EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32006R1288

2006 m. rugpjūčio 25 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1288/2006, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 367/2006, nustatantį galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelės importui pasibaigus priemonių galiojimo peržiūrai pagal Reglamento (EB) Nr. 2026/97 18 straipsnį, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1676/2001, nustatantį galutinį antidempingo muitą, inter alia , Indijos kilmės polietileno tereftalato plėvelės importui

OL L 236, 2006 8 31, p. 1–10 (ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV)
OL L 76M, 2007 3 16, p. 258–267 (MT)

Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose) (BG, RO, HR)

Legal status of the document No longer in force, Date of end of validity: 08/03/2011

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2006/1288/oj

31.8.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 236/1


TARYBOS REGLAMENTAS (EB) Nr. 1288/2006

2006 m. rugpjūčio 25 d.

iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 367/2006, nustatantį galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės polietileno tereftalato (PET) plėvelės importui pasibaigus priemonių galiojimo peržiūrai pagal Reglamento (EB) Nr. 2026/97 18 straipsnį, ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1676/2001, nustatantį galutinį antidempingo muitą, inter alia, Indijos kilmės polietileno tereftalato plėvelės importui

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1997 m. spalio 6 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2026/97 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (1) (toliau – pagrindinis reglamentas), ypač į jo 19 straipsnį,

atsižvelgdama į 1995 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 384/96 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos bendrijos narėmis nesančių valstybių (2), ypač į jo 14 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą, pateiktą pasikonsultavus su Patariamuoju komitetu,

kadangi:

A.   PROCEDŪRA

I.   Ankstesnis tyrimas ir taikomos priemonės

(1)

Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 (3) Taryba nustatė galutinį kompensacinį muitą Indijos kilmės polietileno tereftalato (toliau – PET) plėvelės (toliau – aptariamas produktas), kurio KN kodas yra ex 3920 62 19 ir ex 3920 62 90, importui. Tyrimas, po kurio priimtas šis reglamentas, toliau vadinamas „pirminiu tyrimu“. Nustatytos priemonės buvo ad valorem muitas, kurio dydis individualiai nurodytiems eksportuotojams svyravo nuo 3,8 % iki 19,1 %, o aptariamo produkto importui iš visų kitų bendrovių buvo taikoma 19,1 % muito norma. „Garware Polyester Limited“ (toliau – „Garware“ arba bendrovė) pagamintai ir eksportuotai PET plėvelei buvo nustatytas 3,8 % kompensacinis muitas. Pirminis tiriamasis laikotarpis tęsėsi nuo 1997 m. spalio 1 d. iki 1998 m. rugsėjo 30 d.

(2)

Taryba, atlikusi priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį, Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 (4) pratęsė galutinio kompensacinio muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 2597/1999 Indijos kilmės PET plėvelės importui, taikymą.

(3)

Po atliktos dalinės tarpinės peržiūros dėl taikomo antidempingo muito dydžio penkiems Indijos gamintojams Taryba Reglamentu (EB) Nr. 366/2006 (5) iš dalies pakeitė Reglamentą (EB) Nr. 1676/2001 (6) ir nustatė antidempingo muitą, kurio dydis svyravo nuo 0 % iki 18 %. „Garware“ PET plėvelės importui buvo nustatytas 17,4 % antidempingo muitas. Reikia pažymėti, kad „Garware“ taikomo antidempingo muito dydis buvo pakoreguotas siekiant atsižvelgti į subsidijavimo lygį, kompensuojamą Reglamentu (EB) Nr. 367/2006 (taip pat žr. 71 konstatuojamąją dalį).

II.   Prašymas atlikti dalinę tarpinę peržiūrą

(4)

Šie Bendrijos gamintojai pateikė prašymą atlikti Reglamento (EB) Nr. 2597/1999 dalinę tarpinę peržiūrą, kurioje būtų peržiūrimas tik „Garware“ taikomo kompensacinio muito dydis: „DuPont Teijin Films“, „Mitsubishi Polyester Film GmbH“, „Nuroll SpA“ ir „Toray Plastics Europe“ (toliau – pareiškėjai). Pareiškėjai sudaro didžiąją Bendrijos PET plėvelės gamybos dalį.

(5)

Pareiškėjai teigė, kad kalbant apie PET plėvelės iš „Garware“ importą, galiojančių kompensacinių priemonių lygis nebėra pakankamas kovojant su žalingu subsidijavimu, nes „Garware“ subsidijavimo aplinkybės smarkiai pasikeitė.

III.   Tyrimas

(6)

Komisija, pasikonsultavusi su Patariamuoju komitetu ir nusprendusi, kad yra pakankamai įrodymų pradėti dalinę tarpinę peržiūrą, 2005 m. liepos 12 d.Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (7) paskelbtu pranešimu apie inicijavimą informavo apie dalinės tarpinės peržiūros pradžią, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 19 straipsnyje.

(7)

Peržiūra apsiriboja vieno eksportuojančio gamintojo, „Garware“, subsidijavimo tyrimu, siekiant įvertinti būtinybę tęsti, panaikinti arba iš dalies keisti galiojančių priemonių lygį. Tiriamasis laikotarpis tęsėsi nuo 2004 m. balandžio 1 d. iki 2005 m. kovo 31 d.

(8)

Komisija apie dalinės tarpinės peržiūros inicijavimą oficialiai pranešė tiriamam dėl subsidijavimo eksportuojančiam gamintojui, Indijos Vyriausybei ir pareiškėjams. Suinteresuotoms šalims buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę raštu ir prašyti būti išklausytoms per pranešime apie tyrimo inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(9)

Norėdama gauti tyrimui reikalingos informacijos Komisija „Garware“ nusiuntė klausimyną. Ši bendrovė sutiko bendradarbiauti ir atsakė į klausimyną. „Garware“ bendrovės patalpose Indijoje buvo atliktas patikrinimas.

(10)

„Garware“, Indijos Vyriausybė ir pareiškėjai buvo informuoti apie pagrindinius tyrimo rezultatus ir turėjo galimybę pareikšti pastabas (žr. 73 konstatuojamąją dalį).

B.   APTARIAMAS PRODUKTAS IR PANAŠUS PRODUKTAS

I.   Aptariamas produktas

(11)

Aptariamas produktas, kaip apibrėžta pirminiame tyrime, – tai polietileno tereftalato (PET) plėvelė, kurios kilmės šalis yra Indija ir kurios KN kodas paprastai yra ex 3920 62 19.

II.   Panašus produktas

(12)

Kaip ir pirminiame tyrime, buvo nustatyta, kad „Garware“ gaminama ir Indijos vietinėje rinkoje parduodama PET plėvelė bei į Bendriją iš Indijos eksportuojama PET plėvelė pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis bei techninėmis savybėmis ir turi tą pačią paskirtį. Todėl šios plėvelės yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 5 dalyje.

C.   SUBSIDIJOS

I.   Įžanga

(13)

Remiantis informacija, nurodyta prašyme atlikti peržiūrą ir atsakymuose į Bendrijos klausimyną, buvo tirtos šios sistemos, kurios yra laikomos susijusios su subsidijų skyrimu:

a)   Nacionalinės sistemos:

i)

išankstinių licencijų sistema ir (arba) išankstinio išleidimo įsakymas;

ii)

muitų nuolaidų knygelių sistema;

iii)

specialiųjų ekonominių zonų ir (arba) į eksportą orientuotų bendrovių sistema;

iv)

gamybos priemonių eksporto skatinimo sistema;

v)

pajamų mokesčio sistemos:

atleidimo nuo eksporto pajamų mokesčio sistema,

mokslo tyrimų ir taikomosios veiklos pajamų mokesčio lengvata;

vi)

eksporto kreditų sistema;

vii)

apsirūpinimo neapmuitintomis žaliavomis licencija.

(14)

Pirmiau pateiktuose i–iv ir vii punktuose nurodytos sistemos yra paremtos 1992 m. Užsienio prekybos (plėtros ir reguliavimo) įstatymu (1992 m. Nr. 22), kuris įsigaliojo 1992 m. rugpjūčio 7 d. (toliau – Užsienio prekybos įstatymas). Užsienio prekybos įstatymu Indijos Vyriausybei yra suteikiama teisė skelbti pranešimus apie eksporto ir importo politiką. Indijos Vyriausybė paskelbė penkerių metų eksporto ir importo politikos planą, apimantį laikotarpį nuo 2002 m. balandžio 1 d. iki 2007 m. kovo 31 d. (toliau – EXIM politika 2002–2007). Be to, Indijos Vyriausybė išleido vadovą, nustatantį EXIM politiką 2002–2007 procedūras (toliau – HOP I 2002–2007), kuris yra reguliariai atnaujinamas (8).

(15)

Pajamų mokesčio sistemos, nurodytos pirmiau pateiktame v punkte, yra pagrįstos 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymu, kuris kiekvienais metais iš dalies keičiamas Finansų įstatymu.

(16)

Pirmiau pateiktame vi punkte nurodyta eksporto kreditų sistema yra pagrįsta 1949 m. Bankininkystės reguliavimo įstatymo 21 ir 35A dalimis, pagal kurias Indijos rezervų bankui suteikiama teisė vadovauti komerciniams bankams eksporto kreditų srityje.

b)   Regioninės sistemos

(17)

Remdamasi informacija, nurodyta prašyme atlikti peržiūrą ir atsakymuose į Komisijos klausimyną, Komisija taip pat ištyrė 1992 m. Maharaštros Vyriausybės paskatų paketo sistemą. Ji yra pagrįsta Maharaštros Vyriausybės Pramonės sektorių, energijos ir darbo departamento nutarimais.

II.   Nacionalinės sistemos

1.   Išankstinių licencijų sistema ir (arba) išankstinio išleidimo įsakymas

a)   Teisinis pagrindas

(18)

Išsamus sistemos apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2002–2007 4.1.1–4.1.14 straipsnio dalyse ir HOP I 2002–2007 4.1–4.30 skyriuose.

b)   Tinkamumo kriterijus

(19)

Nebuvo nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu naudojosi išankstinių licencijų sistema ir (arba) išankstinio išleidimo įsakymu, todėl su šia sistema susijusio kompensavimo analizuoti nebereikia.

2.   Muitų nuolaidų knygelių sistema

a)   Teisinis pagrindas

(20)

Išsamus muitų nuolaidų knygelių sistemos apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2002–2007 4.3 straipsnio dalyje ir HOP I 2002–2007 4 skyriuje. Pirminio tyrimo metu taikytos dvi muitų nuolaidų knygelių sistemos formos: prieš eksportą ir po eksporto. 2000 m. balandžio mėn. prieš eksportą taikoma muitų nuolaidų knygelių sistemos forma buvo nutraukta, todėl šios peržiūros metu buvo tiriama forma po eksporto.

b)   Tinkamumo kriterijus

(21)

Ši sistema gali būti taikoma visiems gamintojams eksportuotojams ir prekybininkams eksportuotojams. Nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu naudojosi šia sistema.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(22)

Šia sistema pasinaudoti teisę turintis eksportuotojas gali kreiptis dėl muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditų, kurie skaičiuojami procentais nuo produktų, eksportuojamų pagal šią sistemą, vertės. Tokius muitų nuolaidų knygelių sistemos tarifus Indijos valdžios institucijos nustatė daugumai produktų, įskaitant ir aptariamą produktą. Jie nustatomi pagal standartines sąnaudų ir produkcijos normas, atsižvelgiant į galimą importuotų žaliavų kiekį eksportuojamame produkte ir tokiam galimam importui taikomus muito mokesčius, neatsižvelgiant į tai, ar toks muito mokestis buvo faktiškai sumokėtas, ar ne.

(23)

Šia sistema turi teisę naudotis tik eksportuojanti bendrovė. Tam tikru eksporto sandorio momentu eksportuotojas privalo pateikti eksporto deklaraciją Indijos valdžios institucijoms, kurioje turi būti nurodyta, kad eksportuojama pagal muitų nuolaidų knygelių sistemą. Tam, kad prekes būtų galima eksportuoti, Indijos muitinės įstaigos per prekių išsiuntimo procedūrą išduoda eksporto važtaraštį. Šiame dokumente, inter alia, nurodoma muitų nuolaidų knygelių sistemos kredito suma, kurią ketinama skirti tam eksporto sandoriui. Tada eksportuotojas sužino, kokia lengvata jam bus suteikta. Muitinės įstaigoms išdavus eksporto važtaraštį, Indijos Vyriausybė nebegali keisti savo sprendimo dėl muitų nuolaidų knygelių sistemos kredito. Lengvatos dydis apskaičiuojamas pagal atitinkamą muitų nuolaidų knygelių sistemos tarifą, kuris taikomas eksporto deklaracijos pateikimo metu. Todėl minėtos lengvatos dydžio atgaline data keisti negalima.

(24)

Be to, buvo nustatyta, kad pagal Indijos apskaitos standartus muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditai komercinėse sąskaitose gali būti kaupimo principu įtraukiami į apskaitą kaip pajamos, kai įvykdomas eksporto įsipareigojimas.

(25)

Tokie kreditai gali būti naudojami mokėti muito mokesčiams už tolesnį neribojamą prekių importą, išskyrus gamybos priemones. Prekes, importuotas naudojant tokius kreditus, galima parduoti vidaus rinkoje (sumokėjus pardavimo mokestį) arba naudoti kitoms reikmėms.

(26)

Muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditai gali būti laisvai perleidžiami ir galioja 12 mėnesių nuo išdavimo.

(27)

Prašymą gauti muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditus galima pateikti 25 eksporto sandoriams arba neribotam eksporto sandorių skaičiui, jeigu prašymas pateikiamas elektronine forma. De facto muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditams netaikomi jokie griežti terminai, nes HOP I 2002–2007 4.47 skyriuje nurodyti laikotarpiai visada skaičiuojami nuo paskutinio eksporto sandorio, nurodyto atitinkamame muitų nuolaidų knygelių sistemos prašyme.

(28)

Bendrovė atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad ši sistema netrukus bus nutraukta ją pakeičiant tariamai „su PPO suderinta“ sistema, kuri pradės galioti nuo 2006 m. balandžio 1 d. Buvo planuota, kad muitų nuolaidų knygelių sistema nustos galioti 2005 m. balandžio 1 d. Tačiau ją pakeičianti sistema dar nebuvo paruoša įgyvendinti, todėl muitų nuolaidų knygelių sistemos galiojimas buvo pratęstas iki 2006 m. balandžio 1 d. Bendrovė nepatvirtino, ar ši nauja sistema įsigaliojo po šios datos. Bet kuriuo atveju šis tariamas pokytis nepatektų į peržiūros tiriamąjį laikotarpį.

d)   Išvada dėl muitų nuolaidų knygelių sistemos

(29)

Muitų nuolaidų knygelių sistema yra subsidija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a ii papunktį ir 2 straipsnio 2 punktą. Muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditas yra Indijos Vyriausybės finansinis indėlis, nes jis galiausiai bus naudojamas importo muitams kompensuoti, taip sumažinant Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias ji kitu atveju turėtų gauti. Be to, muitų nuolaidų knygelių sistemos kreditas yra naudingas eksportuotojui, nes padidina bendrovės likvidumą.

(30)

Be to, pagal įstatymą muitų nuolaidų knygelių sistema priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, todėl ji laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(31)

Šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a ii papunktyje. Ji neatitinka griežtų taisyklių, nustatytų pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II priede (muitų grąžinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės) ir III priede (pakaitinio muitų grąžinimo sistemos apibrėžtis ir taisyklės). Eksportuotojas gamybos procese neprivalo faktiškai sunaudoti importuotų neapmuitinamų prekių, o kredito suma neskaičiuojama pagal faktines sąnaudas. Be to, netaikoma jokia sistema arba tvarka, siekiant patvirtinti, kokios žaliavos yra naudojamos eksportuojamo produkto gamybos procese, arba įsitikinti, ar nebuvo sumokėti per dideli importo muitai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, II ir III prieduose. Galiausiai eksportuotojas turi teisę naudotis muitų nuolaidų knygelių sistema net ir tuo atveju, kai neimportuoja žaliavų. Norinčiam gauti lengvatą eksportuotojui pakanka paprasčiausiai eksportuoti prekes nenurodant, kad buvo importuotos kokios nors žaliavos. Tai reiškia, kad net tie eksportuotojai, kurie visas naudojamas žaliavas gamina savo šalyje ir neimportuoja jokių prekių, kurios gali būti naudojamos kaip žaliavos, taip pat turi teisę naudotis muitų nuolaidų knygelių sistema.

e)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(32)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 punktu ir 5 straipsniu, kompensuotinų subsidijų suma buvo skaičiuojama atsižvelgiant į gavėjui suteiktą lengvatą, nustatytą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu. Atsižvelgiant į tai, buvo manoma, kad lengvata gavėjui buvo suteikta tada, kai buvo sudaromas eksporto sandoris pagal šią sistemą. Tuomet Indijos Vyriausybė gali atsisakyti muitų, kurie sudaro finansinį indėlį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a ii papunktyje.

(33)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, buvo nuspręsta, kad pagal muitų nuolaidų knygelių sistemą gauta nauda yra lygi kreditų, gautų už visus eksporto sandorius, įvykdytus pagal šią sistemą per tiriamąjį laikotarpį, sumai. Bendrovė pareiškė, kad muitų nuolaidų knygelių sistemoje taikoma norma buvo sumažinta nuo 11 % iki 8 %, o šis sumažinimas įsigaliojo nuo 2005 m. gegužės 26 d., t. y. šis tariamas pokytis nepatenka į peržiūros tiriamąjį laikotarpį; todėl šio pokyčio poveikis ir reikšmė negalėjo būti tikrinami, o šis argumentas turi būti atmestas pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnį.

(34)

Apskaičiuojant subsidijos sumą kaip skaitiklį pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą, iš gautų kreditų buvo atimti mokesčiai, kuriuos būtinai reikėjo sumokėti, norint gauti subsidiją.

(35)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi, subsidijų suma per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintą, eksportuotą arba transportuotą kiekį. Tiriamuoju laikotarpiu „Garware“ naudojosi šia sistema ir gavo 10,3 % subsidiją.

3.   Į eksportą orientuotų bendrovių sistema/specialiųjų ekonominių zonų sistema

a)   Teisinis pagrindas

(36)

Išsami informacija apie šias sistemas yra pateikta atitinkamai EXIM politikos 2002–2007 6 skyriuje (į eksportą orientuotų bendrovių sistema) ir HOP I 2002–2007 7 skyriuje (specialiųjų ekonominių zonų sistema).

b)   Tinkamumo kriterijus

(37)

Nebuvo nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu naudojosi kuria nors iš šių sistemų, todėl su jomis susijusio kompensavimo analizuoti nereikia.

4.   Gamybos priemonių eksporto skatinimo sistema

a)   Teisinis pagrindas

(38)

Išsamus gamybos priemonių eksporto skatinimo sistemos apibūdinimas pateiktas EXIM politikos 2002–2007 5 skyriuje ir HOP I 2002–2007 5 skyriuje.

b)   Tinkamumo kriterijus

(39)

Ši sistema gali būti taikoma visiems gamintojams eksportuotojams ir prekybininkams eksportuotojams, susijusiems su remiančiais gamintojais ir paslaugų teikėjais. Nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu naudojosi šia sistema.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(40)

Pagal eksporto įsipareigojimo sąlygą bendrovė gali importuoti gamybos priemones (naujas gamybos priemones, o nuo 2003 m. balandžio mėn. – ir panaudotas iki 10 metų senumo gamybos priemones) ir mokėti už jas sumažintą muitą. Todėl pateikus prašymą ir sumokėjus mokestį Indijos Vyriausybė išduoda gamybos priemonių eksporto skatinimo sistemos licenciją. Nuo 2000 m. balandžio mėn. pagal šią sistemą numatyta taikyti sumažintą 5 % muito normą visoms gamybos priemonėms, kurios yra importuojamos pagal šią sistemą. Siekiant įvykdyti eksporto įsipareigojimą, importuojamas gamybos priemones būtina naudoti tam tikram eksportuojamų prekių kiekiui pagaminti per tam tikrą laikotarpį.

d)   Išvada dėl gamybos priemonių eksporto skatinimo sistemos

(41)

Gamybos priemonių eksporto skatinimo sistema yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 punkte. Muito sumažinimas laikomas Indijos Vyriausybės finansiniu indėliu, nes ši lengvata sumažina Indijos Vyriausybės pajamas iš muitų, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, muito sumažinimas yra naudingas eksportuotojui, nes importuojant sutaupyti muitai pagerina jo likvidumą.

(42)

Be to, gamybos priemonių eksporto skatinimo sistema pagal įstatymą priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų, nes šių licencijų negalima gauti, neprisiėmus eksporto įsipareigojimo. Todėl ji laikoma individualia ir kompensuotina pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą.

(43)

Šios sistemos negalima laikyti leistina muitų grąžinimo sistema arba pakaitine muitų grąžinimo sistema, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a ii papunktyje. Gamybos priemonių neapima leistinos sistemos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento I priedo i punkte, nes gaminant eksportuojamas prekes gamybos priemonės nesuvartojamos.

e)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(44)

Skaitiklis buvo nustatytas tokiu būdu: vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 3 dalimi, subsidijos suma buvo apskaičiuota pagal muitą, nesumokėtą už importuotas gamybos priemones, paskirstytą per laikotarpį, kuris atspindi įprastą tokių gamybos priemonių nusidėvėjimo laikotarpį PET plėvelės pramonėje. Siekiant parodyti visą laikui bėgant suteiktos naudos vertę, prie šios sumos buvo pridėtos palūkanos. Mokesčiai, kuriuos būtinai reikėjo sumokėti, norint gauti subsidiją, buvo išskaityti pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 1 dalies a punktą.

(45)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 ir 3 dalimis, subsidijos suma buvo paskirstyta eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų. „Garware“ gauta subsidija sudaro 1,8 %.

5.   Atleidimo nuo pajamų mokesčio sistema

a)   Teisinis pagrindas

(46)

Šios sistemos teisinis pagrindas yra 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymas, kuris kiekvienais metais yra iš dalies keičiamas Finansų įstatymu. Finansų įstatymu kiekvienais metais nustatomas mokesčių rinkimo ir įvairių atleidimų bei atskaitymų, kurių gali būti pareikalauta, pagrindas. Eksportuojančios bendrovės gali reikalauti, kad jos būtų atleistos nuo pajamų mokesčio pagal 1961 m. Pajamų mokesčio įstatymo 10A, 10B ir 80HHC dalis.

b)   Praktinis įgyvendinimas

(47)

Kadangi nebuvo nustatyta, kad „Garware“ gavo lengvatas pagal atleidimo nuo pajamų mokesčio sistemą, su šia sistema susijusio kompensavimo analizuoti nereikia.

6.   Eksporto kreditų sistema

a)   Teisinis pagrindas

(48)

Šios sistemos išsamus apibūdinimas pateiktas Indijos rezervų banko Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 5/04.02.01/2002-03 (Eksporto kreditai užsienio valiuta) ir Pagrindiniame aplinkraštyje IECD Nr. 10/04.02.01/2003-04 (Eksporto kreditai rupijomis), kuris yra skirtas visiems komerciniams Indijos bankams.

b)   Tinkamumo kriterijus

(49)

Šia sistema naudotis turi teisę gamintojai eksportuotojai ir prekybininkai eksportuotojai. Nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu naudojosi šia sistema.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(50)

Pagal šią sistemą Indijos rezervų bankas nustato privalomą maksimalią palūkanų normą, taikomą eksporto kreditams tiek Indijos rupijomis, tiek užsienio valiuta, kurią komerciniai bankai gali taikyti eksportuotojui, „kad eksportuotojai galėtų gauti kreditus tarptautiniu lygiu konkurencinėmis palūkanų normomis“. Eksporto kreditų sistemą sudaro dvi posistemės, tai yra eksporto kreditų sistema, taikoma prekėms prieš išsiuntimą („pakavimo kreditai“), kuri apima kreditus, teikiamus eksportuotojui prekių pirkimo, perdirbimo, gamybos, pakavimo ir (arba) siuntimo išlaidoms finansuoti prieš eksportą, ir prekėms po išsiuntimo taikoma eksporto kreditų sistema, pagal kurią teikiamos apyvartinių lėšų paskolos iš eksporto gautinoms sumoms finansuoti. Be to, Indijos rezervų bankas nurodo bankams tam tikrą dalį savo grynojo banko kredito skirti eksportui finansuoti.

(51)

Pagal minėtus Indijos rezervų banko pagrindinius aplinkraščius eksportuotojai gali gauti eksporto kreditą lengvatinėmis palūkanų normomis palyginti su įprastinio komercinio kredito (kreditų grynaisiais) palūkanų normomis, kurios nustatomos pagal rinkos sąlygas.

d)   Išvada dėl eksporto kreditų sistemos

(52)

Pirma, mažinant finansines išlaidas palyginti su rinkos palūkanų normomis minėtos lengvatinės palūkanų normos tokiam eksportuotojui suteikia naudos, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 punkte. Nepaisant fakto, kad lengvatinius kreditus pagal eksporto kreditų sistemą teikia komerciniai bankai, ši lengvata yra vyriausybės finansinis indėlis, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a iv papunktyje. Indijos rezervų bankas yra valstybinė institucija, todėl jam taikoma pagrindinio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje pateikta „vyriausybės“ sąvoka, be to, jis nurodo komerciniams bankams suteikti lengvatinį finansavimą eksportuojančioms bendrovėms. Šis lengvatinis finansavimas yra subsidija, kuri pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalies a punktą laikoma individualia ir kompensuotina, nes lengvatinės palūkanų normos priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų.

e)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(53)

Subsidijos suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į skirtumą tarp palūkanų, sumokėtų už eksporto kreditus, kurios buvo taikomos tiriamuoju laikotarpiu, ir sumos, kurią būtų reikėję mokėti, jeigu bendrovės naudojamiems įprastiniams komerciniams kreditams būtų taikomos rinkoje vyraujančios palūkanų normos. Subsidijos suma (skaitiklis) buvo paskirstyta visai eksporto apyvartai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu kaip atitinkamas vardiklis pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, nes subsidija priklauso nuo eksporto veiklos rezultatų ir ją skiriant nebuvo atsižvelgta į pagamintus, perdirbtus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. „Garware“ pasinaudojo lengvatomis pagal eksporto kreditų sistemą ir gavo 1,2 % subsidiją.

7.   Apsirūpinimo neapmuitintomis žaliavomis licencija

a)   Teisinis pagrindas

(54)

Teisinis šios sistemos pagrindas yra pateiktas EXIM politikos 2002–2007 4.2.1–4.2.7 straipsnio dalyse ir HOP I 2002–2007 4.31–4.36 straipsnio dalyse.

b)   Praktinis įgyvendinimas

(55)

Kadangi nebuvo nustatyta, kad „Garware“ gavo lengvatas pagal apsirūpinimo neapmuitintomis žaliavomis licenciją, su šia sistema susijusio kompensavimo analizuoti nereikia.

III.   Regioninės sistemos

a)   Teisinis pagrindas

(56)

Skatindama pramonės plėtrą mažiau išsivysčiusiuose valstijos regionuose, Maharaštros Vyriausybė nuo 1964 m. skatina besiplečiančias įmones kurtis besivystančiuose valstijos regionuose naudojantis sistema, kuri yra žinoma kaip „paskatų paketo sistema“. Sistema nuo jos įvedimo buvo kelis kartus iš dalies pakeista: „1993 m. sistema“ veikė nuo 1993 m. spalio 1 d. iki 2001 m. kovo 31 d., o naujausias pakeitimas, „2001 m. sistema“, buvo atliktas 2001 m. kovo 31 d. ir numatyta, kad ši sistema veiks iki 2006 m. kovo 31 d. Maharaštros Vyriausybės taikomą paskatų paketo sistemą sudaro kelios posistemės, o pagrindą sudaro atleidimas nuo vietos pardavimo mokesčio ir vietos mokesčio kompensavimas.

b)   Tinkamumo kriterijus

(57)

Bendrovės, norėdamos pasinaudoti šia sistema, turi investuoti į mažiau išsivysčiusias zonas įkurdamos naują pramonės įmonę arba investuodamos didelę kapitalo dalį į veikiančios pramonės įmonės plėtrą ir įvairinimą. Šios zonos pagal ekonominį išsivystymą yra skirstomos į skirtingas kategorijas (pvz., mažai išsivysčiusi zona, mažiau išsivysčiusi zona, mažiausiai išsivysčiusi zona). Pagrindinis paskatų dydžio nustatymo kriterijus yra zona, kurioje veikia arba bus įsteigta įmonė, ir investicijų dydis.

c)   Praktinis įgyvendinimas

(58)

Atleidimas nuo vietos pardavimo mokesčio: prekėms paprastai taikomas pagrindinis pardavimo mokestis (pardavimui tarp valstijų) arba valstijos pardavimo mokestis (pardavimui valstijoje), kurio dydis priklauso nuo valstijos (valstijų), kurioje (kuriose) sudaromi sandoriai. Prekių importui ar eksportui netaikomas pardavimo mokestis, o vidaus pardavimui taikomas galiojantis pardavimo mokestis. Pagal atleidimo sistemą paskirtos įmonės neturi mokėti jokių pardavimo mokesčių nuo jų pardavimo sandorių. Paskirtos įmonės taip pat yra atleistos nuo vietos pardavimo mokesčio už jų įgytas prekes iš tiekėjo, kuris pats turi teisę naudotis sistema. Pardavimo sandoris nesuteikia jokios naudos paskirtai parduodančiai įmonei, tuo tarpu pirkimo sandoris duoda naudos paskirtai perkančiai įmonei. Nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu gavo naudos dėl šio atleidimo nuo mokesčių.

(59)

Vietos mokesčio kompensavimas: vietos mokestis – tai mokestis, kurį renka Indijos vietinės vyriausybės, įskaitant Maharaštros Vyriausybę, už prekes, patenkančias į jų miesto ar rajono teritoriją. Pramonės įmonės turi teisę gauti vietos mokesčio kompensaciją iš Maharaštros Vyriausybės, jei jų įrenginiai yra tam tikruose nurodytuose miestuose ir rajonuose valstijos teritorijoje. Bendra suma, kuri gali būti kompensuota, negali viršyti 100 % pagrindinio kapitalo investicijų. Nustatyta, kad „Garware“ tiriamuoju laikotarpiu gavo naudos dėl šios kompensacijos.

d)   Išvados dėl Maharaštros Vyriausybės taikomos paskatų paketo sistemos

(60)

Maharaštros Vyriausybės taikoma paskatų paketo sistema yra subsidija, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 punkto a ii papunktyje ir 2 straipsnio 2 punkte. Pirmiau nagrinėtos dvi posistemės laikomos Maharaštros Vyriausybės finansiniu indėliu, nes ši lengvata sumažina Maharaštros Vyriausybės pajamas, kurias kitu atveju ji turėtų gauti. Be to, atleidimas ir (arba) kompensavimas yra naudingas bendrovei, nes padidina jos likvidumą.

(61)

Bendrovė teigė, kad 2005 m. balandžio 1 d. pardavimo mokestis buvo panaikintas ir nuo to laiko Maharaštros Vyriausybė nustatė „pridėtinės vertės mokesčio“ tvarką, pagal kurią bendrovė privalo sumokėti visą mokestį. Tačiau šis tariamas pokytis įvyko pasibaigus tiriamajam laikotarpiui, todėl šio pokyčio poveikis ir reikšmė negalėjo būti tikrinami. Bet kuriuo atveju, nebuvo pateikti atitinkami įrodymai, susiję su šia tvarka ir bendrovės įsipareigojimais pagal šią tvarką. Vadovaujantis pagrindinio reglamento 5 straipsniu minėtą argumentą reikia atmesti.

(62)

Šia sistema gali naudotis tik tos bendrovės, kurios yra investavusios į tam tikras nurodytas geografines zonas, priklausančias Maharaštros valstijos jurisdikcijai. Už šių zonų ribų įsikūrusios bendrovės šia sistema naudotis negali. Lengvatos dydis priklauso nuo atitinkamų zonų. Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalies a punktą ir 3 straipsnio 3 dalį sistema laikoma individualia ir kompensuotina.

e)   Subsidijos sumos apskaičiavimas

(63)

Atleidimo nuo pardavimo mokesčių atveju subsidijos suma buvo apskaičiuota atsižvelgiant į paprastai peržiūros tiriamuoju laikotarpiu mokamų pardavimo mokesčių sumą, kuri pagal minėtą sistemą liko nesumokėta. Kalbant apie vietos mokestį, eksportuotojo gauta nauda buvo apskaičiuota kaip per tiriamąjį laikotarpį kompensuoto vidaus mokesčio suma. Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalies reikalavimus šios subsidijos sumos (skaitiklis) po to buvo paskirstytos visiems peržiūros tiriamojo laikotarpio pardavimo kiekiams kaip atitinkamas vardiklis, nes subsidija nepriklauso nuo eksporto, ir nebuvo skirta atsižvelgiant į pagamintus, eksportuotus arba transportuotus kiekius. Per šį laikotarpį „Garware“ pasinaudojo šiomis sistemomis ir gavo 1,6 % subsidijas.

IV.   Kompensuotinų subsidijų suma

(64)

Tiriamo eksportuojančio gamintojo kompensuotinų subsidijų dydis, apskaičiuotas pagal pagrindinio reglamento nuostatas, išreikštas ad valorem sudaro 14,9 %. Subsidijų sumos viršijo pagrindinio reglamento 14 straipsnio 5 dalyje minimą de minimis ribą.

(%)

Sistema

Muitų nuolaidų knygelių sistema

Gamybos priemonių eksporto skatinimo sistema

Eksporto kreditų sistema

Maharaštros Vyriausybės paskatų paketo sistema

Iš viso

„Garware“

10,3

1,8

1,2

1,6

14,9

(65)

Todėl vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsniu nuspręsta, kad šiuo metu taikomų priemonių nebepakanka kovoti su Bendrijos pramonei žalą darančiomis kompensuotinomis subsidijomis.

V.   Ilgalaikis pasikeitusių subsidijavimo aplinkybių pobūdis

(66)

Vadovaujantis pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalimi buvo tiriama, ar tolesnio galiojančios priemonės taikymo nepakaktų kovojant su žalą darančiomis kompensuotinomis subsidijomis.

(67)

Nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu „Garware“ ir toliau naudojosi Indijos valdžios institucijų teikiamomis kompensuotinomis subsidijomis. Be to, peržiūros metu nustatytas subsidijos dydis gerokai viršija pirminio tyrimo metu nustatytą dydį. Pirmiau nagrinėtos subsidijų sistemos teikia nuolatinę naudą. Išskyrus muitų nuolaidų knygelių sistemą ir pardavimo mokesčio kompensavimą, nėra jokių požymių, kad artimiausioje ateityje šios programos gali būti panaikintos. „Garware“ teigimu, planuota, kad 2006 m. balandžio 1 d. įsigalios muitų nuolaidų knygelių sistemą pakeičianti sistema. Bendrovė nepatvirtino, ar ši nauja sistema įsigaliojo. Ateityje reikės įvertinti padėtį, susidarysiančią dėl muitų nuolaidų knygelių sistemos pakeitimo tariamai „su PPO suderinta“ sistema, apie kurią Komisija neturi jokios informacijos. Nesant pagrįstų įrodymų, kad muitų nuolaidų knygelių sistema bus pakeista, nuspręsta, kad šios peržiūros reikmėms muitų nuolaidų knygelių sistema laikoma dar galiojančia. Be to, bendrovė nepateikė jokios informacijos apie „į PVM sistemą panašią“ sistemą, kuri pasibaigus tiriamajam laikotarpiui tariamai pakeitė Maharaštros Vyriausybės taikomą pardavimo mokestį, todėl buvo nuspręsta, kad šios peržiūros reikmėms pardavimo mokesčio sistema laikoma dar galiojančia.

(68)

Kadangi buvo įrodyta, kad bendrovė gauna daug didesnes subsidijas negu anksčiau ir tikėtina, kad ji toliau gaus subsidijas, kurių suma yra didesnė už pirminiame tyrime apskaičiuotą sumą, daroma išvada, kad toliau taikomos priemonės nepakaktų kovojant su žalą darančiomis kompensuotinomis subsidijomis, todėl atsižvelgiant į naujus faktus turėtų būti iš dalies pakeistas taikomų priemonių lygis.

VI.   Išvada

(69)

Vadovaujantis išvadomis, padarytomis dėl „Garware“ subsidijavimo lygio ir taikomų priemonių nepakankamumo kovojant su nustatytomis kompensuotinomis subsidijomis, atsižvelgiant į nustatytą naują subsidijavimo lygį turėtų būti iš dalies pakeistas aptariamo produkto importui iš „Garware“ taikomas kompensacinis muitas.

(70)

Iš dalies pakeistas kompensacinis muitas, nustatytas 72 konstatuojamojoje dalyje, buvo apskaičiuotas remiantis šios peržiūros metu nustatytu nauju subsidijavimo dydžiu, nes viršijamas pirminiame tyrime apskaičiuotas žalos pašalinimo dydis.

(71)

Kadangi pagal pagrindinio reglamento 24 straipsnio 1 dalį ir Reglamento (EB) Nr. 384/96 14 straipsnio 1 dalį jokiam produktui nėra taikomi kartu ir antidempingo, ir kompensaciniai muitai, skirti ištaisyti tą pačią dėl dempingo ar eksporto subsidijavimo susidariusią padėtį, po šio peržiūros tyrimo nustatytas eksporto subsidijas (13,3 %) atitinkantis kompensacinis muitas atimamas iš antidempingo muito, įvesto „Garware“ Reglamentu (EB) Nr. 1676/2001. Reglamentu (EB) Nr. 366/2006 iš dalies pakeitus minėtą reglamentą, „Garware“ buvo nustatytas 20,1 % dempingo skirtumas. Iš šio dydžio buvo atimtas tuo metu galiojęs 2,7 % kompensacinis muitas, atitinkantis eksporto subsidijas, todėl šiai bendrovei buvo nustatytas 17,4 % antidempingo muitas. Po šios peržiūros iš bendrovei taikomo individualaus antidempingo muito dar atimamas 10,6 % kompensacinis muitas, atitinkantis nustatytas eksporto subsidijas; todėl iš „Garware“ įvesto antidempingo muito turėtų būti atimta ši suma ir turėtų likti 6,8 %.

(72)

Remiantis išvardytais faktais, bendrovei „Garware“ siūlomos muito normos, išreikštos CIF kaina prie Bendrijos sienos, nesumokėjus muito, yra tokios:

(%)

 

Eksporto subsidijų skirtumas

Bendras subsidijų skirtumas

Dempingo skirtumas

Kompensacinis muitas

Antidempingo muitas

Bendra muito norma

„Garware“

13,3

14,9

20,1

14,9

6,8

21,7

(73)

„Garware“, Indijos Vyriausybei ir pareiškėjams buvo pranešta apie pagrindinius faktus ir argumentus, kuriais remiantis buvo ketinama rekomenduoti iš dalies pakeisti galiojančias priemones ir jiems buvo suteikta galimybė pateikti pastabas. Nei „Garware“, nei Indijos Vyriausybė pastabų nepateikė; pareiškėjų pastabose buvo išreikštas pritarimas Komisijos padarytoms išvadoms.

(74)

Šiame reglamente nurodyto individualaus bendrovei taikomo kompensacinio ir antidempingo muito normos buvo apskaičiuotos remiantis tyrimo, po kurio buvo priimtas Reglamentas (EB) Nr. 367/2006 ir Reglamentas (EB) Nr. 366/2006, metu nustatytais faktais, ir šio tyrimo metu nustatytais faktais. Jie atspindi šios peržiūros metu nustatytą „Garware“ situaciją. Šios muitų normos (kitokios nei visoje šalyje galiojančios muito normos, kurios taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) taikomos išimtinai tik tų produktų, kuriuos pagamino bendrovės, t. y. konkretūs nurodyti juridiniai asmenys, aptariamoje šalyje, importui. Importuotiems produktams, pagamintiems kitų bendrovių, kurių pavadinimai ir adresai nėra konkrečiai nurodyti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai nurodytomis bendrovėmis, šios normos nebus taikomos, todėl joms galios muito norma, taikoma „visoms kitoms bendrovėms“.

(75)

Bet koks reikalavimas taikyti šias bendrovėms individualiai nustatytas kompensacinio ir antidempingo muito normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (9), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus, pavyzdžiui, gamybą, prekybą vidaus rinkoje ir eksportą, susijusius su, pavyzdžiui, pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Tarybos reglamento (EB) Nr. 367/2006 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Muito norma, taikoma grynajai franko prie Bendrijos sienos kainai, prieš sumokant muitą, už toliau nurodytų Indijos bendrovių pagamintų produktų importą, yra ši:

Šalis

Bendrovė

Galutinis muitas (%)

TARIC papildomas kodas

Indija

Ester Industries Limited, 75-76, Amrit Nagar, Behind South Extension Part-1, New Delhi 110 003, India

12,0

A026

Indija

Flex Industries Limited, A-1, Sector 60, Noida 201 301 (U.P.), India

12,5

A027

Indija

Garware Polyester Limited, Garware House, 50-A, Swami Nityanand Marg, Vile Parle (East), Mumbai 400 057, India

14,9

A028

Indija

India Polyfilms Limited, 112 Indra Prakash Building, 21 Barakhamba Road, New Delhi 110 001, India

7,0

A029

Indija

Jindal Poly Films Limited, 56 Hanuman Road, New Delhi 110 001, India

7,0

A030

Indija

MTZ Polyfilms Limited, New India Centre, 5th Floor, 17 Co-operage Road, Mumbai 400 039, India

8,7

A031

Indija

Polyplex Corporation Limited, B-37, Sector-1, Noida 201 301, Dist. Gautam Budh Nagar, Uttar Pradesh, India

19,1

A032

Indija

Visoms kitoms bendrovėms

19,1

A999“.

2 straipsnis

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1676/2001 1 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Galutinio antidempingo muito norma, taikoma grynajai franko prie Bendrijos sienos kainai, prieš sumokant muitą, už toliau nurodytos kilmės produktus, yra ši:

Šalis

Bendrovė

Galutinis muitas (%)

TARIC papildomas kodas

Indija

Ester Industries Limited, 75-76, Amrit Nagar, Behind South Extension Part-1, New-Delhi 110 003, India

17,3

A026

Indija

Flex Industries Limited, A-1, Sector 60, Noida 201 301 (U.P.), India

0,0

A027

Indija

Garware Polyester Limited, Garware House, 50-A, Swami Nityanand Marg, Vile Parle (East), Mumbai 400 057, India

6,8

A028

Indija

Jindal Poly Films Limited, 56 Hanuman Road, New Delhi 110 001, India

0,0

A030

Indija

MTZ Polyfilms Limited, New India Centre, 5th Floor, 17 Co-operage Road, Mumbai 400 039, India

18,0

A031

Indija

Polyplex Corporation Limited, B-37, Sector-1, Noida 201 301, Dist. Gautam Budh Nagar, Uttar Pradesh, India

0,0

A032

Indija

Visoms kitoms bendrovėms

17,3

A999

Pietų Korėja

Kolon Industries Inc., Kolon Tower, 1-23, Byulyang-dong, Kwacheon-city, Kyunggi-do, Korea

0,0

A244

Pietų Korėja

SKC Co. Ltd, Kyobo Gangnam Tower, 1303-22, Seocho 4 Dong, Seocho Gu, Seoul 137-074, Korea

7,5

A224

Pietų Korėja

Toray Saehan Inc. 17F, LG Mapo B/D, 275 Kongdug-Dong, Mapo-Gu, Seoul 121-721, Korea

0,0

A222

Pietų Korėja

HS Industries Co. Ltd, Kangnam Building 5th Floor, 1321, Seocho-Dong, Seocho-Ku, Seoul, Korea

7,5

A226

Pietų Korėja

Hyosung Corporation, 450, Kongduk-Dong, Mapo-Ku, Seoul, Korea

7,5

A225

Pietų Korėja

KP Chemical Corporation, No. 89-4, Kyungun-Dong, Chongro-Ku, Seoul, Korea

7,5

A223

Pietų Korėja

Visoms kitoms bendrovėms

13,4

A999“.

3 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2006 m. rugpjūčio 25 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

E. TUOMIOJA


(1)  OL L 288, 1997 10 21, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 461/2004 (OL L 77, 2004 3 13, p. 12).

(2)  OL L 56, 1996 3 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2117/2005 (OL L 340, 2005 12 23, p. 17).

(3)  OL L 316, 1999 12 10, p. 1.

(4)  OL L 68, 2006 3 8, p. 15.

(5)  OL L 68, 2006 3 8, p. 6.

(6)  OL L 227, 2001 8 23, p. 1.

(7)  OL C 172, 2005 7 12, p. 5.

(8)  Indijos Vyriausybės Prekybos ir pramonės ministerijos 2002 m. kovo 31 d. pranešimas Nr. 1/2002-07.

(9)  Europos Komisijos prekybos generalinis direktoratas, B direktoratas, J-79 5/17, Rue de la Loi/Wetstraat 200, B-1049 Brussels.


Top