(1)

Sąjungos nuosavų išteklių sistema turi būti užtikrinami pakankami ištekliai, kad Sąjungos politika būtų plėtojama tinkamai, atsižvelgiant į poreikį laikytis griežtos biudžetinės drausmės. Be to, nuosavų išteklių sistemos plėtojimu gali ir taip pat turėtų būti kuo labiau prisidedama prie Sąjungos politikos plėtojimo;

(2)

Lisabonos sutartimi padaryti nuostatų, susijusių su Sąjungos nuosavų išteklių sistema, pakeitimai, kuriais sudaromos sąlygos panaikinti esamą nuosavų išteklių kategoriją ir sukurti naują kategoriją;

(3)

2013 m. vasario 7–8 d. susitikime Europos Vadovų Taryba paragino Tarybą tęsti darbą, susijusį su Komisijos pasiūlymu dėl pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) grindžiamų naujų nuosavų išteklių, kad jie būtų kuo paprastesni ir skaidresni, kad būtų sustiprintas ryšys su Sąjungos PVM politika ir faktinėmis pajamomis iš PVM ir kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos mokesčių mokėtojams visose valstybėse narėse;

(4)

2017 m. birželio mėn. Komisija priėmė diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities. Juo Komisija pasiūlė įvairiausias matomesnio nuosavų išteklių susiejimo su Sąjungos politikos sritimis, visų pirma su bendrąja rinka ir su tvariu augimu, galimybes. Remiantis dokumentu, nustatant naujus nuosavus išteklius dėmesys turėtų būti skiriamas jų skaidrumui, paprastumui ir stabilumui, jų nuoseklumui Sąjungos politikos tikslų atžvilgiu, jų poveikiui konkurencingumui ir tvariam augimui bei jų teisingam paskirstymui tarp valstybių narių;

(5)

dabartinę PVM pagrįstų nuosavų išteklių nustatymo sistemą dėl pernelyg didelio sudėtingumo ne kartą kritikavo Audito Rūmai, Europos Parlamentas ir valstybės narės. Todėl 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad tikslinga supaprastinti tų nuosavų išteklių apskaičiavimą;

(6)

siekiant geriau suderinti Sąjungos finansavimo priemones ir jos politikos prioritetus, geriau atsižvelgti į Sąjungos bendrojo biudžeto (toliau – Sąjungos biudžetas) vaidmenį bendrosios rinkos veikime, geriau remti Sąjungos politikos tikslus ir sumažinti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis (toliau – BNP) pagrįstus valstybių narių įnašus į Sąjungos metinį biudžetą, 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad ateinančiais metais Sąjunga sieks reformuoti nuosavų išteklių sistemą ir nustatys naujus nuosavus išteklius;

(7)

pirmasis žingsnis – turėtų būti nustatyta nauja nacionaliniais įnašais grindžiama nuosavų išteklių, apskaičiuojamų remiantis neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiu, kategorija. Vadovaujantis Europine plastikų strategija, Sąjungos biudžetas gali prisidėti prie taršos plastiko pakuočių atliekomis mažinimo. Nacionaliniais įnašais, kurie yra proporcingi kiekvienoje valstybėje narėje neperdirbtų plastiko pakuočių atliekų kiekiui, pagrįsti nuosavi ištekliai suteiks paskatą mažinti vienkartinių plastikinių gaminių vartojimą, skatins perdirbimą ir žiedinę ekonomiką. Kartu, vadovaujantis subsidiarumo principu, valstybėms narėms bus paliekama laisvė imtis tinkamiausių priemonių tiems tikslams pasiekti. Kad būtų išvengta pernelyg didelio regresinio poveikio nacionaliniams įnašams, valstybių narių, kurių BNP vienam gyventojui 2017 m. nesiekė ES vidurkio, įnašams turėtų būti taikomas koregavimo mechanizmas, pagal kurį pritaikomas metinis sumažinimas fiksuotąja suma. Sumažinimas turėtų atitikti 3,8 kg padauginus iš atitinkamos valstybės narės gyventojų skaičiaus 2017 m.;

(8)

2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Taryba pažymėjo, kad per 2021 m. pirmą semestrą, kaip papildomų nuosavų išteklių pagrindą, Komisija pateiks pasiūlymus dėl pasienio anglies dioksido mokesčio mechanizmo ir dėl skaitmeninio mokesčio, siekiant juos nustatyti ne vėliau kaip 2023 m. sausio 1 d. Europos Vadovų Taryba paprašė Komisijos pateikti peržiūrėtą pasiūlymą dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, galbūt išplečiant jos taikymo sritį taip, kad ji aprėptų aviacijos ir jūrų sektorius. Ji padarė išvadą, kad daugiametės finansinės programos laikotarpiu 2021–2027 m. (toliau – DFP 2021–2027) Sąjunga sieks nustatyti kitus nuosavus išteklius, tarp kurių gali būti ir finansinių sandorių mokestis;

(9)

2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Taryba padarė išvadą, kad nustatant nuosavų išteklių tvarką reikėtų vadovautis bendrais paprastumo, skaidrumo ir teisingumo tikslais, įskaitant sąžiningą naštos pasidalijimą. Ji taip pat padarė išvadą, kad Danijai, Nyderlandams, Austrijai ir Švedijai, o paramos ekonomikos atsigavimui bei atsparumui kontekste – ir Vokietijai turi būti taikomos jų 2021–2027 m. metinių BNP pagrįstų nuosavų lėšų įnašų korekcijos sumažinant fiksuotąja suma;

(10)

valstybės narės kaip surinkimo sąnaudas turėtų pasilikti 25 % jų surinktų tradicinių nuosavų išteklių sumų;

(11)

integruojant Europos plėtros fondą į Sąjungos biudžetą turėtų būti padidintos šiame sprendime nustatytos nuosavų išteklių viršutinės ribos. Siekiant užtikrinti, kad Sąjunga – bet kokiomis aplinkybėmis – galėtų vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, net ir ekonomikos nuosmukio laikotarpiais, būtina palikti pakankamą maržą tarp mokėjimų ir nuosavų išteklių viršutinės ribos;

(12)

turėtų būti išlaikyta pakankama marža nuosavų išteklių viršutinių ribų atžvilgiu, kad Sąjunga galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kurių terminas sueina konkrečiais metais. Visa nuosavų išteklių suma, paskirta Sąjungai metiniams mokėjimų asignavimams padengti, turėtų neviršyti 1,40 % visų valstybių narių BNP sumos. Į Sąjungos biudžetą įskaitytų įsipareigojimų asignavimų bendra metinė suma turėtų neviršyti 1,46 % visų valstybių narių BNP sumos;

(13)

siekiant išlaikyti Sąjungai naudotis suteiktų finansinių išteklių sumą nepakitusią, tikslinga pakoreguoti nuosavų išteklių viršutines ribas mokėjimų asignavimų ir įsipareigojimų asignavimų atžvilgiu, išreikštas BNP procentine dalimi, tuo atveju, jeigu būtų iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 549/2013 (2) ir dėl to reikšmingai pakistų BNP dydis;

(14)

COVID-19 krizės ekonominis poveikis parodė, kaip svarbu užtikrinti pakankamą Sąjungos finansinį pajėgumą ekonominių sukrėtimų metu. Sąjunga turi apsirūpinti priemonėmis savo tikslams pasiekti. Siekiant reaguoti į COVID-19 krizės padarinius nedidinant spaudimo valstybių narių finansams laikotarpiu, kai jų biudžetai jau ir taip patiria milžinišką spaudimą stengiantis finansuoti su krize susijusias nacionalines ekonomines ir socialines priemones, reikia išimtinio masto finansinių išteklių. Todėl išimtinis atsakas turėtų vykti Sąjungos lygmeniu. Dėl tos priežasties tikslinga įgalioti Komisiją išimties tvarka Sąjungos vardu kapitalo rinkose laikinai pasiskolinti iki 750 000 mln. EUR sumą 2018 m. kainomis. Iki 360 000 mln. EUR 2018 m. kainomis pasiskolintų lėšų būtų panaudota paskoloms teikti ir iki 390 000 mln. EUR 2018 m. kainomis pasiskolintų lėšų būtų panaudota išlaidoms, abiem atvejais vieninteliu tikslu – reaguoti į COVID-19 krizės padarinius;

(15)

šiuo išimtiniu atsaku turėtų būti reaguojama į COVID-19 krizės padarinius ir užkertamas kelias jos atsinaujinimui. Todėl parama turėtų būti ribotos trukmės ir didžioji dalis finansavimo turėtų būti suteikta iš karto po krizės; tai reiškia, kad teisiniai įsipareigojimai pagal šiais papildomais ištekliais finansuojamą programą turėtų būti prisiimti ne vėliau kaip 2023 m. gruodžio 31 d. Mokėjimai pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę bus patvirtinami tinkamai pasiekus ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane nustatytus atitinkamus tarpines reikšmes ir tikslus; tai bus vertinama pagal atitinkamą procedūrą, išdėstytą Reglamente, kuriuo nustatoma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė, atspindinčią 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas;

(16)

siekiant vykdyti su numatytu lėšų skolinimusi susijusius įsipareigojimus, būtina išskirtinai ir laikinai padidinti viršutines nuosavų išteklių ribas. Todėl siekiant vienintelio tikslo – vykdyti visus Sąjungos įsipareigojimus, kylančius dėl jos skolinimosi siekiant reaguoti į COVID-19 krizės padarinius, tiek viršutinė mokėjimų asignavimų riba, tiek viršutinė įsipareigojimų asignavimų riba turėtų būti padidinta 0,6 procentinio punkto. Komisijos įgaliojimas Sąjungos vardu kapitalo rinkose skolintis lėšas vieninteliu išskirtiniu tikslu – finansuoti priemones, kuriomis reaguojama į COVID-19 krizės padarinius, yra glaudžiai susijęs su šiame sprendime numatytais viršutinių nuosavų išteklių ribų padidinimu ir galiausiai su Sąjungos nuosavų išteklių sistemos veikimu. Atsižvelgiant į tai, tas įgaliojimas turėtų būti įtrauktas į šį sprendimą. Dėl beprecedenčio šio veiksmo pobūdžio ir išskirtinės pasiskolintinų lėšų sumos reikia užtikrintai žinoti bendrą Sąjungos įsipareigojimų mastą ir esminius lėšų grąžinimo ypatumus, taip pat įgyvendinti diversifikuotą skolinimosi strategiją;

(17)

nuosavų išteklių viršutines ribas būtina padidinti, nes kitaip ribų nepakaktų, kad būtų užtikrinti pakankami ištekliai, kurių reikia Sąjungai, kad ji galėtų įvykdyti įsipareigojimus, kylančius dėl išskirtinio ir laikino įgaliojimo skolintis lėšas. Poreikis turėti galimybę naudotis šiomis papildomomis lėšomis bus taip pat tik laikinas, nes grąžinant pasiskolintas lėšas ir einant paskolų grąžinimo terminui atitinkami finansiniai įsipareigojimai ir neapibrėžtieji įsipareigojimai laikui einant mažės. Todėl padidinimas turėtų nustoti galioti, kai bus grąžintos visos pasiskolintos lėšos ir nebeliks visų neapibrėžtųjų įsipareigojimų, susijusių su paskolomis, suteiktomis tų lėšų pagrindu, – ne vėliau kaip 2058 m. gruodžio 31 d.;

(18)

Sąjungos veikla siekiant reaguoti į COVID-19 krizės padarinius turi būti didelio masto ir turi būti vykdoma palyginti trumpą laikotarpį. Lėšų skolinimasis turi atitikti šį tvarkaraštį. Todėl naujo grynojo skolinimosi veikla turėtų būti nutraukta ne vėliau kaip 2026 m. pabaigoje. Po 2026 m. skolinimosi operacijos turėtų būti griežtai apribotos ir turėtų būti vykdomos tik refinansavimo operacijos, kad būtų užtikrintas veiksmingas skolos valdymas. Komisija, įgyvendindama operacijas pagal diversifikuotą finansavimo strategiją, turėtų kuo geriau pasinaudoti rinkų pajėgumu įsisavinti tokias didžiules pasiskolintų lėšų su skirtingais grąžinimo terminais sumas, įskaitant trumpalaikį finansavimą likvidumo valdymo tikslu, ir užsitikrinti palankiausias grąžinimo sąlygas. Be to, Komisija Europos Parlamentą ir Tarybą turėtų reguliariai ir išsamiai informuoti apie visus jos vykdomo skolos valdymo aspektus. Kai tik bus žinomi mokėjimo tvarkaraščiai pasiskolintomis lėšomis finansuotinos politikos atžvilgiu, Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateiks emisijos kalendorių, kuriame bus nurodytos numatomos emisijos datos ir numatomos apimtys už ateinančius metus, taip pat planą, kuriame bus išdėstyti numatomi pagrindinės sumos ir palūkanų mokėjimai. Tą kalendorių Komisija turėtų atnaujinti reguliariai;

(19)

lėšų, pasiskolintų negrąžinamos paramos teikimo, grąžinamos paramos naudojant finansines priemones teikimo arba biudžeto garantijų atidėjinių tikslais, grąžinimas, taip pat mokėtinų palūkanų mokėjimas finansuojamas iš Sąjungos biudžeto. Pasiskolintos lėšos, kurios naudojamos teikti paskolas valstybėms narėms, turėtų būti grąžinamos sumomis, gautomis iš valstybių narių naudos gavėjų. Kad Sąjunga bet kuriais nustatytais metais ir bet kokiomis aplinkybėmis galėtų įvykdyti visus savo finansinius įsipareigojimus ir neapibrėžtuosius įsipareigojimus, kylančius dėl išskirtinio ir laikino įgaliojimo skolintis lėšas, Sąjungai reikia skirti būtinus išteklius ir užtikrinti galimybę jais naudotis, laikantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 310 straipsnio 4 dalies ir 323 straipsnio;

(20)

sumos, nepanaudotos numatytiems palūkanų mokėjimams, bus panaudotos išankstiniam lėšų grąžinimui iki 2021–2027 m. DFP pabaigos, mokant minimalią sumą, ir gali būti padidintos virš šio dydžio su sąlyga, kad po 2021 m., laikantis SESV 311 straipsnio trečioje pastraipoje nustatytos tvarkos, bus nustatyti nauji nuosavi ištekliai. Visi įsipareigojimai, prisiimti dėl išskirtinio ir laikino įgaliojimo skolintis lėšas, turėtų būti visiškai įvykdyti ne vėliau kaip 2058 m. gruodžio 31 d. Siekiant užtikrinti veiksmingą pasiskolintų lėšų grąžinimui reikalingų asignavimų biudžeto valdymą, tikslinga numatyti galimybę pagrindinius biudžetinius įsipareigojimus suskaidyti į metines dalis;

(21)

siekiant užtikrinti, kad per visą laikotarpį įsipareigojimai būtų mažinami tolygiai ir prognozuojamai, pasiskolintų lėšų grąžinimo tvarkaraštis turėtų atitikti patikimo finansų valdymo principą ir apimti visas lėšas, pasiskolintas pagal Komisijos įgaliojimą. Tuo tikslu konkrečiais metais Sąjungos mokėtinos sumos, skirtos pagrindinei sumai grąžinti, turėtų neviršyti 7,5 % didžiausios 390 000 mln. EUR išlaidoms skirtos sumos;

(22)

atsižvelgiant į Komisijos įgaliojimo skolintis lėšas reagavimo į COVID-19 krizės padarinius tikslu ypatumus, t. y. į jo išskirtinumą, laikinumą ir ribotumą, reikėtų paaiškinti, kad paprastai Sąjunga neturėtų naudoti kapitalo rinkose pasiskolintų lėšų veiklos išlaidoms finansuoti;

(23)

siekiant užtikrinti, kad Sąjunga visada galėtų laiku vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiųjų šalių atžvilgiu, šiuo sprendimu turėtų būti numatytos konkrečios taisyklės, kuriomis Komisijai būtų suteikti įgaliojimai laikino nuosavų išteklių viršutinės ribos padidinimo laikotarpiu pareikalauti, kad valstybės narės laikinai skirtų atitinkamus grynųjų pinigų išteklius, jeigu leistųjų asignavimų, įskaitytų Sąjungos biudžete, nepakaktų įvykdyti įsipareigojimams, kylantiems dėl skolinimosi, susijusio su tuo laikinu padidinimu. Kraštutiniu atveju Komisija turėtų galėti pareikalauti grynųjų pinigų išteklių tik tuomet, jeigu ji negali laiku generuoti būtino likvidumo kitomis aktyvaus likvidumo valdymo priemonėmis, be kita ko, jei būtina, pasinaudodama trumpalaikiu finansavimu kapitalo rinkose, siekdama užtikrinti Sąjungos įsipareigojimų skolintojų atžvilgiu laikymąsi laiku. Tikslinga numatyti, kad Komisija apie tokius pareikalavimus valstybėms narėms praneštų tinkamai iš anksto ir jie turėtų būti vykdomi griežtai proporcingai (pro rata) pagal numatomas kiekvienos valstybės narės biudžeto pajamas, bet kuriuo atveju pareikalavimai negali būti didesni už joms tenkančią nuosavų išteklių viršutinės ribos laikino padidinimo dalį, t. y. 0,6 % valstybių narių BNP. Vis dėlto, jeigu valstybė narė laiku neįvykdytų pareikalavimo visa apimtimi ar iš dalies arba jeigu ji praneštų Komisijai, kad negalės įvykdyti pareikalavimo, Komisijai vis tiek laikinai turėtų būti suteikti įgaliojimai pateikti papildomus pareikalavimus kitoms valstybėms narėms pro rata pagrindu. Tikslinga nustatyti didžiausią sumą, kurios Komisija kasmet galėtų pareikalauti iš valstybės narės. Tikimasi, kad Komisija pateiks būtinus pasiūlymus, kad išlaidos, padengtos valstybių narių laikinai suteiktomis grynųjų pinigų išteklių sumomis, būtų įskaitytos į Sąjungos biudžetą siekiant užtikrinti, kad į tuos išteklius būtų atsižvelgta kuo anksčiau, kad valstybės narės nuosavus išteklius galėtų įskaityti į sąskaitas, t. y. laikantis taikytinos teisinės sistemos, taigi, remiantis atitinkamomis BNP sumomis bei nedarant poveikio kitiems nuosaviems ištekliams ir kitoms pajamoms;

(24)

pagal SESV 311 straipsnio ketvirtą pastraipą bus priimtas Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos įgyvendinimo priemonės. Tos priemonės turėtų apimti bendro ir techninio pobūdžio nuostatas, kurios taikytinos visų kategorijų nuosaviems ištekliams. Tos priemonės turėtų apimti išsamias taisykles dėl likučio apskaičiavimo ir įtraukimo į biudžetą, taip pat nuostatas ir tvarką, būtinas nuosavų išteklių surinkimo kontrolei ir priežiūrai;

(25)

šis sprendimas turėtų įsigalioti tik tada, kai jį pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus bus patvirtinusios visos valstybės narės, taigi visiškai gerbiant nacionalinį suverenitetą. 2020 m. liepos 17–21 d. Europos Vadovų Taryba pažymėjo valstybių narių ketinimą kuo greičiau pradėti šio sprendimo patvirtinimo procesą;

(26)

siekiant nuoseklumo, tęstinumo ir teisinio tikrumo būtina nustatyti nuostatas, kad būtų užtikrintas sklandus perėjimas nuo Tarybos sprendimu 2014/335/ES, Euratomas (3) nustatytos sistemos prie šiuo sprendimu numatytos sistemos;

(27)

Sprendimas 2014/335/ES, Euratomas turėtų būti panaikintas;

(28)

šio sprendimo tikslais visos pinigų sumos turėtų būti nurodytos eurais;

(29)

dėl poreikio skubiai sudaryti galimybes skolintis, kad būtų galima finansuoti priemones siekiant reaguoti į COVID-19 krizės padarinius, šis sprendimas turėtų įsigalioti pirmo mėnesio, einančio po paskutinio pranešimo apie šiam sprendimui priimti skirtų procedūrų užbaigimą gavimo, pirmą dieną;

(30)

siekiant užtikrinti perėjimą prie peržiūrėtos nuosavų išteklių sistemos ir užtikrinti, kad šis sprendimas sutaptų su finansiniais metais, šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2021 m. sausio 1 d.,