(1)

Direktyva 2002/21/EB nustato teisinius elektroninių ryšių sektoriaus pagrindus, kuriais siekiama reaguoti į konvergencijos tendencijas, įtraukiant į jos taikymo sritį visus elektroninių ryšių tinklus ir paslaugas. Reguliavimo sistemos tikslas – laipsniškai mažinti konkrečiam sektoriui taikomas ex ante taisykles plėtojantis konkurencijai rinkoje.

(2)

Šios rekomendacijos tikslas – nurodyti tas produktų ir paslaugų rinkas, kuriose ex ante reguliavimas gali būti pagrįstas pagal Direktyvos 2002/21/EB 15 straipsnio 1 dalį. Bet kokio ex ante reguliavimo tikslas – suteikti naudos galutiniams naudotojams, padarant mažmenines rinkas tvariai konkurencingas. Atitinkamų rinkų apibrėžtis laikui bėgant gali kisti ir kinta, nes keičiasi produktų ir paslaugų ypatybės, paklausos ir pasiūlos pakeičiamumo galimybės. Rekomendacija 2003/311/EB galioja jau daugiau kaip ketverius metus, tad atsižvelgiant į rinkos pokyčius dabar jau reikėtų patikslinti pradinę redakciją. Taigi ši rekomendacija pakeičia Komisijos rekomendaciją 2003/311/EB (2).

(3)

Direktyvos 2002/21/EB 15 straipsnio 1 dalyje reikalaujama, kad Komisija apibrėžtų rinkas pagal konkurencijos teisės principus. Todėl šioje rekomendacijoje taikomi konkurencijos teisės principai siekiant nustatyti produktų rinkų ribas elektroninių ryšių sektoriuje, o apibrėžtų rinkų, kurioms būtų taikomas ex ante reguliavimas, nustatymas ar pasirinkimas priklauso nuo to, ar tos rinkos turi ypatybių, kuriomis gali būti pateisintas ex ante reguliavimo įpareigojimų nustatymas. Šios rekomendacijos terminija pagrįsta Direktyvoje 2002/21/EB ir Direktyvoje 2002/22/EB vartojama terminija; šios rekomendacijos paaiškinime apibūdinamos su šiomis rinkomis susijusios plėtojamos technologijos. Pagal Direktyvą 2002/21/EB būtent nacionalinės reguliavimo institucijos turi apibrėžti atitinkamas rinkas pagal nacionalines aplinkybes, visų pirma atitinkamas geografines rinkas savo teritorijoje.

(4)

Rinkų nustatymą pagal šią rekomendaciją reikėtų pradėti nuo mažmeninių rinkų apibrėžimo atsižvelgiant į ateities perspektyvą, į paklausos ir pasiūlos pakeičiamumą. Apibrėžus mažmenines rinkas reikėtų nustatyti atitinkamas didmenines rinkas. Jei mažmeninių vartotojų rinkai tiektų vertikaliai integruota įmonė arba įmonės, nesant reguliavimo, gali nebūti (prekybininkų) didmeninės rinkos. Tad jeigu rinkos nustatymas yra pagrįstas, gali reikėti suformuoti hipotetinę didmeninę rinką „vertikaliai aukštyn“. Elektroninių ryšių sektoriaus rinkos dažnai turi dvi puses, nes jos apima per tinklus ar platformas teikiamas paslaugas, dėl kurių naudotojai visi kartu atsiduria bet kurioje rinkos pusėje; pavyzdžiui, galutiniai naudotojai, kurie keičiasi informacija, arba informacijos ar turinio siuntėjai ir gavėjai. Į šiuos aspektus reikia atsižvelgti svarstant rinkų nustatymo ir apibrėžimo klausimus, nes jie gali turėti įtakos tiek rinkų apibrėžimo būdui, tiek tam, ar rinkos turės tų ypatybių, kurios gali pateisinti ex ante reguliavimo įpareigojimų nustatymą.

(5)

Siekiant nustatyti rinkas, kurioms gali būti taikomas ex ante reguliavimas, reikėtų taikyti toliau nurodytus suvestinius kriterijus. Pirmasis kriterijus – didelės ir pastovios patekimo į rinką kliūtys. Tai gali būti struktūrinio, teisinio arba reguliuojamojo pobūdžio kliūtys. Tačiau atliekant perspektyvinę analizę atitinkamoms rinkoms nustatyti, kurioms būtų taikomas ex ante reguliavimas, dėl dinamiško elektroninių ryšių rinkos pobūdžio ir veikimo dar reikėtų atsižvelgti į galimybes įveikti kliūtis patekti į rinką per tam tikrą laiką. Todėl antrasis kriterijus taikomas tik toms rinkoms, kurių struktūra neleidžia atsirasti veiksmingai konkurencijai per tam tikrą apibrėžtą laikotarpį. Taikant šį kriterijų tiriama konkurencijos būklė, esant kliūtims patekti į rinką. Trečiasis kriterijus yra tai, kad vien tik taikant konkurencijos teisę nebūtų tinkamai išspręstas atitinkamas rinkos nepakankamumo klausimas.

(6)

Pagrindiniai svarstytini rodikliai vertinant pirmąjį ir antrąjį kriterijus panašūs į jau aptartus, atliekant į ateitį orientuotą rinkos analizę, visų pirma tai patekimo į rinką kliūčių rodikliai nesant reguliavimo (įskaitant neatsiperkančių išlaidų dydį), rinkos struktūra, rinkos veikimas ir rinkos dinamika, įskaitant tokius rodiklius kaip rinkos dalys ir tendencijos, rinkos kainos ir tendencijos, taip pat konkuruojančių tinklų ar infrastruktūrų mastas ir aprėptis. Kiekvienai rinkai, kuri nesant ex ante reguliavimo atitinka visus tris kriterijus, gali būti taikomas ex ante reguliavimas.

(7)

Besiformuojančioms rinkoms neturėtų būti nustatomi netinkami įpareigojimai, net jei šalis įgijo pranašumą pirmoji patekusi į rinką pagal Direktyvą 2002/21/EB. Laikoma, kad atsirandančios rinkos apima produktus ar paslaugas, jeigu dėl jų naujumo labai sudėtinga nuspėti paklausos sąlygas ar patekimo į rinką ir pasiūlos sąlygas, ir todėl sunku taikyti tuos tris kriterijus. Tikslas, dėl kurio besiformuojančioms rinkoms nebūtų nustatomi netinkami įpareigojimai, yra skatinti naujoves, kaip reikalaujama Direktyvos 2002/21/EB 8 straipsnyje; kartu reikėtų užkirsti kelią pirmaujančiai įmonei išstumti tokias rinkas, kaip nurodyta Komisijos gairėse dėl rinkos analizės ir didelės įtakos rinkoje vertinimo pagal Bendrijos elektroninių ryšių ir paslaugų reglamentavimo sistemą (3). Laipsniški esamos tinklo infrastruktūros atnaujinimai retai sudaro sąlygas naujai rinkai ar besiformuojančiai rinkai. Tai, ar nėra produkto pakeičiamumo galimybės, reikia nustatyti atsižvelgiant ir į paklausos, ir į pasiūlos perspektyvas, prieš darant išvadą, kad jis jau nėra esamos rinkos dalis. Naujų mažmeninių paslaugų atsiradimas gali lemti naujos išvestinės didmeninės rinkos susiformavimą taip, kad tokios mažmeninės paslaugos negalėtų būti teikiamos naudojantis esamais didmenos produktais.

(8)

Kalbant apie patekimo į rinką kliūtis – šioje rekomendacijoje svarbios dviejų rūšių kliūtys: struktūrinės kliūtys ir teisinės arba reguliuojamojo pobūdžio kliūtys.

(9)

Struktūrinės kliūtys, trukdančios patekti į rinką, atsiranda dėl pradinių išlaidų ar paklausos sąlygų, kurios sukuria nevienodas sąlygas esamiems ir naujiems dalyviams, ir kliudo arba neleidžia pastariesiems patekti į rinką. Pavyzdžiui, didelės struktūrinės kliūtys gali būti tada, kai rinkai būdingas absoliučių sąnaudų pranašumas, didelė masto ekonomija ir (arba) aprėpties ekonomija, pajėgumų apribojimas ir didelės neatsiperkančios išlaidos. Šiuo metu tokios kliūtys vis dar yra vietos prieigos tinklų įrengimui ir (arba) suteikimui fiksuotose vietose. Panaši struktūrinė kliūtis gali atsirasti ir tada, kai paslaugai teikti būtina tinklo sudedamoji dalis, kurios techniškai negalima dubliuoti arba galima dubliuoti tik tokia kaina, kuri konkurentams yra nenaudinga.

(10)

Teisinės arba reguliuojamojo pobūdžio kliūtys pagrįstos ne ekonominėmis sąlygomis, o atsiranda dėl teisės aktų, administracinių ar kitų valstybės priemonių, kurios turi tiesioginį poveikį patekimo į rinką sąlygoms ir (arba) operatorių padėčiai atitinkamoje rinkoje. Kaip pavyzdį galima paminėti teisines arba reguliuojamojo pobūdžio kliūtis, neleidžiančias patekti į rinką, nes yra apribotas įmonių, turinčių prieigą prie atitinkamoms paslaugoms teikti reikalingo spektro, skaičius. Kiti teisinių arba reguliuojamojo pobūdžio kliūčių pavyzdžiai – kainų kontrolė ar kitos su kainomis susijusios įmonėms taikomos priemonės, turinčios įtakos ne tik patekimui į rinką, bet ir įmonių padėčiai rinkoje. Teisinės arba reguliuojamojo pobūdžio kliūtys, kurias galima pašalinti per apibrėžtą laikotarpį, paprastai neturėtų būti laikomos ekonominėmis patekimo į rinką kliūtimis, atitinkančiomis pirmąjį kriterijų.

(11)

Patekimo į rinką kliūtys gali būti ir ne tokios svarbios naujovėmis grindžiamose rinkose, kuriose vyksta nuolatinė technologinė pažanga. Tokiose rinkose konkurenciją dažnai varžo galimų, rinkoje dar nedalyvaujančių konkurentų diegiamų naujovių keliama grėsmė. Tokiose naujovėmis grindžiamose rinkose tarp įmonių, kurios esamoje „statiškoje“ rinkoje nebūtinai yra konkurentės, gali egzistuoti dinamiška ar ilgalaikė konkurencija. Šioje rekomendacijoje nenurodomos rinkos, kuriose nenumatoma artimiausioje ateityje išliksiant patekimo į rinką kliūčių. Vertinant tikimybę, kad patekimo į rinką kliūtys išliks, jei nebus reguliavimo, būtina išnagrinėti tai, ar pramonėje dažnai ir sėkmingai buvo patenkama į rinką ir ar taip bus ateityje, ar tikėtina, kad patekti į rinką bus galima pakankamai tiesiogiai ir užtikrintai, kad būtų apribota įtaka rinkoje. Patekimo į rinką kliūčių reikšmė priklausys, inter alia, nuo minimalaus tikrojo gaunamos naudos masto ir neatsiperkančių išlaidų.

(12)

Net jei rinkai būdingos didelės patekimo į ją kliūtys, kiti struktūriniai veiksniai toje rinkoje gali rodyti, kad rinkoje per atitinkamą laikotarpį atsiras veiksminga konkurencija. Pavyzdžiui, rinkos dinamiką gali paskatinti technologijų plėtra arba produktų ir rinkų konvergencija, o dėl to skirtingose rinkose veikiantys subjektai tarpusavyje gali pradėti taikyti konkurencinius suvaržymus. Taip gali būti ir rinkose, kuriose yra ribotas, bet pakankamas įmonių, turinčių skirtingą sąnaudų struktūrą, skaičius ir lanksti kainų atžvilgiu pasiūla. Be to, rinkoje, kuri paprastai leistų konkuruojančioms įmonėms labai greitai padidinti gamybą reaguojant į bet kokį kainų padidėjimą, gali atsirasti perteklinių pajėgumų. Laikui bėgant tokiose rinkose įmonėms priklausančios rinkos dalys gali keistis ir (arba) gali pradėti mažėti kainos. Ten, kur rinkos dinamika sparčiai kinta, reikėtų atidžiai pasirinkti atitinkamą laikotarpį, kad būtų galima atspindėti susijusius rinkos pokyčius.

(13)

Sprendimas įvardyti rinką, kurioje pateisinama taikyti ex ante reguliavimą, taip pat turėtų priklausyti nuo to, ar konkurencijos teisės pakanka, kad būtų nustatytas rinkos nepakankamumas, nustatomas tada, kai įvykdomi pirmieji du kriterijai. Tikėtina, kad intervencinių konkurencijos teisės priemonių nepakaks, jei intervencijos priemonės, skirtos atitaisyti rinkos nepakankamumui, vykdymo reikalavimai būtų dideli arba jei intervencinių priemonių reikėtų imtis neišvengiamai dažnai ir (arba) reikiamu laiku.

(14)

Trijų kriterijų taikymas turėtų apriboti rinkų, kurioms gali būti nustatomi ex ante reguliavimo įpareigojimai elektroninių ryšių sektoriuje, skaičių ir taip būtų prisidėta prie reglamentavimo sistemos tikslo laipsniškai sumažinti konkrečiam sektoriui taikomų ex ante taisyklių skaičių plėtojantis rinkoje konkurencijai. Šie kriterijai turėtų būti taikomi kaip suvestiniai, kad bent vieno iš jų neįvykdymas reikštų, jog rinka neturėtų būti įvardyta kaip tokia, kuriai galima taikyti ex ante reguliavimą.

(15)

Reguliavimo kontrolė mažmeninėms paslaugoms turėtų būti taikoma tik tada, kai nacionalinės reguliavimo institucijos mano, kad atitinkamos didmeninės priemonės, priemonės, skirtos operatoriaus pasirinkimui arba išankstiniam jo pasirinkimui trukdytų užtikrinti veiksmingą konkurenciją ir visuomeninius interesus. Taikydamos intervencines priemones didmeniniu lygmeniu, įskaitant poveikio priemones, kurios gali turėti įtakos mažmeninėms rinkoms, valstybės narės gali užtikrinti, kad įprastiems konkurencijos procesams būtų atvira kuo didesnė vertės grandinės dalis ir taip galutiniai naudotojai gautų geriausius rezultatus. Todėl šioje rekomendacijoje daugiausia įvardijamos didmeninės rinkos, kurių tinkamu reguliavimu siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad nėra veiksmingos konkurencijos, akivaizdžios galutinių naudotojų rinkose. Jei kuri nors nacionalinė reguliavimo institucija įrodytų, kad intervencinės priemonės didmeniniu lygiu buvo neveiksmingos, atitinkamai mažmeninei rinkai gali būti taikomas ex ante reguliavimas, jeigu tik yra įvykdyti trys minėti kriterijai.

(16)

Šioje rekomendacijoje rinkų nustatymo procesas neturi poveikio toms rinkoms, kurias pagal konkurencijos teisę galima apibrėžti atskirais atvejais. Be to, ex ante reguliavimo mastas neriboja veiklos, kuri gali būti analizuojama pagal konkurencijos teisę, masto.

(17)

Priede išvardytos rinkos buvo nustatytos taikant visus tris suvestinius kriterijus. Tų rinkų, kurios nėra išvardytos šioje rekomendacijoje, atveju nacionalinės reguliavimo institucijos, analizuodamos atitinkamą rinką, turėtų taikyti trijų kriterijų testą. Rinkų, išvardytų 2003 m. vasario 11 d. rekomendacijos 2003/311/EB priede, atveju nacionalinėms reguliavimo institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai taikyti trijų kriterijų testą siekiant įvertinti, ar pagal nacionalines aplinkybes rinkai vis dar gali būti taikomas ex ante reguliavimas. Šioje rekomendacijoje nurodytų rinkų atveju nacionalinė reguliavimo institucija gali nuspręsti neanalizuoti rinkos, jei atlikusi analizę nustatytų, kad konkrečioje situacijoje rinka neatitinka trijų kriterijų. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti rinkas, kurios skiriasi nuo nurodytų šioje rekomendacijoje, jei tik jų veiksmai atitiks Direktyvos 2002/21/EB 7 straipsnio nuostatas. Nepranešus apie priemonės, kuri turi poveikio valstybių narių tarpusavio prekybai, projektą kaip nurodyta Direktyvos 2002/21/EB 38 konstatuojamojoje dalyje, gali būti pradėtas procesas dėl pažeidimo. Kitos, šioje rekomendacijoje nenurodytos rinkos, turėtų būti apibrėžiamos pagal konkurencijos principus, nustatytus Komisijos pranešime dėl atitinkamos rinkos apibrėžimo Bendrijos konkurencijos teisėje (4), ir turi atitikti Komisijos rinkos analizės bei didelės įtakos rinkoje vertinimo gaires (5); kartu turi būti įvykdyti ir trys pirmiau aprašyti kriterijai.

(18)

Tai, kad šioje rekomendacijoje nurodytos tos produktų ir paslaugų rinkos, kuriose gali būti pagrįsta taikyti ex ante reguliavimą, nereiškia, kad reguliavimas visada pateisinamas, ar kad toms rinkoms bus skirti specialiose direktyvose nurodyti reguliavimo įpareigojimai. Visų pirma reguliavimas negali būti taikomas arba jo turi būti atsisakyta, jeigu ir be reguliavimo tose rinkose yra veiksminga konkurencija, t. t. jei nė vienas operatorius neturi didelės įtakos rinkoje Direktyvos 2002/21/EB 14 straipsnio prasme. Reguliavimo įpareigojimai turi būti tinkami ir pagrįsti nustatytos problemos pobūdžiu, proporcingi ir pateisinami atsižvelgiant į Direktyvos 2002/21/EB nustatytus tikslus, visų pirma – maksimaliai padidinti naudotojams teikiamą naudą, užtikrinti, kad konkurencija nebūtų iškreipta arba ribojama, skatinti našias investicijas į infrastruktūrą ir skatinti naujoves, taip pat veiksmingą radijo dažnių ir numeracijos išteklių naudojimą.

(19)

Dėl šios rekomendacijos vyko viešosios konsultacijos ir buvo konsultuojamasi su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis ir nacionalinėmis konkurencijos institucijomis,