13.7.2007   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 183/46

(1)

2004 m. gegužės 5 d. raštu (užregistruota 2004 m. gegužės 19 d.) Portugalija pranešė Komisijai apie ketinimą teikti pagalbą ORFAMA, Organização Fabril de Malhas S.A. (toliau – ORFAMA), siekdama padėti finansuoti šios bendrovės investicijas Lenkijoje. Komisija 2004 m. liepos 15 d. raštu paprašė pateikti papildomos informacijos, į kurį Portugalija atsakė 2004 m. rugsėjo 30 d. raštu (užregistruota 2004 m. spalio 5 d.).

(2)

Komisija 2004 m. gruodžio 6 d. raštu informavo Portugaliją apie sprendimą pradėti EB sutarties 88 straipsnio 2 dalyje numatytą procedūrą dėl pagalbos.

(3)

Portugalijos valdžios institucijos 2005 m. vasario 4 d. raštu (užregistruota 2005 m. vasario 9 d.) pateikė pastabas pagal minėtą procedūrą.

(4)

Komisijos sprendimas pradėti procedūrą buvo paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2). Komisija paprašė suinteresuotąsias šalis pateikti savo pastabas. Jokių pastabų nebuvo gauta.

(5)

Bendrovė ORFAMA yra trikotažo gaminių gamintoja, įsikūrusi Bragos regione, kuriam taikomas EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies a punktas. 1970 m. įsteigtoje bendrovėje dirba 655 darbuotojai, o jos metinė apyvarta siekia 25 mln. EUR. Jai priklauso 45 % kito drabužių gamintojo Marrantex akcijų. Pagrindinę savo produkcijos dalį įmonė parduoda Europos Sąjungoje (50 %), Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kanadoje (38 %) bei Japonijoje (5 %) (3).

(6)

Vykdant projektą, įsigyjamos tekstilės įmonės Archimode SP ir Wartatex SP, įsikūrusios Lodzėje, Lenkijoje. Abi bendrovės veikia drabužių siuvimo srityje.

(7)

ORFAMA pradėjo bendradarbiauti su Lenkijos įmonėmis 1995 m., šioms bendrovėms veikiant kaip subrangovėms, o jų gaminama produkcija sudarė apie 30 % ORFAMA apyvartos. Vėliau pastaroji bendrovė nutarė įsigyti abi šias Lenkijos bendroves, siekdama sustiprinti savo pozicijas Lenkijoje ir Rytų Europos rinkose.

(8)

Portugalijos valdžios institucijos pažymėjo, kad bendrovė ORFAMA išlaikys šiuo metu turimus pajėgumus Portugalijoje, neperkeldama savo veiklos į Lenkiją. Projektu siekiama padidinti gamybos apimtis ir atlaisvinti pajėgumus Portugalijoje, siekiant gaminti didesnės pridėtinės vertės gaminius ir patekti į Vokietijos ir Rytų Europos rinkas.

(9)

Portugalijos valdžios institucijos manė, kad projektas padės sustiprinti Europos Sąjungos tekstilės pramonės konkurencingumą, nes ir ORFAMA, ir Lenkijos įmonės susiduria su didėjančia Azijos šalių, ypač Kinijos įmonių konkurencija. Projektas buvo įgyvendintas 1999 m. gruodžio mėn.

(10)

Investicijos abiems įmonėms įsigyti – 9 217 516 EUR; visa suma paskirstoma tokiu santykiu: 8 900 205 EUR įmonei Archimode ir 317 311 EUR įmonei Wartatex. 97 % investicijų ORFAMA finansavo iš banko paskolų, o likusią dalį – iš nuosavų išteklių.

(11)

Portugalija ketina suteikti bendrovei ORFAMA 921 752 EUR mokesčių nuolaidą, kuri sudaro 10 % minėto projekto bendros, reikalavimus atitinkančių investicijų sąnaudų, sumos.

(12)

Apie priemonę buvo pranešta pagal Portugalijos schemą, kurios tikslas – skatinti ūkio subjektų modernizavimą ir tarptautinę veiklą (4). Pagal šią schemą reikalaujama, kad apie pagalbą, skiriamą didžiosioms įmonėms, būtų pranešama atskirai.

(13)

Portugalijos valdžios institucijos paaiškino, kad paraiška gauti pagalbą buvo pateikta 2000 m. kovo 31 d. Projektas buvo baigtas įgyvendinti truputį anksčiau dėl strateginių priežasčių, remiantis prielaida, kad jis atitiks reikalavimus pagalbai gauti pagal galiojusius Portugalijos teisės aktus. Portugalijos valdžios institucijos dėl vidaus delsimo apie pagalbą pranešė tik 2004 m. sausio mėn.

(14)

Komisija sprendime pradėti procedūrą dėl šio atvejo nurodė, kad priemonę vertins, atsižvelgdama į išimtį, numatytą EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, kad nustatytų, ar pagalba skirta tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti ir netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendrajam interesui.

(15)

Komisija taip pat patvirtino, kad vertins priemonę pagal kriterijus, paprastai taikomus vertinant pagalbą, teikiamą didžiosioms bendrovėms, vykdančioms tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus, atsižvelgdama į šio atvejo panašumą į kitus pagalbos investicijoms už ES ribų atvejus. Taigi, apie priemonę buvo pranešta pagal Portugalijoje galiojančią schemą, skirtą skatinti tarptautinę Portugalijos bendrovių veiklą. Be to, projekto įgyvendinimo ir prašymo gauti pagalbą pateikimo metu Lenkija dar nebuvo Europos Sąjungos narė. Todėl investicijos atitiko reikalavimus, keliamus tiesioginėms užsienio investicijoms pagal atitinkamą Portugalijoje galiojusią pagalbos teikimo schemą.

(16)

Tokiais atvejais priemonės privalumus Komisija paprastai vertina pagal jos poveikį tarptautiniam šios Europos Sąjungos pramonės šakos konkurencingumui, atsižvelgdama į galimą neigiamą poveikį Bendrijai, pvz., perkėlimo pavojų ir galimą neigiamą poveikį užimtumui. Komisija taip pat vertina pagalbos būtinumą pagal riziką, susijusią su projektais šiose šalyse, ir įmonės trūkumus, pvz., būdingus MVĮ. Kitas kriterijus susijęs su galimu teigiamu poveikiu regionui. Pagaliau, Komisija atmeta bet kokią pagalbą su eksportu susijusiai veiklai remti.

(17)

Komisija pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog investuojama Europos Sąjungos valstybėje narėje, pagalbos poveikis bendrajai rinkai tikriausiai bus daug didesnis, nei teikiant pagalbą projektui trečiojoje šalyje.

(18)

Komisija taip pat išreiškė abejones dėl to, koks poveikis bus daromas užimtumui ir kitiems veiksniams regionuose arba susijusiose pramonės šakose abiejose valstybėse narėse ir, ar Lenkija nesuteikė pagalbos tam pačiam projektui.

(19)

Taip pat esama abejonių, ar pagalba yra būtina ir (arba) ar ji paskatino pagalbos gavėją investuoti, nes projektas jau buvo įgyvendintas prieš bendrovei ORFAMA teikiant paraišką gauti valstybės pagalbą. Pagaliau, Komisija taip pat išreiškė abejonių dėl to, ar projektas gali būti vertinamas kaip „pradinės investicijos“ pagal Bendrijos nacionalinių regioninės pagalbos teikimo gairių (5) nuostatas. Komisija paprašė Portugaliją pateikti pastabas ir visą papildomą informaciją, padėsiančią įvertinti šią bylą.

(20)

Portugalijos valdžios institucijos pareiškė, kad investicijos vykdomos Europos Sąjungoje ir kad jos padės stiprinti ekonominius ryšius su Rytų Europos rinkomis. Portugalijos valdžios institucijos nurodė, kad bendrovės ORFAMA, Archimode ir Wartatex įsikūrusios regionuose, kuriuose yra didelis nedarbo lygis. Tekstilės pramonės sektoriui Lenkijoje tenka 331 000, o Portugalijoje – 95 446 darbo vietų. Portugalijoje nedarbo lygis šiame sektoriuje nuo 2000 iki 2003 m. sumažėjo 15 %. Portugalija teigė, kad bendrovės ORFAMA investicijos padėjo išsaugoti užimtumą ir kilmės, ir priimančioje šalyse bei turėjo teigiamą poveikį šiems regionams.

(21)

Portugalijos valdžios institucijos mano, kad pagalbos būtinybę patvirtina faktas, kad tai pirmasis bendrovės ORFAMA tiesioginių užsienio investicijų projektas, kuriam reikia didelių finansinių išlaidų (9 217 516 EUR, iš kurių 8 978 362 EUR yra banko paskolos, o likusioji dalis – nuosavi bendrovės ištekliai). Pagalba bendrovei ORFAMA iš dalies kompensuotų šias išlaidas.

(22)

Projekto tikslas, be kita ko, modernizuoti Lenkijos įmonių gamybą ir informacines technologijas, kad padidėtų produktyvumas, pagerėtų gaminių kokybė ir energijos vartojimas. Bendrovė ketino keisti gamybos įrangą. Portugalijos valdžios institucijų nuomone, projektas taip pat padėjo skatinti ekonominės veiklos rūšies plėtrą pagal EB sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkto nuostatas.

(23)

Galiausiai Portugalija pareiškė, kad pagalba nedarė neigiamos įtakos valstybių narių tarpusavio prekybai. Šios investicijos tik sustiprino jau esamus prekybinius ryšius, pereinant nuo subrangos prie nuosavybės režimo. Siekdamos pagrįsti šį teiginį, Portugalijos valdžios institucijos pateikė statistinius duomenis, kurie rodo, kad nuo 1999 m. (investicijų įgyvendinimo metai) iki 2003 m. bendrovės ORFAMA pardavimo apimtys Lenkijoje buvo pastovios. Tuo pačiu laikotarpiu bendros ORFAMA pardavimo ES apimtys sumažėjo.

(24)

Šiuo laikotarpiu taip pat sumažėjo šios rūšies Lenkijoje gaminamų gaminių eksporto į ES apimtys.

(25)

Trečiosios šalys pastabų nepateikė.

(26)

Pagal EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostatas, „valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su bendrąja rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai“.

(27)

2004 m. gruodžio 6 d. sprendime Komisija nurodė, kad pagalbai taikomos EB sutarties 87 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl šių priežasčių: priemonė, apie kurią buvo pranešta ir kuria buvo remiamos bendrovės ORFAMA vykdomos investicijos Lenkijoje, palaiko tam tikrą įmonę arba tam tikrų prekių gamybą; šioje šakoje, t. y. ES tekstilės pramonės šakoje, kurioje pagalba gali iškraipyti konkurenciją ES, yra vykdoma didelės apimties prekyba; pagalba skiriama iš valstybės išteklių. Portugalijos valdžios institucijos neužginčijo šių išvadų, todėl jos patvirtinamos.

(28)

Komisija nurodė, kad įvertins, ar pagalba gali būti suderinama su EB sutartimi, remiantis išimtimi, numatyta EB steigimo sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punkte, pagal kurią leidžiama teikti „pagalbą, skirtą tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtrai skatinti“, jei ji netrikdo prekybos sąlygų taip, kad prieštarautų bendram interesui. Todėl Komisija turi įvertinti, ar pagalba skatins trikotažo gaminių gamybos plėtrą ir (arba) kitas ekonominės veiklos rūšis Europos Sąjungoje, netrikdydama valstybių narių tarpusavio prekybos.

(29)

Komisija sprendime pradėti procedūrą taip pat pažymėjo, kad atsižvelgs į tam tikrus kriterijus, taikytus ankstesnėse bylose dėl pagalbos, teikiamos didžiosioms bendrovėms, vykdančioms tiesioginių užsienio investicijų projektus (žr. 16 konstatuojamąją dalį), ir skirtus kurti pusiausvyrą tarp priemonės teikiamos naudos gerinant tarptautinį šios ES pramonės šakos konkurencingumą (pvz., ar pagalba būtina atsižvelgiant į riziką, susijusią su projektais šalyje, kurioje vykdomos investicijos) ir galimo neigiamo priemonės poveikio ES rinkai.

(30)

Remiantis bendruoju principu, nustatytu valstybės pagalbos teikimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, turi būti įrodyta, kad pagalba leidžia pagalbos gavėjui vykdyti papildomą veiklą, kuri būtų neįmanoma, jeigu pagalba nebūtų suteikta. Kitaip pagalba tik iškreipia konkurenciją, nedarydama jokio teigiamo atsveriančio poveikio.

(31)

Dar sprendime pradėti procedūrą Komisija abejojo, ar pagalba minėtoms bendrovės ORFAMA investicijoms vykdyti buvo būtina.

(32)

Remiantis turima informacija, bendrovė ORFAMA yra gamintojas, gerai įsitvirtinęs ES rinkoje ir gaminantis gaminius, parduodamus su kitais žinomais prekių ženklais ir nuosavu prekių ženklu. Portugalijos valdžios institucijos pareiškė, kad tai buvo pirmasis ORFAMA tiesioginių užsienio investicijų projektas ir kad šis projektas susijęs su rizika, kurią lemia Lenkijos rinkos struktūros ir konjunktūros ypatumai (būtent su faktu, kad Lenkija vykdė derybas dėl stojimo į ES) bei pačios bendrovės kilmės šalies ekonomikos struktūriniai veiksniai. Tačiau Portugalija tiksliai nenurodė šių rizikos veiksnių.

(33)

Portugalijos valdžios institucijos manė, kad pagalbą galima pagrįsti faktu, kad tai – pirmasis bendrovės ORFAMA tiesioginių užsienio investicijų projektas. Tačiau Komisija pabrėžė, kad ORFAMA verslo ryšiai su Archimode ir Wartatex buvo užmegzti devintojo dešimtmečio pradžioje, t. y. kai ORFAMA pradėjo drabužių gamybą šiose bendrovėse subrangos pagrindu. 1995 m. šių dviejų Lenkijos bendrovių produkcija jau sudarė apie 30 % bendrovės ORFAMA apyvartos. Todėl, prieš pradėdama įgyvendinti projektą, ORFAMA jau buvo susipažinusi su šių įmonių veikla ir turėjo veiklos patirties ir Lenkijos, ir tarptautinėse rinkose. Iš tiesų pagalbos gavėjas iš dalies jau buvo pasiekęs tikslą plėsti gamybą ir patekti į Lenkijos ir kaimynines rinkas dar prieš įsigydamas šias bendroves ir prašydamas pagalbos. Atrodo, kad Portugalija patvirtino šį vertinimą pranešime teigdama, kad bendrovės ORFAMA sprendimą investuoti Lenkijoje iš dalies lėmė pagalbos gavėjo jau turėtos žinios apie Lenkijos rinką ir jos įsigytas bendroves – tai mažina su investicijomis susijusią riziką. Todėl Komisija mano, kad šios investicijos iš esmės buvo finansinė operacija, kuria buvo įsigytos minėtos Lenkijos bendrovės, jau esamų verslo ryšių aplinkoje, o ne svarbios pirmosios užsienio investicijos (6).

(34)

Komisija taip pat pabrėžia faktą, kad bendrovė ORFAMA paprašė pagalbos tik baigusi įgyvendinti projektą, o tai neatitinka „skatinamojo poveikio“, paprastai reikalaujamo pagal Bendrijos nacionalines regioninės pagalbos teikimo gaires (7). Be to, Komisija nustatė, kad ORFAMA akivaizdžiai galėjo finansuoti investicijas iš nuosavų išteklių ir banko paskolų, kurios buvo gautos dar prieš bendrovei prašant pagalbos.

(35)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Portugalija neįrodė, kad pasiūlyta pagalba yra būtina siekiant kompensuoti tam tikrą riziką, susijusią su projektu.

(36)

Ankstesnėse bylose Komisija tvirtino, kad pagalba tiesioginėms užsienio investicijoms tikriausiai sustiprins bendrą finansinę ir strateginę pagalbos gavėjo padėtį, taip darydama įtaką jo pozicijai konkurentų atžvilgiu ES rinkoje (8).

(37)

Portugalija pabrėžė, kad investicijų tikslas yra leisti bendrovei ORFAMA plėsti gamybą, kuri pasiekė maksimalų pajėgumą Portugalijoje, ir didinti produktyvumą mažinant sąnaudas ir naudojant kvalifikuotą ir jaunesnę darbo jėgą Lenkijoje. Tačiau, Portugalijos valdžios institucijų nuomone, dėl importo didėjančios konkurencijos sąlygomis šis projektas taip pat padės stiprinti šią europinę pramonės šaką: padidins ES pagamintų gaminių pasiūlą ir skatins ES prekių ženklus. Portugalijai svarbu teikti pagalbą tokioms bendrovėms kaip ORFAMA (o netiesiogiai ir bendrovėms Archimode bei Wartatex), siekiant užtikrinti Europos Sąjungos tekstilės pramonės konkurencingumą ES rinkoje ir tarptautinėse rinkose.

(38)

Tačiau Komisija pabrėžia, kad šios investicijos buvo vykdomos šalyje (Lenkijoje), kuri šiuo metu yra ES valstybė narė. Pagalba darytų poveikį (tekstilės) pramonės šakai, kuri šiuo metu patiria didelį spaudimą dėl 2005 m. sausio mėn. liberalizuoto importo. Kitos ES bendrovės gali būti suinteresuotos reorganizuoti savo veiklą panašiai, kaip tai padarė ORFAMA, ir šiuo požiūriu pagalba bendrovei ORFAMA suteiktų pranašumą tokios pagalbos negavusių bendrovių atžvilgiu.

(39)

Portugalija taip pat pabrėžė, kad pagalba skatins užimtumą ir Portugalijos, ir Lenkijos regionuose (atitinkamai Bragoje ir Lodzėje), kuriuose yra didelis nedarbo lygis (žr. 20 punktą), tačiau tiksliai nenurodė, kaip pagalba galėtų daryti poveikį užimtumui šiuose regionuose.

(40)

Galiausiai Komisija mano, kad net jeigu ORFAMA investicijos turėtų teigiamą poveikį šiems regionams (tai nebuvo įrodyta), jis iš esmės neturėtų būti siejamas su pagalba, nes, kaip buvo paaiškinta anksčiau, pagalba neturėjo skatinamojo poveikio, nes projektas buvo įgyvendintas prieš bendrovei ORFAMA prašant pagalbos, ir ji nebuvo būtina investicijoms vykdyti.

(41)

Vertindama pagalbos suderinamumą, Komisija kruopščiai vertina teigiamo ir neigiamo pagalbos poveikio pusiausvyrą ir nustato, ar teigiamas jos poveikis Bendrijai atsveria neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai bendrojoje rinkoje. Komisija, remdamasi pateikta informacija, nėra įsitikinusi, kad bendrovei ORFAMA teikiama pagalba investicijoms Lenkijoje įgyvendinti padėtų gerinti šios Europos pramonės šakos konkurencingumą arba turėtų teigiamą poveikį šiems regionams. Priešingai, pagalba tikriausiai sustiprintų pagalbos gavėjo padėtį jo konkurentų, negavusių tokios pagalbos, atžvilgiu rinkoje, kuriai būdinga intensyvi konkurencija ir prekyba. Todėl Komisija mano, kad pagalba nedaro teigiamo poveikio Bendrijai, kuris atsvertų neigiamą poveikį konkurencijai ir prekybai bendrojoje rinkoje.

(42)

Todėl Komisija daro išvadą, kad Portugalijos valdžios institucijos neįrodė, jog bendrovei ORFAMA būtina pagalba šioms investicijoms įgyvendinti. Todėl pagalba turės tik trikdomąjį poveikį konkurencijai bendrojoje rinkoje ir nepadės šiam pagalbos gavėjui plėtoti papildomos ekonominės veiklos rūšies. Todėl ši pagalba neskatina tam tikros ekonominės veiklos rūšių plėtros pagal EB steigimo sutarties 87 straipsnio 3 dalies c punktą, netrikdydama prekybos sąlygų taip, kad neprieštarautų bendrajam interesui, todėl yra nesuderinama su bendrąją rinka,