a)

ar yra kokių nors neatitikimų tarp PSŠ kapitalo struktūros ir gaivinimo priemonių, skirtų užtikrinti PSŠ rekapitalizavimą laiku, jei jos kapitalo lygis nukristų žemiau pranešimo ribos arba kapitalo reikalavimų;

b)

ar gaivinimo plane tinkamai atsižvelgta į papildomą iš anksto finansuojamų skiriamų nuosavų išteklių sumą, nurodytą Reglamento (ES) 2021/23 9 straipsnio 14 dalyje;

c)

ar, atsižvelgiant į produktų, kurių tarpuskaita atliekama, rūšis, gaivinimo plane numatytos priemonės yra gerai parengtos, įgyvendinamos, patikimos ir tinkamos, kad PSŠ galėtų:

d)

ar gaivinimo plane numatytos priemonės yra tinkamai išbandytos, kad būtų tinkamos paskirstymui ir kainos susiformavimui;

e)

ar gaivinimo plane numatytos priemonės ir c punkto iv papunktyje nurodytos priemonės yra pakankamai patikimos ir nedelsiant prieinamos tiek išskirtinių, tiek visos sistemos atsigavimo įvykių atveju;

f)

ar gaivinimo plane nustatyta finansavimo trūkumo ir laikino likvidumo trūkumo šalinimo tvarka ir nurodyti galimi PSŠ likvidumo susitarimai;

g)

ar gaivinimo plane numatytomis priemonėmis atsižvelgiama į garantinės įmokos modelį ir garantinės įmokos procesus, taip pat į įkaito sistemą, įskaitant PSŠ priimtų įkaitų ir įkaitų vertės sumažinimų sąrašą, visų pirma į visus šiuos aspektus:

h)

ar gaivinimo plane numatyta naudoti nuolatines centrinio banko priemones ir aiškiai nurodytas turtas, kuris pagal centrinio banko priemonės sąlygas galėtų būti laikomas įkaitu.

a)

ar aiškiai nurodytas įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srautas ir skirtingi nuostolių plitimo būdai ir ar nuostolių pasekmės modeliuojamos laikantis tų nuostolių paskirstymo taisyklių, įskaitant PSŠ ir jos tarpuskaitos narių susitarimus ir bendrą PSŠ rizikos valdymo sistemą, pavyzdžiui, PSŠ taisykles;

b)

ar buvo įvertinta ir valdoma atitinkama teisinė rizika užtikrinant įsipareigojimų neįvykdymo nuostolių padengimo srauto įgyvendinamumą, be kita ko, tarpuskaitos narių, kurių buveinė yra trečiųjų valstybių jurisdikcijose, atžvilgiu.

a)

ar PSŠ nuosavybės struktūra gali turėti įtakos gaivinimo planui;

b)

kaip PSŠ nuosavybės struktūra atsispindi PSŠ paskatų struktūrose ar sprendimų priėmimo procesuose;

c)

kokį poveikį gaivinimo planui galėtų turėti reikalavimai savininkams pagal gaivinimo planą, įskaitant atvejus, kai į gaivinimo planą įtraukti sutartiniai patronuojančiosios įmonės ar grupės paramos susitarimai, ir visų pirma įvertinant:

d)

ar PSŠ sąsajos su bet kuriuo tos pačios grupės subjektu yra pakankamai įvertintos siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į bet kokią plitimo riziką, kuri gali kilti bet kuriai grupės bendrovei susidūrus su finansiniais apribojimais arba neįvykdžius įsipareigojimų, įvertinant, kaip tos sąsajos galėtų paveikti gaivinimo plane numatytų priemonių taikymą;

e)

ar politika ir procedūros, pagal kurias reglamentuojamas gaivinimo plano tvirtinimas ir už gaivinimo plano parengimą ir įgyvendinimą atsakingų asmenų nustatymas organizacijoje, yra tinkamos, aiškios ir praktiškos;

f)

ar gaivinimo planas dera su PSŠ įmonės valdymo struktūra ir PSŠ sprendimų priėmimo procesais bei vidaus valdymu;

g)

ar PSŠ vidaus organizacijos sudėtingumas galėtų trukdyti laiku imtis veiksmų ir ar tikėtina, kad procesai bus vykdomi veiksmingai, su aiškiomis sprendimų priėmimo grandinėmis ir aiškiai apibrėžtomis pareigomis;

h)

ar gaivinimo planas yra aiškus ir praktiškai įgyvendinamas procedūrose ir veiksmų planuose, įskaitant sprendimų priėmimo procesų procedūras, išsamią bet kurio su gaivinimo plano procesu susijusio asmens kontaktinę informaciją, nuotolinės prieigos galimybes ir prieinamumą sprendimus priimantiems asmenims, ir ar gaivinimo plane nustatytos procedūros, pagal kurias galima susisiekti su pagrindiniais asmenimis tiek darbo vietoje, tiek už jos ribų;

i)

ar gaivinimo planas veiksmingai įtrauktas, kai to reikia, į PSŠ veiklos taisykles;

j)

ar PSŠ turi tinkamas taisykles ir procedūras, kad galėtų reguliariai išbandyti savo gaivinimo planą su tarpuskaitos nariais ir, jei įmanoma, identifikuoti jų klientus ir netiesioginius klientus.

a)

ar gaivinimo plane atsižvelgta į tai, ar kitos PSŠ, gavusios leidimą arba pripažintos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 648/2012 (3) 14 arba 25 straipsnį, teikia kai kurias arba visas PSŠ teikiamas tarpuskaitos paslaugas;

b)

kokiu mastu gaivinimo plane, naudojant PSŠ turimą informaciją, pateikta išsami informacija apie tai, kaip nustatytos kitos PSŠ teikiamos tarpuskaitos paslaugos ir ar tokios identifikuotos kitų PSŠ paslaugos yra įtvirtintos paslaugos, ar naujai įtvirtintos tarpuskaitos paslaugos;

c)

kai gaivinimo plane numatytas sandorių perkeliamumas arba ne ypatingos svarbos veiklos dalinis ar visiškas perdavimas kitam paslaugų teikėjui:

a)

ar planuojamas gaivinimo plano taikymas ir parengta strategija:

b)

ar į gaivinimo planą įtraukta kiekybinių ir kokybinių rodiklių sistema nurodo aplinkybes, kuriomis turi būti imamasi gaivinimo plane numatytų priemonių.

a)

ar PSŠ ypatingos svarbos funkcijos yra tinkamai nustatytos;

b)

ar gaivinimo plane numatytos parengiamosios priemonės, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos parduoti turtą arba verslo linijas, yra tinkamos PSŠ, atsižvelgiant į visus šiuos aspektus:

c)

ar tais atvejais, kai PSŠ atlieka kelių produktų tarpuskaitą, PSŠ apsvarstė galimybę padalyti pardavimą pagal produktus ir ar buvo nustatyta kokių nors kliūčių dėl tokio padalijimo, arba ar dėl tokio dalijamojo pardavimo buvo nustatytas koks nors kitas poveikis gaivinimo planui;

d)

ar gaivinimo plane įvertintas įvairių sąsajų su subjektais, įskaitant likvidumo teikėjus, atsiskaitymų bankus, platformas, depozitoriumus, investavimo tarpininkus, bankus ar paslaugų teikėjus, skaičius ir svarba ir kokį poveikį tokios sąsajos daro gaivinimo priemonėms ir gaivinimo plano veiksmingumui;

e)

ar buvo įvertinta kiekvienos sąsajos svarba arba reikšmingumas, be kita ko, pagal sandorių, kurių tarpuskaita atliekama, apimtį ir finansines pozicijas pagal tuos susitarimus;

f)

ar buvo pakankamai įvertinti užsakomųjų paslaugų susitarimai, apimantys dalį PSŠ pagrindinės veiklos, ir ar buvo sumažinta nustatyta rizika;

g)

kaip buvo įvertintas gaivinimo plano teisinis įgyvendinamumas f punkte nurodytų užsakomųjų paslaugų susitarimų paslaugų teikėjų atžvilgiu, ir ar tokių užsakomųjų paslaugų susitarimų teikėjo nesugebėjimas vykdyti savo įsipareigojimus pagal užsakomųjų paslaugų susitarimus buvo tinkamai įvertintas ir kokios priemonės tai rizikai mažinti numatytos gaivinimo plane.

a)

ar PSŠ informacijos teikimo ir atskleidimo planas atitinka Reglamento (ES) 2021/23 priedo A skirsnio 3 punktą, visų pirma, ar PSŠ informacijos teikimo ir atskleidimo plane:

b)

ar pagrindinės sandorio šalies informacijos teikimo ir atskleidimo plane nustatytos aiškios procedūros, kaip ir kada dalytis informacija su įvairiais subjektais, pateikiant aiškius aprašymus, kaip vykdant tokias procedūras buvo atsižvelgta į teisinius reikalavimus ir kitus privalomus reikalavimus.

a)

ar gaivinimo planas teisingai atspindi PSŠ tarpuskaitos narių struktūros sudėtingumą, įskaitant visus šiuos aspektus:

b)

ar gaivinimo plane atsižvelgta į bendrą poveikį tarpuskaitos nariams ir, kai ta informacija yra prieinama PSŠ, jų klientams ir netiesioginiams klientams, kurį turėtų galimas PSŠ teikiamų tarpuskaitos paslaugų sutrikdymas, įskaitant galimą poveikį prieigai prie tarpuskaitos ir kitą poveikį, atsirandantį dėl PSŠ veiklos taisyklių;

c)

ar gaivinimo plane atsižvelgta į galimą sutartų priemonių, kurių turi būti imtasi pagal gaivinimo planą, poveikį tarpuskaitos nariams ir, kai aktualu, jų klientams ir netiesioginiams klientams;

d)

ar pagal PSŠ veiklos taisykles tarpuskaitos nariai ir, kai tinkama, jų klientai ir netiesioginiai klientai pritaria tiems finansiniams ar sutartiniams įsipareigojimams, įskaitant tai, kaip apskaičiuojama įsipareigojimo suma, ar taikoma maksimali ar viršutinė riba, ar suma yra iš anksto sutarta, ar ji bus apskaičiuota pagal nario ar kliento pozicijas, ir kaip būtų prašoma tokių išteklių.

a)

ar gaivinimo plane įvertintas galimas gaivinimo priemonių taikymo poveikis bet kuriai sąveikiai PSŠ ir bet kuriai kitai su PSŠ susijusiai finansų rinkų infrastruktūrai, įvertinant PSŠ dalyvavimo tuose subjektuose svarbą;

b)

ar gaivinimo plane atsižvelgta į kokius nors sąveikos arba garantinių įmokų užskaitos susitarimus su kitomis PSŠ ir į tokių susitarimų taikymo sritį, įskaitant sandorių, kurių tarpuskaita atliekama, apimtį ir finansinius išteklius, kuriais keičiamasi pagal tuos susitarimus;

c)

ar kurios nors iš gaivinimo plane numatytų priemonių įgyvendinimo poveikis galėtų turėti įtakos prieigai prie kitų finansų rinkų infrastruktūrų, ir, jei nustatyta kliūčių ar apribojimų, kaip jie mažinami;

d)

ar susietos finansų rinkų infrastruktūros ir suinteresuotieji subjektai, kuriems gaivinimo plano įgyvendinimo atveju tektų padengti nuostolius, patirti išlaidų arba prisidėti padengiant likvidumo trūkumus, veiksmingai ir tinkamai dalyvavo rengiant tą planą pagal Reglamento (ES) 2021/23 9 straipsnio 16 dalį.

a)

ar gaivinimo plane įvertintas galimas gaivinimo priemonių taikymo poveikis prekybos vietoms ir kitiems su PSŠ susijusiems prekybos šaltiniams, įskaitant PSŠ dalyvavimo tuose subjektuose svarbos įvertinimą ir vertinimą, ar poveikis nekelia grėsmės atitinkamų subjektų stabilumui;

b)

ar, be tarpuskaitos paslaugų, PSŠ teikia kokias nors kitas ar papildomas reikšmingas arba svarbias paslaugas, susijusias su tarpuskaita, ir ar kuri nors gaivinimo plane numatyta priemonė galėtų daryti poveikį finansų rinkai, kurią aptarnauja PSŠ, kai PSŠ teikia tokias kitas ar papildomas reikšmingas arba svarbias paslaugas.

a)

ar buvo įvertintas galimas gaivinimo plano poveikis:

b)

ar, siekiant įvertinti gaivinimo plano platesnio masto sisteminės rizikos poveikį, kai tai svarbu gaivinimo planui, gaivinimo plane atsižvelgiama į ESMA nereguliariai atliekamų analizių rezultatus, ir ar tame plane, kiek įmanoma, numatyta priemonių atitinkamiems nustatytiems faktams ar problemoms sušvelninti;

c)

ar buvo atsižvelgta į reikšmingas sąsajas su subjektais, įskaitant likvidumo teikėjus, atsiskaitymų bankus, platformas, depozitoriumus, investavimo tarpininkus, bankus ar paslaugų teikėjus, įvertinant, kokį poveikį gaivinimo planas galėtų daryti susietų subjektų veiklai, ir ar gaivinimo plane numatytos priemonės yra tinkamos ir įmanomos taikyti reikšmingų sąsajų turintiems subjektams arba galėtų daryti reikšmingą neigiamą poveikį bet kurios valstybės narės ir visos Sąjungos finansų sistemai;

d)

ar likvidumo teikėjai, kai juos prižiūri PSŠ kompetentinga institucija arba tiek, kiek turima informacijos apie jų likvidumo pozicijas, lemia koncentruotas likvidumo pozicijas dėl to, kad tie likvidumo teikėjai gali atlikti įvairius vaidmenis kelių PSŠ atžvilgiu, įskaitant tarpuskaitos nario, mokėjimo banko, investicinio banko, depozitoriumo ar likvidumo stiprinimo susitarimo teikėjo vaidmenį.

a)

ar paskatos didina sėkmingo gaivinimo tikimybę ir ar gaivinimo plane nurodytos paskatos įvairiems suinteresuotiesiems subjektams, pateikiant pavyzdžių, kai tinkama, kaip krizės atveju būtų galima skatinti savanoriškus arba neprivalomus įnašus, kuriais būtų papildomi įnašai, dėl kurių susitarta pagal PSŠ veiklos taisykles;

b)

ar raginimais skirti išteklių, įnašų arba paskirstyti išlaidas, susijusias su gaivinimo planu, PSŠ, jos tarpuskaitos nariams, jų klientams ir netiesioginiams klientams, jei tie tiesioginiai ir netiesioginiai klientai yra žinomi, akcininkams ir kitiems tos pačios grupės subjektams sukuriamos tinkamos paskatos veikti taip, kad būtų kuo labiau sumažinta rizika ir galimos išlaidos;

c)

ar įsipareigojimų neįvykdymo valdymo proceso struktūra skatina tarpuskaitos narius ir jų klientus dalyvauti įsipareigojimų neįvykdymo valdyme naudojant gaivinimo priemones ir išteklius, kurie gaivinimo atveju turi būti suteikti PSŠ, įskaitant nuobaudas tuo atveju, kai nepavyksta, kaip susitarta, skirti įsipareigotų išteklių, įskaitant komandiruotus darbuotojus, kurie padėtų valdyti gaivinimą arba dalyvauti aukcione;

d)

ar įsipareigojimų neįvykdžiusių narių pozicijų aukcionų tvarka ir priemonės pakankamai skatina įsipareigojimus vykdančius tarpuskaitos narius teikti pasiūlymus konkurencingomis sąlygomis ir yra gerai organizuotos ir ar ta tvarka ir priemonėmis sukuriamos gaivinimo plane numatytos paskatos;

e)

ar sąsaja tarp tarpuskaitos narių veiklos ir dėl gaivinimo plano galinčių atsirasti nuostolių sukuria tinkamą paskatą užtikrinti, kad sėkmingas gaivinimas būtų labiau tikėtinas, įskaitant tai, ar nuostoliai arba galimų nuostolių viršutinė riba yra proporcingi nario veiklos rodikliui, pagrįstam kintamąja garantine įmoka, pradine garantine įmoka, įmokomis į įsipareigojimų neįvykdymo fondą ar kitais rizika grindžiamais ir veikla grindžiamais rodikliais;

f)

ar PSŠ mechanizmai, kuriais į gaivinimo plano rengimo ir dalyvavimo atitinkamose diskusijose dėl rizikos valdymo procesą įtraukiamos susietos finansų rinkų infrastruktūros ir suinteresuotieji subjektai, kuriems gaivinimo plano įgyvendinimo atveju tektų padengti nuostolius, patirti išlaidų arba prisidėti padengiant likvidumo trūkumus, yra gerai organizuoti ir sukuria tinkamas paskatas susietų finansų rinkų infrastruktūrų ir suinteresuotųjų subjektų interesų pusiausvyrai užtikrinti;

g)

ar tarpuskaitos narių ir galbūt jų klientų ar kitų su PSŠ susijusių subjektų dalyvavimas teikiant paslaugas, siekiant sumažinti nuostolius gaivinimo atveju, įtvirtina tinkamas paskatas teikti tinkamas paslaugas PSŠ, be kita ko, veikti kaip atpirkimo sandorių šalis ir užtikrinti likvidumą.