitinkamais informacijos šaltiniais, visų pirma tyrimais, valstybių narių sudarytais dvišaliais susitarimais ir daugiašaliais bendradarbiavimo projektais, ir užtikrinti esamų priemonių ir struktūrų Sąjungos lygmeniu sinergiją, kad būtų padidintas atgrasomasis ar prevencinis tų priemonių poveikis. Platforma galėtų veikti kaip pagrindas rengiant bendrus mokymus, atliekant tarpusavio vertinimus ir kuriant tokias priemones, kaip antai interaktyvus žinių bankas, atsižvelgiant į dabartinius įgyvendinamumo tyrimus, inter alia, darbą, kurį atliko Europos gyvenimo ir darbo sąlygų gerinimo fondas (toliau – „Eurofound“), tuo pačiu metu pripažįstant duomenų apsaugos ir duomenų keitimosi sprendimų svarbą. Europos kampanijomis arba bendromis strategijomis būtų galima geriau informuoti apie nedeklaruojamą darbą, remiantis politikos priemonėmis ir strategijomis, skirtomis informuotumui apie nedeklaruojamą darbą didinti, kuris įvairiu mastu jau egzistuoja valstybėse narėse. Į platformos veiklą kaip svarbūs informacijos šaltiniai taip pat turėtų būti įtraukti nevyriausybiniai subjektai;

(20)

platforma turėtų padėti stiprinti valstybių narių bendradarbiavimą, be kita ko, sudarydama palankesnes sąlygas novatoriškam tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir vykdymo užtikrinimo požiūriui, taip pat įvertindama valstybių narių sukauptą tokio bendradarbiavimo patirtį. Siekiant pažaboti nedeklaruojamą darbą būtina laiku keistis informacija;

(21)

tais atvejais, kai platformos narys mano, kad keičiantis informacija ir geriausia praktika pasitelkiant platformą būtų naudinga nurodyti konkrečius atvejus, prireikus apie tuos atvejus pateikiama informacija būtų anoniminė. Platforma gali veiksmingai veikti tik aplinkoje, kurioje nedeklaruojamo darbo atvejus nurodantys asmenys būtų apsaugoti nuo nepalankaus elgesio. Todėl tuo atžvilgiu platforma turėtų būti sukauptos geriausios praktikos keitimosi forumu;

(22)

keitimasis informacija ir geriausia praktika platformai galėtų būti naudingas prisidedant prie galimų veiksmų Sąjungos lygmeniu sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą, taip pat prie Komisijos veiksmų. Vykdant Europos semestro veiklą, platformos veikla galėtų duoti naudos, kai svarstomos su nedeklaruojamu darbu susijusias priemones;

(23)

sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą dalyvauja skirtingos nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos, kaip antai darbo inspekcijos, kitos už darbuotojų sveikatą ir saugą atsakingos institucijos, socialinės apsaugos inspekcijos ir mokesčių įstaigos. Tam tikrais atvejais taip pat gali dalyvauti migracijos institucijos, užimtumo tarnybos, taip pat muitinės ir už bendros transporto politikos įgyvendinimą atsakingos institucijos, policija, prokuratūra ir socialiniai partneriai;

(24)

siekiant visapusiškai ir veiksmingai spręsti nedeklaruojamo darbo klausimą, valstybėse narėse turi būti įgyvendintas politikos priemonių derinys. Tam reikia sudaryti palankesnes sąlygas, skatinant atitinkamų institucijų ir kitų subjektų struktūrizuotą bendradarbiavimą. Platformoje turėtų dalyvauti visos atitinkamos nacionalinės institucijos, visų pirma, vykdymo užtikrinimo institucijos, kurios vadovauja sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą ir (arba) dalyvauja toje veikloje. Valstybės narės išlaiko kompetenciją spręsti, kurios valdžios institucijos joms atstovauja įvairaus pobūdžio platformos veikloje. Bendradarbiaudamos, valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos turėtų laikytis taikytinų Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės aktų;

(25)

siekiant įgyvendinti platformos tikslus kiekvienoje valstybėje narėje platformos veiklą turėtų remti aukšto lygio atstovas, kuris turėtų koordinuoti veiklą ir palaikyti ryšius su valstybių narių valdžios institucijomis ir, kai taikytina, kitais subjektais, įskaitant socialinius partnerius, sprendžiančiais įvairius su nedeklaruojamu darbu susijusius klausimus;

(26)

platformos veikloje turėtų dalyvauti Sąjungos lygmens socialiniai partneriai iš įvairių pramonės sektorių ir tų sektorių, kurie yra patyrę didžiausią nedeklaruojamo darbo atvejų poveikį arba kurių vaidmuo yra itin svarbus sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą, ir platforma turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kaip antai TDO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir Sąjungos agentūromis, ypač „Eurofound“ ir Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra (toliau – ES-OSHA). „Eurofound“ ir ES-OSHA dalyvaujant platformos veikloje stebėtojų teisėmis jų esami įgaliojimai neturėtų būti išplečiami;

(27)

platforma turėtų priimti savo darbo tvarkos taisykles, darbo programas ir reguliarias ataskaitas;

(28)

platforma turėtų turėti galimybę sukurti darbo grupes konkretiems klausimams spręsti ir remtis ekspertinių žinių turinčių specialistų kompetencija;

(29)

platforma turėtų bendradarbiauti su atitinkamomis ekspertų grupėmis ir komitetais Sąjungos lygmeniu, kurių veikla yra susijusi su nedeklaruojamu darbu;

(30)

platforma ir jos veikla turėtų būti finansuojamos pagal Europos Sąjungos užimtumo ir socialinių inovacijų programos (toliau – EaSI) PROGRESS kryptį, neviršijant Europos Parlamento ir Tarybos skiriamų asignavimų. Komisija turėtų užtikrinti, kad platforma jai skirtus finansinius išteklius naudotų skaidriai ir efektyviai;

(31)

atsižvelgiant į tai, kad svarbu užtikrinti atvirumą ir prieigą prie dokumentų, kaip įtvirtinta SESV 15 straipsnyje numatytuose principuose, platforma turėtų savo darbą vykdyti skaidriai ir vadovaudamasi tais principais;

(32)

Komisija turėtų imtis būtinų administracinių priemonių platformai sukurti;

(33)

platforma turėtų visiškai paisyti pagrindinių teisių ir laikytis Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje pripažintų principų;

(34)

tvarkant asmens duomenis pagal šį sprendimą taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB (6) taip pat atitinkamos nacionalinės įgyvendinimo priemonės;

(35)

vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 45/2001 28 straipsnio 2 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu,

a)

kiekvienos valstybės narės jai atstovauti paskirtas aukšto lygio atstovas;

b)

Komisijos atstovas;

c)

daugiausia keturi įvairiuose pramonės sektoriuose Sąjungos lygmeniu veikiančių socialinių partnerių atstovai, kuriuos paskiria tie socialiniai partneriai, vienodai atstovaujantys abiem pramonės sektoriaus pusėms.

a)

daugiausia 14 socialinių partnerių atstovų iš sektorių, kuriuose pasitaiko daug nedeklaruojamo darbo atvejų, kuriuos paskiria tie socialiniai partneriai, vienodai atstovaujantys abiems pramonės sektoriaus pusėms;

b)

„Eurofound“ atstovas;

c)

ES-OSHA atstovas;

d)

TDO atstovas;

e)

kiekvienos trečiosios šalies Europos ekonominėje erdvėje atstovas.

a)

stiprinant valstybių narių atitinkamų valdžios institucijų ir kitų susijusių subjektų bendradarbiavimą siekiant veiksmingiau ir rezultatyviau spręsti įvairių formų nedeklaruojamo darbo ir su juo siejamo apgaulingai deklaruojamo darbo, įskaitant fiktyvų savarankišką darbą, problemą;

b)

gerinant valstybių narių skirtingų atitinkamų valdžios institucijų ir subjektų pajėgumus spręsti su tarpvalstybiniais nedeklaruojamo darbo aspektais susijusias problemas ir taip padėti užtikrinti vienodas sąlygas;

c)

didinant visuomenės informuotumą su nedeklaruojamu darbu susijusiais klausimais ir apie tai, kad būtina kuo skubiau imtis tinkamų veiksmų, taip pat skatinant valstybes nares dėti daugiau pastangų sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą.

a)

keičiantis geriausia praktika ir informacija;

b)

kaupiant ekspertines žinias ir atliekant analizę;

c)

skatinant laikytis novatoriško požiūrio į veiksmingą ir rezultatyvų tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir sudarant palankesnes sąlygas tai daryti, taip pat vertinant patirtį;

d)

horizontaliuoju lygmeniu padedant suvokti su nedeklaruojamu darbu susijusius klausimus.

a)

gilina žinias apie nedeklaruojamą darbą, taip pat atsižvelgdama į priežastis ir regioninius skirtumus, taikydama bendras apibrėžtis ir koncepcijas, įrodymais grindžiamas vertinimo priemones ir skatindama lyginamosios analizės ir atitinkamų metodinių priemonių taikymą duomenų rinkimo tikslais, remdamasi kitų subjektų, įskaitant Užimtumo komitetą ir Socialinės apsaugos komitetą, darbo rezultatais;

b)

gilina žinias ir tarpusavio supratimą apie įvairias sistemas ir praktiką nedeklaruojamo darbo problemos sprendimo srityje, įskaitant jo tarpvalstybinius nedeklaruojamo darbo aspektus;

c)

atlieka skirtingų politikos priemonių, įskaitant prevencines priemones ir baudžiamąsias sankcijas, veiksmingumo sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą analizę;

d)

nustato priemones, kuriomis siekiama efektyviai dalintis informacija ir patirtimi, pavyzdžiui, įkuria įvairios praktikos ir priimtų priemonių, įskaitant valstybėse narėse taikomus dvišalius arba daugiašalius susitarimus siekiant išspręsti nedeklaruojamo darbo problemą, žinių banką;

e)

kuria priemones, kaip antai vykdymo užtikrinimo gaires, geriausios praktikos vadovus ir bendrus patikrinimų principus, kad būtų kovojama su nedeklaruojamu darbu, taip pat įvertina tokių priemonių taikymo patirtį;

f)

sudaro palankesnes sąlygas valstybių narių skirtingoms bendradarbiavimo formoms ir jas remia didindama jų pajėgumus spręsti su tarpvalstybiniais nedeklaruojamo darbo aspektais susijusias problemas, skatindama novatorišką požiūrį, kaip antai keitimąsi darbuotojais, naudojimąsi duomenų bazėmis, laikantis taikytinų nacionalinės teisės aktų dėl duomenų apsaugos, ir bendrą veiklą, bei sudarydama tam požiūriui palankesnes sąlygas bei vertindama dalyvaujančių valstybių narių patirtį tokio bendradarbiavimo srityje;

g)

nagrinėja spartaus keitimosi informacija sistemos perspektyvumą ir tobulina keitimąsi duomenimis pagal Sąjungos duomenų apsaugos taisykles, taip pat tiria galimybes naudoti Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI), sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/2012 (7), ir elektroninius socialinės apsaugos informacijos mainus (EESSI);

h)

keičiasi nacionalinių valdžios institucijų Sąjungos teisės aktų taikymo patirtimi, kiek tai susiję su nedeklaruojamo darbo problemos sprendimu;

i)

plėtoja ir prireikus tobulina atitinkamų valdžios institucijų mokymo pajėgumus ir bendro mokymo vykdymo sistemą;

j)

rengia tarpusavio vertinimus, skirtus valstybių narių, pasirinkusių dalyvauti tokiuose vertinimuose, pažangai stebėti sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą;

k)

keičiasi patirtimi ir plėtoja geriausią atitinkamų valstybių narių valdžios institucijų bendradarbiavimo praktiką ir, prireikus bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis praktiką, siekiant padidinti tokio bendradarbiavimo veiksmingumą sprendžiant su nedeklaruojamu darbu susijusias problemas, kurių kyla ir tose valstybėse;

l)

didina informuotumą apie nedeklaruojamo darbo problemą vykdydama bendrą veiklą, kaip antai Europos kampanijas, ir koordinuodama regionines ar Sąjungos masto strategijas, įskaitant sektorinius požiūrius;

m)

keičiasi patirtimi dėl su nedeklaruojamo darbo praktika susidūrusių darbuotojų konsultavimo ir informavimo.

a)

darbo tvarkos taisyklių;

b)

dvimečių darbo programų, kuriose, inter alia, įtvirtinti jos veiklos prioritetai ir išsamiai aprašyta 6 straipsnyje nurodyta veikla;

c)

platformos ataskaitų, teikiamų kas dvejus metus;

d)

darbo grupių, nagrinėsiančių jos darbo programose nurodytus klausimus, įsteigimo, įskaitant tų darbo grupių, kurių veikla pasibaigia, kai įgyvendinami jų įgaliojimai, veikimo praktinę tvarką.