Specialusis leidimas bulgarų kalba: skyrius 13 tomas 051 p. 39 - 131
Specialusis leidimas rumunų kalba: skyrius 13 tomas 051 p. 39 - 131
Specialusis leidimas kroatų kalba: skyrius 13 tomas 043 p. 35 - 127
English
Select your language
Official EU languages:
Access to European Union law
EUR-Lex
Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Need more search options? Use the
Advanced search
Document 32005L0078
Commission Directive 2005/78/EC of 14 November 2005 implementing Directive 2005/55/EC of the European Parliament and of the Council on the approximation of the laws of the Member States relating to the measures to be taken against the emission of gaseous and particulate pollutants from compression-ignition engines for use in vehicles, and the emission of gaseous pollutants from positive ignition engines fuelled with natural gas or liquefied petroleum gas for use in vehicles and amending Annexes I, II, III, IV and VI thereto (Text with EEA relevance)
2005 m. lapkričio 14 d. Komisijos direktyva 2005/78/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/55/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius bei kietųjų dalelių teršalus ir transporto priemonėse naudojamų kibirkštinio uždegimo variklių, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus, suderinimo, ir iš dalies keičianti jos I, II, III, IV ir VI priedus (Tekstas svarbus EEE)
2005 m. lapkričio 14 d. Komisijos direktyva 2005/78/EB, įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/55/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius bei kietųjų dalelių teršalus ir transporto priemonėse naudojamų kibirkštinio uždegimo variklių, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus, suderinimo, ir iš dalies keičianti jos I, II, III, IV ir VI priedus (Tekstas svarbus EEE)
OL L 313, 2005 11 29, pp. 1–93
(ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, NL, PL, PT, SK, SL, FI, SV) Šis dokumentas paskelbtas specialiajame (-iuosiuose) leidime (-uose)
(BG, RO, HR)
OL L 321M, 2006 11 21, pp. 214–306
(MT)
No longer in force, Date of end of validity: 30/12/2013; panaikino 32009R0595
Language
HTML
PDF
Official Journal
|
2005 11 29 |
LT |
Europos Sąjungos oficialusis leidinys |
L 313/1 |
KOMISIJOS DIREKTYVA 2005/78/EB
2005 m. lapkričio 14 d.
įgyvendinanti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/55/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius bei kietųjų dalelių teršalus ir transporto priemonėse naudojamų kibirkštinio uždegimo variklių, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus, suderinimo, ir iš dalies keičianti jos I, II, III, IV ir VI priedus
(Tekstas svarbus EEE)
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA
atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,
atsižvelgdama į 1970 m. vasario 6 d. Tarybos direktyvą 70/156/EEB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimą, suderinimo (1), ypač jos 13 straipsnio 2 dalies antrą įtrauką,
atsižvelgdama į 2005 m. rugsėjo 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/55/EB dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių priemones, kurių būtina imtis mažinant transporto priemonėse naudojamų uždegimo suspaudimu variklių išmetamuosius dujinius bei kietųjų dalelių teršalus ir transporto priemonėse naudojamų kibirkštinio uždegimo variklių, degalams naudojančių gamtines dujas ir suskystintas naftos dujas, išmetamuosius dujinius teršalus, suderinimo (2), ypač jos 7 straipsnį,
kadangi:
|
(1) |
Direktyva 2005/55/EB yra viena iš Direktyvoje 70/156/EEB nustatytos tipo patvirtinimo procedūros atskirų direktyvų. |
|
(2) |
Direktyva 2005/55/EB reikalauja, kad nuo 2005 m. spalio 1 d. nauji didelio galingumo varikliai ir naujų sunkiųjų transporto priemonių varikliai atitiktų naujus techninius reikalavimus, taikomus transporto priemonės diagnostikos sistemoms, eksploatuojamų transporto priemonių, kurios buvo tinkamai techniškai prižiūrimos ir naudojamos, ilgaamžiškumui ir atitikčiai. Turėtų būti priimtos tos direktyvos 3 ir 4 straipsniams įgyvendinti būtinos techninės nuostatos. |
|
(3) |
Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Direktyvos 2005/55/EB 5 straipsnio, tikslinga nustatyti reikalavimus, skatinančius naujų sunkiųjų transporto priemonių, turinčių variklius su papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, į kurią būtina dėti sunaudojamojo aktyviklio, kad minėtoji teršalų apdorojimo sistema numatomu dydžiu sumažintų kontroliuojamuosius teršalus, tinkamą naudojimą, kuris atitiktų gamintojo numatytą paskirtį. Turėtų būti numatytos priemonės, kurios užtikrintų, kad minėtos transporto priemonės vairuotojas tinkamu laiku būtų įspėtas apie tai, kad kokio nors sunaudojamojo aktyviklio kiekis transporto priemonėje netrukus pasibaigs arba apie tai, kad aktyviklis nėra dozuojamas. Jeigu vairuotojas nepaiso tokių įspėjimų, variklio veikimas turėtų būti pakeičiamas, kol vairuotojas papildys sunaudojamojo aktyviklio, kuris reikalingas veiksmingam papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos darbui, atsargas. |
|
(4) |
Tai atvejais, kai varikliams, kuriems taikoma Direktyva 2005/55/EB, turi būti naudojami sunaudojamieji aktyvikiai tam, kad būtų pasiektos išmetamųjų teršalų kiekio ribos, į kurias atsižvelgiant varikliams buvo suteiktas tipo patvirtinimas, valstybės narės turėtų imtis tinkamų veiksmų užtikrinti, kad tokių aktyviklių, būtų galima įsigyti daugelyje įvairių vietų, kurios atitinka geografinio balanso principą. Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė imtis tinkamų veiksmų siekiant skatinti tokių aktyviklių naudojimą. |
|
(5) |
Tikslinga nustatyti reikalavimus, kurie valstybes nares įgalintų atliekant periodinę techninę apžiūrą stebėti ir užtikrinti, kad sunkiosios transporto priemonės, turinčios papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemas, kuriose reikia naudoti sunaudojamąjį aktyviklį buvo tinkamai naudojamos per laikotarpį iki patikrinimo pradžios. |
|
(6) |
Valstybės narės, siekdamos užtikrinti tokias išmetamųjų teršalų kiekio ribas, į kurias atsižvelgiant buvo patvirtintas tam tikros transporto priemonės tipas, turėtų turėti teisę uždrausti naudoti sunkiąsias transporto priemones, turinčias papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemas, su kuriomis būtina naudoti sunaudojamąjį aktyviklį, jeigu papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemose faktiškai nenaudojamas reikalingas aktyviklis arba jeigu jo nesivežama transporto priemonėje. |
|
(7) |
Papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemas, su kuriomis būtina naudoti sunaudojamąjį aktyviklį, turinčių sunkiųjų transporto priemonių gamintojai turėtų informuoti savo klientus apie tinkamą tų transporto priemonių eksploatavimą. |
|
(8) |
Direktyvos 2005/55/EB reikalavimai, susiję su išderinimo strategijų naudojimu, turėtų būti pritaikyti atsižvelgiant į technikos pažangą. Taip pat reikėtų nustatyti reikalavimus, taikomus varikliams, kuriuos galima nustatyti veikti daugiau nei vienu specialiu režimu ir įtaisams, tam tikromis eksploatavimo sąlygomis galinčių riboti variklio sukamąjį momentą. |
|
(9) |
1998 m. spalio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 98/70/EB dėl benzino ir dyzelinių degalų (dyzelino) kokybės ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 93/12/EEB (3), III ir IV prieduose nustatyta, kad Bendrijoje nuo 2005 m. sausio 1 d. parduodamame benzine ir dyzeliniuose degaluose sieros kiekis nebūtų didesnis nei 50 mg/kg (milijoninė tūrio dalis, ppm). Bendrijoje kaskart vis daugiau pateikiama parduoti transporto priemonių degalų, kuriuose sieros kiekis yra 10 mg/kg arba mažesnis, o Direktyvoje 98/70/EB nustatytas reikalavimas, kad pirmiau minėtų degalų būtų įmanoma įsigyti nuo 2009 m. sausio 1 d. Dėl to etaloniniai degalai, kurie naudojami su varikliais atliekant tipo patvirtinimo bandymus siekiant nustatyti, ar varikliai atitinka išmetamųjų teršalų kiekio ribas, nurodytas Direktyvos 2005/55/EB I priedo lentelėse pateiktose B1, B2 ir C eilutėse, turėtų būti apibrėžti iš naujo tam, kad, jeigu taikoma, būtų tiksliau nurodomas dyzelinių degalų, kurie pradėti teikti į rinką nuo 2005 m. sausio 1 d. ir kuriuos naudoja patobulintas išmetamųjų teršalų kontrolės sistemas turintys varikliai, sieros kiekis. Siekiant atsižvelgti į po 2005 m. sausio 1 d. rinkoje įvykusius pokyčius, taip pat tikslinga iš naujo apibrėžti suskystintąsias naftos dujas, kurios naudojamos kaip etaloniniai degalai. |
|
(10) |
Reikėtų atlikti ėminių ėmimo ir matavimo tvarkos techninius pritaikymus, kad būtų galima patikimai išmatuoti uždegimo suspaudimu variklių, kuriems buvo suteiktas tipo patvirtinimas atsižvelgiant į Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.2.1 skirsnyje pateiktų lentelių B1, B2 arba C eilutėse nurodytus kietųjų dalelių kiekio apribojimus, ir dujų variklių, kuriems tipo patvirtinimas buvo suteiktas atsižvelgiant į to priedo 6.2.1 skirsnyje pateiktos 2 lentelės C eilutėje nurodytus kietųjų dalelių kiekio apribojimus, kietųjų dalelių masės srautą ir tą matavimą atlikti pakartotinai. |
|
(11) |
Kadangi Direktyvos 2005/55/EB 3 ir 4 straipsnių įgyvendinimo nuostatos priimamos vienu metu su tos direktyvos derinimo su technikos pažanga nuostatomis, abiejų tipų priemones buvo įtrauktos į tą patį aktą. |
|
(12) |
Siekiant atsižvelgti į sparčią technikos pažangą, ši Direktyva prireikus bus peržiūrėta iki 2006 m. gruodžio 31 d. |
|
(13) |
Dėl to Direktyva 2005/55/EB turėtų būti iš dalies atitinkamai pakeista. |
|
(14) |
Šioje direktyvoje numatytos priemonės atitinka pagal Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsnio 1 dalį įsteigto Derinimo su technikos pažanga komiteto nuomonę, |
PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:
1 straipsnis
Direktyvos 2005/55/EB I, II, III, IV ir VI priedai iš dalies keičiami pagal šios direktyvos I priedą.
2 straipsnis
Direktyvos 2005/55/EB 3 ir 4 straipsnių įgyvendinimo priemonės nustatomos šios direktyvos II–V prieduose.
3 straipsnis
1. Valstybės narės ne vėliau nei iki 2006 m. lapkričio 8 d. priima ir paskelbia įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie įsigalioję įgyvendina šią direktyvą. Priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikimo lentelę jos nedelsdamos pateikia Komisijai.
Šias nuostatas jos taiko nuo 2006 m. lapkričio 9 d.
Valstybės narės, tvirtindamos šias nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.
2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų pagrindinių nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.
4 straipsnis
Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
5 straipsnis
Ši direktyva skirta valstybėms narėms.
Priimta Briuselyje, 2005 m. lapkričio 14 d.
Komisijos vardu
Günter VERHEUGEN
Pirmininko pavaduotojas
(1) OL L 42, 1970 2 23, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2005/49/EB (OL L 194, 2005 7 26, p. 12).
(2) OL L 275, 2005 10 20, p. 1.
(3) OL L 350, 1998 12 28, p. 58. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (OL L 284, 2003 10 31, p. 1).
I PRIEDAS
DIREKTYVOS 2005/55/EB I, II, III, IV IR VI PRIEDŲ PAKEITIMAI
Direktyva 2005/55/EB iš dalies keičiama taip:
|
1) |
I priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2) |
II priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|
3) |
III priedas iš dalies keičiamas taip:
|
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4) |
IV priedas iš dalies keičiamas taip:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5) |
VI priedas iš dalies keičiamas taip:
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
(*) OL L 76, 1970 4 6, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2003/76/EB (OL L 206, 2003 8 15, p. 29).“
(**) OL L 313, 2005 11 29, p. 1.
(***) Šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad būtų kontroliuojamas didelis veikimo sutrikimas, o ne papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos deginių filtro katalizatoriaus/filtravimo darbo veiksmingumo sumažėjimas arba katalizatoriaus/filtravimo veikimo nutraukimas. Didelio sutrikimo pavyzdžiai pateikti Direktyvos 2005/78/EB IV priedo 3.2.3.2 ir 3.2.3.3 skirsniuose.
(****) OL L 375, 1980 12 31, p. 46. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 1999/99/EB (OL L 334, 1999 12 28, p. 32).“
(*) Komisija nustato, ar specialios priemonės, skirtos varikliams, kuriuos galima nustatyti veikti keliais specialiais režimais, šioje direktyvoje turi būti numatytos tuo pačiu metu kaip šios direktyvos 10 straipsnio reikalavimams skirtas pasiūlymas.
(**) Iki 2008 m. spalio 1 d. taikoma: „aplinkos oro temperatūros intervalas 279 K–303 K (6 °C–30 °C)“.
(***) Šis temperatūros intervalas laikomas šioje direktyvoje nurodytos peržiūros dalimi, pirmiausia kreipiant dėmesį į temperatūros apatinės ribos tinkamumą.“
(*) Komisiją šį skirsnį ketina persvarstyti iki 2006 m. gruodžio 31 d.
(**) Komisija šias vertes ketina persvarstyti iki 2005 m. gruodžio 31 d. “
(*) Nereikalinga išbraukti.“
(*) Nereikalinga išbraukti.“
(*) Nereikalinga išbraukti.“
(*) Nereikalinga išbraukti.“
(*) Vertė taikoma tik IV priede nurodytiems etaloniniams degalams.“
(*) Komisija persvarstys temperatūrą prieš filtrų laikiklį, 325 K (52 °C), ir, jeigu būtina, pasiūlys kitokią naudotiną temperatūrą, taikytiną suteikiant naujų tipų tipo patvirtinimą nuo 2008 m. spalio 1 d. “
(*) Nereikalinga išbraukti.“ “
(*) Skliausteliuose pateiktus skaičius iki 2005 m. spalio 1 d. galima naudoti su dujiniais varikliais atliekant tipo patvirtinimo bandymus. (Komisija iki 2004 m. spalio 1 d. pateikia ataskaitą apie dujinių variklių technologijos plėtrą, kad būtų patvirtintos arba modifikuotos šioje lentelėje pateiktos dujiniams varikliams taikomos regresijos tiesės leidžiamosios nuokrypos.)
(1) Šiose specifikacijose nurodytos vertės – tai „tikrosios vertės“. Nustatant jų ribines vertes buvo taikomos ISO 4259 „Naftos produktai. Preciziškumo duomenų nustatymas ir vartojimas taikomuose bandymų metoduose“ sąlygos, o nustatant mažiausią vertę buvo skaičiuojama pagal mažiausią teigiamą skirtumą 2R; nustatant didžiausią ir mažiausią vertę, mažiausias skirtumas buvo lygus 4R (R – atkuriamumas).
Nepaisant šio mato, reikalingo dėl techninių priežasčių, degalų gamintojas turėtų vis dėlto siekti nulinės vertės, jei nustatyta didžiausia vertė yra lygi 2R, ir vidutinės vertės, jei nurodomos didžiausių ir mažiausių verčių ribos. Jei reikia išsiaiškinti, ar degalai atitinka specifikacijų reikalavimus, turėtų būti taikomos standarto ISO 4259 sąlygos
(2) Cetano skaičiaus diapazonas neatitinka mažiausio 4R diapazono reikalavimų. Tačiau kilus ginčui tarp degalų tiekėjo ir naudotojo, jį galima spręsti taikant standarto ISO 4259 sąlygas, jei vietoj pavienių nustatymų atliekamas pakankamas skaičius matavimų reikiamam tikslumui pasiekti.
(3) Būtina pateikti tikrąjį degalų, kurie naudojami I tipo bandymui atlikti, sieros kiekį.
(4) Nors atsparumas oksidacijai yra kontroliuojamas, laikymo laikas tikriausiai bus ribotas. Tiekėjo reikėtų teirautis apie laikymo sąlygas ir trukmę.“
(5) Šiuo metodu gali nepavykti patikimai nustatyti, ar yra korozinių medžiagų, jeigu ėminyje yra korozijos inhibitorių arba kitokių chemikalų, galinčių sumažinti korozinį ėminio poveikį vario plokštelei. Dėl to draudžiama tuos komponentus dėti vien tam, kad būtų daroma įtaka bandymo metodui.
(6) Šiuo metodu gali nepavykti patikimai nustatyti, ar yra korozinių medžiagų, jeigu ėminyje yra korozijos inhibitorių arba kitokių chemikalų, galinčių sumažinti korozinį ėminio poveikį vario plokštelei. Dėl to draudžiama tuos komponentus dėti vien tam, kad būtų daroma įtaka bandymo metodui.“
(7) Nereikalinga išbraukti.
II PRIEDAS
IŠMETAMŲJŲ TERŠALŲ KONTROLĖS SISTEMŲ BANDYMO ATLIKIMO TVARKA
1. ĮVADAS
Šiame priede išsamiai aprašoma variklių šeimos, kuri turi būti išbandyta pagal bandymo programą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį siekiant nustatyti charakteristikų blogėjimo faktorius, parinkimo tvarka. Šie charakteristikų blogėjimo faktoriai taikomi išmatuotam variklių, kurie periodiškai tikrinami siekiant užtikrinti, kad eksploatuojamo variklio išmetamųjų teršalų kiekis per patvarumo laikotarpį, numatytą variklį turinčiai transporto priemonei, tebeatitiktų Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.2.1 skirsnyje nustatytąjį išmetamųjų teršalų kiekį.
Šiame priede, be to, išsamiai aprašoma su išmetamaisiais teršalais susijusi ir nesusijusi techninė priežiūra, skirta varikliams, kuriems yra numatyta bandymo programa per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį. Ši techninė priežiūra taikoma eksploatuojamiems varikliams ir apie jos rezultatus pranešama naujų didelio galingumo variklių savininkams.
2. VARIKLIŲ, KURIE NAUDOJAMI CHARAKTERISTIKŲ BLOGĖJIMO FAKTORIAMS NUSTATYTI PER VARIKLIO EKSPLOATAVIMO LAIKĄ, PARINKIMAS
2.1. Varikliai parenkami iš Direktyvos 2005/55/EB I priedo 8.1 skirsnyje apibrėžtos variklių šeimos ir su jais atliekamas išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymas, kad būtų apibrėžti eksploatavimo trukmei būdingi charakteristikų blogėjimo faktoriai.
2.2. Skirtingų šeimų variklius galima kitaip jungti į šeimas atsižvelgiant į naudojamą išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą. Siekiant, kad turinčius skirtingą cilindrų skaičių ir skirtingos cilindrų išdėstymo konfigūracijos variklius, kurių vienodos techninės specifikacijos ir kurių vienodai įrengta išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistema, būtų galima įtraukti į tą pačią variklių, turinčių išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, šeimą, gamintojas patvirtinimo institucijai turi pateikti duomenis, įrodančius, jog tų variklių išmetamas teršalų kiekis yra panašus.
Variklio gamintojas pagal Direktyvos 2005/55/EB I priedo 8.2 skirsnyje nustatytus variklių parinkimo kriterijus išrenka išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimą atitinkantį vieną variklį, su kuriuo pagal šio priedo 3.2 skirsnyje apibrėžtą bandymo programą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį atliekamas bandymas, ir prieš pradedant bet kokius bandymus apie tai praneša tipo tvirtinimo institucijai.
2.3.1. Jeigu tipo tvirtinimo institucija nusprendžia, kad išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimai blogiausią išmetamųjų teršalų kiekio atžvilgiu atvejį geriau atitiktų ne pasirinktas bandymui, o kitas variklis, tada išbandytiną variklį kartu pasirenka tipo tvirtinimo institucija ir variklio gamintojas.
3. VARIKLIO EKSPLOATAVIMO LAIKUI TAIKOMŲ CHARAKTERISTIKŲ BLOGĖJIMO FAKTORIŲ NUSTATYMAS
3.1. Bendroji dalis
Išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimai taikomi charakteristikų blogėjimo faktoriai nustatomi atsižvelgiant į pasirinktus variklius ir taikant nuvažiuotų kilometrų skaičiaus ir eksploatavimo trukmės nustatymo procedūrą, apimančią atliekant ESC ir ETC bandymus periodiškai matuojamą dujinių ir kietųjų dalelių teršalų išmetamą kiekį.
3.2. Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymo programa
Bandymo programą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį galima vykdyti gamintojo nuožiūra: vykdant eksploatuojamos transporto priemonės, turinčios pasirinktą pirminį variklį, bandymo programą arba vykdant prie dinamometro prijungto variklio bandymo programą.
3.2.1. Eksploatuojamos transporto priemonės ir prie dinamometro prijungto variklio bandymo programa
3.2.1.1. Gamintojas, atsižvelgdamas į gerą inžinerijos praktiką, nustato važiavimui pasirenkamo atstumo pobūdį ir dydį bei eksploatuojamiems varikliams taikomą bandymo programą.
3.2.1.2. Gamintojas numato, kada atliekant ESC ir ETC bandymus bus nustatomas išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių teršalų kiekis.
3.2.1.3. Visiems išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimos varikliams taikoma vienoda eksploatavimo programa.
3.2.1.4. Gamintojui pateikus prašymą ir sutikus tipo tvirtinimo institucijai, kiekviename bandymo taške galima atlikti tik vieną bandymo ciklą (ESC arba ETC bandymą), o kitą bandymo ciklą atlikti tik bandymo programos per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį pradžioje ir pabaigoje.
3.2.1.5. Nevienodas išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemas turinčių variklių šeimoms galima taikyti skirtingas eksploatavimo programas.
3.2.1.6. Eksploatavimo programos gali būti trumpesnės nei eksploatavimo laikas, jeigu bandymo taškų skaičius yra pakankamas, kad pagal 3.5.2 skirsnį būtų galima tinkamai ekstrapoliuoti bandymo rezultatus. Bet kokiu atveju laikas tarp bandymų neturi būti trumpesnis nei nurodytasis 3.2.1.8 skirsnio lentelėje.
3.2.1.7 Gamintojas turi nurodyti taikomą koreliaciją tarp trumpiausio eksploatavimo tarpsnio (nuvažiuotas atstumas) ir variklio bandymo dinamometru trukmės, pvz., degalų sunaudojimo koreliaciją, transporto priemonės greičio ir variklio sūkių skaičiaus koreliaciją ir t. t.
3.2.1.8. Trumpiausias eksploatavimo tarpsnis
|
Transporto priemonės, kuriai įmontuojamas variklis, kategorija |
Trumpiausias eksploatavimo tarpsnis |
Eksploatavimo laikas (šios direktyvos straipsnis) |
|
N1 kategorijos transporto priemonės |
100 000 km |
3 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
N2 kategorijos transporto priemonės |
125 000 km |
3 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
N3 kategorijos transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiamoji masė ne didesnė nei 16 tonų |
125 000 km |
3 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
N3 kategorijos transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiamoji masė didesnė nei 16 tonų |
167 000 km |
3 straipsnio 1 dalies c punktas |
|
M2 kategorijos transporto priemonės |
100 000 km |
3 straipsnio 1 dalies a punktas |
|
M3 kategorijos I, II, A ir B klasių transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiamoji masė ne didesnė nei 7,5 tonų |
125 000 km |
3 straipsnio 1 dalies b punktas |
|
M3 kategorijos III ir B klasių transporto priemonės, kurių didžiausia techniškai leidžiamoji masė didesnė nei 7,5 tonų |
167 000 km |
3 straipsnio 1 dalies c punktas |
3.2.1.9. Eksploatuojamos transporto priemonės bandymo programa turi būti išsamiai aprašyta paraiškoje suteikti tipo patvirtinimą ir tipo tvirtinimo institucijai įteikiama prieš bandymų pradžią.
3.2.2. Jeigu tipo tvirtinimo institucija nusprendžia, kad darant ESC ir ETC bandymus turi būti atlikti papildomi matavimai tarp taškų, kuriuos pasirenka gamintojas, tvirtinimo institucija apie tai praneša gamintojui. Persvarstytą eksploatuojamos transporto priemonės bandymo programą arba su prie dinamometro prijungtu varikliu vykdomą bandymų programą parengia gamintojas ir suderina su tipo tvirtinimo institucija.
3.3. Variklio bandymas
3.3.1. Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžia
3.3.1.1. Kiekvienai išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą turinčių variklių šeimai gamintojas nustato variklio darbo trukmę, po kurios stabilizuojamas papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistemos veikimas. Jeigu paprašo tvirtinimo institucija, gamintojas pateikia duomenis ir analizės rezultatus, kuriais remiantis buvo nustatyta pirmiau minėta trukmė. Pasirinktinai papildomo išmetamųjų dujinių teršalų apdorojimo sistemą gamintojas gali stabilizuoti leisdamas varikliui dirbti 125 valandas.
3.3.1.2. 3.3.1.1 skirsnyje nustatytas stabilizavimo laikas – tai per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžia.
3.3.2. Per eksploatavimo tarpsnį atliekamas bandymas
3.3.2.1. Užbaigus stabilizavimą, varikliui taikoma gamintojo pasirinkta per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymo programa kaip aprašyta pirmiau minėtame 3.2 skirsnyje. Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymo programą tam tikrais laiko tarpais, kurių dažnumą nustato gamintojas ir, jeigu būtina, pagal 3.2.2 skirsnį parenka tipo tvirtinimo institucija, turi būti matuojamas išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių teršalų kiekis atliekant ESC ir ETC bandymus. Pagal 3.2 skirsnį, jeigu buvo sutarta, kad kiekviename bandymo taške atliekamas tik vienas bandymo ciklas (ESC arba ETC), kitas bandymo ciklas (ESC arba ETC) turi būti atliekamas per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir pabaigoje.
3.3.2.2. Variklio techninė priežiūra per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdant bandymo programą atliekama pagal 4 skirsnį.
3.3.2.3. Nenumatytą variklio arba transporto priemonės techninę priežiūrą per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdant bandymo programą galima atlikti, jeigu, pvz., transporto priemonei įrengta diagnostikos sistema (TPIDS) nustato triktį, dėl kurios įsijungia veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR).
3.4. Ataskaitų teikimas
3.4.1. Per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdytą bandymo programą atliktų išmetamųjų teršalų kiekio nustatymo visų bandymų (ESC ir ETC) rezultatai turi būti prieinami tipo tvirtinimo institucijai. Jeigu koks nors išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymas paskelbiamas negaliojančiu, gamintojas paaiškina, kodėl bandymas buvo paskelbtas negaliojančiu. Šiuo atveju per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnio, per kurį vykdoma bandymo programa, kitas šimtą valandų turi būti atlikti išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymai (darant ESC ir ETC bandymus).
3.4.2. Jeigu gamintojas per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdydamas bandymo programą su varikliu atlieka bandymus charakteristikų blogėjimo faktoriams nustatyti, gamintojas dokumentuose turi užregistruoti visą informaciją apie per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdytą bandymo programą su varikliu atliktus visus išmetamųjų teršalų nustatymo bandymus ir jam taikytus techninės priežiūros darbus. Pirmiau minėta informacija ir per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdant bandymo programą atliktų išmetamųjų teršalų nustatymo bandymų rezultatai pateikiami tvirtinimo institucijai.
3.5. Charakteristikų blogėjimo faktorių nustatymas
3.5.1. Atsižvelgiant į visų bandymų rezultatus atliekama visų teršalų, kiekviename bandymo taške išmatuotų darant ESC ir ETC bandymus, kurie buvo atlikti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdant bandymo programą, „geriausios sutapties“ regresijos analizė. Kiekvieno teršalo nustatymo bandymo rezultatai turi būti nurodyti tokiu pačiu dešimtainės trupmenos skilčių skaičiumi kaip to teršalo ribinės vertės, pateiktos Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.2.1 skirsnio lentelėse ir prie to dešimtainės trupmenos skilčių skaičiaus pridedamas vienas papildomas skaičius. Pagal 3.2 skirsnį, jeigu buvo susitarta, kad kiekviename bandymo taške galima atlikti tik vieną bandymo ciklą (ESC arba ETC bandymą), o kitas bandymo ciklas (ESC arba ETC) atliekamas tik per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir pabaigoje, regresijos analizė atliekama remiantis bandymų, kurie buvo padaryti bandymų ciklą vykdant kiekviename bandymo taške, rezultatais.
3.5.2. Remdamasis regresijos analize gamintojas, ekstrapoliuodamas regresijos lygtį kaip nustatyta 3.5.1 skirsnyje, apskaičiuoja numatomą kiekvieno teršalo kiekį per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir variklio eksploatavimo laikui, kuris taikomas bandomam varikliui.
3.5.3. Jei tai papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos neturintys varikliai, kiekvienam teršalai taikomas charakteristikų blogėjimo faktorius – tai skirtumas tarp skaičiuojamojo išmetamųjų teršalų kiekio per eksploatavimo laiką ir per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje išmatuoto jų kiekio.
Jei tai papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą turintys varikliai, kiekvienam teršalui taikomas charakteristikų blogėjimo faktorius – tai skaičiuojamojo išmetamųjų teršalų kiekio per eksploatavimo laiką ir per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje išmatuoto jų kiekio santykis.
Pagal 3.2 skirsnį, jeigu buvo susitarta, kad kiekviename bandymo taške galima atlikti tik vieną bandymo ciklą (ESC arba ETC bandymą), o kitas bandymo ciklas (ESC arba ETC) atliekamas tik per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir pabaigoje, bandymo ciklo, kuris buvo atliktas kiekviename bandymo taške, apskaičiuotas charakteristikų blogėjimo faktorius taip pat taikomas kitam bandymo ciklui, jei abiejų bandymo ciklų verčių, išmatuotų per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomos bandymo programos pradžioje ir pabaigoje, santykis yra panašus.
3.5.4. Atliekant atitinkamus bandymo ciklus kiekvienam teršalai taikomas charakteristikų blogėjimo faktorius užregistruojamas Direktyvos 2005/55/EB VI priedo 1 priedėlio 1.5 skirsnyje.
Variklio gamintojai gali rinktis: ar charakteristikų blogėjimo faktorius jie nustato per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdoma bandymo programa ar taiko toliau pateikiamus charakteristikų blogėjimo faktorius:
|
Variklio tipas |
Bandymo ciklas |
CO |
HC |
NMHC |
CH4 |
NOx |
PM |
|
Dyzelinis variklis (1) |
ESC |
1,1 |
1,05 |
— |
— |
1,05 |
1,1 |
|
ETC |
1,1 |
1,05 |
— |
— |
1,05 |
1,1 |
|
|
Dujinis variklis (1) |
ETC |
1,1 |
1,05 |
1,05 |
1,2 |
1,05 |
— |
3.6.1. Gamintojas gali pasirinkti, kad varikliui arba variklio/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos deriniui nustatyti charakteristikų blogėjimo faktoriai būtų taip pat taikomi varikliams arba variklių/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemų deriniams, kurie nepriklauso taip pačiai pagal 2.1 skirsnį nustatytai variklio šeimos kategorijai. Šiais atvejais gamintojas tipo tvirtinimo institucijai turi įrodyti, kad bazinio variklio arba variklio/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos derinio ir variklio arba variklio/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos derinio, kuriam ketinama pradėti taikyti kito variklio charakteristikų blogėjimo faktorius, techninės specifikacijos ir montavimo transporto priemonėje reikalavimai yra vienodi ir kad to variklio arba variklio/papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos derinio išmetamųjų teršalų kiekis yra panašus.
3.7. Produkcijos atitikties patikra
3.7.1. Produkcijos patikra išmetamųjų teršalų kiekio atžvilgiu atliekama pagal Direktyvos 2005/55/EB I priedo 9 skirsnį.
3.7.2. Gamintojas, suteikiant tipo patvirtinimą, gali pasirinkti, kad tuo pat metu prieš bet kokią papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemą būtų matuojamas išmetamųjų teršalų kiekis. Gamintojas, pasirinkęs pirmiau minėtą būdą, gali nustatyti vieną varikliui, o kitą papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemai taikomą nustatytų reikalavimų neatitinkantį charakteristikų blogėjimo faktorių, kurį gamintojas gali naudoti kaip pagalbinį gamybinės linijos gale atliekamai patikrai.
3.7.3. Suteikiant tipo patvirtinimą į Direktyvos 2005/55/EB VI priedo 1 priedėlio 1.4 skirsnį įrašomi tik iš 3.6.1 skirsnio gamintojo paimti arba gamintojo pagal 3.5 skirsnį nustatyti charakteristikų blogėjimo faktoriai.
4. TECHNINĖ PRIEŽIŪRA
Per bandymo programą, kuri vykdoma per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį, atliekami variklių techninės priežiūros darbai ir tinkamas bet kokio aktyvikio, kurį privaloma naudoti nustatant charakteristikų blogėjimo faktorius, naudojimas laikomas susijusiu su išmetamųjų teršalų kiekiu arba su juo nesusijusiu ir tuos darbus bei aktyvikio naudojimą galima laikyti numatytu ar nenumatytu. Tam tikri su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję techninės priežiūros darbai taip pat laikomi kritiniais su išmetamųjų teršalų kiekiui susijusiais techninės priežiūros darbais.
4.1. Su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusi numatyta techninė priežiūra
4.1.1. Šiame skirsnyje apibrėžiami su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję numatyti techninės priežiūros darbai, užtikrinantys, kad per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį būtų galima vykdyti bandymo programą ir tą priežiūrą įtraukti naujų sunkiųjų transporto priemonių ir sunkiųjų transporto priemonių variklių savininkams įteikiamus techninės priežiūros nurodymus.
4.1.2. Visi su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję numatyti techninės priežiūros darbai, užtikrinantys, kad per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį būtų galima vykdyti bandymo programą, turi būti atliekami vienodais arba lygiaverčiais laiko tarpais, nurodytais gamintojo sunkiosios transporto priemonės ir sunkiosios transporto priemonės variklio savininkui parengtuose techninės priežiūros nurodymuose. Techninės priežiūros darbų tvarkaraštį galima atnaujinti, jeigu tą padaryti privaloma atsižvelgiant į per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymo programą ir jeigu jokia techninės priežiūros operacija nėra išbraukiama iš tų darbų sąrašo po to, kai ji buvo taikyta bandomam varikliui.
4.1.3. Bet koks su išmetamųjų teršalų kiekiu susijęs variklių techninės priežiūros darbas turi būti privalomas atlikti siekiant užtikrinti, kad eksploatuojamas variklis atitiktų nustatytus išmetamųjų teršalų kiekio standartus. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai turi pateikti duomenis, įrodančius, kad visi su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję numatyti techninės priežiūros darbai techniniu atžvilgiu yra būtini.
4.1.4. Variklio gamintojas pateikia toliau išvardytų įtaisų reguliavimo, valymo ir techninės priežiūros (jeigu būtina) nurodymus:
|
— |
išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistemos filtrų ir aušintuvų, |
|
— |
karterio dujų ventiliavimo vožtuvo, |
|
— |
degalų purkštuvo antgalių (tik valymo), |
|
— |
degalų purkštuvų, |
|
— |
turbininio kompresoriaus, |
|
— |
variklio elektroninio kontrolės agregato ir susijusių jutiklių bei vykdymo elementų, |
|
— |
kietųjų dalelių sistemos filtrų (įskaitant susijusias sudedamąsias dalis), |
|
— |
išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistemos, įskaitant visus susijusius valdymo vožtuvus ir vamzdynus, |
|
— |
bet kokios papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos. |
4.1.5. Atliekant techninės priežiūros darbus toliau išvardytos sudedamosios dalys laikomos kritinėmis su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusiomis dalimis:
|
— |
bet kokia papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistema, |
|
— |
variklio elektroninis kontrolės agregatas ir susiję jo jutikliai bei paleidikliai, |
|
— |
išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistema, įskaitant visus susijusius filtrus, aušintuvus, valdymo vožtuvus ir vamzdynus, |
|
— |
karterio dujų ventiliavimo vožtuvas. |
4.1.6. Dėl visų kritinių su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių numatytų techninės priežiūros darbų neturi būti jokių pagrįstų abejonių, kad tų darbų neprivaloma atlikti per eksploatavimą. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai įrodo, kad minėtus techninės priežiūros darbus privaloma atlikti per eksploatavimą, ir tie įrodymai pateikiami prieš tuos techninės priežiūros darbus pradedant atlikinėti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomą bandymo programą.
Kritinės su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalys, kurioms atliekami techninės priežiūros darbai ir kurios atitinka bet kokią 4.1.7.1-4.1.7.4 skirsniuose nustatytą sąlygą, laikomos dalimis, kurių techninę priežiūrą pagrįstai privaloma atlikti per eksploatavimą.
4.1.7.1. Pateikiami duomenys, patvirtinantys išmetamųjų teršalų kiekio ir transporto priemonės eksploatavimo parametrų ryšį ta prasme, kad jeigu išmetamųjų teršalų kiekis padidėja dėl to, jog nebuvo atlikti techninės priežiūros darbai, transporto priemonės eksploatavimo parametrų vertės pasikeistų taip, kad nebūtų priimtinos tipiniam važiavimui.
4.1.7.2. Pateikiami tyrimo duomenys, įrodantys, kad, jei pasikliautinumo lygmuo yra 80 %, 80 % variklių, kuriems įmontuota pirmiau minėta kritinė sudedamoji dalis, nustatytu periodiškumu tai daliai per eksploatavimą jau buvo atlikta techninė priežiūra.
4.1.7.3. Transporto priemonės prietaisų skydelyje, laikantis šios direktyvos IV priedo 4.7 skirsnio reikalavimų, turi būti įmontuojamas rodytuvas, vairuotojui signalizuojantis, kad būtina atlikti techninės priežiūros darbus. Šis rodytuvas įjungiamas nuvažiavus atitinkamą atstumą arba sugedus sudedamajai daliai. Rodytuvas tebeturi būti įjungtas tol, kol variklis dirba, ir neturi būti išjungiamas, kol neatliekami techninės priežiūros darbai. Atliekant techninės priežiūros darbus, turi būti numatytas privalomas prietaiso nustatymo į pradinę padėtį etapas. Sistema neturi būti suprojektuota taip, kad išsijungtų pasibaigus atitinkamam variklio eksploatavimo laikui arba vėliau.
4.1.7.4. Bet koks kitas metodas, kuris tipo tvirtinimo institucijos nuomone pagrįstai užtikrina, kad eksploatuojant būtų atliekami kritiniai techninės priežiūros darbai.
4.2. Numatytų techninės priežiūros darbų pakeitimai
4.2.1. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai turi pateikti prašymą patvirtinti visus naujus numatytus techninės priežiūros darbus, kuriuos jis ketina atlikti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdydamas bandymo programą, ir rekomenduoti tuos darbus sunkiųjų transporto priemonių ir joms skirtų variklių savininkams. Gamintojas taip pat pateikia savo rekomendacijas dėl naujų siūlomų numatytų techninės priežiūros darbų kategorijos (t. y. susiję su išmetamųjų teršalų kiekiu, nesusiję, kritiniai arba nekritiniai) ir su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių techninės priežiūros darbų, ilgiausio įmanomo laikotarpio tarp atliktinų techninės priežiūros darbų. Su prašymu turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys būtinybę atlikti naujus numatytus techninės priežiūros darbus ir laikotarpius tarp atliktinų techninės priežiūros darbų.
4.3. Su išmetamųjų teršalų kiekiu nesusiję numatyti techninės priežiūros darbai
4.3.1. Su išmetamųjų teršalų kiekiu nesusijusius numatytus techninės priežiūros darbus, kurie yra pagrįsti ir techniniu atžvilgiu privalomi (pvz., tepalo keitimą, tepalo filtro, degalų filtro, oro filtro keitimą, techninę aušinimo sistemos priežiūrą, tuščiosios eigos variklio sūkių skaičiaus reguliavimą, reguliatoriaus nustatymą, variklio sukamojo momento, vožtuvo tarpo, purkštuvo tarpo, įpurškimo trukmės ir bet kokios diržinės pavaros reguliavimą ir t. t.) galima atlikti varikliams arba pasirinktoms transporto priemonėms per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdant bandymo programą taip dažnai, kaip savininkui yra rekomendavęs gamintojas (pvz., ne tokiais laiko tarpais, kurie yra rekomenduojami eksploatuojant ypač sunkiomis sąlygomis.
4.4. Variklių, kurie buvo pasirinkti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomai bandymo programai, techninė priežiūra
4.4.1. Variklių, kurie buvo pasirinkti per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį vykdomai bandymo programai, sudedamųjų dalių remontas, išskyrus variklį, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemą arba degalų tiekimo sistemą, atliekamas tik tada, jeigu dalis sugenda arba sutrinka variklio veikimas.
4.4.2. Įrangos, prietaisų arba įrankių negalima naudoti sudedamųjų variklio dalių veikimo sutrikimui, netinkamam jų sureguliavimui arba sugedusioms sudedamosioms dalims nustatyti, jeigu lygiavertė įranga, prietaisai arba įrankiai nebūtų prieinami prekybos įmonėms ir kitoms remonto dirbtuvėms ir
|
— |
nebūtų naudojami tų sudedamųjų dalių numatytai techninei priežiūrai, ir |
|
— |
vėliau nebūtų naudojami variklio veikimo sutrikimui identifikuoti. |
4.5. Su išmetamųjų teršalų kiekiu susiję nenumatyti kritiniai techninės priežiūros darbai
4.5.1. Privalomojo aktyvikio naudojimas – tai su išmetamųjų teršalų kiekiu susijęs nenumatytas kritinis techninės priežiūros darbas, užtikrinantis, kad per nustatytos trukmės eksploatavimo tarpsnį būtų galima vykdyti bandymo programą, ir kuris įtraukiamas į gamintojų parengiamus ir naujų sunkiųjų transporto priemonių arba joms skirtų variklių savininkams perduodamus techninės priežiūros nurodymus.
(1) Komisija, jeigu būtina, ir atsižvelgdama į valstybių narių pateiktą informaciją, gali siūlyti Direktyvos 70/156/EEB 13 straipsnyje numatyta tvarka persvarstyti šioje lentelėje nurodytus charakteristikų blogėjimo faktorius.
III PRIEDAS
EKSPLOATUOJAMŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ/VARIKLIŲ ATITIKTIS
1. BENDROJI DALIS
1.1. Remiantis tipo patvirtinimais, suteiktais atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį, privaloma imtis priemonių, kad būtų patvirtintas išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įtaisų veiksmingumas per transporto priemonei įmontuoto variklio eksploatavimo laiką įprastomis naudojimo sąlygomis (tinkamai techniškai prižiūrimų ir naudojamų eksploatuojamų transporto priemonių/variklių atitiktis).
1.2. Taikant šią direktyvą tos priemonės turi būti tikrinamos per laikotarpį, atitinkantį šios direktyvos 2 straipsnyje apibrėžtą transporto priemonių arba variklių, kurių tipas buvo patvirtintas atsižvelgiant į Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.2.1 skirsnyje pateiktų lentelių B1, B2 arba C eilutę, atitinkamą eksploatavimo trukmę.
1.3. Eksploatuojamų transporto priemonių/variklių atitiktis nustatoma remiantis informacija, kurią gamintojas yra pateikęs tipo tvirtinimo institucijai, tikrinančiai tam tikro diapazono tipinių transporto priemonių arba variklių, kuriems gamintojas yra gavęs tipo patvirtinimą, išmetamųjų teršalų kiekį.
Šio priedo 1 brėžinyje pateikiama eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitikties tikrinimo tvarkos schema.
2. TIKRINIMO PROCEDŪROS
2.1. Tipo tvirtinimo institucija eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitiktį nustato pagal bet kokią atitinkamą gamintojo turimą informaciją, taikydama tvarką, panašią į apibrėžtąją Direktyvos 70/156/EEB 10 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir X priedo 1 bei 2 skirsniuose.
Vietoje pirmiau minėto atitikties nustatymo galima rinktis eksploatuojamos transporto priemonės/variklio priežiūros ataskaitas, kurias pateikia gamintojas, tipo tvirtinimo institucijos atliekamą techninį patikrinimą ir (arba) informaciją apie valstybės narės atliktą techninį patikrinimą. Taikytinos procedūros nurodytos 3 skirsnyje.
3. TIKRINIMO PROCEDŪROS
Eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitiktį nustato tipo tvirtinimą suteikianti institucija, atsižvelgdama į gamintojo pateiktą informaciją. Gamintojo parengta eksploatuojamos transporto priemonės/variklio kontrolės ataskaita turėtų būti pagrįsta eksploatuojamų transporto priemonių/variklių bandymais, kuriems atlikti naudojami patikrinti ir tinkami bandymo protokolai. Pirmiau minėta informacija (eksploatuojamos transporto priemonės/variklio kontrolės ataskaita) turi apimti toliau nurodomus dalykus (žr. 3.1.1–3.1.13 skirsnius)(čia išvardyti ne visi dalykai):
3.1.1. gamintojo pavadinimas ir adresas;
3.1.2. gamintojo įgaliotojo atstovo, kuris atstovauja toms sritims, kurioms taikoma gamintojo informacija, pavadinimas, adresas, telefono ir fakso numeriai bei elektroninio pašto adresas;
3.1.3. variklių modelio (-ių) pavadinimas (-ai), kuris (-ie) įtraukiami į gamintojo informaciją;
3.1.4. jeigu būtina, variklio tipų, kuriems taikomi gamintojo informacijos reikalavimai, sąrašas, t. y. variklio išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemos šeima;
3.1.5. transporto priemonės atpažinimo numerio (VIN) kodai, kurie taikomi transporto priemonėms, turinčioms tikrintiną variklį.
1 paveikslas
3.1.6. Tipo patvirtinimų, taikomų eksploatuojamos variklių šeimos variklio tipams, skaičius, įskaitant, jeigu būtina, visų galiojimo pratęsimo skaičių ir įgaliotojo atstovo atliktų variklio arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos modifikavimų/gamintojo pranešimų apie transporto priemonės defektus (transporto priemonės pertvarkymų, kad ji atitiktų pirminius reikalavimus) skaičių:
3.1.7. išsami informacija apie tų tipų patvirtinimų, išduotų varikliams, kuriuos apima gamintojo pateikiama informacija, galiojimo pratęsimus, įgaliotojo atstovo atliktų variklio arba išmetamųjų teršalų kontrolės sistemos modifikavimus/gamintojo pranešimus apie transporto priemonės defektus (jeigu paprašo tipo tvirtinimo institucija);
3.1.8. laikas, per kurį buvo surinkta gamintojo pateikiama informacija;
3.1.9. variklio gamybos laikotarpis, kurį apima gamintojo pateikiama informacija (pvz., „per 2005 kalendorinius metus pagamintos transporto priemonės ir varikliai“);
tvarka, kurią gamintojas taiko nustatydamas eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitiktį, įskaitant:
3.1.10.1. pranešimo apie transporto priemonės arba variklio buvimo vietą metodas;
3.1.10.2. transporto priemonės arba variklio pasirinkimo arba atmetimo kriterijai;
3.1.10.3. programai naudojamų bandymų tipai ir procedūros;
3.1.10.4. kriterijai, pagal kuriuos gamintojas pasirenka/atmeta eksploatuojamų transporto priemonių arba variklių šeimą;
3.1.10.5. geografinis (-iai) rajonas (-ai), iš kurio (-ių) gamintojas surinko informaciją;
3.1.10.6. imties dydis ir taikytas imčių ėmimo planas.
Tvarkos, kurią gamintojas taikė nustatydamas eksploatuojamos transporto priemonės/variklio atitiktį, taikymo rezultatai, įskaitant:
3.1.11.1. Programai pasirinktų variklių identifikavimas (išbandytų arba ne). Siekiant identifikuoti nurodoma:
|
— |
modelio pavadinimas, |
|
— |
transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN), |
|
— |
variklio identifikavimo numeris, |
|
— |
transporto priemonės, kuriai įmontuotas patikrintinas variklis, registravimo numeris, |
|
— |
pagaminimo data, |
|
— |
eksploatavimo regionas (jeigu žinomas), |
|
— |
transporto priemonės eksploatavimo tipas (jeigu žinomas), t. y. miesto transportas, tolimieji pervežimai ir t. t. |
3.1.11.2. Priežastis (-ys), dėl kurios (-ių) transporto priemonė arba variklis buvo išbraukti iš imties (pvz., transporto priemonė buvo eksploatuojama trumpiau nei metus, netinkamas su išmetamųjų teršalų kiekiu susijusių techninės priežiūros darbų atlikimas, įrodymai, kad buvo naudoti degalai, kurių sieros kiekis viršija nustatytąjį įprastomis sąlygomis eksploatuojant transporto priemonę, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės įranga neatitinka suteikiant tipo patvirtinimą taikytų reikalavimų). Atmetimo priežastis turi būti pagrindžiama (pvz., nurodomas techninės priežiūros reikalavimų nevykdymo pobūdis ir t. t.). Transporto priemonė neturėtų būti iš imties išbraukiama dėl to, kad pernelyg dažnai buvo taikyta papildomoji išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategija.
3.1.11.3. Išsami informacija apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusį kiekvieno į imtį įtraukto variklio einamąjį remontą ir techninę priežiūrą (įskaitant visus transporto priemonės pertvarkymus, kad ji atitiktų pirminius reikalavimus).
3.1.11.4. Išsami informacija apie kiekvienam į imtį įtrauktam varikliui atliktą remontą (jeigu žinoma).
3.1.11.5. Bandymo duomenys, įskaitant:
|
a) |
bandymo atlikimo datą; |
|
b) |
bandymo atlikimo vietą; |
|
c) |
jeigu būtina, išbandytiną variklį turinčios transporto priemonės kilometražo skaitiklio rodmenis; |
|
d) |
bandymo degalų specifikacijas (pvz., etaloniniai bandymui naudojami degalai arba rinkoje perkami degalai); |
|
e) |
bandymo sąlygas (temperatūrą, drėgnumą, dinamometro inercinę masę); |
|
f) |
nustatomuosius dinamometro parametrus (pvz., galios parametrus); |
|
g) |
išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymo, kuris buvo padarytas atliekant ESC, ETC ir ELR bandymus pagal šio priedo 4 skirsnį, rezultatus. Bandymas turi būti atliekamas ne su mažiau nei penkiais varikliais. |
|
h) |
Vietoje pirmiau minėtame g punkte nurodyto bandymo galima atlikti bandymus naudojant kitą protokolą. Pirmiau minėto bandymo patikimumą kontroliuojant tinkamumą eksploatuoti, nustato ir pagrindžia gamintojas kartu su tipo patvirtinimo procesu (Direktyvos 2005/55/EB I priedo 3 ir 4 skirsniai). |
3.1.12. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPIDS) rodmenų registravimas
Įrašai apie sunaudojamojo aktyviklio naudojimo patirtį. Įrašuose turėtų būti išsamiai aprašyta (tačiau ne vien toliau išvardyti dalykai) gamintojo patirtis pilant, iš naujo pripilant aktyviklio ir jį naudojant bei aktyviklio pripylimo tvarka ir ypač sukamojo momento ribotuvo įjungimo dažnumas bei kitų defektų nustatymo atvejai, veikimo sutrikimo rodytuvo įjungimas ir su sunaudojamojo aktyviklio trūkumu susiję užregistruoti gedimo kodai.
3.1.13.1. Gamintojas pateikia ataskaitas apie eksploatavimą ir defektus. Gamintojas praneša apie gautų reikalavimų pasinaudoti garantijos sąlygomis skaičių ir tų reikalavimų pobūdį bei veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimo/išjungimo rodmenis eksploatuojant transporto priemonę ir su sunaudojamojo aktyviklio trūkumu susijusių trikties kodų registravimą bei variklio sukamojo momento ribotuvo įjungimą/išjungimą (žr. Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.5.5 skirsnį).
3.2. Gamintojo surinkta informacija turi būti pakankamai išsami, siekiant užtikrinti, kad eksploatavimo galią įprastomis sąlygomis būtų galima įvertinti per tinkamą šios direktyvos 3 straipsnyje apibrėžtą patvarumo laikotarpį/eksploatavimo laiką ir tokiu būdu, kuris atitiktų geografinį gamintojo prekybos rinkų pasiskirstymą.
3.3. Gamintojas gali pageidauti, kad jam būtų leista vykdyti mažesnio skaičiaus nei nurodytasis 3.1.11.5 skirsnio g punkte eksploatuojamų variklių/transporto priemonių kontrolę, ir ją vykdyti pagal 3.1.11.5 skirsnio h punkte apibrėžtą tvarką. Pirmiau minėtas pageidavimas galėtų būti grindžiamas tuo, kad tam tikros (-ų) variklių šeimos (-ų) variklių, kuriems taikoma ataskaita, yra nedaug. Dėl sąlygų turėtų būti iš anksto susitarta su tipo tvirtinimo institucija.
3.4. Tipo tvirtinimo institucija, atsižvelgdama į šiame skirsnyje nurodytą kontrolės ataskaitą, turi nutarti:
|
— |
ar eksploatuojamo tipo variklio arba variklių šeimos atitiktis nepažeidžia taikomų reikalavimų ir nesiimti jokių kitų veiksmų, |
|
— |
ar gamintojo pateiktų duomenų pakanka, kad būtų galima nuspręsti, ir gamintojo prašyti pateikti papildomos informacijos ir (arba) bandymo duomenų. Jeigu pateikiamas prašymas ir atsižvelgiant į variklio tipo patvirtinimą, tie papildomi bandymo duomenys – tai ESC, ELR, ir ETC bandymų rezultatai arba bet kokios kitos įrodymais pagrįstos procedūros pagal 3.1.11.5 skirsnio h punktą, |
|
— |
kad eksploatuojamo tipo variklio arba variklių šeimos atitiktis pažeidžia taikomus reikalavimus ir imtis priemonių, jog su iš variklių šeimos atrinkta imtimi pagal šio priedo 5 skirsnį būtų atlikti patvirtinamieji bandymai. |
3.5. Valstybė narė, taikydama šiame skirsnyje aprašytą tvarką, pati gali atlikti kontrolinius bandymus, ir pateikti apie juos ataskaitą. Galima registruoti informaciją apie įsigijimą, techninę priežiūrą ir gamintojo dalyvavimą taikant priemones. Valstybė narė taip pat gali naudoti kitokius išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymo protokolus pagal 3.1.11.5 skirsnio h punktą.
3.6. Tipo tvirtinimo institucija gali remtis kontroliniais bandymais, kuriuos atliko ir apie kuriuos ataskaitą pateikė valstybė narė, priimdama sprendimus pagal 3.4. skirsnį.
3.7. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai ir valstybei (-ėms) narei (-ėms) turėtų pranešti, kurioje vietoje yra eksploatuojami atitinkami varikliai/transporto priemonės, jeigu gamintojas ketintų savanoriškai taikyti ištaisomojo pobūdžio priemones. Gamintojas pateikti ataskaitą ir sprendimą taikyti priemones turi priimti vienu metu bei nurodydamas išsamią informaciją apie priemones, aprašydamas variklių/transporto priemonių, kurioms būtų taikomos priemonės, grupes ir reguliariai turi pateikti ataskaitas pradėjus kampaniją. Galima naudoti šio priedo 7 skirsnyje nurodytus taikytinus duomenis.
4. IŠMETAMŲJŲ DUJINIŲ TERŠALŲ NUSTATYMO BANDYMAI
4.1. Su varikliu, pasirinktu iš variklių šeimos, per ESC ir ETC bandymo ciklus atliekamas išmetamųjų dujinių teršalų ir kietųjų dalelių teršalų nustatymo bandymas, o per ELR bandymo ciklą – dūmų išmetimo bandymas. Variklis turi atitikti įprastą šio tipo varikliui numatomą eksploatavimą ir jis paimamas iš įprastu būdu eksploatuotos transporto priemonės. Variklis/transporto priemonė turi būti įsigyjama, jo/jos tikrinimas ir atkuriamasis remontas atliekamas naudojant 3 skirsnyje nurodytą protokolą ir visos pirmiau minėtos priemonės pagrindžiamos dokumentais.
Varikliui turi būti taikomas II priedo 4 skirsnyje nurodytas techninės priežiūros darbų atlikimo tvarkaraštis.
4.2. Atliekant ESC, ETC ir ELR bandymus nustatyti išmetamųjų teršalų kiekiai turi būti nurodyti tokiu pačiu dešimtainės trupmenos skilčių skaičiumi kaip to teršalo ribinės vertės, pateiktos Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.2.1 skirsnio lentelėse ir prie to dešimtainės trupmenos skilčių skaičiaus pridedamas vienas papildomas skaičius.
5. PATVIRTINAMIEJI BANDYMAI
Patvirtinamieji bandymai atliekami siekiant patvirtinti, kad variklių šeima yra tinkama eksploatuoti atsižvelgiant į išmetamųjų teršalų kiekį.
5.1.1. Jeigu tipo tvirtinimo institucija nepritaria gamintojų atliekamos eksploatuojamo variklio/transporto priemonės kontrolės pagal 3.4 skirsnį arba pateiktų įrodymų, patvirtinančių, kad eksploatuojamas variklio/transporto priemonė pažeidžia atitikties reikalavimus, pvz., pagal 3.5 skirsnį, tipo tvirtinimo institucija gali įsakyti gamintojui atlikti patvirtinamąjį bandymą. Tipo tvirtinimo institucija nagrinėja gamintojo pateiktą patvirtinamojo bandymo ataskaitą.
5.1.2. Tipo tvirtinimo institucija gali atlikti patvirtinamuosius bandymus.
5.2. Patvirtinamasis bandymas turėtų būti atliekamas darant ESC, ETC ir ELR bandymus kaip nurodyta 4 skirsnyje. Išbandytini tipiniai varikliai turėtų būti išmontuoti iš transporto priemonės, kuri buvo eksploatuota įprastomis sąlygomis, ir išbandomi. Gamintojas, iš anksto susitaręs su tipo tvirtinimo institucija, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sudedamąsias dalis gali išbandyti jas išmontavęs iš eksploatuojamos transporto priemonės ir įmontavęs tinkamai eksploatuotam (-iems) tipiniam (-iams) varikliui (-iams). Kiekvienai bandymų serijai pasirenkamas tas pats išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sudedamųjų dalių rinkinys. Pateikiamos pasirinkimą pagrindžiančios priežastys.
5.3. Laikoma, kad bandymo rezultatai neatitinka nustatytų reikalavimų, jeigu su visą variklių šeimą reprezentuojančiais dviem ar daugiau variklių atliktų bandymų bet kokiems išmetamiesiems dujiniams teršalams nustatyti ribinė vertė gerokai viršija nurodytąsias Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.2.1 skirsnyje.
6. TAIKYTINOS PRIEMONĖS
6.1. Jeigu tipo tvirtinimo institucija nepritaria gamintojo pateiktai informacijai arba bandymo duomenims, ir pagal 5 skirsnį atlikusi patvirtinamuosius variklio bandymus arba atsižvelgdama į valstybės narės (6.3 skirsnis) atliktus patvirtinamuosius bandymus yra įsitikinusi, kad tam tikro tipo variklis neatitinka šių nuostatų reikalavimų, tipo tvirtinimo institucija turi prašyti gamintojo pateikti ištaisomųjų priemonių planą neatitikčiai pašalinti.
6.2. Šiuo atveju 11 straipsnio 2 dalyje ir Direktyvos 70/156/EEB X priede (arba iš naujo parengtoje bendroje direktyvoje) nurodytos ištaisomosios priemonės pagal 8 skirsnį pradedamos taikyti eksploatuojamiems varikliams, priklausantiems tam pačiam variklio tipui, kurį gali ištikti tie patys gedimai.
Gamintojo pateiktą ištaisomųjų priemonių planą, kad jis galiotų, turi patvirtinti tipo tvirtinimo institucija. Gamintojas atsakingas už patvirtinto ištaisomojo pobūdžio priemonių plano vykdymą.
Tipo tvirtinimo institucija savo sprendimą visoms valstybėms narėms turi pranešti per 30 dienų. Valstybės narės gali prašyti, kad tas pats ištaisomojo pobūdžio priemonių planas būtų taikomas visiems jų teritorijoje įregistruotiems to paties tipo varikliams.
6.3. Jeigu valstybė narė nustato, kad variklio tipas neatitinka taikomų šio priedo reikalavimų, ji nedelsdama apie tai turi pranešti valstybei narei, kuri pagal Direktyvos 70/156/EEB 11 straipsnio 3 dalies reikalavimus suteikė pirminį tipo patvirtinimą.
Tada pagal Direktyvos 70/156/EEB 11 straipsnio 6 dalies nuostatą pirminį tipo patvirtinimą suteikusios valstybės narės kompetentinga institucija gamintojui praneša, kad variklio tipas neatitinka tų nuostatų reikalavimų ir kad gamintojas turi imtis tam tikrų priemonių. Gamintojas per du mėnesius nuo to pranešimo gavimo dienos institucijai įteikia priemonių, skirtų defektams pašalinti planą, kuris iš esmės turėtų atitikti 7 skirsnio reikalavimus. Per du mėnesius pirminį tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija tariasi su gamintoju, siekdama užtikrinti, kad būtų susitarta dėl priemonių plano ir jo įgyvendinimo. Jeigu pirminį tipo patvirtinimą suteikusi kompetentinga institucija nustato, kad susitarti nepavyks, pradedama taikyti tvarka pagal Direktyvos 70/156/EEB 11 straipsnio 3 ir 4 dalis.
7. IŠTAISOMOJO POBŪDŽIO PRIEMONIŲ PLANAS
7.1. Ne vėliau kaip per 60 darbo dienų nuo 6.1 skirsnyje nurodyto pranešimo dienos tipo tvirtinimo institucijai turi būti įteiktas pagal 6.1 skirsnį privalomasis ištaisomojo pobūdžio priemonių planas. Tipo tvirtinimo institucija per 30 darbo dienų turi paskelbti, ar pataisomojo pobūdžio priemonių planui ji pritaria, ar ne. Tačiau jeigu gamintojas, patenkindamas kompetentingos tipo tvirtinimo institucijos reikalavimą, gali įrodyti, kad, norint pateikti ištaisomojo pobūdžio priemonių planą, neatitikčiai ištirti reikia daugiau laiko, tas laikas yra pratęsiamas.
7.2. Ištaisomojo pobūdžio priemonės turi būti taikomos visiems varikliams, kuriems gali būti nustatytas tas pats gedimas. Turi būti svarstoma būtinybė iš dalies pakeisti tipo tvirtinimo dokumentus.
7.3. Gamintojas turi pateikti visų pranešimų dėl ištaisomojo pobūdžio priemonių plano kopijas, taip pat turi laikyti gamintojo pranešimų apie transporto priemonės defektus kampanijos ataskaitą ir tipo tvirtinimo institucijai reguliariai teikti to plano būklės ataskaitas.
Į ištaisomojo pobūdžio priemonių planą turi būti įtraukti 7.4.1–7.4.11 skirsniuose nurodyti reikalavimai. Gamintojas ištaisomojo pobūdžio priemonių planui turi paskirti vienintelį identifikavimo pavadinimą arba numerį.
7.4.1. Į ištaisomojo pobūdžio priemonių planą įtraukiamas kiekvieno variklio tipo aprašymas.
7.4.2. Konkretaus modifikavimo, pertvarkymo, remonto, pataisymo, sureguliavimo arba kitų pakeitimų, kurie turi būti padaryti tam, kad varikliai atitiktų nustatytus reikalavimus, įskaitant trumpą duomenų ir techninių tyrimų santrauką, patvirtinančią gamintojo sprendimą imtis tam tikrų priemonių, kurių turi būti imtasi neatitikčiai pašalinti, aprašymas.
7.4.3. Metodo, kuriuo gamintojas variklio arba transporto priemonės savininkus informuoja apie ištaisomojo pobūdžio priemones, aprašymas.
7.4.4. Tinkamos techninės priežiūros arba eksploatavimo, jeigu jie yra nustatyti, kuriuos gamintojas reikalauja taikyti, kad būtų galima atlikti remontą pagal ištaisomojo pobūdžio priemonių planą, aprašymas ir paaiškinimas priežasčių, dėl kurių gamintojas nustato kokią nors pirmiau minėtą sąlygą. Techninės priežiūros arba eksploatavimo sąlygų nustatyti negalima, jeigu jos neabejotinai nėra susijusios su neatitiktimi ir ištaisomojo pobūdžio priemonėmis.
7.4.5. Tvarkos, kurios turi laikytis variklio savininkai, kad būtų pašalinta neatitiktis, aprašymas. Tame aprašyme turi būti nurodyta data, po kurios galima taikyti ištaisomojo pobūdžio priemones, apskaičiuotas laikas, per kurį dirbtuvės turi atlikti remontą, ir nurodyta vieta, kurioje tą remontą galima atlikti. Remontas turi būti atliktas tinkamai, per pagrįstą laiko tarpą nuo transporto priemonės pristatymo.
7.4.6. Transporto priemonės savininkui pateiktos informacijos kopija.
7.4.7. Trumpas sistemos, kurią gamintojas taiko užtikrindamas tinkamą sudedamųjų dalių arba sistemų tiekimą, kad būtų galima įgyvendinti ištaisomojo pobūdžio priemones, aprašymas. Turi būti nurodyta, kada sudedamosios dalys arba sistemos būtų pradėtos tinkamai tiekti, kad būtų galima pradėti kampaniją.
7.4.8. Visų nurodymų, kurie turi būti perduoti remontą atliksiantiems asmenims, kopija.
7.4.9. Siūlomų ištaisomojo pobūdžio priemonių poveikio, kurį jos padarytų kiekvieno tipo variklio, kuriam tos ištaisomojo pobūdžio priemonės taikomos, išmetamų teršalų kiekiui, degalų sunaudojimui, bendrosioms transporto priemonės vairavimo charakteristikoms ir jo saugai, aprašymas ir tas išvadas pagrindžiantys duomenys bei techniniai tyrimai ir t. t.
7.4.10. Bet kokia kita informacija, ataskaitos arba duomenys, kuriuos tipo tvirtinimo institucija pagrįstai gali laikyti privalomais siekiant įvertinti ištaisomojo pobūdžio priemonių planą.
7.4.11. Jeigu į ištaisomojo pobūdžio priemonių planą yra įtrauktas gamintojo pranešimas apie transporto priemonės defektus, tipo tvirtinimo institucijai turi būti įteiktas remonto registravimo metodo aprašymas. Jeigu taikoma žymens lentelė, turi būti pateiktas jos pavyzdys.
7.5. Gamintojo galima prašyti su sudedamosiomis dalimis ir varikliais, kuriuose siūlomas pakeitimas, modifikavimas jau pritaikytas arba kurie suremontuoti, atlikti atitinkamai parengtus ir privalomuosius bandymus, kad būtų įrodyta, jog pakeitimas, remontas arba modifikavimas yra veiksmingi.
7.6. Gamintojas yra atsakingas už kiekvieno variklio ir transporto priemonės, dėl kurios yra gautas gamintojo pranešimas apie variklio ar transporto priemonės defektus, bei suremontuoto variklio arba transporto priemonės ir remontą atlikusių dirbtuvių įrašų tvarkymą. Tipo tvirtinimo institucijos prašymu jai turi būti pateikti 5 metų ištaisomojo pobūdžio priemonių plano įgyvendinimo įrašai.
7.7. Informacija apie remontą ir (arba) modifikavimą ar naujos įrangos įmontavimą įrašoma sertifikate, kurį variklio savininkui pateikia gamintojas.
IV PRIEDAS
TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMOS DIAGNOSTIKOS (TPIDS) SISTEMOS
1. ĮVADAS
Šiame priede aprašomos transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPIDS) sistemos, skirtos variklinių transporto priemonių išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemoms, nuostatos.
2. APIBRĖŽTYS
Šiame priede, be pateiktųjų Direktyvos 2005/55/EB I priedo 2 skirsnyje, taikomos šios apibrėžtys:
įšildymo ciklas – tai toks pakankamas variklio veikimas, kai aušinimo skysčio temperatūra nuo variklio paleidimo padidėja bent 22 K ir tas skystis įšyla iki ne mažesnės nei 343 K (70 °C) temperatūros;
prieiga – tai galimybė per nuosekliai sujungtą standartinę diagnostikos jungtį naudotis visais su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusiais transporto priemonei įrengiamos diagnostikos (TPIDS) sistemos duomenimis, įskaitant visus trikties kodus, reikalingus su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusioms transporto priemonės dalims tikrinti, atlikti jų diagnostiką, einamąjį remontą arba joms remontuoti;
defektas – jei tai varikliui įrengiamos diagnostikos sistemos (TPIDS), reiškia, kad ne daugiau nei dviejų atskirų kontroliuojamų sudedamųjų dalių arba sistemų laikinosios arba pastovios eksploatacinės charakteristikos yra tokios, kad dėl jų trinka kitais atžvilgiais veiksminga transporto priemonei įrengiama diagnostikos (TPIDS) sistema vykdoma tų sudedamųjų dalių arba sistemų kontrolė arba kad jos neatitinka visų kitų išsamių TPIDS sistemai nustatytų reikalavimų. Jeigu varikliams ir transporto priemonėms būdingi pirmiau minėti defektai, varikliams arba transporto priemonėms, atsižvelgiant į joms įmontuotą variklį, galima suteikti tipo patvirtinimą, variklius arba transporto priemones įregistruoti ir parduoti pagal šio priedo 4.3 skirsnio reikalavimus;
apgadinta sudedamoji dalis/sistema – tai variklis arba papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos sudedamoji dalis/sistema, kurią gamintojas numatytu būdu apgadino, kad su transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPIDS) galėtų atlikti tipo patvirtinimo bandymą;
transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPIDS) bandymo ciklas – tai bandomasis važiavimo ciklas – ESC bandymo ciklo variantas – sudarytas iš Direktyvos 2005/55/EB III priedo 1 priedėlio 2.7.1 skirsnyje aprašytų 13 atskirų režimų, tačiau jeigu kiekvieno režimo trukmė sutrumpinama iki 60 sekundžių;
eksploatavimo ciklas – tai seka, kuri naudojama veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) išjungimo sąlygoms nustatyti. Eksploatavimo ciklas – tai variklio paleidimas, variklio eksploatavimo trukmė, variklio išjungimas ir laiko tarpas iki variklio kito paleidimo pradžios, jeigu yra įjungta transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPIDS), kuria būtų nustatomas veikimo sutrikimas (jei jis iškiltų);
pradinio kondicionavimo ciklas – tai su transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPIDS) paeiliui atlikti bent trys bandymo ciklai arba išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymų ciklai, kuriais užtikrinamas variklio darbo, išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos stabilumas ir TPIDS eksploatacinės parengties kontrolė;
remontui būtina informacija – tai visa variklio diagnostikai, einamajam remontui, tikrinimui, periodinei kontrolei arba remontui reikalinga informacija, kurią gamintojas pateikia savo įgaliotiesiems prekiautojams/remonto dirbtuvėms Jeigu būtina, ši informacija – tai techninės priežiūros vadovai, remonto žinynai, su diagnostika susijusi informacija (mažiausios ir didžiausios teorinės matavimo vertės), montavimo schemos, variklio tipui taikomas programinės įrangos kalibravimo identifikavimo numeris, informacija, leidžianti programinę elektroninių sistemų įrangą atnaujinti pagal transporto priemonės gamintojo specifikacijas, atskiriems ir specialiems atvejams skirti nurodymai, įrankiams ir įrangai numatyta informacija, informacija apie duomenų registravimą, abipusės kontrolės ir bandymų duomenys. Gamintojas neįpareigojamas pateikti tos informacijos, kuri saugoma intelektinės nuosavybės teise arba jeigu laikoma gamintojo ir (arba) pirminės įrangos gamintojo (OEM) tiekėjo (-ų) praktine patirtimi; šiuo atveju reikalinga techninė informacija skelbiama, jeigu nėra pagrindo jos neskelbti;
standartizuoti – reiškia, kad visi su transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPIDS) susiję duomenys (t.y. duomenų srautas, jeigu naudojami rodmenų nuskaitymo įtaisai), įskaitant visus naudojamus trikties kodus, turi būti pateikiami tik pagal pramonės šakos standartus, kurie dėl to, kad jų formatas ir leidžiamosios pasirinktys yra aiškiai apibrėžtos, užtikrina didžiausią variklinių transporto priemonių gamybos šakai suderinamumo lygį ir kuriuos be jokios abejonės galima taikyti atsižvelgiant į šios direktyvos reikalavimus;
neapribotoji – tai
|
— |
nuo kreipties kodo, kurį galima gauti tik iš gamintojo, arba panašaus įtaiso nepriklausanti prieiga, arba |
|
— |
prieiga, leidžianti pateiktus duomenis įvertinti be jokios specialios dekodavimo informacijos, jeigu ta informacija pati nėra standartizuota. |
3. REIKALAVIMAI IR BANDYMAI
3.1. Bendrieji reikalavimai
3.1.1. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPIDS) turi būti suprojektuotos, pagamintos ir įmontuotos taip, kad per visą variklio eksploatavimo laiką būtų tinkamos veikimo sutrikimui identifikuoti. Tvirtinimo institucija, siekdama užtikrinti, kad pirmiau minėto reikalavimo būtų laikomasi, turi numatyti, kad variklių, kurie buvo naudojami ilgiau nei šios direktyvos 3 straipsnyje nustatytas atitinkamas patvarumo laikotarpis, transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPIDS) eksploatacinės charakteristikos gali skirtis tiek, jog kurį laiką nebūtų laikomasi šio direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nurodytų TPIDS privalomųjų ribinių verčių, kol TPIDS sistema pradėtų transporto priemonės vairuotojui signalizuoti apie gedimą.
Kiekvieną kartą paleidžiant variklį turi būti atliekama diagnostinių patikrų seka ir užbaigiama bent viena seka, jeigu buvo laikomasi privalomųjų bandymo sąlygų. Šios sąlygos turi būti pasirenkamos taip, kad visos jos galiotų esant važiavimo sąlygoms, kurios nurodytos šio priedo 1 priedėlio 2 skirsnyje.
3.1.2.1. Nereikalaujama, kad gamintojai sudedamąją dalį/sistemą įjungtų tik transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPIDS) funkcinei kontrolei atlikti, jeigu taikomos transporto priemonės eksploatavimo sąlygos ir jeigu ta sistema paprastai neturėtų būti įjungta (pvz., deNOx sistemai skirto aktyviklio talpyklos šildytuvo arba kombinuotojo deNOx ir kietųjų dalelių filtro įjungimas, jei ši sistema paprastai nebūtų įjungiama).
3.1.3. Transporto priemonei įrengiamai diagnostikos sistemai (TPIDS) gali priklausyti įtaisai, matuojantys, priimantys su eksploataciniais parametrais susijusius signalus ir užtikrinantys atsaką (pvz., transporto priemonės greitį, variklio sūkių skaičių, įjungtą pavarą, temperatūrą, įsiurbiamo oro slėgį arba bet kokį kitą parametrą), kad būtų galima nustatyti veikimo sutrikimus ir sumažinti riziką, jog galėtų būtų signalizuojama apie tariamą veikimo sutrikimą. Tais įtaisais negali būti išderinimo įtaisai.
3.1.4. Prieiga prie transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPIDS), reikalinga tikrinant variklį, atliekant jo diagnostiką, einamąjį remontą arba jį remontuojant, neturi būti ribojama ir užtikrinama standartinėmis priemonėmis. Visi su išmetamaisiais dujiniais teršalais susiję trikties kodai turi atitikti aprašytuosius šio priedo 6.8.5 skirsnyje.
3.2. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPIDS) reikalavimai, 1 etapas
3.2.1. Atsižvelgiant į šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalyje nustatytas datas, visų dyzelinių variklių ir dyzelinius variklius turinčių transporto priemonių TPIDS turi signalizuoti apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalies arba sistemos gedimą, jeigu dėl to gedimo padidėjęs išmetamųjų dujinių teršalų kiekis viršija direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nurodytas TPID sistemai taikomas ribines vertes.
Jeigu transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPIDS) atitinka 1 etapo reikalavimus, ji turi kontroliuoti:
3.2.2.1. visišką deginių filtro katalizatoriaus pašalinimą, jeigu jis įmontuotas atskirame korpuse (deginių filtras katalizatorius gali būti deNOX sistemos arba kietųjų dalelių filtro dalimi arba nebūti susijęs su ta sistema ir filtru);
3.2.2.2. deNOx sistemos darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu ši sistema įrengta, atsižvelgiant tik į išmetamų NOx kiekį;
3.2.2.3. kietųjų dalelių filtro darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu šis filtras įrengtas, atsižvelgiant tik į išmetamų kietųjų dalelių kiekį;
3.2.2.4. kombinuotos deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemos, jeigu ji įrengta, darbo veiksmingumo sumažėjimą atsižvelgiant į išmetamą NOx ir kietųjų dalelių kiekį.
3.2.3. Didelis veikimo sutrikimas
3.2.3.1. Dyzeliniam varikliams įrengiamos TPIDS pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį gali būti skirtos kontroliuoti ne atitinkamas TPID sistemai nustatytas ribines vertes atsižvelgiant į 3.2.2.1–3.2.2.4 skirsnius, o didelius toliau nurodytų sudedamųjų dalių veikimo sutrikimus:
|
— |
deginių filtro katalizatoriaus, jeigu jis įmontuotas kaip atskiras agregatas, kuris gali būti deNOX sistemos arba kietųjų dalelių filtro dalimi arba nebūti susijęs su ta sistema ir filtru, |
|
— |
deNOx sistemos, jeigu ji įrengta, |
|
— |
kietųjų dalelių filtro, jeigu jis įrengtas, |
|
— |
kombinuotosios deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemos. |
3.2.3.2. Jeigu varikliui įrengta deNOx sistema, didelio veikimo sutrikimo pavyzdžiai – tai visiškas sistemos pašalinimas arba jos pakeitimas tariama sistema (abiem atvejais – tai numatytasis veikimo sutrikimas), deNOx sistemai reikalingo aktyviklio trūkumas, selektyviosios katalizinės redukcijos bet kokios elektrinės sudedamosios dalies gedimas, deNOx sistemos bet kokios sudedamosios dalies elektros elemento (t. y. jutiklių ir paleidiklių, dozavimo prietaiso) gedimas, įskaitant, jeigu taikoma, aktyviklio šildymo sistemą, aktyviklio dozavimo sistemos gedimą (pvz., oro tiekimo triktis, užsikišusi tūta, dozavimo siurblio gedimas).
3.2.3.3. Jei varikliui įrengtas kietųjų dalelių filtras, didelis veikimo sutrikimas – tai filtro filtruojamojo elemento išsilydymas arba filtro užsikimšimas, dėl kurio slėgio skirtumo diapazono vertės ima skirtis tiek, kad skirtumas neatitinka gamintojo nurodytojo, bet kokios kietųjų dalelių filtro sudedamosios dalies elektrinio elemento (t.y. jutiklių ir paleidiklių, dozavimo prietaiso) gedimas, bet koks, jeigu taikoma, aktyviklio dozavimo sistemos gedimas (užsikišusi tūta, dozavimo siurblio gedimas).
3.2.4. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad tam tikrų sudedamųjų dalių arba sistemų nereikia kontroliuoti, jeigu tų dalių arba sistemų veikimui iš esmės sutrikus ar jas pašalinus, išmetamųjų dujinių teršalų kiekio ribinės vertės neviršija nustatytųjų TPID sistemai pagal pirmo etapo reikalavimus, pateiktus šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalies lentelėje (teršalų kiekis matuojamas per šio priedo 1 priedėlio 1.1 skirsnyje nurodytus ciklus). Ši nuostata netaikoma nei išmetamųjų dujų recirkuliavimo prietaisui (EGR), deNOx sistemai, kietųjų dalelių filtrui arba kombinuotajai deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemai, nei sudedamajai daliai arba sistemai, kuri kontroliuojama didelio veikimo sutrikimo atžvilgiu.
3.3. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPIDS) reikalavimai, 2 etapas
3.3.1. Atsižvelgiant į šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas datas, visų dyzelinių arba dujinių variklių ar dyzelinius arba dujinius variklius turinčių transporto priemonių TPIDS turi signalizuoti apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalies arba variklio sistemos gedimą, jeigu dėl to gedimo padidėjęs išmetamųjų dujinių teršalų kiekis viršija direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje nurodytoje lentelėje pateiktas TPID sistemai taikomas ribines vertes.
Transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPIDS) turi apimti ryšio sąsają (aparatinė įranga ir pranešimai) tarp variklio elektroninio valdymo agregato (-ų) ir bet kokios kitos galios pavaros arba transporto priemonės valdymo agregato, jeigu informacija, kuria yra keičiamasi, turi įtakos, kad išmetamų teršalų kiekis būtų kontroliuojamas pagal nustatytus reikalavimus. Transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPIDS) turi tikrinti variklio elektroninio valdymo agregato ir priemonės, užtikrinančios sąsają su kitomis sudedamosiomis transporto priemonės dalimis (pvz., ryšio magistralės), vientisumą.
Jeigu transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPIDS) atitinka 2 etapo reikalavimus, ji turi kontroliuoti:
3.3.2.1. deginių filtro katalizatoriaus darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu jis įrengtas atskirame korpuse (deginių filtras katalizatorius gali būti NOX sistemos arba kietųjų dalelių filtro dalimi arba nebūti susijęs su ta sistema ir filtru);
3.3.2.2. deNOx sistemos darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu ši sistema įrengta, atsižvelgiant tik į išmetamų NOx kiekį;
3.3.2.3. kietųjų dalelių filtro darbo veiksmingumo sumažėjimą, jeigu šis filtras įrengtas, atsižvelgiant tik į išmetamų kietųjų dalelių kiekį;
3.3.2.4. kombinuotosios deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemos, jeigu ji įrengta, darbo veiksmingumo sumažėjimą atsižvelgiant į išmetamą NOx ir kietųjų dalelių kiekį;
3.3.2.5. variklio elektroninio valdymo agregato ir bet kokios kitos galios pavaros arba transporto priemonės elektrinės arba elektroninės sistemos (pvz., elektroninio transmisijos kontrolės agregato) sąsają elektrinio vientisumo atžvilgiu;
3.3.3. Gamintojas tipo tvirtinimo institucijai gali įrodyti, kad tam tikrų sudedamųjų dalių arba sistemų nereikia kontroliuoti, jeigu tų dalių arba sistemų veikimui iš esmės sutrikus ar jas pašalinus, išmetamųjų dujinių teršalų kiekio ribinės vertės neviršija nustatytųjų TPID sistemai pagal antro etapo reikalavimus, pateiktus šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje nurodytoje lentelėje (teršalų kiekis matuojamas per šio priedo 1 priedėlio 1.1 skirsnyje nurodytus ciklus). Ši nuostata netaikoma išmetamųjų dujų recirkuliavimui (EGR), deNOx sistemai, kietųjų dalelių filtrui arba kombinuotajai deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemai.
3.4. 1 ir 2 etapo reikalavimai
Jeigu transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPIDS) atitinka 1 ir 2 etapų reikalavimus, ji turi kontroliuoti:
3.4.1.1. elektroninius degalų įpurškimo sistemos elementus, degalų kiekio ir degalų įpurškimo valdymo paleidiklio grandinės vientisumą (t. y. atvirosios grandinės arba trumpojo jungimo grandinės) ir bendrą veikimo sutrikimą;
3.4.1.2. visas kitas su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusias variklio arba papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos sudedamąsias dalis arba sistemas, kurios yra sujungtos su kompiuteriu ir kurioms sugedus pro išmetimo vamzdį išmetamų dujinių teršalų kiekis viršytų šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nustatytas TPID sistemai taikomas ribines vertes; Tos kitos sudedamosios dalys arba sistemos – tai bent išmetamųjų dujų recirkuliavimo (EGR) sistema, sistemos arba sudedamosios dalys oro masės srautui, oro tūriniam srautui (ir temperatūrai), pripūtimo slėgiui ir įleidimo kolektoriaus slėgiui kontroliuoti bei valdyti (ir atitinkami šiuos procesus taikyti leidžiantys jutikliai), deNOx sistemos jutikliai bei paleidikliai ir elektroninėmis priemonėmis įjungto kietųjų dalelių filtro jutikliai bei paleidikliai;
3.4.1.3. bet kokia kita su išmetamų teršalų kiekiu susijusi variklio arba papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos sudedamoji dalis arba sistema, sujungta su elektroniniu valdymo prietaisu, turi būti kontroliuojama, ar išlaikomas jos elektrinės jungties vientisumas, jeigu pirmiau minėta sudedamoji dalis arba sistema nekontroliuojama kaip nors kitaip.
3.4.1.4. Jei tai išmetamųjų teršalų papildomo apdorojimo sistemą, kuriai būtinas sunaudojamasis aktyvikis, turintis variklis, transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPIDS) turi kontroliuoti:
|
— |
ar netrūksta kokio nors iš privalomųjų aktyvikių, |
|
— |
ar privalomojo aktyviklio kokybė atitinka specifikacijas, kurias gamintojas yra nustatęs Direktyvos 2005/55/EB II priede, |
|
— |
aktyviklio naudojimą ir dozavimą, |
Pagal Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.5.4 skirsnį.
3.5. Transporto priemonei įrengiamos diagnostikos sistemos (TPIDS) eksploatavimas ir laikinas tam tikrų šia sistema vykdomų kontrolės funkcijų išjungimas
Transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPIDS) turi būti suprojektuota, pagaminta ir transporto priemonei įrengta taip, kad ta sistema, kol taikomos Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.1.5.4. skirsnyje apibrėžtos sąlygos, atitiktų šio priedo reikalavimus.
Jeigu įprastų eksploatavimo sąlygų nesilaikoma, dėl išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos gali iš dalies sumažėti TPID sistemos darbo veiksmingumas, t. y. šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nurodytos ribinės vertės gali būti viršijamos tol, kol TPID sistema apie gedimą pradeda signalizuoti transporto priemonės vairuotojui.
Transporto priemonei įrengiama diagnostikos sistema (TPIDS) neturi būti išjungiama, jeigu nesilaikoma vienos arba daugiau toliau nurodytų išjungimo sąlygų:
3.5.1.1. OBD kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima išjungti, jeigu jos tinkamumui kontroliuoti turi įtakos žemi degalų lygiai. Dėl šios priežasties išjungti pirmiau minėtą sistemą leidžiama tada, jeigu degalų bake degalų yra mažiau nei 20 % vardinės bako talpos.
3.5.1.2. OBD kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima laikinai išjungti taikant papildomąją išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės strategiją kaip aprašyta Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.1.5.1 skirsnyje.
3.5.1.3. TPIDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima laikinai išjungti, jeigu pradedama taikyti saugaus eksploatavimo arba veikimo avariniu režimu strategija.
3.5.1.4. Jei tai transporto priemonės, suprojektuotos taip, kad jos būtų pritaikytos galios ėmimo įrenginiams įrengti, TPIDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima išjungti tik tada, jeigu jos išjungiamos veikiant galios ėmimo įrenginiui ir transporto priemonei stovint.
3.5.1.5. OBD kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis ir kurios įrengtos už variklio, galima laikinai išjungti išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemai taikant periodinio regeneravimo procesą (t. y. kietųjų dalelių filtrą, deNOx sistemą arba kombinuotąją deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemą).
3.5.1.6. TPIDS kontrolės sistemas, kurių darbui daromas poveikis, galima laikinai išjungti, jeigu nesilaikoma Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.1.5.4 skirsnyje apibrėžtų naudojimo sąlygų ir jeigu tą išjungimą galima pagrįsti TPIDS vykdomos kontrolės apribojimu (įskaitant modeliavimą).
3.5.2. Neprivaloma numatyti nuostatos, kad TPIDS kontrolės sistema įvertintų ne pagal nustatytus reikalavimus veikiančias sudedamąsias dalis, jeigu tas dalis įvertinant galėtų kilti pavojus saugai arba dėl to galėtų sugesti sudedamoji dalis.
3.6. Veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimas
3.6.1. OBD sistemai turi būti įrengtas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), kurį transporto priemonės vairuotojas galėtų lengvai matyti. Išskyrus šio priedo 3.6.2 skirsnyje nurodytą atvejį, veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) (t. y. simboliu arba lempute) turi būti signalizuojama tik apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusį gedimą, išskyrus jeigu vairuotojui reikia signalizuoti apie avarinį paleidimą arba veikimą avariniu režimu. Su saugumu susijusiems pranešimams teikiama visiška pirmenybė. Veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) turi būti matomas visomis galimomis apšvietimo sąlygomis. Jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) yra įjungiamas, jame turi būti matomas standarto ISO 2575 (1) reikalavimus atitinkantis simbolis (t. y. prietaisų skydelio signalinė lemputė arba prietaisų skydelio rodytuve pateikiamas simbolis). Transporto priemonei neturi būti įrengiamas daugiau nei vienas su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijęs veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR). Leidžiama pateikti atskirąją specialią informaciją (pvz., su stabdžių sistema, užsisegtu saugos diržu, tepalo slėgiu, einamojo remonto reikalavimais susijusią informaciją arba nurodančią, kad deNOx sistemai trūksta privalomojo aktyviklio). Veikimo sutrikimo rodytuvuose (VSR) draudžiama naudoti raudoną spalvą.
3.6.2. Veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) galima vairuotojui signalizuoti, kad privaloma atlikti neatidėliotinus techninės priežiūros darbus. Be pirmiau minėto signalo, atitinkamą signalą apie tai, kad neatidėliotinai privaloma vykdyti techninės priežiūros reikalavimus, atlikti taip pat galima pateikti prietaisų skydelio rodytuve.
3.6.3. Jei tai strategijos, kurias taikant, kad būtų įjungtas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), reikia atlikti ne vien pradinio kondicionavimo ciklą, gamintojas turi pateikti duomenis ir (arba) inžinerinį įvertinimą, kuriuo tinkamai įrodoma, jog kontrolės sistema yra ganėtinai veiksminga ir laiku nustato sudedamosios dalies darbo veiksmingumo sumažėjimą. Neleidžiama naudoti strategijų, kurioms, kad būtų įjungtas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), vidutiniškai reikia taikyti daugiau nei dešimt TPIDS arba išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymų ciklų.
3.6.4. Veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) taip pat turi būti įjungiamas kiekvieną kartą, kai variklio valdymo agregatas persijungia veikti nuolatiniu išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimu. Veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) taip pat turi būti įjungiamas, jeigu TPID sistemos būklė yra tokia, kad ta sistema neatitinka šios direktyvos reikalavimų.
3.6.5. Jei daroma nuoroda į šį skirsnį, taip pat turi būti įjungiamas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) ir, be to, taip pat turėtų būti įjungiamas atskirasis įspėjimo režimas, pvz., pradeda mirksėti veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) arba įsižiebia atitiktį standartui ISO 2575 (2) patvirtinantis simbolis, t. y. įjungiamas ne tik veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR).
3.6.6. Veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) taip pat turi būti įjungiamas, jeigu transporto priemonės uždegimo jungiklio raktas prieš paleidžiant variklį arba pradedant prasukinėti alkūninį veleną yra pasukamas į padėtį „degimas įjungtas“, ir išjungiamas per 10 sekundžių nuo variklio paleidimo, jeigu iki to nebuvo nustatyta jokio gedimo.
3.7. Trikties kodo laikymas
OBD sistema turi registruoti trikties kodą (-us), apibūdinantį (-čius) išmetamųjų teršalų kiekio kontrolės sistemos būklę. Turi būti laikomi visų nustatytų ir patvirtintų veikimo sutrikimų, dėl kurių buvo įjungtas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR), trikties kodai, turintys identifikuoti, kokios sistemos arba sudedamosios dalies veikimas yra sutrikęs. Turėtų būti laikomas atskirasis kodas, nurodantis tikėtiną veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) įjungimo būklę (pvz., rodytuvas „įjungiamas“, „išjungiamas“).
Pagal nustatytus reikalavimus dirbančioms išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemoms ir išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemoms, kurias siekiant išsamiai įvertinti, reikalingas ilgesnis variklio veikimas, identifikuoti turi būti naudojami atskirieji būklę apibūdinantys kodai. Jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) įjungiamas ištikus gedimui arba ėmus taikyti nuolatinius išmetamųjų dujinių teršalų nustatomų verčių išlaikymo režimus, turi būti laikomas tikėtiną veikimo sutrikimo sritį identifikuojantis kodas. Triktis kodas taip pat turi būti laikomas šio priedo 3.4.1.1 ir 3.4.1.3 skirsniuose nurodytais atvejais.
3.7.1. Jeigu kontrolė netaikoma dešimčiai bandomojo važiavimo ciklų dėl to, kad transporto priemonė tebeeksploatuojama atitinkančiomis nustatytąsias šio priedo 3.5.1.2 punkte sąlygomis, kontrolės sistemą į būklę „parengta“ galima perjungti neužbaigus kontrolės proceso.
3.7.2. Variklio darbo valandų su įjungtu veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) skaičių bet kada turi būti įmanoma sužinoti naudojant nuosekliojo prievado ryšio kanalo standartinę jungtį pagal šio priedo 6.8 skirsnyje pateiktas specifikacijas.
3.8. Veikimo sutrikimo rodytuvo (VSR) išjungimas
3.8.1. Veikimo sutrikimo rodytuvų (VSR) galima išjungti po trijų nuoseklių važiavimo ciklų arba 24 variklio darbo valandų, jeigu veikimo sutrikimo rodytuvus (VSR) įjungianti kontrolės sistema gedimo nebenustatė ir jeigu nebuvo nustatytas kitas gedimas, kuris veikimo sutrikimo rodytuvų (VSR) galėtų įjungti nepriklausomai.
3.8.2. Jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) įjungiamas dėl to, kad trūksta deNOx sistemai reikalingo aktyviklio ar dėl kombinuotosios deNOx ir kietųjų dalelių filtro sistemos arba dėl naudojamo gamintojų nustatytų specifikacijų neatitinkančio aktyviklio, pripylus aktyviklio arba talpykloje esantį skystį pakeitus privalomąsias specifikacijas atitinkančiu aktyvikliu, veikimo sutrikimo rodytuvų (VSR) galima perjungti į ankstesnę būklę.
3.8.3. Jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) įjungiamas dėl to, kad naudojamas netinkamas aktyviklis arba dėl sutrikusios dozavimo veiklos, veikimo sutrikimo rodytuvų galima perjungti į ankstesnę įjungimo būklę, jeigu nebetaikomos Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.5.4 skirsnyje nustatytos sąlygos.
3.9. Trikties kodo ištrynimas
3.9.1 OBD sistema gali ištrinti trikties kodą ir variklio darbo valandų skaičių bei per triktį užregistruotus variklio darbo sąlygų parametrus, jeigu ta pati triktis iš naujo neužregistruojama per bent 40 variklio pašildymo ciklų arba 100 variklio darbo valandų (taikomas pirmiau nustatomas įvykis), išskyrus 3.9.2 skirsnyje nurodytus atvejus.
3.9.2 OBD sistema rodmenį apie trikties kodą ir variklio darbo valandų skaičių su įjungtu veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) nuo 2006 m. spalio 1 d., jei tai nauji tipo patvirtinimai, ir nuo 2007 m. spalio 1 d.– bet kokiam kitokiam registravimui, jeigu trikties kodas generuojamas pagal Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.5.3 arba 6.5.4 skirsnius, turi išlaikyti bent 400 dienų arba 9 600 variklio darbo valandų.
Bet koks pirmiau minėtas trikties kodas ir atitinkamas variklio darbo su įjungtu veikimo sutrikimo rodytuvu (VSR) valandų skaičius neturi būti ištrinamas naudojant išorinius diagnostikos arba kitokius prietaisus kaip nurodyta šio priedo 6.8.3 skirsnyje.
4. SU TPID SISTEMŲ TIPO PATVIRTINIMU SUSIJĘ REIKALAVIMAI
Suteikiant tipo patvirtinimą su TPID sistema bandymas atliekamas pagal šio priedo 1 priedėlyje nurodytas procedūras.
TPID sistemos patvirtinimo bandymai atliekami su tipiniu variklių šeimos varikliu (žr. Direktyvos 2005/55/EB I priedo 8 skirsnį) arba, jeigu šie bandymai neatliekami, tipo tvirtinimo institucijai įteikiama TPID sistemą turinčių variklių šeimos pirminės TPID sistemos bandymo ataskaita.
Jei tai 3.2 skirsnyje nurodyta pirmo etapo TPIDS, ji turi:
4.1.1.1. signalizuoti apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalies arba sistemos gedimą, jeigu išmetamų dujinių teršalų kiekis dėl to gedimo viršytų šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nustatytas TPID sistemai taikomas ribines vertes, arba;
4.1.1.2. jeigu taikoma, signalizuoti apie visus didelius papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos veikimo sutrikimus;
4.1.2. Jei tai 3.3 skirsnyje nurodyta 2 etapo TPIDS, ji turi signalizuoti apie su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios sudedamosios dalies arba sistemos gedimą, jeigu išmetamų dujinių teršalų kiekis dėl to gedimo viršytų šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nustatytas TPID sistemai taikomas ribines vertes.
4.1.3. Jei tai 1 etapo TPIDS ir 2 etapo TPID sistemos, TPIDS turi signalizuoti apie bet kokio privalomojo aktyviklio, kuris reikalingas papildomo išmetamųjų teršalų apdorojimo sistemos veikimui, trūkumą.
4.2. Įrengimo reikalavimai
4.2.1. Transporto priemonei įrengiant TPID sistemą turintį variklį, laikomasi transporto priemonės įrangai taikomų šio priedo nuostatų:
|
— |
3.6.1, 3.6.2 ir 3.6.5 skirsnių nuostatos, taikomos veikimo sutrikimo rodytuvui (VSR) ir, jeigu būtina, papildomiems įspėjimo režimams, |
|
— |
jeigu taikoma, 6.8.3.1 skirsnio nuostatos dėl transporto priemonei įrengiamos diagnostikos įrangos agregato, |
|
— |
6.8.6 skirsnio nuostatos dėl sietuvo ryšio. |
4.3. Tipo patvirtinimo defektinei TPID sistemai suteikimas
4.3.1. Gamintojas institucijos gali prašyti, kad TPIDS būtų priimta jai suteikti tipo patvirtinimą net tada, jeigu jai buvo nustatytas vienas arba daugiau defektų, dėl kurių ta sistema ne visiškai atitinka specialius šio priedo reikalavimus.
4.3.2. Institucija, svarstydama prašymą, nustato, ar įmanoma laikytis šio priedo reikalavimų arba toks reikalavimas būtų nepagrįstas.
Institucija atsižvelgia į gamintojo pateiktus duomenis, išsamiai apibūdinančius šiuos veiksnius (toliau išvardijami ne visi veiksniai): techninį pagrįstumą, pasirengimo trukmę ir gamybos ciklus, įskaitant, variklių konstrukcijos ir atnaujintos kompiuterių programinės įrangos įdiegimo ir jos taikymo nutraukimo trukmę, atsižvelgiant į kurią sukurta TPIDS būtų tinkamesnė laikytis šios direktyvos reikalavimų ir ar gamintojas įrodė, kad ėmėsi tinkamų pastangų laikytis šios direktyvos reikalavimų.
4.3.3. Institucija nepriima jokių prašymų dėl defektinių sistemų, jeigu tie prašymai susiję su sistemomis, kurioms neįrengiami privalomieji kontrolės prietaisai.
4.3.4. Institucija nepriima jokių su defektinėmis sistemomis susijusių prašymų, jeigu nesilaikoma šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nustatytų TPID sistemai taikomų ribinių verčių.
4.3.5. Nustatant identifikuotus defektus, su 1 etapo TPIDS susiję defektai atsižvelgiant į šio priedo 3.2.2.1, 3.2.2.2, 3.2.2.3, 3.2.2.4 ir 3.4.1.1 skirsnius, ir su 2 etapo TPIDS sistema susiję defektai atsižvelgiant į šio priedo 3.3.2.1, 3.3.2.2, 3.3.2.3, 3.3.2.4 ir 3.4.1.1 skirsnius, identifikuojami pirmiausia.
4.3.6. Prieš suteikiant tipo patvirtinimą arba jį suteikiant, neleidžiama taikyti jokio defekto atsižvelgiant į 3.2.3 ir 6 skirsnių reikalavimus, išskyrus šio priedo 6.8.5 poskyrį.
4.3.7. Leidimo taikyti defektą trukmė
4.3.7.1. Defektą galima taikyti du metus nuo variklio tipo arba transporto priemonės tipo patvirtinimo atsižvelgiant į jos variklį dienos, jeigu neįmanoma patikimai įrodyti, kad defektui pašalinti būtų privaloma iš esmės modifikuoti variklį ir kad tam būtų reikalingas papildomas ilgesnis nei dviejų metų laikas. Šiuo atveju defektą galima taikyti ne ilgiau nei trejus metus.
4.3.7.2. Gamintojas gali prašyti, kad pirminio tipo tvirtinimo institucija suteiktų leidimą defektą taikyti atgaline data, jeigu tas defektas nustatomas jau suteikus pirminį tipo patvirtinimą. Šiuo atveju defektą galima taikyti du metus nuo pranešimo apie defektą įteikimo tipo tvirtinimo institucijai dienos, jeigu negalima patikimai įrodyti, kad defektui pašalinti būtų privaloma iš esmės modifikuoti variklį ir kad tam būtų reikalingas papildomas ilgesnis nei dviejų metų laikas Šiuo atveju defektą galima taikyti ne ilgiau nei trejus metus.
4.3.7.3. Institucija apie savo sprendimą leisti taikyti defektą praneša visoms kitų valstybių narių institucijoms pagal Direktyvos 70/156/EEB 4 straipsnio reikalavimus.
5. PRIEIGA PRIE TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMOS DIAGNOSTIKOS SITEMOS (TPIDS) INFORMACIJOS
5.1. Atsarginės dalys, diagnostikos prietaisai ir bandymo įranga
5.1.1. Su paraiškomis suteikti tipo patvirtinimą arba iš dalies keisti tipo patvirtinimą pagal Direktyvos 70/156/EEB 3 arba 5 straipsnius pateikiama su TPIDS susijusi informacija. Ši susijusi informacija turi leisti atsarginių ir modifikuotų atsarginių sudedamųjų dalių gamintojams užtikrinti, kad jų gaminamos dalys būtų tinkamos TPID sistemai, t. y. kad būtų galima eksploatuoti be gedimų ir kad transporto priemonės naudotojui netektų šalinti gedimų. Be to, ta susijusi informacija turi leisti diagnostikos prietaisų ir bandymo įrangos gamintojams gaminti prietaisus ir įrangą, tinkamą veiksmingai ir tiksliai išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos diagnozei atlikti.
Tipo patvirtinimo institucijos, jeigu įteikiamas prašymas, EB tipo patvirtinimo sertifikato 2 priedėlį, kuriame nurodoma su TPIDS susijusi informacija, nediskriminuodamos pateikia visiems suinteresuotiems sudedamųjų dalių, diagnostikos prietaisų arba bandymo įrangos gamintojams.
5.1.2.1. Jei tai atsarginės arba einamojo remonto sudedamosios dalys, informacijos galima prašyti tik apie tas sudedamąsias dalis, kurioms taikomas EB tipo patvirtinimas arba kurios yra sistemos, kuriai taikomas EB tipo patvirtinimas, sudedamosios dalys.
5.1.2.2. Prašant pateikti informacijos, turi būti tiksliai nurodomas variklio modelio tipas/variklio modelio tipas atsižvelgiant į variklio šeimą, apie kurį prašoma informacijos. Prašyme turi būti patvirtinta, kad informacija reikalinga atsarginėms arba modifikuotoms sudedamosioms dalims ar diagnostikos prietaisams arba bandymo įrangai gaminti.
5.2. Remontui būtina informacija
5.2.1. Ne vėliau nei per tris mėnesius nuo to laiko, kai gamintojas kiekvienam įgaliotajam prekiautojui arba remonto dirbtuvėms Bendrijoje pateikia remontui būtiną informaciją, gamintojas užtikrina, kad informacija (įskaitant visus vėlesnius pakeitimus ir papildymus) būtų prieinama už pagrįstą ir nediskriminacinį mokestį.
5.2.2. Gamintojas, jeigu būtina už mokestį, taip pat turi pateikti techninę informaciją, reikalingą variklinėms transporto priemonėms remontuoti arba jų techninei priežiūrai atlikti, jeigu ta informacija nesaugoma intelektinės nuosavybės teise arba jeigu nelaikoma esmine, slapta praktine patirtimi, kuri yra tinkamai identifikuota; reikalingos techninės informacijos šiuo atveju neturi būti be reikalo draudžiama skelbti.
Šia informacija leidžiama naudotis visiems asmenims, atliekantiems einamąjį transporto priemonių remontą ar techninę priežiūrą, jas remontuojantiems arba bandantiems, teikiantiems avarinę pagalbą arba gaminantiems ar parduodantiems atsargines ir modifikuotas atsargines sudedamąsias dalis, diagnostikos prietaisus ir bandymo įrangą.
5.2.3. Jeigu šių nuostatų nesilaikoma, tvirtinimo institucija imasi atitinkamų priemonių, kad būtų užtikrinta, jog remontui reikalinga informacija būtų prieinama pagal tipui patvirtinti ir eksploatuojamoms transporto priemonėms patikrinti nustatytą metodiką.
6. DIAGNOSTIKOS SIGNALAI
6.1. Nustačius pirmą kiekvienos sudedamosios dalies arba sistemos veikimo sutrikimą, į kompiuterio atmintį turi būti įrašyti per triktį užregistruoti variklio darbo sąlygų parametrai. Užregistruoti variklio darbo sąlygų parametrai (čia išvardyti ne visi privalomieji parametrai) – tai apskaičiuotoji variklio apkrovos vertė, variklio sūkių skaičius, aušinimo skysčio temperatūra, slėgis įsiurbimo kolektoriuje (jeigu kolektorius įrengtas) ir trikties, dėl kurios duomenys buvo įrašyti, kodas. Gamintojas turi pasirinkti tuos per triktį užregistruotinus variklio darbo sąlygų parametrus, kurie būtų naudingiausi veiksmingai atliekant remontą.
6.2. Privaloma įrašyti tik vieną variklio darbo sąlygų parametrų rinkinį. Gamintojai gali pasirinkti, kad į kompiuterio atmintį būtų įrašomi papildomi variklio darbo sąlygų parametrai, jeigu bent privalomuosius variklio darbo sąlygų parametrus galima nuskaityti 6.8.3 ir 6.8.4 skirsnių specifikacijas atitinkančiu universaliuoju rodmenų nuskaitymo įtaisu. Jei trikties kodas, dėl kurio buvo privaloma įrašyti variklio darbo sąlygų parametrus, ištrinamas pagal šio priedo 3,9 skirsnį, įrašytus variklio darbo sąlygų parametrus taip pat galima ištrinti.
6.3. Jeigu prieinami ir jeigu įteikiamas prašymas, per standartinės duomenų perdavimo linijos jungties nuoseklųjį duomenų prievadą turi būti prieinami ne tik per triktį užregistruoti variklio darbo sąlygų parametrai, bet ir toliau nurodomi signalai (jeigu informacija yra prieinama transporto priemonei įrengtam kompiuteriui ir jeigu ją galima nustatyti remiantis transporto priemonėje įrengtam kompiuteriui prieinama informacija): diagnostinių trikties kodų, variklio aušinimo skysčio temperatūros, įpurškimo reguliavimo, įsiurbiamo oro temperatūros, oro slėgio kolektoriuje, oro srauto, variklio sūkių skaičiaus, pedalo padėties jutiklio išėjimo vertės, apskaičiuotosios variklio apkrovos vertės, transporto priemonės greičio ir degalų slėgio.
Signalai turi būti pateikti standartiniais vienetais pagal 6.8 skirsnyje pateiktas specifikacijas. Tikrieji signalai turi būti aiškiai identifikuoti atskirai nuo nustatomos vertės ir veikimo avariniu režimu signalų.
6.4. Jei tai bet kokia išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema, su kuria, ją įrengus transporto priemonei, atliekami specialūs įvertinimo bandymai, atskirieji būklės arba parengties kodai turi būti laikomi kompiuterio atmintyje, kad būtų galima identifikuoti pagal nustatytus reikalavimus veikiančias išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemas ir tas išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemas, kurioms reikalinga ilgesnė variklio darbo trukmė, jog būtų galima atlikti tinkamą diagnostinį patikrinimą. Neprivaloma laikyti tų kontrolės prietaisų parengties kodų, kuriuos galima laikyti nepertraukiamai veikiančiais kontrolės prietaisais. Parengties kodai niekada neturėtų būti nustatomi į „neparengtas“ būklę, jeigu įjungtas uždegimas arba jeigu jis išjungtas. Jeigu atliekant einamojo remonto procedūras parengties kodai nustatomi į būklę „neparengtas“, ši būklė turi būti taikoma visiems, o ne pavieniams kodams.
6.5. OBD sistemos reikalavimai, atsižvelgiant į kuriuos transporto priemonei buvo išduotas sertifikatas (t. y. pirmo arba antro etapo TPIDS), ir pagrindinės išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos, kurią kontroliuoja 6.8.4 skirsnio reikalavimus atitinkanti TPIDS, reikalavimai turi būti prieinami standartinės duomenų perdavimo linijos jungties nuosekliuoju prievadu pagal 6.8. skirsnyje nurodytas specifikacijas.
6.6. Programinės įrangos kalibravimo identifikavimo skaičius kaip nurodyta Direktyvos 2005/55/EB II ir VI prieduose turi būti prieinamas per standartinės duomenų perdavimo linijos jungties nuoseklųjį prievadą. Programinės įrangos kalibravimo identifikavimo skaičius turi būti pateikiamas standartinio formato.
6.7. Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) pateikiamas per standartinės duomenų perdavimo linijos jungties nuoseklųjį prievadą. Transporto priemonės identifikavimo numeris (VIN) pateikiamas standartinio formato.
Išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos diagnostikos sistema turi būti tinkama standartinei ir neapribotai prieigai užtikrinti ir ji turi atitikti ISO 15765 arba SAE J1939 reikalavimus kaip nustatyta toliau pateikiamuose skirsniuose (3).
6.8.1. 6.8.2–6.8.5 skirsniuose turi būti taikomas ISO 15765 arba SAE J1939 standartas.
6.8.2. Transporto priemonės ryšį su išoriniu diagnostikos prietaisu užtikrinanti jungtis turi atitikti ISO 15765-4 standarto arba panašius SAE J1939 serijos standartų straipsnius.
Bandymo įranga ir diagnostikos prietaisai, kurie reikalingi ryšiui su TPID sistemomis užtikrinti, turi atitikti ISO 15031-4 standarto arba SAE J1939-73 5.2.2.1 skirsnyje nustatytus funkcijų reikalavimus arba už juos griežtesnius reikalavimus.
6.8.3.1. Transporto priemonei įrengiamą diagnostikos įrenginį, pvz., prietaisų skydelyje įrengiamą rodytuvą, užtikrinantį prieigą prie TPID sistemos informacijos, naudoti leidžiama, tačiau tas rodytuvas teturi būti prieigą prie TPID sistemos informacijos užtikrinančios standartinės diagnostikos jungties priedas.
6.8.4. Diagnostikos duomenys (kaip nustatyta šiame skirsnyje) ir dvikryptė valdymo informacija turi būti teikiama ISO 15031-5 standarte arba SAE J1939-73 5.2.2.1 skirsnyje aprašytu formatu ir vienetais bei tie duomenys ir informacija turi būti prieinama naudojant diagnostikos prietaisus, atitinkančius ISO 15031-5 standarto arba SAE J1939-73 5.2.2.1 skirsnio reikalavimus.
Gamintojas nacionalinei standartizavimo institucijai perduoda su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiui susijusius diagnostikos duomenis, pvz., parametrų identifikatorių, TPID sistemos kontrolės prietaiso Id’s, Bandymo Id’s, kurie nenustatyti ISO 15031-5 standarte, tačiau susiję su šia direktyva.
6.8.5. Jeigu užregistruojama triktis, gamintojas ją turi identifikuoti tinkamiausiu gedimo kodu, atitinkančiu nurodytuosius ISO 15031-6 standarto 6.3 skirsnyje (su išmetamųjų teršalų sistema susijusios diagnostikos sistemos gedimų kodai). Jeigu pirmiau minėtas identifikavimas neįmanomas, gamintojas gali naudoti ISO 15031-6 standarto 5.3 ir 5.6 skirsniuose nurodytus gedimų kodus. Trikties kodai turi būti laisvai prieinami standartine diagnostikos įranga, atitinkančia šio priedo 6.8.3 skirsnio nuostatas.
Gamintojas nacionalinei standartizavimo institucijai perduoda su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiui susijusius diagnostikos duomenis, pvz., parametrų identifikatorių, TPID sistemos kontrolės prietaiso Id’s, Bandymo Id’s, kurie nenustatyti ISO 15031-5 standarte, tačiau susiję su šia direktyva.
Pasirinktinai gamintojas triktį gali identifikuoti tinkamiausiu trikties kodu, atitinkančiu nurodytuosius SAE J2012 arba SAE J1939-73.
6.8.6. Transporto priemonės ir diagnostikos prietaiso sietuvo jungtis turi būti standartinė ir turi atitikti visus ISO 15031-3 standarto arba SAE J1939-13 reikalavimus.
Jei tai N2, N3, M2, ir M3 kategorijų transporto priemonės, jungtuvą, galima įrengti tinkamoje vietoje šalia vairuotojo sėdynės, įskaitant kabinos grindis, o ne pirmiau minėtuose standartuose aprašytoje vietoje, jeigu laikomasi kitų ISO 15031-3 standarto reikalavimų. Šiuo atveju jungtuvas turėtų būti prieinamas ne transporto priemonėje esančiam asmeniui ir jungtuvas neturėtų trukdyti patekti į vairuotojo sėdynę.
Dėl įrengimo vietos, kuri aptarnaujantiems pareigūnams yra lengvai prieinama, tačiau apsaugota, kad jos nebūtų galima atsitiktinai apgadinti įprastomis eksploatavimo sąlygomis, turi būti susitarta su patvirtinimo institucija.
(1) Simbolio skaičiai yra F01 arba F22.
(2) Simbolio skaičius F24.
(3) Komisija, teikdama pasiūlymą keisti taikomus SAE J1939 ir ISO 15765 standartus, svarstys būsimo vieningo ISO protokolo standarto, kurį kaip didelio galingumo varikliui įrengiamos OBD sistemos techninio reguliavimo priemonę, skirtą visam pasauliui, parengė JTO Europos ekonominė komisija ir kai bus parengtos to vieningo tarptautinio protokolo standarto projektas, naudojimą, kad būtų laikomasi atitinkamų 6 skirsnio reikalavimų.
1 priedėlis
TRANSPORTO PRIEMONEI ĮRENGIAMOS DIAGNOSTIKOS SISTEMOS (TPIDS) PATVIRTINIMO BANDYMAI
1. ĮVADAS
Šiame priedėlyje aprašoma varikliui įrengiamos diagnostikos sistemos (TPIDS) veikimo tikrinimo procedūra, kurią taikant modeliuojamas atitinkamų su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusių sistemų, naudojamų varikliui arba išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemai valdyti, gedimas. Priedėlyje taip pat pateikiamos TPID sistemų patvarumo nustatymo procedūros.
1.1. Defektinės sudedamosios dalys/sistemos
Gamintojas, siekdamas įrodyti, kad išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistema arba sudedamoji dalis, dėl kurios gedimo teršalų išmetimas pro išmetimo vamzdį galėtų padidėti taip, jog būtų viršijamos atitinkamos TPID sistemai taikomos ribinės vertės, kontroliuojama veiksmingai, turi pristatyti defektines sudedamąsias dalis ir (arba) elektros prietaisus, kurie būtų naudojami modeliuojant gedimus.
Dėl tų defektinių sudedamųjų dalių arba prietaisų išmetamųjų dujinių teršalų kiekis šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nustatytųjų TPID sistemai taikomų ribinių verčių neturi viršyti daugiau nei 20 %.
Jeigu tipo patvirtinimas TPID sistemai suteikiamas pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, išmetamųjų dujinių teršalų kiekis turi būti matuojamas per ESC bandymo ciklą (žr. Direktyvos 2005/55/EB III priedo 1 priedėlį). Jeigu tipo patvirtinimas TPID sistemai suteikiamas pagal šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalį, išmetamųjų dujinių teršalų kiekis turi būti matuojamas per ETC bandymo ciklą (žr. Direktyvos 2005/55/EB III priedo 2 priedėlį).
1.1.1. Jeigu nustatoma, kad varikliui įrengus defektinę sudedamąją dalį arba prietaisą neįmanoma atlikti lyginimo su TPID sistemai taikomomis ribinėmis vertėmis (pvz., dėl to, kad nesilaikoma ETC bandymo ciklo duomenų statistinio patikimumo tikrinimo sąlygų), tos sudedamosios dalies arba prietaiso gedimą galima laikyti tinkamu, jeigu dėl to susitariama su tipo tvirtinimo institucija atsižvelgiant į gamintojo nurodomus su techniniais dalykais susijusius argumentus.
1.1.2. Jeigu atliekant bandymą, varikliui įrengus defektinę sudedamąją dalį arba prietaisą, neįmanoma užtikrinti visiškos (net iš dalies) apkrovos kreivės (ji nustatoma varikliui dirbant pagal nustatytus reikalavimus), tos sudedamosios dalies arba prietaiso gedimą galima laikyti tinkamu, jeigu dėl to susitariama su tipo tvirtinimo institucija atsižvelgiant į gamintojo nurodomus su techniniais dalykais susijusius argumentus.
1.1.3. Defektinių sudedamųjų dalių arba prietaisų, dėl kurių variklio išmetamas dujinių teršalų kiekis šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nustatytąsias TPID sistemai taikomas ribines vertes viršija ne daugiau nei 20 %, keliais specialiais atvejais galima nenaudoti (pvz., jeigu įjungiamas avarinio veikimo režimas, jeigu su varikliu negalima atlikti jokio bandymo arba jeigu užstringa išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistemos vožtuvai). Šią išlygą dokumentais pagrindžia gamintojas. Dėl jos tariamasi su technine tarnyba.
1.2. Bandymo principas
Jeigu bandymas su varikliu atliekamas jam įmontavus defektinę sudedamąją dalį arba prietaisą, TPIDS sistema patvirtinama, jeigu įjungiamas veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR). TPIDS taip pat patvirtinama, jeigu veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) įsijungia esant žemesnėms nei TPID sistemai nustatytosios ribinės vertės.
Defektinių sudedamųjų dalių arba prietaisų, dėl kurių variklio išmetamas dujinių teršalų kiekis šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nustatytąsias TPID sistemai taikomas ribines vertes viršija ne daugiau nei 20 %, neprivaloma naudoti specialiu šio priedėlio 6.3.1.6 ir 6.3.1.7 skirsniuose aprašytu gedimo režimų atveju ir taip pat kontroliuojant didelį veikimo sutrikimą.
1.2.1. Defektinių sudedamųjų dalių arba prietaisų, dėl kurių variklio išmetamas dujinių teršalų kiekis šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nustatytąsias TPID sistemai taikomas ribines vertes viršija ne daugiau nei 20 %, galima nenaudoti keliais specialiais atvejais (pvz., jeigu pradedama taikyti veikimo avariniu režimu strategija, jeigu su varikliu negalima atlikti jokio bandymo arba jeigu užstringa išmetamųjų dujų recirkuliavimo sistemos vožtuvai). Šią išlygą dokumentais pagrindžia gamintojas. Dėl jos tariamasi su technine tarnyba.
2. BANDYMO APRAŠYMAS
TPID sistemų patikra atliekama tokiais etapais:
|
— |
modeliuojamas variklio valdymo sudedamosios dalies arba išmetamųjų dujinių teršalų kontrolės sistemos veikimo sutrikimas kaip aprašyta šio priedėlio 1.1 skirsnyje, |
|
— |
pradinis TPID sistemos, kuriai per 6.2 skirsnyje nurodytą pradinio kondicionavimo ciklą buvo sumodeliuotas veikimo sutrikimas, kondicionavimas, |
|
— |
variklio, kuriam per 6.1 skirsnyje nurodytą TPID sistemos bandymą buvo sumodeliuotas veikimo sutrikimas, eksploatavimas, |
|
— |
nustatoma, ar TPIDS įsijungia esant sumodeliuotam veikimo sutrikimui ir ar apie veikimo sutrikimą tinkamai signalizuojama. |
2.1.1. Jeigu veikimo sutrikimas turi įtakos variklio galiai (pvz., galios kreivei), TPID sistemos bandymo ciklas tebelieka sutrumpinta ESC bandymo ciklo versija, kuri naudojama nustatyti išmetamųjų dujinių teršalų kiekį varikliui dirbant be pirmiau minėto veikimo sutrikimo.
2.2. Arba gamintojo prašymu sudedamosios dalies arba sudedamųjų dalių veikimo sutrikimą galimą sumodeliuoti elektroninėmis priemonėmis pagal 6 skirsnio reikalavimus.
2.3. Gamintojai gali prašyti, kad kontrolė būtų atliekama ne per 6.1 skirsnyje nurodytą TPID sistemos bandymo ciklą, jeigu institucijai galima įrodyti, jog kontrolę atliekant tada, kai taikomos TPID sistemos bandymo ciklui galiojančios sąlygos, įprastu būdu eksploatuojant transporto priemonę būtų taikomos ribojamosios kontrolės sąlygos.
3. BANDYMO VARIKLIS IR DEGALAI
3.1. Variklis
Bandymo variklis turi atitikti Direktyvos 2005/55/EB II priedo 1 priedėlyje nustatytas specifikacijas.
3.2. Degalai
Bandymui turi būti naudojami atitinkami Direktyvos 2005/55/EB IV priede aprašyti etaloniniai degalai.
4. BANDYMO SĄLYGOS
Bandymo sąlygos turi atitikti šioje direktyvoje aprašyto išmetamųjų dujinių teršalų nustatymo bandymo reikalavimus.
5. BANDYMO ĮRANGA
Variklio dinamometras turi atitikti Direktyvos 2005/55/EB III priedo reikalavimus.
6. OBD SISTEMOS BANDYMO CIKLAS
6.1. OBD sistemos bandymo ciklas – tai sutrumpintas ESC bandymo ciklas. Atskiri veikimo režimai taikomi ta pačia tvarka kaip atliekant ESC bandymo ciklą, plg., apibrėžimą Direktyvos 2005/55/EB III priedo 1 priedėlyje.
Variklis kiekvienu režimu turi dirbti ne ilgiau nei 60 sekundžių, variklio sūkių skaičius ir apkrova turi nusistovėti per pirmąsias 20 sekundžių. Nurodytas sūkių skaičius turi būti išlaikomas ± 50 sūkių min-1 tikslumu, o nurodytas sukamasis momentas – ± 2 % didžiausio sukamojo momento esant bet kokiam sūkių skaičiui.
Atliekant TPID sistemos bandymo ciklą neprivaloma matuoti išmetamųjų dujinių teršalų.
6.2. Pradinio kondicionavimo ciklas
6.2.1. Sumodeliavus vieną iš 6.3 skirsnyje nustatytų gedimo režimų, varikliui ir jam įrengtai TPID sistemai taikomas pradinio kondicionavimo ciklas.
6.2.2. Gamintojui pateikus prašymą ir pritarus tipo tvirtinimo institucijai, galima paeiliui atlikti devynis TPID sistemos bandymo ciklus.
6.3. TPID sistemos bandymas
6.3.1. Dyzeliniai varikliai ir dyzelinius variklius turinčios transporto priemonės
6.3.1.1. Užbaigus pradinį kondicionavimą pagal 6.2 skirsnį, bandymo varikliui taikomas šio priedėlio 6.1 skirsnyje aprašytas TPID sistemos bandymo ciklas. Dar neužbaigus pirmiau minėto bandymo sutrikimo rodytuvas (VSR) turi būti įjungiamas, jeigu susiklosto kokios nors iš 6.3.1.2–6.3.1.7 skirsniuose nustatytų sąlygų. Techninė tarnyba tas sąlygas gali pakeisti pagal 6.3.1.7 skirsnį. Bendras išbandytinų veikimo sutrikimų skaičius suteikiant tipo patvirtinimą, jei tai skirtingos sistemos ir sudedamosios dalys, neturi būti didesnis nei keturi.
Jeigu suteikiant tipo patvirtinimą bandymas atliekamas su TPID sistemą turinčių variklių šeima, sudaryta iš ne tai pačiai šeimai priklausančių variklių, tipo tvirtinimo institucija išbandytinų veikimo sutrikimų skaičių padidina ne daugiau nei keturis kartus palyginti su TPID sistemą turinčių variklių šeimą sudarančiu variklių šeimų skaičiumi. Tipo tvirtinimo institucija gali nutarti bet kada nutraukti bandymą, nors nebuvo atlikti bandymai su visais pirmiau minėtais veikimo sutrikimais.
6.3.1.2. Jeigu deginių filtras katalizatorius įrengtas atskirame korpuse, kuris gali būti deNOx sistemos arba dyzelinio variklio kietųjų dalelių filtro dalimi ar nebūti susijęs su ta sistema arba filtru, deginių filtrą katalizatorių galima pakeisti nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančiu arba defektiniu deginių filtru katalizatoriumi arba tą veikimo sutrikimą sumodeliuoti elektroninėmis priemonėmis.
6.3.1.3. Jeigu įrengta, deNOx sistema (įskaitant visus jutiklius, kurie susiję su šia sistema) pakeičiama nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančia arba defektine deNOx sistema arba nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančios arba defektinės deNOx sistemos veikimas sumodeliuojamas elektroninėmis priemonėmis, tada išmetamųjų dujinių teršalų kiekis viršija šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nustatytas TPODS deNOx sistemai taikomas ribines vertes.
Jeigu variklio tipas atsižvelgiant į didelio veikimo sutrikimo kontrolę patvirtinamas pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, atliekant bandymą su deNOx sistema nustatoma, ar pradeda mirksėti veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) esant bet kokiai iš toliau išvardytų sąlygų:
|
— |
visiškai pašalinus sistemą arba ją pakeitus tariama sistema, |
|
— |
trūkstant bet kokio iš deNOx sistemai privalomojo aktyviklio, |
|
— |
sugedus deNOx sistemos elektriniam sudedamosios dalies elementui (pvz., jutikliams ir paleidikliams, dozavimo kontrolės agregatui), įskaitant, jeigu taikoma, aktyviklio šildymo sistemą, |
|
— |
sugedus deNOx sistemos aktyviklio dozavimo sistemai (pvz., jeigu nutrūksta oro tiekimas, užsikemša tūta, sugenda dozavimo siurblys, |
|
— |
sugedus sistemai. |
6.3.1.4. Jeigu įrengtas, visiškai pašalinamas kietųjų dalelių filtras arba pakeičiamas kietųjų dalelių filtru, kurio darbo veiksmingumas neatitinka nustatytųjų reikalavimų, tada išmetamųjų teršalų kiekis viršija šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nustatytas TPID sistemai taikomas kietųjų dalelių ribines vertes.
Jeigu variklio tipas atsižvelgiant į didelio veikimo sutrikimo kontrolę patvirtinamas pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, atliekant bandymą su kietųjų dalelių filtru nustatoma, ar pradeda mirksėti veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) esant bet kokiai iš toliau išvardytų sąlygų:
|
— |
visiškai pašalinus kietųjų dalelių filtrą arba jį pakeitus tariamu kietųjų dalelių filtru, |
|
— |
visiškai susilydžius kietųjų dalelių filtro filtruojamam elementui, |
|
— |
visiškai sutrūkus kietųjų dalelių filtro filtruojamam elementui, |
|
— |
sugedus kietųjų dalelių filtro elektriniam sudedamosios dalies elementui (pvz., jutikliams ir paleidikliams, dozavimo kontrolės agregatui), |
|
— |
sugedus, jeigu taikoma, kietųjų dalelių filtro aktyviklio dozavimo sistemai (pvz., užsikemša tūta, sugenda dozavimo siurblys), |
|
— |
užsikišus kietųjų dalelių filtrui, jeigu slėgio skirtumo diapazonas dėl to neatitinka gamintojo nurodyto slėgio skirtumo diapazono. |
6.3.1.5. Jeigu įrengta, deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotoji sistema (įskaitant visus jutiklius, kurie susiję su prietaisu) pakeičiama nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančia arba defektine sistema arba nustatytų darbo veiksmingumo reikalavimų neatitinkančios arba defektinės sistemos veikimas sumodeliuojamas elektroninėmis priemonėmis, išmetamųjų dujinių teršalų kiekis ima viršyti TPID sistemos deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotajai sistemai taikomas šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nustatytas ribines vertes.
Jeigu variklio tipas atsižvelgiant į didelio veikimo sutrikimo kontrolę patvirtinamas pagal šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, atliekant bandymą su deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotąja sistema nustatoma, ar veikimo sutrikimo rodytuvas (VSR) pradeda mirksėti esant bet kokiai iš toliau išvardytų sąlygų:
|
— |
visiškai pašalinus sistemą arba ją pakeitus tariama sistema, |
|
— |
trūkstant bet kokio iš deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotajai sistemai privalomojo aktyviklio, |
|
— |
sugedus deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotosios sistemos elektriniam sudedamosios dalies elementui (pvz., jutikliams ir paleidikliams, dozavimo kontrolės agregatui), įskaitant, jeigu taikoma, aktyviklio šildymo sistemą, |
|
— |
sugedus deNOx sistemos ir kietųjų dalelių filtro kombinuotosios sistemos aktyviklio dozavimo sistemai (pvz., jeigu nutrūksta oro tiekimas, užsikemša tūta, sugenda dozavimo siurblys, |
|
— |
sugedus NOx filtrų sistemai, |
|
— |
visiškai susilydžius kietųjų dalelių filtro filtruojamajam elementui, |
|
— |
visiškai sutrūkus kietųjų dalelių filtro filtruojamam elementui, |
|
— |
užsikišus kietųjų dalelių filtrui, jeigu slėgio skirtumo diapazonas dėl to neatitinka gamintojo nurodyto slėgio skirtumo diapazono. |
6.3.1.6. Atjungiami visi degalų sistemos degalų įpurškimo valdymo ir įpurškiamų degalų kiekio valdymo paleidikliai, tada išmetamųjų dujinių teršalų kiekis ima viršyti TPID sistemai taikomas visas šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nustatytas ribines vertes.
6.3.1.7. Atjungiamos visos su išmetamųjų dujinių teršalų kiekiu susijusios variklio sudedamosios dalys, kurios yra sujungtos su kompiuteriu, tada išmetamųjų dujinių teršalų kiekis ima viršyti visas šios direktyvos 4 straipsnio 3 dalyje pateiktoje lentelėje nustatytas ribines vertes.
6.3.1.8. Gamintojas, laikydamasis 6.3.1.6 ir 6.3.1.7 skirsnių reikalavimų bei gavęs tvirtinimo institucijos sutikimą, gali imtis atitinkamų veiksmų, kad būtų įrodyta, jog TPIDS sistema signalizuos apie triktį, jeigu atliktas atjungimas.
V PRIEDAS
PATVIRTINIMO SERTIFIKATO NUMERAVIMO SISTEMA
|
1. |
Numeris yra sudarytas iš simboliu „*“ atskirtų penkių skirsnių.
|
|
2. |
Trečiojo patvirtinimo (kol kas be pratęsimo), kurio pirmo etapo TPID sistemai taikymo data yra B1 ir kurį suteikė Jungtinė Karalystė, pavyzdys: e11*2004/…*2005/…B*0003*00 |
|
3. |
Ketvirtojo patvirtinimo, kurio antro etapo TPID sistemai taikymo data yra B2, antrojo pratęsimo, kurį suteikė Vokietija, pavyzdys: e1*2004/…*2005/…F*0004*02
|
(*1) Pagal Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6 skirsnio I lentelę.
(*2) Pagal 4 straipsnį, dujiniams varikliams dėl I etapo TPID sistemos taikoma išlyga.
(*3) Pagal Direktyvos 2005/55/EB I priedo 6.5 skirsnį.