31.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/11

(1)

2005 m. birželio 2 d. Komisija paskelbė pranešimą (2), inicijuojantį antidempingo procedūrą dėl tam tikrų Korėjos Respublikos kilmės dvejų durų šaldytuvų importo. 2006 m. kovo 1 d. Komisija Reglamentu (EB) Nr. 355/2006 (3) (toliau – laikinasis reglamentas) tam pačiam produktui nustatė laikinąjį antidempingo muitą.

(2)

Atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo nuspręsta nustatyti laikinąsias antidempingo priemones, kelios suinteresuotosios šalys raštu pateikė savo pastabas dėl negalutinių išvadų. Visoms šalims, kurios prašė būti išklausytos, tokia galimybė buvo suteikta.

(3)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo būtina galutinėms išvadoms padaryti.

(4)

Visoms šalims buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu buvo ketinama rekomenduoti nustatyti galutinį antidempingo muitą Korėjos Respublikos kilmės tam tikrų dvejų durų šaldytuvų importui ir sumų, gaunamų taikant laikinąjį muitą, galutinį surinkimą. Šalims taip pat buvo suteikta laiko, per kurį jos, atskleidus pagrindinius faktus ir aplinkybes, kurių pagrindu yra nustatomos galutinės priemonės, galėjo pareikšti savo pastabas.

(5)

Į žodžiu ir raštu pateiktas suinteresuotųjų šalių pastabas buvo atsižvelgta, ir galutinės išvados tam tikrais atvejais buvo atitinkamai pakeistos.

(6)

Tas pats eksportuojantis gamintojas, nurodytas laikinojo reglamento 11 ir 12 konstatuojamosiose dalyse, pakartojo ir išplėtojo savo argumentus dėl produkto apibrėžimo.

(7)

Visų pirma šis eksportuotojas tvirtino, kad produkto apibrėžimas turėjo apimti visus didelės talpos kombinuotus šaldytuvus-šaldiklius (KŠŠ), kurių talpa didesnė negu 400 litrų, kadangi šių šaldytuvų skirstymas į segmentus būtų nesuderinamas su ankstesne Bendrijos institucijų praktika, taip pat būtų neatsižvelgiama į kitų suinteresuotųjų šalių įrodymus ir į tikrąją padėtį rinkoje (i) tvirtinimas).

(8)

Šis eksportuotojas taip pat teigė, kad jeigu i) tvirtinimas būtų atmestas, tuomet atliekant bet kokį KŠŠ rinkos skirstymą į segmentus trejų durų modeliai (kaip apibūdinta laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje) neturėtų būti įtraukiami į aptariamo produkto apibrėžimą. Šis eksportuotojas iš esmės teigė, kad šiuo atveju svarbios ne susijusių modelių išorinės savybės (ypač durys), o vidinė sandara. Visų pirma eksportuotojas manė, kad šviežio maisto ir šaldiklio skyrių išdėstymas yra esminė skiriamoji dvejų durų šaldytuvo savybė (ii) tvirtinimas).

(9)

Apibrėžiant aptariamą produktą Bendrijos institucijose yra nusistovėjusi tvarka pirmiausia apsvarstyti šio produkto pagrindines fizines ir technines savybes. Be to, skirtingiems produktų segmentams priskiriami modeliai paprastai laikomi tuo pačiu produktu, jeigu tarp atskirų segmentų nėra aiškių skiriamųjų ribų.

(10)

Atidžiai išnagrinėjus visų su šiuo tyrimu susijusių suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas, atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad KŠŠ rinka yra tradiciškai suskirstyta į tris segmentus: šaldytuvų su apačioje esančiu šaldikliu segmentas (t.y. šviežio maisto skyrius virš šaldiklio skyriaus), šaldytuvų su viršuje esančiu šaldikliu segmentas (t.y. šaldiklio skyrius virš šviežio maisto skyriaus) ir dvejų durų šaldytuvų segmentas (t. y. dvi šalia esančios dviejų šalia esančių skyrių durys). Toks rinkos susiskirstymas į tris atskirus segmentus yra neabejotinas, jį žino visi šio verslo subjektai. Jį pripažino net minėtas eksportuotojas savo keliose pastabose. Be to, tvirtinimas, pagrįstas „kitų suinteresuotųjų šalių įrodymais“, iš tiesų rodo, kad minėtas eksportuotojas pasirinko tik tam tikrus buitinės technikos gamintojo, kuris pritaria priemonėms, bet negamina panašaus produkto (žr. laikinojo reglamento 10 ir 104 konstatuojamąsias dalis) pateiktų pastabų fragmentus. Pateiktose pastabose buitinės technikos gamintojas nurodo, kad dėl importo dempingo kaina jis susidūrė su netiesioginiu neigiamu poveikiu nepanašių produktų pardavimui Bendrijoje. Tačiau tai, kad minėtas gamintojas tariamai patyrė tokį netiesioginį poveikį, nėra įtikinamas įrodymas, kad visus didelės talpos KŠŠ, kurių talpa yra didesnė nei 400 litrų, reikėtų laikyti aptariamu produktu, neatsižvelgiant į segmentus, kuriems jie priklauso, kaip apibūdinta pirmiau. Iš tiesų buvo nustatyta, kad pagrindinės šių dviejų produktų technologinės ir fizinės savybės yra visiškai skirtingos.

(11)

Todėl laikoma, kad yra aiški trijų visą KŠŠ rinką sudarančių segmentų skiriamoji riba. Daroma išvada, kad nėra pagrindo išplėsti aptariamo produkto apibrėžimą, siekiant į jį įtraukti visus KŠŠ, kaip prašo susijęs eksportuotojas. Todėl i) tvirtinimas atmetamas.

(12)

ii) tvirtinimu tas pats eksportuotojas siekia, kad į aptariamo produkto apibrėžimą nebūtų įtraukiamas konkretus KŠŠ modelis (toliau – trejų durų modelis), kuris jau buvo apibūdintas laikinojo reglamento 12 konstatuojamojoje dalyje.

(13)

Pačioje šio tyrimo pradžioje Komisija apibūdino produkto apibrėžimą, remdamasi išorės savybėmis, kaip antai ne mažiau kaip dvi atskiros viena šalia kitos esančios varstomosios durys. Atsižvelgiant į produkto fizines savybes ir vartotojų suvokimą toks požiūris buvo laikomas tinkamu. Kalbant apie fizines savybes, greičiausiai pastebima savybe buvo laikomos dvi viena šalia kitos esančios varstomosios durys. Nustatant vartotojų suvokimo lygį, pagrindiniu dalyku buvo tai, kad pats pareiškėjas kelis kartus reklamavo ir pardavinėjo trejų durų modelį kaip dvejų durų šaldytuvą. Komisija buvo informuota, kad tipiškame dvejų durų šaldytuve vidiniai skyriai buvo išdėstyti skirtingai nei trejų durų modelyje, tačiau šis skirtumas nebuvo laikomas įtikinamu, kad trejų durų šaldytuvai būtų išbraukti iš produkto apibrėžimo, nes šiuo atžvilgiu nebuvo pateikta įtikinamų įrodymų. Remdamasi tuo metu turėta informacija Komisija laikinojo reglamento 14 konstatuojamojoje dalyje nurodė, kad „nėra bendrai vartojamo dvejų durų šaldytuvų apibrėžimo“.

(14)

Nustačius laikinąsias priemones šis klausimas toliau buvo nagrinėjamas. Pirmiau minėtas eksportuotojas pateikė papildomų įrodymų, patvirtinančių dvejų durų šaldytuvų segmento apibrėžimą remiantis vidiniu skyrių išdėstymu, o ne durų pozicija. Paskelbus galutines išvadas ir atsižvelgiant į to paties eksportuotojo vėliau pateiktus įrodymus, kai kurių geriausių tyrimų institutų ir klasifikavimo institucijų, kurių visi dvejų durų šaldytuvus klasifikuoja remdamiesi vidiniu skyrių išdėstymu, o ne durų pozicija, išreikštą nuomonę šis klausimas buvo toliau nagrinėjamas. Todėl galima daryti išvadą, kad atsižvelgus į fizines savybes trejų durų modelis negali būti laikomas dvejų durų šaldytuvų segmento dalimi, kaip nurodyta 10 konstatuojamojoje dalyje. Vartotojų suvokimo atveju pareiškėjas ir Bendrijos pramonė pateikė vartotojų apžvalgų, kuriose atitinkami požiūriai remiami ir jiems prieštaraujama. Todėl šiuo atžvilgiu negalima buvo padaryti aiškios išvados.

(15)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, turėtų būti laikoma, jog trejų durų modelis priklauso šaldytuvų su apačioje esančiu šaldikliu segmentui, o ne dvejų durų šaldytuvų segmentui. Todėl ii) tvirtinimas buvo priimtas.

(16)

Taigi buvo manoma, kad reikėtų peržiūrėti produkto apibrėžimą, kaip nustatyta laikinajame reglamente. Todėl aptariamas produktas galutinai apibrėžiamas kaip Korėjos Respublikos kilmės kombinuoti šaldytuvai-šaldikliai, kurių talpa didesnė kaip 400 litrų, su šalia vienas kito esančiais šaldiklio ir šaldytuvo skyriais, kurių klasifikacinis kodas šiuo metu yra KN ex 8418 10 20.

(17)

Kadangi nėra jokių pastabų, laikinojo reglamento 18–22 konstatuojamosios dalys, susijusios su normaliąja verte, yra patvirtinamos.

(18)

Kaip nustatyta laikinojo reglamento 23 konstatuojamojoje dalyje, per susijusius importuotojus vykdomam pardavimui Bendrijoje skirto eksporto kaina buvo apskaičiuota remiantis perpardavimo pirmam nepriklausomam pirkėjui kaina pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Tokiu būdu apskaičiuojant eksporto kainą buvo taikoma bendrovės, kuri buvo laikoma nepriklausomu aptariamo produkto importuotoju, pelno marža. Galutines išvadas atskleidus suinteresuotosioms šalims vienas eksportuojantis gamintojas pareiškė, kad pelno maržai nustatyti pasitelkta bendrovė buvo ne nesusijęs importuotojas, o pirmasis vieno su eksportuojančiu gamintoju susijusio importuotojo nepriklausomas pirkėjas. Tvirtinimas buvo atidžiai išnagrinėtas ir buvo padaryta išvada, kad aptariama bendrovė iš tikrųjų negalėjo būti laikoma nesusijusiu importuotoju. Atitinkamai buvo nuspręsta, kad eksporto kainai apskaičiuoti buvo negalima naudoti minėtos bendrovės pelno maržos. Todėl reikėjo rasti kitą šaltinį, kad būtų nustatyta pagrįsta pelno marža, kaip reikalaujama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį. Vykdant šį tyrimą nepavyko gauti jokios kitos informacijos apie nepriklausomo importuotojo pelną. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad du produktai priklauso tam pačiam buitinės technikos sektoriui ir kad aptariami Korėjos eksportuojantys gamintojai yra tie patys, buvo pagrįstai nuspręsta šiuo tikslu taikyti 5 % pelno maržą, kuri buvo taikyta antidempingo tyrime dėl mikrobangų krosnių importo (4).

(19)

Kadangi nėra jokių kitų pastabų, laikinojo reglamento 23–24 konstatuojamosios dalys, susijusios su eksporto kainos nustatymu, yra patvirtinamos.

(20)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 26 konstatuojamojoje dalyje, tais atvejais, kai eksportuojamų modelių ir vidaus rinkoje parduodamų modelių nebuvo galima tiesiogiai palyginti, ir, kiek įmanoma, siekiant nustatyti eksportuojančių gamintojų pardavimo vidaus rinkoje normaliąją vertę, buvo pakoreguotos kai kurių modelių nustatytos normaliosios vertės, kad atspindėtų vidaus rinkoje parduodamų modelių ir eksportuojamų modelių skirtingų fizinių savybių rinkos vertę, remiantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies a punktu. Du eksportuojantys gamintojai nesutiko su laikinajame etape atliktu koregavimu.

(21)

Vienas eksportuojantis gamintojas tvirtino, kad nebuvo reikalo koreguoti, kadangi net jei ir būtų buvę eksportuojamų modelių ir vidaus rinkoje parduodamų modelių, kuriuos siūlyta palyginti, fizinių savybių skirtumų, šie skirtumai neturėtų poveikio rinkos kainai. Šis tvirtinimas turėjo būti atmestas, nes nustatytų eksportuojamų modelių ir vidaus rinkoje parduodamų modelių, kuriuos buvo siūlyta palyginti, skirtumų skaičius apėmė net septynis požymius ir tarp šių skirtumų dažnai buvo svarbūs požymiai, kaip antai ledo ir vandens talpyklė, durų apdaila ir temperatūros kontrolės sistema. Todėl, vadovaujantis įprastine ekonomikos logika, tokie skirtumai turėtų turėti poveikį šių modelių rinkos vertei.

(22)

Kitas eksportuojantis gamintojas, kurio atžvilgiu, siekiant tinkamai atspindėti skirtingų fizinių savybių rinkos vertę, Komisija koregavo dėl šių skirtumų pateiktas vertes, nesutiko su Komisijos atliktu skaičiavimu. Atskleidus galutines išvadas, bendrovė nurodė keletą aspektų Komisijos požiūryje, kurie galėtų sąlygoti tokiu būdu apskaičiuotos normaliosios vertės iškraipymus, ir paprašė, kad būtų apskaičiuota eksportuojamų modelių normalioji vertė, neįtraukiant atitinkamų pardavimų vidaus rinkoje. Šis tvirtinimas buvo išnagrinėtas ir buvo nustatyta, kad Komisijai atliekant kai kuriuos bendrovės tvirtinimo dėl fizinių savybių koregavimus galėjo atsirasti normaliosios vertės iškraipymų. Todėl buvo nuspręsta šiai bendrovei apskaičiuoti normaliąją vertę tais atvejais, kai nebuvo galima tiesiogiai palyginti eksportuojamų modelių ir vidaus rinkoje parduodamų modelių pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(23)

Visi trys eksportuojantys gamintojai, prašę atlikti koregavimus pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies g punktą, nesutiko su preliminariomis išvadomis neatlikti koregavimo dėl kredito sąnaudų, neva patirtų parduodant vidaus rinkoje. Visi trys eksportuotojai įrodė, kad taikytos kredito sąlygos buvo bendrovių patvirtintos sutartimis ir vykdomos. Jie taip pat įrodė, kad sąskaitas faktūras buvo galima susieti su mokėjimais. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, buvo nustatyta, kad vidaus prekybos kreditų sąnaudos turi poveikį kainų palyginamumui, kaip reikalaujama pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje, todėl buvo nuspręsta atlikti koregavimus dėl šių išlaidų.

(24)

Vienas eksportuojantis gamintojas pareikalavo, kad apskaičiuojant dempingą būtų neatsižvelgiama į su juo susijusio importuotojo atliktą apgadintų ir (arba) sugedusių produktų pardavimą. Apie tokį pardavimą, kuris sudarė labai mažą viso bendrovės pardavimo Bendrijos rinkoje dalį, buvo pranešta atskirai ir jis buvo patvirtintas atlikus patikrinimus vietoje. Buvo pateikta įrodymų, kad šis pardavimas iš tiesų buvo susijęs su sugedusiais ar apgadintais produktais, ir kad šių produktų pirkėjai bei kainos visiškai skyrėsi nuo produktų, parduotų įprastinio pardavimo metu, pirkėjų ir kainų. Atsižvelgiant į tai, kad nebuvo palyginamų pardavimų bendrovės šalies vidaus rinkoje, nebuvo įmanoma atlikti jokio prasmingo šių pardavimų palyginimo. Todėl šis tvirtinimas buvo priimtas.

(25)

Tas pats eksportuojantis gamintojas nesutiko su Komisijos preliminariomis išvadomis atmesti pateiktas krovinių vežimo jūra išlaidas koreguojant eksporto kainą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies e punktą. Pateiktos krovinių vežimo jūra išlaidos buvo atmestos, nes jas padengė susijusios bendrovės eksportuotojas. Eksportuojantis gamintojas įrodė, kad susijusi bendrovė yra logistikos subjektas, sudarinėjantis sutartis dėl vežimo paslaugų su nepriklausomomis laivybos bendrovėmis. Taip pat buvo įrodyta, kad susijusi bendrovė pateikė sąskaitą eksportuotojui dėl faktinių krovinių vežimo išlaidų, dėl kurių minėtai bendrovei sąskaitą pateikė nepriklausomos laivybos bendrovės (kartu su pagrįstu antkainiu už paslaugas). Todėl buvo nuspręsta, kad pateiktos gabenimo jūra išlaidos gali būti laikomos patikimomis, ir apskaičiavimai buvo atitinkamai iš dalies pakeisti.

(26)

Išskyrus koregavimus, atliktus kaip nurodyta šio reglamento 22–25 konstatuojamosiose dalyse, patvirtinamos laikinojo reglamento 25–30 konstatuojamosios dalys, susijusios su normaliosios vertės ir eksporto kainų palyginimu.

(27)

Visos trys bendrovės nesutiko su metodika, kurią Komisija naudojo apskaičiuodama dempingo skirtumą. Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 31–34 konstatuojamosiose dalyse, kad apskaičiuojant dempingą būtų atspindėti dideli eksporto kainų skirtumai tarp įvairių regionų, ir kadangi normaliųjų verčių svertinio vidurkio palyginimas su eksporto kainų svertiniu vidurkiu arba atskirų eksporto sandorių palyginimas su pardavimo vidaus rinkoje sandoriais nebūtų atspindėjęs tikrojo dempingo masto, vidutinė svertinė normalioji vertė buvo palyginta su visų atskirų eksporto į Bendriją sandorių kainomis. Visų trijų eksportuojančių gamintojų atžvilgiu buvo patvirtinta, kad dideli pardavimo kainų skirtumai atskiruose regionuose iš tiesų yra, ir kad dėl priežasčių, nustatytų jau laikinojo reglamento 31–34 konstatuojamosiose dalyse, normaliosios vertės svertinio vidurkio lyginimas su visų atskirų eksporto į Bendriją sandorių kainomis buvo iš tiesų pagrįstas. Todėl eksportuojančių gamintojų tvirtinimai atmetami.

(28)

Atsižvelgiant į pirmiau išvardytus koregavimus ir ištaisius kai kurias skaičiavimo klaidas, galutinai nustatytas dempingo dydis, išreikštas CIF grynosios kainos prie Bendrijos sienos, prieš sumokant muitą, procentais, yra toks:

(29)

Kadangi nėra jokios naujos bei pagrįstos informacijos arba argumento šiuo konkrečiu klausimu, laikinojo reglamento 37–40 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos.

(30)

Nustačius laikinąsias priemones, buvo peržiūrėtas produkto apibrėžimas, kaip išdėstyta 16 konstatuojamojoje dalyje. Atitinkamai, tiriant žalą, su trejų durų modeliu susiję duomenys nebuvo naudojami. Bet kokiu atveju reikėtų pastebėti, kad per TL Bendrijos pramonė negamino šios rūšies produkto, o trejų durų modelių importo iš Korėjos Respublikos apimtis buvo nereikšminga.

(31)

Kadangi buvo nustatyta, kad Samsung Electronics Corporation (toliau – Samsungas) TL dempingo skirtumas buvo de minimis (žr. 28 konstatuojamąją dalį), būtina šį importą atskirti nuo likusio Korėjos Respublikos kilmės importo. Toliau pastarasis importas vadinamas importu dempingo kaina. Todėl laikinojo reglamento 44–47 konstatuojamosios dalys pakeičiamos toliau išvardytais svarstymais. Saugant konfidencialumą duomenys, susiję su dviejų likusių Korėjos gamintojų importu, pateikiami indeksais.

(32)

Tuo remiantis 2002 m. – TL ypač padidėjo (266 %) importo dempingo kaina apimtis. 2002–2003 m. ji padidėjo 83 %, 2004 m. – 153 procentiniais punktais, o TL – dar 30 procentinių punktų. Per TL importo dempingo kaina apimtis sudarė 180 000–250 000 vienetų.

(33)

2002 m. – TL atitinkama importo dempingo kaina rinkos dalis padidėjo apytikriai 20 procentinių punktų ir per TL pasiekė 42–50 %. Kalbant apie indeksą, 2003 m. rinkos dalis padidėjo 21 %, 2004 m. – 43 procentiniais punktais, o per TL – 6 procentiniais punktais. Iš viso rinkos dalys 2002 m. – TL padidėjo 70 %.

(34)

Galiausiai, 2002 m. – TL importo dempingo kaina vidutinės kainos sumažėjo apytikriai 5 %, o lyginant modelius – importas dempingo kaina sumažino Bendrijos pramonės kainas nuo 34,4 iki 42 %, priklausomai nuo susijusio eksportuotojo.

(35)

Panašiai toliau išvardytais svarstymais keičiama laikinojo reglamento 68 konstatuojamoji dalis. 2002 m. – TL Korėjos Respublikos kilmės aptariamo produkto importo dempingo kaina apimtis reikšmingai padidėjo 266 %, o jų atitinkama importo dempingo kaina rinkos dalis per tą patį laikotarpį padidėjo apie 20 procentinių punktų. Aptariamuoju laikotarpiu importo dempingo kaina vidutinės kainos buvo pastoviai žemesnės nei Bendrijos pramonės. Lyginant modelių suvestinį vidurkį importas dempingo kaina Bendrijos pramonės kainas sumažino 34,4–42 %, priklausomai nuo susijusio eksportuotojo, o kai kurių modelių atveju Bendrijos pramonės kainos buvo dar daugiau sumažintos.

(36)

Kadangi nėra jokios papildomos naujos bei pagrįstos informacijos arba argumento, susijusio su žalos aspektu, laikinojo reglamento 41–71 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos, išskyrus 44–47 ir 68 konstatuojamąsias dalis, kurios buvo nagrinėjamos pirmiau.

(37)

Kaip nurodyta pirmiau, buvo nustatyta, kad per TL Samsungo dempingo skirtumas buvo de minimis. Tačiau žymus importo dempingo kaina apimties padidėjimas 266 % 2002 m. – TL, atitinkamos rinkos dalies padidėjimas apytikriai 20 procentinių punktų ir nustatytas kainų sumažinimas sutapo su Bendrijos pramonės ekonominės padėties blogėjimu.

(38)

Kadangi per TL Samsungo dempingo skirtumas buvo de minimis, buvo būtina išnagrinėti, ar importas iš Samsungo galėjo vis dėlto sukelti kokią nors žalą Bendrijos pramonei. Saugant konfidencialumą, su Samsungu susiję duomenys pateikiami indeksais.

(39)

2002 m. – TL Samsungo kilmės importo apimtis padidėjo 88 %. 2002–2003 m. ji padidėjo 56 %, 2004 m. – 27 procentiniais punktais, o TL – dar 5 procentinių punktais. Per TL Samsungo kilmės importo apimtis sudarė 100 000–170 000 vienetų.

(40)

2002 m. – TL atitinkama Samsungo kilmės importo rinkos dalis sumažėjo apytikriai 5 procentiniais punktais ir per TL sudarė 28–36 %. Kalbant apie indeksą, 2003 m. rinkos dalis padidėjo 3 %, tačiau 2004 m. sumažėjo 13 procentinių punktų, o per TL – dar 2 procentiniais punktais. Iš viso rinkos dalys 2002 m. – TL sumažėjo 12 %.

(41)

Galiausiai, 2002 m. – TL vidutinės Samsungo kilmės importo kainos sumažėjo apytikriai 14 %, o lyginant modelius – Samsungo kilmės importas sumažino Bendrijos pramonės kainas 34,1 %.

(42)

Atsižvelgiant į Samsungo kilmės importo apimties padidėjimą ir nustatytą kainų sumažinimą negalima atmesti fakto, kad minėtas importas prisidėjo prie Bendrijos pramonės patirtos žalos. Tačiau pastebėta ir tai: i) 2002 m. – TL Samsungo kilmės importas didėjo kur kas lėčiau nei kitas Korėjos Respublikos kilmės importas; ii) priešingai nei kitas Korėjos importas, Samsungo kilmės importas 2002 m. – TL neteko apytikriai 5 procentinių punktų rinkos dalies; iii) dėl to per TL Bendrijos rinkoje buvusio Samsungo kilmės importo apimtis ir rinkos dalis buvo žymiai mažesnės nei kito Korėjos importo; ir iv) atlikus modelių lyginimą buvo nustatyta, kad Samsungo kainos, nors ir mažesnės nei Bendrijos kainos, buvo pastoviai didesnės nei kito Korėjos importo.

(43)

Todėl daroma išvada, kad Samsungo kilmės importas prisidėjo prie Bendrijos pramonei padarytos žalos, tačiau kur kas mažiau, nei likusių dviejų Korėjos gamintojų importas dempingo kaina. Taigi laikoma, kad poveikis, susijęs su Samsungo kilmės importu, yra nepakankamas, kad panaikintų importo dempingo kaina ir dėl to Bendrijos pramonės patirtos žalos priežastinį ryšį.

(44)

Kadangi nėra jokios papildomos naujos bei pagrįstos informacijos arba argumento, laikinojo reglamento 72–96 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos, išskyrus 73 konstatuojamosios dalies pirmąjį sakinį, kaip nurodyta pirmiau.

(45)

Kadangi nėra jokios naujos bei pagrįstos informacijos arba argumento šiuo konkrečiu klausimu, laikinojo reglamento 97–114 konstatuojamosios dalys yra patvirtinamos.

(46)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Bendrijos interesų, ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytas dempingo skirtumo lygio galutinis antidempingo muitas, tačiau ne didesnis už žalos skirtumą, pateiktą laikinojo reglamento 119 dalyje ir patvirtintą šiuo reglamentu. Kadangi žalos skirtumai visada buvo didesni už dempingo skirtumus, priemonės turėtų būti grindžiamos dempingo skirtumais.

(47)

Dėl šios priežasties galutiniai muitai bus tokie:

(48)

Atsižvelgiant į nustatyto Korėjos Respublikos eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumo dydį ir į Bendrijos pramonei padarytos žalos lygį būtina, kad garantijomis užtikrintos sumos, gautos taikant laikinąjį antidempingo muitą, nustatytą laikinuoju reglamentu, galutinai surinktos turėtų būti ne mažesnės nei galutiniu muitu nustatyti kiekiai. Kadangi trejų durų modelis jau nebėra įtrauktas į produkto apibrėžimą (žr. 12–16 konstatuojamąsias dalis), o galutiniai muitai yra mažesni nei laikinieji muitai, laikinai garantijomis užtikrintos sumos už trejų durų modelio importą arba viršijančios galutinių antidempingo muitų normą, turi būti nesurenkamos.

(49)

Šiame reglamente nurodytos atskiros bendrovės antidempingo muito normos buvo nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atspindi šiose bendrovėse tyrimo metu buvusią padėtį. Šios muitų normos (kitokios, nei visoje šalyje taikomos muito normos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos tik tiriamosios šalies kilmės ir bendrovių, kartu ir paminėtų konkrečių juridinių asmenų pagamintų prekių importui. Importuojamiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos nebus taikomos, ir joms galios „visoms kitoms bendrovėms“ taikomos muitų normos.

(50)

Bet koks prašymas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai, pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, kaip gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir eksportas, susijusius su, pvz., pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, atnaujinant bendrovių, kurioms taikomas individualus muitas, sąrašą,