(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ir kitų patariamųjų įstaigų ataskaitas, taip pat į atitinkamiems geografiniams rajonams arba kompetencijos zonoms įsteigtų patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas ir valstybių narių bendras rekomendacijas;

(2)

Tarybai priklauso priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, kai tikslinga, tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 išdėstytus bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslus;

(3)

Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 numatyta, kad BŽP tikslas yra didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinantį išteklių naudojimo lygį pasiekti, kai įmanoma, ne vėliau kaip 2015 m., o palaipsniui didinant mastą – ne vėliau kaip 2020 m. visiems ištekliams;

(4)

todėl laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatyti turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiami bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK), kuriais atsižvelgiama į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus ir kartu užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiama į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 (2) nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas (toliau – planas). Planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas MSY. Tuo tikslu atitinkamų išteklių tikslinis mirtingumas dėl žvejybos, išreikštas intervalais, turi būti pasiektas kuo greičiau, o palaipsniui didinant mastą – ne vėliau kaip 2020 m. Tikslinga 2020 m. taikytinus Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių laimikio limitus nustatyti taip, kad jie atitiktų plano tikslus;

(6)

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) nurodė, kad vakarinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė ICES 20–24 pakvadračiuose išlieka mažesnė už ribinį neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką, kurio nesiekiant gali sumažėti reprodukcinis pajėgumas (Blim). Todėl 2019 m. gegužės 29 d. metinėje rekomendacijoje dėl šių išteklių ICES, remdamasi moksliniais duomenimis, nurodė nulinį laimikį. Taigi pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį turėtų būti priimtos visos atitinkamos taisomosios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Be to, minėta nuostata reikalaujama, kad būtų patvirtintos papildomos taisomosios priemonės. Tuo tikslu būtina atsižvelgti į bendrųjų BŽP tikslų ir į konkrečių plano tikslų įgyvendinimo tvarkaraštį, atsižvelgiant į tikėtiną priimamų taisomųjų priemonių poveikį, tačiau kartu laikantis ekonominės bei socialinės naudos ir naudos užimtumo srityje užtikrinimo tikslų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje. Todėl, siekiant atsižvelgti į vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių biomasės sumažėjimą, tikslinga, remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 4 dalimi ir 5 straipsnio 2 dalimi, šių išteklių žvejybos galimybes nustatyti mažesnes nei mirtingumas dėl žvejybos intervalų;

(7)

ICES pirmą kartą per kelerius metus galėjo pateikti analitinį rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių vertinimą. Ji apskaičiavo, kad šių išteklių biomasė nesiekia Blim ir vidutinės trukmės laikotarpiu nepasieks šio atskaitos taško net jei ištekliai visai nebus žvejojami. Todėl atitinkamoje pateiktoje mokslinėje rekomendacijoje 2020 metams ji rekomendavo nulinį šių išteklių laimikį. Tačiau mirtingumo dėl žvejybos intervalų verčių ICES nustatyti negalėjo. Remdamasi išteklių vertinimu ir siekdama kuo greičiau reaguoti, Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1248 (3), kuriuo nustatomos neatidėliotinos priemonės didelei grėsmei, kilusiai rytinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) išteklių išsaugojimui, sumažinti. Pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį 2020 m. žvejybos galimybės turi būti nustatytos taip, kad atitinkami ištekliai galėtų greitai atsikurti iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY;

(8)

jei rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos galimybės būtų nustatytos laikantis mokslinėse rekomendacijose nurodyto lygio, įpareigojimas iškrauti visą mišriosios žvejybos laimikį kartu su rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegauda vestų prie žvejybą stabdančios žuvų rūšies reiškinio. Tam, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp, viena vertus, leidimo tęsti žvejybą siekiant išvengti kitaip gresiančių rimtų socialinių ir ekonominių jos nutraukimo padarinių ir, kita vertus, poreikio užtikrinti gerą biologinę išteklių būklę, atsižvelgiant į sunkumą neviršyti MSY vykdant mišriąją žvejybą, tikslinga nustatyti konkrečius rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos BLSK. Tačiau menkes turėtų būti leidžiama tikslingai žvejoti vykdant žvejybos operacijas išimtinai mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 (4) 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. BLSK turėtų būti tokio dydžio, kad nepadidėtų žuvų mirtingumas ir atsirastų paskatų didinti selektyvumą ir vengti nepageidaujamo laimikio;

(9)

2019 m. lapkričio mėn. ICES turėtų pateikti rekomendaciją dėl neišvengiamos rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos lygių vykdant žvejybą, kurios tikslinis laimikis nėra rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai. Jei ICES rekomenduojamas lygis skirtųsi nuo šiame reglamente nustatyto lygio, rytinės Baltijos jūros dalies menkių BLSK turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų ICES rekomendaciją ir apimtų tik neišvengiamą to ištekliaus priegaudą vykdant kitų išteklių žvejybą;

(10)

be to, Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad reikia imtis papildomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimas gali ištekliams duoti ypatingos papildomos naudos, kurios negali užtikrinti vien BLSK, pvz., pagerėtų išteklių pasipildymas, nes nebūtų trikdomas nerštas. Atsižvelgiant į rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių būklę, tikslinga išplėsti dabartinio draudimo žvejoti šiuos išteklius vasarinio neršto metu neršto vietoje aprėptį ir laikotarpį. Mokslinėse rekomendacijose taip pat nurodyta, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių mėgėjų žvejybos santykinė svarba priklauso nuo BLSK dydžio. Kadangi šių išteklių BLSK labai sumažintas, žuvų, sužvejotų vykdant mėgėjų žvejybą, kiekiai laikomi reikšmingais. Taigi tikslinga uždrausti menkių mėgėjų žvejybą ICES 25 ir 26 pakvadračiuose, kuriuose rytinės Baltijos jūros dalies menkių yra gausiausia;

(11)

mokslinėse rekomendacijose dėl vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių nurodoma, kad vykdant mėgėjų žvejybą reikšmingai prisidedama prie bendro šio ištekliaus mirtingumo dėl žvejybos. Atsižvelgiant į dabartinę šio ištekliaus būklę ir BLSK sumažinimą, tikslinga sumažinti per dieną vienam žvejui leidžiamą sužvejoti kiekį (dienos ribą). Tai nedaro poveikio santykinio stabilumo principui, kuris taikomas verslinės žvejybos veiklai. Be to, mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad ISEC 24 pakvadratyje vakarinės ir rytinės Baltijos jūros dalių menkių ištekliai maišosi tarpusavyje. Siekiant apsaugoti rytinės dalies menkių išteklių ir užtikrinti tokias pačias sąlygas kaip ir rytinės Baltijos jūros dalies menkių valdymo rajone, tikslinga 24 pakvadratyje BLSK naudoti tik menkių priegaudai, išskyrus žvejybos operacijas, vykdomas išimtinai mokslinių tyrinėjimų tikslais ir visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. Be to, išimtis turėtų būti taikoma mažos apimties priekrantės žvejams, žvejojantiems pasyviaisiais žvejybos įrankiais iki šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, matuojant nuo bazinių linijų, kur vandens gylis yra mažesnis nei 20 metrų, nes šiuose sekliuose pakrančių rajonuose vyrauja vakarinės dalies menkė. Atitinkamai, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip ISEC 25 ir 26 pakvadračiuose, ISEC 24 pakvadratyje daugiau kaip šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, matuojant nuo bazinių linijų, turėtų būti draudžiama menkių mėgėjų žvejyba. Galiausiai, atsižvelgiant į pažeidžiamą šio ištekliaus būklę ir į tai, kad mokslinėse rekomendacijose nurodyta, jog žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimai gali duoti ištekliams tokios papildomos naudos, kurios vien BLSK negali užtikrinti (pvz., pagerėtų išteklių pasipildymas, nes nebūtų trikdomas nerštas), tikslinga vėl įvesti verslinės žvejybos draudimą žieminio neršto metu neršto vietoje;

(12)

siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai išnaudotos priekrantės žvejybos galimybės, tikslinga nustatyti ribotą tarprajoninį lankstumą atlantinių lašišų atžvilgiu (tarp ICES 22–31 pakvadračių ir ICES 32 pakvadračio) tai valstybei narei, kurios yra paprašiusios tokio lankstumo;

(13)

kaip teigiama ICES rekomendacijose, apie 32 % laimikio vykdant atlantinių lašišų žvejybą deklaruojama neteisingai, ataskaitose visų pirma nurodant šlakius. Kadangi šlakiai Baltijos jūroje daugiausia žvejojami priekrantės zonose, tikslinga uždrausti žvejoti šlakius tolesniu nei keturių jūrmylių atstumu ir apriboti šlakių priegaudą – nustatyti ne didesnį kaip 3 % suminį šlakių ir atlantinių lašišų laimikį, siekiant padėti užkirsti kelią neteisingoms ataskaitoms, kai apie atlantinių lašišų laimikį pranešama kaip apie šlakių laimikį;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad neršiančių atlantinių šprotų išteklių biomasė viršija MSY Btrigger (tikslinę neršiančių žuvų biomasę), BLSK reikėtų nustatyti atsižvelgiant į viršutinę FMSY intervalo dalį, kad pagal Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 5 dalies c punktą būtų galima apriboti žvejybos galimybių svyravimą vienas po kito einančiais metais;

(15)

šiame reglamente nustatytomis žvejybos galimybėmis turi būti naudojamasi laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (5), visų pirma jo 33 ir 34 straipsnių, susijusių su laimikio ir žvejybos pastangų registravimu, ir duomenis apie žvejybos galimybių išnaudojimą perduodant Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susiję kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai;

(16)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (6) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįstų BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįstų BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pakenktų racionalaus ir atsakingo jūrų gyvųjų biologinių išteklių naudojimo principui, kliudytų pasiekti BŽP tikslus ir sukeltų biologinę išteklių būklės pablogėjimą, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(17)

be to, atsižvelgiant į tai, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliaus biomasė yra žemiau Blim, ir į tai, kad 2020 m. yra leidžiama tik priegauda ir žvejyba moksliniais tikslais, valstybės narės yra įsipareigojusios šio ištekliaus atžvilgiu 2020 m. netaikyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 punkto, kad 2020 m. laimikis neviršytų nustatyto BLSK;

(18)

remiantis naujomis mokslinėmis rekomendacijomis, 2019 m. lapkričio 1 d.–2020 m. spalio 31 d. laikotarpiui turėtų būti nustatytas preliminarus ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse taikomas norveginių menkučių BLSK;

(19)

2019 m. spalio 1 d. ICES pateikė patikslintas rekomendacijas dėl europinių jūrų liežuvių (Solea solea) ICES 7f ir 7 g kvadratuose (Bristolio kanalas, Keltų jūra). Remiantis šia rekomendacija, šio ištekliaus BLSK galėtų būti padidintas. Padidinimas neturėtų būti didesnis kaip 20 % siekiant atsižvelgti į tam ištekliui nustatytą žvejybos pajėgumą iki 2019 m. pabaigos;

(20)

nototeninių dančių žvejybos SPRFMO konvencijos rajone pagal Tarybos reglamentą (ES) 2019/124 (7) žvejybos galimybių lentelėje turėtų būti ištaisytas ataskaitinis kodas;

(21)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d. Tačiau norveginių menkučių žvejybai ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Europinių jūrų liežuvių BLSK ICES 7f ir 7g kvadratuose ir nototeninių dančių BLSK SPRFMO konvencijos rajone pagal Reglamentą (ES) 2019/124 taikomi nuo 2019 m. sausio 1 d. Todėl BLSK padidinimas europiniams jūrų liežuviams ir nototeninių dančių ataskaitinio kodo pakeitimas turėtų būti taikomi nuo tos datos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, nes žvejybos galimybės yra didesnės, palyginti su iš pradžių nustatytomis Reglamente (ES) 2019/124. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,