15.11.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 306/5

(1)

2008 m. sausio 3 d. Komisija gavo skundą dėl tam tikrų importuojamų Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – KLR) kilmės nelegiruotojo plieno išankstinio įtempio ir vėliau įtempiamų vielų ir vielapluoščių (toliau – iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai), kurį pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį pateikė Eurostress Information Service (angl. santrumpa ESIS) (toliau – skundo pateikėjas) gamintojų, kurie pagamina didžiąją dalį (šiuo atveju daugiau nei 57 %) visų iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų Bendrijoje, vardu.

(2)

Skunde pateikta prima facie dempingo ir tokio dempingo padarytos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimui pradėti.

(3)

Tyrimas inicijuotas 2008 m. vasario 16 d., paskelbus pranešimą apie inicijavimą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(4)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė KLR eksportuojantiems gamintojams, importuotojams, prekybininkams, naudotojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms, KLR valdžios institucijoms, skundą pateikusiems Bendrijos gamintojams ir kitiems žinomiems susijusiems Bendrijos gamintojams. Suinteresuotosioms šalims buvo sudaryta galimybė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą išklausyti, kuriame nurodė svarbias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Tam, kad eksportuojantys gamintojai panorėję galėtų pateikti prašymą taikyti rinkos ekonomikos režimą (toliau – RER) arba individualų režimą (toliau – IR), Komisija žinomiems susijusiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams ir KLR valdžios institucijoms nusiuntė prašymo formas. Aštuoni eksportuojantys gamintojai, taip pat jų susijusių bendrovių grupės, prašė taikyti RER pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalį arba IR, jeigu atlikus tyrimą būtų nustatyta, kad jie neatitinka RER sąlygų.

(6)

Atsižvelgdama į akivaizdžiai didelį KLR eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos importuotojų bei gamintojų skaičių, Komisija pranešime apie inicijavimą nurodė, kad siekdama nustatyti dempingą ir žalą gali taikyti atrankos būdus, kaip numatyta pagrindinio reglamento 17 straipsnyje.

(7)

Tam, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), visų KLR eksportuojančių gamintojų ir Bendrijos importuotojų bei gamintojų paprašyta Komisijai pranešti apie save ir pateikti, kaip nurodyta pranešime apie inicijavimą, pagrindinę informaciją apie jų su nagrinėjamuoju produktu susijusią veiklą per tiriamąjį laikotarpį (2007 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d.).

(8)

Atsižvelgiant į ribotą atsakymų, reikalingų atrankai vykdyti, skaičių buvo nuspręsta, kad nei Kinijos eksportuotojų, nei Bendrijos importuotojų atranka nėra būtina.

(9)

Kalbant apie Bendrijos gamintojus, atsižvelgusi į gautą atsakymų, reikalingų atrankai vykdyti, skaičių Komisija nusprendė atranką vykdyti pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį. Septyniose valstybėse narėse įsikūrusios septynios bendrovės atrinktos remiantis didžiausiu tipišku Bendrijos pramonės pagamintu ir parduotu kiekiu, kurį buvo galima tinkamai išnagrinėti per turimą laikotarpį.

(10)

Klausimynai buvo nusiųsti visoms KLR bendrovėms ir visiems Bendrijos naudotojams ir importuotojams, kurie dalyvavo atrankoje, bei atrankai pasirinktiems Bendrijos gamintojams ir visoms kitoms žinomoms susijusioms šalims. Atsakymus pateikė septyni KLR eksportuojantys gamintojai ir eksportuojančių gamintojų grupės, visi atrinkti Bendrijos gamintojai, keturi importuotojai ir septyni naudotojai. Iš kitų suinteresuotųjų šalių klausimyno atsakymų negauta.

(11)

Komisija rinko ir patikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga dempingui, jo daromai žalai ir Bendrijos interesams nustatyti, bei atliko tikrinimus šių bendrovių patalpose:

(12)

Atsižvelgiant į tai, kad būtina nustatyti normaliąją vertę KLR eksportuojantiems gamintojams, kuriems negalima taikyti RER, toliau nurodytos bendrovės patalpose buvo atliktas tikrinimas normaliajai vertei nustatyti pagal panašios šalies, šiuo atveju Turkijos, pateiktus duomenis:

Turkijos gamintojas:

(13)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2007 m. sausio 1 d.–2007 m. gruodžio 31 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant tendencijas, svarbias žalos įvertinimui, nagrinėtas laikotarpis nuo 2004 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(14)

Nagrinėjamasis produktas yra tam tikra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės viela iš nelegiruotojo plieno (nepadengta ar neapvilkta arba padengta ar apvilkta cinku) ir suvyta viela iš nelegiruotojo plieno (padengta ar apvilkta arba ne), kurios sudėtyje esanti anglis sudaro ne mažiau kaip 0,6 % masės ir kurios maksimalus skerspjūvio matmuo didesnis kaip 3 mm (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurias deklaruojant paprastai nurodomi šie KN kodai: ex 7217 10 90, ex 7217 20 90, ex 7312 10 61, ex 7312 10 65 ir ex 7312 10 69. Žinomas šių produktų komercinis pavadinimas yra išankstinio įtempio ir vėliau įtempiamos vielos ir vielapluoščiai (toliau – iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai).

(15)

Iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai dažniausiai naudojami gelžbetonio armatūrai, pakabos elementams ir vantiniams tiltams. Produktas gaminamas tempiant anglinį plieną.

(16)

Bendrijos vielinių lynų importuotojų asociacija paprašė sumažinti produkto apibrėžtąją sritį pašalinant padengtus ar apvilktus pluoštus, pluoštus iš daugiau nei septynių vielų ir pluoštus, kurių skersmuo mažesnis kaip 6,8 mm ir didesnis kaip 15,7 mm, tam, kad skundo pateikėjai nepatirtų materialinės žalos dėl importuojamų šių rūšių produktų, nes bendra šių rūšių produktų rinkos dalis nesudaro daugiau nei 3 % viso Bendrijoje pagaminamo kiekio. Tačiau tų rūšių produktai negali būti pašalinti vien tik dėl to, kad jie sudaro nedidelę gamybos dalį. Atlikus tyrimą nustatyta, kad šių ir kitų rūšių nagrinėjamasis produktas pasižymi vienodomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis ir iš esmės turi tą pačią paskirtį. Be to, priklausomai nuo gaminančios bendrovės, minėtų rūšių produkto gamybos dalis gali būti gerokai didesnė.

(17)

Todėl padaryta preliminari išvada, kad šiame tyrime visų rūšių iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai, kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, yra vienas produktas.

(18)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės pagamintiems ir Bendrijoje parduotiems įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams, Turkijoje, kuri pasirinkta panašia šalimi, pagamintiems ir joje parduotiems įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams ir KLR pagamintiems ir Bendrijoje parduotiems įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams iš esmės būdingos tos pačios pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir jie naudojami tai pačiai pagrindinei paskirčiai.

(19)

Vienas Bendrijos importuotojas teigė, kad šiuo metu importuoja naujos rūšies produktą (spiralinė briaunota viela), kuris Bendrijoje negaminamas. Šis tvirtinimas buvo išnagrinėtas ir nustatyta, kad:

(20)

Todėl visi minėti įtemptojo gelžbetonio vielos ir pluoštai laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(21)

Dviejų eksportuojančių gamintojų atveju nustatyta, kad jų rinkos ekonomikos režimo (toliau – RER) prašyme ir per tikrinimą jų patalpose pateikta melaginga ir klaidinanti informacija. Kitas eksportuojantis gamintojas po surengto tikrinamojo vizito, susijusio su RER taikymu, bendrovės patalpose į antidempingo klausimyną neatsakė.

(22)

Visoms trims bendrovėms pranešta apie siūlymą taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir suteikta galimybė teikti pastabas.

(23)

Dvi melagingą ir klaidinančią informaciją pateikusios bendrovės nepateikė jokių įtikinamų argumentų ar įrodymų, dėl kurių sprendimas taikyti šį straipsnį galėtų būti atšauktas. Todėl Komisija manė, kad tikslinga atmesti šių bendrovių RER prašymus ir išvadas pagrįsti turimais faktais.

(24)

Trečia bendrovė nereagavo į minėtą pranešimą. Padaryta išvada, kad bendrovė nebenorėjo bendradarbiauti atliekant tyrimą, todėl išvados bus grindžiamos turimais faktais.

(25)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktu, atliekant su KLR kilmės importu susijusius antidempingo tyrimus, gamintojams, kurie, kaip nustatyta, atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytus kriterijus, normalioji vertė nustatoma pagal šio straipsnio 1–6 dalis.

(26)

Trumpai, ir tik dėl patogumo, pateikiami apibendrinti RER taikymo kriterijai:

(27)

Inicijavus tyrimą septyni Kinijos eksportuojantys gamintojai kreipėsi dėl RER taikymo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies b punktą ir per nustatytą laikotarpį pateikė užpildytą RER prašymo formą.

(28)

Trims Kinijos eksportuojantiems gamintojams turėjo būti taikomas pagrindinio reglamento 18 straipsnis (žr. 23–25 konstatuojamąsias dalis), todėl jų RER prašymai buvo atmesti.

(29)

Kalbant apie kitas keturias Kinijos bendroves ar eksportuojančių gamintojų grupes, nustatyta, kad nė viena iš jų neatitiko visų penkių RER kriterijų.

(30)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas negalėjo įrodyti, kad atitinka 3 kriterijaus, nes nustatyta, kad bendrovės mokama kaina už teises naudotis žeme iš esmės neatitiko rinkos vertės ir parodė reikšmingą iškraipymą, likusį iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, o tai turėjo įtakos bendrovės finansinei padėčiai.

(31)

Atskleidus minėtus faktus, bendrovė teigė, kad maža naudojimosi žeme kaina sudaro palyginti nedidelę gamybos sąnaudų dalį, todėl turėtų būti laikoma, kad ji atitinka 3 kriterijų. Tačiau manoma, kad savavališkas teisių naudotis žeme vertinimas rodo, jog yra reikšmingų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Todėl nepateikus kitų įrodymų, kad naudojimosi žeme kaina rinkoje buvo tipiška arba kad ji nustatyta pagal verslo aplinkybes, bendrovės argumentas yra laikinai atmestas.

(32)

Antra bendrovė negalėjo įrodyti, kad atitinka 1–3 kriterijus. Pirma, jos su pardavimu susiję sprendimai nebuvo priimti atsižvelgiant į rinkos sąlygas, atspindinčias pasiūlą ir paklausą, ir be ženklaus valstybės kišimosi. Visų pirma nustatyta, kad bendrovė turėjo naudos iš sumažinto pajamų mokesčio, kuris taikomas tik tuomet, kai eksportuojama mažiausiai 70 % produkcijos. Antra, bendrovės apskaitos sistema neatitiko bendrai priimtų apskaitos standartų. Visų pirma, ilgalaikio turto nusidėvėjimas buvo numatomas neteisingai: bendrovė turto, įskaitant tą, kurį įsigijo 1994 m., nusidėvėjimą pradėjo skaičiuoti tik 1997 m. Galiausiai bendrovė neįrodė, kad nėra galimų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Visų pirma atliekant tikrinimą bendrovė nepateikė jokių įrodymų, kokiomis sąlygomis buvo įgytas turtas, kad jis buvo įvertintas, perduotas, apskaitytas (įskaitant nurašymus) ir nuvertintas pagal jo rinkos vertę. Bendrovės pateikti duomenys po to, kai jai buvo atskleisti nustatyti faktai, nepateikė jokios naujos informacijos ar įrodymų, kad būtų galima pakeisti šiuos nustatytus faktus, todėl jie yra laikinai patvirtinti.

(33)

Trečia bendrovė negalėjo įrodyti, kad atitinka 1–3 kriterijus. Pirma, atlikus tyrimą nustatyta, kad, nors ir būta daug tiek su darbo jėga, tiek su gamyba susijusių pajėgumų pertekliaus, bendrovė toliau investavo į papildomus pajėgumus. Taip pat buvo manoma, kad gana trumpas verslo liudijimo galiojimo laikotarpis galėjo būti kliūtis ilgalaikiams verslo sprendimams ir planams bei rodyti netiesioginį valstybės kišimąsi. Antra, nustatyta, kad šios bendrovės apskaitos sistemoje nebuvo numatyti atidėjiniai blogoms skoloms, nebuvo aiškios politikos dėl skirtingų ilgalaikio turto kategorijų, rasta su nusidėvėjimo dydžiais susijusių klaidų, nepagrįstų atidėjinių ir įrodymais nepagrįstų paskolų. Visi šie dalykai neabejotinai turėjo įtakos bendrovės sąnaudoms. Tačiau auditoriaus ataskaitoje nebuvo užsiminta nė apie vieną iš šių dalykų, o tai rodo, kad bendrovės ataskaitos ir auditorių atliktas darbas yra nepatikimi.

(34)

Bendrovė taip pat neįrodė, kad atitinka 3 kriterijų; buvo nustatyta, kad yra reikšmingų iškraipymų, likusių iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos. Visų pirma bendrovė nepateikė jokių įrodymų, susijusių su teisėmis naudotis žeme, paskolomis, ilgalaikio turto kilme, įmokėtu kapitalu ir kapitalo didinimu.

(35)

Ketvirtam eksportuojančiam gamintojui, apimančiam susijusių bendrovių grupę, negalėjo būti taikomas RER, nes nustatyta, kad grupė neatitiko 1–3 kriterijų. Visų pirma grupė neįrodė, kad jos sprendimų priėmimo procesas vyko be ženklaus valstybės kišimosi. Be to, apskaitos įrašai neatitiko tarptautinių apskaitos standartų ir aptiktos kelios apskaitos klaidos, o tai reiškia, kad išorės auditas buvo nepatikimas. Taip pat nustatyti iškraipymai, likę iš ankstesnės ne rinkos ekonomikos sistemos, visų pirma susiję su nuosavybės teisių ir teisių naudotis žeme perdavimu. Grupės pateikti duomenys po to, kai jai buvo atskleisti nustatyti faktai, nepateikė jokios naujos informacijos ar įrodymų, kad būtų galima pakeisti šiuos nustatytus faktus, todėl jie yra laikinai patvirtinti.

(36)

Todėl nuspręsta, kad nei vienas Kinijos eksportuojantis gamintojas neįrodė, kad atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies c punkte nustatytas sąlygas.

(37)

Remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktu, prireikus, visai šaliai apskaičiuotas muitas nustatomas šalims, kurioms taikomos minėto straipsnio nuostatos, išskyrus tuos atvejus, kai bendrovės gali įrodyti, kad atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus kriterijus, kad joms būtų taikomas IR.

(38)

Visi eksportuojantys gamintojai, kurie neatitiko RER kriterijų, kreipėsi ir dėl IR statuso suteikimo tuo atveju, jeigu jiems nebūtų taikomas RER.

(39)

Remiantis turima informacija buvo nustatyta, kad trys Kinijos eksportuojantys gamintojai atitinka visus pagrindinio reglamento 9 straipsnio 5 dalyje nustatytus IR reikalavimus. Tačiau buvo padaryta išvada, kad ketvirtam eksportuojančiam gamintojui negali būti taikomas IR, nes negalėjo būti atmestas tas faktas, kad valstybė galėjo kištis nustatant kainas.

(40)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė eksportuojantiems gamintojams, kuriems nebuvo suteiktas RER statusas, pereinamojo laikotarpio ekonomikos šalyse turi būti nustatyta remiantis kaina arba apskaičiuotąja verte rinkos ekonomikos trečiojoje šalyje (toliau – panaši šalis).

(41)

Pranešime apie inicijavimą Turkija pasiūlyta kaip tinkama panaši šalis nustatant normaliąją vertę KLR. Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabas dėl šio pasiūlymo.

(42)

Viena suinteresuotoji šalis pateikusi pastabas siūlė panašia šalimi laikyti Tailandą. Jos teigimu, Turkijoje yra tik vienas gamintojas, kuris yra apsaugotas antidempingo priemonėmis, todėl šis gamintojas užima beveik monopolinę padėtį Turkijos rinkoje. Komisija susisiekė su žinomomis bendrovėmis Tailande bei kitose trečiosiose šalyse, kuriose, kaip žinoma, yra panašaus produkto gamintojų. Tačiau šie gamintojai klausimyno atsakymų nepateikė.

(43)

Turkijos gamintojas visiškai bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė išsamius klausimyno atsakymus bei leido surengti tikrinamąjį vizitą.

(44)

Komisija išnagrinėjo suinteresuotosios šalies tvirtinimą ir padarė išvadą, kad Turkija atitinka tinkamos panašios šalies kriterijus. Iš tikrųjų, nors šioje šalyje yra tik vienas panašaus produkto gamintojas ir joje taikomos antidempingo priemonės importui iš KLR ir Rusijos, Turkijoje vykdomas didelis importas iš įvairių trečiųjų šalių, kuris užima daugiau kaip 50 % Turkijos rinkos ir šioje rinkoje užtikrina konkurencijos sąlygas.

(45)

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad Turkija yra tinkama panaši šalis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą.

(46)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 7 dalies a punktą normalioji vertė KLR nustatyta remiantis patikrinta informacija, gauta iš bendradarbiaujančio panašios šalies gamintojo.

(47)

Išnagrinėta, ar kiekvienos rūšies nagrinėjamojo produkto pardavimas panašios šalies vidaus rinkoje gali būti laikomas pardavimu įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį, nustatant atitinkamos rūšies pelningo pardavimo nepriklausomiems pirkėjams dalį.

(48)

Kalbant apie daugumos rūšių produktus, buvo manoma, kad tų rūšių produktų kainos vidaus rinkoje nėra tinkamas pagrindas normaliajai vertei nustatyti, nes pelningo pardavimo apimtis sudarė mažiau nei 10 % visos pardavimo apimties.

(49)

Tų rūšių produktų normalioji vertė buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį prie gamintojo patirtų gamybos sąnaudų pridėjus pagrįstas pardavimo, bendrąsias ir administracines (toliau – PBA) sąnaudas bei pagrįstą pelną. PBA sąnaudų ir pagrįsto pelno suma pagrįsta tos pačios bendrosios kategorijos produkto, parduoto Turkijos gamintojo vidaus rinkoje, PBA sąnaudomis ir pelnu, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies b punkte.

(50)

Vienos rūšies produkto, kai tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė mažiau nei 80 %, bet daugiau nei 10 % visos pardavimo apimties, normalioji vertė buvo pagrįsta faktine vidaus kaina, apskaičiuota kaip svertinis tos rūšies produkto pelningo pardavimo vidurkis.

(51)

Visais atvejais, kai nagrinėjamasis produktas buvo eksportuotas nepriklausomiems Bendrijos pirkėjams, eksporto kaina buvo nustatyta pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį, tai yra remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis eksporto kainomis.

(52)

Vienas eksportuojantis gamintojas vykdė pardavimą eksportui per susijusį Bendrijos importuotoją. Šiuo atveju eksporto kaina buvo apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, remiantis kaina, už kurią importuoti produktai buvo pirmą kartą perparduoti nepriklausomam pirkėjui ją atitinkamai pakoregavus, atsižvelgiant į visas sąnaudas, patirtas nuo importo iki perpardavimo, ir į pagrįstą PBA sąnaudų bei pelno dydį. Buvo naudojamos paties susijusio importuotojo PBA sąnaudos, tačiau pelno dydis buvo nustatytas remiantis bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateikta informacija.

(53)

Normalioji vertė ir eksporto kainos buvo palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(54)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant buvo deramai atsižvelgta į skirtumus, darančius poveikį kainoms ir kainų palyginamumui. Prireikus ir pateisinamais atvejais buvo atsižvelgta į visų tiriamų bendrovių (bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir panašios šalies gamintojo) transporto, jūrų frachto ir draudimo sąnaudas, PVM, banko mokesčius, pakavimo sąnaudas, kreditų sąnaudas ir komisinius.

(55)

Bendrovių, kurioms buvo suteiktas IR statusas, svertinė vidutinė normalioji vertė buvo palyginta su svertine vidutine eksporto kaina, kaip numatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(56)

Procentais išreikšti CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji svertiniai vidutiniai dempingo skirtumai yra tokie:

(57)

Kitiems Kinijos eksportuotojams Komisija pirmiausiai nustatė bendradarbiavimo lygį. Visas bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktuose klausimyno atsakymuose nurodytas eksportuotas kiekis buvo palygintas su visu iš KLR importuotu kiekiu, apskaičiuotu pagal Eurostato statistinius importo duomenis. Nustatyta, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas, t. y. 24 %.

(58)

Todėl buvo manoma, kad reikėtų nustatyti dempingo skirtumą visos šalies mastu kaip i) bendradarbiaujančiam eksportuotojui, kuriam nesuteiktas nei RER, nei IR statusas, nustatyto antidempingo skirtumo ir ii) to paties eksportuotojo tipiškų rūšių produktams nustatytų didžiausių dempingo skirtumų svertinį vidurkį, nes nebuvo jokių požymių, kad nebendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vykdomo dempingo lygis buvo mažesnis.

(59)

Tuo pagrindu laikinai nustatytas dempingo lygis visos šalies mastu buvo 50,2 % CIF kainos Bendrijos pasienyje prieš sumokant muitą.

(60)

Atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje nustatytą Bendrijos pramonės (toliau – BP) apibrėžtį, nustatant Bendrijos gamybos apimtį buvo atsižvelgta į šių Bendrijos gamintojų gamybos apimtį:

Todėl siekiant ištirti bendrą žalą BP sudaro šios 22 bendrovės.

(61)

Iš vienuolikos skundui pritariančių Bendrijos gamintojų buvo atrinktos septynios bendrovės atsižvelgiant į jų tipiškas pardavimo apimtis, skirtingų rūšių produktus ir vietą Bendrijoje.

(62)

Tačiau viena iš septynių iš pradžių atrinktų bendrovių atliekant atranką nebendradarbiavo ir neatsakė į jai nusiųstą klausimyną. Todėl iš atrankos ji buvo pašalinta ir pakeista bendrove, kuri pritarė skundui ir kuri pardavimo apimties atžvilgiu buvo trečia tipiškiausia bendrovė.

(63)

Šiems septyniems bendradarbiaujantiems Bendrijos gamintojams priklausė 51 % visos Bendrijos pramonės gamybos.

(64)

Atsižvelgiant į tą faktą, kad buvo atrinktos Bendrijos pramonės bendrovės, žala įvertinta remiantis visos Bendrijos pramonės gamybos, gamybos pajėgumų, pajėgumų naudojimo, užimtumo, našumo, pardavimo, rinkos dalies ir augimo tendencijomis bei atrinktų Bendrijos gamintojų kainų, pelningumo, grynųjų pinigų srauto, pajėgumas padidinti kapitalą ir investicijas, atsargų, investicijų grąžos ir atlyginimų tendencijomis.

(65)

Bendrijoje suvartojamas kiekis nustatytas remiantis atrinktų Bendrijos pramonės bendrovių pardavimo apimtimi, tyrimui pritariančių Bendrijos gamintojų pateiktais duomenimis apie pardavimą, kitų Bendrijos gamintojų pateiktais duomenimis apie pardavimą ir iš Eurostato gautais duomenimis apie importo apimtį Bendrijos rinkoje.

(66)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijoje suvartojamas kiekis padidėjo 17 % (nuo 903 541 tonų 2004 m. iki 1 054 236 tonų TL). Padidėjęs Bendrijoje suvartojamas kiekis gali būti paaiškintas tuo, kad padidėjo paklausa statybos sektoriuje ir atsigavo pats plieno sektorius.

(67)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu nagrinėjamojo produkto importo į Bendriją apimtis labai padidėjo – nuo 3 940 tonų 2004 m. iki 86 918 tonų TL, t. y. 2 106 %. Importas daugiausiai, t. y. 271 %, išaugo 2005–2006 m.

(68)

Kinijos importo rinkos dalis, išreikšta Bendrijos suvartojamo kiekio procentais, padidėjo nuo 0,4 % iki 8,2 % TL.

(69)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinė iš KLR importuojamo nagrinėjamojo produkto kaina labai sumažėjo – nuo 1 238 EUR už toną 2004 m. iki 683 EUR už toną TL, t. y. 45 %.

(70)

Palyginus atrinktos Bendrijos pramonės kainas EXW sąlygomis nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje su KLR eksportuojančių gamintojų CIF kainomis Bendrijos pasienyje, jas atitinkamai pakoregavus atsižvelgiant į iškrovimo ir muitinio įforminimo išlaidas, nustatyta, kad kainos priverstinai sumažintos vidutiniškai 18 %.

(71)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį, nagrinėjant KLR importo dempingo kainomis poveikį Bendrijos pramonei buvo išanalizuoti visi susiję ekonominiai veiksniai, turėję poveikio pramonės padėčiai nuo 2004 m. iki TL.

(72)

Nuo 2004 m. iki TL Bendrijos pramonės gamyba bendrai padidėjo 3 %, o gamybos pajėgumai – 13 %. Tuo pačiu laikotarpiu pajėgumų naudojimo lygis sumažėjo 7 procentiniais punktais. Tačiau tai reikia vertinti atsižvelgiant į 17 % padidėjusį Bendrijoje suvartojamą kiekį.

(73)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonėje užimtumo lygis buvo palyginti stabilus.

(74)

Bendrijos pramonės darbo jėgos našumas, vertinant produkcijos kiekį tonomis vienam darbuotojui, nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 2 %.

(75)

Bendrijos pramonės pardavimo nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje apimtis nepakito (842 526 tonos 2004 m. ir 846 561 tonos TL).

(76)

Per visą nagrinėjamąjį laikotarpį Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis nuolat mažėjo. Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis bendrai sumažėjo beveik 13 procentinių punktų (nuo maždaug 93 % 2004 m. iki maždaug 80 % TL).

(77)

Nors Bendrijoje suvartojamas kiekis nuo 2004 m. iki TL padidėjo 17 %, 13 procentinių punktų sumažėjusi Bendrijos pramonės užimama rinkos dalis ir tuo pačiu metu padidėjęs importas iš KLR rodo, kad Bendrijos pramonė negalėjo dalyvauti rinkos augimo procese.

(78)

Toliau pateikti skaičiai rodo atrinktų bendrovių atsargų kiekį kiekvieno laikotarpio pabaigoje.

(79)

Atsargos per nagrinėjamąjį laikotarpį padidėjo 35 %, o tai rodo, kad Bendrijos rinkoje darėsi vis sunkiau parduoti pramonės produktus, nepaisant itin padidėjusio Bendrijoje suvartojamo kiekio.

(80)

Atrinktų Bendrijos pramonės bendrovių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Bendrijos rinkoje kaina nuo 2004 m. iki TL padidėjo 1 %. 2005 m. pardavimo kainų padidėjimą galima paaiškinti pagrindinių žaliavų (vielinių strypų) trūkumu.

(81)

Metinės investicijos į iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielas ir pluoštus nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 73 %. Investicijomis buvo siekiama ne tik padidinti pajėgumus, bet taip pat pagerinti ir supaprastinti gamybos procesą tam, kad būtų sumažintos sąnaudos. Tai buvo pasiekta nepaisant sumažėjusio pelningumo.

(82)

Investicijų grąža, išreikšta investicijų grynosios buhalterinės vertės procentiniu pelnu, atitiko neigiamą pelningumo tendenciją, t. y. sumažėjo 18 procentinių punktų. 2005 m. padidėjimas susijęs su vienos bendrovės investicijomis.

(83)

Komisijai nepateikta jokių įrodymų, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį būtų pablogėjęs ar pagerėjęs pajėgumas padidinti kapitalą.

(84)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu pelningumas, išreikštas atrinktų Bendrijos gamintojų grynojo pardavimo procentais, sumažėjo nuo 6,2 % 2004 m. iki 2,1 % TL. Bendrijos pramonės pelningumo tendencija nuo 2005 m. buvo tokia pati kaip jos pardavimo kainų. Aišku, kad TL gauto pelno nepakanka ilgalaikiam Bendrijos pramonės gyvybingumui užtikrinti.

(85)

Nagrinėjamojo produkto grynųjų pinigų srautas sumažėjo 51 % (nuo 37 mln. EUR 2004 m. iki 18 mln. EUR TL).

(86)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Bendrijos pramonės darbo sąnaudos padidėjo 5 %. Tai yra įprastas padidėjimas, ir jis yra mažesnis už to laikotarpio infliacijos lygį.

(87)

Atsižvelgiant į importo dempingo kainomis iš nagrinėjamosios šalies apimtį, užimamą rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio Bendrijos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(88)

Nėra pagrindo manyti, kad Bendrijos pramonė po ankstesnio dempingo atsigauna.

(89)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu daugiausiai žalos rodiklių, susijusių su Bendrijos pramone, prastėjo. Nors Bendrijoje suvartojamas kiekis padidėjo 17 %, Bendrijos pramonės pardavimo apimtis nesikeitė, todėl jos užimama rinkos dalis sumažėjo maždaug 13 procentinių punktų. Nors Kinijos importo kainos sumažėjo 45 %, atrinktų Bendrijos gamintojų panašaus produkto vieneto pardavimo kaina Bendrijos rinkoje daugiau ar mažiau nepakito nepaisant to, kad dėl padidėjusių energijos ir žaliavų sąnaudų 5 % padidėjo vieneto gamybos sąnaudos. Todėl pelningumas sumažėjo nuo 6,2 % 2004 m. iki 2,1 % TL, o tai tikrai nėra pakankama šio tipo pramonei. Grynųjų pinigų srauto ir investicijų grąžos tendencijos taip pat buvo neigiamos – nagrinėjamuoju laikotarpiu jie atitinkamai sumažėjo 51 % ir 18 procentinių punktų.

(90)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu tik keli rodikliai rodė teigiamą raidą. Gamyba ir gamybos pajėgumai atitinkamai padidėjo 3 % ir 13 %. Investicijos padidėjo 73 %. Tačiau, kaip jau minėta, į tai reikia žiūrėti atsižvelgiant į itin padidėjusį Bendrijoje suvartojamą kiekį (+ 17 %).

(91)

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad Bendrijos pramonei padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(92)

Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis Komisija ištyrė, ar importas dempingo kainomis iš KLR padarė Bendrijos pramonei tokią didelę žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kainomis nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Bendrijos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kuri galėjo būti padaryta tų kitų veiksnių, nebūtų priskirta importui dempingo kainomis.

(93)

Kaip jau paaiškinta, nuo 2004 m. iki TL 2 106 % padidėjusi importo dempingo kainomis apimtis, atitinkamai padidėjusi jo Bendrijos rinkoje užimama rinkos dalis (nuo 0,4 % 2004 m. iki 8,2 % TL) ir per TL nustatytas 18 % priverstinis kainų mažinimas sutapo su Bendrijos pramonės ekonominės padėties pablogėjimu. Iki 2005 m. Kinijos importo apimtis nebuvo didelė, o jo kainos buvo didesnės nei Bendrijos pramonės kainos arba panašios į jas. Tačiau nuo 2005 m. vidutinės importo iš KLR kainos itin sumažėjo, o tai Bendrijos pramonei neleido didinti kainų, nepaisant padidėjusių pagrindinės žaliavos (vielinių strypų) sąnaudų, kurios sudaro 75 % gamybos sąnaudų. Todėl 2006 m. ir per TL labai pablogėjo Bendrijos pramonės ekonominė padėtis. Be to, daug Bendrijos pramonės užimamos rinkos dalies atiteko importui dempingo kainomis.

(94)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad importas dempingo kainomis iš KLR, dėl kurio TL Bendrijos pramonės kainos buvo gerokai priverstinai sumažintos ir kurio apimtis labai padidėjo, turėjo lemiamą įtaką Bendrijos pramonės patirtai žalai, kurią rodo jos bloga finansinė padėtis ir daugumos žalos rodiklių prastėjimas.

(95)

Remiantis Eurostato duomenimis, į Bendriją importuojamas su šiuo tyrimų nesusijusių trečiųjų šalių kilmės iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų kiekis padidėjo 112 %, t. y. nuo 57 075 tonų 2004 m. iki 120 757 tonų TL. Atitinkama šio importo užimama rinkos dalis padidėjo nuo 6 % 2004 m. iki 11 % TL.

(96)

Tačiau vidutinės šio importo kainos buvo daug didesnės už Kinijos eksportuojančių gamintojų ir net Bendrijos pramonės kainas. Todėl negalima laikyti, kad šis importas prisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Reikėtų pažymėti, kad nustatyta, jog iš šių šalių dviejų šalių, kurių Bendrijos rinkoje užimama rinkos dalis 2,5 %, kainos TL buvo mažesnės nei iš KLR importuojamo nagrinėjamojo produkto. Tačiau atsižvelgiant į nedidelę susijusio importo apimtį, negalima laikyti, kad tai yra pakankama importo dempingo kainomis iš KLR ir Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastiniam ryšiui nutraukti.

(97)

Kaip matyti iš pateiktos lentelės, nagrinėjamuoju laikotarpiu atrinktos Bendrijos pramonės bendrovės pardavimo eksportui apimtį padidino 16 %. Šis eksportas sudarė 14 % visos jų pardavimo apimties per TL.

(98)

Bendrijos gamintojų eksportuojamo vieneto pardavimo kaina sumažėjo 8 % (nuo 715 EUR 2004 m. iki 660 EUR TL). Tačiau, nors suvestiniai rezultatai rodo, kad nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios šio eksporto kainos buvo mažesnės už gamybos sąnaudas, šie duomenys gali skirtis priklausomai nuo bendrovės ir laiko. Be to, dėl Kinijos bendrovių konkurencijos šiose rinkose, Bendrijos gamintojai buvo priversti savo kainas suderinti su Kinijos bendrovių nustatytomis kainomis.

(99)

Todėl negalima daryti išvados, kad šis veiksnys labai prisidėjo prie neseniai pablogėjusios Bendrijos pramonės finansinės padėties ir taip pat prie Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos.

(100)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad Bendrijos pramonės vieneto gamybos sąnaudos nuo 2004 m. iki TL padidėjo 5 %. Šis padidėjimas siejamas su padidėjusia pagrindinės žaliavos (vielinių strypų) kaina ir padidėjusiomis energijos sąnaudomis.

(101)

Esant įprastoms ekonominėms sąlygoms ir nesant dideliam kainų spaudimui, atsirandančiam dėl importo dempingo kainomis, Bendrijos pramonė nebūtų turėjusi sunkumų spręsdama su padidėjusiomis sąnaudomis, kurias jis patyrė nuo 2004 m. iki TL, susijusių problemų. Todėl, daroma preliminari išvada, kad šis padidėjimas negali nutraukti importo dempingo kainomis iš KLR ir Bendrijos pramonės patirtos materialinės žalos priežastinio ryšio.

(102)

Kalbant apie kitų Bendrijos gamintojų, kurie nei skundė, nei palaikė bendroves, pardavimo apimtį, kuri sudarė 8 % visos ES gamybos apimties, ji sumažėjo 6 % (nuo apskaičiuotų 85 500 metrinių tonų 2004 m. iki 80 356 metrinių tonų TL). Jų užimama Bendrijos rinkos dalis per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 9,5 % iki 7,6 % ir nebuvo rasta jokių įrodymų, kad jų kainos buvo mažesnės už atrinktų Bendrijos pramonės bendrovių kainas. Todėl daroma preliminari išvada, kad jų pardavimas Bendrijos rinkoje neprisidėjo prie Bendrijos pramonei padarytos žalos.

(103)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad kiti žinomi veiksniai, tokie kaip importas iš kitų trečiųjų šalių, Bendrijos pramonės eksportas, konkuravimas su kitais gamintojais ir padidėjusios gamybos sąnaudos nebuvo lemianti Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastis.

(104)

Kadangi sutampa laikas, kai, pirma, ypatingai padidėjo importas dempingo kainomis iš KLR, jo rinkos dalis bei buvo nustatytas priverstinis kainų mažinimas, ir, antra, pablogėjo Bendrijos pramonės padėtis, galima daryti išvadą, kad Bendrijos pramonė materialinę žalą patyrė dėl importo dempingo kainomis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(105)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu, buvo nagrinėjama, ar, nepaisant laikinų nustatytų faktų, susijusių su žalingu dempingu, esama įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju priemonių taikymas neatitiktų Bendrijos interesų. Buvo atsižvelgta į galimų priemonių poveikį visoms tyrime dalyvaujančioms šalims ir į pasekmes, kurios galėtų būti, jeigu šių priemonių nebūtų imamasi.

(106)

Bendrijos pramonė žalą patyrė dėl žalingo nagrinėjamojo produkto importo dempingo kainomis iš KLR. Taip pat reikėtų priminti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu dauguma Bendrijos pramonės ekonominių rodiklių raidos tendencijos buvo neigiamos. Atsižvelgiant į žalos pobūdį (t. y. sumažėjusi rinkos dalis ir sumažėjęs pelningumas) Bendrijos pramonės padėtis ir toliau neišvengiamai itin prastės, jei nebus nustatytos priemonės.

(107)

Tikimasi, kad nustačius priemones bus užkirstas kelias tolesniems iškraipymams ir bus atkurta sąžininga konkurencija rinkoje. Tai turėtų padėti Bendrijos pramonei padidinti pardavimo kainas iki tokio lygio, kad būtų galima užtikrinti tinkamą pelno dydį.

(108)

Jei priemonės nebūtų nustatytos, kainos ir Bendrijos gamintojų pelnas toliau mažėtų. Vidutinės ar ilgalaikės trukmės laikotarpiu kainos ir pelnas nebūtų stabilūs. Atsižvelgiant į žemą pelno ir investicijų į gamybą lygį galima manyti, kad kai kurie Bendrijos gamintojai negalėtų susigrąžinti investicijų, jei priemonės nebūtų nustatytos.

(109)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Bendrijos pramonę sudaro po visą Bendriją išsibarsčiusios mažosios ir vidutinės įmonės, nustačius antidempingo priemones tose vietovėse būtų lengviau išsaugoti užimtumą.

(110)

Todėl daroma preliminari išvada, kad antidempingo priemonėmis nebūtų neprieštaraujama Bendrijos pramonės interesams.

(111)

Kalbant apie keturias bendroves, kurios nei pateikė skundą, nei jam pritarė, nėra jokio pagrindo manyti, kad nustatytomis priemonėmis būtų prieštaraujama šių gamintojų interesams.

(112)

Komisija visiems žinomiems importuotojams ir prekybininkams nusiuntė klausimynus. Atliekant tyrimą bendradarbiavo ir klausimyno atsakymus pateikė keturi importuotojai. Per TL jiems priklausė beveik 38 % visos importo iš KLR į Bendriją apimties ir beveik 3,2 % Bendrijoje suvartojamo kiekio. Vėliau dviejų importuotojų, kurie įsikūrę Ispanijoje ir JK, patalpose buvo surengtas tikrinamasis vizitas. Šių dviejų bendrovių importuotas nagrinėjamojo produkto kiekis sudarė 20–38 % viso iš KLR į Bendriją importuoto kiekio.

(113)

Nagrinėjamasis produktas sudarė 100 % šių dviejų importuotojų apyvartos. Vienas importuotojas importavo 100 %, o kitas 90 % viso iš KLR importuoto nagrinėjamojo produkto kiekio. Darbo jėgos požiūriu su nagrinėjamojo produkto pirkimu, prekyba ir perpardavimu tiesiogiai susiję 8–11 asmenų.

(114)

Nustačius antidempingo priemones, negalima atmesti galimybės, kad gali sumažėti nagrinėjamosios šalies kilmės importo lygis ir taip gali būti paveikta importuotojų ekonominė padėtis. Tačiau bet kokio nagrinėjamojo produkto kainų padidėjimo poveikis importuotojams turėtų būti tik konkurencijos atkūrimas Bendrijos rinkoje, o ne kelio užkirtimas parduoti nagrinėjamąjį produktą. Be to, dėl menkos nagrinėjamojo produkto sąnaudų dalies bendrose naudotojų sąnaudose importuotojams turėtų būti lengviau nustatyti didesnes kainas pirkėjams. Todėl padaryta laikina išvada, kad nustačius antidempingo priemones Bendrijos importuotojų padėtis labai nepablogėtų.

(115)

Visoms šalims, skunde įvardytoms naudotojais, buvo išsiųsti klausimynai. Septyni naudotojai, kuriems priklausė beveik 13 % visų iš KLR į Bendriją importuojamų produktų, bendradarbiavo atliekant tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus. Vėliau dviejų naudotojų, įsikūrusių Ispanijoje ir JK, patalpose surengtas tikrinamasis vizitas. Iš viso, per TL šioms dviem bendrovėms priklausė mažiau nei 5 % iš KLR importuoto iš anksto įtemptojo gelžbetonio vielų ir pluoštų kiekio. Bendrovės nagrinėjamąjį produktą daugiausia gaudavo iš kitų šaltinių, tokių kaip Bendrijos pramonė ir Pietų Afrika.

(116)

Primenama, kad nagrinėjamasis produktas naudojamas statybose gelžbetonio armatūrai, pakabos elementams ir vantiniams tiltams. Tačiau atliekant šį tyrimą naudotojai buvo tik tarpinės bendrovės, gaminančios ir tiekiančios dalis minėtai paskirčiai. Todėl, net jei bet kokio nustatyto antidempingo muito poveikis nebūtų nereikšmingas, manoma, kad šie naudotojai dėl nustatytų antidempingo priemonių padidėjusias kainas iš dalies arba visiškai padengtų padidindami kainas galutiniams naudotojams, turint omeny tai, kad pastariesiems šių priemonių poveikis bus nereikšmingas.

(117)

Todėl daroma preliminari išvada, kad nustatytų antidempingo muitų poveikis naudotojų sąnaudoms būtų nedidelis.

(118)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma preliminari išvada, kad nėra įtikinamų priežasčių nenustatyti antidempingo muitų importuojamiems KLR kilmės iš anksto įtemptojo gelžbetonio vieloms ir pluoštams.

(119)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, jo padarytos žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, reikėtų nustatyti laikinąsias priemones, kad būtų užkirstas kelias tolesnei žalai, kurią Bendrijos pramonei daro importas dempingo kainomis.

(120)

Šių muitų dydžiui nustatyti buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Bendrijos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(121)

Apskaičiuojant muito dydį, reikalingą žalingo dempingo poveikiui pašalinti, manyta, kad esant bet kokioms priemonėms Bendrijos pramonė galėtų padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kainomis, panašų produktą parduodama Bendrijoje. Atliekant šį skaičiavimą naudotas ikimokestinis pelno dydis buvo 8,5 % apyvartos, pagrįstos svertiniu vidutiniu pelno lygiu, kuris pasiektas 2004 m. ir 2005 m., kai iš KLR dar nebuvo importuojami dideli kiekiai, ir kuris buvo didesnis už Bendrijos pramonės kainas arba beveik joms lygus. Šiuo pagrindu buvo apskaičiuota nežalinga Bendrijos pramonės panašaus produkto kaina. Nežalinga kaina buvo apskaičiuota prie gamybos sąnaudų pridėjus minėtą 8,5 % pelno dydį.

(122)

Būtinas kainų padidėjimas buvo nustatytas palyginus svertinę vidutinę importo kainą, nustatytą skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, ir nežalingą Bendrijos pramonės Bendrijos rinkoje parduotų produktų kainą. Bet koks skirtumas, atsiradęs dėl šio palyginimo, tuomet buvo išreikštas visos CIF importo vertės procentais.

(123)

Siekiant apskaičiuoti žalos pašalinimo lygį visos šalies mastu, taikomą visiems kitiems KLR eksportuojantiems gamintojams, reikėtų priminti, kad bendradarbiavimo lygis buvo žemas. Todėl žalos skirtumas buvo apskaičiuotas toks pat, kaip ir bendradarbiaujančiai bendrovei, kuriai nebuvo taikomas RER arba IR, nustatytas žalos pašalinimo lygis.

(124)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manoma, kad, remiantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, importuojamiems KLR kilmės produktams turėtų būti nustatyti laikinieji antidempingo muitai, kurių dydis prilygtų mažesniam iš dempingo ir žalos skirtumų, vadovaujantis mažesniojo muito taisykle. Šiuo atveju visos muitų normos turėtų būti atitinkamai nustatytos pagal nustatytus žalos skirtumus.

(125)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms taikomos antidempingo muitų normos buvo nustatytos pagal šio tyrimo išvadas. Taigi jos parodo šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muito normos (kitaip nei visos šalies mastu nustatytas muitas, taikomas visoms kitoms bendrovėms) taikomos tik tiems importuojamiems nagrinėjamosios šalies kilmės produktams, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėtas šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma visoms kitoms bendrovėms nustatyta muito norma.

(126)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus Komisija, pasitarusi su Patariamuoju komitetu, iš dalies pakeis šį reglamentą vadovaudamasi atnaujintu bendrovių, kurioms taikytinos individualios muito normos, sąrašu.

(127)

Siūlomi antidempingo muitai yra šie:

(128)

Siekiant gero administravimo, reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą būti išklausytoms. Be to, reikėtų pažymėti, kad išvados dėl antidempingo muitų nustatymo, padarytos šio reglamento tikslais, yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta padaryti galutines išvadas,