31996R0216

Komisijos reglamentas (EB) Nr. 216/96

1996 m. vasario 5 d.

nustatantis Vidaus rinkos derinimo tarnybos (prekių ženklai ir dizainas) Apeliacinių tarybų darbo tvarką

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1994 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo [1] su pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 3288/94 [2], ypač į jo 140 straipsnio 3 dalį,

kadangi Reglamentu (EB) Nr. 40/94 (toliau – Reglamentas) sukuriama nauja prekių ženklų sistema, pagal kurią visoje Bendrijoje galiojantį prekės ženklą galima gauti pateikus paraišką Vidaus rinkos derinimo tarnybai (prekių ženklai ir dizainas) (toliau — Tarnyba);

kadangi specialiai tuo tikslu Reglamente numatytos reikalingos nuostatos dėl Bendrijos prekės ženklo registravimo tvarkos bei Bendrijos prekės ženklų valdymo, Tarnybos sprendimų apskundimo ir Bendrijos prekės ženklo panaikinimo ar paskelbimo negaliojančiu tvarkos;

kadangi pagal Reglamento 130 straipsnį Apeliacinės tarybos turi būti atsakingos už atsakymus į apeliacijas dėl ekspertų, Protestų skyrių, Prekių ženklų administravimo ir Teisinio skyriaus ir Anuliavimo skyrių sprendimų;

kadangi Reglamento VII antraštinėje dalyje yra pagrindiniai principai dėl apeliacijų, kuriomis skundžiami ekspertų, Protestų skyrių, Prekių ženklų administravimo bei Teisinio skyriaus ir Anuliavimo skyrių sprendimai;

kadangi 1995 m. gruodžio 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 2868/95, skirto įgyvendinti Tarybos reglamentą (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo [3] X antraštinėje dalyjeyra nustatytos to reglamento VII antraštinės dalies įgyvendinimo taisyklės;

kadangi šis reglamentas papildo tas kitas taisykles, ypač dėl tarybų sudarymo ir žodinio nagrinėjimo tvarkos;

kadangi prieš prasidedant kiekvieniems darbo metams specialiai šiam tikslui įsteigta Valdyba Apeliacinėms taryboms turėtų parengti darbų paskirstymo planą; kadangi tuo tikslu minėtoji Valdyba turėtų taikyti objektyvius kriterijus kaip produktų ir paslaugų klasės arba pareiškėjų pavardžių bei vardų pirmosios raidės;

kadangi, siekiant palengvinti darbą su paraiškomis, kiekvienai bylai reikia paskirti pranešėją, kuris, inter alia, būtų atsakingas už susisiekimą su šalimis ir sprendimų projektų parengimą;

kadangi proceso šalys gali nesugebėti ar nepageidauti atkreipti Apeliacinių tarybų dėmesį į klausimus, bendrai susijusius su nagrinėjama byla; kadangi todėl Apeliacinės tarybos turėtų turėti įgaliojimus savo iniciatyva arba pirmininko prašymu pakviesti Tarnybos pirmininką pareikšti savo pastabas apie bendrojo pobūdžio klausimus, susijusius su byla, kurią nagrinėja Apeliacinės tarybos;

kadangi šiame reglamente numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Reglamento 141 straipsnį, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Pareigų paskirstymas ir įgaliojimus turinti institucija

1. Prieš prasidedant kiekvieniems darbo metams pagal objektyvius kriterijus Apeliacinėms taryboms paskirstomos pareigos ir paskiriami tarybų nariai bei juos pavaduojantys asmenys. Bet kuris Apeliacinės tarybos narys gali būti paskirtas kelių kitų tarybų nariu ar jį pavaduojančiu asmeniu. Prireikus darbo metais šios priemonės gali būti pakeistos.

2. 1 dalyje numatytas priemones konkretiems darbo metams priima Valdyba, kuriai pirmininkauja Tarnybos pirmininkas ir į kurią įeina Tarnybos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Apeliacinių tarybų darbą, Apeliacinių tarybų pirmininkai ir trys kiti Apeliacinių tarybų nariai, kuriuos išrenka visi tarybų nariai, pirmininkams nedalyvaujant. Valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip penki jos nariai, tame tarpe Tarnybos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas ir du Apeliacinių tarybų pirmininkai. Sprendimai priimami balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia pirmininko balsas. Valdyba gali nustatyti savo vidaus darbo taisykles.

3. 2 dalyje numatyta Valdyba sprendžia ginčus dėl pareigų paskirstymo tarp Apeliacinių tarybų.

4. Kol nėra įsteigtos daugiau kaip trys Apeliacinės tarybos, 2 dalyje minėtą Valdybą konkretiems darbo metams sudaro Tarnybos pirmininkas, kuris pirmininkauja valdybai, Tarnybos pirmininko pavaduotojas, atsakingas už Apeliacinių tarybų darbą, jau įsteigtų Apeliacinių tarybų pirmininkas ar pirmininkai ir vienas Apeliacinių tarybų narys, kurį išrenka visi tarybos nariai, pirmininkui arba pirmininkams nedalyvaujant. Valdybos posėdžiai laikomi teisėtais, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip trys jos nariai, tarp kurių yra Tarnybos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas.

2 straipsnis

Narių pavadavimas

1. Narius gali pakeisti juos pavaduojantys asmenys, jeigu narys yra išvykęs, serga, turi neišvengiamų įsipareigojimų ir Reglamento 132 straipsnyje numatyto narių pašalinimo iš svarstymo atveju.

2. Visi nariai, kurie prašo, kad pavaduojantis asmuo juos pavaduotų, apie savo nedalyvavimą nedelsdami praneša atitinkamos tarybos pirmininkui.

3 straipsnis

Nušalinimas ir prieštaravimas

1. Jei tarybai yra žinomos galimos priežastys, dėl kurių reikėtų nušalinti narį nuo svarstymo ar prieštarauti jo dalyvavimui pagal Reglamento 132 straipsnio 3 dalį, ir jei jos nėra susijusios nei su pačiu nariu, nei su kuria nors bylos šalimi, taikoma Reglamento 132 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka.

2. Narys, kurį ketinama nušalinti, kviečiamas pasiaiškinti, ar iš tiesų yra priežastis jį nušalinti nuo svarstymo ar prieštarauti jo dalyvavimui.

3. Kol nebus priimtas sprendimas dėl veiksmų, kurių reikia imtis pagal Reglamento 132 straipsnio 4 dalį, byla toliau nenagrinėjama.

4 straipsnis

Pranešėjai

1. Kiekvienos tarybos pirmininkas kiekvienos apeliacijos nagrinėjimui skiria pranešėją – tarybos narį arba save.

2. Pranešėjas iš anksto susipažįsta su apeliacija. Pagal Tarybos pirmininko nuorodas, pranešėjas gali parengti šalims pranešimus, kuriuos jis pasirašo tarybos vardu.

3. Pranešėjas atlieka parengiamuosius darbus tarybos vidaus susirinkimams bei žodiniam apeliacijų nagrinėjimui.

4. Pranešėjas parengia sprendimų projektus.

5 straipsnis

Registrai

1. Apeliacinėms taryboms turi būti sudaryti registrai. Registrų tvarkytojai atsako už registrų tvarkymo funkcijas. Vienas iš registrų tvarkytojų gali būti paskirtas vyriausiuoju registro tvarkytoju.

2. Šio reglamento 1 straipsnio 2 dalyje numatyta Valdyba gali patikėti registrų tvarkytojams funkcijas, kurias vykdant nekyla teisinių ar techninių sunkumų, ypač susijusių su atstovavimu, vertimų pateikimu, bylų patikrinimu ir pranešimais.

3. Registro tvarkytojas pateikia atitinkamos tarybos pirmininkui ataskaitą dėl kiekvienos naujos apeliacijos priimtinumo.

4. Žodinio apeliacijų nagrinėjimo ir parodymų protokolus rengia registro tvarkytojas arba, jeigu Tarnybos pirmininkas sutinka, tai daro kitas tarybos pirmininko paskirtas Tarnybos pareigūnas.

6 straipsnis

Tarybos sudėties keitimas

1. Jeigu po žodinio nagrinėjimo tarybos sudėtis pakeičiama, bylos šalims pranešama, kad bet kuriai iš jų prašant bylą iš naujo nagrinės naujos sudėties taryba. Byla taip pat nagrinėjama iš naujo, jeigu to prašo naujas tarybos narys ir su tuo sutinka kiti nariai.

2. Jau priimtas tarpinis sprendimas įpareigoja naują narį lygiai taip pat kaip ir kitus narius.

3. Jeigu tarybai priėmus galutinį sprendimą, narys negali atlikti savo pareigų, jis nekeičiamas pavaduojančiu asmeniu. Jei pirmininkas negali atlikti savo pareigų, tai jo vardu sprendimą pasirašo ilgiau toje taryboje dirbantis narys, o jei narių darbo taryboje laikotarpis yra vienodas – vyresnis pagal amžių narys.

7 straipsnis

Apeliacijų sujungimo tvarka

1. Jei dėl vieno sprendimo paduodamos kelios apeliacijos, jos nagrinėjamos toje pačioje byloje.

2. Jei apeliacijas dėl kelių atskirų sprendimų turi nagrinėti viena tos pačios sudėties taryba, ji gali jas sujungti į vieną bylą, jei šalys su tuo sutinka.

8 straipsnis

Bylos grąžinimas pirmosios instancijos skyriui

Jeigu bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos skyriuje, kurio sprendimas apskundžiamas, netenka juridinės galios dėl esminių trūkumų, taryba atideda sprendimą ir grąžina bylą tai pačiai instancijai arba pati priima sprendimą, išskyrus tuos atvejus, kai yra priežasčių to nedaryti.

9 straipsnis

Žodinis bylos nagrinėjimas

1. Jei rengiamasi žodiniam bylos nagrinėjimui, taryba užtikrina, kad šalys iki posėdžio pateikė visą reikalingą informaciją bei dokumentus.

2. Siųsdama šaukimus į bylos nagrinėjimą, taryba gali papildomai pridėti pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys į svarbiausius dalykus arba į faktą, kad tam tikri klausimai daugiau nėra ginčijami, arba pateikiamos kitokios pastabos, žodinio bylos nagrinėjimo metu padedančios sutelkti dėmesį į esmę.

3. Taryba užtikrina, kad pasibaigus žodiniam bylos nagrinėjimui bylos medžiaga būtų parengta sprendimui priimti, nebent būtų ypatingų priežasčių pasielgti kitaip.

10 straipsnis

Pranešimai šalims

Jei tarybos nuomone yra tikslinga pranešti šalims apie galimą esminių ar teisinių dalykų įvertinimą, tai turi būti padaryta taip, kad nebūtų pagrindo daryti prielaidą, jog taryba yra įsipareigojusi taip vertinti.

11 straipsnis

Pastabos bendrojo pobūdžio klausimais

Taryba savo iniciatyva arba gavusi raštiškai pagrįstą Tarnybos pirmininko prašymą gali pakviesti jį žodžiu ar raštu pakomentuoti bendrojo pobūdžio klausimus, iškilusius nagrinėjant bylą. Šalys turi teisę pareikšti nuomonę apie pirmininko pastabas.

12 straipsnis

Svarstymas prieš priimant sprendimą

Pranešėjas išdalina kitiems tarybos nariams sprendimo projektą ir nustato pagrįstą laikotarpį, per kurį būtų galima jį paneigti ar pasiūlyti pakeisti. Jeigu tarybos narių nuomonės nesutampa, taryba susirenka, kad aptartų priimamą sprendimą. Pasitarime dalyvauja tik tarybos nariai, tačiau tos tarybos pirmininkas gali įgalioti dalyvauti kitus pareigūnus – registro tvarkytojus ar vertėjus. Pasitarimai yra slapti.

13 straipsnis

Balsavimo tvarka

1. Per tarybos narių pasitarimus pirmiausiai išklausoma pranešėjo nuomonė ir vėliausiai – jeigu pranešėjas nėra pirmininkas – pirmininko nuomonė.

2. Jeigu būtina balsuoti, balsuojama ta pačia tvarka, tačiau jeigu pirmininkas yra pranešėjas, jis balsuoja paskutinis. Susilaikyti balsuojant neleidžiama.

14 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja trečią dieną po jo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 1996 m. vasario 5 d.

Komisijos vardu

Mario Monti

Komisijos narys

[1] OL L 11, 1994 1 14, p. 1.

[2] OL L 349, 1994 12 31, p. 83.

[3] OL L 303, 1995 12 15, p. 1.

--------------------------------------------------