Back to EUR-Lex homepage

EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Use quotation marks to search for an "exact phrase". Append an asterisk (*) to a search term to find variations of it (transp*, 32019R*). Use a question mark (?) instead of a single character in your search term to find variations of it (ca?e finds case, cane, care).
Search tips
Need more search options? Use the Advanced search
You are here

Document 32019R2160

Europos Parlamento Ir Tarybos Reglamentas (ES) 2019/2160 2019 m. lapkričio 27 d. kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis (Tekstas svarbus EEE)

PE/85/2019/REV/1

OL L 328, 2019 12 18, p. 1–6 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/2160/oj

18.12.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 328/1

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/2160

2019 m. lapkričio 27 d.

kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (ES) Nr. 575/2013 nuostatos, susijusios su padengtųjų obligacijų pozicijomis

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos Centrinio Banko nuomonę (1),

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 575/2013 (4) 129 straipsniu tam tikromis sąlygomis leidžiama padengtosioms obligacijoms taikyti lengvatinį vertinimą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2162 (5) nustatomi pagrindiniai padengtųjų obligacijų elementai ir numatoma bendra padengtųjų obligacijų apibrėžtis;

(2)

2013 m. gruodžio 20 d. Komisija paprašė, kad Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija) (EBI), įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1093/2010 (6), pateiktų nuomonę dėl padengtųjų obligacijų rizikos koeficientų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsniu, tinkamumo. 2014 m. liepos 1 d. EBI nuomone, lengvatinių rizikos koeficientų vertinimas, numatytas Reglamente (ES) Nr. 575/2013, iš principo yra tinkamas prudencinis vertinimas. Vis dėlto EBI rekomendavo, kad būtų papildomai svarstoma galimybė papildyti lengvatinių rizikos koeficientų vertinimui taikomus tinkamumo reikalavimus, kad jie apimtų bent jau tokias sritis kaip likvidumo rizikos mažinimas ir įkaito perviršis bei kompetentingų institucijų vaidmuo, ir dar patikslinti esamus reikalavimus dėl informacijos atskleidimo investuotojams;

(3)

atsižvelgiant į EBI nuomonę tikslinga įtraukti papildomų reikalavimų padengtosioms obligacijoms ir taip pagerinti padengtųjų obligacijų, kurioms gali būti taikomas lengvatinis kapitalo vertinimas pagal Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, kokybę;

(4)

kompetentingos institucijos gali iš dalies netaikyti reikalavimo dėl kredito įstaigų, priklausančių užtikrinamojo turto grupei, pozicijų priskyrimo 1 kredito kokybės žingsniui ir leisti pozicijas iki 10 % obligacijas išleidžiančios įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų bendros nominaliosios sumos pozicijos priskirti 2 kredito kokybės žingsniui. Vis dėlto tų reikalavimų galima iš dalies netaikyti tik iš anksto pasikonsultavus su EBI ir tik tuo atveju, jei dėl 1 kredito kokybės žingsnio reikalavimo taikymo dokumentuose galima užfiksuoti reikšmingų galimų koncentracijos problemų atitinkamose valstybėse narėse. Kadangi daugelyje valstybių narių, tiek priklausančių, tiek nepriklausančių euro zonai, tapo vis sunkiau laikytis reikalavimų, kad išorinė kredito rizikos vertinimo institucija galėtų pozicijoms priskirti 1 kredito kokybės žingsnį, reikalavimo netaikymas iš dalies buvo laikomas būtinu tose valstybėse narėse, kuriose yra didžiausios padengtųjų obligacijų rinkos. Siekiant supaprastinti kredito įstaigų pozicijų naudojimą kaip užtikrinimo priemonę padengtosioms obligacijoms ir išspręsti galimas koncentracijos problemas, būtina iš dalies pakeisti Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 nustatant taisyklę, pagal kurią leidžiama kredito įstaigų pozicijas iki 10 % obligacijas išleidžiančios įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos pozicijos priskirti 2 kredito kokybės žingsniui, o ne 1 kredito kokybės žingsniui, netaikant reikalavimo pasikonsultuoti su EBI. Būtina leisti tam tikrose valstybėse narėse 3 kredito kokybės žingsniui priskirti trumpalaikius indėlius ir išvestines finansines priemones tais atvejais, kai būtų per sunku laikytis 1 ar 2 kokybės žingsniui taikomo reikalavimo. Pagal Direktyvą (ES) 2019/2162 paskirtos kompetentingos institucijos, pasikonsultavusios su EBI, turėtų galėti leisti 3 kredito kokybės žingsniui priskirti išvestinių finansinių priemonių sutartis, kad būtų išspręstos galimos koncentracijos problemos;

(5)

paskolos, užtikrintos aukščiausiojo reitingo investiciniais vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba lygiaverčiai pakeitimo vertybiniais popieriais subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas, yra reikalavimus atitinkantis turtas, kurį galima naudoti kaip užtikrinimo priemonę padengtosioms obligacijoms neviršijant 10 % neišpirktos padengtųjų obligacijų emisijos nominaliosios sumos (toliau – 10 % riba). Tačiau pagal Reglamento (ES) Nr. 575/2013 496 straipsnį kompetentingoms institucijoms leidžiama 10 % ribos netaikyti. Be to, to reglamento 503 straipsnio 4 dalyje reikalaujama, kad Komisija išsiaiškintų, ar leidžianti nukrypti nuostata, kuria kompetentingoms institucijoms leidžiama netaikyti 10 % ribos, tinkama. 2013 m. gruodžio 22 d. Komisija paprašė EBI tuo klausimu pateikti nuomonę. Savo nuomonėje EBI nurodė, kad aukščiausiojo reitingo investicinių vienetų, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba kuriuos leidžia lygiaverčiai subjektai, keičiantys vertybiniais popieriais gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas, naudojimas kaip užtikrinimo priemonės keltų prudencinių problemų dėl padengtųjų obligacijų programos, užtikrinamos pakeitimo vertybiniais popieriais vienetais, dvisluoksnės struktūros ir dėl to lemtų nepakankamą užtikrinamojo turto grupės kredito kokybės skaidrumą. Todėl EBI rekomendavo, kad aukščiausiojo reitingo investiciniams vienetams taikoma nuo 10 % ribos nukrypti leidžianti nuostata, šiuo metu numatyta to reglamento 496 straipsnyje, po 2017 m. gruodžio 31 d. būtų panaikinta;

(6)

yra tik kelios nacionalinės padengtųjų obligacijų sistemos, pagal kurias leidžiama įtraukti gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto hipoteka užtikrintus vertybinius popierius į užtikrinamojo turto grupę. Tokios struktūros naudojamos vis rečiau ir laikoma, kad jos prisideda prie nereikalingo padengtųjų obligacijų programų sudėtingumo. Todėl tikslinga tokių struktūrų, kaip reikalavimus atitinkančio turto, naudojimą iš viso panaikinti;

(7)

padengtos obligacijos, kurios atitinka Reglamentą (ES) Nr. 575/2013, išleistos grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūrose, taip pat buvo naudotos kaip reikalavimus atitinkanti užtikrinimo priemonė. Grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūros papildomos rizikos, vertinant iš prudencinės perspektyvos, nekelia, nes jos nekelia tokių pačių sudėtingumo problemų, kaip paskolų, užtikrintų aukščiausiojo reitingo investiciniais vienetais, kuriuos leidžia Prancūzijos Fonds Communs de Titrisation arba kuriuos leidžia lygiaverčiai subjektai, kurie keičia vertybiniais popieriais gyvenamosios arba komercinės paskirties nekilnojamojo turto pozicijas, naudojimas. Remiantis EBI nuomone, padengtųjų obligacijų užtikrinimas grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūromis turėtų būti leidžiamas nenustatant ribų, susijusių su obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos neapmokėtų padengtųjų obligacijų suma. Todėl reikalavimas taikyti 15 % arba 10 % ribą kredito įstaigų pozicijoms grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūrose turėtų būti panaikintas. Tos grupės viduje sutelktų padengtųjų obligacijų struktūros reglamentuojamos Direktyva (ES) 2019/2162;

(8)

nekilnojamojo turto, kuriuo užtikrinamos padengtosios obligacijos, vertinimo principai taikomi padengtosioms obligacijoms, kad tos obligacijos atitiktų lengvatinio vertinimo reikalavimus. Tinkamumo reikalavimai turtui, kuris naudojamas kaip padengtųjų obligacijų užtikrinimo priemonė, yra susiję su bendromis kokybės ypatybėmis, kuriomis užtikrinamas užtikrinamojo turto grupės patikimumas, ir todėl jie turėtų būti nustatyti Direktyvoje (ES) 2019/2019/2162 Toje direktyvoje taip pat turėtų būti atitinkamai nustatytos nuostatos dėl vertinimo metodikos, o techniniai reguliavimo standartai dėl hipotekinės vertės vertinimo neturėtų būti taikomi tiems padengtųjų obligacijų tinkamumo kriterijams.

(9)

būtina padengtųjų obligacijų kredito kokybės užtikrinimo dalis – paskolos ir turto vertės santykio ribos (toliau – LTV ribos). Reglamento (ES) Nr. 575/2013 129 straipsnio 1 dalyje nustatytos LTV ribos hipotekos paskoloms ir jūrų kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėms į laivus, bet nepatikslinama, kaip tos ribos turi būti taikomos. Dėl to galėtų atsirasti netikrumo. LTV ribos turėtų būti taikomos kaip negriežtos padengimo turtu ribos. Tai reiškia, kad nors pagrindinės paskolos dydžiui ribų nėra, bet tokia paskola kaip užtikrinimo priemonė gali būti naudojama tik laikantis tam turtui nustatytų LTV ribų. LTV ribos lemia, kokia paskolos procentine dalimi galima laikytis įsipareigojimų padengimo turtu reikalavimo. Todėl tikslinga patikslinti, kad LTV ribos apibrėžia paskolos dalį, kuria padengiama padengtoji obligacija;

(10)

siekiant didesnio aiškumo, LTV ribos turėtų būti taikomos visą laikotarpį iki paskolos termino. Faktinės LTV ribos neturėtų pasikeisti, bet būsto paskolų atveju turėtų išlikti 80 % gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertės, komercinių paskolų atveju – 60 % komercinės paskirties nekilnojamojo turto vertės komercinių paskolų atveju, su galimybe padidinti tą vertę iki 70 %, ir 60% laivų vertės. Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas turėtų būti suprantamas taip, kaip paprastai suprantamas to tipo turtas, t. y. kaip negyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas, įskaitant atvejus, kai jis priklauso ne pelno organizacijoms;

(11)

siekiant labiau pagerinti padengtųjų obligacijų, kurioms taikomas lengvatinis vertinimas, kokybę, tokiam lengvatiniam vertinimui turėtų būti taikomas minimalus įkaito perviršio lygis, t. y. užtikrinimo priemonės lygis, kuriuo viršijami padengimo turtu reikalavimai, nurodyti Direktyvoje (ES) 2019/2162 Toks reikalavimas sušvelnintų svarbiausią riziką, kylančią emitento nemokumo arba pertvarkymo atveju. Valstybės narės sprendimas taikyti didesnį minimalų įkaito perviršio lygį padengtosioms obligacijoms, kurias yra išleidusios jos teritorijoje esančios kredito įstaigos, neturėtų užkirsti kelio kredito įstaigoms investuoti į kitas padengtąsias obligacijas, kurių minimalus įkaito perviršis mažesnis, bet kurios atitinka šį reglamentą, ir taikyti jo nuostatų;

(12)

reikalaujama, kad į padengtąsias obligacijas investuojančios kredito įstaigos bent kas pusę metų gautų tam tikrą informaciją dėl tų padengtųjų obligacijų. Skaidrumo reikalavimai – neatskiriama padengtųjų obligacijų dalis, kuria užtikrinamas vienodas informacijos atskleidimo lygis ir investuotojams sudaromos sąlygos atlikti reikiamą rizikos vertinimą, ir kurie padidina palyginamumą, skaidrumą ir rinkos stabilumą. Todėl tikslinga užtikrinti, kad skaidrumo reikalavimai būtų taikomi visoms padengtosioms obligacijoms, tuos reikalavimus nustatant Direktyvoje (ES) 2019/2162 Atitinkamai Reglamente (ES) Nr. 575/2013 tokie reikalavimai turėtų būti išbraukti;

(13)

padengtosios obligacijos yra ilgalaikio finansavimo priemonės, todėl išleidžiamos su nustatytu kelerių metų terminu. Todėl būtina užtikrinti, kad šis reglamentas neturėtų poveikio padengtosioms obligacijoms, išleistoms anksčiau nei 2007 m. gruodžio 31 d. arba anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d. Kad tas tikslas būtų pasiektas, padengtosioms obligacijoms, išleistoms anksčiau nei 2007 m. gruodžio 31 d., turėtų būti ir toliau netaikomi Reglamento (ES) Nr. 575/2013 reikalavimai dėl reikalavimus atitinkančio turto, įkaito perviršio ir pakaitinio turto. Be to, kitoms padengtosioms obligacijoms, atitinkančioms Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 ir išleistoms anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d., neturėtų būti taikomi reikalavimai dėl įkaito perviršio ir pakaitinio turto ir joms turėtų būti galima toliau iki jų termino taikyti tame reglamente nustatytą lengvatinį vertinimą;

(14)

šis reglamentas turėtų būti taikomas kartu su nacionalinės teisės nuostatomis, kuriomis Direktyva (ES) 2019/2162 perkeliama į nacionalinę teisę. Siekiant užtikrinti naujos sistemos, kuria nustatomos padengtųjų obligacijų emisijos struktūrinės ypatybės, ir iš dalies pakeistų lengvatinio vertinimo reikalavimų nuoseklų taikymą, šio reglamento taikymą reikėtų atidėti, kad jis sutaptų su data, nuo kurios valstybės narės turi taikyti nacionalinės teisės nuostatas, kuriomis ta direktyva perkeliama į nacionalinę teisę;

(15)

todėl Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (ES) Nr. 575/2013 daliniai pakeitimai

Reglamentas (ES) Nr. 575/2013 iš dalies keičiamas taip:

1)

129 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1 dalis iš dalies keičiama taip:

i)

pirma pastraipa iš dalies keičiama taip:

—

įžanginė dalis pakeičiama taip:

„Kad būtų galima taikyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytą lengvatinį vertinimą, padengtosios obligacijos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2019/2162 (*1) 3 straipsnio 1 punkte, turi atitikti šio straipsnio 3, 3a ir 3b dalyse išdėstytus reikalavimus ir turi būti užtikrintos bet kuriuo iš toliau nurodytųjų tuos reikalavimus atitinkančiu turtu:

—

c punktas pakeičiamas taip:

„c)

kredito įstaigų pozicijos, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui arba 2 kredito kokybės žingsniui, arba 3 kredito kokybės žingsniui priskiriamos kredito įstaigų pozicijos, kai tos pozicijos yra šių formų:

i)

trumpalaikiai, 100 dienų pradinio termino neviršijantys indėliai, kai jie naudojami siekiant atitikti Direktyvos (ES) 2019/2162 16 straipsnio užtikrinamojo turto grupės likvidumo atsargos reikalavimą, arba

ii)

išvestinių finansinių priemonių sutartys, atitinkančios tos direktyvos 11 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kai leidžia kompetentingos institucijos.“,

—

d punktas pakeičiamas taip:

„d)

paskolos, užtikrintos gyvenamosios paskirties nekilnojamuoju turtu, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų bei neviršijančios 80 % įkeisto turto vertės“,

—

f punktas pakeičiamas taip:

„f)

paskolos, užtikrintos komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu, neviršijančios mažesniosios iš pagrindinių kreditorinio reikalavimo pirmumo teisių, susietų su ankstesnėmis kreditorinio reikalavimo pirmumo teisėmis, sumų bei neviršijančios 60 % įkeisto turto vertės. Komercinės paskirties nekilnojamuoju turtu užtikrintos paskolos atitinka reikalavimus, jei paskolos ir turto vertės 60 % santykis viršijamas ne daugiau kaip iki 70 %, jei bendra turto, kuris yra įkeistas kaip padengtų obligacijų užtikrinimo priemonė, vertė viršija neišpirktą padengtos obligacijos nominaliąją vertę bent 10 % ir jei obligacijų savininkų reikalavimai atitinka 4 skyriuje nustatytus teisinio tikrumo reikalavimus. Obligacijų savininkų reikalavimai yra didesnio prioriteto nei visi kiti reikalavimai į užtikrinimo priemonę“;

ii)

antra pastraipa pakeičiama taip:

„1a dalies tikslais pozicijos, kurios atsiranda dėl įsipareigojančiųjų asmenų mokėjimų, susijusių su paskolomis, užtikrintomis įkeistais aukščiausiojo reitingo skolos vertybiniais popieriais, perdavimu ar valdymu, arba likvidavimo pajamų, susijusių su tokiomis paskolomis, perdavimu ar valdymu, apskaičiuojant toje dalyje nurodytas ribas neįskaitomos.“;

iii)

trečia pastraipa išbraukiama;

b)

įterpiamos šios dalys:

„1a.   Taikant 1 dalies pirmos pastraipos c punktą:

a)

kredito įstaigų pozicijų, kurios priskiriamos 1 kredito kokybės žingsniui, atveju pozicija neviršija 15 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos;

b)

kredito įstaigų pozicijų, kurios priskiriamos 2 kredito kokybės žingsniui, atveju pozicija neviršija 10 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos;

c)

kredito įstaigų pozicijų, priskiriamų 3 kredito kokybės žingsniui, kurios yra trumpalaikiai indėliai, kaip nurodyta šio straipsnio pirmos dalies pirmos pastraipos c punkto i papunktyje, arba išvestinių finansinių priemonių sutartys, kaip nurodyta šio straipsnio pirmos dalies pirmos pastraipos c punkto ii papunktyje, atveju bendra pozicija neviršija 8 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos; pasikonsultavusios su EBI, pagal Direktyvos (ES) 2019/2162 18 straipsnio 2 dalį paskirtos kompetentingos institucijos gali leisti kredito įstaigų pozicijas, priskiriamas 3 kredito kokybės žingsniui, kurias sudaro išvestinių finansinių priemonių sutartys, su sąlyga, kad dėl 1 ir 2 kredito kokybės žingsnio reikalavimo taikymo dokumentuose galima užfiksuoti reikšmingas galimas koncentracijos problemas atitinkamose valstybėse narėse;

d)

bendra kredito įstaigų pozicija, kuri priskiriama 1, 2 arba 3 kredito kokybės žingsniui, neviršija 15 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos, o bendra kredito įstaigų pozicija, kuri priskiriama 2 arba 3 kredito kokybės žingsniui, neviršija 10 % obligacijas išleidžiančios kredito įstaigos dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų nominaliosios sumos.

1b.   Šio straipsnio 1a dalis netaikoma padengtųjų obligacijų kaip reikalavimus atitinkančios užtikrinimo priemonės naudojimui, kuris leidžiamas pagal Direktyvos (ES) 2019/2162 8 straipsnį.

1c.   1 dalies pirmos pastraipos d punkto tikslais, 80 % riba, kuri taikoma atsižvelgiant į kiekvieną paskolą, lemia paskolos dalį, kuria padengiami su padengtąja obligacija susieti įsipareigojimai, ir yra taikoma visą laikotarpį iki paskolos termino.

1d.   1 dalies pirmos pastraipos f ir g punktų tikslais, 60 % arba 70 % riba, kuri taikoma atsižvelgiant į kiekvieną paskolą, lemia paskolos dalį, kuria padengiami su padengtąja obligacija susieti įsipareigojimai, ir yra taikoma visą laikotarpį iki paskolos termino.“;

c)

3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Nekilnojamuoju turtu ir laivais užtikrintų padengtųjų obligacijų, atitinkančių šį reglamentą, atžvilgiu įvykdomi 208 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Turto verčių stebėsena pagal 208 straipsnio 3 dalies a punktą vykdoma dažnai ir bent kartą per metus viso nekilnojamojo turto ir laivų atveju.“;

d)

įterpiamos šios dalys:

„3a.   Be to, kad užtikrinamos reikalavimus atitinkančiu turtu, išvardytu šio straipsnio 1 dalyje, padengtosioms obligacijoms taikomas minimalus 5 % įkaito perviršio, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 14 punkte, lygis.

Šios dalies pirmos pastraipos tikslais viso užtikrinamojo turto bendra nominalioji suma, kaip apibrėžta tos direktyvos 3 straipsnio 4 punkte, yra bent lygi dar neapmokėtų padengtųjų obligacijų bendrai nominaliajai sumai (nominaliosios sumos principas) ir ją sudaro šio straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimus atitinkantis turtas.

Valstybės narės gali padengtosioms obligacijoms nustatyti mažesnį minimalų įkaito perviršio dydį arba suteikti leidimą kompetentingoms institucijoms nustatyti tokį dydį, jei:

a)

įkaito perviršio apskaičiavimas grindžiamas formaliu požiūriu, kuomet atsižvelgiama į pagrindinę turto riziką, arba turto vertės nustatymui taikoma hipotekinė vertė, ir

b)

minimalus įkaito perviršio lygis yra ne mažesnis negu 2 %, remiantis nominaliosios sumos principu, nurodytu Direktyvos (ES) 2019/2162 15 straipsnio 6 ir 7 dalyse;

Turtui, naudojamam užtikrinant minimalų įkaito perviršio lygį, netaikomos 1a dalyje nustatytos pozicijos dydžio ribos ir jis neįtraukiamas apskaičiuojant tas ribas.

3b.   Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas reikalavimus atitinkantis turtas gali būti įtrauktas į užtikrinamojo turto grupę kaip vyraujančio turto pakaitinis turtas, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 13 punkte, laikantis kredito kokybės ir pozicijos dydžio ribų, nustatytų šio straipsnio 1 ir 1a dalyse.“;

e)

6 ir 7 dalys pakeičiamos taip:

„6.   Anksčiau nei 2007 m. gruodžio 31 d. išleistoms padengtosioms obligacijoms 1, 1a, 3, 3a ir 3b dalyse nustatyti reikalavimai netaikomi. Joms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas pagal 4 ir 5 dalis iki jų termino.

7.   Anksčiau nei 2022 m. liepos 8 d. išleistoms padengtosioms obligacijoms, kurios jų išleidimo metu atitinka šiame reglamente nustatytus reikalavimus, 3a ir 3b dalyse nurodyti reikalavimai netaikomi. Joms gali būti taikomas lengvatinis vertinimas pagal 4 ir 5 dalis iki jų termino.“;

2)

416 straipsnio 2 dalies a punkto ii papunktis pakeičiamas taip:

„ii)

tai padengtosios obligacijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 1 dalyje, išskyrus šio punkto i papunktyje nurodytas obligacijas;“;

3)

425 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Įstaigos pateikia informaciją apie gaunamų pinigų srautą. Gaunamų pinigų srautas ribojamas ties 75 % netenkamų pinigų srauto. Įstaigos gali netaikyti to apribojimo gaunamų pinigų srautui dėl indėlių kitose įstaigose, kuriam gali būti taikomas šio reglamento 113 straipsnio 6 arba 7 dalyje nustatytas metodas.

Įstaigos gali netaikyti to apribojimo gaunamų pinigų srautui dėl sumų, gautinų iš skolininkų ir investuotojų į obligacijas, kai tas srautas yra susijęs su hipotekos paskolomis, kurios finansuojamos obligacijomis, kurioms gali būti taikomas šio reglamento 129 straipsnio 4, 5 arba 6 dalyje nurodytas metodas, arba padengtosiomis obligacijomis, kaip apibrėžta Direktyvos 2019/2162 3 straipsnio 1 punkte. Įstaigos gali taikyti išimtį gaunamų pinigų srautui dėl skatinamųjų paskolų, kurias įstaiga yra perleidusi. Atsižvelgdama į išankstinį kompetentingos institucijos, atsakingos už individualią priežiūrą, patvirtinimą, įstaiga gali visiškai arba iš dalies taikyti išimtį gaunamų pinigų srautui, kai likvidumo teikėjas yra įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji įstaiga, įstaigos patronuojančioji arba patronuojamoji investicinė įmonė ar kita tos pačios patronuojančiosios įstaigos ar investicinės įmonės patronuojamoji įstaiga arba susijęs su įstaiga, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/34/ES 22 straipsnio 7 dalyje.“;

4)

427 straipsnio 1 dalies b punkto x papunktis pakeičiamas taip:

„x)

įsipareigojimus, atsiradusius dėl išleistų vertybinių popierių, kuriems taikoma šio reglamento 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytas metodas, arba dėl padengtųjų obligacijų, kaip nurodyta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 1 punkte;“;

5)

428 straipsnio 1 dalies h punkto iii papunktis pakeičiamas taip:

„iii)

finansavimo atitikimu pasižyminčiomis (perleidimo metodas) obligacijomis, kurioms gali būti taikomas šio reglamento 129 straipsnio 4 arba 5 dalyje nustatytas metodas, arba padengtosiomis obligacijomis, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 1 punkte;“;

6)

496 straipsnis išbraukiamas;

7)

III priedo 6 punkto c papunktis pakeičiamas taip:

„c)

tai yra padengtosios obligacijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/2162 3 straipsnio 1 punkte, išskyrus šio punkto b papunktyje nurodytas obligacijas.“

2 straipsnis

Įsigaliojimas ir taikymas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2022 m. liepos 8 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Strasbūre 2019 m. lapkričio 27 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

D. M. SASSOLI

Tarybos vardu

Pirmininkė

T. TUPPURAINEN

(1)  OL C 382, 2018 10 23, p. 2.

(2)  OL C 367, 2018 10 10, p. 56.

(3)  2019 m. balandžio 18 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2019 m. lapkričio 8 d. Tarybos sprendimas.

(4)  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms ir kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(5)  2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/2019/2162 dėl padengtųjų obligacijų emisijų ir viešosios priežiūros, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2009/65/EB ir 2014/59/ES (žr. šio Oficialiojo leidinio p. 2019/2162).

(6)  2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1093/2010, kuriuo įsteigiama Europos priežiūros institucija (Europos bankininkystės institucija), iš dalies keičiamas Sprendimas Nr. 716/2009/EB ir panaikinamas Komisijos sprendimas 2009/78/EB (OL L 331, 2010 12 15, p. 12).

Top