Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32010D0381

    2010/381/: 2010 m. liepos 8 d. Komisijos sprendimas dėl neatidėliotinų priemonių, taikomų iš Indijos importuojamoms ir žmonėms vartoti skirtoms akvakultūros produktų siuntoms (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4563) (Tekstas svarbus EEE)

    OL L 174, 2010 7 9, p. 51–53 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (HR)

    Legal status of the document In force: This act has been changed. Current consolidated version: 06/10/2016

    ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2010/381/oj

    9.7.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 174/51


    KOMISIJOS SPRENDIMAS

    2010 m. liepos 8 d.

    dėl neatidėliotinų priemonių, taikomų iš Indijos importuojamoms ir žmonėms vartoti skirtoms akvakultūros produktų siuntoms

    (pranešta dokumentu Nr. C(2010) 4563)

    (Tekstas svarbus EEE)

    (2010/381/ES)

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    atsižvelgdama į 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 178/2002, nustatantį maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantį Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantį su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (1), ypač į jo 53 straipsnio 1 dalies b punkto ii papunktį,

    kadangi:

    (1)

    Reglamente (EB) Nr. 178/2002 nustatyti Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis maisto produktų ir pašarų sritį reglamentuojantys bendrieji principai, visų pirma susiję su maisto produktų ir pašarų sauga. Reglamente nustatytos neatidėliotinos priemonės, kai akivaizdu, kad iš trečiųjų šalių importuotas maistas arba pašarai gali kelti rimtą pavojų žmonių bei gyvūnų sveikatai ar aplinkai ir kad šio pavojaus atitinkamos (-ų) valstybės (-ių) narės (-ių) taikomomis priemonėmis sėkmingai išvengti neįmanoma.

    (2)

    1996 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvoje 96/23/EB dėl kai kurių medžiagų ir jų likučių gyvuose gyvūnuose ir gyvūninės kilmės produktuose monitoringo priemonių (2) nustatyta, kad gyvūnų ir gyvūninių pirminių produktų gamybos procesas tikrinamas siekiant gyvuose gyvūnuose, jų išmatose ir kūno skysčiuose bei audiniuose, gyvūniniuose produktuose, gyvūnų pašaruose ir geriamajame vandenyje nustatyti tam tikras liekanas ir medžiagas.

    (3)

    2002 m. rugpjūčio 12 d. Komisijos sprendime 2002/657/EB dėl Tarybos direktyvos 96/23/EB nuostatų dėl analizės metodų tinkamumo ir rezultatų aiškinimo įgyvendinimo (3) nustatytos analizės metodų, kuriuos reikia naudoti tiriant pagal Direktyvą 96/23/EB paimtus oficialius mėginius, taisyklės ir nustatyti bendri oficialios kontrolės laboratorijų tokių mėginių analizės rezultatų aiškinimo kriterijai.

    (4)

    2009 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 470/2009, nustatančiame Bendrijos farmakologiškai aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką (4), nustatytos farmakologiškai aktyvių medžiagų klasifikavimo ir didžiausios šių medžiagų liekanų koncentracijos, kuri gali būti leidžiama gyvūniniuose maisto produktuose, nustatymo taisyklės ir procedūros.

    (5)

    Be to, Reglamente (EB) Nr. 470/2009 nustatytos taisyklės ir procedūros farmakologiškai aktyvios medžiagos liekanų koncentracijai nustatyti siekiant kontroliuoti tam tikrų medžiagų, kurių didžiausias leistinas liekanų kiekis pagal minėtą reglamentą nenustatytas, liekanas.

    (6)

    Iš 2009 m. rugsėjo mėn. Komisijos atlikto patikrinimo Indijoje rezultatų paaiškėjo, kad yra liekanų kontrolės akvakultūros produktuose sistemos trūkumų ir trūksta atitinkamų laboratorinių pajėgumų tam tikroms farmakologiškai aktyvioms medžiagoms šiuose produktuose nustatyti, kaip reikalaujama Direktyva 96/23/EB ir Sprendimu 2002/657/EB.

    (7)

    Atlikus šį patikrinimą Indija pateikė veiksmų planą ir garantijas, kuriomis atsižvelgta į patikrinimo ataskaitos rekomendacijas. Kol minėtas planas ir garantijos bus galutinai įgyvendintos, išlieka pavojus, kad Indijos kilmės akvakultūros produktuose yra tam tikrų farmakologiškai aktyvių medžiagų liekanų. Todėl reikia tolimesnių Sąjungos lygmens priemonių šiam pavojui sumažinti.

    (8)

    2009 m. rugsėjo 30 d. Komisijos sprendime 2009/727/EB dėl neatidėliotinų priemonių, taikomų vėžiagyviams, importuojamiems iš Indijos ir skirtiems vartoti žmonėms arba pašarui (5), jau nustatyta, kad iš Indijos vežamos ir žmonėms arba gyvūnų pašarui vartoti skirtos akvakultūros kilmės vėžiagyvių siuntos turi būti ištirtos siekiant nustatyti nitrofuranų ir jų metabolitų kiekį anksčiau nei jos yra importuojamos į Sąjungą. Be to, žinoma, kad Indijoje kitiems nei vėžiagyviai akvakultūros produktams naudojami chloramfenikolis ir tetraciklinai.

    (9)

    Priėmus Sprendimą 2009/727/EB sumažėjo valstybių narių pranešimų apie nustatytą nitrofuranų ir jų metabolitų kiekį vėžiagyviuose. Todėl tikslinga priimti priemones, kurios būtų panašios į nustatytąsias minėtame sprendime ir kurios taikomos visiems iš Indijos importuojamiems ir žmonėms vartoti skirtiems akvakultūros produktams.

    (10)

    Be to, didelę iš Indijos importuojamų akvakultūros produktų dalį valstybės narės privalėtų ištirti, kad, kaip nurodyta Reglamente (EB) Nr. 470/2009, būtų nustatytas nitrofuranų ir jų metabolitų kiekis anksčiau nei šie produktai pateikiami rinkai. Šiais privalomo tyrimo rezultatais turėtų būti suteikta daugiau tikslesnės informacijos apie faktinį Indijos kilmės akvakultūros produktų užteršimą minėtomis liekanomis. Be to, atsižvelgdami į tyrimą Indijos gamintojai turėtų susilaikyti nuo neteisingo šių medžiagų naudojimo.

    (11)

    Tikslinga, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie atliktų tyrimų rezultatus, jeigu aptinkamos atitinkamos farmakologiškai aktyvios medžiagos, kurias draudžiama naudoti maistui skirtiems gyvūnams, arba yra viršijamas Sąjungos teisės aktais nustatytas didžiausias leistinas liekanų kiekis. Be to, valstybės narės turėtų reguliariai teikti atliktų tyrimų ataskaitas.

    (12)

    Šis sprendimas taip pat taikomas akvakultūros kilmės vėžiagyviams, kuriems šiuo metu taikomas Sprendimas 2009/727/EB. Atitinkamai, kad Sąjungos teisės aktai būtų aiškesni ir nuoseklesni, minėtą sprendimą reikėtų panaikinti.

    (13)

    Šiame sprendime nustatytos priemonės atitinka Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinio komiteto nuomonę,

    PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

    1 straipsnis

    Šis sprendimas taikomas iš Indijos importuojamoms ir žmonėms vartoti skirtoms akvakultūros produktų siuntoms (toliau – siuntoms).

    2 straipsnis

    1.   Valstybės narės leidžia importuoti siuntas į Sąjungą, jeigu prie jų pridedami tyrimo jų kilmės vietoje rezultatai siekiant užtikrinti, kad jos nekelia pavojaus žmonių sveikatai.

    Tyrimas turi būti atliktas su oficialiu mėginiu, visų pirma, kad būtų nustatyta, ar yra chloramfenikolio, tetraciklino, oksitetraciklino ir chlortetraciklino ir nitrofuranų metabolitų.

    Mėginiai turi būti tirti tuo analizės metodu, kuris nustatytas Sprendimo 2002/657/EB 3 ir 4 straipsniuose.

    2.   Nukrypdamos nuo 1 dalies, valstybės narės leidžia importuoti siuntas, prie kurių nepridedami tyrimo jų kilmės vietoje rezultatai, jeigu importuojanti valstybė narė užtikrina, kad atvežus kiekviena siunta yra minėtu būdu ištiriama siekiant nustatyti, ar yra chloramfenikolio, tetraciklino, oksitetraciklino, chlortetraciklino ir nitrofuranų metabolitų.

    3 straipsnis

    1.   Naudodamos tinkamus mėginių ėmimo planus valstybės narės užtikrina, kad oficialūs mėginiai būtų imami bent iš 20 % siuntų, pateiktų importui jų teritorijos pasienio kontrolės postuose.

    2.   Pagal 1 dalį paimti oficialūs mėginiai ištiriami siekiant nustatyti farmakologiškai aktyvių medžiagų, ypač chloramfenikolio, tetraciklino, oksitetraciklino, chlortetraciklino ir nitrofuranų metabolitų, liekanas, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 470/2009 2 straipsnio a punkte.

    4 straipsnis

    Atitinkamos valstybės narės kompetentinga institucija oficialiai sulaiko siuntas, iš kurių pagal 2 straipsnio 2 dalį ir 3 straipsnio 1 dalį buvo paimti oficialūs mėginiai, kol bus baigti tyrimai.

    Šios siuntos gali būti teikiamos rinkai tik tuomet, jei tyrimų rezultatais patvirtinama, kad jos atitinka Reglamento (EB) Nr. 470/2009 nuostatas.

    5 straipsnis

    1.   Valstybės narės nedelsdamos praneša Komisijai tyrimų rezultatus, jeigu šiais tyrimais nustatomi:

    a)

    bet kokios farmakologiškai aktyvios medžiagos, klasifikuojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 14 straipsnio 2 dalies a, b ar c punktus, minėtu reglamentu nustatytą didžiausią leistiną liekanų kiekį viršijantis liekanų kiekis; arba

    b)

    bet kokios farmakologiškai aktyvios medžiagos, neklasifikuojamos pagal Reglamento (EB) Nr. 470/2009 14 straipsnio 2 dalies a, b ar c punktus, liekanos; tačiau iš atitinkamos valstybės narės nereikalaujama nedelsiant pranešti Komisijai apie tokių tyrimų rezultatus, jeigu liekanų koncentracija mažesnė nei:

    i)

    pagal Reglamentą (EB) Nr. 470/2009 tai medžiagai nustatytas kontrolės atskaitos taškas; arba

    ii)

    pagal Sprendimą 2002/657/EB tai medžiagai nustatytas mažiausias privalomas aptikti kiekis.

    Šių tyrimų rezultatai pateikiami Komisijai naudojant pagal Reglamento (EB) Nr. 178/2002 50 straipsnį nustatytą skubaus įspėjimo apie pavojų sistemą.

    2.   Valstybės narės kas tris mėnesius pateikia Komisijai visų per ankstesnius tris mėnesius su siuntoms atliktų tyrimų rezultatų ataskaitą.

    Pirmoji ataskaita pateikiama Komisijai iki 2010 m. spalio 1 d.

    6 straipsnis

    Visas išlaidas, patirtas taikant šį sprendimą, apmoka siuntėjas, gavėjas arba jų įgaliotinis.

    7 straipsnis

    Sprendimas 2009/727/EB panaikinamas.

    8 straipsnis

    Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

    Priimta Briuselyje 2010 m. liepos 8 d.

    Komisijos vardu

    John DALLI

    Komisijos narys


    (1)  OL L 31, 2002 2 1, p. 1.

    (2)  OL L 125, 1996 5 23, p. 10.

    (3)  OL L 221, 2002 8 17, p. 8.

    (4)  OL L 152, 2009 6 16, p. 11.

    (5)  OL L 258, 2009 10 1, p. 31.


    Top