I PRIEDAS

II PRIEDAS

III PRIEDAS

TURINYS

1.

Įvadas

1.1.	Techninė taikymo sritis

1.2.	Geografinė taikymo sritis

1.3.	Šios TSS turinys

2.	Posistemių apibrėžtis ir taikymo sritis

2.1.

Įvadas

2.2.	Taikymo sritis

2.3.	Taikymo lygiai (ERTMS ir (arba) ETCS)

3.	Esminiai reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiams

3.1.	Bendrieji reikalavimai

3.2.	Konkretūs kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių aspektai

3.2.1.

Sauga

3.2.2.

Patikimumas ir parengtis

3.2.3.

Sveikata

3.2.4.

Aplinkosauga

3.2.5.

Techninis suderinamumas

3.2.5.1.

Konstrukcinis suderinamumas

3.2.5.1.1.

Fizinės aplinkos sąlygos

3.2.5.1.2.

Geležinkelio vidinis elektromagnetinis suderinamumas

3.2.5.2.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos suderinamumas

4.	Posistemių apibūdinimas

4.1.

Įvadas

4.2.	Funkciniai ir techniniai reikalavimai posistemiams

4.2.1.

Sąveikai svarbios kontrolės, valdymo ir signalizacijos saugos savybės

4.2.1.1.

Sauga

4.2.1.2.

Parengtis ir patikimumas

4.2.2.

Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos

4.2.3.

Geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos

4.2.4.

Geležinkelių GSM-R sistemos judriojo ryšio funkcijos

4.2.4.1.

Pagrindinė ryšio funkcija

4.2.4.2.

Balso ir operatyvinio ryšio priemonės

4.2.4.3.

ETCS duomenų perdavimo priemonės

4.2.5.

ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos

4.2.5.1.

Radijo ryšys su traukiniu

4.2.5.2.

„Eurobalise“ sistemos ryšys su traukiniu

4.2.5.3.

„Euroloop“ sistemos ryšys su traukiniu

4.2.6.

Riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos

4.2.6.1.

ERTMS ir (arba) ETCS ir B klasės traukinio apsauga

4.2.6.2.

GSM-R radijo duomenų perdavimo sistemos ir ERTMS ir (arba) ETCS sąsaja

4.2.6.3.

Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas

4.2.7.

Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos

4.2.7.1.

Funkcinė GTEVS sąsaja

4.2.7.2.

GTEVS ir GTEVS

4.2.7.3.

GSM-R ir geležinkelio kelio ETCS

4.2.7.4.

„Eurobalise“ ir GKEM

4.2.7.5.

„Euroloop“ ir GKEM

4.2.8.

Raktų paskirstymas

4.2.9.

ETCS identifikatorių tvarkymas

4.2.10.

Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos

4.2.11.

Riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos elektromagnetinis suderinamumas

4.2.12.

ERTMS ir (arba) ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja

4.2.13.

GSM-R sistemos mašinisto ir įrangos sąsaja

4.2.14.

Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimo įranga

4.2.15.

Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos objektų matomumas

4.2.16.

Aplinkos sąlygos

4.3.	Funkciniai ir techniniai reikalavimai sąsajoms su kitais posistemiais

4.3.1.

Sąsaja su traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiu

4.3.2.

Sąsaja su geležinkelių riedmenų posistemiu

4.3.3.

Sąsajos su infrastruktūros posistemiu

4.3.4.

Sąsajos su energijos posistemiu

4.4.	Eksploatavimo taisyklės

4.5.	Techninės priežiūros taisyklės

4.5.1.

Įrangos gamintojo atsakomybė

4.5.2.

Pareiškėjo atsakomybė už posistemio patikrą

4.6.	Profesinė kvalifikacija

4.7.	Sveikatos ir saugos sąlygos

4.8.

Registrai

5.	Sąveikos sudedamosios dalys

5.1.	Apibrėžtis

5.2.	Sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas

5.2.1.

Pagrindinės sąveikos sudedamosios dalys

5.2.2.

Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas

5.3.	Sudedamųjų dalių eksploatacinės savybės ir specifikacijos

6.	Sudedamųjų dalių atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti vertinimas ir posistemių patikra

6.1.

Įžanga

6.1.1.

Bendrieji principai

6.1.2.

ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos bandymo principai

6.2.	Sąveikos sudedamosios dalys

6.2.1.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sąveikos sudedamųjų dalių vertinimo procedūros

6.2.2.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sąveikos sudedamųjų dalių moduliai

6.2.3.

Vertinimo reikalavimai

6.2.4.

Ypatingi klausimai

6.2.4.1.

Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS

6.2.4.2.

Specialusis perdavimo modulis (SPM)

6.2.4.3.

EB atitikties deklaracijos turinys

6.3.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai

6.3.1.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių vertinimo procedūros

6.3.2.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių moduliai

6.3.2.1.

Riedmens posistemis

6.3.2.2.

Geležinkelio kelio posistemis

6.3.2.3.

Riedmens ir geležinkelio kelio posistemių modulių naudojimo sąlygos

6.3.3.

Riedmens posistemio vertinimo reikalavimai

6.3.4.

Geležinkelio kelio posistemio vertinimo reikalavimai

6.4.	Nuostatos dėl dalinės atitikties

6.4.1.

Įžanga

6.4.2.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sudedamųjų dalių vertinimas

6.4.3.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių dalinė atitiktis atsižvelgiant į ribotas jų sąveikos sudedamųjų dalių naudojimo sąlygas

7.	Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių TSS įgyvendinimas

7.1.

Įvadas

7.2.	Bendrosios taisyklės

7.2.1.

Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio arba jo dalių modernizavimas arba rekonstravimas

7.2.2.

Senosios sistemos

7.2.3.

Specialiųjų perdavimo modulių parengtis

7.2.4.

Papildoma B klasės įranga geležinkelio linijoje, kurioje sumontuota A klasės įranga

7.2.5.

Riedmenys su A ir B klasių įranga

7.2.6.

Privalomų ir neprivalomų funkcijų naudojimo sąlygos

7.2.7.

Specialiosios GSM-R diegimo taisyklės

7.2.7.1.

Geležinkelio kelio įrenginiai

7.2.7.2.

Riedmens įrenginiai

7.2.8.

Specialiosios traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų diegimo taisyklės

7.2.9.

Specifiniai atvejai

7.2.9.1.

Įvadas

7.2.9.2.

Belgija

7.2.9.3.

Jungtinė Karalystė

7.2.9.4.

Prancūzija

7.2.9.5.

Lenkija

7.2.9.6.

Lietuva, Latvija

7.2.9.7.

Švedija

7.2.9.8.

Liuksemburgas

7.3.	ERTMS diegimo taisyklės

7.3.1.

ERTMS diegimo Europoje planas

7.3.2.

Geležinkelio kelio ERTMS diegimas

7.3.2.1.

Transporto koridoriai

7.3.2.2.

Jungtys su pagrindiniais Europos uostais, skirstymo stotimis, krovinių terminalais ir krovinių vežimo zonomis

7.3.2.3.

Greitųjų geležinkelių tinklas

7.3.2.4.

ES finansuojami projektai

7.3.2.5.

Pranešimas

7.3.2.6.

Vėlavimas

7.3.3.

ERTMS diegimas riedmenyse

7.3.3.1.

Greitųjų geležinkelių tinklas

7.3.4.

Konkrečios transporto koridorius sudarančios geležinkelio linijos

7.3.5.

Pagrindiniai Europos uostai, skirstymo stotys, krovinių terminalai ir krovinių vežimo zonos

1.   ĮVADAS

1.1.   Techninė taikymo sritis

Ši TSS taikoma riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui.

1.2.   Geografinė taikymo sritis

Šios TSS geografinė taikymo sritis yra transeuropinė geležinkelių sistema, t. y. transeuropinės paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos, kaip nustatyta Direktyvos 2008/57/EB (toliau – Geležinkelių sąveikos direktyva) I priedo 1 ir 2 punktuose.

1.3.   Šios TSS turinys

Pagal Geležinkelių sąveikos direktyvos 5 straipsnio 3 dalį šioje TSS:

1)	nurodoma numatyta jos taikymo sritis (2 skyrius „Posistemių apibrėžtis ir taikymo sritis“);

2)	nustatomi esminiai reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiams ir jų sąsajoms su kitais posistemiais (3 skyrius „Esminiai reikalavimai kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiams“);

3)	nustatomos funkcinės ir techninės specifikacijos, kurias turi atitikti posistemiai ir jų sąsajos su kitais posistemiais (4 skyrius „Posistemių apibūdinimas“);

4)	nustatomos sąveikos sudedamosios dalys ir sąsajos, kurioms turi būti taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, ir kurios yra būtinos sąveikai transeuropinėje geležinkelių sistemoje užtikrinti (5 skyrius „Sąveikos sudedamosios dalys“);

5)	kiekvienu konkrečiu atveju nustatoma, kokios procedūros turi būti taikomos vertinant sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį ir tinkamumą naudoti bei atliekant posistemių EB patikrą (6 skyrius „Sąveikos sudedamųjų dalių atitikties ir (arba) tinkamumo naudoti vertinimas ir posistemių patikra“);

6)	nurodoma šios TSS įgyvendinimo strategija (7 skyrius „Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių TSS įgyvendinimas“);

7)	nurodoma reikalinga šiuos posistemius eksploatuojančio, jų techninę priežiūrą vykdančio ir TSS įgyvendinančio personalo profesinė kvalifikacija, darbuotojų sveikatos ir darbo saugos sąlygos (4 skyrius „Posistemių apibūdinimas“).

Pagal Geležinkelių sąveikos direktyvos 5 straipsnio 5 dalį 7 skyriuje („Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių TSS įgyvendinimas“) nurodomos specifiniais atvejais taikytinos nuostatos.

Be to, šios TSS 4 skyriuje („Posistemių apibūdinimas“) išsamiai išdėstytos specialios eksploatavimo ir techninės priežiūros taisyklės, taikomos 1.1 ir 1.2 skirsniuose nurodytoje srityje.

2.   POSISTEMIŲ APIBRĖŽTIS IR TAIKYMO SRITIS

2.1.   Įvadas

Geležinkelių sąveikos direktyvos II priede kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai apibrėžti kaip „visa įranga, reikalinga saugai užtikrinti ir traukinių, kuriems leista važiuoti tinklu, judėjimui valdyti ir kontroliuoti“.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių ypatybės:

1)	funkcijos, kurios yra būtinos siekiant saugiai valdyti geležinkelių eismą ir kurios yra būtinos eksploatuojant, įskaitant tas funkcijas, kurias privaloma taikyti avariniu režimu (1);

2)

sąsajos;

3)	eksploatacinių savybių lygis, būtinas, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų.

2.2.   Taikymo sritis

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių TSS nustatomi tik tie reikalavimai, kurie yra būtini transeuropinės geležinkelių sistemos sąveikai ir esminių reikalavimų laikymusi užtikrinti.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sudedamosios dalys:

1)	traukinio apsaugos sistema;

2)	radijo ryšio sistema;

3)	traukinio buvimo vietos nustatymo sistema.

A klasės traukinio apsaugos sistema – ERTMS ir (arba) ETCS, A klasės radijo ryšio sistema – GSM-R.

A klasės traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų atžvilgiu šioje TSS nustatomi tik sąsajos su kitais posistemiais reikalavimai.

B klasės sistemos yra ribotas traukinio apsaugos senųjų kontrolės, valdymo ir signalizacijos sistemų, kurios buvo naudojamos iki 2001 m. balandžio 20 d., rinkinys. B klasės sistemų sąrašas nustatytas Europos geležinkelių agentūros techniniame dokumente „CCS B klasės sistemų sąrašas“ (ERA/TD/2011–11, 1.0 versija).

Reikalavimai riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui nustatyti kaip A klasės judriojo radijo ryšio ir traukinio apsaugos sistemoms taikomi reikalavimai.

Reikalavimai geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui nustatyti kaip:

1)	reikalavimai A klasės radijo ryšio tinklui;

2)	reikalavimai A klasės traukinio apsaugos sistemoms;

3)	reikalavimai traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų sąsajai, skirti jų suderinamumui su riedmeniu užtikrinti.

2.3.   Taikymo lygiai (ERTMS ir (arba) ETCS)

Šioje TSS nustatytomis sąsajomis apibrėžiamos duomenų perdavimo į traukinius ir (prireikus) iš traukinių priemonės. Šioje TSS nurodytose ERTMS ir ETCS specifikacijose nustatyti taikymo lygiai, iš kurių, diegiant geležinkelio kelio įrangą, galima pasirinkti konkrečius reikalavimus atitinkančias perdavimo priemones.

Šioje TSS nustatyti reikalavimai visiems taikymo lygiams.

Traukinį su riedmenyje įdiegta A klasės traukinio apsaugos sistema, atitinkančia tam tikrą taikymo lygį, turi būti galima eksploatuoti to lygio arba bet kurio kito žemesnio lygio linijose. Todėl:

—	traukinį su riedmenyse įdiegta A klasės traukinio apsaugos sistema, atitinkančia antrąjį lygį, turi būti galima eksploatuoti šio lygio ir pirmojo lygio geležinkelio linijose,

—

nereikalaujama, kad traukinyje su riedmenyse įdiegta pirmo lygio A klasės traukinio apsaugos sistema būtų įranga, tinkama perduoti duomenis GSM-R radijo ryšiu, tačiau jame turi būti įdiegtos visos antrojo lygio funkcijos ir taip užtikrinta, kad vėliau tik prijungus įrangą, tinkamą perduoti duomenis GSM-R radijo ryšiu, jo įranga atitiktų antrą lygį.

3.   ESMINIAI REIKALAVIMAI KONTROLĖS, VALDYMO IR SIGNALIZACIJOS POSISTEMIAMS

3.1.   Bendrieji reikalavimai

Geležinkelių sąveikos direktyvoje reikalaujama, kad posistemiai ir sąveikos sudedamosios dalys, įskaitant sąsajas, atitiktų esminius reikalavimus, bendrais bruožais nustatytus tos direktyvos III priede.

Esminiai reikalavimai:

1)

sauga;

2)	patikimumas ir parengtis;

3)	žmonių sveikata;

4)	aplinkosauga;

5)	techninis suderinamumas.

Esminiai reikalavimai A klasės sistemoms aprašyti toliau.

Už reikalavimų B klasės sistemoms nustatymą atsakinga atitinkama valstybė narė.

3.2.   Konkretūs kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių aspektai

3.2.1.   Sauga

Kiekvienu projektu, kuriam taikoma ši specifikacija, turi būti įgyvendinamos priemonės, būtinos užtikrinti, kad kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio taikymo srityje galinčio nutikti incidento rizikos lygis būtų ne didesnis už leidžiamą teikiant paslaugas. Tuo tikslu taikomas 2009 m. balandžio 24 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 352/2009 dėl bendrojo saugos būdo, susijusio su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/49/EB 6 straipsnio 3 dalies a punkte nurodyta pavojaus analize ir įvertinimu, priėmimo (2) (bendrasis saugos būdas).

Kad priemonės, kurių imtasi saugai užtikrinti, nekeltų pavojaus sąveikai, turi būti laikomasi 4.2.1 skirsnyje („Sąveikai svarbios kontrolės, valdymo ir signalizacijos saugos savybės“) nustatyto pagrindinio parametro reikalavimų.

ERTMS ir ETCS A klasės sistemų atveju saugos tikslas paskirstytas riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiams. Išsamūs reikalavimai apibrėžti pagrindiniu parametru, nustatytu 4.2.1 skirsnyje („Sąveikai svarbios kontrolės, valdymo ir signalizacijos saugos savybės“). Šio saugos reikalavimo turi būti laikomasi kartu su parengties reikalavimais, nustatytais 3.2.2 skirsnyje („Patikimumas ir parengtis“).

3.2.2.   Patikimumas ir parengtis

A klasės sistemos atveju patikimumo ir parengties tikslai paskirstyti riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiams. Išsamūs reikalavimai apibrėžti pagrindiniu parametru, nustatytu 4.2.1 skirsnyje („Sąveikai svarbios kontrolės, valdymo ir signalizacijos saugos savybės“).

Posistemio sudedamosioms dalims senėjant ir dėvintis stebimas rizikos lygis. Laikomasi 4.5 skirsnyje nustatytų techninės priežiūros reikalavimų.

3.2.3.   Sveikata

Pagal ES teisės aktus ir juos atitinkančius nacionalinės teisės aktus imamasi priemonių siekiant užtikrinti, kad kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose naudojamos medžiagos ir šių posistemių konstrukcija nekeltų pavojaus prieigą prie jų turinčių asmenų sveikatai.

3.2.4.   Aplinkosauga

Pagal ES teisės aktus ir juos atitinkančius nacionalinės teisės aktus:

1)	didele šiluma ar ugnimi veikiamos kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos išskiriamas aplinkai pavojingų dūmų arba dujų kiekis neviršija ribinių verčių;

2)	kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangoje nėra medžiagų, kurios, naudojamos įprastu būdu, galėtų pernelyg užteršti aplinką;

3)	kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangai taikomi galiojantys Europos teisės aktai, kuriais nustatomi elektromagnetinių trukdžių geležinkelio teritorijoje ir jutos tiems trukdžiams apribojimai;

4)	kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga atitinka galiojančias akustinės taršos taisykles;

5)	kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga nekelia neleistino dydžio vibracijos, kuri galėtų kelti pavojų infrastruktūros vientisumui (kai infrastruktūra yra tinkamai techniškai prižiūrima).

3.2.5.   Techninis suderinamumas

Techninis suderinamumas apima sąveikai užtikrinti būtinas funkcijas, sąsajas ir eksploatacines savybes.

Techninio suderinamumo reikalavimai skirstomi į šias tris kategorijas:

1)	pirmosios kategorijos reikalavimais nustatomi bendrieji techniniai sąveikos užtikrinimo reikalavimai, t. y. aplinkos sąlygos, vidinio elektromagnetinio suderinamumo (EMS) geležinkelio teritorijoje reikalavimai ir montavimo reikalavimai. Šie suderinamumo reikalavimai nustatyti šiame skyriuje;

2)	antrosios kategorijos reikalavimais apibūdinama, kaip techniniu požiūriu turi būti taikomi ir kokias funkcijas turi atlikti kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai, kad būtų užtikrinta sąveika. Šios kategorijos reikalavimai nustatyti 4 skyriuje;

3)	trečiosios kategorijos reikalavimais apibūdinama, kaip turi būti eksploatuojami kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai, kad būtų užtikrinta sąveika. Šios kategorijos reikalavimai nustatyti 4 skyriuje.

3.2.5.1.   Konstrukcinis suderinamumas

3.2.5.1.1.   Fizinės aplinkos sąlygos

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangą galima eksploatuoti teritorijai, kurioje yra atitinkama transeuropinės geležinkelių sistemos dalis, būdingomis klimato ir fizinėmis sąlygomis.

Laikomasi 4.2.16 skirsnyje („Aplinkos sąlygos“) nustatytų pagrindinio parametro reikalavimų.

3.2.5.1.2.   Geležinkelio vidinis elektromagnetinis suderinamumas

Pagal ES teisės aktus ir juos atitinkančius nacionalinės teisės aktus kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga netrukdo veikti kitai kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangai ir kitiems posistemiams ir jai netrukdo ta kita įranga ar posistemiai.

Pagrindinis parametras, susijęs su riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos elektromagnetiniu suderinamumu, aprašytas 4.2.11 skirsnyje („Elektromagnetinis suderinamumas“).

3.2.5.2.   Kontrolės, valdymo ir signalizacijos suderinamumas

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sąveikos reikalavimai nustatyti 4 skyriuje.

Be to, šia TSS užtikrinama transeuropinių greitųjų geležinkelių ir paprastųjų geležinkelių sistemų kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių techninė sąveika, kai abiejose sistemose įrengtos A klasės sistemos.

4.   POSISTEMIŲ APIBŪDINIMAS

4.1.   Įvadas

Pagal susijusius esminius reikalavimus kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai apibūdinami šiais pagrindiniais parametrais:

1)	sąveikai svarbios kontrolės, valdymo ir signalizacijos saugos savybės (4.2.1 skirsnis);

2)	riedmens ERTMS ir ETCS funkcijos (4.2.2 skirsnis);

3)	geležinkelio kelio ERTMS ir ETCS funkcijos (4.2.3 skirsnis);

4)	geležinkeliams skirtos judriojo ryšio (GSM-R) funkcijos (4.2.4 skirsnis);

5)	ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos (4.2.5 skirsnis);

6)	riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos (4.2.6 skirsnis);

7)	geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos (4.2.7 skirsnis);

8)	raktų paskirstymas (4.2.8 skirsnis);

9)	ETCS identifikatorių tvarkymas (4.2.9 skirsnis);

10)	traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos (4.2.10 skirsnis);

11)	riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos elektromagnetinis suderinamumas (4.2.11 skirsnis);

12)	ERTMS ir ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja (4.2.12 skirsnis);

13)	GSM-R sistemos mašinisto ir įrangos sąsaja (4.2.13 skirsnis);

14)	sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimo įranga (4.2.14 skirsnis);

15)	geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos objektų matomumas (4.2.15 skirsnis);

16)	aplinkos sąlygos (4.2.16 skirsnis).

Visi 4.2 skirsnio („Funkciniai ir techniniai reikalavimai posistemiams“) reikalavimai dėl atitikties šiems pagrindiniams parametrams taikomi A klasės sistemai.

Už B klasės sistemoms ir specialiesiems perdavimo moduliams (SPM) keliamus reikalavimus (kuriais sudaroma galimybė A klasės riedmens sistemą eksploatuoti B klasės infrastruktūroje) atsakinga atitinkama valstybė narė.

Ši TSS pagrįsta geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių suderinamumo su TSS atitinkančiais riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiais užtikrinimo principais. Tuo tikslu:

1)	riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio funkcijos, sąsajos ir eksploatacinės savybės standartizuotos, kad kiekvienas traukinys prognozuojamu būdu reaguotų į duomenis, gautus iš geležinkelio kelio įrangos;

2)

geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio atveju šioje TSS visiškai standartizuotas duomenų perdavimas iš geležinkelio kelio įrangos traukinio įrangai ir iš traukinio įrangos geležinkelio kelio įrangai. Tolesniuose skirsniuose nurodytomis specifikacijomis suteikiama galimybė lanksčiai diegti geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio funkcijas, kad jos būtų kuo geriau integruotos į geležinkelių sistemą. Šis lankstumas išnaudojamas neribojant TSS atitinkančių riedmens posistemių judėjimo.

Kontrolės, valdymo ir signalizacijos funkcijos skirstomos į kategorijas pagal tai, ar tos funkcijos yra privalomos (P), ar neprivalomos (N). ERTMS ir ETCS funkcijų kategorijos apibrėžtos A priedo 4.1 skirsnio a punkte, GSM-R sistemos funkcijų – 4.1 skirsnio b punkte; be to, šiuose tekstuose nurodoma, pagal kokį principą grupuojamos tos funkcijos.

A priedo 4.1 skirsnio c punkte pateikiamas A priede nurodytose specifikacijose vartojamų ERTMS ir ETCS terminų sąrašas ir jų apibrėžtys.

Kaip nurodyta 2.2 skirsnyje („Taikymo sritis“), kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai sudaryti iš trijų dalių.

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyta, kurie pagrindiniai parametrai svarbūs kiekvienam posistemiui ir kiekvienai daliai.

Posistemis	Dalis	Pagrindiniai parametrai
Riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis	Traukinio apsaugos sistema	4.2.1, 4.2.2, 4.2.5, 4.2.6, 4.2.8, 4.2.9, 4.2.12, 4.2.14, 4.2.16
	Radijo ryšio sistema	4.2.4, 4.2.5, 4.2.6, 4.2.13, 4.2.14, 4.2.16
Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis	Traukinio apsaugos sistema	4.2.3, 4.2.5, 4.2.7, 4.2.8, 4.2.9, 4.2.15, 4.2.16
	Radijo ryšio sistema	4.2.4, 4.2.5, 4.2.7, 4.2.16
	Traukinio buvimo vietos nustatymo sistema	4.2.10, 4.2.11, 4.2.16

Atsižvelgiant į 3 skyriuje išdėstytus esminius reikalavimus, kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiams taikomi toliau išdėstyti funkciniai ir techniniai reikalavimai.

4.2.   Funkciniai ir techniniai reikalavimai posistemiams

4.2.1.   Sąveikai svarbios kontrolės, valdymo ir signalizacijos saugos savybės

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinami reikalavimai riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiams, susiję su 3.2.1 skirsniu („Sauga“) ir 3.2.2 skirsniu („Patikimumas ir parengtis“).

Siekiant užtikrinti diegiamų riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sąveiką laikomasi šių nuostatų:

1)

projektuojant, diegiant ir eksploatuojant riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius nekeliama jokių papildomų reikalavimų: a) riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sąsaja siejamiems įrenginiams, išskyrus šioje TSS nustatytus reikalavimus; b) bet kuriam kitam posistemiui, išskyrus atitinkamose TSS nustatytus reikalavimus;

2)	laikomasi toliau 4.2.1.1 ir 4.2.1.2 skirsniuose nustatytų reikalavimų.

4.2.1.1.   Sauga

Riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai atitinka šioje TSS nustatytus reikalavimus ERTMS ir ETCS įrangai bei įrenginiams.

Su riedmens ir geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS susijusiam pavojui „ERTMS ir (arba) ETCS rekomenduojamo greičio ir (arba) nuotolio ribinių verčių viršijimas“ taikomas 10– 9 h– 1 leidžiamasis atsitiktinių trikčių lygis. Žr. A priedo 4.2.1 skirsnio a punktą.

Siekiant užtikrinti sąveiką riedmens ERTMS ir (arba) ETCS visiškai atitinka visus A priedo 4.2.1 skirsnyje nustatytus reikalavimus. Tačiau geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS galima taikyti mažesnius reikalavimus, jeigu naudojant TSS atitinkančius riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius užtikrinamas paslaugai taikomas saugos lygis.

Reikalavimai dėl pavojų, susijusių su mašinisto ir riedmens ERTMS ir (arba) ETCS sąsajos klaidomis, yra neišspręstas klausimas.

4.2.1.2.   Parengtis ir patikimumas

Riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai atitinka šioje TSS nustatytus reikalavimus. Parengties ir patikimumo reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.1 skirsnio b punkte.

Rizikos lygis kontroliuojamas per visą įrenginių eksploatavimo laikotarpį. Laikomasi 4.5 skirsnyje („Techninės priežiūros taisyklės“) nustatytų techninės priežiūros reikalavimų.

4.2.2.   Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos

Pagrindiniu riedmens ERTMS ir (arba) ETCS funkcijų parametru apibūdinamos visos funkcijos, būtinos, kad traukinys važiuotų saugiai. Pagrindinė funkcija – automatinės traukinio apsaugos ir riedmens signalizacijos užtikrinimas:

1)	traukinio savybių (pvz., didžiausio leidžiamo traukinio greičio, stabdymo parametrų) nustatymas;

2)	stebėjimo režimo parinkimas remiantis iš geležinkelio kelio įrangos gauta informacija;

3)	nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo funkcijų vykdymas;

4)	traukinio buvimo vietos nustatymas pagal „Eurobalise“ koordinačių sistemą;

5)	važiavimo greičio dinaminio profilio apskaičiavimas, remiantis traukinio savybėmis ir iš geležinkelio kelio įrangos gauta informacija;

6)	važiavimo greičio dinaminio profilio stebėjimas;

7)	įsikišimo funkcijos užtikrinimas.

Šios funkcijos įgyvendinamos pagal A priedo 4.2.2 skirsnio b punktą, jų veikimas atitinka A priedo 4.2.2 skirsnio a punktą.

Bandymų reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.2 skirsnio c punkte.

ETCS įrenginių identifikatoriai tvarkomi pagal 4.2.9 skirsnį („ETCS identifikatorių tvarkymas“).

Pagrindinės funkcijos papildomos kitomis funkcijomis, kurioms taip pat taikomi A priedo 4.2.2 skirsnio a ir b punktai ir papildomi toliau nurodyti reikalavimai:

1.

Ryšys su geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu: a) duomenų perdavimas „Eurobalise“ sistema. Žr. 4.2.5.2 skirsnį („Eurobalise“ sistemos ryšys su traukiniu); b) duomenų perdavimas „Euroloop“ sistema. Žr. 4.2.5.3 skirsnį („Euroloop“ sistemos ryšys su traukiniu). Užtikrinti šią funkciją riedmenyse neprivaloma, nebent „Euroloop“ sistema įdiegta pirmojo lygio geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS sistemose ir saugos sumetimais (pvz., pavojingų vietų apsaugos tikslais) nustatytas nulinis paleidimo greitis; c) radijo duomenų perdavimas informacijai atnaujinti. Žr. A priedo 4.2.2 skirsnio d punktą, 4.2.5.1 skirsnį („Radijo ryšys su traukiniu“), 4.2.6.2 skirsnį („GSM-R radijo duomenų perdavimo sistemos ir ERTMS ir (arba) ETCS sąsaja“) ir 4.2.8 skirsnį („Raktų paskirstymas“). Užtikrinti šią funkciją riedmenyse neprivaloma, jeigu radijo duomenų perdavimo informacijai atnaujinti radijo ryšio priemonėmis sistema yra įdiegta pirmojo lygio geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS priemonėse ir saugos sumetimais nustatytas nulinis paleidimo greitis (pvz., pavojingų vietų apsaugos tikslais); d) radijo duomenų perdavimas. Žr. A priedo 4.2.5.1 skirsnį („Radijo ryšys su traukiniu“), 4.2.6.2 skirsnį („GSM-R radijo duomenų perdavimo sistemos ir ERTMS ir (arba) ETCS sąsaja“) ir 4.2.8 skirsnį („Raktų paskirstymas“). Riedmenims privaloma tik naudojant antrojo lygio ERTMS ir (arba) ETCS arba trečiojo lygio ETCS.

2.	Ryšys su mašinistu. Žr. A priedo 4.2.2 skirsnio e punktą ir 4.2.12 skirsnį („ERTMS ir (arba) ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja“).

3.	Ryšys su SPM. Žr. 4.2.6.1 skirsnį („ERTMS ir (arba) ETCS ir SPM sąsaja“). Ši funkcija apima: a) SPM išvesties duomenų tvarkymą; b) SPM naudotinų duomenų teikimą; c) perėjimo nuo vieno SPM prie kito valdymą.

4.	Informacijos apie traukinio vientisumą (traukinio sąstato vientisumą) tvarkymas: privalomas trečiojo lygio sistemoms, neprivalomas pirmojo ir antrojo lygio sistemoms.

5.	Įrangos techninės būklės stebėjimas ir veikimo avariniu režimu užtikrinimas. Ši funkcija apima: a) riedmens ERTMS ir (arba) ETCS funkcijų aktyvinimą; b) veikimo avariniu režimu užtikrinimą; c) riedmens ERTMS ir (arba) ETCS funkcijų išjungimą.

6.	Kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimas. Žr. 4.2.14 skirsnį („Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimo įranga“).

7.	Informacijos ir (arba) įsakymų perdavimas ir informacijos apie riedmens būklę priėmimas į: a) mašinisto ir įrangos sąsają. Žr. 4.2.12 skirsnį („ERTMS ir (arba) ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja“); b) į traukinio sąsajos įrenginį ir (arba) iš jo. Žr. A priedo 4.2.2 skirsnio f punktą.

4.2.3.   Geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos. Juo apibūdinamos visos ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos, reikalingos, kad tam tikras traukinys galėtų saugiai važiuoti geležinkeliu.

Pagrindinės funkcijos:

1)	tam tikro traukinio buvimo vietos nustatymas pagal „Eurobalise“ koordinačių sistemą (antrasis ir trečiasis lygiai);

2)	geležinkelio kelio signalizavimo įrangos informacijos konvertavimas į standartinį formatą, skirtą riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui;

3)	leidimų važiuoti, nurodant geležinkelio kelio aprašą ir konkrečiam traukiniui skirtus įsakymus, perdavimas.

Šios funkcijos įgyvendinamos pagal A priedo 4.2.3 skirsnio b punktą, jų veikimas atitinka A priedo 4.2.3 skirsnio a punktą.

Bandymų reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.3 skirsnio c punkte.

ETCS įrenginių identifikatoriai tvarkomi pagal 4.2.9 skirsnį („ETCS identifikatorių tvarkymas“).

Pagrindinės funkcijos papildomos kitomis funkcijomis, kurioms taip pat taikomi A priedo 4.2.3 skirsnio a ir b punktai ir papildomi toliau nurodyti reikalavimai:

1)

ryšys su riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiu. Tai yra: a) duomenų perdavimas „Eurobalise“ sistema. Žr. 4.2.5.2 skirsnį („Eurobalise“ sistemos ryšys su traukiniu) ir 4.2.7.4 skirsnį („Eurobalise“ sistemos ir (arba) geležinkelio kelio elektroninio modulio (GKEM) tarpusavio sąsaja); b) duomenų perdavimas „Euroloop“ sistema. Žr. 4.2.5.3 skirsnį („Euroloop“ sistemos ryšys su traukiniu) ir 4.2.7.5 skirsnį („Euroloop“ sistemos ir GKEM sąsaja). „Euroloop“ sistema naudotina tik pirmojo lygio sistemose, tačiau ir jose nėra privaloma; c) radijo duomenų perdavimas informacijai atnaujinti. Žr. A priedo 4.2.3 skirsnio d punktą, 4.2.5.1 skirsnį („Radijo ryšys su traukiniu“), 4.2.7.3 skirsnį („GSM-R ir geležinkelio kelio ETCS funkcijos“) ir 4.2.8 skirsnį („Raktų paskirstymas“). Informacijos atnaujinimas radijo ryšio priemonėmis naudotinas tik pirmojo lygio sistemose, tačiau ir jose nėra privalomas; d) radijo duomenų perdavimas. Žr. 4.2.5.1 skirsnį („Radijo ryšys su traukiniu“), 4.2.7.3 skirsnį („GSM-R ir geležinkelio kelio ETCS funkcijos“) ir 4.2.8 skirsnį („Raktų paskirstymas“). Radijo duomenų perdavimo sistema naudotina tik antrojo ir trečiojo lygio sistemose;

2)

informacijos ir (arba) įsakymų, perduodamų į riedmens ERTMS ir (arba) ETCS, pvz., informacijos, susijusios su oro sklendžių uždarymu ir atidarymu, pantografo pakėlimu ir nuleidimu, pagrindinio energijos jungiklio įjungimu ir (arba) išjungimu, perjungimu iš A traukos sistemos į B traukos sistemą, rengimas. Šių funkcijų diegimas geležinkelio kelio posistemyje neprivalomas;

3)	perėjimo iš vieno geležinkelių transporto eismo valdymo skyriaus (GTEVS) kontroliuojamos teritorijos į kito GTEVS kontroliuojamą teritoriją valdymas (taikoma tik antrojo ir trečiojo lygio sistemoms). Žr. 4.2.7.1 skirsnį („Funkcinė GTEVS sąsaja“) ir 4.2.7.2 skirsnį („Techninė GTEVS sąsaja“).

4.2.4.   Geležinkelių GSM-R sistemos judriojo ryšio funkcijos

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinamos radijo ryšio funkcijos. Šios funkcijos diegiamos riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiuose pagal toliau nurodytus reikalavimus.

4.2.4.1.   Pagrindinė ryšio funkcija

Bendrieji reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.4 skirsnio a punkte.

Be to, laikomasi šių reikalavimų:

1)	ASCI ypatybės (A priedo 4.2.4 skirsnio b punktas);

2)	SIM kortelė (A priedo 4.2.4 skirsnio c punktas);

3)	naudotojų signalizavimas kitiems naudotojams (A priedo 4.2.4 skirsnio d punktas);

4)	adresavimas pagal buvimo vietą (A priedo 4.2.4 skirsnio e punktas).

4.2.4.2.   Balso ir operatyvinio ryšio priemonės

Bendrieji reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.4 skirsnio f punkte.

Bandymų reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.4 skirsnio g punkte.

Be to, laikomasi šių reikalavimų:

1)	didelės svarbos pranešimų patvirtinimo (A priedo 4.2.4 skirsnio h punktas);

2)	funkcinio adresavimo (A priedo 4.2.4 skirsnio j punktas);

3)	funkcinių numerių pateikimo (A priedo 4.2.4 skirsnio k punktas).

4.2.4.3.   ETCS duomenų perdavimo priemonės

Bendrieji reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.4 skirsnio f punkte.

Bandymų reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.4 skirsnio g punkte.

Ši funkcija privaloma tik antrojo ir trečiojo lygių ETCS ir informacijos atnaujinimo radijo ryšio priemonėmis sistemose.

4.2.5.   ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos

Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi oro tarpo tarp geležinkelio kelio ir riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių reikalavimai. Jis taikomas atsižvelgiant į reikalavimus ERTMS ir (arba) ETCS įrangos ir GSM-R įrangos sąsajoms, nustatytus 4.2.6 skirsnyje („Vidinės riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąsajos“) ir 4.2.7 skirsnyje („Vidinės geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąsajos“).

Šis pagrindinis parametras apima:

1)	fizinių, elektros ir elektromagnetinių parametrų vertes, kurių turi būti laikomasi, kad įranga saugiai veiktų;

2)	naudotinas ryšio protokolas;

3)	ryšio kanalo parengtis.

Taikomi reikalavimai nurodyti toliau.

4.2.5.1.   Radijo ryšys su traukiniu

A klasės radijo ryšio sąsajos veikia GSM-R dažnių juostoje (žr. A priedo 4.2.5 skirsnio a punktą).

Protokolai atitinka A priedo 4.2.5 skirsnio b punktą.

Jeigu yra įdiegta informacijos atnaujinimo radijo ryšio priemonėmis sistema, laikomasi A priedo 4.2.5 skirsnio c punkte nustatytų reikalavimų.

4.2.5.2.   „Eurobalise“ sistemos ryšys su traukiniu

„Eurobalise“ sistemos ryšio sąsajos atitinka A priedo 4.2.5 skirsnio d punktą.

4.2.5.3.   „Euroloop“ sistemos ryšys su traukiniu

„Euroloop“ sistemos ryšio sąsajos atitinka A priedo 4.2.5 skirsnio e punktą.

4.2.6.   Riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos

Šis pagrindinis parametras sudarytas iš trijų dalių.

4.2.6.1.   ERTMS ir (arba) ETCS ir B klasės traukinio apsauga

Jeigu riedmenyje įdiegtos ERTMS ir (arba) ETCS ir B klasės traukinio apsaugos funkcijos, perėjimas nuo vienos funkcijos prie kitos gali būti valdomas naudojant standartinę sąsają, nurodytą A priedo 4.2.6 skirsnio a punkte.

A priedo 4.2.6 skirsnio b punkte nustatyta K sąsaja (reikalinga, kad tam tikri SPM galėtų priimti B klasės atsakiklių siunčiamą informaciją naudodami riedmens ERTMS ir (arba) ETCS anteną), o A priedo 4.2.6 skirsnio c punkte – G sąsaja (oro tarpas tarp riedmens ETCS antenos ir B klasės atsakiklių).

K sąsają diegti neprivaloma, bet jei tokia sąsaja diegiama, ji turi atitikti A priedo 4.2.6 skirsnio b punktą.

Be to, jei diegiama K sąsaja, riedmens duomenų perdavimo kanalo funkcijos turi užtikrinti galimybę tvarkyti A priedo 4.2.6 skirsnio c punkte nurodytas ypatybes.

Jeigu perėjimas nuo riedmens ERTMS ir (arba) ETCS traukinio apsaugos funkcijų prie riedmens B klasės traukinio apsaugos funkcijų (ir atvirkščiai) valdomas ne per standartinę sąsają, nurodytą A priedo 4.2.6 skirsnio a punkte, turi būti imamasi priemonių, kad dėl taikomo metodo geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui nebūtų keliama papildomų reikalavimų.

4.2.6.2.   GSM-R radijo duomenų perdavimo sistemos ir ERTMS ir (arba) ETCS sąsaja

A klasės radijo ryšio įrangos ir riedmens ERTMS ir (arba) ETCS sąsajos funkcijų reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.6 skirsnio d punkte.

Jeigu įdiegta informacijos atnaujinimo radijo ryšio priemonėmis sistema, laikomasi A priedo 4.2.6 skirsnio e punkte nustatytų reikalavimų.

4.2.6.3.   Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas

Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo funkcijos ir riedmens ETCS sąsaja atitinka A priedo 4.2.6 skirsnio f punkto reikalavimus. Šis pagrindinis parametras papildomas šia sąsaja tik tuo atveju, jeigu nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo įranga tiekiama kaip atskira sąveikos sudedamoji dalis (žr. 5.2.2 skirsnį „Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas“).

4.2.7.   Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio vidinės sąsajos

Šis pagrindinis parametras sudarytas iš penkių dalių.

4.2.7.1.   Funkcinė GTEVS sąsaja

Šia sąsaja apibrėžiami duomenys, kuriais keičiamasi tarp gretimų GTEVS, siekiant užtikrinti, kad traukinys galėtų saugiai pervažiuoti iš vieno GTEVS kontroliuojamos teritorijos į kito GTEVS kontroliuojamą teritoriją:

1)	informacija, kurią „perduodantysis“ GTEVS perduoda „priimančiajam“ GTEVS;

2)	informacija, kurią „priimantysis“ GTEVS perduoda „perduodančiajam“ GTEVS.

Reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.7 skirsnio a punkte.

4.2.7.2.   GTEVS ir GTEVS

Tai techninė GTEVS sąsaja. Reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.7 skirsnio b punkte.

4.2.7.3.   GSM-R ir geležinkelio kelio ETCS

Tai A klasės radijo ryšio sistemos ir geležinkelio kelio ETCS funkcijų sąsaja. Reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.7 skirsnio c punkte.

4.2.7.4.   „Eurobalise“ ir GKEM

Tai „Eurobalise“ ir GKEM sąsaja. Reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.7 skirsnio d punkte.

Šis pagrindinis parametras papildomas šia sąsaja tik tuo atveju, jeigu „Eurobalise“ ir GKEM tiekiami kaip atskiros sąveikos sudedamosios dalys (žr. 5.2.2 skirsnį „Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas“).

4.2.7.5.   „Euroloop“ ir GKEM

Tai „Euroloop“ sistemos ir GKEM sąsaja. Reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.7 skirsnio e punkte.

Šis pagrindinis parametras papildomas šia sąsaja tik tuo atveju, jeigu „Euroloop“ sistema ir GKEM tiekiami kaip atskiros sąveikos sudedamosios dalys (žr. 5.2.2 skirsnį „Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas“).

4.2.8.   Raktų paskirstymas

Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi šifravimo raktų, naudojamų radijo ryšiu perduodamiems duomenims apsaugoti, tvarkymo reikalavimai.

Reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.8 skirsnio a punkte. Šios TSS taikymo sričiai priskiriami tik tie reikalavimai, kurie yra susiję kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos sąsajomis.

4.2.9.   ETCS identifikatorių tvarkymas

Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi geležinkelio kelio ir riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio įrenginių ETCS identifikatoriai.

Reikalavimai nustatyti A priedo 4.2.9 skirsnio a punkte.

4.2.10.   Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos

Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų ir riedmens sąsajos reikalavimai.

Sąsajos reikalavimai, kuriuos turi atitikti traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos, nustatyti A priedo 4.2.10 skirsnio a punkte.

4.2.11.   Riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos elektromagnetinis suderinamumas

Šiuo pagrindiniu parametru nustatomi sąsajai taikomi reikalavimai riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos elektromagnetiniam suderinamumui užtikrinti.

Reikalavimai, kuriuos turi atitikti traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos sąsaja, nustatyti A priedo 4.2.11 skirsnio a punkte.

4.2.12.   ERTMS ir (arba) ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinama informacija, iš ERTMS ir (arba) ETCS teikiama mašinistui ir mašinisto įvedama į riedmens ERTMS ir (arba) ETCS. Žr. A priedo 4.2.12 skirsnio a punktą.

Šis parametras apima:

1)	ergonomines savybes (įskaitant matomumą);

2)	rodytinas ERTMS ir (arba) ETCS funkcijas;

3)	mašinisto aktyvinamas ERTMS ir (arba) ETCS funkcijas.

4.2.13.   GSM-R sistemos mašinisto ir įrangos sąsaja

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinama iš GSM-R sistemos mašinistui teikiama ir į riedmens GSM-R sistemą mašinisto teikiama informacija. Žr. A priedo 4.2.13 skirsnio a punktą.

Šis parametras apima:

1)	ergonomines savybes (įskaitant matomumą);

2)	rodomas GSM-R sistemos funkcijas;

3)	siunčiamą su pranešimais susijusią informaciją;

4)	gaunamą su pranešimais susijusią informaciją.

4.2.14.   Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimo įranga

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinama:

1)	riedmens ERTMS ir (arba) ETCS ir riedmenyje įrengto duomenų registravimo įtaiso keitimasis duomenimis;

2)	ryšio protokolai;

3)	fizinė sąsaja.

Žr. A priedo 4.2.14 skirsnio a punktą.

4.2.15.   Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos objektų matomumas

Šiuo pagrindiniu parametru apibūdinama:

1)	geram matomumui užtikrinti būtinos šviesą atspindinčiųjų ženklų savybės;

2)	sąveikai užtikrinti tinkamų signalinių lentų savybės.

Žr. A priedo 4.2.15 skirsnio a punktą.

Be to, geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos objektai turi būti suderinti su mašinisto matymo lauko ir infrastruktūros reikalavimais.

4.2.16.   Aplinkos sąlygos

Laikomasi šioje TSS nurodytose specifikacijose nustatytų reikalavimų dėl aplinkos sąlygų.

4.3.   Funkciniai ir techniniai reikalavimai sąsajoms su kitais posistemiais

4.3.1.   Sąsaja su traukinių eismo organizavimo ir valdymo posistemiu

Sąsaja su traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS
Nuoroda į CCS TSS		Nuoroda į traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS
Parametras	Skirsnis	Parametras	Skirsnis
Eksploatavimo taisyklės (įprastomis sąlygomis ir avariniu režimu)	4.4	Taisyklių sąvadas	4.2.1.2.1
		Naudojimo taisyklės	4.4
Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos objektų matomumas	4.2.15	Signalų ir geležinkelio kelio ženklų matomumas	4.2.2.8
Traukinio stabdymo parametrai ir charakteristikos	4.2.2	Stabdymo charakteristikos	4.2.2.6
Smėlio barstymo įrangos naudojimas
Riedmenyje įrengtas rato antbriaunio tepimo įtaisas	4.2.10	Taisyklių sąvadas	4.2.1.2.1
Kompozicinių stabdžių trinkelių naudojimas
Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimo įranga	4.2.14	Duomenų registravimas traukinyje	4.2.3.5
ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.12	Traukinio numeris	4.2.3.2.1
GSM-R sistemos mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.13	Traukinio numeris	4.2.3.2.1

4.3.2.   Sąsaja su geležinkelių riedmenų posistemiu

Sąsaja su geležinkelių riedmenų TSS
CCS TSS		Nuoroda į geležinkelių riedmenų TSS
Parametras	Skirsnis	Parametras		Skirsnis
Suderinamumas su geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis. Riedmens konstrukcija	4.2.10	Riedmens savybės suderinamumui su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis, pagrįstomis geležinkelio kelio elektros grandine, užtikrinti	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS:
			aširačio vieta ašies	4.2.7.9.2
			apkrova smėlio	4.2.3.2
			barstymas aširačių	4.2.3.10
			elektrinė varža	4.2.3.3.1
			Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS	4.2.3.3.1.1
			Vagonų TSS	4.2.3.2
		Riedmens savybės suderinamumui su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis, pagrįstomis ašių skaitikliais, užtikrinti	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS
			aširačių geometrija	4.2.7.9.2
			ratai	4.2.7.9.3
			Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS	4.2.3.3.1.2
			Vagonų TSS	4.2.3.3.1
		Riedmens savybės suderinamumui su kilpiniais aptiktuvais užtikrinti	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS	Nėra
			Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS	4.2.3.3.1.3
			Vagonų TSS	Nėra
Riedmens elektromagnetinis suderinamumas su geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos įranga	4.2.11	Riedmens savybės suderinamumui su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis, pagrįstomis geležinkelio kelio elektros grandine, užtikrinti	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS	4.2.6.6.1
			Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS	4.2.3.3.1
			Vagonų TSS	Nėra
		Riedmens savybės suderinamumui su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis, pagrįstomis ašių skaitikliais, užtikrinti	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS	4.2.6.6.1
			Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS	4.2.3.3.2
			Vagonų TSS	Nėra
Traukinio stabdymo parametrai ir charakteristikos	4.2.2	Staigiojo stabdymo parametrai	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS
			Staigusis stabdymas	4.2.4.1
			Darbinis stabdymas	4.2.4.4
			Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS
			Staigusis stabdymas	4.2.4.5.2
			Darbinis stabdymas	4.2.4.5.3
			Vagonų TSS	4.2.4.1.2
Riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio antenų padėtis	4.2.2	Kinematinis gabaritas	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS	4.2.3.1
			Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS	4.2.3.1
			Vagonų TSS	Nėra
Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS funkcijų išjungimas	4.2.2	Eksploatavimo taisyklės	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS	4.2.7.9.1
			Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS	4.2.12.3
			Vagonų TSS	Nėra
Duomenų sąsajos	4.2.2	Stebėjimo ir diagnostikos principai	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS	4.2.7.10
			Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS	4.2.1.1
			Vagonų TSS	Nėra
Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos objektų matomumas	4.2.15	Išorės matomumas Priekiniai žibintai	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS	4.2.7.4.1.1
			Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS	4.2.7.1.1
			Vagonų TSS	Nėra
		Mašinisto išorės matymo laukas	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS
			Matymo laukas	4.2.2.6 skirsnio b punktas
			Priekinis stiklas	4.2.2.7
			Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS
			Matymo laukas	4.2.9.1.3.1
			Priekinis stiklas	4.2.9.2
			Vagonų TSS	Nėra
Sąsaja su kontrolei vykdyti skirtų duomenų registravimo įranga	4.2.14	Registravimo įtaisas	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS	4.2.7.10
			Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS	4.2.9.6
			Vagonų TSS	Nėra
Į riedmens įrangą perduodamos komandos	4.2.2	Fazių išskirstymas	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS	4.2.8.3.6.7
	4.2.3		Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS	4.2.8.2.9.8
			Vagonų TSS	Nėra
Staigiojo stabdymo komanda	4.2.2	Staigiojo stabdymo komanda	Greitųjų geležinkelių riedmenų TSS	Nėra
			Lokomotyvų ir keleivinių riedmenų TSS	4.2.4.4.1
			Vagonų TSS	Nėra

4.3.3.   Sąsajos su infrastruktūros posistemiu

Sąsaja su infrastruktūros TSS
CCS TSS		Nuoroda į infrastruktūros TSS
Parametras	Skirsnis	Parametras		Skirsnis
Traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos (vieta įrengti)	4.2.10	Mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas	Greitieji geležinkeliai	4.2.3
		Statinių artumo gabaritas	Paprastieji geležinkeliai	4.2.4.1
„Eurobalise“ ryšys (vieta įrengti)	4.2.5.2	Mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas	Greitieji geležinkeliai	4.2.3
		Statinių artumo gabaritas	Paprastieji geležinkeliai	4.2.4.1
„Euroloop“ ryšys (vieta įrengti)	4.2.5.3	Mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas	Greitieji geležinkeliai	4.2.3
		Statinių artumo gabaritas	Paprastieji geležinkeliai	4.2.4.1
Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos objektų matomumas	4.2.15	Mažiausias infrastruktūros statinių artumo gabaritas	Greitieji geležinkeliai	4.2.3
		Statinių artumo gabaritas	Paprastieji geležinkeliai	4.2.4.1

4.3.4.   Sąsajos su energijos posistemiu

Sąsaja su energijos TSS
CCS TSS		Energijos TSS
Parametras	Skirsnis	Parametras		Skirsnis
Į riedmens įrangą perduodamos komandos	4.2.2	Fazių išskirstymo sekcijos	Greitųjų geležinkelių energijos TSS	4.2.21
	4.2.3
		Sistemų atskyrimo ruožai		4.2.22
		Fazių išskirstymo sekcijos	Paprastųjų geležinkelių energijos TSS	4.2.19
		Sistemų atskyrimo ruožai		4.2.20

4.4.   Eksploatavimo taisyklės

Geležinkelių, kuriuose naudojamos ERTMS ir (arba) ETCS, eksploatavimo taisyklės nustatytos traukinių eismo organizavimo ir valdymo TSS.

4.5.   Techninės priežiūros taisyklės

Posistemių, kuriems taikoma ši TSS, techninės priežiūros taisyklėmis užtikrinama, kad visą posistemių eksploatavimo laiką 4 skyriuje nurodytuose pagrindiniuose parametruose pateiktos vertės atitiktų reikalaujamas ribas. Tačiau vykdant profilaktinę arba korekcinę techninę priežiūrą posistemis gali neatitikti pagrindiniuose parametruose nurodytų verčių; techninės priežiūros taisyklėmis užtikrinama, kad atliekant minėtus darbus nepablogėtų sauga.

Kad būtų pasiekti šie tikslai, už kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius atsakingas subjektas nustato techninės priežiūros taisykles. Kad būtų lengviau parengti šias taisykles, laikomasi toliau išdėstytų reikalavimų.

4.5.1.   Įrangos gamintojo atsakomybė

Posistemyje naudojamos įrangos gamintojas nurodo:

1)

visus techninės priežiūros reikalavimus ir procedūras (įskaitant įrangos techninės būklės stebėjimą, įvykių diagnozavimą, bandymo metodus ir priemones, būtiną profesinę kvalifikaciją), būtinas, kad visą įrangos naudojimo laiką (vežimas ir saugojimas prieš įrengiant, įprastas naudojimas, gedimai, remonto darbai, patikros ir techninės priežiūros darbai, eksploatacijos nutraukimas ir t. t.) būtų laikomasi esminių reikalavimų ir šios TSS privalomuose reikalavimuose nurodytų verčių;

2)	visą galimą sveikatos ir saugos riziką visuomenei ir techninės priežiūros personalui;

3)	linijos pirmosios techninės priežiūros sąlygas, t. y. apibūdina keičiamuosius mazgus (KM), nurodo patvirtintas suderinamos techninės ir programinės įrangos versijas, sugedusių KM keitimo procedūras, KM saugojimo ir sugedusių KM remonto sąlygas;

4)	patikras, kurias būtina atlikti, jei įrangą paveikė ypatingos sąlygos (pvz., nepalankios aplinkos sąlygos arba neįprasta smūginė apkrova);

5)	patikras, kurias būtina atlikti vykdant ne kontrolės, valdymo ir signalizacijos įrangos techninės priežiūros darbus, turinčius įtakos kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiams (pvz., keičiant rato skersmenį).

4.5.2.   Pareiškėjo atsakomybė už posistemio patikrą

Pareiškėjas:

1)	užtikrina, kad būtų apibrėžti visų šios TSS taikymo sričiai priklausančių sudedamųjų dalių (nepaisant, ar tai sąveikos sudedamosios dalys) techninės priežiūros reikalavimai, kaip aprašyta 4.5.1 skirsnyje („Įrangos gamintojo atsakomybė“);

2)	papildo pirmiau nurodytus reikalavimus, atsižvelgdamas į riziką, atsirandančią dėl įvairių posistemio sudedamųjų dalių sąveikos ir sąsajų su kitais posistemiais.

4.6.   Profesinė kvalifikacija

Posistemio ir įrangos gamintojai pateikia informaciją, kurios pakaktų nuspręsti, kokia profesinė kvalifikacija, būtina kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiams įrengti, jų galutinei patikrai atlikti ir techninei priežiūrai vykdyti. Žr. 4.5 skirsnį („Techninės priežiūros taisyklės“).

4.7.   Sveikatos ir saugos sąlygos

Imamasi ES teisės aktus ir su jais suderintus nacionalinės teisės aktus atitinkančių atsargumo priemonių, kad būtų užtikrinta techninės priežiūros ir eksploatavimo personalo sveikata ir sauga.

Gamintojai nurodo su jų įrangos ir posistemių naudojimu ir technine priežiūra susijusią riziką sveikatai ir saugai. Žr. 4.4 skirsnį („Eksploatavimo taisyklės“) ir 4.5 skirsnį („Techninės priežiūros taisyklės“).

4.8.   Registrai

Direktyvos 2008/57/EB 34 ir 35 straipsniuose numatytiems registrams teiktini duomenys yra nurodyti Komisijos įgyvendinimo sprendimuose 2011/665/ES (3) ir 2011/633/ES (4).

5.   SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS

5.1.   Apibrėžtis

Pagal Geležinkelių sąveikos direktyvos 2 straipsnio f punktą sąveikos sudedamosios dalys yra „bet kuri nedaloma sudedamoji dalis, sudedamųjų dalių grupė, mazgas, sukomplektuotas blokas, įtraukti arba ketinami įtraukti į posistemį, nuo kurių tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso geležinkelių sistemos sąveika. Sąvoka „sudedamoji dalis“ apima ir materialius objektus, ir nematerialius objektus, pvz., programinę įrangą.“

5.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių sąrašas

5.2.1.   Pagrindinės sąveikos sudedamosios dalys

Pagrindinės kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sąveikos sudedamosios dalys yra apibrėžtos:

1)	riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio – 5.1a lentelėje;

2)	geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio – 5.2a lentelėje.

5.2.2.   Sąveikos sudedamųjų dalių grupavimas

Pagrindinių sąveikos sudedamųjų dalių funkcijas galima grupuoti. Tuo atveju grupė apibrėžiama tomis funkcijomis ir likusiomis išorinėmis sąsajomis. Taip sudaryta grupė laikoma sąveikos sudedamąja dalimi.

1.	5.1.b lentelėje nurodytos riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąveikos sudedamųjų dalių grupės.

2.	5.2.b lentelėje nurodytos geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąveikos sudedamųjų dalių grupės.

5.3.   Sudedamųjų dalių eksploatacinės savybės ir specifikacijos

5 skyriuje pateiktose lentelėse apibūdinamos šios kiekvienos pagrindinės sąveikos sudedamosios dalies ar sudedamųjų dalių grupės savybės:

1)	3 skiltyje – funkcijos ir sąsajos. Atkreipkite dėmesį, kad kai kurios sąveikos sudedamųjų dalių funkcijos ir (arba) sąsajos neprivalomos;

2.	4 skiltyje – privalomi reikalavimai, taikomi atliekant kiekvienos funkcijos arba sąsajos (kai taikoma) vertinimą, nurodant atitinkamą 4 skyriaus skirsnį.

5.1.a   lentelė

Pagrindinės riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąveikos sudedamosios dalys

Eil. Nr.	Sąveikos sudedamoji dalis	Savybės	Specialieji reikalavimai, vertinami pagal 4 skyrių
1	Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS	Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	4.2.1 4.5.1
		Riedmens ETCS funkcijos (išskyrus nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimą)	4.2.2
		ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos	4.2.5
		— GTEVS (2 ir 3 lygiai)	4.2.5.1
		— Informacijos atnaujinimo radijo ryšio priemonėmis įtaisas (neprivaloma, 1 lygis)	4.2.5.1
		— „Eurobalise“ sistemos oro tarpas	4.2.5.2
		— „Euroloop“ sistemos oro tarpas (neprivaloma, 1 lygis)	4.2.5.3
		Sąsajos
		— SPM (K sąsajos diegimas neprivalomas)	4.2.6.1
		— Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos sąsaja	4.2.6.2
		— Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas	4.2.6.3
		— Raktų paskirstymo sistema	4.2.8
		— ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		— ERTMS ir (arba) ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.12
		— Traukinio sąsaja	4.2.2
		— Riedmenyje įrengtas registravimo įtaisas	4.2.14
		Fizinės aplinkos sąlygos	4.2.16
2	Nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo įranga	Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	4.2.1 4.5.1
		Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos: tik nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimas	4.2.2
		Sąsajos
		— Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS	4.2.6.3
		Aplinkos sąlygos	4.2.16
3	Išorinio SPM sąsaja	Sąsajos
		— Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS	4.2.6.1
4	GSM-R riedmens balso radijo ryšio įranga Pastaba. SIM kortelė, antena, jungiamieji kabeliai ir filtrai nėra šios sąveikos sudedamosios dalies dalys	Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga Pastaba. Saugos reikalavimai netaikomi	4.2.1 4.5.1
		Pagrindinės ryšio funkcijos	4.2.4.1
		Balso ir operatyvinio ryšio priemonės	4.2.4.2
		Sąsajos
		— GSM-R sistemos oro tarpas	4.2.5.1
		— GSM-R sistemos mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.13
		Aplinkos sąlygos	4.2.16
5	GSM-R ir ETCS tik duomenims perduoti skirta radijo ryšio įranga Pastaba. SIM kortelė, antena, jungiamieji kabeliai ir filtrai nėra šios sąveikos sudedamosios dalies dalys	Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga Pastaba. Saugos reikalavimai netaikomi	4.2.1 4.5.1
		Pagrindinės ryšio funkcijos	4.2.4.1
		ETCS duomenų perdavimo priemonės	4.2.4.3
		Sąsajos
		— Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS	4.2.6.2
		— GSM-R sistemos oro tarpas	4.2.5.1
		Aplinkos sąlygos	4.2.16
6	GSM-R SIM kortelė	Pagrindinės ryšio funkcijos	4.2.4.1
		Aplinkos sąlygos	4.2.16

5.1.b   lentelė

Riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąveikos sudedamųjų dalių grupės

Ši lentelė pateikiama kaip struktūros pavyzdys. Galimos ir kitokios grupės.

Eil. Nr.	Sąveikos sudedamųjų dalių grupė	Savybės	Specialieji reikalavimai, vertinami pagal 4 skyrių
1	Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo įranga	Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	4.2.1 4.5.1
		Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos	4.2.2
		ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos	4.2.5
		— GTEVS (2 ir 3 lygiai)	4.2.5.1
		— Informacijos atnaujinimo radijo ryšio priemonėmis įtaisas (neprivaloma, 1 lygis)	4.2.5.1
		— „Eurobalise“ sistemos oro tarpas	4.2.5.2
		— „Euroloop“ sistemos oro tarpas (neprivaloma, 1 lygis)	4.2.5.3
		Sąsajos
		— SPM (K sąsajos diegimas neprivalomas)	4.2.6.1
		— Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos sąsaja	4.2.6.2
		— Raktų paskirstymo sistema	4.2.8
		— ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		— ERTMS ir (arba) ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja	4.2.12
		— Traukinio sąsaja	4.2.2
		— Riedmenyje įrengtas registravimo įtaisas	4.2.14
		Fizinės aplinkos sąlygos	4.2.16

5.2.a   lentelė

Pagrindinės geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąveikos sudedamosios dalys

Eil. Nr.	Sąveikos sudedamoji dalis	Savybės	Specialieji reikalavimai, vertinami pagal 4 skyrių
1	GTEVS	Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	4.2.1 4.5.1
		Geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos (išskyrus „Eurobalise“, informacijos atnaujinimo radijo ryšio priemonėmis ir „Euroloop“ ryšį)	4.2.3
		ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos. Tik radijo ryšys su traukiniu	4.2.5.1
		Sąsajos
		— Gretimi GTEVS	4.2.7.1, 4.2.7.2
		— Geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos sąsaja	4.2.7.3
		— Raktų paskirstymo sistema	4.2.8
		— ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		Aplinkos sąlygos	4.2.16
2	Informacijos atnaujinimo radijo ryšio priemonėmis įtaisas	Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	4.2.1 4.5.1
		Geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos (išskyrus „Eurobalise“, „Euroloop“ ryšį ir 2 bei 3 lygių funkcijas)	4.2.3
		ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos. Tik radijo ryšys su traukiniu	4.2.5.1
		Sąsajos
		— Geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos sąsaja	4.2.7.3
		— Raktų paskirstymo sistema	4.2.8
		— ETCS identifikatorių tvarkymas	4.2.9
		— Centralizavimas ir GKEM	4.2.3
		Aplinkos sąlygos	4.2.16
3	„Eurobalise“ sistema	Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	4.2.1 4.5.1
		ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos. Tik „Eurobalise“ sistemos ryšys su traukiniu	4.2.5.2
		Sąsajos
		— GKEM ir „Eurobalise“ sistemos sąsaja	4.2.7.4
		Aplinkos sąlygos	4.2.16
4	„Euroloop“ sistema	Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	4.2.1 4.5.1
		ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos. Tik „Euroloop“ sistemos ryšys su traukiniu	4.2.5.3
		Sąsajos
		— GKEM ir „Euroloop“ sistemos sąsaja	4.2.7.5
		Aplinkos sąlygos	4.2.16
5	GKEM ir „Eurobalise“ sistema	Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	4.2.1 4.5.1
		Geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos (išskyrus informacijos atnaujinimo radijo ryšio priemonėmis ir „Euroloop“ ryšį ir 2 bei 3 lygių funkcijas)	4.2.3
		Sąsajos
		— GKEM ir „Eurobalise“ sistemos sąsaja	4.2.7.4
		Aplinkos sąlygos	4.2.16
6	GKEM ir „Euroloop“ sistema	Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	4.2.1 4.5.1
		Geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos (išskyrus informacijos atnaujinimo radijo ryšio priemonėmis, „Eurobalise“ ryšį ir 2 bei 3 lygių funkcijas)	4.2.3
		Sąsajos
		— GKEM ir „Euroloop“ sistemos sąsaja	4.2.7.5
		Aplinkos sąlygos	4.2.16

5.2.b   lentelė

Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sąveikos sudedamųjų dalių grupės

Ši lentelė pateikiama kaip struktūros pavyzdys. Galimos ir kitokios grupės.

Eil. Nr.	Sąveikos sudedamųjų dalių grupė	Savybės	Specialieji reikalavimai, vertintini pagal 4 skyrių
1	„Eurobalise“ „Eurobalise“ GKEM	Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	4.2.1 4.5.1
		Geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos (išskyrus „Euroloop“ ryšį ir 2 bei 3 lygių funkcijas)	4.2.3
		ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos. Tik „Eurobalise“ sistemos ryšys su traukiniu	4.2.5.2
		Aplinkos sąlygos	4.2.16
2	„Euroloop“ „Euroloop“ GKEM	Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	4.2.1 4.5.1
		Geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos (išskyrus „Eurobalise“ ryšį ir 2 bei 3 lygių funkcijas)	4.2.3
		ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos oro tarpo sąsajos. Tik „Euroloop“ sistemos ryšys su traukiniu	4.2.5.3
		Aplinkos sąlygos	4.2.16

6.   SUDEDAMŲJŲ DALIŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIŲ PATIKRA

6.1.   Įžanga

6.1.1.   Bendrieji principai

Atitiktis šios TSS 3 skyriuje nustatytiems esminiams reikalavimams užtikrinama laikantis 4 skyriuje nurodytų pagrindinių parametrų.

Atitiktis įrodoma:

1)	įvertinant 5 skyriuje nurodytų sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį (žr. 6.2 skirsnį);

2)	patikrinant posistemius (žr. 6.3 skirsnį),

tačiau tam tikrais atvejais kai kurių esminių reikalavimų laikymasis gali būti užtikrinamas pagal nacionalines taisykles, kai:

1)	naudojamos B klasės sistemos;

2)	klausimai neišspręsti TSS;

3)	taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos pagal Geležinkelių sąveikos direktyvos 9 straipsnį;

4)	tai susiję su 7.2.9 skirsnyje aprašytais specifiniais atvejais.

Tokiais atvejais atitikties toms taisyklėms vertinimas atliekamas pagal paskelbtas procedūras, o už jį atsakinga atitinkama valstybė narė.

6.1.2.   ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos bandymo principai

EB patikros deklaracijoje nurodytas riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis šioje TSS nurodytomis sąlygomis ir neatliekant jokių papildomų patikrų turėtų būti tinkamas naudoti kiekviename EB patikros deklaracijoje nurodytame geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemyje.

Kad būtų lengviau tai pasiekti, taikomos:

1)	riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių projektavimo ir įrengimo taisyklės;

2)	bandymų specifikacijos siekiant įrodyti, kad riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai atitinka šios TSS reikalavimus ir yra tarpusavyje suderinami.

Kad ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R įrangos atitikties vertinimas būtų veiksmingesnis ir kad būtų lengviau pasiekti pirmiau minėtą tikslą, kiekviena valstybė narė Europos Komisijai pateikia eksploatacinių bandymų scenarijus, pagal kuriuos tikrinama geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R dalis ir jos sąveika su atitinkama riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio dalimi. Tie bandymų scenarijai:

1)	atitinka šioje TSS nurodytas specifikacijas ir juose pateikiamas techninis funkcijų ir eksploatacinių savybių (pvz., reakcijos laiko) aprašas, jeigu šios funkcijos ir savybės yra svarbios riedmens ir geležinkelio kelio posistemių sąveikai;

2)	pateikiami standartine forma. Žr. A priedo 4.2.2 skirsnio c punktą;

3)

jeigu A priedo 4.2.2 skirsnio c punkte nenurodyta kitaip, apima bent važiavimo pradžią, perėjimą nuo vieno lygio prie kito, perėjimą iš vieno linijoje naudojamo režimo į kitą, pagrindines nustatytas sąlygas, kuriose naudojamas avarinis režimas, avarinių pranešimų perdavimą ir kitus tam tikrai geležinkelio linijai svarbius aspektus.

Europos geležinkelio agentūra:

1)

skelbia preliminarius eksploatacinių bandymų scenarijus, sudarydama visoms suinteresuotosioms šalims galimybę pateikti pastabas dėl bandymų scenarijų atitikties šioje TSS nurodytoms specifikacijoms ir dėl tų scenarijų poveikio kitiems diegimo arba tobulinimo procesams. Kiekvieną kartą skelbiant nustatomas konkretus ne ilgesnis kaip šešių mėnesių laikotarpis pastaboms teikti;

2)	jeigu pastabos yra neigiamos, koordinuoja susijusių šalių pastangas, kad būtų pasiektas susitarimas, pvz., pakeičiant eksploatacinių bandymų scenarijus;

3)	palaipsniui kaupia ir viešai skelbia sėkmingai praėjusių pirmiau aprašytą etapą ir atitinkančių aplinkybes, susidarančias per įvairius diegimo procesus, bandymų scenarijų duomenų bazę;

4)	naudodamasi pirmiau minėta duomenų baze vertina, ar reikalingi papildomi privalomi bandymai ir ar būtina nustatyti papildomas riedmens ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių projektavimo taisykles.

6.2.   Sąveikos sudedamosios dalys

6.2.1.   Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sąveikos sudedamųjų dalių vertinimo procedūros

Prieš pateikdamas rinkai sąveikos sudedamąją dalį ir (arba) sąveikos sudedamųjų dalių grupes, gamintojas arba Europos Sąjungoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas pagal Geležinkelių sąveikos direktyvos 13 straipsnio 1 dalį ir IV priedą parengia EB atitikties deklaraciją.

Vertinimo procedūra atliekama naudojant vieną iš 6.2.2 skirsnyje („Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sąveikos sudedamųjų dalių moduliai“) nurodytų modulių.

EB tinkamumo naudoti deklaracija kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sąveikos sudedamosioms dalims neprivaloma, nes šios dalys turi visiškai atitikti visus susijusius pagrindinius parametrus. Ši atitiktis įrodoma pateikiant EB atitikties deklaraciją, ir jos pakanka, kad šias dalis būtų galima pateikti rinkai (5).

6.2.2.   Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sąveikos sudedamųjų dalių moduliai

Gamintojas arba Europos Sąjungoje įsisteigęs jo įgaliotasis atstovas gali pasirinkti vieną iš šių kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sąveikos sudedamųjų dalių vertinimo būdų:

1)	projektavimo ir tobulinimo etapu taikyti tipo tyrimo procedūrą (CB modulis), o gamybos etapu – gamybos kokybės valdymo sistema grindžiamą procedūrą (CD modulis);

2)	projektavimo ir tobulinimo etapu taikyti tipo tyrimo procedūrą (CB modulis) ir kartu taikyti gaminio patikra grindžiamą procedūrą (CF modulis);

3)	taikyti visiško kokybės valdymo sistemą ir projekto tyrimu grindžiamą procedūrą (CH1 modulis).

Be to, SIM kortelei, kaip sąveikos sudedamajai daliai, tikrinti gamintojas arba jo įgaliotasis atstovas gali pasirinkti CA modulį.

Šie moduliai išsamiai aprašyti 2010 m. lapkričio 9 d. Komisijos sprendime 2010/713/ES dėl atitikties ir tinkamumo naudoti vertinimo ir EB patikros procedūrų modulių, skirtų naudoti pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/57/EB priimtose techninėse sąveikos specifikacijose (6).

Taikant kai kuriuos iš modulių, reikėtų atsižvelgti į šiuos paaiškinimus:

1)	atliekant EB tipo tyrimą pagal CB modulio 2 dalį turi būti derinama produkcijos rūšis ir projekto tipas;

2)	atliekant gaminio patikrą pagal CF modulio 3 dalį (gaminio patikra) neleidžiama atlikti statistinių patikrų, t. y. visos sąveikos sudedamosios dalys turi būti tikrinamos individualiai.

6.2.3.   Vertinimo reikalavimai

Nepaisant to, koks modulis pasirenkamas:

1)	sąveikos sudedamosios dalies „riedmens ERTMS ir (arba) ETCS“ atveju laikomasi šios TSS 6.2.4.1 skirsnyje išdėstytų reikalavimų;

2)	vertinant šios TSS 5 skyriuje nustatytų sąveikos sudedamųjų dalių arba sąveikos sudedamųjų dalių grupių atitiktį atliekami 6.1 lentelėje nurodyti veiksmai. Visos patikros atliekamos remiantis atitinkama 5 skyriaus lentele ir joje nurodytais pagrindiniais parametrais.

6.1   lentelė

Aspektas	Kas turi būti vertinama	Patvirtinamieji įrodymai
Funkcijos, sąsajos ir eksploatacinės savybės	Patikrinti, ar įdiegtos visos atitinkamoje 5 skyriaus lentelėje nurodytuose pagrindiniuose parametruose apibūdintos privalomos funkcijos, sąsajos ir eksploatacinės savybės ir ar jos atitinka šios TSS reikalavimus.	Projekto dokumentai, konkrečių bandymų atlikimas ir bandymų scenarijų taikymas, kaip aprašyta atitinkamoje 5 skyriaus lentelėje nurodytuose pagrindiniuose parametruose.
	Patikrinti, kurios atitinkamoje 5 skyriaus lentelėje nurodytuose pagrindiniuose parametruose apibūdintos neprivalomos funkcijos ir sąsajos yra įdiegtos ir ar jos atitinka šios TSS reikalavimus.	Projekto dokumentai, konkrečių bandymų atlikimas ir bandymų scenarijų taikymas, kaip aprašyta atitinkamoje 5 skyriaus lentelėje nurodytuose pagrindiniuose parametruose.
	Patikrinti, kurios papildomos funkcijos ir sąsajos (nenurodytos šioje TSS) yra įdiegtos ir ar dėl jų nekyla konfliktų su šioje TSS nurodytomis funkcijomis.	Poveikio analizė.
Aplinka	Patikrinti atitiktį privalomoms aplinkos sąlygoms, nustatytoms atitinkamoje 5 skyriaus lentelėje nurodytuose pagrindiniuose parametruose.	Bandymai siekiant patikrinti, ar laikomasi atitinkamoje 5 skyriaus lentelėje nurodytuose pagrindiniuose parametruose nustatytų reikalavimų.
	Taip pat patikrinti, ar sąveikos sudedamoji dalis tinkamai veikia tomis aplinkos sąlygomis, kuriomis ją numatyta naudoti.	Bandymai pagal pareiškėjo specifikacijas.
Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	Patikrinti atitiktį saugos reikalavimams, aprašytiems atitinkamoje 5 skyriaus lentelėje nurodytuose pagrindiniuose parametruose, t. y.: 1) ar neviršijamas leidžiamasis gedimų dažnis (LGD) dėl atsitiktinių gedimų; 2) ar tobulinimo procesas užtikrina galimybę nustatyti ir pašalinti sistemingus gedimus.	1. Leidžiamojo atsitiktinių gedimų dažnio skaičiavimai remiantis pagrindžiamais patikimumo duomenų šaltiniais. 2.1. Gamintojo kokybės ir saugos valdymas per projektavimo, gamybos ir bandymų procesus atitinka pripažintą standartą (žr. pastabą). 2.2. Programinės įrangos kūrimo ciklas, techninės įrangos kūrimo ciklas ir techninės bei programinės įrangos integravimas įgyvendinami pagal pripažintą standartą (žr. pastabą). 2.3. Saugos patikros ir patvirtinimo procesas atliktas pagal pripažintą standartą (žr. pastabą) ir atitinka saugos reikalavimus, aprašytus atitinkamoje 5 skyriaus lentelėje nurodytuose pagrindiniuose parametruose. 2.4. Funkciniai ir techniniai saugos reikalavimai (tinkamas veikimas, kai nėra kitų trikčių; gedimų ir išorės veiksnių padariniai) tikrinami pagal pripažintą standartą (žr. pastabą). Pastaba. Standartas turi atitikti bent šiuos reikalavimus: 1) jis turi būti pripažintas geležinkelių sektoriuje. Jeigu taip nėra, standartas turės būti pagrįstas ir priimtinas paskelbtajai įstaigai; 2) jis turi būti susijęs su nagrinėjamų vertinamos sistemos pavojų valdymu; 3) jis turi būti viešai prieinamas visiems norintiems jį taikyti veiklos vykdytojams. Žr. A priedo A3 lentelę.
	Patikrinti, ar laikomasi pareiškėjo nurodytos siektinos kiekybinės patikimumo vertės.	Skaičiavimai.
	Patikrinti atitiktį techninės priežiūros reikalavimams (4.5.1 skirsnis).	Dokumentų tikrinimas.

6.2.4.   Ypatingi klausimai

6.2.4.1.   Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS

Ypatingas dėmesys skiriamas riedmens ERTMS ir (arba) ETCS, kaip sąveikos sudedamosios dalies, atitikties vertinimui, nes ji yra sudėtinga ir labai svarbi sąveikai užtikrinti.

Nepaisant to, kuris modulis (CB ar CH1) pasirinktas, paskelbtoji įstaiga patikrina, ar sąveikos sudedamosios dalies pavyzdys išlaikė visus bandymus pagal 4.2.2 skirsnyje („Riedmens ERTMS ir (arba) ETCS funkcijos“) nurodytą privalomą bandymų seką ir ar šie bandymai atlikti laboratorijoje, pagal 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 765/2008, nustatantį su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinantį Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (7), akredituotoje atlikti tokius bandymus.

Be to, siekiant geriau įsitikinti, ar riedmens ERTMS ir (arba) ETCS gali būti tinkamai eksploatuojamos naudojant įvairias geležinkelio kelio priemones, rekomenduojama išbandyti riedmens ERTMS ir (arba) ETCS pagal scenarijus, paimtus iš agentūros tvarkomos duomenų bazės ir neįtrauktus į privalomų bandymų specifikacijas; žr. 6.1.2 skirsnį („ERTMS ir (arba) ETCS ir GSM-R sistemos bandymų principai“). Prie sertifikato pridedamuose dokumentuose nurodomi iš duomenų bazės paimti scenarijai, pagal kuriuos buvo tikrinama sąveikos sudedamoji dalis.

6.2.4.2.   Specialusis perdavimo modulis (SPM)

Kiekviena valstybė narė atsakinga už tai, kad būtų patikrinta, ar SPM atitinka jam taikomus nacionalinius reikalavimus.

Siekiant patikrinti SPM sąsają su riedmens ERTMS ir (arba) ETCS, atitikties vertinimą turi atlikti paskelbtoji įstaiga.

6.2.4.3.   EB atitikties deklaracijos turinys

Geležinkelių sąveikos direktyvos IV priede nurodytoje EB patikros deklaracijoje turi būti pateikiama ši informacija apie sąveikos sudedamąją dalį:

1)	kokios neprivalomos ir papildomos funkcijos yra įdiegtos;

2)	taikomos aplinkos sąlygos.

6.3.   Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai

6.3.1.   Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių vertinimo procedūros

Šiame skyriuje aprašomos riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio EB patikros deklaracija ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio EB patikros deklaracija.

Pareiškėjo prašymu paskelbtoji įstaiga atlieka riedmens arba geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio EB patikrą pagal Geležinkelių sąveikos direktyvos VI priedą.

Pareiškėjas parengia riedmens arba geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio EB patikros deklaraciją pagal Geležinkelių sąveikos direktyvos 18 straipsnio 1 dalį ir V priedą.

EB patikros deklaracijos turinys atitinka Geležinkelių sąveikos direktyvos V priedą.

Vertinimo procedūra atliekama pagal vieną iš 6.3.2 skirsnyje („Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių moduliai“) nurodytų modulių.

Riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio EB patikros deklaracija ir geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio EB patikros deklaracija kartu su atitikties sertifikatais laikomos pakankamomis užtikrinti, kad šioje TSS nustatytomis sąlygomis posistemiai yra suderinami.

6.3.2.   Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių moduliai

Visi toliau nurodyti moduliai nustatyti Sprendime 2010/713/ES.

6.3.2.1.   Riedmens posistemis

Riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui patikrinti pareiškėjas gali pasirinkti vieną iš šių būdų:

1)	projektavimo ir tobulinimo etapu taikyti tipo tyrimo procedūrą (SB modulis), o gamybos etapu – gamybos proceso kokybės valdymo sistema grindžiamą procedūrą (SD modulis);

2)	projektavimo ir tobulinimo etapu taikyti tipo tyrimo procedūrą (SB modulis) ir kartu taikyti gaminio patikra grindžiamą procedūrą (SF modulis);

3)	taikyti visiško kokybės valdymo sistema ir projekto tyrimu grindžiamą procedūrą (SH1 modulis).

6.3.2.2.   Geležinkelio kelio posistemis

Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui patikrinti pareiškėjas gali pasirinkti vieną iš šių būdų:

1)	vieneto patikra grindžiamą procedūrą (SG modulis);

2)	projektavimo ir tobulinimo etapu taikyti tipo tyrimo procedūrą (SB modulis), o gamybos etapu – gamybos proceso kokybės valdymo sistema grindžiamą procedūrą (SD modulis);

3)	projektavimo ir tobulinimo etapu taikyti tipo tyrimo procedūrą (SB modulis) ir kartu taikyti gaminio patikra grindžiamą procedūrą (SF modulis);

4)	taikyti visiško kokybės valdymo sistema ir projekto tyrimu grindžiamą procedūrą (SH1 modulis).

6.3.2.3.   Riedmens ir geležinkelio kelio posistemių modulių naudojimo sąlygos

Remiantis SB modulio aprašo 4.2 skirsniu (tipo tyrimas), reikalaujama atlikti projekto apžvalgą.

Remiantis SH1 modulio aprašo 4.2 skirsniu (visiško kokybės valdymo sistema ir projekto tyrimu pagrįsta procedūra), reikia atlikti tipo tyrimą.

6.3.3.   Riedmens posistemio vertinimo reikalavimai

6.2 lentelėje nurodytos patikros, kurias būtina atlikti tikrinant riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemį, ir pagrindiniai parametrai, kuriuos turi atitikti posistemis.

Nepaisant to, kuris modulis pasirenkamas:

1)	atliekant patikrą turi būti įrodyta, kad į riedmenį integruotas riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis atitinka pagrindinius parametrus;

2)	sąveikos sudedamųjų dalių, kurios jau įtrauktos į joms skirtas EB atitikties deklaracijas, funkcijų ir eksploatacinių savybių papildomai tikrinti nereikia.

6.2   lentelė

Aspektas	Kas turi būti vertinama	Patvirtinamieji įrodymai
Sąveikos sudedamųjų dalių naudojimas	Patikrinti, ar EB atitikties deklaracija ir atitinkamas sertifikatas taikomi visoms numatytoms integruoti į posistemį sąveikos sudedamosioms dalims.	Dokumentai ir jų turinys.
	Patikrinti sąveikos sudedamųjų dalių naudojimo apribojimus, atsižvelgiant į posistemio ir aplinkos savybes.	Analizė, pagrįsta dokumentų tikrinimu.
	Jeigu sąveikos sudedamosios dalys patvirtintos pagal ankstesnes CCS TSS versijas, patikrinti, ar pagal sertifikatą vis dar užtikrinama atitiktis šiuo metu galiojančios TSS reikalavimams.	Poveikio analizė, pagrįsta dokumentų tikrinimu.
Sąveikos sudedamųjų dalių integravimas į posistemį	Patikrinti, ar posistemio vidinės sąsajos yra tinkamai įrengtos ir ar jos tinkamai veikia (pagrindiniai parametrai, nustatyti 4.2.6 skirsnyje).	Tikrinimas pagal specifikacijas.
	Patikrinti, ar papildomos funkcijos (nenurodytos šioje TSS) netrukdo veikti privalomoms funkcijoms.	Poveikio analizė.
	Patikrinti, ar ETCS identifikatorių vertės atitinka leidžiamą intervalą (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.9 skirsnyje).	Tikrinimas pagal projekto specifikacijas.
Integravimas į riedmenį	Patikrinti, ar tinkamai sumontuota įranga (pagrindiniai parametrai, nustatyti 4.2.2, 4.2.4 ir 4.2.14 skirsniuose, ir gamintojo nustatytos įrangos montavimo sąlygos).	Tikrinimo rezultatai (pagal specifikacijas, nurodytas pagrindiniuose parametruose ir gamintojo montavimo taisyklėse).
	Patikrinti, ar riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis suderinamas su riedmens eksploatavimo aplinka.	Dokumentų tikrinimas (sąveikos sudedamųjų dalių sertifikatų ir galimų integravimo būdų tikrinimas atsižvelgiant į riedmens savybes).
	Patikrinti, ar parametrai (pvz., stabdymo parametrai) tinkamai nustatyti ir ar jie atitinka leidžiamą intervalą.	Dokumentų tikrinimas (parametrų verčių tikrinimas pagal riedmens savybes).
Integravimas į B klasės sistemas	Patikrinti, ar išorinis SPM su riedmens ERTMS ir (arba) ETCS sujungtas TSS atitinkančiomis sąsajomis.	Nereikia nieko tikrinti: ši standartinė sąsaja jau patikrinta tikrinant sąveikos sudedamąsias dalis. Jos veikimas jau išbandytas tikrinant posistemio sąveikos sudedamųjų dalių integravimą.
	Patikrinti, ar naudojant B klasės funkcijas, įdiegtas riedmens ERTMS ir (arba) ETCS (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.6.1 skirsnyje), geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui nekeliama jokių papildomų reikalavimų, susijusių su perėjimais.	Nereikia nieko tikrinti: viskas išbandyta tikrinant sąveikos sudedamąsias dalis.
	Patikrinti, ar naudojant atskirą B klasės įrangą, nesujungtą su riedmens ERTMS ir (arba) ETCS (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.6.1 skirsnyje), geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui nekeliama jokių papildomų reikalavimų, susijusių su perėjimais.	Nereikia nieko tikrinti: sąsajų nėra (8).
	Patikrinti, ar naudojant B klasės įrangą, prijungtą prie riedmens ERTMS ir (arba) ETCS TSS (iš dalies) neatitinkančiomis sąsajomis (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.6.1 skirsnyje), geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui nekeliama jokių papildomų reikalavimų, susijusių su perėjimais. Taip pat patikrinti, ar tai netrukdo veikti ERTMS ir (arba) ETCS funkcijoms.	Poveikio analizė.
Integravimas į geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius	Patikrinti, ar galima skaityti „Eurobalise“ sistemos pranešimus (per šį bandymą tikrinama tik ar tinkamai įrengta antena. Tikrinant sąveikos sudedamąsias dalis atlikti bandymai nekartojami); pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.5 skirsnyje.	Bandymas naudojant patvirtintą „Eurobalise“ sistemą: patvirtinamasis įrodymas yra gebėjimas tinkamai perskaityti pranešimą.
	Patikrinti, ar galima skaityti „Euroloop“ sistemos pranešimus (jeigu taikoma); pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.5 skirsnyje.	Bandymas naudojant patvirtintą „Euroloop“ sistemą: patvirtinamasis įrodymas yra gebėjimas tinkamai perskaityti pranešimą.
	Patikrinti, ar įranga yra tinkama užtikrinti GSM-R balso ir duomenų ryšį (jeigu taikoma); pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.5 skirsnyje.	Bandymas naudojant patvirtintą GSM-R tinklą. Patvirtinamasis įrodymas yra gebėjimas užmegzti, palaikyti ir nutraukti ryšį.
Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	Patikrinti, ar įranga atitinka saugos reikalavimus (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.1 skirsnyje).	Bendrojo saugos būdo apraše nurodytų procedūrų taikymas.
	Patikrinti, ar įranga atitinka siektiną kiekybinę patikimumo vertę (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.1 skirsnyje).	Skaičiavimai.
	Patikrinti atitiktį techninės priežiūros reikalavimams (4.5.2 skirsnis).	Dokumentų tikrinimas.
Integravimas į geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemį ir kitus posistemius: bandymai eksploatavimo sąlygomis	Išbandyti posistemio veikimą kuo įvairesnėmis eksploatavimo sąlygomis (pvz., įvairiomis geležinkelio linijos nuolydžio, traukinio greičio, vibracijos, traukos galios, oro sąlygomis, naudojant skirtingai suprojektuotas bėgių kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos funkcijas). Bandymais turi būti galima patikrinti: 1) ar tinkamai veikia nuvažiuoto atstumo ir greičio matavimo funkcijos (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.2 skirsnyje); 2) ar riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis suderinamas su riedmens eksploatavimo aplinka (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.16 skirsnyje). Šiais bandymais taip pat turi būti galima tvirčiau įsitikinti, kad nebus sistemingų gedimų. Atliekant šiuos bandymus nereikia kartoti ankstesniais etapais jau atliktų bandymų: turi būti atsižvelgiama į sąveikos sudedamųjų dalių bandymus ir į posistemio bandymus imituojamoje aplinkoje. Eksploatavimo sąlygomis nebūtina bandyti riedmens GSM-R balso ryšio įrangos.	Bandymų ataskaitos. Pastaba. Sertifikate nurodoma, kokiomis sąlygomis buvo atlikti bandymai, kokie standartai buvo taikomi ir pagal kokius kriterijus buvo vertinami bandymai.

6.3.4.   Geležinkelio kelio posistemio vertinimo reikalavimai

Pagal šią TSS atliekamo vertinimo paskirtis – patikrinti, ar įranga atitinka 4 skyriuje nustatytus reikalavimus.

Tačiau, kiek tai susiję su geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio ERTMS ir (arba) ETCS konstrukcija, reikia turėti tokios su konkrečia naudojimo aplinka susijusios informacijos:

1)	geležinkelio linijos ypatybės, pvz., nuolydžiai, atstumai, geležinkelio kelio įrangos ir „Eurobalise“ ir (arba) „Euroloop“ sistemų įrangos vietos, saugotinos vietos ir t. t.;

2)	signalizavimo duomenys ir taisyklės, kurių reikia laikytis naudojant ERTMS ir (arba) ETCS.

Šioje TSS nenumatytas tikrinimas siekiant įvertinti, ar su konkrečia naudojimo aplinka susijusi informacija yra teisinga.

Nepaisant to, kuris modulis pasirenkamas:

1)	6.3 lentelėje nurodyta, ką reikia tikrinti siekiant patikrinti geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemį, ir pagrindiniai parametrai, kuriuos turi atitikti posistemis;

2)	funkcijų ir eksploatacinių savybių, kurios jau buvo patikrintos tikrinant sąveikos sudedamąsias dalis, papildomai tikrinti nereikia.

6.3   lentelė

Aspektas	Kas turi būti vertinama	Patvirtinamieji įrodymai
Sąveikos sudedamųjų dalių naudojimas	Patikrinti, ar EB atitikties deklaracija ir atitinkamas sertifikatas taikomi visoms numatytoms integruoti į posistemį sąveikos sudedamosioms dalims.	Dokumentai ir jų turinys.
	Patikrinti sąveikos sudedamųjų dalių naudojimo apribojimus, atsižvelgiant į posistemio ir aplinkos savybes.	Poveikio analizė, pagrįsta dokumentų tikrinimu.
	Jeigu sąveikos sudedamosios dalys buvo patvirtintos pagal ankstesnes kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS versijas, patikrinti, ar sertifikatu vis dar užtikrinama atitiktis šiuo metu galiojančios TSS reikalavimams.	Poveikio analizė palyginant TSS ir sąveikos sudedamųjų dalių sertifikatuose nurodytas specifikacijas.
Traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų naudojimas	Patikrinti, ar pasirinkti tipai atitinka kontrolės, valdymo ir signalizacijos TSS reikalavimus (atsižvelgiant į pagrindinius parametrus, nustatytus 4.2.10 ir 4.2.11 skirsniuose).	Dokumentų tikrinimas.
Sąveikos sudedamųjų dalių integravimas į posistemį	Patikrinti, ar posistemio vidinės sąsajos tinkamai įrengtos ir ar jos tinkami veikia (pagrindiniai parametrai, nustatyti 4.2.5 ir 4.2.7 skirsniuose).	Tikrinimas pagal specifikacijas.
	Patikrinti, ar papildomos funkcijos (nenurodytos šioje TSS) netrukdo veikti privalomoms funkcijoms.	Poveikio analizė.
	Patikrinti, ar ETCS identifikatorių vertės atitinka leidžiamą intervalą (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.9 skirsnyje).	Tikrinimas pagal projekto specifikacijas.
Integravimas į infrastruktūrą	Patikrinti, ar tinkamai sumontuota įranga (pagrindiniai parametrai, nustatyti 4.2.2 ir 4.2.4 skirsniuose, ir gamintojo nustatytos įrangos montavimo sąlygos).	Tikrinimo rezultatai (pagal specifikacijas, nurodytas pagrindiniuose parametruose ir gamintojo montavimo taisyklėse).
	Patikrinti, ar geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio įranga suderinama su geležinkelio kelio aplinka.	Dokumentų tikrinimas (sąveikos sudedamųjų dalių sertifikatų ir galimų integravimo būdų tikrinimas atsižvelgiant į geležinkelio kelio savybes).
Integravimas į geležinkelio kelio signalizacijos įrangą	Patikrinti, ar visos reikalingos funkcijos įdiegtos pagal šioje TSS nurodytus reikalavimus (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.3 skirsnyje).	Dokumentų (pareiškėjo projekto specifikacijos ir sąveikos sudedamųjų dalių sertifikatų) tikrinimas.
	Patikrinti, ar tinkamai nustatyti parametrai („Eurobalise“ sistemos pranešimų, GTEVS pranešimų, signalinių lentų padėties ir t. t.).	Dokumentų tikrinimas (parametrų verčių tikrinimas atsižvelgiant į geležinkelio kelio ir signalizacijos savybes).
	Patikrinti, ar sąsajos tinkami įrengtos ir ar jos tinkamai veikia.	Projekto patikra ir bandymai remiantis pareiškėjo pateikta informacija.
	Patikrinti, ar geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis tinkamai veikia, remiantis informacija, perduodama per sąsajas su geležinkelio kelio signalizacija (pvz., ar GKEM tinkamai parengia „Eurobalise“ sistemos pranešimus ir ar GTEVS tinkamai parengia pranešimus).	Projekto patikra ir bandymai remiantis pareiškėjo pateikta informacija.
Integravimas į riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius ir į riedmenį	Patikrinti GSM-R ryšio aprėptį (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.4 skirsnyje).	Matavimai vietoje.
	Patikrinti traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų atitiktį šios TSS reikalavimams (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.10 skirsnyje).	Matavimai vietoje.
	Patikrinti, ar traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos atitinka šios TSS reikalavimus (pagrindiniai parametrai, nustatyti 4.2.10 ir 4.2.11 skirsniuose).	Patikrinti įrodymus remiantis eksploatuojamais įrenginiais (jau naudojamomis sistemomis); pagal standartus atlikti naujo tipo įrenginių bandymus.
	Patikrinti, ar visos reikalingos funkcijos įdiegtos pagal šioje TSS nurodytus reikalavimus (pagrindiniai parametrai, nustatyti 4.2.3, 4.2.4 ir 4.2.5 skirsniuose).	6.1.2 skirsnyje nurodytų eksploatavimo scenarijų bandymų, atliktų naudojant skirtingus patvirtintus riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius, ataskaitos. Ataskaitoje nurodoma, pagal kokius eksploatavimo scenarijus atlikti bandymai, kokia riedmens įranga buvo naudojama ir ar bandymai atlikti laboratorijose, bandomosiose geležinkelio linijose, ar realiomis sąlygomis.
Patikimumas, parengtis, priežiūrumas, sauga	Patikrinti atitiktį saugos reikalavimams (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.1 skirsnyje).	Bendrojo saugos būdo apraše nurodytų procedūrų taikymas.
	Patikrinti, ar įranga atitinka siektinas kiekybines patikimumo vertes (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.1 skirsnyje).	Skaičiavimai.
	Patikrinti atitiktį techninės priežiūros reikalavimams (4.5.2 skirsnis).	Dokumentų tikrinimas.
Integravimas į riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius ir į riedmenį: bandymai eksploatavimo sąlygomis	Patikrinti posistemio veikimą įvairiomis eksploatavimo sąlygomis (pvz., įvairiomis traukinio greičio, traukinių skaičiaus geležinkelio linijoje, oro sąlygomis). Bandymais turi būti galima patikrinti: 1) traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų eksploatacines savybes (pagrindiniai parametrai, nustatyti 4.2.10 ir 4.2.11 skirsniuose); 2) ar geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemis suderinamas su geležinkelio kelio aplinka (pagrindinis parametras, nustatytas 4.2.16 skirsnyje). Šiais bandymais taip pat bus tvirčiau įsitikinta, ar nėra sistemingų gedimų. Atliekant šiuos bandymus nereikia kartoti ankstesniais etapais jau atliktų bandymų: turi būti atsižvelgiama į sąveikos sudedamųjų dalių bandymus ir į posistemio bandymus imituojamoje aplinkoje.	Bandymų ataskaitos. Pastaba. Sertifikate nurodoma, kokiomis sąlygomis atlikti bandymai, kokie standartai buvo taikomi ir pagal kokius kriterijus buvo vertinami bandymai.

6.4.   Nuostatos dėl dalinės atitikties

6.4.1.   Įžanga

Pagal Geležinkelių sąveikos direktyvos 18 straipsnio 4 dalį „notifikuotoji (paskelbtoji) įstaiga gali išduoti laikinas patikros deklaracijas, kuriose pateikiama informacija apie kai kuriuos patikros procedūros etapus ar apie tam tikras posistemio dalis“.

Kaip nurodyta šios TSS 2.2 skirsnyje („Taikymo sritis“), kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiai sudaryti iš trijų dalių, nurodytų 4.1 skirsnyje („Įžanga“).

6.4.2 skirsnyje aprašoma šių kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių dalių patikra.

6.4.3 skirsnyje aprašoma kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių dalinės atitikties patikra, kai šių posistemių sąveikos sudedamųjų dalių naudojimo sąlygos ribotos.

6.4.2.   Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių sudedamųjų dalių vertinimas

Geležinkelio kelio arba riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio atitikties šios TSS reikalavimams vertinimas yra procesas, kuris gali būti vykdomas nuosekliais etapais įvertinant kiekvieną iš trijų sudedamųjų dalių. Kiekvienu etapu vertintojas tikrina tik tai, ar konkreti sudedamoji dalis atitinka TSS reikalavimus.

Nepaisant to, kuris modulis pasirenkamas, paskelbtoji įstaiga turi patikrinti:

1)	ar laikomasi TSS reikalavimų, keliamų nagrinėjamai sudedamajai daliai;

2)	ar nepažeidžiami TSS reikalavimai, pagal kuriuos patikra jau buvo atlikta.

Jau įvertintų ir nepakitusių funkcijų, kurioms atitinkamas etapas neturi poveikio, pakartotinai vertinti nereikia.

6.4.3.   Kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių dalinė atitiktis atsižvelgiant į ribotas jų sąveikos sudedamųjų dalių naudojimo sąlygas

Sąveikos sudedamosios dalies dalinės atitikties sertifikatas gali būti išduotas net tuo atveju, jeigu kuri nors funkcija, sąsaja arba eksploatacinė savybė nebuvo įdiegta, jei:

1)

atsižvelgiant į konkrečias naudojimo sąlygas, neįdiegta funkcija, sąsaja arba eksploatacinė savybė nėra būtina sąveikos sudedamąją dalį integruojant į posistemį, pvz.: (9) a) neįdiegta riedmens ERTMS ir (arba) ETCS sąsaja su SPM, jeigu sąveikos sudedamąją dalį numatyta montuoti riedmenyse, kuriuose nereikia išorinio SPM; b) neįdiegta GTEVS sąsaja su kitais GTEVS, jeigu numatyta, kad GTEVS veiks aplinkoje, kurioje nėra kaimyninių GTEVS;

2)

sertifikate nurodoma, kokios funkcijos, sąsajos arba eksploatacinės savybės neįdiegtos, taip pat nurodomi atitinkami sąveikos sudedamosios dalies naudojimo apribojimai. Remiantis šia informacija bus galima nustatyti sąlygas, kuriomis sąveikos sudedamoji dalis gali būti naudojama, ir apribojimus, kurie bus taikomi posistemio, į kurio sudėtį įeina ši dalis, sąveikai.

Bet kuriuo atveju tokių sertifikatų su apribojimais išdavimą paskelbtosios įstaigos ir agentūra suderina per darbo grupę, įsteigtą pagal 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 881/2004, įsteigiančio Europos geležinkelio agentūrą (Agentūros reglamentas), 21a straipsnio 5 dalį (10).

Jeigu sąveikos sudedamoji dalis yra integruota į riedmens arba geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemį ir jeigu dėl trūkstamų funkcijų, sąsajų arba eksploatacinių savybių negalima įvertinti, ar posistemis visiškai atitinka šios TSS reikalavimus, gali būti išduodama tik tarpinės posistemio patikros deklaracija. Joje nurodoma, kokie reikalavimai buvo įvertinti, taip pat nurodomi atitinkami posistemio naudojimo apribojimai ir jo suderinamumas su kitais posistemiais.

7.   KONTROLĖS, VALDYMO IR SIGNALIZACIJOS POSISTEMIŲ TSS ĮGYVENDINIMAS

7.1.   Įvadas

Šiame skyriuje aprašoma šios TSS įgyvendinimo ir susijusių techninių priemonių taikymo strategija, visų pirma perėjimo prie A klasės sistemų sąlygos.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad TSS įgyvendinimas retkarčiais turi būti koordinuojamas su kitų TSS įgyvendinimu.

7.2.   Bendrosios taisyklės

7.2.1.   Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio arba jo dalių modernizavimas arba rekonstravimas

Geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio modernizavimas arba rekonstravimas gali būti susijęs su kai kuriais arba visais toliau nurodytais dalykais:

1)	traukinio apsaugos sistema;

2)	radijo ryšio sistema;

3)	traukinio buvimo vietos nustatymo sistema.

Todėl šios skirtingos geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio sudedamosios dalys gali būti modernizuojamos arba rekonstruojamos atskirai, jeigu dėl to nenukenčia sąveika. Atitinkami darbai bus susiję su:

1)	GSM-R funkcijomis ir sąsajomis;

2)	ERTMS ir (arba) ETCS funkcijomis ir sąsajomis;

3)	traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos ir riedmens suderinamumu.

Kiekvienos sudedamosios dalies pagrindiniai parametrai apibrėžti 4.1 skirsnyje („Įvadas“).

7.2.2.   Senosios sistemos

Valstybės narės užtikrina, kad senųjų sistemų funkcijos ir sąsajos išliktų nepakeistos, išskyrus atvejus, kai pakeitimai būtini siekiant pašalinti tų sistemų saugos trūkumus.

7.2.3.   Specialiųjų perdavimo modulių parengtis

Jeigu geležinkelio linijose, kurioms taikoma ši TSS, neįrengtos A klasės traukinio apsaugos sistemos, valstybė narė imasi visų įmanomų priemonių, kad senajai B klasės traukinio apsaugos sistemai ar sistemoms būtų parengtas išorinis specialusis perdavimo modulis (SPM).

Šiuo tikslu būtina skirti deramą dėmesį tam, kad būtų užtikrinta teisingomis komercinėmis sąlygomis veikianti atvira SPM rinka. Jeigu dėl techninių arba komercinių priežasčių (11) SPM parengties negalima užtikrinti, atitinkama valstybė komitetui praneša tokios problemos priežastis ir jos sprendimo priemones, kurias ji ketina taikyti, kad veiklos vykdytojams, visų pirma užsienio, būtų sudaryta galimybė naudotis jos infrastruktūra.

7.2.4.   Papildoma B klasės įranga geležinkelio linijoje, kurioje sumontuota A klasės įranga

Geležinkelio linijoje, kurioje įdiegta (-os) ERTMS ir (arba) ETCS ir (arba) GSM-R sistema (-os), gali būti montuojama papildoma B klasės įranga, kad pereinamuoju etapu būtų galima naudoti su A klasės įranga nesuderinamus riedmenis. Riedmens B klasės įrangą leidžiama naudoti kaip A klasės sistemos atsarginę įrangą. Tačiau infrastruktūros valdytojui neleidžiama reikalauti, kad tokia geležinkelio linija važiuojančių sąveikos reikalavimus atitinkančių traukinių riedmenyse būtų įrengtos B klasės sistemos.

Be to, geležinkelio kelio įranga turi sudaryti galimybę pereiti nuo A klasės įrangos prie B klasės įrangos taip, kad riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemiui nebūtų keliama šioje TSS nenustatytų papildomų reikalavimų.

7.2.5.   Riedmenys su A ir B klasių įranga

Riedmenyse gali būti kartu įdiegtos A ir B klasės sistemos, kad juos būtų galima naudoti keliose geležinkelio linijose.

Atitinkama valstybė narė gali neleisti, kad riedmens B klasės sistema būtų naudojama geležinkelio linijose, kuriose neįrengta atitinkama geležinkelio kelio sistema.

Važiuojant geležinkelio linija, kurioje kartu įdiegtos ir A, ir B klasės sistemos, traukiniu, kuriame taip pat įdiegtos ir A, ir B klasės sistemos, B klasės sistema gali būti naudojama kaip atsarginė. Tai negali būti reikalavimas sąveikai užtikrinti.

B klasės traukinio apsaugos sistemos gali būti diegiamos:

1)	naudojant SPM, veikiantį per standartinę sąsają („išorinis SPM“), arba

2)	integruojant į ERTMS ir (arba) ETCS įrangą arba prijungiant per nestandartinę sąsają, arba

3)

nesiejant su ERTMS ir (arba) ETCS įranga, pvz., per sistemą, kuria suteikiama galimybė perjungti įrangą. Geležinkelio įmonė privalo užtikrinti, kad perėjimas nuo A klasės prie B klasės traukinio apsaugos sistemos (ir atvirkščiai) būtų atliekamas laikantis šios TSS reikalavimų ir B klasės sistemai taikomų nacionalinių taisyklių.

7.2.6.   Privalomų ir neprivalomų funkcijų naudojimo sąlygos

Atsižvelgiant į geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio savybes ir jo sąsajas su kitais posistemiais, tam tikrais atvejais gali reikėti įdiegti tam tikras neprivalomas geležinkelio kelio funkcijas, kad būtų laikomasi esminių reikalavimų.

Geležinkelio kelyje įdiegtos nacionalinės arba neprivalomos funkcijos neturi trukdyti naudotis infrastruktūra traukiniui, kuris atitinka tik privalomus riedmens A klasės sistemos reikalavimus, išskyrus kai tai būtina dėl šių neprivalomų riedmens įrangos funkcijų:

—	trečiojo lygio geležinkelio kelio ETCS priemonėms būtina, kad riedmenyje būtų įdiegta traukinio sąstato vientisumo kontrolė,

—

pirmojo lygio geležinkelio kelio ETCS priemonėms su informacijos atnaujinimo radijo ryšiu galimybe būtina, kad riedmenyje būtų įdiegtos atitinkamos informacijos atnaujinimo radijo ryšiu funkcijos, jeigu saugumo sumetimais nustatytas nulinis paleidimo greitis (pvz., pavojingų vietų apsaugos tikslais),

—	jei ETCS būtina, kad duomenys būtų perduodami radijo ryšiu, GSM-R duomenų perdavimo paslaugos turi atitikti ETCS duomenų perdavimo reikalavimus,

—	kai riedmenyje naudojama įranga, kurioje yra KER tipo SPM, gali reikėti įdiegti K sąsają.

7.2.7.   Specialiosios GSM-R diegimo taisyklės

7.2.7.1.   Geležinkelio kelio įrenginiai

GSM-R įdiegti privaloma, kai:

1)	pirmą kartą įrengiama nauja geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio radijo ryšio įranga;

2)

eksploatuojama geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio radijo ryšio įranga modernizuojama taip, kad pasikeičia posistemio funkcijos arba eksploatacinės savybės. Šiuo atveju neatsižvelgiama į pakeitimus, kurie laikomi būtinais, kad būtų pašalinti senosios įrangos saugos trūkumai.

7.2.7.2.   Riedmens įrenginiai

GSM-R diegimas riedmenyse, numatytuose naudoti geležinkelio linijoje, kurioje yra bet viena atkarpa su A klasės sąsajomis (net jeigu jos papildomai įrengtos kartu su B klasės sistema), yra privalomas, kai:

1)	pirmą kartą įrengiama nauja riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio radijo ryšio įranga;

2)	eksploatuojama riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio radijo ryšio įranga modernizuojama taip, kad pasikeičia posistemio funkcijos arba eksploatacinės savybės. Ši nuostata netaikoma pakeitimams, kurie laikomi būtinais, kad būtų pašalinti senosios įrangos saugos trūkumai.

7.2.8.   Specialiosios traukinio buvimo vietos nustatymo sistemų diegimo taisyklės

Šioje TSS traukinio buvimo vietos nustatymo sistema – tai geležinkelio kelio įranga, kuria visoje maršrutui priklausančioje geležinkelio linijoje arba tam tikroje jos atkarpoje aptinkami riedmenys arba nustatoma, kad riedmenų nėra.

Geležinkelio kelio sistemos (pvz., centralizavimo arba vieno lygio pervažų valdymo sistemos), kuriose naudojama iš aptikimo įrangos gauta informacija, nėra laikomos traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos dalimis.

Šioje TSS nustatomi tik tie sąsajos su riedmeniu reikalavimai, kurie yra būtini TSS atitinkančių riedmenų ir infrastruktūros suderinamumui užtikrinti.

Traukinio buvimo vietos nustatymo sistema, atitinkanti kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių TSS reikalavimus, gali būti diegiama neatsižvelgiant į tai, ar įrengtos ERTMS ir (arba) ETCS arba GSM-R sistemos, tačiau ją diegiant gali reikėti atsižvelgti į B klasės signalizacijos sistemas arba į specialiuosius reikalavimus, pvz., taikomus vieno lygio pervažų įrangai.

Su traukinio buvimo vietos nustatymo sistemomis susijusių šios TSS reikalavimų laikomasi:

1)	modernizuojant traukinio buvimo vietos nustatymo sistemą;

2)	rekonstruojant traukinio buvimo vietos nustatymo sistemą, jeigu laikantis šios TSS reikalavimų nereikia atlikti nepageidaujamų geležinkelio kelio arba riedmens sistemų pakeitimų arba tas sistemas modernizuoti;

3)	rekonstruojant traukinio buvimo vietos nustatymo sistemą, kai to reikia dėl geležinkelio kelio sistemų, kuriose naudojama iš traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos gauta informacija, modernizavimo arba rekonstravimo;

4)	išmontuojant B klasės traukinio apsaugos sistemas (kai traukinio buvimo vietos nustatymo sistema ir traukinio apsaugos sistema yra integruotos).

Pereinamuoju etapu turi būti pasirūpinta, kad dėl TSS atitinkančios traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos įrengimo būtų daromas kuo mažesnis neigiamas poveikis esamiems TSS neatitinkantiems riedmenims.

Šiuo tikslu rekomenduojama, kad infrastruktūros valdytojas pasirinktų TSS atitinkančią traukinio buvimo vietos nustatymo sistemą, kuri kartu būtų suderinama su TSS neatitinkančiais riedmenimis, kurie jau naudojami toje infrastruktūroje.

7.2.9.   Specifiniai atvejai

7.2.9.1.   Įvadas

Toliau aprašytais specifiniais atvejais leidžiama taikyti toliau nurodytas specialiąsias nuostatas.

Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi kategorijas: nuolat taikomos nuostatos („P“ atvejis) ir laikinai taikomos nuostatos („T“ atvejis).

Šioje TSS laikinas atvejis T3 apibrėžiamas kaip laikinas atvejis, kuris bus taikomas ir po 2020 m.

7.2.9.2–7.2.9.7 skirsniuose nustatytais specifiniais atvejais reikėtų atsižvelgti į atitinkamus 4 skyriaus skirsnius ir (arba) juose nurodytas specifikacijas.

Specifiniai atvejai taikomi vietoje atitinkamų 4 skyriaus reikalavimų.

Jeigu specifinis atvejis nesusijęs su 4 skyriaus atitinkamo skirsnio reikalavimais, tie reikalavimai 7.2.9.2–7.2.9.7 skirsniuose nekartojami ir toliau taikomi nepakeisti.

7.2.9.2.   Belgija

Specifinis atvejis	Kategorija	Pastabos
4.2.10.   Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos 77 rodyklės 3.1.2.4 skirsnis: atstumas tarp pirmosios ir paskutinės ašių L – (b1 + b2) (1 pav.) yra ne mažesnis kaip 15 000 mm.	T3	Taikoma greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelio linijai L1. Šis specifinis atvejis susijęs su TVM naudojimu.
4.2.10.   Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos 77 rodyklės 3.1.8 skirsnis:   atskiro riedmens arba traukinio sąstato masė yra ne mažesnė kaip 40 t.   Jeigu atskiro riedmens arba traukinio sąstato masė mažesnė kaip 90 t, riedmenyje turi būti sistema, kuria užtikrinamas šuntavimas naudojant ne trumpesnį kaip 16 000 mm elektrinį pagrindą.	T3	Taikoma greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelio linijoms L1, L2, L3, L4. Šis specifinis atvejis susijęs su TVM naudojimu.

7.2.9.3.   Jungtinė Karalystė

Specifinis atvejis	Kategorija	Pastabos
4.2.10.   Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos 77 rodyklės 3.1.2.4 skirsnis: atstumas tarp pirmosios ir paskutinės ašių L – (b1 + b2) (1 pav.) yra ne mažesnis kaip 15 000 mm.	T3	Taikoma greitųjų geležinkelių sistemos geležinkelio linijai L1. Šis specifinis atvejis susijęs su TVM naudojimu.
4.2.10.   Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos 77 rodyklės 3.1.4.1 skirsnis: be 3.1.4.1 skirsnio reikalavimų, naudojant sudėtinius riedmenų vienetus barstymas smėliu dėl traukos: a) neleidžiamas prieš priekinę ašį, kai greitis mažesnis nei 40 km/h, ir b) leidžiamas tik tada, kai galima įrodyti, kad už barstymo vietos yra dar bent šešios sudėtinio riedmenų vieneto ašys.	T3
4.2.12.   ERTMS ir (arba) ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja 51 rodyklė: traukinio numeriui įvesti leidžiama naudoti raidžių ir skaičių klaviatūrą, jeigu pagal atitinkamą techninę taisyklę reikalaujama, kad būtų galima įvesti raidinius ir skaitinius traukinių numerius.	T3	Šio specifinio atvejo prireiks, kai bus išspręstas su mašinisto ir įrangos sąsajos specifikacija susijęs neišspręstas klausimas. Poveikio sąveikai nėra.
4.2.12.   ERTMS ir (arba) ETCS mašinisto ir įrangos sąsaja 51 rodyklė: leidžiama, kad ETCS mašinisto ir įrangos sąsajoje kintamas traukinio greitis būtų rodomas myliomis per valandą (nurodant „mph“), kai traukinys naudojamas Didžiosios Britanijos pagrindinių geležinkelių linijų tinkle.	T3	Šio specifinio atvejo prireiks, kai bus išspręstas su mašinisto ir įrangos sąsaja susijęs neišspręstas klausimas. Poveikio sąveikai nėra.

7.2.9.4.   Prancūzija

Specifinis atvejis	Kategorija	Pastabos
4.2.10.   Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos 77 rodyklės 3.1.2.4 skirsnis: atstumas tarp pirmosios ir paskutinės ašių L – (b1 + b2) (1 pav.) yra ne mažesnis kaip 15 000 mm.	T3	Šis specifinis atvejis susijęs su TVM naudojimu.
4.2.10.   Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos 77 rodyklės 3.1.9 skirsnis:   elektrinė varža tarp abiejų aširačio ratų riedėjimo paviršių yra ne didesnė kaip 0,05 omo, varžą nustatant pagal įtampą, kurios intervalas nuo 1,8 VDC iki 2,0 VDC (tuščiosios veikos įtampa).   Be to, reaktyvioji elektrinė varža tarp aširačio važiuojamųjų paviršių yra ne didesnė kaip f/100 miliomų, kai f yra 500 Hz–40 kHz, matuojamoji srovė ne mažesnė kaip 10 ARMS, o tuščiosios veikos įtampa – 2 VRMS.	T3	Šis specifinis atvejis gali būti persvarstytas, kai bus išspręstas su dažnio valdymu geležinkelio kelio elektros grandinėse susijęs neišspręstas klausimas.
4.2.10.   Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos 77 rodyklės 3.1.8 skirsnis:   atskiro riedmens arba traukinio sąstato masė ne mažesnė kaip 40 t.   Jeigu atskiro riedmens arba traukinio sąstato masė mažesnė kaip 90 t, riedmenyje turi būti sistema, kuria užtikrinamas šuntavimas naudojant ne trumpesnį kaip 16 000 mm elektrinį pagrindą.	T3	Šis specifinis atvejis susijęs su TVM naudojimu.
4.2.10.   Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos 77 rodyklės 3.1.3.2 skirsnis:   matmuo D (2 pav.) yra ne mažesnis kaip:   450 mm, nepriklausomai nuo greičio.	5 metai

7.2.9.5.   Lenkija

Specifinis atvejis	Kategorija	Pastabos
4.2.10.   Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos 77 rodyklės 3.1.9 skirsnis:   elektrinė varža tarp abiejų aširačio ratų riedėjimo paviršių yra ne didesnė kaip 0,05 omo, varžą nustatant pagal įtampą, kurios intervalas nuo 1,8 VDC iki 2,0 VDC (tuščiosios veikos įtampa).   Be to, reaktyvioji elektrinė varža tarp aširačio važiuojamųjų paviršių yra ne didesnė kaip f/100 miliomų, kai f yra 500 Hz–40 kHz, matuojamoji srovė ne mažesnė kaip 10 ARMS, o tuščiosios veikos įtampa – 2 VRMS.	T3	Šis specifinis atvejis gali būti persvarstytas, kai bus išspręstas su dažnio valdymu geležinkelio kelio elektros grandinėse susijęs neišspręstas klausimas.

7.2.9.6.   Lietuva, Latvija

Specifinis atvejis	Kategorija	Pastabos
4.2.10.   Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos 77 rodyklės 3.1.3.4 skirsnis: matmens Sh (2 pav.) intervalas yra ne mažesnis kaip 26,25 mm.	T3	Šis specifinis atvejis bus reikalingas tol, kol Lietuvos 1 520 mm tinkle bus naudojami ČME lokomotyvai.

7.2.9.7.   Švedija

Specifinis atvejis	Kategorija	Pastabos
4.2.4.   Geležinkeliams skirtos judriojo ryšio (GSM-R) funkcijos 65 rodyklės 4.2.3 skirsnis: Leidžiama pradėti eksploatuoti riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius, kuriuose naudojami 2 W GSM-R balso radijo ryšio įrenginiai ir ETCS tik duomenims perduoti skirti radijo ryšio įrenginiai. Posistemius turi būti galima eksploatuoti -82 dBm tinkluose.	P	Poveikio sąveikai nėra.

7.2.9.8.   Liuksemburgas

Specifinis atvejis	Kategorija	Pastabos
4.2.10.   Geležinkelio kelio traukinio buvimo vietos nustatymo sistemos 77 rodyklės 3.1.2.4 skirsnis: 1) riedmenyje įrengtos smėlio barstymo įrangos našumas ne didesnis kaip 0,3 l/min. vienam bėgiui; 2) draudžiama barstyti smėlį infrastruktūros registre nurodytose stotyse; 3) draudžiama barstyti smėlį iešmų zonose; 4) staigiajam stabdymui apribojimai netaikomi.	T3

7.3.   ERTMS diegimo taisyklės

7.3.1.   ERTMS diegimo Europoje planas

Šiame skirsnyje nustatoma TSS įgyvendinimo strategija (ERTMS diegimo Europoje planas). Nurodomi etapai, kuriuos reikia įgyvendinti siekiant palaipsniui pereiti nuo dabartinės prie galutinės padėties, kai TSS laikymasis bus visiems privalomas.

ERTMS sistemos diegimo Europoje planas netaikomas valstybės narės teritorija nutiestoms geležinkelio linijoms, jeigu jos geležinkelių tinklas yra atskiras arba nuo kitos Bendrijos dalies geležinkelių tinklo atskirtas jūra arba atskirtas dėl ypatingų geografinių sąlygų ar kitokio vėžės pločio.

7.3.2.   Geležinkelio kelio ERTMS diegimas

ERTMS diegimo Europoje planu siekiama užtikrinti, kad lokomotyvai, drezinos ir kiti geležinkelių riedmenys, kuriuose įdiegta ERTMS, palaipsniui galėtų įvažiuoti į kuo daugiau geležinkelių linijų, uostų, terminalų ir skirstymo stočių nereikalaujant, kad juose būtų papildomai įrengta nacionalinė įranga.

Tai nereiškia, kad iš įtrauktų į planą geležinkelio linijų turi būti pašalintos eksploatuojamos B klasės sistemos. Tačiau iki įgyvendinimo plane nustatytos datos turi būti užtikrinta galimybė lokomotyvams, drezinoms ir kitiems geležinkelių riedmenims, kuriuose įdiegta ERTMS sistema, važiuoti įtrauktomis į planą geležinkelių linijomis nereikalaujant, kad juose būtų įrengta B klasės sistema.

Terminalų zonos, pvz., uostai ar tam tikros uostų geležinkelių linijos, kuriose B klasės sistema neįrengta, atitinka 7.3.2.2 skirsnyje nustatytus reikalavimus, jeigu geležinkelių riedmenims užtikrinta galimybė įvažiuoti į šias terminalų zonas nereikalaujant įrengti automatinę traukinio apsaugos sistemą.

Jeigu geležinkelio linija sudaryta iš dviejų arba daugiau geležinkelio kelių, laikoma, kad ta linija įrengta, kai sistema įrengiama dviejuose geležinkelio keliuose, kad būtų galima judėti abiem kryptimis. Jeigu transporto koridoriaus atkarpoje yra daugiau kaip viena geležinkelio linija, sistema turi būti įrengta bent vienoje tos atkarpos geležinkelio linijoje, ir visas transporto koridorius laikomas įrengtu, kai sistema įrengiama bent vienoje geležinkelio linijoje per visą koridoriaus ilgį.

7.3.2.1.   Transporto koridoriai

7.3.4 skirsnyje aprašytuose šešiuose transporto koridoriuose ERTMS diegiama pagal tame skirsnyje pateiktą tvarkaraštį (12).

7.3.2.2.   Jungtys su pagrindiniais Europos uostais, skirstymo stotimis, krovinių terminalais ir krovinių vežimo zonomis

7.3.5 skirsnyje nurodyti uostai, skirstymo stotys, krovinių terminalai ir krovinių vežimo zonos 7.3.5 skirsnyje nustatytą datą ir jame nurodytomis sąlygomis sujungiami su bent vienu iš 7.3.4 skirsnyje nurodytų šešių transporto koridorių.

7.3.2.3.   Greitųjų geležinkelių tinklas

Geležinkelio kelio ERTMS ir (arba) ETCS privaloma įdiegti, kai:

1)	pirmą kartą įrengiama nauja geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio (su B klasės sistema arba be jos) traukinio apsaugos įranga arba

2)

modernizuojama esama geležinkelio kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio traukinio apsaugos įranga ir dėl to pasikeičia eksploatuojamos senosios sistemos funkcijos, eksploatacinės savybės ir (arba) sąveikai užtikrinti svarbios sąsajos (oro tarpai). Ši nuostata netaikoma pakeitimams, kurie laikomi būtinais, kad būtų pašalinti senosios įrangos saugos trūkumai.

Rekomenduojama įdiegti ERTMS ir (arba) ETCS tada, kai ketinama modernizuoti arba rekonstruoti eksploatuojamos geležinkelio linijos atkarpos infrastruktūros arba energijos posistemį arba atlikti šių posistemių techninės priežiūros darbus, jeigu ERTMS ir (arba) ETCS diegimas toje geležinkelio linijos atkarpoje sudaro mažiau kaip 10 % visų modernizavimo, rekonstravimo arba techninės priežiūros investicijų.

7.3.2.4.   ES finansuojami projektai

Nepažeidžiant 7.3.2.1, 7.3.2.2 ir 7.3.2.3 skirsnių, kai vykdomi geležinkelių infrastruktūros projektai, kuriems finansinė parama teikiama iš Europos regioninės plėtros fondo ir (arba) Sanglaudos fondo lėšų (2006 m. liepos 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, nustatantis bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo (13)) ir (arba) TEN-T fondų (Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1692/96/EB (14)) įdiegti ERTMS ir (arba) ETCS privaloma:

1)	kai montuojama nauja kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio traukinio apsaugos įranga arba

2)	kai modernizuojama eksploatuojama kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio traukinio apsaugos įranga, jeigu dėl to pasikeičia posistemio funkcijos arba eksploatacinės savybės.

7.3.2.5.   Pranešimas

Valstybės narės Komisijai pateikia išsamų ERTMS diegimo kiekvienoje 7.3.4 skirsnyje aprašyto transporto koridoriaus atkarpoje tvarkaraštį arba patvirtina, kad toje koridoriaus atkarpoje ši sistema jau įrengta. Komisijai informacija pateikiama ne vėliau kaip prieš trejus metus iki galutinio sistemos įrengimo 7.3.4 skirsnyje nurodytoje koridoriaus atkarpoje termino.

Valstybės narės nurodo konkrečias geležinkelio linijas, kuriomis kiekvienas (-a) iš 7.3.4 skirsnyje išvardytų uostų, skirstymo stočių, krovinių terminalų ar krovinių vežimo zonų būtų sujungtas (-a) su vienu iš 7.3.5 skirsnyje nuodytų transporto koridorių. Ši informacija Komisijai pateikiama ne vėliau kaip prieš trejus metus iki 7.3.5 skirsnyje nustatytos datos ir nurodomas galutinis sistemos įrengimo tame uoste, skirstymo stotyje, krovinių terminale arba krovinių vežimo zonoje terminas. Jeigu reikia, Europos Komisija gali prašyti atlikti pakeitimus, visų pirma tam, kad būtų užtikrintas per sienas nutiestų geležinkelio linijų, kuriose įdiegta įranga, nuoseklumas. Valstybės narės Komisijai pateikia išsamų tvarkaraštį, pagal kurį tose konkrečiose geležinkelio linijose bus įdiegta ERTMS, arba patvirtina, kad tose geležinkelio linijose ši sistema jau įrengta. Ši informacija Komisijai pateikiama ne vėliau kaip prieš trejus metus iki 7.3.5 skirsnyje nustatytos datos ir joje nurodomas galutinis sistemos įrengimo tame uoste, skirstymo stotyje, krovinių terminale arba krovinių vežimo zonoje terminas.

Išsamiame tvarkaraštyje visų pirma nurodoma konkurso dėl sistemos įrengimo geležinkelio linijoje pabaigos data, procedūros, taikomos siekiant užtikrinti sąveiką su kaimyninėmis transporto koridoriaus šalimis, ir pagrindinės projekto gairės. Valstybės narės Komisijai kas dvylika mėnesių praneša apie šių geležinkelio linijų įrengimo pažangą ir tuo tikslu Komisijai siunčia atnaujintą tvarkaraštį.

7.3.2.6.   Vėlavimas

Jeigu valstybė narė pagrįstai mano, kad darbų nespės atlikti iki šiame sprendime nustatyto galutinio termino, ji nedelsdama apie tai praneša Komisijai. Ji Komisijai perduoda dokumentų rinkinį, kuriame pateikiamas techninis projekto aprašymas ir naujausias įgyvendinimo planas. Dokumentų rinkinyje taip pat paaiškinamos vėlavimo priežastys ir nurodomos taisomosios priemonės, kurių ėmėsi valstybė narė.

Valstybei narei galima suteikti ne ilgesnį kaip trejų metų papildomą terminą, jeigu savo įsipareigojimų ji nespėjo įvykdyti dėl priežasčių, kurių ji negalėjo kontroliuoti, pvz., dėl to, kad tiekėjai nevykdė įsipareigojimų arba iškilo su patvirtinimu susijusių problemų, nes nebuvo tinkamų bandomųjų riedmenų. Šio pratęsimo valstybė narė gali prašyti tik šiomis sąlygomis:

1)	7.3.2.5 skirsnyje nurodyti pranešimai prireikus gauti laiku ir buvo išsamūs;

2)	7.3.2.6 skirsnio pirmoje pastraipoje nurodytame dokumentų rinkinyje pateikiama aiškių įrodymų, kad valstybė narė negalėjo kontroliuoti vėlavimo priežasčių;

3)	kompetentinga institucija yra atsakinga už riedmenų ir geležinkelio kelio įrangos tiekėjų veiksmų koordinavimą ir gaminių integravimą bei bandymą;

4)	tinkamai pasinaudota esamomis laboratorijomis;

5)	pateikiama įrodymų, kad įgyvendintos tinkamos priemonės papildomam vėlavimui sutrumpinti.

Komisija išnagrinėja pateiktą dokumentų rinkinį bei valstybės narės pasiūlytas priemones ir Direktyvos 2008/57/EB 29 straipsnyje nurodytam komitetui praneša tyrimo rezultatus.

7.3.3.   ERTMS diegimas riedmenyse

Naujuose lokomotyvuose, naujose drezinose ir kituose naujuose pritaikytuose važiuoti be traukos riedmens mašinisto kabiną turinčiuose geležinkelių riedmenyse, kuriuos pagaminti užsakyta vėliau kaip 2012 m. sausio 1 d. arba kurie pradėti eksploatuoti vėliau kaip 2015 m. sausio 1 d., įrengiama ERTMS.

Šis reikalavimas netaikomas naujiems manevriniams lokomotyvams ir kitiems naujiems lokomotyvams, naujoms drezinoms ir kitiems naujiems geležinkelių riedmenims su mašinisto kabina, jeigu jie skirti naudoti tik nacionaliniu arba regioniniu tarpvalstybiniu lygiu. Tačiau valstybės narės gali nustatyti papildomus nacionalinius reikalavimus, kuriais visų pirma būtų siekiama, kad:

1)	geležinkelio linijomis, kuriose įrengta ERTMS, būtų leista važinėti tik lokomotyvams, kuriuose įrengta ERTMS, kad būtų galima atsisakyti esamų nacionalinių sistemų;

2)	būtų įvestas reikalavimas naujuose manevriniuose lokomotyvuose ir (arba) kituose naujuose geležinkelių riedmenyse su mašinisto kabina, net jei jie skirti tik nacionalinėms arba regioninėms tarpvalstybinėms paslaugoms teikti, įrengti ERTMS sistemą.

7.3.3.1.   Greitųjų geležinkelių tinklas

ERTMS ir (arba) ETCS privaloma įrengti riedmenyse, kai:

1)	montuojama nauja riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio traukinio apsaugos įranga arba

2)

modernizuojama esama riedmens kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemio traukinio apsaugos įranga ir dėl to pasikeičia eksploatuojamos senosios sistemos funkcijos, eksploatacinės savybės ir (arba) sąveikai užtikrinti svarbios sąsajos. Ši nuostata netaikoma pakeitimams, kurie laikomi būtinais, kad būtų pašalinti senosios sistemos saugos trūkumai.

7.3.4.   Konkrečios transporto koridorius sudarančios geležinkelio linijos

A   koridorius – turi būti įrengtas iki 2015 m.

B   koridorius  (15)

C   koridorius  (16)

D   koridorius  (17)

E   koridorius

F   koridorius

7.3.5.   Pagrindiniai Europos uostai, skirstymo stotys, krovinių terminalai ir krovinių vežimo zonos

Valstybė	Krovinių vežimo zona	Data	Pastaba
Belgija	Antverpenas	2015 12 31	Jungiamoji geležinkelio linija su Roterdamu taip pat bus nutiesta iki 2020 m.
	Gentas	2020 12 31
	Zebriugė	2020 12 31
Bulgarija	Burgasas	2020 12 31	Jungtį su E koridoriumi įmanoma užtikrinti tik įrengus Burgaso–Sofijos atkarpą ir Sofijos–Vidino–Kalafato bei Kalafato–Kurtičio atkarpas Rumunijoje (PP22).
Čekija	Praha	2015 12 31
	Lovosicės	2020 12 31
Danija	Taulovas	2020 12 31	Siekiant prijungti šį terminalą, ERTMS sistema turi būti įdiegta Flensburgo–Padborgo jungiamojoje geležinkelio linijoje – žr. B koridoriaus išnašą.
Vokietija	Drezdenas (18)	2020 12 31	Iki 2020 m. taip pat turėtų būti nutiesta tiesioginė jungiamoji geležinkelio linija tarp E koridoriaus ir F koridoriaus (iš Dresdeno į Hanoverį).
	Liubekas	2020 12 31
	Duisburgas	2015 12 31
	Hamburgas (19)	2020 12 31
	Kelnas	2015 12 31
	Miunchenas	2015 12 31
	Hanoveris	2015 12 31
	Rostokas	2015 12 31
	Ludvigshafenas/Manheimas	2015 12 31
	Niurnbergas	2020 12 31
Graikija	Pirėjas	2020 12 31	Siekiant užtikrinti jungtį su E koridoriumi, reikės įrengti Kulatos–Sofijos atkarpą Bulgarijoje.
Ispanija	Alchesirasas	2020 12 31
	Madridas	2020 12 31
	Pamplona	2020 12 31	Reikalingos trys jungiamosios geležinkelio linijos. Jungiamoji geležinkelio linija į Paryžių per Handajų, linija iš Pamplonos į Madridą ir iš Pamplonos iki D koridoriaus per Saragosą.
	Saragosa	2020 12 31
	Taragona	2020 12 31
	Barselona	2015 12 31
	Valensija	2020 12 31
Prancūzija	Marselis	2020 12 31
	Perpinjanas	2015 12 31
	Avinjonas	2015 12 31
	Lionas	2015 12 31
	Havras	2020 12 31
	Lilis	2020 12 31
	Diunkerkas	2020 12 31
	Paryžius	2020 12 31	Iki 2020 m. bus nutiestos šios jungiamosios geležinkelio linijos: i) Handajus; ii) Lamanšo tunelis; iii) Dižonas; iv) Mecas per Epernė ir Šampanės Šaloną.
Italija	La Specija	2020 12 31
	Genuja	2015 12 31
	Džoja Tauras	2020 12 31
	Verona	2015 12 31
	Milanas	2015 12 31
	Tarantas	2020 12 31
	Baris	2020 12 31
	Paduva	2015 12 31
	Triestas	2015 12 31
	Novara	2015 12 31
	Venecija	2020 12 31
	Bolonija	2020 12 31
	Roma	2020 12 31
Liuksemburgas	Betembūras	2015 12 31
Vengrija	Budapeštas	2015 12 31
Nyderlandai	Amsterdamas	2020 12 31
	Roterdamas	2015 12 31	Iki 2020 m. taip pat turi būti nutiesta jungiamoji geležinkelio linija į Antverpeną.
Austrija	Gracas	2020 12 31
	Viena	2020 12 31
Lenkija	Gdynė	2015 12 31
	Katovicai	2020 12 31
	Vroclavas	2015 12 31	Iki 2020 m. turi būti įrengta Vroclavo–Legnicos geležinkelio linija, skirta užtikrinti tiesioginį susisiekimą su Vokietijos pasieniu (Gerlicu).
	Glivicės	2015 12 31
	Poznanė	2015 12 31
	Varšuva	2015 12 31
Portugalija	Sinesas	2020 12 31
	Lisabona	2020 12 31
Rumunija	Konstanca	2015 12 31
Slovėnija	Koperis	2015 12 31
	Liubliana	2015 12 31
Slovakija	Bratislava	2015 12 31
JK	Bristolis		Šis terminalas bus prijungtas C koridorių pratęsus iki Lamanšo tunelio.

---

(1)  Avariniai režimai yra veikimo režimai, skirti naudoti esant gedimams. Į juos atsižvelgta kuriant kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius.

(2)  OL L 108, 2009 4 29, p. 4.

(3)  OL L 264, 2011 10 8, p. 32.

(4)  OL L 256, 2011 10 1, p.1.

(5)  Ar tinkamai naudojama sąveikos sudedamoji dalis, patikrinama atliekant bendrą riedmens ir kelio kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemių EB patikrą, kaip paaiškinta 6.3.3 ir 6.3.4 skirsniuose.

(6)  OL L 319, 2010 12 4, p. 1.

(7)  OL L 218, 2008 8 13, p. 30.

(8)  Šiuo atveju perėjimų valdymas vertinamas pagal nacionalines specifikacijas.

(9)  Šiame skyriuje aprašytomis procedūromis nepažeidžiama galimybė sudaryti sudedamųjų dalių grupes.

(10)  OL L 164, 2004 4 30, p. 1.

(11)  Pvz., negalima užtikrinti išorinio SPM įdiegimo techninių galimybių arba dėl tam tikrų problemų, susijusių su B klasės sistemų intelektinės nuosavybės teisėmis, negalima laiku parengti SPM produkto.

(12)  7.3.4 skirsnyje nustatytos vėliausios šių koridorių įrengimo datos siekiant palaipsniui sukurti darnų ERTMS tinklą. Kai kuriais atvejais sudaryti savanoriški susitarimai dėl ankstesnio galutinio termino.

(13)  OL L 210, 2006 7 31, p. 25.

(14)  OL L 228, 1996 9 9, p. 1.

(15)  Nepažeidžiant transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai taikomų teisės aktų, jungtis galima užtikrinti naudojant greitųjų geležinkelių linijų atkarpas, jeigu skiriami keliai krovininiams traukiniams. Iki 2020 m. ERTMS bus įdiegta bent vienoje geležinkelio linijoje tarp Danijos ir Vokietijos (Flensburgas–Hamburgas arba Riodbiu–Putgardenas), bet nebūtinai abiejose. Pagrindiniame Brenerio tunelyje ERTMS bus diegiama užbaigus su infrastruktūra susijusius darbus (numatyta data – 2020 m.).

(16)  Jungiamoji geležinkelio linija tarp Nansi ir Rédingo bus nutiesta iki 2020 m.

(17)  Iki 2020 m. įranga bus sumontuota dviejose papildomose geležinkelio atšakose: Monmeljanas–Grenoblis–Valansas ir Lionas–Valansas–Arlis–Miramasas (kairysis Ronos krantas).

(18)  Vokietija stengsis kuo greičiau sutvarkyti E koridoriaus ruožą Dresdenas–Čekijos valstybinė siena.

(19)  Vokietija sumontuos įrangą jungiamojoje geležinkelio linijoje į Hamburgą, tačiau uosto zona iki 2020 m. gali būti įrengta tik iš dalies.