31998R2679

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98

1998 m. gruodžio 7 d.

dėl vidaus rinkos funkcionavimo, susijusio su laisvu prekių judėjimu tarp valstybių narių

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį ir ypač į jos 235 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos siūlymą [1],

atsižvelgdama į Europos Parlamento nuomonę [2],

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [3],

(1) kadangi Sutarties 7a straipsnis numato, kad vidaus rinka — tai teritorija be vidaus sienų, kur visų pirma laisvą prekių judėjimą užtikrina Sutarties 30–36 straipsnių nuostatos;

(2) kadangi šio principo pažeidimai, kai tam tikroje valstybėje narėje laisvai prekėms judėti trukdo fizinių asmenų veiksmai, gali labai sutrikdyti tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą, o asmenys, kuriems padaryta neigiama įtaka, gali patirti didelius nuostolius;

(3) kadangi, siekiant užtikrinti Sutartyje numatytų įsipareigojimų vykdymą ir ypač tinkamą vidaus rinkos funkcionavimą, valstybės narės, viena vertus, neturėtų patvirtinti priemonių ir nesiimti veiksmų, kurie trukdytų prekiauti, o kita vertus, imtis visų reikalingų ir tinkamų priemonių laisvam prekių judėjimui jų teritorijoje palengvinti;

(4) kadangi tokios priemonės neturėtų daryti neigiamos įtakos pagrindinėms teisėms, įskaitant teisei arba laisvei streikuoti;

(5) kadangi šis reglamentas netrukdo imtis kokių nors veiksmų, reikalingų tam tikrais atvejais vidaus rinkos funkcionavimo problemoms Bendrijoje spręsti, atsižvelgiant, jei reikia, į šio reglamento taikymą;

(6) kadangi valstybėms narėms priklauso išskirtinė kompetencija palaikyti viešąją tvarką ir užtikrinti vidaus saugumą bei nuspręsti, kokių priemonių, galinčių palengvinti laisvą prekių judėjimą jų teritorijoje, reikėtų imtis, kada, kokiu mastu ir ar išvis jos reikalingos;

(7) kadangi valstybės narės ir Komisija turėtų tinkamai ir greitai keistis informacija apie kliūtis, kurios trukdo prekėms laisvai judėti;

(8) kadangi valstybė narė, kurioje atsiranda kliūčių laisvam prekių judėjimui, turėtų imtis visų reikalingų ir tinkamų priemonių kuo greičiau atstatyti laisvą prekių judėjimą savo teritorijoje, kad būtų išvengta pavojaus, jog minėtas žlugdymas ar nuostoliai tęsis, didės ar stiprės ir jog gali nutrūkti prekyba ir jos pagrindą sudarantys sutartiniai santykiai; kadangi tokia valstybė narė turėtų informuoti Komisiją, o gavusi prašymą — ir kitas valstybes nares apie priemones, kurių ji ėmėsi ar ketina imtis šiam tikslui įgyvendinti;

(9) kadangi Komisija, vykdydama Sutartyje numatytą įsipareigojimą, turėtų pranešti suinteresuotai valstybei narei savo požiūrį į padarytą pažeidimą, o valstybė narė — atsakyti į tokį pranešimą;

(10) kadangi Sutartyje nenumatyti jokie kiti šiam reglamentui priimti, skirti įgaliojimai, išskyrus tuos, kurie nurodyti Sutarties 235 straipsnyje,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Šiame reglamente:

1) sąvoka "kliūtis" — tai prekėms laisvai judėti tarp valstybių narių, trukdanti kliūtis, kuri yra būdinga valstybei narei, nepaisant to, ar tai yra veiksmas, ar neveiklumas iš jos pusės, galintis pažeisti Steigimo sutarties 30–36 straipsnius, ir kuri:

a) gali visiškai sužlugdyti laisvą prekių judėjimą fiziškai ar kitaip neleidžiant, delsiant ar nukreipiant jų importą į valstybę narę, eksportą iš jos ar jų gabenimą tokia valstybe nare;

b) padaro didelių nuostolių privatiems asmenims ir

c) reikalauja imtis neatidėliotinų veiksmų, kad toks žlugdymas arba nuostoliai nebesitęstų, nedidėtų ar nestiprėtų;

2) "neveiklumas" — tai padėtis, kai dėl kliūties, atsiradusios dėl fizinių asmenų veiksmų, valstybės narės kompetentingos institucijos nesiima visų reikalingų ir tinkamų jų kompetencijai priklausančių priemonių tam, kad tokia kliūtis būtų pašalinta ir būtų užtikrintas laisvas prekių judėjimas jų teritorijoje.

2 straipsnis

Šis reglamentas nedaro įtakos pagrindinėms teisėms, kurias pripažino valstybės narės, įskaitant teisę ir laisvę streikuoti. Šios teisės gali apimti ir teisę arba laisvę imtis kitų veiksmų, numatytų specifinėse valstybių narių darbo santykių sistemose.

3 straipsnis

1. Atsiradus kliūčiai arba kilus pavojui, kad ji atsiras

a) bet kuri valstybė narė (nepaisant to, ar tai suinteresuota valstybė narė, ar ne), kuri turi svarbios informacijos, nedelsdama pateikia ją Komisijai, ir

b) Komisija nedelsdama pateikia valstybėms narėms tą ir bet kurią kitą informaciją iš bet kurio kito, jos manymu, svarbaus šaltinio.

2. Valstybė narė kuo greičiau atsako į Komisijos ir kitų valstybių narių prašymus pateikti informaciją apie kliūtį ar jos grėsmę ir apie veiksmą, kurio ji ėmėsi arba siūlo imtis. Informacija, kuria pasikeitė valstybės narės, pateikiama ir Komisijai.

4 straipsnis

1. Atsiradus kliūčiai ir laikantis 2 straipsnio nuostatų, suinteresuota valstybė narė:

a) imasi visų reikalingų ir tinkamų priemonių užtikrinti laisvą prekių judėjimą valstybėje narėje pagal Sutarties nuostatas ir

b) informuoja Komisiją apie veiksmus, kurių ėmėsi arba ketina imtis jos institucijos.

2. Komisija nedelsdama pateikia pagal šio straipsnio 1 dalies b punktą gautą informaciją kitoms valstybėms narėms.

5 straipsnis

1. Jeigu Komisija mano, kad valstybėje narėje atsirado kliūtis, ji praneša suinteresuotai valstybei narei priežastis, kuriomis remdamasi Komisija padarė tokią išvadą, ir prašo valstybės narės imtis visų reikalingų ir tinkamų priemonių minėtai kliūčiai pašalinti per laiką, kurį ji nustato atsižvelgusi į klausimo skubumą.

2. Darydama išvadą Komisija atsižvelgia į 2 straipsnio nuostatas.

3. Komisija gali paskelbti Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje pranešimo tekstą, kurį ji nusiuntė suinteresuotai valstybei narei, ir nedelsdama pateikia tekstą bet kuriai šaliai, kuri jo prašo.

4. Valstybė narė per penkias darbo dienas nuo pranešimo gavimo arba:

- informuoja Komisiją apie veiksmus, kurių ji ėmėsi arba ketina imtis šio straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti, arba

- pateikia argumentuotą paaiškinimą, kodėl nėra kliūties, pažeidžiančios Sutarties 30–36 straipsnius.

5. Išimties tvarka Komisija gali leisti pratęsti 4 dalyje nustatytą galutinį terminą, jeigu valstybė narė pateikia tinkamai pagrįstą prašymą ir jeigu nurodytosios priežastys yra priimtinos.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1998 m. gruodžio 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

J. Farnleitner

[1] OL C 10, 1998 1 15, p. 14.

[2] OL C 359, 1998 11 23.

[3] OL C 214, 1998 7 10, p. 90.

--------------------------------------------------