This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 32008D0163
2008/163/EC: Commission Decision of 20 December 2007 concerning the technical specification of interoperability relating to safety in railway tunnels in the trans-European conventional and high-speed rail system (notified under document number C(2007) 6450) (Text with EEA relevance)
2008/163/EB: 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas dėl transeuropinės paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos techninės sąveikos specifikacijos geležinkelių tunelių sauga (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6450) (Tekstas svarbus EEE)
2008/163/EB: 2007 m. gruodžio 20 d. Komisijos sprendimas dėl transeuropinės paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos techninės sąveikos specifikacijos geležinkelių tunelių sauga (pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6450) (Tekstas svarbus EEE)
OL L 64, 2008 3 7, p. 1–71
(BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(HR)
No longer in force, Date of end of validity: 31/12/2014; panaikino 32014R1303
7.3.2008 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 64/1 |
KOMISIJOS SPRENDIMAS
2007. gruodžio 20
dėl transeuropinės paprastųjų ir greitųjų geležinkelių sistemos techninės sąveikos specifikacijos „geležinkelių tunelių sauga“
(pranešta dokumentu Nr. C(2007) 6450)
(Tekstas svarbus EEE)
(2008/163/EB)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/16/EB dėl transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikos (1), ypač jos 6 straipsnio 1 dalį,
atsižvelgdama į 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1996/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos (2), ypač jos 6 straipsnio 1 dalį,
kadangi:
(1) |
Pagal Direktyvos 2001/16/EB 5 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 96/48/EB 5 straipsnio 1 dalį kiekvienam iš posistemių taikoma viena TSS. Prireikus posistemiui gali būti taikomos kelios TSS, o viena TSS gali būti taikoma keliems posistemiams. Kad būtų priimtas sprendimas rengti ir (arba) persvarstyti TSS ir pasirinkti jos techninę ir geografinę taikymo sritį, reikalingas įgaliojimas pagal Direktyvos 2001/16/EB 6 straipsnio 1 dalį ir Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalį. |
(2) |
Pirmas etapas rengiant TSS – TSS projektas, kurį rengia Europos geležinkelių sąveikos asociacija (EGSA), paskirta būti jungtine reprezentacine grupe. |
(3) |
AEIF buvo įgaliota parengti „Geležinkelio tunelių saugos“ TSS projektą, remiantis Direktyvos 2001/16/EB 6 straipsnio 1 dalimi. |
(4) |
TSS projektą išnagrinėjo komitetas, įsteigtas pagal Direktyvą 96/48/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos sąveikos ir nurodytas Direktyvos 2001/16/EB 21 straipsnyje. |
(5) |
Direktyvos 2001/16/EB bei 96/48/EB ir TSS taikomos rekonstravimui, bet ne su technine priežiūra susijusiems pakeitimams. Tačiau valstybės narės skatinamos, jeigu jos gali ir jeigu tai pagrįsta su technine priežiūra susijusios veiklos taikymo sritimi, TSS taikyti su technine priežiūra susijusiems pakeitimams. |
(6) |
Į dabartinę TSS versiją nėra įtraukti visi esminiai reikalavimai. Techniniai aspektai, kurie nėra aptariami, pagal Direktyvos 2001/16/EB 17 straipsnį ir Direktyvos 96/48/EB 17 straipsnį šios TSS C priede nurodyti kaip „Neišspręsti klausimai“. |
(7) |
Pagal Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais 17 straipsnį ir Direktyvos 96/48/EB 17 straipsnį atskiros valstybės narės kitoms valstybėms narėms ir Komisijai turi pranešti apie atitinkamas nacionalines technines taisykles, kurios taikomos įgyvendinant pagrindinius reikalavimus, susijusius su minėtais „neišspręstais klausimais“, bei apie institucijas, kurias paskiria taikyti atitikties arba tinkamumo naudoti vertinimo procedūrą ir nustatytai posistemių sąveikos tikrinimo procedūrai taikyti, kaip apibrėžta Direktyvos 2001/16/EB 16 straipsnio 2 dalyje. Siekdamos antrojo tikslo valstybės narės turėtų kiek įmanoma taikyti Direktyvose 2001/16/EB ir 96/48/EB nustatytus principus ir kriterijus. Kai įmanoma, valstybės narės kreipiasi į pagal Direktyvos 2001/16/EB 20 straipsnį ir Direktyvos 96/48/EB 20 straipsnį paskirtomis notifikuotosiomis įstaigomis. Komisija turėtų analizuoti valstybių narių atsiųstą informaciją, t. y. nacionalines taisykles, procedūras, už procedūrų įgyvendinimą atsakingas įstaigas ir šių procedūrų trukmę, ir, jeigu reikia, su Komitetu aptarti būtinumą imtis kokių nors priemonių. |
(8) |
Šioje TSS neturėtų būti nustatomas reikalavimas naudoti konkrečias technologijas ar techninius sprendimus, išskyrus tuos atvejus, kai konkreti technologija yra tikrai reikalinga transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti. |
(9) |
TSS yra pagrįsta geriausiomis rengiant atitinkamą projektą ekspertų turimomis žiniomis. Atsižvelgiant į technologijos tobulinimą, eksploatavimo, saugos ar socialinius reikalavimus gali prireikti šią TSS pakeisti ar papildyti. Tam tikrais atvejais pagal Direktyvos 2001/16/EB 6 straipsnio 3 dalį arba Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 3 dalį turėtų būti siūloma pradėti persvarstymo arba atnaujinimo procedūrą. |
(10) |
Siekiant skatinti inovacijas ir atsižvelgti į įgytą patirtį, pridedama TSS turėtų būti reguliariai persvarstoma. |
(11) |
Jei siūlomas novatoriškas sprendimas, gamintojas ar perkančioji organizacija nurodo nukrypimą nuo atitinkamo TSS skirsnio. Europos geležinkelių agentūra baigs rengti atitinkamus sprendimo funkcinius ir sąsajos reikalavimus ir parengs vertinimo metodus. |
(12) |
Įgaliojime reikalaujama, kad į „geležinkelio tunelių saugos“ TSS būtų įtraukta avarijų ir incidentų tuneliuose, ypač gaisro keliamų pavojų, prevencija ir mažinimas. Atsižvelgiant į tai turėjo būti aptarti visi svarbūs galimi rizikos veiksniai, įskaitant susijusius su traukinio nuvažiavimu nuo bėgių, susidūrimu, gaisru ir pavojingų medžiagų ištekėjimu. Tačiau į šiuos tikslus ir rizikos veiksnius turėtų būti atsižvelgiama tik tiek, kiek jie turi įtakos posistemiams kaip aprašyta direktyvose, ir jei parengtus techninius reikalavimus būtų galima susieti su atitinkamais esminiais direktyvos reikalavimais. Buvo numatyta aptarti keletą posistemių, t. y.: infrastruktūros, geležinkelių riedmenų, eksploatavimo ir geležinkelių transporto eismo valdymo, techninės priežiūros, aprašytų direktyvos II priede. |
(13) |
Tarptautinės geležinkelių sąjungos (UIC) ir Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTO EEB) geležinkelių tunelių ekspertai 2000–2003 m. surinko ir įvertino geriausias šiuo metu Europoje naujų ir eksploatuojamų tunelių saugai užtikrinti taikomas priemones. TSS darbo grupė – infrastruktūros valdytojų, geležinkelių įmonių, geležinkelių riedmenų gamintojų ekspertai ir mokslininkai 2003–2005 m. pradėjo atranką, apsvarstydami šias geriausios praktikos rekomendacijas. Kaip ir UIC ir JTO EEB ekspertai, AEIF ekspertai buvo tos nuomonės, kad geležinkeliai pranašumo įgautų užtikrindami avarijų prevenciją. Prevencijos priemonės paprastai yra rentabilesnės negu rizikos mažinimo arba gelbėjimo priemonės. Prevencijos ir rizikos mažinimo pobūdžio priemones derinant su gelbėjimosi ir gelbėjimo priemonėmis bus geriausiai pasiektas tinkamiausios saugos pagrįstomis sąnaudomis tikslas. |
(14) |
Svarbiausias pagrindinių Direktyvų 96/48/EB ir 2001/16/EB tikslas – užtikrinti sąveiką. Buvo siekiama suderinti šiuo metu taikomas saugos priemones ir technines taisykles, siekiant, kaadbūtų galima užtikrinti sąveiką ir kaadkeleiviams visoje Europoje būtų vienodai užtikrinama sauga ir taikomos saugos priemonės. Be to, traukinys, atitinkantis šią TSS (ir geležinkelių riedmenų TSS), paprastai turėtų būti tinkamas eksploatuoti visuose transeuropinio geležinkelių tinklo tuneliuose. |
(15) |
Bendrijos geležinkelių sistemos saugos lygis apskritai yra aukštas, ypač palyginti su kelių transporto saugos lygiu. Tuneliai, jeigu būtų vertinami statistiniu atžvilgiu, yra net saugesni nei kita geležinkelių tinklo dalis. Tačiau svarbu, kad sauga būtų bent tokia pat per dabartinį geležinkelių struktūros pertvarkos etapą, per kurį anksčiau integruotų geležinkelio įmonių funkcijos bus atskirtos ir geležinkelio sektorius toliau pereis iš savireguliavimo į viešąjį reguliavimą, metu. Dėl minėtų pagrindinių priežasčių ir buvo priimta Direktyva 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose ir iš dalies pakeičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo bei Direktyvą 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo ir saugos sertifikavimo (Saugos geležinkeliuose direktyva) (3); sauga turėtų būti toliau gerinama, jeigu toks gerinimas yra pakankamai pagrįstas ir jeigu atsižvelgiama į susisiekimo geležinkeliais konkurencingumą. |
(16) |
Šios TSS tikslas – užtikrinti, kad technikos pažangos įgyvendinant tunelių saugą būtų siekiama imantis suderintų ir mažiausiomis sąnaudomis taikomų priemonių; jos, kiek įmanoma, turėtų būti vienodos visoje Europoje. |
(17) |
Ši TSS taikoma ir kaimo vietovių neintensyvaus eismo tuneliams, ir miesto vietovėse įrengtiems tuneliams, kuriais važiuoja daug traukinių ir keleivių. Šioje TSS nustatomi tik būtini reikalavimai: Atitiktis TSS reikalavimams savaime nelaikoma sąlyga, leidžiančia užtikrinti saugią eksploatavimo pradžią ir saugų vėlesnį eksploatavimą. Visos su sauga susijusiuose darbuose dalyvaujančios šalys bendradarbiauja, kad pasiektų tinkamą atitinkamo tunelio saugos lygį pagal šios TSS ir sąveikos direktyvų nuostatas. Valstybių narių, pradedant eksploatuoti naują tunelį ar kai eksploatuojamais tuneliais ima važinėti sąveikai užtikrinti tinkami traukiniai, kaskart prašoma patikrinti, ar dėl vietos aplinkybių (įskaitant eismo rūšį ir intensyvumą), be šioje TSS nustatytų priemonių, reikia imtis papildomų priemonių. Valstybės narės minėtą reikalavimą gali įvykdyti atlikdamos rizikos analizę arba taikydamos kitą naujausią metodiką. Tie patikrinimai – tai saugos sertifikavimo ir įgaliojimų suteikimo saugos srityje procesų, nustatytų Saugos geležinkeliuose direktyvos 10 ir 11 straipsniuose, dalis. |
(18) |
Tam tikros valstybės narės jau taiko saugos priemones ten, kur reikia aukštesnio saugos lygio, negu nurodyta šioje TSS. Tokios galiojančios taisyklės turi būti svarstomos atsižvelgiant į Saugos geležinkeliuose direktyvos 8 straipsnį. Be to, pagal minėtos direktyvos 4 straipsnį, valstybės narės užtikrina, kad sauga geležinkeliuose apskritai būtų išlaikoma ir ten, kur tą padaryti yra praktiškai įmanoma, nuolat tobulinama, atsižvelgiant į Bendrijos teisės aktų ir mokslo ir technikos pažangos raidą bei teikiant pirmenybę pavojingų incidentų prevencijai. |
(19) |
Valstybės narės tam tikrais atvejais taip pat gali prašyti griežtesnių priemonių, jeigu šios priemonės nekliudo sąveikai. Ši galimybė yra numatyta Geležinkelių saugos direktyvos 8 straipsnyje ir šios TSS 1.1.6 punkte. Minėtieji griežtesni reikalavimai gali būti grindžiami galimos įvykių sekos bei rizikos analize ir gali būti taikomi infrastruktūros, energijos ir eksploatavimo posistemiams. Valstybės narės minėtus griežtesnius reikalavimus turi svarstyti atsižvelgdamos į ekonominį geležinkelio perspektyvumą ir po konsultacijų su atitinkamais infrastruktūros valdytojais, geležinkelių įmonėmis ir gelbėjimo tarnybomis. |
(20) |
Iš tiesų siekiant nustatyti priemones, kurios turi būti taikomos tuneliams ir traukiniams, buvo apibrėžtos tik kelių tipų avarijos. Buvo nustatytos atitinkamos priemonės, kurios panaikintų arba gerokai apribotų šių tipų avarijų keliamą pavojų. Buvo parengtos prevencijos, pavojaus mažinimo, evakuacijos, gelbėjimo kategorijų priemonės. Šios TSS D priede nurodytos kokybinės avarijų tipų sąsajos su priemonėmis bei kurios priemonės yra skirtos kiekvienai avarijų tipų kategorijai. Turi būti suprantama, kad šios TSS taikymas neužtikrina, jog keleiviams išnyko pavojus žūti. |
(21) |
Gelbėjimo tarnybų vaidmenį ir atsakomybę turi nustatyti nacionalinės valdžios institucijos. Šioje TSS nurodytos gelbėjimo priemonės yra pagrįstos prielaida, kad tunelio avariją likviduojančios gelbėjimo tarnybos saugo gyvybę, o ne materialines vertybes, pvz., geležinkelių riedmenis ar statinius. Šioje TSS išsamiau apibūdinamos numatomos gelbėjimo tarnybų užduotys ištikus bet kokio tipo avarijai. |
(22) |
Šio sprendimo nuostatos atitinka pagal Tarybos direktyvos 96/48/EB 21 straipsnį įsteigto komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:
1 straipsnis
Komisija patvirtina Direktyvos 2001/16/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos ir Direktyvos 96/48/EB 6 straipsnio 1 dalyje nurodytos greitųjų geležinkelių sistemos techninę sąveikos specifikaciją („TSS“), skirtą „saugai geležinkelių tuneliuose“.
TSS – tai šio sprendimo priede nustatyta TSS.
Visa TSS, atsižvelgiant į šio sprendimo 2 straipsnį, taikoma Direktyvos 2001/16/EB I priede apibrėžtai transeuropinei paprastųjų geležinkelių sistemai ir Direktyvos 96/48/EB I priede apibrėžtai transeuropinei greitųjų geležinkelių sistemai.
2 straipsnis
1. Jei tai klausimai, kurie TSS C priede priskiriami „Neišspręstiems klausimams“, sąlygos, kurių turi būti laikomasi pagal Direktyvos 96/48/EB 16 straipsnio 2 dalį ir Direktyvos 2001/16/EB 16 straipsnio 2 dalį atliekant sąveikos vertinimą – tai valstybėje narėje, kuri leidžia pradėti eksploatuoti posistemius, kuriems taikomas šis sprendimas, taikytinos techninės taisyklės.
2. Kiekviena valstybė narė per šešis mėnesius nuo pranešimo apie šį sprendimą kitoms valstybėms narėms ir Komisijai praneša:
(a) |
šio straipsnio 1 dalyje nurodytų taikytinų techninių taisyklių sąrašą; |
(b) |
atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūras, taikytinas atsižvelgiant į šių taisyklių taikymą; |
(c) |
įstaigas, kurias ji paskiria atitikties vertinimo ir tikrinimo procedūroms atlikti. |
3 straipsnis
Šis sprendimas taikomas nuo 2008 m. liepos 1 d.
4 straipsnis
Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2007. gruodžio 20.
Komisijos vardu
Jacques BARROT
Komisijos pirmininko pavaduotojas
(1) OL L 110, 2001 4 20, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/32/EB (OL L 141, 2007 6 2).
(2) OL L 235, 1996 9 17, p. 6. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2007/32/EB
(3) OL L 164, 2004 4 30, p. 44.
PRIEDAS
DIREKTYVA 2001/16/EB – TRANSEUROPINĖS PAPRASTŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKA
DIREKTYVA 96/48/EB DĖL TRANSEUROPINĖS GREITŲJŲ GELEŽINKELIŲ SISTEMOS SĄVEIKOS
SĄVEIKOS TECHNINĖS SPECIFIKACIJOS PROJEKTAS
Posistemiai: „Infrastruktūra“, „Energija“, „Geležinkelių transporto eismo organizavimas ir valdymas“, „Kontrolė, valdymas ir signalizacija“, „Geležinkelių riedmenys“
Aspektas: „Geležinkelio tunelių sauga“
1. |
ĮVADAS |
1.1. |
Techninė taikymo sritis |
1.1.1. |
Tunelių sauga kaip bendrosios saugos dalis |
1.1.2. |
Tunelio ilgis |
1.1.3. |
Keleivinių geležinkelių riedmenų priešgaisrinės saugos kategorijos |
1.1.3.1. |
Geležinkelių riedmenys, skirti važiuoti ne ilgesniais kaip 5 km tuneliais |
1.1.3.2. |
Visais tuneliais galintys važiuoti geležinkelių riedmenys |
1.1.3.3 |
Geležinkelių riedmenys, važiuojantys tuneliais su požeminėmis stotimis |
1.1.4. |
Požeminės stotys |
1.1.5. |
Pavojingos prekės |
1.1.6. |
Įvairūs valstybėse narėse taikomi saugos reikalavimai |
1.1.7. |
Rizikos sritis ir į šią TSS neįtrauktos rizikos rūšys |
1.2. |
Geografinė taikymo sritis |
1.3. |
Šios TSS turinys |
2. |
ASPEKTO IR (ARBA) TAIKYMO SRITIES APIBRĖŽTIS |
2.1. |
Bendrosios nuostatos |
2.2. |
Riziką keliantys atvejai |
2.2.1. |
Gaisrinės avarijos: gaisras, sprogimas ir jo sukeltas gaisras, nuodingų medžiagų arba dujų išsiskyrimas. |
2.2.2. |
Begaisrės avarijos: susidūrimas, nuvažiavimas nuo bėgių |
2.2.3. |
Užsitęsęs stovėjimas |
2.2.4. |
Išimtys |
2.3. |
Gelbėjimo tarnybų veikla |
3. |
ESMINIAI REIKALAVIMAI |
3.1. |
Direktyvoje 2001/16/EB nustatyti esminiai reikalavimai |
3.2. |
Išsamūs esminiai tunelių saugos reikalavimai |
4. |
POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS |
4.1. |
Įvadas |
4.2. |
Funkciniai ir techniniai posistemių reikalavimai |
4.2.1. |
Reikalavimų apžvalga |
4.2.2. |
Infrastruktūros posistemis |
4.2.2.1. |
Iešmų ir kryžmių įrengimas |
4.2.2.2. |
Pašalinių asmenų patekimo į avarinius išėjimus ir įrangos patalpas prevencija |
4.2.2.3. |
Statinių apsaugos nuo gaisro reikalavimai |
4.2.2.4. |
Statybinių medžiagų priešgaisrinės saugos reikalavimai |
4.2.2.5. |
Gaisro aptikimas |
4.2.2.6. |
Avarinės gelbėjimosi, evakuavimo ir gelbėjimo priemonės |
4.2.2.6.1. |
Saugios zonos apibrëþtis |
4.2.2.6.2. |
Bendrosios nuostatos |
4.2.2.6.3. |
Horizontalûs ir (arba) vertikalûs avariniai iðëjimai á pavirðiø |
4.2.2.6.4. |
Su kitu tuneliu jungiantys koridoriai |
4.2.2.6.5. |
Alternatyvûs techniniai sprendimai |
4.2.2.7. |
Pėsčiųjų evakuavimo maršrutai |
4.2.2.8. |
Avarinis evakuavimo maršrutų apšvietimas |
4.2.2.9. |
Evakuaciniai ženklai |
4.2.2.10. |
Avarinės ryšių priemonės |
4.2.2.11. |
Gelbėjimo tarnybų prieiga |
4.2.2.12. |
Ne tuneliuose esančios gelbėjimo zonos |
4.2.2.13. |
Vandentieka |
4.2.3. |
Energijos posistemis |
4.2.3.1. |
Orinių kontaktinių linijų arba kontaktinių bėgių skirstymas ruožais |
4.2.3.2. |
Orinių kontaktinių linijų arba kontaktinių bėgių įžeminimas |
4.2.3.3. |
Elektros tiekimas |
4.2.3.4. |
Tuneliuose naudojamiems elektros kabeliams taikomi reikalavimai |
4.2.3.5. |
Elektrinių įrenginių patikimumas |
4.2.4. |
Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis |
4.2.4.1. |
Įkaitusių ašidėžių aptiktuvai |
4.2.5. |
Geležinkelių riedmenų posistemis |
4.2.5.1. |
Geležinkelių riedmenims skirtų medžiagų savybės |
4.2.5.2. |
Keleiviniams geležinkelių riedmenims skirti gesintuvai |
4.2.5.3. |
Prekinių traukinių apsauga nuo gaisro |
4.2.5.3.1. |
Tinkamumas važiuoti |
4.2.5.3.2. |
Mašinisto apsauga |
4.2.5.3.3. |
Traukinių, kuriais vežami keleiviai ir kroviniai arba kelių transporto priemonės, apsauga nuo gaisro |
4.2.5.4. |
Keleiviniams geležinkelių riedmenims skirtos priešgaisrinės užtvaros |
4.2.5.5. |
Papildomos keleivinių geležinkelių riedmenų, kuriuose kilo gaisras, tinkamumo važiuoti užtikrinimo priemonės |
4.2.5.5.1. |
Bendrieji tikslai ir keleivinių traukinių tinkamumo važiuoti reikalavimai |
4.2.5.5.2. |
Stabdžiams taikomi reikalavimai |
4.2.5.5.3. |
Traukos reikalavimai |
4.2.5.6. |
Geležinkelių riedmenyse sumontuojami gaisro aptiktuvai |
4.2.5.7. |
Traukiniuose naudojamos ryšių priemonės |
4.2.5.8. |
Staigiojo stabdymo stabdžio išjungimas |
4.2.5.9. |
Avarinė traukinio apšvietimo sistema |
4.2.5.10. |
Traukinio oro kondicionavimo įrangos išjungimas |
4.2.5.11. |
Keleivinių geležinkelių riedmenų evakuavimo planas |
4.2.5.11.1. |
Avariniai keleivių išėjimai |
4.2.5.11.2. |
Keleiviams įeiti skirtos durys |
4.2.5.12. |
Gelbėjimo tarnyboms skirta informacija ir įėjimai |
4.3. |
Funkciniai ir techniniai sąveikų reikalavimai |
4.3.1. |
Bendrosios nuostatos |
4.3.2. |
Sąsajos su infrastruktūros posistemiu |
4.3.2.1. |
Pėsčiųjų evakuavimo maršrutai |
4.3.2.2. |
Tunelio būklės patikrinimas |
4.3.3. |
Sąsajos su energijos posistemiu |
4.3.3.1. |
Traukos energijos tiekimo sistemų skirstymas ruožais |
4.3.4. |
Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiu |
4.3.5. |
Sąsajos su geležinkelių transporto eismo valdymo ir organizavimo posistemiu |
4.3.5.1. |
Tunelio avarinis planas ir pratybos |
4.3.5.2. |
Maršruto vadovas |
4.3.5.3. |
Informacijos apie traukinio saugą ir avarijas teikimas keleiviams |
|
|
4.3.6. |
Sąryšiai su geležinkelių riedmenų posistemiu |
4.3.6.1. |
Geležinkelių riedmenims skirtų medžiagų savybės |
4.3.6.2. |
Kitos geležinkelių riedmenų specifikacijos |
4.3.7. |
Sąsajos su JNTA posistemiu |
4.3.7.1. |
Pėsčiųjų evakuavimo maršrutai |
4.4. |
Eksploatavimo taisyklės |
4.4.1. |
Traukinių būklės patikrinimas ir atitinkami veiksmai |
4.4.1.1. |
Prieš pradedant eksploatuoti traukinį. |
4.4.1.2. |
Traukiniui važiuojant |
4.4.1.2.1. |
Saugos įranga |
4.4.1.2.2. |
Įkaitusių ašidėžių incidentai |
4.4.2. |
Avarijos atveju taikomos taisyklės |
4.4.3. |
Tunelio avarinis planas ir pratybos |
4.4.3.1. |
Turinys |
4.4.3.2. |
Identifikavimas |
4.4.3.3. |
Pratybos |
4.4.4. |
Izoliavimo ir įžeminimo procedūros |
4.4.5. |
Maršruto vadovas |
4.4.6. |
Informacijos apie traukinio saugą ir avarijas teikimas keleiviams |
4.4.7. |
Tunelių valdymo centrų veiksmų derinimas |
4.5. |
Techninės priežiūros taisyklės |
4.5.1. |
Tunelio būklės patikrinimas |
4.5.2. |
Geležinkelių riedmenų techninė priežiūra |
4.5.2.1. |
Keleiviniai geležinkelių riedmenys |
4.5.2.2. |
Prekiniai geležinkelių riedmenys |
4.6. |
Profesinė kvalifikacija |
4.6.1. |
Traukinio įgulos ir kito personalo su tuneliais susijusių klausimų išmanymas |
4.7. |
Sveikatos ir saugos sąlygos |
4.7.1. |
Gelbėjimosi įrenginys |
4.8. |
Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai |
4.8.1. |
Infrastruktūros registras |
4.8.2. |
Geležinkelių riedmenų registras |
5. |
SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS |
6. |
SUDEDAMŲJŲ DALIŲ REIKALAVIMŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO TIKRINIMAS |
6.1. |
Sąveikos sudedamosios dalys |
6.2. |
Posistemiai |
6.2.1. |
Reikalavimų atitikties vertinimas (bendrosios nuostatos) |
6.2.2. |
Reikalavimų atitikties vertinimo procedūros (moduliai) |
6.2.3. |
Parengti sprendimai |
6.2.4. |
Inovaciniai sprendimai |
6.2.5. |
Techninės priežiūros vertinimas |
6.2.6. |
Eksploatavimo taisyklių vertinimas |
6.2.7. |
IV skirti papildomi specifikacijų vertinimo reikalavimai |
6.2.7.1. |
Iešmų ir kryžmių įrengimas |
6.2.7.2. |
Pašalinių asmenų patekimo į avarinius išėjimus ir įrangos patalpas prevencija |
6.2.7.3. |
Statinių apsaugos nuo gaisro reikalavimai |
6.2.7.4. |
Avarinė gelbėjimosi, evakuavimo ir gelbėjimo įranga |
6.2.7.5. |
Gelbėjimo tarnyboms skirti įėjimai ir įranga |
6.2.7.6. |
Elektrinių įrenginių patikimumas |
6.2.7.7. |
Įkaitusių ašidėžių aptiktuvai |
6.2.8. |
GĮ skirti papildomi specifikacijų vertinimo reikalavimai |
6.2.8.1. |
Gelbėjimo tarnyboms skirta informacija ir įėjimai |
6.2.8.2. |
Gelbėjimosi įrenginys |
7. |
ĮGYVENDINIMAS |
7.1. |
Šios TSS taikymas posistemiams, kuriuos ketinama pradėti eksploatuoti |
7.1.1. |
Bendrosios nuostatos |
7.1.2. |
Nauji pagaminti geležinkelių riedmenys, sukonstruoti pagal jau turimą projektą |
7.1.3. |
Turimi geležinkelių riedmenys, kuriuos ketinama eksploatuoti naujuose tuneliuose |
7.2. |
Šios TSS taikymas jau eksploatuojamiems posistemiams |
7.2.1. |
Įvadas |
7.2.2. |
Ilgesnių kaip 1 km tuneliųIP ir EP posistemių modernizavimo ir rekonstravimo priemonės |
7.2.2.1. |
INS |
7.2.2.2. |
ENE |
7.2.3. |
KVS, GTEOV, GR posistemių modernizavimo ir rekonstravimo priemonės |
7.2.3.1. |
KVS: nereikalaujama taikyti jokių priemonių. |
7.2.3.2. |
GTEOV: |
7.2.3.3. |
GR (keleiviniai geležinkelių riedmenys) |
7.2.4. |
Kiti eksploatuojami tuneliai |
7.3. |
TSS persvarstymas |
7.4. |
Galimos nacionalinių, dvišalių, daugiašalių ar tarptautinių susitarimų išimtys |
7.4.1. |
Galiojantys susitarimai |
7.4.2. |
Būsimi susitarimai arba galiojančių susitarimų pakeitimai |
7.5. |
Specifiniai atvejai |
7.5.1. |
Įvadas |
7.5.2. |
Specifinių atvejų sąrašas |
A PRIEDAS. |
INFRASTRUKTŪROS REGISTRAS |
B PRIEDAS. |
GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ REGISTRAS |
C PRIEDAS. |
NEIŠSPRĘSTI KLAUSIMAI |
D PRIEDAS. |
AVARIJŲ TIPŲ IR PRIEMONIŲ SĄRYŠIS |
E PRIEDAS. |
POSISTEMIŲ VERTINIMAS |
F PRIEDAS. |
POSISTEMIŲ EB PATIKROS MODULIAI |
G PRIEDAS. |
AIŠKINAMASIS TERMINŲ ŽODYNAS |
1. ĮVADAS
1.1. Techninė taikymo sritis
1.1.1. |
Tunelių sauga kaip bendrosios saugos dalis Ši TSS yra taikoma naujiems, rekonstruotiems ir modernizuotiems posistemiams. TSS susijusi su šiais Direktyvų 96/48/EB ir 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, II priede paminėtais posistemiais: infrastruktūros (INF), energijos (ENE), kontrolės, valdymo ir signalizavimo (KVS), geležinkelių transporto eismo organizavimo ir valdymo (GTEOV) ir geležinkelių riedmenų (GR). Saugai tuneliuose įtakos turi bendrosios geležinkelių saugos priemonės (tokios kaip signalizavimas), kurios šioje TSS nenustatomos. Čia aprašomos tik specialiosios tuneliams būdingų pavojų mažinimo priemonės. Bendrosios geležinkelių saugos priemonės: Bendrosios geležinkelių saugos priemonės yra skirtos tik su geležinkelių eksploatavimu susijusiems pavojams, pvz., nuriedėjimo nuo bėgių arba susidūrimo su kitais traukiniais, mažinti. Šioje TSS tunelių aplinkos įtaka, taigi ir kai kurios atitinkamos atsakomosios priemonės nagrinėjamos tiek, kiek jos turi įtakos saugai geležinkelių tuneliuose. Specialiosios tuneliams skirtos priemonės: Šios TSS tikslas – nustatyti tarpusavyje susijusių infrastruktūros, energijos, kontrolės, valdymo ir signalizavimo, geležinkelių riedmenų, eismo organizavimo ir valdymo posistemiams skirtų priemonių rinkinį ir taip mažiausiomis sąnaudomis pasiekti optimalų saugos tuneliuose lygį. Jomis sudaromos laisvo traukinių eismo, remiantis Direktyvos 96/48/EB (skirtos greitiesiems geležinkeliams) ir Direktyvos 2001/16/EB (skirtos paprastiesiems geležinkeliams) ir laikantis transeuropinės geležinkelių sistemos geležinkelių tuneliams taikomų darniųjų saugos reikalavimų, galimybės. |
1.1.2. |
Tunelio ilgis
|
1.1.3. |
Keleivinių geležinkelių riedmenų priešgaisrinės saugos kategorijos Tuneliais važiuoti tinkami geležinkelių riedmenys turi priklausyti vienai iš dviejų – A arba B – priešgaisrinės saugos kategorijų (toliau pateiktos apibrėžtys yra suderintos su GG PST TSS 4.2.7.2.1 punktu ir prEN45545 1 dalimi): |
1.1.3.1. |
Geležinkelių riedmenys, skirti važiuoti ne ilgesniais kaip 5 km tuneliais Geležinkelių riedmenys, kurie suprojektuoti ir pagaminti važiuoti ne ilgesniais kaip 5 km požeminiais kelio ruožais bei tuneliais, kuriuose numatyta šoninės evakuavimo galimybė, priskiriami A kategorijai. Įsijungus gaisrinei signalizacijai, traukinys, galintis važiuoti 80 km/h greičiu, toliau ne ilgiau kaip 4 minutes važiuoja iki saugios zonos (žr. 4.2.2.6.1 punkte pateiktą apibrėžtį). Saugioje zonoje keleiviai ir personalas gali evakuotis iš traukinio. Jei toliau traukiniu važiuoti neįmanoma, jis evakuojamas naudojant tuneliuose esančius infrastruktūros įrenginius. |
1.1.3.2. |
Visais tuneliais galintys važiuoti geležinkelių riedmenys Geležinkelių riedmenys, kurie suprojektuoti ir pagaminti važiuoti visais transeuropinio tinklo tuneliais, priskiriami B kategorijai. Juose įrengtos priešgaisrinės užtvaros, 15 minučių padedančios apsaugoti degančio traukinio keleivius nuo karščio ir dūmų. Priešgaisrinės užtvaros ir tinkamumo važiuoti užtikrinimo priemonės leidžia traukiniams, galintiems važiuoti 80 km/h greičiu, išvažiuoti iš 20 km ilgio tunelių ir pasiekti saugią zoną. Jei traukiniu išvažiuoti iš tunelio neįmanoma, jis evakuojamas naudojant tunelyje numatytus infrastruktūros įrenginius. |
1.1.3.3 |
Geležinkelių riedmenys, važiuojantys tuneliais su požeminėmis stotimis Jei, kaip apibrėžta 1.1.4 punkte, esama požeminių stočių, kurios avariniame plane nurodytos kaip evakuavimo vietos, ir jei atstumas tarp gretimų požeminių stočių ir nuo artimiausios požeminės stoties iki vartų yra mažesnis kaip 5 km, traukiniai atitinka A kategorijai taikomus reikalavimus. |
1.1.4. |
Požeminės stotys Tuneliuose esančios stotys turi atitikti atitinkamas geležinkelio posistemiams taikomus šios TSS reikalavimus. Be to, stoties viešosios dalys turi atitikti nacionalines apsaugos nuo gaisro taisykles. Jei šios dvi sąlygos vykdomos, požeminė stotis gali būti laikoma saugia zona, kaip apibrėžta 4.2.2.6.1 punkte. |
1.1.5. |
Pavojingos prekės Bendrosios pavojingų prekių vežimui skirtos saugos priemonės yra nustatytos GTEOVTSS ir RID. Šioje TSS specialiai tuneliams skirtos priemonės nenustatytos. Atitinkama nacionalinė institucija, remdamasi 1.1.6 punktu, gali paskirti specialiąsias priemones. |
1.1.6. |
Įvairūs valstybėse narėse taikomi saugos reikalavimai Šios TSS reikalavimai – tai iš esmės yra darnieji reikalavimai. Kaip nustatyta Direktyvos 2004/49/EB (Saugos direktyva) 4 straipsnio 1 dalyje, esamas saugos lygis šalyje neturėtų būti mažinamas. Valstybės narės gali palikti griežtesnius reikalavimus, jei šie reikalavimai nedraudžia eksploatuoti traukinių, atitinkančių Direktyvą 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. Valstybės narės, remdamosi Direktyvos 2004/49/EB (Saugos direktyva) 8 straipsniu, gali nustatyti naujus, griežtesnius reikalavimus; prieš įvesdamos tokius reikalavimus, jos privalo apie juos pranešti Komisijai. Šie aukštesni reikalavimai turi būti pagrįsti rizikos analize ir konkrečiomis rizikos aplinkybėmis. Jie turi būti nustatomi pasitarus su IV bei atitinkamomis gelbėjimo institucijomis, ir turi būti atliktas jų sąnaudų bei naudos vertinimas. |
1.1.7. |
Rizikos sritis ir į šią TSS neįtrauktos rizikos rūšys Šioje TSS apima specifines tuneliams būdingas, su pirmiau minėtais posistemiais susijusias keleiviams ir traukinių personalui kylančios rizikos tipas. Šioje TSS nenagrinėjamos šios rizikos rūšys:
|
1.2. Geografinė taikymo sritis
Geografinė šios TSS taikymo sritis yra Direktyvos 2001/16/EB I priede aprašyta transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema ir Direktyvos 96/48/EB I priede aprašyta transeuropinė greitųjų geležinkelių sistema.
1.3. Šios TSS turinys
Remiantis Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 5 straipsnio 3 dalimi, šioje TSS:
a) |
nurodoma numatyta specifikacijų taikymo sritis (Direktyvos I priede nurodyta geležinkelio tinklo ar geležinkelių riedmenų dalis; Direktyvos II priede nurodytas posistemis ar jo dalis) – 2 skyrius; |
b) |
nustatomi esminiai kiekvienam atitinkamam posistemiui ir jo sąsajoms su kitais posistemiais taikomi reikalavimai – 3 skyrius; |
c) |
nustatomi funkciniai ir techniniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti posistemis ir jo sąsajos su kitais posistemiais. Jei būtina, šios specifikacijos gali skirtis atsižvelgiant į posistemio taikymą, pvz., atsižvelgiant į Direktyvos I priede numatytas linijų, mazgų ir (arba) geležinkelių riedmenų kategorijas, – 4 skyrius; |
d) |
nustatomos sudedamosios sąveikos dalys ir sąsajos, kurioms taikomos Europos specifikacijos, įskaitant Europos standartus, kurie yra būtini transeuropinės paprastųjų geležinkelių sistemos sąveikai užtikrinti, – 5 skyrius; |
e) |
nustatomos kiekvienu svarstomu atveju taikomos atitikties arba tinkamumo naudoti vertinimo procedūros. Tos procedūros – visų pirma Sprendime 93/465/EEB nustatyti moduliai arba, tam tikrais atvejais, – specialiosios procedūros procedūras, taikytinos siekiant įvertinti sąveikos sudedamųjų dalių atitiktį arba tinkamumą naudoti ir posistemių EB patikrą, – 6 skyrius; |
f) |
nurodoma TSS įgyvendinimo strategija. Visų pirma būtina nurodyti etapus, kurie turi būti užbaigti, siekiant nuo dabartinės padėties palaipsniui pereiti prie galutinės, kai TSS reikalavimų vykdymas bus visiems privalomas, – 7 skyrius; |
g) |
nustatoma atitinkamų darbuotojų profesinė kvalifikacija, reikalinga minėtiems posistemiams eksploatuoti ir TSS reikalavimams įgyvendinti, – 4 skyrius. |
Be to, remiantis 5 straipsnio 5 dalimi, galima numatyti specialius atvejus kiekvienai TSS; jie aprašyti 7 skyriuje.
Galiausiai šios TSS 4 skyriuje taip pat išsamiai pateikiamos 1.1 ir 1.2 skirsniuose nurodytai konkrečiai taikymo sričiai skirtos eksploatavimo ir techninės priežiūros taisyklės.
2. ASPEKTO IR (ARBA) TAIKYMO SRITIES APIBRĖŽTIS
2.1. Bendrosios nuostatos
TSS „Geležinkelio tunelių sauga“ taikoma visoms su keleivių ir traukinio personalo sauga eksploatuojamuose geležinkelio tuneliuose susijusioms geležinkelių sistemos dalims. Susiję posistemiai išvardyti 1.1 skirsnyje „Techninė taikymo sritis“; jame taip pat sakoma, kad šioje TSS aptariamos tik specialiosios tunelių saugos priemonės. 2.2 skirsnyje aptariami tuneliams būdingi rizikos atvejai.
Saugai tuneliuose pagerinti skirta saugos sistema apima keturis nuoseklius lygmenis: prevenciją, poveikio mažinimą, evakuaciją ir gelbėjimą. Daugiausia dėmesio skiriama prevencijai, poveikio mažinimui šiek tiek mažiau ir t.t. Pagrindinė geležinkelių transporto eismui būdinga savybė – geležinkelių tinkamumas užkirsti kelią avarijoms, nes eismas vyksta geležinkelio kelio bėgiais ir eismas kontroliuojamas ir valdomas signalizavimo sistema. Siekiant sumažinti liekamosios rizikos lygį, saugos lygmenys derinami tarpusavyje.
2.2. Riziką keliantys atvejai
Šioje TSS laikoma, kad specifinėms „geležinkeliams būdingoms rizikos rūšims“ turi būti taikomos atitinkamos priemonės, kurios paprastai nustatomos remiantis geležinkelių sektoriui taikomais saugos standartais, ir kad jas būtina patobulinti kitomis TSS, kurios jau baigiamos rengti arba kurias parengti bus pavesta Europos geležinkelių agentūrai (ERA). Tačiau šioje TSS taip pat apžvelgiamos priemonės, kurias taikant būtų galima įveikti geležinkelyje įvykus avarijai vykdomų evakuavimo arba gelbėjimo darbų sunkumus arba juos sumažinti.
Nustatytos tinkamos priemonės, kurios panaikins arba gerokai sumažins tokiais atvejais kylančią riziką. Buvo kuriamos šių kategorijų priemonės: prevencinės, poveikio mažinimo, evakuavimo ir gelbėjimo; tačiau šioje TSS jos pateikiamos ne pagal šias kategorijas, o pagal susijusių posistemių antraštes.
Paskirtosios priemonės gali būti laikomos atsaku į šias tris avarijų tipus:
2.2.1. |
Gaisrinės avarijos: gaisras, sprogimas ir jo sukeltas gaisras, nuodingų medžiagų arba dujų išsiskyrimas. Didžiausias pavojus yra gaisras. Daroma prielaida, kad gaisras kyla viename keleiviniame traukinyje arba traukos riedmenyje ir visiškai išplinta per 15 minučių nuo užsidegimo pradžios. Gaisras aptinkamas ir pavojaus signalas skelbiamas per tas pirmąsias 15 minučių. Jei įmanoma, traukinys išvažiuoja iš tunelio. Jei traukinys sustoja, keleiviai evakuojami, ir traukinio įgula juos nukreipia į saugią zoną, arba keleiviai tai padaro gelbėdamiesi savarankiškai. |
2.2.2. |
Begaisrės avarijos: susidūrimas, nuvažiavimas nuo bėgių Nustatant specialiąsias tuneliams skirtas priemones, daugiausiai dėmesio skiriama įėjimo ir (arba) išėjimo įrenginiams, kurie padeda evakuotis ir gelbėjimo pajėgoms imtis veiksmų. Palyginti su gaisrinių avarijų scenarijais, begaisrės avarijos atveju laikas neribojamas, kadangi neatsiranda pavojinga aplinka, kurią sukuria kilęs gaisras. |
2.2.3. |
Užsitęsęs stovėjimas Užsitęsęs stovėjimas (nenumatytas, ilgiau nei 10 minučių trunkantis stovėjimas tunelyje; gaisras traukinyje nekyla) nekelia grėsmės keleiviams ir personalui. Tačiau toks stovėjimas gali sukelti paniką ir savaimingą, nekontroliuojamą evakuaciją, per kurią žmonėms kyla tunelio aplinkai būdingi pavojai. Turi būti numatytos tokią padėtį leidžiančios kontroliuoti priemonės. |
2.2.4. |
Išimtys Nenagrinėti scenarijai išvardyti 1.1.7 skirsnyje. |
2.3. Gelbėjimo tarnybų veikla
Gelbėjimo tarnybų veiklą nustato atitinkama nacionalinė institucija. Šioje TSS nustatytos gelbėjimo priemonės pagrįstos prielaida, kad tunelyje įvykus avarijai dirbančios gelbėjimo tarnybos visų pirma gelbėja gyvybę, o ne materialias vertybes, pvz., geležinkelio riedmenis ar statinius. Laikoma, kad jos turėtų:
įvykus gaisrinei avarijai:
— |
bandyti gelbėti į saugią zoną negalinčius patekti žmones; |
— |
teikti pirmąją medicinos pagalbą evakuotiesiems; |
— |
gesinti gaisrą tiek, kiek būtina apsisaugoti patiems ir apsaugoti į avariją patekusius žmones; |
— |
žmones iš saugių tunelio zonų evakuoti į atvirą erdvę; |
įvykus begaisrei avarijai:
— |
teikti pirmąją pagalbą sunkiai sužeistiems žmonėms; |
— |
išlaisvinti įstrigusius žmones; |
— |
evakuoti žmones. |
Šioje TSS laiko ar veiksmingumo reikalavimai nenustatomi. Kadangi avarijų tuneliuose, kurioms įvykus žūna daug žmonių, pasitaiko retai, mažai tikėtina, kad gali atsitikti taip, kad net gerai techniškai pasirengusios gelbėjimo tarnybos būtų bejėgės, pvz., taip galėtų atsitikti kilus didžiuliam prekinį traukinį apėmusiam gaisrui.
Rengiant avarinius planus, kuriuos tvirtina atitinkama nacionalinė institucija, kuriami išsamūs vietinėms sąlygoms pritaikyti scenarijai. Jei tuose planuose aprašyti gelbėjimo tarnybų lūkesčiai viršija pirmiau aprašytas prielaidas, galima numatyti atitinkamas papildomas priemones ar įrangą.
D priede parodytas kokybinis avarijų tipų ir priemonių tipų sąryšis. Be to, D priede išsamiai aprašyta, kokios priemonės padeda užtikrinti keturis 2.1 skirsnyje paminėtus saugos lygmenis: prevencijos, poveikio mažinimo, evakuavimo ir gelbėjimo.
3. ESMINIAI REIKALAVIMAI
Šiame skyriuje išdėstomi esminiai posistemiui, posistemio daliai arba atitinkamam aspektui taikomi Direktyvos III priedo reikalavimai.
Šalia kiekvieno esminio reikalavimo išsamiai aprašyta, kaip TSS į juos atsižvelgiama, pvz., nustatant funkcinį arba techninį reikalavimą, eksploatavimo taisyklę arba sąlygą dėl personalo kompetencijos lygio.
3.1. Direktyvoje 2001/16/EB nustatyti esminiai reikalavimai
Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, III priede nustatyta, kad transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema turi atitikti šiuos esminius reikalavimus:
— |
saugos, |
— |
patikimumo ir parengties, |
— |
sveikatos, |
— |
aplinkos apsaugos, |
— |
techninio suderinamumo. |
Manoma, kad sauga ir techninis suderinamumas yra susiję su šia TSS. (Patikimumas ir parengtis gali būti laikomi saugos prielaida ir dėl šios TSS nuostatų jų svarba neturėtų būti mažinama. Sveikatai ir aplinkosaugai taikomi tokie pat Direktyvos III priede nustatyti išsamūs esminiai reikalavimai.)
3.2. Išsamūs esminiai tunelių saugos reikalavimai
Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, III priede nustatyti išsamūs tunelių saugos esminiai reikalavimai toliau pateikiami kursyvu.
III priedo 1.1.1 skirsnis („Bendrieji reikalavimai“): Saugai svarbių sudedamųjų dalių ir, dar konkrečiau, sudedamųjų dalių, kurios dalyvauja traukiniui judant, projektavimas, konstravimas ar surinkimas, techninė priežiūra ir monitoringas turi garantuoti tokį saugos lygį, kuris atitinka tinklui nustatytus tikslus, įskaitant tuos, kurie numatyti konkretiems ypatingiems atvejams.
Šis esminis reikalavimas yra įvykdomas, jeigu laikomasi nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų, pateiktų skirsniuose 4.2 „Funkciniai ir techniniai posistemių reikalavimai“ ir 4.5 „Techninės priežiūros taisyklės“.
III priedo 1.1.4 skirsnis („Bendrieji reikalavimai“): Projektuojant stacionarius įrenginius ir geležinkelių riedmenis bei parenkant naudojamas medžiagas turi būti siekiama riboti ugnies ir dūmų atsiradimą, sklidimą ir poveikį kilus gaisrui.
Šis esminis reikalavimas yra įvykdomas, jeigu laikomasi nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų, pateiktų skirsniuose 4.2.2.3 „Statinių apsaugos nuo gaisro reikalavimai“, 4.2.2.4 „Statybinių medžiagų priešgaisrinės saugos reikalavimai“ ir 4.2.5.1 „Geležinkelių riedmenims skirtų medžiagų savybės“.
III priedo 2.1.1 skirsnis („Infrastruktūra“): Turi būti imamasi tinkamų priemonių, kad būtų užkertamas kelias patekti prie įrenginių arba prie jų nebūtų patenkama be leidimo.
Šis esminis reikalavimas yra įvykdomas, jeigu laikomasi nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų, pateiktų skirsnyje, 4.2.2.2 skirsnyje „Pašalinių asmenų patekimo į avarinius išėjimus ir įrangos patalpas prevencija“.
Turi būti nustatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.
Šis esminis reikalavimas yra įvykdomas, jeigu laikomasi visų šioje TSS nustatytų reikalavimų; ji taikoma tuneliams, kurių ilgis nuo 1 iki 20 km. Dėl ilgesniems kaip 20 km tuneliams skirtų nuostatų žr. 1.1.2 punktą.
III priedo 2.2.1 skirsnis („Energija“): Energijos tiekimo sistemos eksploatavimas neturi pabloginti nei traukinių, nei asmenų (naudotojų, personalo, aplinkinių gyventojų ir trečiųjų asmenų) saugos sąlygų.
Šis esminis reikalavimas yra įvykdomas, jeigu laikomasi nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų, pateiktų skirsniuose 4.2.3.1 „Orinės kontaktinės linijos arba kontaktinių bėgių skirstymas ruožais“, 4.2.3.2 „Orinių kontaktinių linijų arba kontaktinių bėgių“, 4.2.3.5 „Elektrinių įrenginių patikimumas“ ir 4.2.3.4 „Tuneliuose naudojamiems elektros kabeliams taikomi reikalavimai“.
III priedo 2.4.1 skirsnis („Geležinkelių riedmenys“): Kilus pavojui, įtaisai turi būti tinkami, kad keleiviai apie pavojų galėtų pranešti mašinistu ir galėtų susisiekti su traukinio darbuotojais.
Šis esminis reikalavimas yra įvykdomas, jeigu laikomasi nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų, pateiktų GG GR TSS 4.2.5.3 skirsnyje „Keleiviams skirtas signalizacijos įtaisas“. Dabartinėje GR TSS šis reikalavimas nurodomas skirsniuose 4.2.5.7 „Traukiniuose naudojamos ryšių priemonės“ ir 4.2.5.8 „Staigiojo stabdymo stabdžio išjungimas“.
Turi būti įrengti ir nurodyti avariniai išėjimai.
Šis esminis reikalavimas yra įvykdomas, jeigu laikomasi nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų, pateiktų skirsniuose 4.4.6 „Informacijos apie saugą traukiniuose ir avarijas teikimas keleiviams“ ir 4.2.5.11 „Keleivinių geležinkelių riedmenų evakuavimo planas“.
Turi būti numatytos atitinkamos nuostatos, kad būtų atsižvelgta į ypatingas saugos sąlygas labai ilguose tuneliuose.
Šis esminis reikalavimas yra įvykdomas, jeigu laikomasi nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų, pateiktų skirsniuose 4.2.5.3 „Prekinių traukinių apsauga nuo gaisro“, 4.2.5.4 „Keleiviniams geležinkelių riedmenims skirtos priešgaisrinės užtvaros“, 4.2.5.5 „Papildomos keleivinių geležinkelių riedmenų, kuriuose kilo gaisras, tinkamumo važiuoti užtikrinimo priemonės“ ir 4.2.5.6 „Geležinkelių riedmenyse sumontuojami gaisro aptiktuvai“.
Traukiniuose privaloma įrengti pakankamo galingumo ir veikimo trukmės avarinio apšvietimo sistemą.
Šis esminis reikalavimas yra įvykdomas, jeigu laikomasi nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų, pateiktų 4.2.5.9 skirsnyje „Avarinė traukinio apšvietimo sistema“.
Traukiniuose turi būti sumontuota keleivių informavimo sistema, kad traukinio personalas ir pagrindinis valdymo centras turėtų ryšį su keleiviais.
Šis esminis reikalavimas yra įvykdomas, jeigu laikomasi nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų, pateiktų 4.2.5.7 skirsnyje „Traukiniuose naudojamos ryšių priemonės“.
III priedo 2.6.1 skirsnis („Geležinkelių transporto eismo organizavimas ir valdymas“): Tinklo eksploatacijos taisyklių darna ir mašinistų, traukinio personalo ir valdymo centrų darbuotojų kvalifikacija turi būti tokia, kad užtikrintų saugų eksploatavimą atsižvelgiant į įvairius tarptautinio ir vidaus vežimo reikalavimus.
Techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas, techninės priežiūros ir valdymo centrų darbuotojų mokymas bei kvalifikacija ir atitinkamų operatorių sudaryta kokybės užtikrinimo sistema valdymo ir techninės priežiūros centruose turi užtikrinti aukšto lygio saugą.
Šis esminis reikalavimas yra įvykdomas, jeigu laikomasi nustatytų funkcinių ir techninių reikalavimų, pateiktų skirsniuose 4.4.1 „Traukinių būklės patikrinimas ir atitinkami veiksmai“, 4.4.2 „Avarijos atveju taikomos taisyklės“, 4.4.5 „Maršruto vadovas“, 4.4.3 „Tunelio avarinis planas ir pratybos“ ir 4.6.1 „Traukinio įgulos ir kito personalo su tuneliais susijusių klausimų išmanymas“.
4. POSISTEMIO CHARAKTERISTIKOS
4.1. Įvadas
Transeuropinė paprastųjų geležinkelių sistema, kuriai taikoma Direktyva 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, ir kurios sudedamosios dalys yra posistemiai, yra integruota sistema, kurios suderinamumą reikia patikrinti. Suderinamumas tikrinamas atsižvelgiant į šios TSS reikalavimų rengimą, posistemio sąsają su sistema, į kurią jis yra integruotas, taip pat į geležinkelio eksploatavimo ir techninės priežiūros taisykles.
Atsižvelgiant į visus taikomus esminius reikalavimus, paprastųjų geležinkelių (PG) IP/EN/KVS/GTEOV/GR posistemių saugos geležinkelio tuneliuose aspektas aprašytas 4.2 skirsnio nuostatomis.
Šios TSS taikomos naujiems, rekonstruotiems ir modernizuotiems tuneliuose eksploatuojamiems posistemiams (infrastruktūros, energijos, kontrolės, valdymo ir signalizavimo, valdymo, geležinkelių riedmenų). Rekonstruotų ir modernizuotų posistemių taikymo sąlygos nustatytos Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 14 straipsnio 3 dalyje, o įgyvendinimo strategija bendrais bruožais aprašyta 7 skyriuje. Modernizavimo ar rekonstravimo reikalavimai (aprašyti 7 skyriuje) gali būti ne tokie išsamūs kaip posistemiams taikomi reikalavimai (aprašyti 4 skyriuje).
4.2 ir 4.3 skirsniuose aprašytais funkciniais ir techniniais nagrinėjamos srities bei jos sąsajų reikalavimais neturėtų būti nustatoma būtinybė taikyti specialias technologijas arba techninius sprendimus, išskyrus atvejus, kai tai tikrai būtina transeuropinio greitųjų geležinkelių tinklo sąveikai užtikrinti. Šioje TSS nustatytų reikalavimų neatitinkantiems inovaciniams sprendimams ir (arba) sprendimams, kurių vertinimo neįmanoma atlikti taip, kaip reikalaujama šioje TSS, reikia nustatyti naujas specifikacijas ir (arba) naujus vertinimo metodus. Siekiant sudaryti sąlygas naujų technologijų taikymui, šios specifikacijos ir vertinimo metodai turi būti rengiami pagal 6.2.4 punkte aprašytą procedūrą.
4.2. Funkciniai ir techniniai posistemių reikalavimai
Atsižvelgiant į 3 skyriuje nustatytus esminius reikalavimus, funkciniai ir techniniai su tunelių sauga pirmiau minėtuose posistemiuose susijusių aspektų reikalavimai yra šie:
4.2.1. |
Reikalavimų apžvalga Infrastruktūros posistemis
Energijos posistemis
Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis Įkaitusių ašidėžių aptiktuvai Geležinkelių riedmenų posistemis
Eksploatavimo taisyklės
Techninės priežiūros taisyklės
Profesinė kvalifikacija Traukinio įgulos ir kito personalo su tuneliais susijusių klausimų išmanymas Sveikatos ir saugos sąlygos Gelbėjimosi įrenginys |
4.2.2. |
Infrastruktūros posistemis Tuneliuose įrengiant saugos įrangą, būtina atsižvelgti į pravažiuojančių traukinių aerodinaminį poveikį. |
4.2.2.1. |
Iešmų ir kryžmių įrengimas Infrastruktūros valdytojas turi užtikrinti, kad, atsižvelgiant į projektavimo, saugos ir eksploatavimo reikalavimus, būtų įrengtas mažiausias būtinas iešmų ir kryžmių komplektų skaičius. |
4.2.2.2. |
Pašalinių asmenų patekimo į avarinius išėjimus ir įrangos patalpas prevencija Siekiant, kad į įrangos patalpas ir į avarinius išėjimus nepatektų pašaliniai asmenys, juose turi būti naudojamos fizinės sistemos, pvz., spynos; evakuojantis turi būti visada galima duris atidaryti iš vidaus. |
4.2.2.3. |
Statinių apsaugos nuo gaisro reikalavimai Ši specifikacija taikoma visiems tuneliams, nepaisant jų ilgio. Turi būti išlaikytas statinio vientisumas, kad, kilus gaisrui, tam tikrą laiką, kurio pakaktų keleiviams ir personalui išsigelbėti bei evakuotis ir gelbėjimo tarnyboms imtis veiksmų, nekiltų statinio sugriuvimo pavojus. Būtina įvertinti tunelio paviršiaus apdailos atsparumą ugniai, nesvarbu, ar naudojamos vietinės uolienos, ar betoninė apdaila . Tam tikrą laiką šis paviršius turi būti atsparus ugnies temperatūrai. Toliau pateiktame paveiksle pateikta nustatyta „temperatūros ir laiko kreivė“ (EUREKA kreivė). Ji skirta tik betoniniams statiniams projektuoti.
|
4.2.2.4. |
Statybinių medžiagų priešgaisrinės saugos reikalavimai Ši specifikacija taikoma visiems tuneliams, nepaisant jų ilgio. Ši specifikacija taikoma tunelio viduje naudojamoms statybinėms medžiagoms ir įrenginiams, išskyrus 4.2.2.3 punkte aprašytus statinius. Atsižvelgiant į projektavimo reikalavimus, statybinės medžiagos ir įrenginiai turi būti sunkiai užsidegantys, nedegūs arba apsaugoti. Tunelio pamato medžiaga turi atitikti A2 klasės pagal EN 13501–1:2002 reikalavimus. Nekonstrukcinės plokštės ir kiti įrenginiai turi atitikti B klasės pagal EN 13501–1:2002 reikalavimus. |
4.2.2.5. |
Gaisro aptikimas Techninės patalpos yra tunelyje arba už jo esančios uždaros erdvės su įeiti ir (arba) išeiti skirtomis durimis ir jose esančiais saugos įrenginiais, būtinais šioms funkcijoms atlikti: gelbėjimosi bei evakuavimo, ryšio avarijos atveju palaikymo, gelbėjimo bei gaisro gesinimo ir traukos elektros energijos tiekimo. Jose sumontuojami aptiktuvai, kurie perspėja infrastruktūros valdytoją apie kilusį gaisrą. |
4.2.2.6. |
Avarinės gelbėjimosi, evakuavimo ir gelbėjimo priemonės |
4.2.2.6.1. |
Saugios zonos apibrėžtis Apibrėžtis: saugi zona – tai tunelyje arba už tunelio esanti vieta, atitinkanti toliau pateiktus kriterijus:
|
4.2.2.6.2. |
Bendrosios nuostatos Rengiant tunelio projektą, būtina atsižvelgti į tai, kad reikia numatyti įrenginius, avarijos tunelyje atveju traukinio keleiviams bei personalui užtikrinančius galimybę gelbėtis patiems, evakuotis, o gelbėjimo tarnyboms – gelbėti žmones. Šis reikalavimas yra įvykdomas, jeigu taikomi 4.2.2.6.3 ir 4.2.2.6.5 punktuose aprašyti techniniai sprendimai, iš kurių pasirinktinas vienas sprendimas. |
4.2.2.6.3. |
Horizontalūs ir (arba) vertikalūs avariniai išėjimai į paviršių Minėti išėjimai turi būti įrengti ne rečiau kaip kas 1 000 m. Horizontalių ir (arba) vertikalių išėjimų į paviršių plotis neturi būti mažesnis kaip 1,50 m, o aukštis – ne mažesnis kaip 2,25 m. Atidaromos durys neturi būti siauresnės kaip 1,40 m ir žemesnės nei 2,00 m. Išėjimams, kurie yra pagrindiniai gelbėjimo tarnybų patekimo keliai, taikomi reikalavimai, nustatyti 4.2.2.11 punkte „Gelbėjimo tarnyboms skirti įėjimai“. Visuose išėjimuose turi būti įrengtas apšvietimas ir ženklai. |
4.2.2.6.4. |
Su kitu tuneliu jungiantys koridoriai Gretimus atskirus tunelius jungiantys koridoriai suteikia galimybę gretimą tunelį naudoti kaip saugią zoną. Juose turi būti įrengtas apšvietimas ir ženklai. Jungiamojo koridoriaus aukštis neturi būti mažesnis kaip 2,25 m, plotis – ne mažesnis kaip 1,50 m. Durys neturi būti mažesnės kaip 2,00 m aukščio ir 1,40 m pločio. Šiuos reikalavimus atitinkantys jungiamieji koridoriai turi būti įrengti ne rečiau kaip kas 500 m. |
4.2.2.6.5. |
Alternatyvūs techniniai sprendimai Galima taikyti ir alternatyvius techninius saugios zonos suteikimo sprendimus, jei jie atitinka būtinuosius saugos lygio reikalavimus. Norint pagrįsti alternatyvų sprendimą, būtina atlikti techninį tyrimą, o po to šį sprendimą suderinti su atitinkama nacionaline institucija. |
4.2.2.7. |
Pėsčiųjų evakuavimo maršrutai Ši specifikacija taikoma ilgesniems kaip 500 m tuneliams. Tunelyje, kuriame nutiestas vienas geležinkelio kelias, pėsčiųjų takai įrengiami bent vienoje kelio pusėje, o tunelyje, kuriame nutiesti du geležinkelio keliai – abiejose tunelio pusėse. Platesniuose tuneliuose, kuriuose nutiesti daugiau kaip du geležinkelio keliai, turi būti sudaryta galimybė patekti į pėsčiųjų taką iš kiekvieno geležinkelio kelio. Pėsčiųjų tako plotis neturi būti mažesnis kaip 0,75 m. Vertikalus pėsčiųjų tako nišos aukštis neturi būti mažesnis kaip 2,25 m. Pėsčiųjų takas neturi būti žemiau bėgių lygio. Reikėtų vengti susiaurėjimų, kurių priežastis – evakuavimo zonoje esančios kliūtys. Dėl kliūčių pėsčiųjų takas neturi susiaurėti daugiau kaip iki 0,7 m, o kliūtis neturi būti ilgesnė kaip 2 m. Maždaug 1 m virš pėsčiųjų tako, vedančio į saugią zoną, aukštyje turi būti sumontuoti turėklai. Turėklai turi būti sumontuoti už reikalaujamos mažiausios pėsčiųjų takui skirtos nišos. Ties kliūties pradžia ir pabaiga turėklai turi būti pasukti 30–40o kampu nuo tunelio išilginės ašies. |
4.2.2.8. |
Avarinis evakuavimo maršrutų apšvietimas Ši specifikacija taikoma ilgesniems kaip 500 m ištisiniams tuneliams. Turi būti įrengtas avarinis apšvietimas, avarijos atveju keleiviams ir personalui padedantis pasiekti saugią zoną. Galimas apšvietimas ir ne elektra, jei jis atlieka numatytą funkciją. Reikalaujama, kad apšvietimas būtų toks: Tunelyje, kuriame nutiestas vienas geležinkelio kelias: vienos pusės (pėsčiųjų tako pusėje). Tunelyje, kuriame nutiesti du geležinkelio keliai: abiejose pusėse. Šviestuvų išdėstymas: virš pėsčiųjų tako, kaip galima žemiau, bet neapribojant žmonių ėjimui skirtos laisvos erdvės, arba įmontuoti į turėklus. Skaistis pėsčių tako lygyje neturi būti mažesnis kaip 1 liuksas. Autonomiškumas ir patikimumas: įvykus avarijai ar kitais būtinais atvejais garantuoti elektros energijos tiekimą ne trumpiau kaip 90 minučių. Jei avarinio apšvietimo šviestuvai įprastomis eksploatavimo sąlygoms yra išjungiami, juos turi būti įmanoma įjungti šiais būdais:
|
4.2.2.9. |
Evakuaciniai ženklai Ši specifikacija taikoma ilgesniems kaip 100 m tuneliams. Evakuaciniai ženklai nurodo avarinius išėjimus, atstumą iki saugios zonos ir kryptį link jos. Visi ženklai projektuojami pagal 1992 m. birželio 24 d. Direktyvos 92/58/EB, susijusios su darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklų įrengimu, ir ISO 3864-1 reikalavimus. Evakuaciniai ženklai pritvirtinami prie tunelio sienų. Atstumas nuo vieno evakuacinio ženklo iki kito neturi būti didesnis kaip 50 m. Tuneliuose turi būti sumontuoti ženklai, nurodantys avarinės įrangos vietą, jei tokia įranga yra. |
4.2.2.10. |
Avarinės ryšių priemonės Kiekviename tunelyje turi būti numatytos Pasaulinės geležinkelių judriosios ryšio sistemos (PGJRS) radijo ryšio tarp traukinio ir valdymo centro priemonės. Papildomų ryšio sistemų, pvz., avarinių telefonų, įrengti nebūtina. Radijo ryšys turi būti nenutrūkstamas, kad gelbėjimo tarnybos galėtų palaikyti ryšį su avarijos vietoje dirbančiais valdymo padaliniais. Sistema turėtų būti pritaikyta, kad gelbėjimo tarnybos galėtų naudotis savo ryšių įranga. |
4.2.2.11. |
Gelbėjimo tarnybų prieiga Gelbėjimo tarnyboms turi būti sudaryta galimybė įvykus avarijai patekti į tunelį per tunelio portalus ir (arba) atitinkamus avarinius išėjimus (žr. 4.2.2.6.3). Šie patekimo į tunelį keliai turi būti bent 2,25 m pločio ir 2,25 m aukščio. IV turi parengti avarijos atveju naudojamą įrenginių, kurie numatyti kaip patekimo keliai, planą. Jei pagal avarinį planą būtinas privažiuoti skirtas kelias, jis turi būti kaip galima arčiau numatytos gelbėjimo zonos. Avariniame plane turi būti aprašytos alternatyvios patekimo į avarijos vietą priemonės. |
4.2.2.12. |
Ne tuneliuose esančios gelbėjimo zonos Šalia tunelio, prie kelių, kuriais privažiuojama prie tunelio, turi būti įrengiamos ne mažesnio kaip 500 m2 ploto gelbėjimo tarnybų zonos. Kaip gelbėjimo tarnybų zonos gali būti naudojami jau esantys keliai. Jei privažiavimo kelią įrengti nėra praktiška, pasitarus su gelbėjimo tarnybomis, turi būti numatyti alternatyvūs sprendimai. |
4.2.2.13. |
Vandentieka Pasitarus su gelbėjimo tarnybomis, ties įėjimo į tunelį vietomis turi būti įrengtas vandentiekis. Vandentiekio pajėgumai turi būti ne mažesni kaip 800 litrų per minutę, ir toks tiekimas turi būti užtikrintas dvi valandas. Vandens šaltinis gali būti vandens kolonėlė arba kitokia vandens tiekimo priemonė, kurios talpa ne mažesnė kaip 100 m3, pvz., baseinas, upė arba kiti šaltiniai. Avariniame plane turi būti aprašytas vandens tiekimo į avarijos vietą būdas. |
4.2.3. |
Energijos posistemis Šis skirsnis taikomas energijos posistemio infrastruktūros daliai. |
4.2.3.1. |
Orinių kontaktinių linijų arba kontaktinių bėgių skirstymas ruožais Ši specifikacija taikoma ilgesniems kaip 5 km tuneliams. Tuneliuose įrengiama traukos energijos tiekimo sistema turi būti padalinta į dvi sekcijas, kurių kiekviena ne ilgesnė kaip 5 km. Ši specifikacija taikoma tik tada, jei signalizacijos sistema užtikrina, kad vienu metu tunelyje ant kiekvieno geležinkelio kelio būtų daugiau kaip vienas traukinys. Iešmai sumontuojami tunelio avarinio plano reikalavimus atitinkančiose vietose, ir jie sumontuojami taip, kad iešmų tunelyje būtų kaip galima mažiau. Turi būti parengtos kiekvienos „iešmų sekcijos“ nuotolinio valdymo ir perjungimo priemonės. Siekiant užtikrinti saugų perjungimo įrenginių rankinį valdymą ir jų techninę priežiūrą, perjungimo vietose būtina įrengti ryšių ir apšvietimo priemones. |
4.2.3.2. |
Orinių kontaktinių linijų arba kontaktinių bėgių įžeminimas Ties įėjimais į tunelį, šalia sekcijų atskyrimo vietų turi būti sumontuoti įžeminimo įtaisai (žr. 4.2.3.1). Tai turi būti rankomis arba nuotoliniu būdu valdomi stacionarūs įrenginiai. Turi būti numatytos įžeminimo darbams atlikti būtinos ryšių ir apšvietimo priemonės. Avariniame plane turi būti nustatytos įžeminimo procedūros, kurių turi laikytis infrastruktūros valdytojas (IV) ir gelbėjimo tarnybos, bei atsakomybė už jų vykdymą (žr. 4.4.4 skirsnį „Įžeminimo procedūros“). |
4.2.3.3. |
Elektros tiekimas Tunelyje įrengta elektros paskirstymo sistema turi būti suderinama su avariniame plane nustatyta gelbėjimo tarnybų įranga. Kai kurios nacionalinės gelbėjimo tarnybos gali būti pajėgios pačios pasirūpinti energijos tiekimu. Tokiu atveju minėtoms grupėms naudotis skirtų energijos tiekimo įrenginių galima ir nemontuoti. Tačiau šis sprendimas turi būti aprašytas avariniame plane. |
4.2.3.4. |
Tuneliuose naudojamiems elektros kabeliams taikomi reikalavimai Kilus gaisrui, atviri kabeliai turi būti mažai degūs, ugnis jais turi plisti lėtai, jiems degant turi išsiskirti nedaug nuodingų medžiagų, o dūmų tirštumas turi būti mažas. Šiuos reikalavimus visiškai atitinka EN 50267-2-1 (1998), EN 50267-2-2 (1998) ir EN 50268-2 (1999) standartus atitinkantys kabeliai. |
4.2.3.5. |
Elektrinių įrenginių patikimumas Su sauga susiję elektriniai įrenginiai (gaisro aptikimo, avarinio apšvietimo, avarinių ryšių priemonių ir visų kitų sistemų, kurias infrastruktūros valdytojas arba perkančioji organizacija įvardija kaip gyvybiškai svarbias užtikrinant keleivių saugą tunelyje) turi būti apsaugoti nuo sugadinimo mechaniniu poveikiu, karščiu ar ugnimi. Paskirstymo sistema turi būti suprojektuota taip, kad neišvengiamas sugadinimas jai neturėtų įtakos, pvz., įjungiant alternatyvias energijos tiekimo jungtis. Praradus bet kurią svarbią grandį, elektra vis tiek turi būti tiekiama visu pajėgumu. Avarinis apšvietimas ir ryšių sistemos turi būti maitinamos užtikrinant 90 minučių atsargą. |
4.2.4. |
Kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemis Šis skirsnis taikomas KVS posistemio geležinkelio kelio daliai |
4.2.4.1. |
Įkaitusių ašidėžių aptiktuvai Prie geležinkelio kelio išdėstoma įkaitusių ašidėžių aptikimo arba diagnostinė įranga strateginėse geležinkelių tinklų, kuriuose yra pastatyti tuneliai, vietose turi būti sumontuojama taip, jog būtų patikimai užtikrinama, kad įkaitusi ašidėžė bus aptika prieš traukiniui įvažiuojant į tunelį ir kad traukinys bus sustabdytas prieš tunelį (-ius). IV infrastruktūros registre nurodo greta geležinkelio kelio sumontuotų įkaitusių ašidėžių aptiktuvų vietas. GĮ įtraukia informaciją apie juos į maršruto vadovą. |
4.2.5. |
Geležinkelių riedmenų posistemis |
4.2.5.1. |
Geležinkelių riedmenims skirtų medžiagų savybės Parenkant medžiagas ir sudedamąsias dalis būtina atsižvelgti į jų degumo savybes. Keleiviniai geležinkelių riedmenys: greitųjų geležinkelių (GG) GR TSS 4.2.7.2.2 punktas taikomas ir PG riedmenims. Prekiniai geležinkelių riedmenys: Žr. PG GR TSS 4.2.7.2.2.4 punktą (prekiniai vagonai, 2005 01 05 EN07 versija) „Medžiagoms taikomi reikalavimai“. |
4.2.5.2. |
Keleiviniams geležinkelių riedmenims skirti gesintuvai GG GR TSS 4.2.7.2.3.2 punkto nuostatos taikomos ir PG keleiviniams riedmenims. |
4.2.5.3. |
Prekinių traukinių apsauga nuo gaisro |
4.2.5.3.1. |
Tinkamumas važiuoti Prekiniams geležinkelių traukos riedmenims arba vagonams, kuriuose kilo gaisras, specialūs tinkamumo važiuoti reikalavimai netaikomi (neskaitant prekiniams vagonams skirtų PG GR TSS specifikacijų), tačiau reikalavimas išvežti traukinį iš tunelio taikomas ir prekiniams traukiniams. Prekiniuose geležinkelių traukos riedmenyse reikalaujama sumontuoti tokius pačius gaisro aptiktuvus kaip ir keleiviniuose geležinkelių traukos riedmenyse (4.2.5.6). |
4.2.5.3.2. |
Mašinisto apsauga Būtinasis mašinisto apsaugos nuo gaisro reikalavimas: geležinkelių traukos riedmenyse turi būti įrengtos mašinisto kabiną saugančios priešgaisrinės užtvaros. Priešgaisrinės užtvaroms taikomas reikalavimas, kad jos išliktų vientisos ne trumpiau kaip 15 minučių. Vadovaujantis EN 1363-1 aprašytais pertvarų bandymo reikalavimais, būtina atlikti atsparumo ugniai bandymą. (Pastaba: dėl mašinisto apsaugos taip pat žr. 4.7.1 punktą.) |
4.2.5.3.3. |
Traukinių, kuriais vežami keleiviai ir kroviniai arba kelių transporto priemonės, apsauga nuo gaisro Keleivinių traukinių, kuriais vežami keleiviai ir kroviniai ar kelių transporto priemonės, vagonai turi atitikti atitinkamus šios TSS 4.2.5 skirsnio reikalavimus. Nacionaliniuose teisės aktuose galima nustatyti papildomus šios veiklos srities reikalavimus, kuriais būtų siekiama atsižvelgti į papildomus šiems traukiniams būdingus pavojus, jei šie reikalavimai nedraudžia eksploatuoti traukinių, atitinkančių Direktyvą 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB. (Galimos nacionalinių, dvišalių, daugiašalių ar tarptautinių susitarimų išimtys išvardytos 7.4 skirsnyje). Geležinkelių traukos riedmenys turi atitikti keleiviniams lokomotyvams taikomus reikalavimus. Prekiniams vagonams taikomos atitinkamos TSS. |
4.2.5.4. |
Keleiviniams geležinkelių riedmenims skirtos priešgaisrinės užtvaros GG GR TSS 4.2.7.3.3 punktas „Atsparumas ugniai“ taikomas ir PG riedmenims. |
4.2.5.5. |
Papildomos keleivinių geležinkelių riedmenų, kuriuose kilo gaisras, tinkamumo važiuoti užtikrinimo priemonės |
4.2.5.5.1. |
Bendrieji tikslai ir keleivinių traukinių tinkamumo važiuoti reikalavimai Į šį skirsnį įtrauktos priemonės, kurias reikia įgyvendinti norint padidinti tikimybę, kad keleivinis traukinys, kuriame kilo gaisras, galės važiuoti:
Jei tunelis ilgesnis kaip 20 km, būtina apsvarstyti papildomų infrastruktūros ir eksploatavimo saugos priemonių poreikį. Priešgaisrinės saugos B kategorijos traukiniams, atitinkantiems atitinkamų TSS reikalavimus, neturi būti draudžiama važiuoti ilgesniais kaip 20 km tuneliais. |
4.2.5.5.2. |
Stabdžiams taikomi reikalavimai GG GR TSS 4.2.7.2.4 punkte stabdžiams taikomi reikalavimai taip pat taikomi priešgaisrinės saugos A ir B kategorijų PG riedmenims. |
4.2.5.5.3. |
Traukos reikalavimai GG GR TSS 4.2.7.2.4 punkte nustatyti traukos reikalavimai taip pat taikomi priešgaisrinės saugos B kategorijų PG riedmenims. |
4.2.5.6. |
Geležinkelių riedmenyse sumontuojami gaisro aptiktuvai GG GR TSS 4.2.7.2.3.1 punkto reikalavimai taikomi ir PG riedmenims. |
4.2.5.7. |
Traukiniuose naudojamos ryšių priemonės GG GR TSS 4.2.5.1 punkto reikalavimai taikomi ir PG riedmenims. |
4.2.5.8. |
Staigiojo stabdymo stabdžio išjungimas GG GR TSS 4.2.5.3 punkto „Keleiviams skirtas signalizavimo įrenginys“ nuostatos taikomos ir PG riedmenims. |
4.2.5.9. |
Avarinė traukinio apšvietimo sistema GG GR TSS 4.2.7.13 punkto „Avarinis apšvietimas“ nuostatos taikomos ir PG keleiviniams riedmenims, išskyrus reikalavimą, kad sugedus pagrindiniam energijos šaltiniui būtina užtikrinti autonominį energijos tiekimą, kurio užtektų 90 minučių. |
4.2.5.10. |
Traukinio oro kondicionavimo įrangos išjungimas GG GR TSS 4.2.7.12.1 punkto „Keleivių ir traukinio įgulos zonos, kuriose įrengta oro kondicionavimo įranga“ taip pat taikomos PG keleiviniams riedmenims. |
4.2.5.11. |
Keleivinių geležinkelių riedmenų evakuavimo planas |
4.2.5.11.1. |
Avariniai keleivių išėjimai Avarinių išėjimų išdėstymas, veikimas ir ženklinimas PG keleiviniuose riedmenyse turi tenkinti GG GR TSS 4.2.7.1.1 punkto a–c papunkčių reikalavimus. |
4.2.5.11.2. |
Keleiviams įeiti skirtos durys Turi būti numatytas atskiras vidinis ir išorinis avarinio atidarymo įtaisas, atitinkantis GG GR TSS 4.2.2.4.2.1 punkto g papunkčio nuostatas. |
4.2.5.12. |
Gelbėjimo tarnyboms skirta informacija ir įėjimai Gelbėjimo tarnyboms turi būti pateiktas geležinkelių riedmenų aprašymas, kad jos galėtų dirbti įvykus avarijai. Visų pirma, turi būti pateikta informacija apie tai, kaip patekti į geležinkelių riedmenų vidų. |
4.3. Funkciniai ir techniniai sąveikų reikalavimai
4.3.1. |
Bendrosios nuostatos SGT TSS, kurios yra kryžminės TSS, nustatytos priemonės su kitais posistemiais yra susijusios vienu iš šių būdų:
Sąveikų sąrašas pateikiamas toliau. Nuorodas į kitų TSS punktus reikia apsvarstyti kaip rekomendacijas, skirtas įvairioms PG TSS, kuriomis remiamasi. |
4.3.2. |
Sąsajos su infrastruktūros posistemiu
Sąsajos su PG IP nuorodos bus nustatytos vėliau, kai bus parengta PG IP TSS. |
4.3.2.1. |
Pėsčiųjų evakuavimo maršrutai Pėsčiųjų evakuavimo maršrutų apibrėžtis pateikta PG SGT TSS 4.2.2.7 punkte. GG IP TSS pateikta nuoroda į šią specifikaciją. Atsakomybė už tai tenka PG SGT TSS. |
4.3.2.2. |
Tunelio būklės patikrinimas Tunelio būklės patikrinimas grindžiamas bendrosiomis techninės priežiūros plano specifikacijomis, pateiktomis GG TSS IP 4.5.1 punkte, ir būsimų PG TSS IP su papildomais šios TSS 4.5.1 punkte aprašytais reikalavimais. |
4.3.3. |
Sąsajos su energijos posistemiu
Sąsajos su PG EP nuorodos bus nustatytos vėlesniame etape, kai bus parengtos PG EP TSS. |
4.3.3.1. |
Traukos energijos tiekimo sistemų skirstymas ruožais SGT 4.2.3.1 punkte „Orinių kontaktinių linijų arba kontaktinių bėgių skirstymas ruožais“ ir GG EP TSS 4.2.7 punkte nagrinėjami tie patys klausimai: orinės kontaktinės linijos skirstymas ruožais ir veikimo nepertraukiamumas. Jie yra tarpusavyje susiję. |
4.3.4. |
Sąsajos su kontrolės, valdymo ir signalizavimo posistemiu
Naudojant įkaitusių ašidėžių aptiktuvus, turi būti įmanoma nustatyti įkaitusias ašidėžes. SGT TSS posistemių specifikacijos nėra nustatytos, nustatyta tik įkaitusių ašidėžių aptiktuvų vieta. |
4.3.5. |
Sąsajos su geležinkelių transporto eismo valdymo ir organizavimo posistemiu
|
4.3.5.1. |
Tunelio avarinis planas ir pratybos Be PG GTEOV TSS 4.2.3.7 punkte aprašytų avarijų valdymo reikalavimų, šios TSS 4.4.3 punkte aprašyti specialieji tunelio avarinio plano reikalavimai. |
4.3.5.2. |
Maršruto vadovas Be PG GTEOV TSS 4.2.1.2.2 punkte aprašytų reikalavimų, linijų su tuneliais maršruto vadovuose turi būti patikslinti šios TSS 4.4.5 punkte aprašyti reikalavimai. |
4.3.5.3. |
Informacijos apie traukinio saugą ir avarijas teikimas keleiviams Be PG GTEOV TSS 4.2.3.7 punkte aprašytų avarijų valdymo reikalavimų, šios TSS 4.4.6 punkte aprašyti specialieji tunelių saugos reikalavimai. |
Traukinio įgulos ir kito personalo su tuneliais susijusių klausimų išmanymasBe PG GTEOV TSS 4.6 punkto, kuriame nagrinėjami profesiniai bei kalbiniai personalo įgūdžiai, ir vertinimo, ar personalo kompetencija yra pakankama, procedūra, reikalavimų, SGT TSS 4.6.1 punkte nustatyta kompetencija, būtina tam, kad personalas sugebėtų tvarkytis tunelyje susidariusiomis ypatingomis sąlygomis.
4.3.6. |
Sąryšiai su geležinkelių riedmenų posistemiu
Sąsajos su PG SGT, išskyrus prekinius vagonus, nuorodos bus nustatytos vėlesniame etape, kai bus parengtos PG GR TSS. |
4.3.6.1. |
Geležinkelių riedmenims skirtų medžiagų savybės 4.2.5.1 punkte nurodytos medžiagų ir sudedamųjų dalių degumo savybės. Jame nustatoma, kad PG keleiviniams riedmenims skirtoms medžiagoms ir sudedamosioms dalims būtų būdingos tos pačios savybės kaip ir skirtos GG riedmenims, todėl jame pateikta nuoroda į GG GR TSS 4.2.7.2.2 punktą. PG prekiniams riedmenims skirtų medžiagų savybės nurodytos PG VP (vagonų posistemio) TSS 4.2.7.2.1 punkte. |
4.3.6.2. |
Kitos geležinkelių riedmenų specifikacijos PG riedmenims skirtų SGT TSS 4.2.5.2, 4.2.5.4–4.2.5.11 punktuose pateiktos specifikacijos yra tokios pačios kaip ir skirtos GG riedmenims. |
4.3.7. |
Sąsajos su JNTA posistemiu
|
4.3.7.1. |
Pėsčiųjų evakuavimo maršrutai Pėsčiųjų evakuavimo maršrutų matmenys pasirinkti atsižvelgiant į PG JNTA TSS, kur reikalaujama numatyti 0,75 m pločio taką, kuriuo būtų galima važiuoti neįgaliųjų vežimėliais. |
4.4. Eksploatavimo taisyklės
Toliau pateiktos eksploatavimo taisyklės nėra posistemių vertinimo dalis.
Atsižvelgiant į 3 skyriuje nustatytus esminius reikalavimus, šioje TSS nagrinėjamiems posistemiams skirtos specialiosios tunelių saugos taisyklės yra šios:
4.4.1. |
Traukinių būklės patikrinimas ir atitinkami veiksmai Traukinyje esančios su sauga susijusios įrangos būklę būtina patikrinti:
Šiuo reikalavimu baigiamas PG GTEOV TSS 4.2.2.7 punktas. |
4.4.1.1. |
Prieš pradedant eksploatuoti traukinį. PG GTEOV TSS 4.2.3.3 punkto reikalavimas yra svarbus SGT. |
4.4.1.2. |
Traukiniui važiuojant PG GTEOV TSS 4.2.3.3.2, 4.2.3.6.3 ir 4.2.3.7 punktų reikalavimai yra svarbūs SGT. |
4.4.1.2.1. |
Saugos įranga Jei traukiniui važiuojant nustatoma, kad sugedusi viena iš šių įrangos dalių:
GĮ turi numatyti, kaip tęsti saugų traukinio eksploatavimą dėl minėtų priežasčių susidariusioms ypatingomis sąlygomis, arba nutraukti tokio traukinio eksploatavimą. Traukinio įgula turi nedelsdama apie tai pranešti IV. |
4.4.1.2.2. |
Įkaitusių ašidėžių incidentai Aptikus įkaitusią ašidėžę:
|
4.4.2. |
Avarijos atveju taikomos taisyklės Į IV nustatomas eksploatavimo taisykles būtina įtraukti ir, jei reikia, išsamiai apašyti principą, kad, įvykus avarijai (išskyrus nuvažiavimą nuo bėgių, kai sustojama iš karto):
Visais atvejais traukinio įgula turi nedelsdama apie tai pranešti IV, ir jokiam kitam traukiniui neturi būti leista įvažiuoti į tunelį. |
4.4.3. |
Tunelio avarinis planas ir pratybos Vadovaujant infrastruktūros valdytojui ir, jei reikia, bendradarbiaujant su geležinkelio įmonėmis, gelbėjimo tarnybomis ir atitinkamomis valdžios institucijomis, kiekvienam tuneliui turi būti parengtas avarinis planas. Jis turi atitikti PG GTEOV TSS 4.2.3.7 punkto „Avarijų valdymas“ reikalavimus ir vėlesnes papildomas specifikacijas. Jei į maršrutą įeinantys tuneliai yra panašūs, avarinis planas gali būti bendras. |
4.4.3.1. |
Turinys Avariniame plane būtina atsižvelgti į parengtus gelbėjimosi, evakuavimo ir gelbėjimo įrenginius. Į avarinį planą turi būti įtraukti bent šie punktai:
|
4.4.3.2. |
Identifikavimas Visos link avarinių išėjimų ar jungiamųjų koridorių vedančios durys (žr. 4.2.2.6 punktą) turi būti skirtingai pavadintos ir pažymėtos iš abiejų pusių. Avariniame plane ir maršruto vadove turi būti nustatyti identifikavimo ženklai, ir jie turi būti naudojami visuose geležinkelio įmonių, infrastruktūros vadovo ir gelbėjimo tarnybų tarpusavio pranešimuose. Būtina nedelsiant pranešti apie visus minėtos informacijos pasikeitimus, ir IV turi atitinkamai atnaujinti avarinį planą, o GĮ – maršruto vadovą, kaip numatyta PG GTEOV TSS 4.2.1.2.2.2 punkte. |
4.4.3.3. |
Pratybos Prieš pradedant eksploatuoti vieną ar keletą tunelių, organizuojamos visuotinės evakuavimo ir gelbėjimo pratybos, kuriose dalyvauja visų avariniame plane nurodytų kategorijų darbuotojai. Avariniame plane nustatoma galima visų dalyvaujančių organizacijų supažindinimo su infrastruktūra tvarka, apsilankymų tunelyje, teorinių ar kitų gelbėjimo pratybų dažnumas. |
4.4.4. |
Izoliavimo ir įžeminimo procedūros Jei gelbėjimo tarnybos reikalauja atjungti traukos elektros energijos tiekimą, joms turi būti garantuojama, kad atitinkamos kontaktinių linijų arba laidinių bėgių sekcijos prieš įžengiant į tunelį ar tunelio sekciją buvo atjungtos. Už traukos elektros energijos tiekimo atjungimą atsako infrastruktūros valdytojas. Atsakomybė už įžeminimą nustatoma avariniame plane. Turi būti numatytos sekcijos, kurioje įvyko avarija, izoliavimo priemonės. |
4.4.5. |
Maršruto vadovas PG GTEOV TSS 4.2.1.2.2.1 punkte nustatytame maršruto vadove turi būti pateikiama svarbi informacija apie tunelio saugą. |
4.4.6. |
Informacijos apie traukinio saugą ir avarijas teikimas keleiviams Kaip nurodyta PG GTEOV TSS 4.2.3.7 punkte, GĮ turi būti nustačiusios keleivių informavimo apie traukinio avarines ir tunelio saugos procedūras tvarką. Ši informacija pateikiama bent tos šalies, per kurią traukinys važiuoja, kalba ir anglų kalba. Kur įmanoma, naudojama vaizdinė informacija (piktogramos). Pagrindinis informacijos turinys ir būtini jai taikomi reikalavimai:
|
4.4.7. |
Tunelių valdymo centrų veiksmų derinimas Susijusių dalyvaujančių valdymo centrų (pvz., energijos, eksploatavimo, tunelio įrenginių) veiksmų derinimo procedūros turi atitikti avarinio plano reikalavimus. |
4.5. Techninės priežiūros taisyklės
Atsižvelgiant į 3 skyriuje nustatytus esminius reikalavimus, su tunelių sauga šioje TSS nagrinėjamuose posistemiuose susijusios techninės priežiūros taisyklės yra šios:
4.5.1. |
Tunelio būklės patikrinimas Ši specifikacija taikoma visiems tuneliams, nepaisant jų ilgio. Techninės priežiūros plane, nustatytame GG IP TSS 4.5.1 punkte, ir nustatant būsimas PGIP TSS, būtina atsižvelgti į šias papildomas patikrinimo taisykles:
|
4.5.2. |
Geležinkelių riedmenų techninė priežiūra |
4.5.2.1. |
Keleiviniai geležinkelių riedmenys Keleivinį traukinį sudarančių geležinkelių riedmenų techninės priežiūros plane visų pirma būtina numatyti, kad būtų patikrinta ši su sauga susijusi įranga:
|
4.5.2.2. |
Prekiniai geležinkelių riedmenys Geležinkelių traukos riedmens, kuris naudojamas formuojant prekinį traukinį, visų pirma būtina numatyti, kad būtų patikrinta, ar geležinkelių traukos riedmenyje yra bent vienas gelbėjimosi įrenginys. |
4.6. Profesinė kvalifikacija
Profesinė kvalifikacija personalo, reikalingo su tunelio sauga šioje TSS nagrinėjamuose posistemiuose susijusiems darbams dirbti, taip pat atsižvelgiant į šios TSS 4.4 punkte nustatytas eksploatavimo taisykles, yra tokia:
4.6.1. |
Traukinio įgulos ir kito personalo su tuneliais susijusių klausimų išmanymas Visi profesionalūs darbuotojai, kurie valdo ar lydi traukinį, taip pat traukinių eismą tvarkantis personalas turi būti įgijęs žinių ir sugebėti pritaikyti šias žinias įvykus avarijai susidariusiomis ypatingomis aplinkybėmis. Darbuotojams, kurie valdo ir (arba) lydi traukinį, taikomi reikalavimai nustatyti PG GTEOV TSI 4.6 punkte „Profesinė kvalifikacija“ ir M („Minimalūs reikalavimai, susiję su traukiniui valdyti būtina profesine kvalifikacija“) ir J („Minimalūs reikalavimai, susiję su traukiniui lydėti būtina profesine kvalifikacija“) prieduose. Visa traukinio įgula turi turėti žinių apie saugos atžvilgiu tinkamą elgesį tuneliuose ir visų pirma sugebėti evakuoti keleivius iš tunelyje esančio traukinio. Tai apima nurodymus, kaip keleiviams pereiti į kitą vagoną arba kaip išlipti iš traukinio ir kaip juos išvesti iš traukinio į saugią vietą. Traukinio įgulai, kurios apibrėžtis pateikta toliau, nepriklausantis pagalbinis traukinio personalas (pvz., maitinimo, valymo) be pagrindinių nurodymų turi būti parengtas padėti dirbti traukinio įgulai (1). Profesinis už posistemio techninę priežiūrą atsakingų inžinierių ir vadovų mokymas turi apimti saugos geležinkelio tuneliuose klausimus. |
4.7. Sveikatos ir saugos sąlygos
Personalo, kuris reikalingas dirbti su tunelio sauga šioje TSS nagrinėjamuose posistemiuose susijusiems darbams, taip pat šiai TSS įgyvendinti, sveikatos ir saugos sąlygos yra šios:
4.7.1. |
Gelbėjimosi įrenginys Žmonių valdomuose prekiniuose geležinkelių traukos riedmenyse turi būti įrengtas mašinisto ir kitų traukinyje esančių asmenų gelbėjimosi įrenginys, atitinkantis vieno iš šių dviejų standartų – EN 402:2003 arba 403:2004 – specifikacijas. GĮ privalo pasirinkti vieną iš dviejų šiuose standartuose nustatytų skirtingų sprendimų. |
4.8. Infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registrai
Remiantis Direktyvos 2001/16/EB 24 straipsnio 1 dalimi, kiekvienose TSS būtina tiksliai nurodyti, kokia informacija turi būti pateikiama infrastruktūros ir geležinkelių riedmenų registruose.
4.8.1. |
Infrastruktūros registras Žr. šios TSS A priedą. |
4.8.2. |
Geležinkelių riedmenų registras Žr. šios TSS B priedą. |
5. SĄVEIKOS SUDEDAMOSIOS DALYS
SGT TSS sąveikos sudedamosios dalys nenustatytos.
6. SUDEDAMŲJŲ DALIŲ REIKALAVIMŲ ATITIKTIES IR (ARBA) TINKAMUMO NAUDOTI VERTINIMAS IR POSISTEMIO TIKRINIMAS
6.1. Sąveikos sudedamosios dalys
Netaikoma, kadangi SGT TSS sąveikos sudedamosios dalys nenustatytos.
6.2. Posistemiai
6.2.1. |
Reikalavimų atitikties vertinimas (bendrosios nuostatos) Perkančioji organizacija, pvz., geležinkelio įmonė, infrastruktūros valdytojas, geležinkelių riedmenų gamintojas arba Bendrijoje įsteigtas įgaliotasis atstovas turi pateikti paraišką dėl geležinkelių riedmenų, energijos, kontrolės, valdymo ir signalizavimo arba infrastruktūros posistemių atitikties vertinimo, kurį atliktų jos pasirinkta notifikuotoji įstaiga. Šiuo metu būtina skirti:
Pirmuoju atveju SGT TSS atitikties vertinimas turi būti atliekamas remiantis vertinimo pagrindais, kuriais remiantis vertinama panašaus posistemio ir jam skirtų TSS atitiktis. Antruoju atveju (PG GR, išskyrus vagonus, PG IP ir PG ENE) vertinimas aprašytas šiame skyriuje arba atitinkamuose jau nustatytų GG TSS (GR, IP, ENE) skyriuose. Jei PG SGT TSS 4 skyriuje pateikta specifikacija yra pakankama, šiame skyriuje papildoma vertinimo informacija nepateikiama. Nuorodos pateiktos šioje lentelėje:
Šiai notifikuotajai įstaigai turi būti leista:
Pagal Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 18 straipsnio 1 dalį ir VI priedą pareiškėjas (-ai) privalo parengti su atitinkamu (-ais) posistemiu (-iais) susijusią (-ias) EB patikros deklaraciją (-os). EB patikros deklaracija (-os) reikalinga (-os) norint gauti leidimą pradėti eksploatuoti posistemį (-ius). Posistemio atitikties vertinimas atliekamas remiantis vienu iš toliau pateiktų modulių, aprašytų šios TSS 6.2.2 punkte ir E priede, arba jų deriniu: Posistemių EB patikros moduliai (žr. F priedą) SB modulis: tipo projektavimo ir kūrimo etapų patikra SD modulis: gamybos etapui skirta produkto kokybės valdymo sistema SF modulis: gamybos etapui skirta produkto patikra SG modulis: vieneto patikra SH2 modulis: visiško kokybės valdymo sistema, įskaitant projektavimo, kūrimo ir gamybos etapams skirtą projektavimo patikrą Pareiškėjas ir notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdami į šioje TSS nustatytus reikalavimus ir laikydamiesi šios TSS 7 skyriuje nustatytų taisyklių, kartu nustato patvirtinimo procedūrą ir vertinimo turinį. |
6.2.2. |
Reikalavimų atitikties vertinimo procedūros (moduliai) Pareiškėjas pasirenka vieną iš toliau pateiktoje lentelėje nurodytų modulių arba jų derinį. Lentelė Vertinimo procedūros
Atitinkamuose etapuose vertinamo posistemio charakteristikos nurodytos E priede. Pareiškėjas turi patvirtinti, kad kiekvienas sukurtas posistemis atitinka tipui taikomus reikalavimus. E priede pateiktos E lentelės 4 stulpelyje nurodytas „X“ žymuo reiškia, kad tikrinant kiekvieną posistemį būtina patikrinti atitinkamas charakteristikas. Techninės priežiūros posistemio vertinimas aprašytas 6.2.5 punkte. |
6.2.3. |
Parengti sprendimai Jei parengtas sprendimas jau yra įvertintas kaip taikytinas panašiomis sąlygomis ir jau yra taikomas, taikoma ši procedūra: Pareiškėjas turi įrodyti, kad ankstesnio vertinimo dėl taikymo metu gauti bandymų ir patikrų rezultatai atitinka šios TSS reikalavimus. Tokiu atveju ankstesnis tipinių posistemio charakteristikų vertinimas galioja ir naujam taikymo būdui. |
6.2.4. |
Inovaciniai sprendimai Jei į sistemą įtrauktas inovacinis sprendimas, kaip apibrėžta 4.1 skirsnyje, gamintojas arba perkančioji organizacija nurodo, kiek jis nukrypsta nuo atitinkamo TSS punkto, ir pateikia šią informaciją Europos geležinkelių agentūrai (ERA). ERA parengia ir užbaigia tinkamas šio sprendimo funkcines bei sąsajų specifikacijas ir sukuria vertinimo metodus. Tinkamos funkcinės bei sąsajų specifikacijos ir vertinimo metodai įtraukiami į TSS darant jų pakeitimus. Įsigaliojus Komisijos sprendimui, atsižvelgiant į Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 21 straipsnio 2 dalį, leidžiama taikyti inovacinį sprendimą prieš jį įtraukiant į TSS. |
6.2.5. |
Techninės priežiūros vertinimas Pagal Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 18 straipsnio 3 dalį notifikuotoji įstaiga parengia techninę bylą, į kurią įtraukiama techninės priežiūros byla. Visų pirma tai reiškia, kad notifikuotoji įstaiga turi patikrinti:
tačiau ji neprivalo tikrinti techninės priežiūros bylos turinio pagrįstumo. Už techninės priežiūros atitikties vertinimą atsako atitinkama nacionalinė institucija. |
6.2.6. |
Eksploatavimo taisyklių vertinimas Geležinkelio įmonė arba infrastruktūros vadovas turi įrodyti, kad laikomasi TSS reikalavimų. Jie tai gali padaryti diegdami Direktyvoje 2004/49/EB aprašytą saugos valdymo sistemą. Tam, kad būtų vykdomi šioje TSS nustatyti eksploatavimo reikalavimai, notifikuotoji įstaiga neprivalo atlikti atskirą vertinimą, nebent to būtų reikalaujama GTEOV TSS. Atitinkama kompetentinga valdžios institucija atlieka visų naujų arba pakeistų eksploatavimo procedūrų ir procesų vertinimą prieš jas įgyvendinant ar suteikiant naują ar persvarstytą saugos leidimą ir (arba) sertifikatą. Šis vertinimas atliekamas kaip saugos sertifikato ir (arba) leidimo išdavimo procedūros dalis. |
6.2.7. |
IV skirti papildomi specifikacijų vertinimo reikalavimai |
6.2.7.1. |
Iešmų ir kryžmių įrengimas Notifikuotoji įstaiga turi patikrinti, ar techninėje byloje yra aprašytas techninis tyrimas, pagrindžiantis iešmų ir kryžmių įrengimo tunelyje vietą ir patvirtinantis, kad, remiantis 4.2.2.1 punkto reikalavimais, iešmų ir kryžmių įrengta ne daugiau negu tikrai būtina. |
6.2.7.2. |
Pašalinių asmenų patekimo į avarinius išėjimus ir įrangos patalpas prevencija Vertinimas turi patvirtinti, kad:
|
6.2.7.3. |
Statinių apsaugos nuo gaisro reikalavimai Notifikuotoji įstaiga, remdamasi infrastruktūros valdytojo arba perkančiosios organizacijos apskaičiavimais, įvertina, ar vykdomi 4.2.2.3 punkte nustatyti statinių apsaugos nuo gaisro reikalavimai. |
6.2.7.4. |
Avarinė gelbėjimosi, evakuavimo ir gelbėjimo įranga Notifikuotoji įstaiga tikrina, ar pasirinktas sprendimas yra aiškiai nurodytas techninėje byloje ir ar jis atitinka 4.2.2.6 punkto reikalavimus. Jei pasirenkamas 4.2.2.6.5 punkte numatytas alternatyvus sprendimas, notifikuotoji įstaiga tikrina, ar buvo atliktas tinkamas techninis tyrimas ir ar jį patvirtino atitinkama nacionalinė institucija. |
6.2.7.5. |
Gelbėjimo tarnyboms skirti įėjimai ir įranga Notifikuotoji įstaiga, patikrinusi techninę bylą ir atsižvelgusi į tai, ar buvo konsultuojamasi su gelbėjimo tarnybomis, patvirtina, kad laikomasi šiuose punktuose nustatytų reikalavimų:
|
6.2.7.6. |
Elektrinių įrenginių patikimumas Notifikuotoji įstaiga patvirtina tik tai, kad buvo atliktas 4.2.3.5 punkte nustatytus funkcinius reikalavimus atitinkantis avarinio režimo vertinimas. |
6.2.7.7. |
Įkaitusių ašidėžių aptiktuvai Notifikuotoji įstaiga tvirtina, kad įkaitusių ašidėžių aptiktuvai arba diagnostinė įranga buvo sumontuota laikantis 4.2.4.1 punkte nustatytų reikalavimų ir kad infrastruktūros vadovas nustatė veiksmų, atliekamų paskelbus pavojaus signalą, procedūras, užkertančias kelią geležinkelių riedmenims, kurie gali būti sugedę, įvažiuoti į tunelį ar jame sustoti. |
6.2.8. |
GĮ skirti papildomi specifikacijų vertinimo reikalavimai Šioje TSS nustatytos PG GR skirtos specifikacijos yra tokios pačios kaip aprašytos GG GR TSS. Todėl geležinkelių riedmenų specifikacijų vertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į GG GR TSS 6 skyriuje nustatytas vertinimo specifikacijas, išskyrus šiuos punktus, kuriuose numatyti papildomi reikalavimai ir informacija:
|
6.2.8.1. |
Gelbėjimo tarnyboms skirta informacija ir įėjimai Notifikuotoji įstaiga, remdamasi tuo, ar buvo konsultuojamasi su gelbėjimo tarnybomis, tikrina, ar vykdomi 4.2.5.12 punkte nustatyti reikalavimai. |
6.2.8.2. |
Gelbėjimosi įrenginys Atitikties vertinimas aprašytas EN 401:1994, EN 402:2003, EN 403:2004. |
7. ĮGYVENDINIMAS
Siekiant suderinti dabartinį bendrosios saugos lygį visuose Europos tuneliuose, šioje SGT TSS nustatomi pagrindiniai dydžiai, taikomi naujiems, rekonstruotiems ir modernizuotiems tuneliams (paprastųjų geležinkelių) arba naujiems, rekonstruotiems ir modernizuotiems PG riedmenims. Daugiausiai tai galima užtikrinti optimaliai derinant infrastruktūros, geležinkelių riedmenų ir eksploatavimo posistemiams taikomus saugos reikalavimus. Siekiant nuo dabartinės padėties palaipsniui pereiti prie galutinės, kai TSS reikalavimų vykdymas bus visiems privalomas, šiame skyriuje nustatoma SGT TSS įgyvendinimo strategija.
7.1. Šios TSS taikymas posistemiams, kuriuos ketinama pradėti eksploatuoti
7.1.1. |
Bendrosios nuostatos 4–6 skyriai taikomi posistemiams, kurie patenka į geografinę šios TSS taikymo sritį (žr. 1.2 skirsnį) ir kurie bus pradėti eksploatuoti jau įsigaliojus šiai TSS. Visų pirma jos skirtos naujiems tuneliams ir naujų tunelių projektams. Apie projektus, kuriuos kuriant jau daug nuveikta, ir jau sudarytas sutartis kalbama Direktyvos 2001/16/EB 7 straipsnio a punkte. |
7.1.2. |
Nauji pagaminti geležinkelių riedmenys, sukonstruoti pagal jau turimą projektą Naujus pagamintus riedmenis, sukonstruotus pagal projektą, kuris buvo parengtas prieš įsigaliojant šiiai TSS ir jau yra patvirtintas vienoje ar daugiau valstybių narių, skirtus naudoti nustatytose geležinkelio linijose, leidžiama eksploatuoti ketverius metus nuo šios TSS įsigaliojimo neatliekant atitikties šioms SGT TSS vertinimo, jei traukinys ir toliau eksploatuojamas tik jam skirtose geležinkelio linijose. Tačiau jei riedmenis ketinama eksploatuoti geležinkelio linijose su ilgesniais kaip 1 km tuneliais, juose turi būti įrengtas šios TSS 4.2.5.8 punkto reikalavimus atitinkantis staigiojo stabdymo stabdžio išjungimo įtaisas. |
7.1.3. |
Turimi geležinkelių riedmenys, kuriuos ketinama eksploatuoti naujuose tuneliuose Turimi traukiniai gali būti eksploatuojami šios TSS reikalavimus atitinkančiuose tuneliuose, jei dėl to nesumažėja bendrasis paskelbtose nacionalinėse taisyklėse nustatytas saugos lygis. |
7.2. Šios TSS taikymas jau eksploatuojamiems posistemiams
7.2.1. |
Įvadas Jau eksploatuojami posistemiai turi būti modernizuoti ir rekonstruoti laikantis Direktyvos 2001/16/EB 14 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų. Atsižvelgiant į šią nuostatą, perėjimo strategijoje (žr. 7.2.2 punktą) nurodoma, kaip šiuo metu tunelyje taikomas posistemis, kuris bus rekonstruojamas arba modernizuojamas, bus pritaikytas prie TSS reikalavimų. Modernizavimo ir rekonstrukcijos apibrėžtys pateiktos Direktyvos 2001/16/EB 2 straipsnio l, m ir n punktuose. Tačiau visos nuo tada nustatomos priemonės taikomos ir modernizavimui, ir rekonstravimui. Kad šios TSS būtų aktyviai įgyvendinamos, valstybės narės raginamos remti ir skatinti įgyvendinimo strategiją. Visada, kai jau eksploatuojamas tunelio sekcijas arba riedmenis būtina modernizuoti arba rekonstruoti, reikėtų apsvarstyti galimybę įtraukti ir kitas dalis, kurių neketinta modernizuoti ar rekonstruoti, bet kurias taip pat galima pritaikyti prie šios TSS reikalavimų, ypač jei tai duotų didelės naudos saugos atžvilgiu ir jei geresnės sąlygos būtų sukurtos nedidelėmis papildomomis sąnaudomis. Kai dėl atliktų rekonstravimo ar modernizavimo darbų pakartotinis su tunelio sauga susijusio posistemio vertinimas atliekamas remiantis kitomis TSS, pagal šią TSS būtina pakartotinai atlikti tik tų sistemų ir sudedamųjų dalių vertinimą, kurioms atlikti darbai turėjo tiesioginės įtakos. |
7.2.2. |
Ilgesnių kaip 1 km tuneliųIP ir EP posistemių modernizavimo ir rekonstravimo priemonės Modernizuojant arba rekonstruojant su tunelių sauga susijusias toliau išvardytų posistemių dalis, būtina įgyvendinti toliau pateiktas priemones. Į konkrečią modernizavimo ar rekonstravimo programą neįtraukti agregatai ir sudedamosios dalys neprivalo būti pritaikyti prie reikalavimų vykdant šią programą. |
7.2.2.1. |
INS
|
7.2.2.2. |
ENE 4.2.3.4 Tuneliuose naudojamiems elektros kabeliams taikomi reikalavimai, kai kabeliai keičiami (atsakinga organizacija: IV). |
7.2.3. |
KVS, GTEOV, GR posistemių modernizavimo ir rekonstravimo priemonės Modernizuojant arba rekonstruojant su tunelių sauga susijusių toliau išvardytų posistemių dalis, būtina įgyvendinti toliau pateiktas priemones. Į konkrečią modernizavimo ar rekonstravimo programą neįtraukti agregatai ir sudedamosios dalys neprivalo būti pritaikyti prie reikalavimų vykdant šią programą. |
7.2.3.1. |
KVS: nereikalaujama taikyti jokių priemonių. |
7.2.3.2. |
GTEOV: GTEOV skirtos priemonės, laikantis PG GTEOV TSS 7 skyriaus reikalavimų, dabartiniuose tuneliuose įgyvendinamos nepaisant kituose posistemiuose atliekamos rekonstrukcijos ar modernizacijos:
|
7.2.3.3. |
GR (keleiviniai geležinkelių riedmenys)
Prekiniams traukiniams privalomos priemonės nustatytos PG GR TSS (prekiniai vagonai). |
7.2.4. |
Kiti eksploatuojami tuneliai Šios TSS netaikomos eksploatuojamiems posistemiams, kurių neketinama rekonstruoti ar modernizuoti. Jos netaikomos ir trumpesniems kaip 1 000 m tuneliams, kuriuos ketinama modernizuoti ar rekonstruoti. Siekiant suderinti TEN saugos lygį, atkreipiamas dėmesys į UNECE (TRANS/AC.9/9, 2003 12 01) rekomendaciją, kurios E dalyje teigiama: „Šiuo metu eksploatuojama daugybė tunelių. Daugelis jų buvo pastatyti tada, kai saugos reikalavimai buvo ne tokie griežti kaip šiandien. Akivaizdu, kad jų negalima pertvarkyti priimtinomis sąnaudomis, kad jie atitiktų naujiems tuneliams rekomenduojamus matmenis. Tačiau geležinkelių tunelių sauga priklauso ne tik nuo konstrukcinių parametrų – ją galia pagerinti ir keičiant geležinkelių riedmenų ir eksploatavimo parametrus. Todėl Grupė rekomenduoja rengti dabartinių tunelių saugos planus (2) , kuriuose būtų įvertintas jų saugos lygis ir, jei reikia, siūloma šį lygį pakelti taikant priemones, kurias būtų galima įgyvendinti priimtinomis sąnaudomis. Grupė tikisi, kad šios priemonės bus pasirinktos iš būtinųjų naujiems tuneliams skirtų standartinių priemonių sąrašo ir kad pirmenybė bus suteikta nekonstrukcinėms priemonėms“. |
7.3. TSS persvarstymas
Pagal Direktyvos 2001/16/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2004/50/EB, 6 straipsnio 3 dalį Agentūra „yra atsakinga už TSS svarstymą iš naujo ir atnaujinimą bei atitinkamų rekomendacijų teikimą 21 straipsnyje nurodytam komitetui, kad būtų atsižvelgta į technologijos raidą ar socialinius reikalavimus.“
Be to, laipsniškas kitų TSS priėmimas ir persvarstymas taip pat gali turėti įtakos šiai TSS. Siūlomi šios TSS pakeitimai turi būti kruopščiai apsvarstomi, o atnaujintos TSS periodiškai skelbiamos maždaug kas trejus metus.
Agentūrai būtina pranešti apie bet kokius svarstomus inovacinius sprendimus, kad galėtų apsvarstyti, ar ateityje juos įtraukti į TSS.
7.4. Galimos nacionalinių, dvišalių, daugiašalių ar tarptautinių susitarimų išimtys
7.4.1. |
Galiojantys susitarimai Jei į susitarimą įtraukti su tuneliais susiję reikalavimai, valstybės narės per 6 mėnesius nuo šios TSS įsigaliojimo turi pranešti Komisijai apie toliau išvardytus susitarimus, pagal kuriuos eksploatuojami į šios TSS taikymo sritį patenkantys traukiniai:
Būtina atlikti šių susitarimų suderinamumo su ES teisės aktais, įskaitant nediskriminacinį jų pobūdį, ir, visų pirma, su šia TSS, vertinimą, ir Komisija turi imtis būtinų priemonių, pvz., persvarstyti šią TSS, kad būtų įtraukta kaip galima daugiau specifinių atvejų ar pereinamųjų priemonių. Sudaryti tokius susitarimus leidžiama tol, kol taikomos būtinosios priemonės, įskaitant su šia TSS susijusius ES lygio susitarimus su Rusijos Federacija ir visomis kitoms NVS valstybėmis, turinčiomis bendrą su ES sieną. Apie RID susitarimą ir COTIF aktus pranešti nereikia, nes apie juos jau žinoma. |
7.4.2. |
Būsimi susitarimai arba galiojančių susitarimų pakeitimai Ateityje sudarant susitarimus arba darant jų pakeitimus būtina atsižvelgti į ES teisės aktus ir, visų pirma, į šią TSS. Valstybės narės apie tokius susitarimus ir (arba) pakeitimus privalo pranešti Komisijai. Šiuo atveju taip pat taikoma 7.4.1 punkte nustatyta procedūra. |
7.5. Specifiniai atvejai
7.5.1. |
Įvadas Toliau aprašytais specifiniais atvejais leidžiama taikyti toliau nurodytas specialiąsias nuostatas. Šie specifiniai atvejai skirstomi į dvi grupes: nuostatos taikomos nuolat („P“ atvejis) arba laikinai („T“ atvejis). Jei nuostatos taikomos laikinai, rekomenduojama, kad susijusios valstybės narės atitinkamiems posistemiams taikomus reikalavimus įgyvendintų iki 2010 m. („T1“ atvejis), t.y. pasiektų 1996 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1692/96/EB, pateikiančiame Bendrijos gaires dėl transeuropinio transporto tinklo plėtros, nustatytą tikslą, arba iki 2020 m. („T2“ atvejis). |
7.5.2. |
Specifinių atvejų sąrašas Nėra. |
(1) GTEOV TSS terminų žodyne pateikiama tokia traukinio įgulos apibrėžtis: traukinio personalo nariai, pripažinti kompetentingais ir geležinkelio įmonės paskirti traukinyje atlikti konkrečius nurodytus su sauga susijusius darbus, pvz., mašinisto arba apsaugos darbuotojo.
(2) Saugos plano apibrėžtis pateikta UNECE rekomendacijų D dalyje.
A PRIEDAS
INFRASTRUKTŪROS REGISTRAS
Infrastruktūros registrui taikomi reikalavimai
Duomenų straipsnis |
Esminiai užtikrinant sąveiką |
Esminiai užtikrinant saugą |
Pagrindiniai duomenys |
|
|
Vežimo pobūdis (keleiviai, prekės, pavojingos medžiagos arba derinys, įskaitant prekinį–keleivinį režimą) |
|
|
Geležinkelio linijos tipas |
|
|
Tunelio pradžia ir pabaiga (nurodant geležinkelio kelio kilometrą) |
|
|
Tunelio tipas (vieno, dviejų kanalų) |
|
|
Požeminės stoties vieta (vieta tunelyje nurodant geležinkelio arba tunelio kilometrą) |
|
|
Techninė informacija |
|
|
Tunelio ilgis (m) |
|
|
Didžiausias greitis (km/h), greičio režimas (mažiausias ir didžiausias įvairių tipų traukinių greitis) |
|
|
Skersinis pjūvis (m2) |
|
|
Avarinių išėjimų vieta (nurodant geležinkelio kelio kilometrą) |
|
|
Avarinio išėjimo tipas (šachta su laiptais, elevatorius, horizontalus, koridoriaus ilgis) |
|
|
Jei tunelis dviejų kanalų: jungiamųjų koridorių vieta |
|
|
Avarinis apšvietimas |
|
|
Avarinės ryšių priemonės (sistema, kanalas ir t.t.) |
|
|
Gelbėjimo tarnyboms skirtų įėjimų vieta |
|
|
Gelbėjimo tarnybos zonos |
|
|
Gesinimui skirti vandentiekio vamzdžiai (esantys, be vandens, su vandeniu) |
|
|
Gesinimui skirto vandens tiekimo pajėgumai |
( ) |
|
Orinės kontaktinės linijos įžeminimo įtaisas (automatinis/rankinio valdymo) |
|
|
Jei tunelis ilgesnis kaip 5 km: orinės kontaktinės linijos skirstymas ruožais, iešmų vieta |
|
|
Mažiausias pėsčiųjų evakavimo maršruto plotis |
|
|
Pakrovos gabaritas (dviaukščiai vagonai) |
|
|
Papildomos saugos priemonės (tipas ir vieta): |
|
|
Požeminės stoties ilgis (m) |
|
|
Atstumas nuo požeminės stoties iki paviršiaus (m) |
|
|
Įėjimo į požeminę stotį ir (arba) išėjimo iš jos įrenginiai (laiptai, elevatorius, eskalatorius) |
|
|
Požeminės stoties ventiliacija |
|
|
Specialiosios požeminei stočiai skirtos priešgaisrinės priemonės (pvz., vandens purkštuvai) |
|
|
Eksploatavimo informacija |
|
|
Susijusių geležinkelio transporto eismo valdymo centrų pavadinimai |
|
|
Atsakingo gelbėjimo darbų valdymo centro pavadinimas |
|
|
Kitų susijusių valdymo centrų pavadinimai |
|
|
Avarinis planas (yra/nėra) |
|
|
Reikalaujama keleivinių geležinkelių riedmenų priešgaisrinės saugos kategorija (1.1.3) |
|
|
B PRIEDAS
GELEŽINKELIŲ RIEDMENŲ REGISTRAS
Geležinkelių riedmenų registrui taikomi reikalavimai
Duomenų straipsnis |
Esminiai užtikrinant sąveiką |
Esminiai užtikrinant saugą |
||||||||||||||||||||||
Pagrindiniai duomenys |
|
|
||||||||||||||||||||||
Geležinkelių riedmenų pavadinimas |
|
|
||||||||||||||||||||||
Tipas
|
|
|
||||||||||||||||||||||
Keleivinių geležinkelių riedmenų priešgaisrinės saugos kategorija (A arba B, žr. 1.1.3) |
|
|
||||||||||||||||||||||
Geležinkelių riedmenys, kuriuos gaminant nenumatyta juos eksploatuoti tuneliuose |
|
|
||||||||||||||||||||||
Techninė informacija |
|
|
||||||||||||||||||||||
Įkaitusių ašidėžių aptiktuvai (sumontuoti geležinkelių riedmenyse arba ne geležinkelių riedmenyse) |
|
|
||||||||||||||||||||||
Medžiagų atsparumo ugniai savybės (degumas) |
|
|
||||||||||||||||||||||
Priešgaisrinės užtvaros (vieta, trukmė minutėmis) |
|
|
||||||||||||||||||||||
Staigiojo stabdymo stabdžio išjungimo galimybė (yra/nėra) |
|
|
||||||||||||||||||||||
Geležinkelių riedmenyse sumontuoti gaisro aptiktuvai (Geležinkelių traukos riedmenys, techniniai skyriai ir t.t.) |
|
|
||||||||||||||||||||||
Traukiniuose įrengtos ryšių priemonės (yra/nėra) |
|
|
||||||||||||||||||||||
Ryšio su valdymo centru galimybė (yra/nėra) |
|
|
||||||||||||||||||||||
Avarinė traukinio apšvietimo sistema (yra/nėra) |
|
|
||||||||||||||||||||||
Oro kondicionavimo įrangos išjungimas (vietinis ir (arba) centralizuotas, rankinis ir (arba) automatinis) |
|
|
||||||||||||||||||||||
Avariniai keleivių išėjimai (tipas ir atstumas metrais) |
|
|
||||||||||||||||||||||
Informacijos apie traukinio saugą ir avarijas teikimas keleiviams (yra/nėra, kalbos) |
|
|
||||||||||||||||||||||
Gelbėjimo tarnyboms skirta informacija ir įėjimai |
|
|
Be to, geležinkelių riedmenų registre būtina pateikti šią pagrindinę informaciją:
2. |
Susijusios šalys:
|
3. |
Atitikties vertinimas:
|
C PRIEDAS
NEIŠSPRĘSTI KLAUSIMAI
Techninės priežiūros taisyklių atitikties vertinimo procedūra, nurodyta 6 skyriaus F4 skirsnyje.
D PRIEDAS
AVARIJŲ TIPŲ IR PRIEMONIŲ SĄRYŠIS
2.2 skirsnyje aprašyti trys pasitarime, kuriame dalyvavo DG TREN ir gelbėjimo tarnybos, pasiūlyti apsauginiai pavojų scenarijai:
— |
2.2.1 Gaisrinės avarijos: gaisras, sprogimas ir jo sukeltas gaisras, nuodingų dūmų arba dujų išsiskyrimas, |
— |
2.2.2 Begaisrės avarijos: susidūrimas, nuvažiavimas nuo bėgių, |
— |
2.2.3 Užsitęsęs stovėjimas: savaiminis evakuavimas, |
kurie buvo susieti su šioje TSS nustatytomis priemonėmis. Toliau pateiktoje lentelėje parodytas kokybinis avarijų tipų ir priemonių sąryšis, nurodant, kokios priemonės taikomos įvykus vieno ar kito tipo avarijai.
Saugai tuneliuose užtikrinti skirta apsaugos sistema apima keturis susijusius lygmenis: prevenciją, poveikio mažinimą, evakavimą ir gelbėjimą.
Pvz., įvykus gaisrinei avarijai, pagrindinė strategija:
Prevencija: tinkamos sudėties, sunkiai užsiliepsnojančių medžiagų (4.2.5.1), kurios mažina gaisro pavojų, naudojimas. Be to, gaisro tikimybę mažina traukinio būklės patikrinimas ir atitinkami veiksmai (4.4.1).
Poveikio mažinimas: naudojant tinkamos struktūros (4.2.5.1) sunkiai užsiliepsnojančias medžiagas sumažinamas išsiskiriantis karštis bei dūmų kiekis ir lėtinama gaisro plėtra keleiviniuose traukiniuose. Naudojant gesintuvus (4.2.5.2), galima sustabdyti gaisro plitimą. Aptikus gaisrą, skelbiamas pavojaus signalas (4.2.5.7). Pirmiausia keleiviai ieško prieglobsčio toje traukinio dalyje, kurios dar nepasiekė ugnis, o B klasės traukiniuose keleivius saugo priešgaisrinės užtvaros (4.2.5.4). Siekiant užkirsti kelią dūmų plitimui, išjungiama oro kondicionavimo įranga (4.2.5.10). Jei įmanoma, traukinys išvažiuoja iš tunelio. Staigiojo stabdymo stabdžio išjungimo sistema (4.2.5.8) neleidžia traukiniui sustoti tunelyje, kai to nereikia, o papildomai numatytos priemonės užtikrina traukinio, kuriame kilo gaisras, tinkamumą važiuoti (4.2.5.5)
Evakavimas ir gelbėjimas: Traukiniui nenumatytai sustojus tunelyje, jeigu būtų naudotos tinkamos struktūros medžiagos (4.2.5.1), kuriomis ugnis plinta lėtai ir kurioms degant išsiskiria mažai ne ypač nuodingų medžiagų, jame būtų įmanoma užtikrinti evakuavimui tinkamą evakuavimui aplinką. Jei traukinys sustoja, keleiviai evakuojami, ir traukinio įgula juos nukreipia į saugią zoną (4.6.1). Geležinkelių riedmenys (4.2.5.11) ir tunelio infrastruktūra (4.2.2.6–4.2.2.10) turi būti pritaikyti evakuavimui tunelyje. Gelbėjimo tarnyboms suteikiama informacija, kaip patekti į tunelį (4.2.2.11) ir į geležinkelių riedmenų vidų (4.2.5.12).
Sutartinis žymėjimas:IP, ENE, KVS posistemiams skirtos priemonės pažymėtos mėlynai, GR – žaliai, GTEOV – geltonai.
A Gaisrinė avarija
|
Prevencija |
Poveikio mažinimas |
Evakuavimas ir gelbėjimas |
||||||
Gaisras, sprogimas, nuodingų dujų išsiskyrimas |
|
|
|
||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
B Begaisrė avarija
|
Prevencija |
Poveikio mažinimas |
Evakuavimas ir gelbėjimas |
||||||
Susidūrimas, nuvažiavimas nuo bėgių |
|
|
|
||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|||||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
C Užsitęsęs stovėjimas
|
Prevencija |
Poveikio mažinimas |
Evakuavimas ir gelbėjimas |
||||||
Savaiminė evakuavimas |
|
|
|
||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|||||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
|||||||
|
|
|
E PRIEDAS
POSISTEMIŲ VERTINIMAS
E.1 Taikymo sritis
Šiame priede nurodyta, kaip turi būti vertinama posistemių atitiktis.
E.2 Charakteristikos ir moduliai
Posistemių charakteristikos, kurias būtina įvertinti įvairiuose projektavimo, tobulinimo ir gamybos etapuose, yra pažymėtos E lentelėje „X“ žymeniu.
E lentelė
Vertinimas
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
6 |
|
|
Projektavimo ir kūrimo etapas |
Gamybos etapas |
||
|
Charakteristikos, kurias būtina įvertinti |
Projekto persvarstymas |
Konstravimas, surinkimas, montavimas |
Surinkimas (prieš pradedant eksploa-tuoti) |
Tikrinimas eksploatuojant visu pajėgumu |
4.2.2.1. |
Iešmų ir kryžmių įrengimas |
X |
|
|
|
4.2.2.2. |
Pašalinių asmenų patekimo į avarinius išėjimus ir įrangos patalpas prevencija |
X |
|
X |
|
4.2.2.3. |
Statinių apsaugos nuo gaisro reikalavimai |
X |
|
|
|
4.2.2.4. |
Statybinių medžiagų priešgaisrinės saugos reikalavimai |
X |
|
|
|
4.2.2.5. |
Gaisro aptikimas |
X |
|
X |
|
4.2.2.6. |
Avarinės gelbėjimosi, evakuavimo ir gelbėjimo priemonės |
X |
|
|
|
4.2.2.6.1. |
Saugios zonos apibrėžtis |
|
|
|
|
4.2.2.6.2. |
Bendrosios nuostatos |
|
|
|
|
4.2.2.6.3. |
Horizontalūs ir (arba) vertikalūs avariniai išėjimai į paviršių |
X |
|
|
|
4.2.2.6.4. |
Su kitu tuneliu jungiantys koridoriai |
X |
|
|
|
4.2.2.6.5. |
Alternatyvūs techniniai sprendimai |
X |
|
|
|
4.2.2.7. |
Pėsčiųjų evakuavimo maršrutai |
X |
|
|
|
4.2.2.8. |
Avarinis evakuavimo maršrutų apšvietimas |
X |
|
X |
|
4.2.2.9. |
Evakuaciniai ženklai |
X |
|
|
|
4.2.2.10. |
Avarinės ryšių priemonės |
X |
|
|
|
4.2.2.11. |
Gelbėjimo tarnyboms skirti įėjimai |
X |
|
|
|
4.2.2.12. |
Ne tuneliuose esančios gelbėjimo tarnybų zonos |
X |
|
|
|
4.2.2.13. |
Vandentieka |
X |
|
|
|
4.2.3.1. |
Orinių kontaktinių linijų arba kontaktinių bėgių skirstymas ruožais |
X |
|
X |
|
4.2.3.2. |
Orinių kontaktinių linijų arba kontaktinių bėgių įžeminimas |
X |
|
X |
|
4.2.3.3. |
Elektros tiekimas |
X |
|
|
|
4.2.3.4. |
Tuneliuose naudojamiems elektros kabeliams taikomi reikalavimai |
X |
|
|
|
4.2.3.5. |
Elektrinių įrenginių patikimumas |
X |
|
|
|
4.2.5.1. |
Geležinkelių riedmenims skirtų medžiagų savybės |
X |
|
|
|
4.2.5.2. |
Keleiviniams geležinkelių riedmenims skirti gesintuvai |
X |
|
|
|
4.2.5.3. |
Priešgaisrinė prekinių traukinių sauga |
X |
|
|
|
4.2.5.4. |
Keleiviniams geležinkelių riedmenims skirtos priešgaisrinės užtvaros |
X |
|
|
|
4.2.4.1. |
Įkaitusių ašidėžių aptiktuvai |
X |
|
|
|
4.2.5.5. |
Papildomos keleivinių geležinkelių riedmenų, kuriuose kilo gaisras, tinkamumo važiuoti užtikrinimo priemonės |
X |
|
|
|
4.2.5.5.1. |
Bendrieji tikslai ir keleivinių traukinių tinkamumo važiuoti reikalavimai |
|
|
|
|
4.2.5.5.2. |
Stabdžiams taikomi reikalavimai |
X |
|
|
|
4.2.5.5.3. |
Traukos reikalavimai |
X |
|
|
|
4.2.5.6. |
Geležinkelių riedmenyse sumontuojami gaisro aptiktuvai |
X |
|
|
|
4.2.5.7. |
Traukiniuose naudojamos ryšių priemonės |
X |
|
|
|
4.2.5.8. |
Staigiojo stabdymo stabdžio išjungimas |
X |
X |
|
|
4.2.5.9. |
Avarinė traukinio apšvietimo sistema |
X |
|
|
X |
4.2.5.10. |
Traukinio oro kondicionavimo įrangos išjungimas |
X |
|
|
X |
4.2.5.11 |
Keleivinių geležinkelių riedmenų evakuavimo planas |
X |
|
|
|
4.2.5.12. |
Gelbėjimo tarnyboms skirta informacija ir įėjimai |
X |
|
|
|
4.4.1. |
Traukinių būklės patikrinimas ir atitinkami veiksmai Pastaba: 6.2.6 skirsnyje paaiškinta, kodėl už eksploatavimo taisyklių vertinimą turi būti atsakinga kiekvienos susijusios valstybės narės valstybinė saugos institucija ir kodėl nebūtina, kad jas atskirai vertintų notifikuotoji įstaiga. Todėl 4.4 ir 4.6 skirsniuose pateiktos specifikacijos šioje lentelėje nepaminėtos. |
|
|
|
|
4.5.1. |
Tunelio būklės patikrinimas |
X |
|
|
|
4.5.2. |
Geležinkelių riedmenų techninė priežiūra |
X |
|
|
|
4.7.1.1. |
Gelbėjimosi kaukės |
X |
|
|
|
F PRIEDAS
POSISTEMIŲ EB PATIKROS MODULIAI
F.1 Modulių sąrašas
Posistemiams skirti moduliai
— |
SB modulis: tipo patikra |
— |
SD modulis: produkto kokybės valdymo sistema |
— |
SF modulis: produktų patikra |
— |
SG modulis: vieneto patikra |
— |
SH2 modulis: visiško kokybės valdymo sistema su projektavimo patikra |
Techninės priežiūros parengčiai skirtas modulis
— |
Modulių atitikties vertinimo procedūra |
F.2 Sudedamosios sąveikos dalims skirti moduliai
Netaikoma (sudedamųjų sąveikos dalių nėra).
F.3 Posistemių EB patikros moduliai
F.3.1 SB modulis: tipo patikra
1. |
Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba Bendrijoje įsteigto jos įgaliotojo atstovo prašymu notifikuotoji įstaiga tikrina ir patvirtina, kad infrastruktūros, energijos, kontrolės ir valdymo arba geležinkelių riedmenų posistemis, kuriam notifikuotoji įstaiga jau yra išdavusi EB tipo patikros sertifikatą:
Šiame modulyje nustatytas tipo tikrinimas galėtų susidėti iš konkrečių vertinimo etapų: projekto nagrinėjimo, tipo bandymo arba gamybos proceso nagrinėjimo, kurie yra nurodyti atitinkamoje TSS. |
2. |
Perkančioji organizacija (2) pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi įteikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (taikant tipo patikrą). Prie paraiškos pridedama:
|
3. |
Pareiškėjas notifikuotajai įstaigai turi pateikti numatomą gaminti produkciją atitinkančio posistemio pavyzdį (3), kuri toliau vadinamas tipu. Tipas gali apimti kelias posistemio versijas, jeigu versijų skirtumai neturi įtakos TSS nuostatoms. Notifikuotoji įstaiga gali prašyti daugiau pavyzdžių, jeigu jų reikia bandymų programai įvykdyti. Jeigu to reikia specialiam bandymui arba tikrinimo metodams ir jeigu tai nustatyta TSS arba TSS nurodytoje Europos specifikacijoje (4), taip pat turi būti pateikiamas (-i) agregato mazgo arba agregato pavyzdys arba pavyzdžiai ar iš anksto surinkto posistemio pavyzdys. Iš techninių dokumentų ir pavyzdžio (-ių) turi būti galima suprasti posistemio projektą, kaip jis gaminamas, montuojamas, kaip atliekama jo techninė priežiūra ir kaip jis eksploatuojamas, ir įvertinti, ar yra laikomasi TSS nuostatų. Techniniuose dokumentuose turi būti pateikta:
Jei TSS reikalaujama pateikti daugiau techninių dokumentų informacijos, ji turi būti pateikiama. |
4. |
Notifikuotoji įstaiga turi: |
4.1. |
nagrinėti techninius dokumentus; |
4.2. |
tikrinti, ar posistemio pavyzdys (-džiai) arba agregatai ar agregato mazgai buvo pagaminti pagal techninius dokumentus, ir atlikti tipinius bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti pagal TSS nuostatas ir atitinkamas Europos specifikacijas. Gamyba tikrinama taikant atitinkamą vertinimo modulį; |
4.3. |
jeigu pagal TSS privaloma patikrinti ir įvertinti projektą, nagrinėti projektavimo metodus, priemones ir rezultatus, kad būtų galima įvertinti, ar baigus projektuoti jie atitinka posistemiui taikomus atitikties reikalavimus; |
4.4. |
nustatyti elementus, kurie buvo suprojektuoti pagal atitinkamas TSS nuostatas ir Europos specifikacijas bei elementus, suprojektuotus ne pagal atitinkamas tų Europos specifikacijų nuostatas; |
4.5. |
pagal 4.2 ir 4.3 punktus atitinkamai nagrinėti arba pasirūpinti, kad tie nagrinėjimai būtų atlikti, ir atlikti privalomus bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu buvo nuspręsta taikyti atitinkamas Europos specifikacijas, jos buvo taikytos iš tikrųjų; |
4.6. |
pagal 4.2 ir 4.3 punktus atitinkamai ištirti arba pasirūpinti, kad tie tyrimai būtų atlikti, ir atlikti privalomus bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, siekiant nustatyti, ar, jeigu nebuvo taikomos atitinkamos Europos specifikacijos, priimti sprendimai atitinka TSS reikalavimus. |
4.7. |
susitarti su pareiškėju dėl vietos, kur bus atlikti tyrimai ir būtini bandymai. |
5. |
Jeigu tipas atitinka TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui privalo išduoti tipo patikros sertifikatą. Sertifikate nurodomas techniniuose dokumentuose nurodytos perkančiosios organizacijos ir gamintojo (-ų) pavadinimas (pavardė) ir adresas, tikrinimo išvados, sertifikato galiojimo sąlygos ir patvirtintam tipui identifikuoti būtini duomenys. Prie sertifikato turi būti pridėtas techninių dokumentų atitinkamų dalių sąrašas, o jo kopiją laiko notifikuotoji įstaiga. Jeigu perkančiajai organizacijai tipo patikros sertifikatą atsisakoma išduoti, notifikuotoji įstaiga turi išsamiai nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Turi būti numatyta skundų pateikimo tvarka. |
6. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi perduoti atitinkamą informaciją apie tipo patikros sertifikatus, kuriuos yra išdavusi, paskelbusi netekusiais galios arba atsisakiusi išduoti. |
7. |
Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų tipo patikros sertifikatų ir (arba) jų priedų kopijas. Su sertifikatų priedais turi būti leidžiama susipažinti kitoms notifikuotosioms įstaigoms. |
8. |
Perkančioji organizacija per visą posistemio naudojimo laiką su techniniais dokumentais turi laikyti tipo patikros sertifikatų ir jų priedų kopijas. Jos turi būti siunčiamos kitai valstybei narei, jeigu ši paprašytų. |
9. |
Gamybos etape pareiškėjas turi notifikuotajai įstaigai pranešti, kad turi techninius dokumentus, susijusius su visais tipo patikros sertifikato pakeitimais, kurie gali turėti įtakos atitikčiai TSS reikalavimams arba nustatytoms posistemio naudojimo sąlygoms. Tokiais atvejais posistemiui būtina gauti papildomą patvirtinimą. Tuomet notifikuotoji įstaiga atlieka tik su padarytais pakeitimais susijusius tyrimus ir bandymus. Toks papildomas patvirtinimas gali būti suteiktas išduodant pradinio tipo patikros sertifikato priedą arba naują sertifikatą, panaikinus senąjį. |
F.3.2 SD modulis: produkto kokybės valdymo sistema
1. |
Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad infrastruktūros, energijos arba geležinkelių riedmenų posistemis, kuriam notifikuotoji įstaiga jau yra išdavusi EB tipo patikros sertifikatą:
ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti. |
2. |
Notifikuotoji įstaiga taiko procedūrą tik tada, kai:
Sąvoka „pagrindinis rangovas“ taikoma įmonėms, kurios savo veikla prisideda prie pagrindinių reikalavimų vykdymo. Ji taikoma:
Ji netaikoma gamintojo subrangovams, tiekiantiems komponentus ir sąveikos sudedamąsias dalis. |
3. |
Jei posistemiui taikoma EB patikros procedūra, perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, jei dalyvauja, naudoja 5 punkte nurodytą patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo ir bandymo kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte. Jei perkančioji organizacija pati yra atsakinga už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) arba jei perkančioji organizacija tiesiogiai prisideda prie gamybos (įskaitant surinkimą ir montavimą), vykdydama tų rūšių veiklą ji turi naudoti patvirtintą kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte. Jei pagrindinis rangovas yra atsakingas už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją), jis bet kuriuo atveju turi naudoti patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymų kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte. EB patikros procedūra |
4.1. |
Perkančioji organizacija pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (taikant produkcijos kokybės valdymo sistemą), įskaitant kokybės valdymo sistemų priežiūros koordinavimą, kaip nurodyta 5.3 ir 6.5 punktuose. Perkančioji organizacija turi dalyvaujantiems gamintojams pranešti apie savo pasirinkimą ir paraišką. Iš paraiškos turi būti galima suprasti posistemio projektą, kaip jis gaminamas, montuojamas, kaip atliekama jo priežiūra ir eksploatavimas, ir įvertinti atitiktį tipui, kaip aprašyta tipo patikros sertifikate, bei TSS reikalavimams. Prie paraiškos pridedama:
|
4.3. |
Notifikuotoji įstaiga pirma nagrinėja paraišką dėl tipo tikrinimo galiojimo ir tipo patikros sertifikato. Jei notifikuotoji įstaiga mano, kad tipo patikros sertifikatas nebegalioja arba nėra tinkamas ir kad būtina atlikti naują tipo patikrą, ji pagrindžia savo sprendimą. |
Kokybės valdymo sistema
5.1. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas, jei naudojamas, pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką ir prašyti įvertinti jų taikomas kokybės valdymo sistemas. Prie paraiškos pridedama:
Dalyvaujantieji vykdant tik dalį posistemio projekto turi pateikti informaciją vien apie atitinkamą dalį. |
5.2. |
Jei tai yra perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą, kokybės valdymo sistemos užtikrina, kad posistemis apskritai atitiktų tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir kad tas posistemis apskritai atitiktų TSS reikalavimus. Jei tai yra kitas pagrindinis rangovas, kokybės valdymo sistema (-os) turi užtikrinti, kad atitinkamas jo indėlis į posistemį atitiktų tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir TSS reikalavimus. Visi pareiškėjo (-ų) patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos privalo būti sistemingai ir tvarkingai įforminti dokumentais – raštiškais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai užtikrina bendrą kokybės nuostatų ir procedūrų, tokių kaip kokybės programos, planai, instrukcijos ir įrašai, supratimą. Jos dokumentuose pirmiausia turi būti tinkamai aprašyti šie visų pareiškėjų elementai:
ir, jei tai perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą:
Yra šie tyrimų, bandymų ir tikrinimų etapai:
|
5.3. |
Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga turi nagrinėti, ar visiems 5.2 punkte išvardytiems posistemio etapams taikomi pareiškėjo (-ų) kokybės valdymo sistemos (-ų) tvirtinimas ir priežiūra yra pakankami ir tinkami (8). Jeigu posistemio atitiktis tipo patikros sertifikate aprašytam tipui ir posistemio atitiktis TSS reikalavimams grindžiamos daugiau kaip viena kokybės valdymo sistema, notifikuotoji įstaiga pirmiausia nagrinėja,
|
5.4. |
5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga turi įvertinti kokybės valdymo sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 5.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei pareiškėjas yra įdiegęs gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą pagal standartą EN ISO 9001–2000, kuria atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji taikoma, ypatybes. Jei pareiškėjas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą. Atitinkamam posistemiui konkretus auditas skiriamas atsižvelgiant į konkretų pareiškėjo indėlį į posistemį. Auditą atliekančioje grupėje privalo būti bent vienas narys, turintis atitinkamos posistemio technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra turi apimti tikrinimą lankantis pareiškėjo patalpose. Sprendimas turi būti praneštas pareiškėjui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo. |
5.5. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės valdymo sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti, kad ši sistema funkcionuotų tinkamai ir veiksmingai. Jie kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai įstaigai turi pranešti apie visus svarbius jos pakeitimus, kurie turės įtakos, kaip posistemis atitiks TSS reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės valdymo sistema atitiks 5.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo. Savo sprendimą ji turi pranešti pareiškėjui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo. |
6. |
Notifikuotosios įstaigos atliekama kokybės valdymo sistemos (–ų) priežiūra |
6.1. |
Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas deramai laikytųsi patvirtintoje (-ose) kokybės valdymo sistemoje (-ose) numatytų įsipareigojimų. |
6.2. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas 5.1 punkte nurodytai notifikuotajai įstaigai nusiunčia visus tam reikalingus dokumentus (arba pasirūpina, kad jie būtų nusiųsti), įskaitant posistemio (kiek tai yra susiję su pareiškėjo konkrečiu indėliu į posistemį) įgyvendinimo planus ir techninius dokumentus, pirmiausia:
|
6.3. |
Notifikuotoji įstaiga turi reguliariai atlikti auditus, kad įsitikintų, jog perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas išlaiko bei taiko kokybės sistemą, ir turi jiems pateikti audito ataskaitą. Jei jie taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia vykdydama priežiūrą. Auditai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, ir ne mažiau kaip vienas posistemio, kuriam taikoma 8 punkte nurodyta EB patikros procedūra, auditas atliekamas vykdant atitinkamą veiklą (gamyba, surinkimas arba montavimas). |
6.4. |
Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus į atitinkamas pareiškėjo (-ų) vietas. Per šiuos apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti išsamius arba dalinius auditus ir atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, norėdama patikrinti, jeigu būtina, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema. Ji pareiškėjui (-ams) turi pateikti atitinkamai patikrinimo ir audito ataskaitą ir (arba) bandymo protokolus. |
6.5. |
Perkančiosios organizacijos pasirinkta ir už EB patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga, jei ji neprižiūri visos atitinkamos kokybės sistemos (-ų), turi koordinuoti visų kitų notifikuotųjų įstaigų, kurios yra atsakingos už tą užduotį, vykdomą priežiūrą, kad:
Užtikrindama koordinavimą notifikuotoji įstaiga turi teisę:
|
7. |
Kad 5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, auditą ir vykdyti priežiūrą, jai turi būti leidžiama patekti į statybvietes, gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas, sandėliavimo vietas ir tam tikrais atvejais – į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas ir apskritai į visas patalpas, į kurias, jos nuomone, būtina patekti, kad būtų atlikta užduotis, atsižvelgiant į pareiškėjo konkretų indėlį į posistemio projektą. |
8. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas turi 10 metų nuo paskutinio posistemio pagaminimo dienos saugoti:
|
9. |
Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į tipo patikrą ir kokybės valdymo sistemos(–ų) patvirtinimą bei priežiūrą, turi parengti perkančiajai įmonei skirtą EB patikros sertifikatą, o ta įmonė savo ruožtu parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją. EB patikros deklaracijoje ir su ja pateikiamuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba kaip ir techninė byla ir joje turi būti pateikiama ne mažiau kaip direktyvos V priede nurodyta informacija. |
10. |
Perkančiosios įmonės pasirinkta notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninės bylos, kuri pateikiama su EB patikros deklaracija, sudarymą. Techninėje byloje turi būti ne mažiau kaip informacija, nurodyta direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje, pirmiausia ši:
|
11. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi pranešti svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus. Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti išduotų kokybės valdymo sistemos patvirtinimų kopijas. |
12. |
Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai turi būti pateikti perkančiajai organizacijai. Bendrijoje įsteigta perkančioji organizacija techninės bylos kopiją turi saugoti visą posistemio naudojimo laikotarpį; ji turi būti siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei. |
F.3.3 SF modulis: Produktų patikra
1. |
Šiame modulyje aprašyta EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad infrastruktūros, energijos arba geležinkelių riedmenų posistemis, kuriam notifikuotoji įstaiga jau yra išdavusi EB tipo patikros sertifikatą:
|
2. |
Perkančioji organizacija (10) pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (atliekant produkto patikrą). Paraiškoje pateikiama:
|
3. |
Vykstant tai procedūros daliai, perkančioji organizacija patikrina ir patvirtina, kad posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jam taikomų TSS reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga vykdo procedūrą, jei prieš vertinimą išduotas posistemio, dėl kurio pateikiama paraiška, tipo patikros sertifikatas toliau galioja. |
4. |
Perkančioji organizacija turi imtis visų būtinų priemonių, kad gamybos proceso metu (įskaitant rangovo (11), jei juo naudojamasi, vykdomą sudedamųjų sąveikos dalių surinkimą ir integraciją) būtų užtikrinta, jog posistemis atitiktų tipo patikros sertifikate aprašyto tipo ir jiems taikomų TSS reikalavimus. |
5. |
Iš paraiškos turi būti galima suprasti posistemio projektą, kaip jis gaminamas, montuojamas, kaip atliekama jo techninė priežiūra ir kaip jis eksploatuojamas, ir įvertinti, ar posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir ar yra laikomasi TSS reikalavimų. Prie paraiškos pridedama:
ir, jei nepateikta kartu su minėtais dokumentais,
Jei TSS reikalaujama pateikti daugiau techninių dokumentų informacijos, ji turi būti pateikiama. |
6. |
Notifikuotoji įstaiga pirmiausia nagrinėja paraišką dėl tipo patikros galiojimo ir tipo patikros sertifikato. Jei notifikuotoji įstaiga mano, kad tipo patikros sertifikatas nebegalioja arba nėra tinkamas ir kad būtinas naujas tipo tikrinimas, ji pagrindžia savo sprendimą. Notifikuotoji įstaiga turi atlikti atitinkamus tikrinimus ir bandymus, kad būtų nustatyta, ar posistemis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir TSS reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga nagrinėja ir išbando visus serijinės gamybos posistemius, kaip nurodyta 4 punkte. |
7. |
Patikra atliekant kiekvieno posistemio (kaip serijinio produkto) tyrimą ir bandymus |
7.1. |
Notifikuotoji įstaiga turi atlikti bandymus, tikrinimus ir tyrimus, kad užtikrintų serijinės gamybos posistemių atitiktį, kaip numatyta TSS. Tyrimai, bandymai ir tikrinimai turi būti atliekami TSS numatytais etapais. |
7.2. |
Kiekvienas posistemis (kaip serijinis produktas) turi būti išnagrinėtas, išbandytas ir patikrintas (13) atskirai, siekiant patikrinti, ar jis atitinka tipo patikros sertifikate aprašytą tipą ir jam taikomus TSS reikalavimus. Jei bandymas nėra numatytas TSS (arba TSS nurodytame Europos standarte), taikomos atitinkamos Europos specifikacijos arba atliekami lygiaverčiai bandymai. |
8. |
Notifikuotoji įstaiga su perkančiąja organizacija (ir pagrindiniu rangovu) susitaria dėl vietų, kuriose bus atliekami bandymai, ir dėl to, kad galutinį posistemio bandymą ir, jeigu to reikalaujama TSS, bandymus atlieka arba patvirtinimą visomis eksploatavimo sąlygomis suteikia perkančioji organizacija, tiesiogiai prižiūrint ir dalyvaujant notifikuotajai įstaigai. Kad notifikuotoji įstaiga atliktų bandymą ir patikrą, jai reikia turėti galimybę patekti į gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas ir tam tikrais atvejais – į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas, kad galėtų atlikti TSS numatytas užduotis. |
9. |
Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga parengia perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši savo ruožtu parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją. Šie notifikuotosios įstaigos veiksmai atliekami atsižvelgiant į atliktus visų serijinių produktų tipo tikrinimą ir bandymus, patikras ir patikrinimus, kaip yra nurodyta 7 punkte, reikalaujama TSS ir (arba) atitinkamose Europos specifikacijose. EB patikros deklaracijoje ir su ja pateikiamuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba kaip ir techninė byla, ir joje turi būti pateikiama ne mažiau kaip direktyvos V priede išvardyta informacija. |
10. |
Notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninės bylos, kuri turi būti pridėta prie EB patikros deklaracijos, sudarymą. Techninėje byloje turi būti pateikta ne mažiau kaip informacija, nurodyta direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje, pirmiausia ši informacija:
|
11. |
Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai turi būti pateikti perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija techninės bylos kopiją turi saugoti visą posistemio naudojimo laikotarpį; ji turi būti siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei. |
F.3.4 SG modulis: vieneto patikra
1. |
Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad infrastruktūros, energijos, kontrolės ir valdymo arba geležinkelių riedmenų posistemis:
ir kad tą posistemį galima pradėti eksploatuoti. |
2. |
Perkančioji organizacija (15) pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi įteikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (atliekant vieneto patikrą). Paraiškoje pateikiama:
|
3. |
Iš techninių dokumentų turi būti galima suprasti posistemio projektą, kaip jis gaminamas, montuojamas ir eksploatuojamas, ir įvertinti, ar posistemis atitinka TSS reikalavimus. Techniniuose dokumentuose turi būti pateikta:
Jei TSS reikalaujama pateikti daugiau techninių dokumentų informacijos, ji turi būti pateikiama. |
4. |
Notifikuotoji įstaiga turi išnagrinėti paraišką bei techninius dokumentus ir nustatyti elementus, kurie buvo suprojektuoti pagal atitinkamas TSS nuostatas ir Europos specifikacijas, bei elementus, suprojektuotus ne pagal atitinkamas tų Europos specifikacijų nuostatas. Notifikuotoji įstaiga turi išnagrinėti posistemį ir patikrinti, ar tinkami ir būtini bandymai, siekiant nustatyti, ar, jei buvo pasirinktos atitinkamos Europos specifikacijos, jos iš tikrųjų buvo taikomos, arba, jei atitinkamos Europos specifikacijos nebuvo taikomos, ar priimti sprendimai atitinka TSS reikalavimus. TSS numatyti šie tyrimų, bandymų ir tikrinimų etapai:
Notifikuotoji įstaiga gali atsižvelgti į kitų įstaigų (17) arba pareiškėjo (ar jo vardu) panašiomis sąlygomis sėkmingai atliktų tyrimų, tikrinimų ar bandymų įrodymus, jei tai nurodyta atitinkamose TSS. Notifikuotoji įstaiga nusprendžia, ar naudotis šių patikrų arba bandymų rezultatais. Notifikuotosios įstaigos surinkti įrodymai turi būti tinkami ir pakankami, kad įrodytų, jog buvo laikomasi TSS reikalavimų ir jog visi būtini bei tinkam tikrinimai ir bandymai buvo atlikti. Visi įrodymai, kurie bus naudojami ir kuriuos pateikia kitos šalys, turi būti apsvarstyti prieš atliekant bandymus ar tikrinimus, kadangi notifikuotoji įstaiga gali pageidauti atlikti bandymo ar tikrinimo vertinimą, dalyvauti juos atliekant arba juos patikrinti tuo metu, kai jie atliekami. Šių kitų įrodymų apimtis turi būti pagrįsta dokumentais patvirtintais tyrimais, be kitų taikant toliau išvardytus veiksnius (18). Pagrindimą būtina nurodyti techninėje byloje. Visais atvejais galutinė atsakomybė už įrodymus tenka notifikuotajai įstaigai. |
5. |
Notifikuotoji įstaiga su perkančiąja organizacija susitaria dėl vietų, kuriose bus atliekami bandymai, ir dėl to, kad galutinį posistemio bandymą ir, jeigu to reikalaujama TSS, bandymus atlieka arba patvirtinimą visomis eksploatavimo sąlygomis suteikia perkančioji organizacija, tiesiogiai prižiūrint ir dalyvaujant notifikuotajai įstaigai. |
6. |
Kad notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti TSS numatytas užduotis ir atlikti bandymus bei patikrinimus, jai turi būti leidžiama patekti į projektavimo patalpas, statybvietes, gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas ir, tam tikrais atvejais – į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas. |
7. |
Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į laikantis TSS ir (arba) Europos specifikacijų reikalavimų atliktus bandymus, tyrimus ir patikrinimus, parengia perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši savo ruožtu parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją. EB patikros deklaracijoje ir su ja pateikiamuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba kaip ir techninė byla ir joje turi būti pateikiama ne mažiau kaip direktyvos V priede išvardyta informacija. |
8. |
Notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninės bylos, kuri turi būti pridėta prie EB patikros deklaracijos, sudarymą. Techninėje byloje turi būti ne mažiau kaip informacija, nurodyta direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje, pirmiausia ši informacija:
|
9. |
Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai turi būti pateikti perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija techninės bylos kopiją turi saugoti visą posistemio naudojimo laikotarpį; ji turi būti siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei. |
F.3.5 SH2 modulis: visiško kokybės valdymo sistema su projektavimo patikra
1. |
Šiame modulyje aprašoma EB patikros procedūra, kuria perkančiosios organizacijos arba jos įgaliotojo atstovo Bendrijoje prašymu notifikuotoji įstaiga patikrina ir patvirtina, kad infrastruktūros, energijos, kontrolės ir valdymo arba geležinkelių riedmenų posistemis:
|
2. |
Notifikuotoji įstaiga taiko procedūrą, įskaitant posistemio projektavimo patikrą, jei perkančioji organizacija (20) ir dalyvaujantis pagrindinis rangovas vykdo 3 punkte nurodytus įsipareigojimus. Sąvoka „pagrindinis rangovas“ taikoma įmonėms, kurios savo veikla prisideda prie pagrindinių reikalavimų vykdymo. Ji taikoma:
Ji netaikoma gamintojo subrangovams, tiekiantiems komponentus ir sąveikos sudedamąsias dalis. |
3. |
Jei posistemiui taikoma EB patikros procedūra, perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, jei dalyvauja, naudoja 5 punkte nurodytą patvirtintą projektavimo, gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymo kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte. Už visą posistemio projektą atsakingas (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) pagrindinis rangovas bet kuriuo atveju turi naudoti patvirtintą projektavimo, gamybos, produkto galutinio tikrinimo bei bandymų kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte. Jei perkančioji organizacija pati yra atsakinga už visą posistemio projektą (visų pirma įskaitant atsakomybę už posistemio integraciją) arba jei perkančioji organizacija tiesiogiai prisideda prie projektavimo ir (arba) gamybos (įskaitant surinkimą ir montavimą), vykdydama tų rūšių veiklą ji turi naudoti patvirtintą kokybės valdymo sistemą, prižiūrėtiną taip, kaip nurodyta 6 punkte. Pareiškėjai, kurie dalyvauja tik surenkant ir montuojant posistemį, gali naudoti tik patvirtintą gamybos, produkto galutinio tikrinimo ir bandymų kokybės valdymo sistemą. |
4. |
EB patikros procedūra |
4.1. |
Perkančioji organizacija pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti posistemio EB patikrą (taikant visiško kokybės valdymo sistemą su projektavimo patikra), įskaitant kokybės valdymo sistemų priežiūros koordinavimą, kaip nurodyta 5.4 ir 6.6 punktuose. Perkančioji organizacija turi dalyvaujantiems gamintojams pranešti apie savo pasirinkimą ir paraišką. |
4.2. |
Iš paraiškos turi būti galima suprasti posistemio projektą, kaip jis projektuojamas, gaminamas, surenkamas, montuojamas, kaip atliekama jo techninė priežiūra ir kaip jis veikia, ir įvertinti, ar laikomasi TSS reikalavimų. Prie paraiškos pridedama:
|
4. |
3 Perkančioji organizacija pateikia tinkamoje jos laboratorijoje arba jos vardu atliktų patikrų, tikrinimų ir bandymų rezultatus (22), įskaitant, kai reikia, tipo bandymus. |
4.4. |
Notifikuotoji įstaiga turi nagrinėti paraišką dėl projektavimo patikros ir įvertinti bandymų rezultatus. Jeigu projektas atitinka direktyvos ir jam taikomos TSS nuostatas, notifikuotoji įstaiga pareiškėjui turi išduoti projektavimo patikros sertifikatą. Sertifikate pateikiamos projektavimo patikros išvados, jos galiojimo sąlygos, išnagrinėtam projektui identifikuoti būtini duomenys ir, jei būtina, posistemio veikimo aprašymas. Jei perkančiajai organizacijai projektavimo patikros sertifikatą atsisakoma išduoti, notifikuotoji įstaiga turi išsamiai nurodyti tokio atsisakymo priežastis. Turi būti numatyta skundų pateikimo tvarka. |
4.5. |
Gamybos etape pareiškėjas turi notifikuotajai įstaigai pranešti, kad turi techninius dokumentus, susijusius su visais projektavimo patikros sertifikato pakeitimais, kurie gali turėti įtakos atitikčiai TSS reikalavimams arba nustatytoms posistemio naudojimo sąlygoms. Tokiais atvejais posistemiui būtina gauti papildomą patvirtinimą. Tuomet notifikuotoji įstaiga atlieka tik su padarytais pakeitimais susijusius tyrimus ir bandymus. Toks papildomas patvirtinimas gali būti suteiktas išduodant pradinio projektavimo patikros sertifikato priedą arba naują sertifikatą, panaikinus senąjį. |
5. |
Kokybės valdymo sistema |
5.1. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas, jeigu naudojamas, pasirinktai notifikuotajai įstaigai turi pateikti paraišką atlikti jų kokybės valdymo sistemų vertinimą. Prie paraiškos pridedama:
|
5.2. |
Jei tai yra perkančioji organizacija arba pagrindinis rangovas, atsakingas už visą posistemio projektą, kokybės valdymo sistemos užtikrina, kad posistemis apskritai atitiktų TSS reikalavimus. Kitų rangovų kokybės valdymo sistema (-os) turi užtikrinti, kad jų atitinkamas indėlis į posistemį atitiktų TSS reikalavimus. Visi pareiškėjų patvirtinti elementai, reikalavimai ir nuostatos privalo būti sistemingai ir tvarkingai įforminti dokumentais – raštiškais nuostatais, procedūromis ir instrukcijomis. Šie kokybės valdymo sistemos dokumentai užtikrina bendrą kokybės nuostatų ir procedūrų, tokių kaip kokybės programos, planai, instrukcijos ir įrašai, supratimą. Pirmiausia turi būti deramai aprašyti šie sistemų elementai:
Yra šie tyrimų, bandymų ir tikrinimų etapai:
|
5.3. |
Perkančiosios organizacijos pasirinkta notifikuotoji įstaiga turi nagrinėti, ar visiems 5.2 punkte išvardytiems etapams taikomi pareiškėjo (-ų) kokybės valdymo sistemos (-ų) tvirtinimas ir priežiūra yra pakankami ir tinkami (23). Jei posistemio atitiktis TSS reikalavimams grindžiama daugiau negu viena kokybės valdymo sistema, notifikuotoji įstaiga pirmiausia nagrinėja:
|
5.4. |
5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga turi įvertinti kokybės valdymo sistemą ir nustatyti, ar ji atitinka 5.2 punkte nurodytus reikalavimus. Ji pripažįsta, kad šių reikalavimų laikomasi, jei pareiškėjas yra įdiegęs projektavimo, gamybos, galutinės produkto patikros ir bandymo kokybės sistemą pagal standartą EN ISO 9001–2000, kuria atsižvelgiama į sąveikos sudedamosios dalies, kuriai ji taikoma, ypatybes. Jei pareiškėjas naudoja sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga į tai atsižvelgia atlikdama vertinimą. Atitinkamam posistemiui skiriamas konkretus auditas, atsižvelgiant į konkretų pareiškėjo indėlį į posistemį. Auditą atliekančioje grupėje privalo būti bent vienas narys, turintis atitinkamos posistemio technologijos vertinimo patirties. Vertinimo procedūra turi apimti tikrinimą lankantis pareiškėjo patalpose. Sprendimas turi būti praneštas pareiškėjui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo. |
5.5. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas įsipareigoja vykdyti su patvirtinta kokybės sistema susijusius įsipareigojimus ir užtikrinti tinkamą ir veiksmingą šios sistemos veikimą. Jie turi kokybės valdymo sistemą patvirtinusiai notifikuotajai įstaigai pranešti apie visus svarbius jos pakeitimus, kurie turės įtakos tam, kaip posistemis atitiks TSS reikalavimus. Notifikuotoji įstaiga turi įvertinti siūlomus pakeitimus ir nuspręsti, ar pakeista kokybės valdymo sistema atitiks 5.2 punkte nurodytus reikalavimus, ar ją reikės vertinti iš naujo. Savo sprendimą ji turi pranešti pareiškėjui. Pranešime turi būti įrašytos tikrinimo išvados ir pagrįstas sprendimas dėl įvertinimo. |
6. |
Notifikuotosios įstaigos atliekama kokybės valdymo sistemos (-ų) priežiūra |
6.1. |
Priežiūros tikslas – užtikrinti, kad perkančioji įmonė, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas deramai laikytųsi patvirtintoje (-ose) kokybės valdymo sistemoje (-ose) numatytų įsipareigojimų. |
6.2. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas 5.1 punkte nurodytai notifikuotajai įstaigai pateikia visus tam reikalingus dokumentus (arba pasirūpina, kad jie būtų pateikti), pirmiausia posistemio įgyvendinimo planus ir techninius įrašus (tiek, kiek tai siejasi su konkrečiu pareiškėjo indėliu į posistemį), įskaitant:
|
6.3. |
Notifikuotoji įstaiga turi reguliariai atlikti auditus, kad įsitikintų, jog perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas išlaiko ir taiko kokybės sistemą, ir pateikia jiems audito ataskaitą. Jei jie taiko sertifikuotą kokybės valdymo sistemą, notifikuotoji įstaiga vykdydama priežiūrą į tai atsižvelgia. Auditai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, ir ne mažiau kaip vienas posistemio, kuriam taikoma 4 punkte nurodyta EB patikros procedūra, auditas atliekamas vykdant atitinkamą veiklą (projektavimas, gamyba, surinkimas arba montavimas). |
6.4. |
Be to, notifikuotoji įstaiga gali rengti netikėtus apsilankymus į 5.2 punkte nurodytas pareiškėjo (-ų) vietas. Per šiuos apsilankymus notifikuotoji įstaiga gali atlikti išsamius arba dalinius auditus ir atlikti bandymus arba pasirūpinti, kad jie būtų atlikti, norėdama patikrinti, jeigu būtina, ar tinkamai veikia kokybės valdymo sistema. Ji pareiškėjui (-ams) turi pateikti atitinkamai patikrinimo ir audito ataskaitą ir (arba) bandymo protokolus. |
6.5. |
Perkančiosios organizacijos pasirinkta ir už EB patikrą atsakinga notifikuotoji įstaiga, jei ji neprižiūri visų (-os) atitinkamų (-os) 5 punkte nurodytos (-ų) kokybės valdymo sistemų (-os), turi koordinuoti kitų notifikuotųjų įstaigų, kurios yra atsakingos už tą užduotį, veiklą, kad:
Užtikrindama koordinavimą notifikuotoji įstaiga turi teisę:
|
7. |
Kad 5.1 punkte nurodyta notifikuotoji įstaiga galėtų atlikti patikrinimą, auditą ir vykdyti priežiūrą, jai turi būti leidžiama patekti į projektavimo patalpas, statybvietes, gamybos cechus, surinkimo ir montavimo vietas, sandėliavimo vietas ir, tam tikrais atvejais – į išankstinio surinkimo bei bandymo patalpas ir apskritai į visas patalpas, į kurias, jos nuomone, būtina patekti, kad būtų atlikta užduotis, atsižvelgiant į pareiškėjo konkretų indėlį į posistemio projektą. |
8. |
Perkančioji organizacija, jeigu dalyvauja, ir pagrindinis rangovas turi 10 metų nuo paskutinio posistemio pagaminimo dienos saugoti ir nacionalinėms valdžios institucijoms leisti susipažinti su:
|
9. |
Jeigu posistemis atitinka TSS reikalavimus, notifikuotoji įstaiga, atsižvelgdama į projektavimo patikrą ir kokybės valdymo sistemos (-ų) patvirtinimą bei priežiūrą, turi parengti perkančiajai organizacijai skirtą atitikties sertifikatą, o ši savo ruožtu parengia valstybės narės, kurioje yra posistemis ir (arba) kurioje jis eksploatuojamas, priežiūros institucijai skirtą EB patikros deklaraciją. EB patikros deklaracijoje ir su ja pateikiamuose dokumentuose turi būti įrašyta data, ir jie turi būti pasirašyti. Deklaracija turi būti surašyta ta pačia kalba kaip ir techninė byla, ir joje turi būti pateikiama ne mažiau kaip direktyvos V priede išvardyta informacija. |
10. |
Perkančiosios įmonės pasirinkta notifikuotoji įstaiga yra atsakinga už techninės bylos, kuri pateikiama su EB patikros deklaracija, sudarymą. Techninėje byloje turi būti ne mažiau kaip informacija, nurodyta direktyvos 18 straipsnio 3 dalyje, pirmiausia ši:
|
11. |
Kiekviena notifikuotoji įstaiga kitoms notifikuotosioms įstaigoms turi pranešti svarbią informaciją apie išduotus, panaikintus arba atsisakytus išduoti kokybės valdymo sistemos patvirtinimus ir EB projektavimo patikros sertifikatus. Kitos notifikuotosios įstaigos paprašiusios gali gauti šių dokumentų kopijas:
|
12. |
Prie atitikties sertifikato pridedami įrašai turi būti pateikti perkančiajai organizacijai. Perkančioji organizacija techninės bylos kopiją turi saugoti visą posistemio naudojimo laikotarpį; ji turi būti siunčiama kiekvienai kitai to paprašiusiai valstybei narei. |
F.4 Pasirengimo techninei priežiūrai vertinimas: atitikties vertinimo procedūra.
Šis klausimas dar svarstomas.
(1) Esminiai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, nustatytuose TSS 4 skyriuje.
(2) Modulyje vartojamas terminas „perkančioji organizacija“ reiškia „posistemį perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.
(3) Atitinkamame TSS skirsnyje gali būti nustatyti konkretūs tam taikomi reikalavimai.
(4) Europos specifikacijų apibrėžtis pateikta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. GG TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudotis Europos specifikacijomis.
(5) Esminiai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, nustatytuose TSS 4 skyriuje.
(6) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.
(7) Europos specifikacijų apibrėžtis pateikta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. GG TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudotis Europos specifikacijomis.
(8) Riedmenų TSS atveju notifikuotoji įstaiga atitinkamame TSS skyriuje nurodytomis sąlygomis gali dalyvauti baigiamajame eksploataciniame lokomotyvų arba traukinių sąstatų bandyme.
(9) Esminiai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, nustatytuose TSS 4 skyriuje.
(10) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsisteigęs jos įgaliotasis atstovas“.
(11) „Pagrindinis rangovas“ – tai įmonės, kurios savo veikla prisideda prie esminių TSS reikalavimų vykdymo. Sąvoka taikoma įmonei, kuri gali būti atsakinga už visą posistemio projektą, arba kitoms įmonėms, kurios dalyvauja vykdant tik dalį posistemio projekto (pvz., surenka arba įdiegia posistemį).
(12) Europos specifikacijų apibrėžtis pateikta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. GG TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudotis Europos specifikacijomis.
(13) Visų pirma riedmenų TSS atveju notifikuotoji įstaiga dalyvaus baigiamajame eksploataciniame riedmenų arba traukinių sąstatų bandyme. Tai bus nurodyta atitinkamame TSS skyriuje.
(14) Esminiai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, nustatytuose TSS 4 skyriuje.
(15) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsteigtas jos įgaliotasis atstovas“.
(16) Europos specifikacijų apibrėžtis pateikta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. GG TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudotis Europos specifikacijomis.
(17) Kad tikrinimais ir bandymais būtų galima pasitikėti, jie turi būti atlikti panašiomis sąlygomis, kurias notifikuotoji įstaiga nustato sudarydama su subrangovais darbų atlikimo sutartis (žr. >Blue Guide on the New Approach (Mėlynasis Naujojo požiūrio vadovas) 6.5 skirsnį.).
(18) Notifikuotoji įstaiga turi ištirti įvairias posistemio darbų dalis ir prieš pradedant šiuos darbus, juos atliekant arba baigus, nustatyti:
— |
posistemio ir įvairių jo dalių rizikos ir saugos aspektus; |
— |
kaip naudojami dabartiniai įrenginiai ir sistemos:
|
— |
kaip naudojami dabartiniai projektai, technologijos, medžiagos ir gamybos technologijos; |
— |
kaip turi būti pasirengta projektavimui, gamybai, bandymams ir eksploatacijos pradžiai; |
— |
eksploatavimo ir priežiūros režimą; |
— |
kokie ankstesni patvirtinimai buvo gauti iš kitų kompetentingų įstaigų; |
— |
kokie leidimai išduoti kitoms dalyvaujančioms įstaigoms:
|
— |
F modulio reikalavimus atitinkančių vienarūšių gaminių serijų ir sistemų taikymą. |
(19) Esminiai reikalavimai yra nustatyti techninių parametrų, sąsajų ir eksploatavimo reikalavimuose, nustatytuose TSS 4 skyriuje.
(20) Šiame modulyje „perkančioji organizacija“ – tai „posistemio perkančioji organizacija, kaip apibrėžta direktyvoje, arba Bendrijoje įsteigtas jos įgaliotasis atstovas“.
(21) Europos specifikacijų apibrėžtis pateikta Direktyvose 96/48/EB ir 01/16/EB. GG TSS taikymo vadove paaiškinta, kaip naudotis Europos specifikacijomis.
(22) Bandymų rezultatai gali būti pateikiami kartu su paraiška arba vėliau.
(23) Visų pirma riedmenų TSS atveju notifikuotoji įstaiga dalyvaus baigiamajame eksploataciniame riedmenų arba traukinių sąstatų bandyme. Tai bus nurodyta atitinkamame TSS skyriuje.
G PRIEDAS
AIŠKINAMASIS TERMINŲ ŽODYNAS
apsaugotas elektros kabelis |
Apsaugotas elektros kabelis – tai kabelis, apsaugotas nuo kilus gaisrui į aplinką išmetamų degimo produktų. |
||||||||
Avarinės ryšių priemonės |
|
||||||||
avarinis planas |
Avarinis planas – tai vadovaujant infrastruktūros valdytojui ir prireikus bendradarbiaujant su geležinkelio įmonėmis, gelbėjimo tarnybomis ir atitinkamomis valdžios institucijomis kiekvienam tuneliui parengtas planas. Avariniame plane turi būti atsižvelgta į numatytus gelbėjimosi, evakuavimo ir gelbėjimo įrenginius. |
||||||||
eksploatavimo kategorijos |
Įvairiems tinklams skirta geležinkelių riedmenų saugos apibrėžtis. |
||||||||
gelbėjimo tarnybos zona |
Zona, kurioje gelbėjimo tarnybos sumontuoja įvairią įrangą (pvz., pagalbos pirmumo nustatymo, vietinio valdymo įrangą, siurblinę) Be to, iš šios vietos galima evakuoti žmones. |
||||||||
gelbėjimo tarnybos |
Tai gaisrininkų brigados, medicinos organizacijos (pvz., Raudonasis Kryžius ir t.t.), technikos organizacijos (pvz., Vokietijoje – THW), specialūs kariuomenės ar policijos daliniai (pvz., genie corps, SAR) |
||||||||
GĮ |
Geležinkelio įmonė |
||||||||
IV |
Infrastruktūros valdytojas |
||||||||
įžeminimas |
Priemonė, skirta orinei kontaktineis linijai arba laidiniams bėgiams sujungti tiesiogiai su žeme, kad būtų išvengta nepriimtinos aukštos kontaktinės įtampos atliekant darbus elektrifikuotose linijose. |
||||||||
jungiamasis koridorius |
Trumpas dviem ar daugiau lygiagrečiai einančių tunelių sujungti skirtas tunelis, naudojamas gelbėjimo, techninės priežiūros tikslais, įrenginiams, taip pat aerodinaminiais tikslais. |
||||||||
požeminė stotis |
Tarp tunelių po žeme esanti stotis su viešosiomis dalimis. |
||||||||
saugi zona |
4.2.2.6.1 punkte pateikta apibrėžtis: saugi zona yra vieta tunelyje ar už jo, atitinkanti toliau pateiktus kriterijus:
|
||||||||
techninė patalpa |
patalpa su geležinkeliui skirta technine įranga (pvz., signalizavimo, elektros energijos tiekimo, traukos kontrolės ir t.t.) |
||||||||
techninės priežiūros planas |
Techninės priežiūros, įskaitant tikrinimą, taisymą ir rekonstravimą, taisyklės su atitinkamomis specifikacijomis. |
||||||||
temperatūros ir laiko kreivė |
Konstrukcijų dalių projektavimui ir vertinimui skirta specifikacija; čia: „gaisro projektavimui“ skirta specifikacija, t.y. veikiančios temperatūros ir veikimo trukmės priklausomybė. |
||||||||
traukinio įgula |
Traukinio personalo nariai, pripažinti kompetentingais ir geležinkelio įmonės paskirti traukinyje atlikti konkrečius nurodytus su sauga susijusius darbus, pvz., mašinisto arba apsaugos darbuotojo. |
||||||||
tunelio ilgis |
Tunelio ilgis matuojamas nuo vartų iki vartų bėgių paviršiaus lygyje; įvairovė apibrėžta 1.1.2 punkte. |
||||||||
vienas paskui kitą einantys tuneliai |
Vienas paskui kitą einantys du ar daugiau tunelių, tarp kurių yra ne didesnis kaip 500 m atviros erdvės tarpas, kuriame nedaryta galimybė patekti į saugią zoną, tuneliai laikomi vienu tuneliu ir jie privalo atitikti atitinkamas specifikacijas. 500 m yra didžiausias galimas vieno traukinio ilgis su papildomais tarpais iš abiejų pusių (jei blogai veiktų stabdžiai ir t.t.). |