EUR-Lex Access to European Union law

Back to EUR-Lex homepage

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32019R1838

Tarybos reglamentas (ES) 2019/1838 2019 m. spalio 30 d. kuriuo nustatomos 2020 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2019/124 nuostatos, susijusios su tam tikromis žvejybos kituose vandenyse galimybėmis

ST/13239/2019/INIT

OJ L 281, 31.10.2019, p. 1–14 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

In force: This act has been changed. Current consolidated version: 01/01/2020

ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2019/1838/oj

31.10.2019   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 281/1


TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2019/1838

2019 m. spalio 30 d.

kuriuo nustatomos 2020 m. tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės ir iš dalies keičiamos Reglamento (ES) 2019/124 nuostatos, susijusios su tam tikromis žvejybos kituose vandenyse galimybėmis

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 3 dalį,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai tinkama, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto ir kitų patariamųjų įstaigų ataskaitas, taip pat į atitinkamiems geografiniams rajonams arba kompetencijos zonoms įsteigtų patariamųjų tarybų pateiktas rekomendacijas ir valstybių narių bendras rekomendacijas;

(2)

Tarybai priklauso priimti priemones dėl žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo, įskaitant, kai tikslinga, tam tikras su jomis funkciškai susietas sąlygas. Žvejybos galimybės valstybėms narėms turėtų būti paskirstytos taip, kad būtų užtikrintas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu, tinkamai atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 išdėstytus bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslus;

(3)

Reglamente (ES) Nr. 1380/2013 numatyta, kad BŽP tikslas yra didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (MSY) užtikrinantį išteklių naudojimo lygį pasiekti, kai įmanoma, ne vėliau kaip 2015 m., o palaipsniui didinant mastą – ne vėliau kaip 2020 m. visiems ištekliams;

(4)

todėl laikantis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatyti turimomis mokslinėmis rekomendacijomis grindžiami bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (BLSK), kuriais atsižvelgiama į biologinius, socialinius ir ekonominius aspektus ir kartu užtikrinamos vienodos veiklos sąlygos žvejybos sektoriams, taip pat atsižvelgiama į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais pareikštas nuomones;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 (2) nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas (toliau – planas). Planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad būtų atkurti ir išlaikyti žvejojamų rūšių žuvų populiacijų dydžiai, viršijantys dydžius, kuriais gali būti užtikrintas MSY. Tuo tikslu atitinkamų išteklių tikslinis mirtingumas dėl žvejybos, išreikštas intervalais, turi būti pasiektas kuo greičiau, o palaipsniui didinant mastą – ne vėliau kaip 2020 m. Tikslinga 2020 m. taikytinus Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių laimikio limitus nustatyti taip, kad jie atitiktų plano tikslus;

(6)

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES) nurodė, kad vakarinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė ICES 20–24 pakvadračiuose išlieka mažesnė už ribinį neršiančių žuvų biomasės atskaitos tašką, kurio nesiekiant gali sumažėti reprodukcinis pajėgumas (Blim). Todėl 2019 m. gegužės 29 d. metinėje rekomendacijoje dėl šių išteklių ICES, remdamasi moksliniais duomenimis, nurodė nulinį laimikį. Taigi pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį turėtų būti priimtos visos atitinkamos taisomosios priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Be to, minėta nuostata reikalaujama, kad būtų patvirtintos papildomos taisomosios priemonės. Tuo tikslu būtina atsižvelgti į bendrųjų BŽP tikslų ir į konkrečių plano tikslų įgyvendinimo tvarkaraštį, atsižvelgiant į tikėtiną priimamų taisomųjų priemonių poveikį, tačiau kartu laikantis ekonominės bei socialinės naudos ir naudos užimtumo srityje užtikrinimo tikslų, nustatytų Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 2 straipsnyje. Todėl, siekiant atsižvelgti į vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių biomasės sumažėjimą, tikslinga, remiantis Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 4 dalimi ir 5 straipsnio 2 dalimi, šių išteklių žvejybos galimybes nustatyti mažesnes nei mirtingumas dėl žvejybos intervalų;

(7)

ICES pirmą kartą per kelerius metus galėjo pateikti analitinį rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių vertinimą. Ji apskaičiavo, kad šių išteklių biomasė nesiekia Blim ir vidutinės trukmės laikotarpiu nepasieks šio atskaitos taško net jei ištekliai visai nebus žvejojami. Todėl atitinkamoje pateiktoje mokslinėje rekomendacijoje 2020 metams ji rekomendavo nulinį šių išteklių laimikį. Tačiau mirtingumo dėl žvejybos intervalų verčių ICES nustatyti negalėjo. Remdamasi išteklių vertinimu ir siekdama kuo greičiau reaguoti, Komisija priėmė Įgyvendinimo reglamentą (ES) 2019/1248 (3), kuriuo nustatomos neatidėliotinos priemonės didelei grėsmei, kilusiai rytinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) išteklių išsaugojimui, sumažinti. Pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį 2020 m. žvejybos galimybės turi būti nustatytos taip, kad atitinkami ištekliai galėtų greitai atsikurti iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY;

(8)

jei rytinės Baltijos jūros dalies menkių žvejybos galimybės būtų nustatytos laikantis mokslinėse rekomendacijose nurodyto lygio, įpareigojimas iškrauti visą mišriosios žvejybos laimikį kartu su rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegauda vestų prie žvejybą stabdančios žuvų rūšies reiškinio. Tam, kad būtų užtikrinta tinkama pusiausvyra tarp, viena vertus, leidimo tęsti žvejybą siekiant išvengti kitaip gresiančių rimtų socialinių ir ekonominių jos nutraukimo padarinių ir, kita vertus, poreikio užtikrinti gerą biologinę išteklių būklę, atsižvelgiant į sunkumą neviršyti MSY vykdant mišriąją žvejybą, tikslinga nustatyti konkrečius rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos BLSK. Tačiau menkes turėtų būti leidžiama tikslingai žvejoti vykdant žvejybos operacijas išimtinai mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 (4) 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. BLSK turėtų būti tokio dydžio, kad nepadidėtų žuvų mirtingumas ir atsirastų paskatų didinti selektyvumą ir vengti nepageidaujamo laimikio;

(9)

2019 m. lapkričio mėn. ICES turėtų pateikti rekomendaciją dėl neišvengiamos rytinės Baltijos jūros dalies menkių priegaudos lygių vykdant žvejybą, kurios tikslinis laimikis nėra rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai. Jei ICES rekomenduojamas lygis skirtųsi nuo šiame reglamente nustatyto lygio, rytinės Baltijos jūros dalies menkių BLSK turėtų būti iš dalies pakeistas siekiant užtikrinti, kad jis atitiktų ICES rekomendaciją ir apimtų tik neišvengiamą to ištekliaus priegaudą vykdant kitų išteklių žvejybą;

(10)

be to, Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalyje teigiama, kad reikia imtis papildomų taisomųjų priemonių, siekiant užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio dydį, kuriam esant galima užtikrinti MSY. Mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimas gali ištekliams duoti ypatingos papildomos naudos, kurios negali užtikrinti vien BLSK, pvz., pagerėtų išteklių pasipildymas, nes nebūtų trikdomas nerštas. Atsižvelgiant į rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių būklę, tikslinga išplėsti dabartinio draudimo žvejoti šiuos išteklius vasarinio neršto metu neršto vietoje aprėptį ir laikotarpį. Mokslinėse rekomendacijose taip pat nurodyta, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių mėgėjų žvejybos santykinė svarba priklauso nuo BLSK dydžio. Kadangi šių išteklių BLSK labai sumažintas, žuvų, sužvejotų vykdant mėgėjų žvejybą, kiekiai laikomi reikšmingais. Taigi tikslinga uždrausti menkių mėgėjų žvejybą ICES 25 ir 26 pakvadračiuose, kuriuose rytinės Baltijos jūros dalies menkių yra gausiausia;

(11)

mokslinėse rekomendacijose dėl vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių nurodoma, kad vykdant mėgėjų žvejybą reikšmingai prisidedama prie bendro šio ištekliaus mirtingumo dėl žvejybos. Atsižvelgiant į dabartinę šio ištekliaus būklę ir BLSK sumažinimą, tikslinga sumažinti per dieną vienam žvejui leidžiamą sužvejoti kiekį (dienos ribą). Tai nedaro poveikio santykinio stabilumo principui, kuris taikomas verslinės žvejybos veiklai. Be to, mokslinėse rekomendacijose nurodyta, kad ISEC 24 pakvadratyje vakarinės ir rytinės Baltijos jūros dalių menkių ištekliai maišosi tarpusavyje. Siekiant apsaugoti rytinės dalies menkių išteklių ir užtikrinti tokias pačias sąlygas kaip ir rytinės Baltijos jūros dalies menkių valdymo rajone, tikslinga 24 pakvadratyje BLSK naudoti tik menkių priegaudai, išskyrus žvejybos operacijas, vykdomas išimtinai mokslinių tyrinėjimų tikslais ir visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų. Be to, išimtis turėtų būti taikoma mažos apimties priekrantės žvejams, žvejojantiems pasyviaisiais žvejybos įrankiais iki šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, matuojant nuo bazinių linijų, kur vandens gylis yra mažesnis nei 20 metrų, nes šiuose sekliuose pakrančių rajonuose vyrauja vakarinės dalies menkė. Atitinkamai, siekiant užtikrinti, kad būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip ISEC 25 ir 26 pakvadračiuose, ISEC 24 pakvadratyje daugiau kaip šešių jūrmylių atstumu nuo kranto, matuojant nuo bazinių linijų, turėtų būti draudžiama menkių mėgėjų žvejyba. Galiausiai, atsižvelgiant į pažeidžiamą šio ištekliaus būklę ir į tai, kad mokslinėse rekomendacijose nurodyta, jog žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimai gali duoti ištekliams tokios papildomos naudos, kurios vien BLSK negali užtikrinti (pvz., pagerėtų išteklių pasipildymas, nes nebūtų trikdomas nerštas), tikslinga vėl įvesti verslinės žvejybos draudimą žieminio neršto metu neršto vietoje;

(12)

siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai išnaudotos priekrantės žvejybos galimybės, tikslinga nustatyti ribotą tarprajoninį lankstumą atlantinių lašišų atžvilgiu (tarp ICES 22–31 pakvadračių ir ICES 32 pakvadračio) tai valstybei narei, kurios yra paprašiusios tokio lankstumo;

(13)

kaip teigiama ICES rekomendacijose, apie 32 % laimikio vykdant atlantinių lašišų žvejybą deklaruojama neteisingai, ataskaitose visų pirma nurodant šlakius. Kadangi šlakiai Baltijos jūroje daugiausia žvejojami priekrantės zonose, tikslinga uždrausti žvejoti šlakius tolesniu nei keturių jūrmylių atstumu ir apriboti šlakių priegaudą – nustatyti ne didesnį kaip 3 % suminį šlakių ir atlantinių lašišų laimikį, siekiant padėti užkirsti kelią neteisingoms ataskaitoms, kai apie atlantinių lašišų laimikį pranešama kaip apie šlakių laimikį;

(14)

atsižvelgiant į tai, kad neršiančių atlantinių šprotų išteklių biomasė viršija MSY Btrigger (tikslinę neršiančių žuvų biomasę), BLSK reikėtų nustatyti atsižvelgiant į viršutinę FMSY intervalo dalį, kad pagal Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 5 dalies c punktą būtų galima apriboti žvejybos galimybių svyravimą vienas po kito einančiais metais;

(15)

šiame reglamente nustatytomis žvejybos galimybėmis turi būti naudojamasi laikantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 (5), visų pirma jo 33 ir 34 straipsnių, susijusių su laimikio ir žvejybos pastangų registravimu, ir duomenis apie žvejybos galimybių išnaudojimą perduodant Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susiję kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai;

(16)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (6) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant 3 ir 4 straipsniuose numatytas lankstumo nuostatas dėl atsargumo principu pagrįstų BLSK ir analitiniu įvertinimu pagrįstų BLSK. Pagal to reglamento 2 straipsnį, nustatydama BLSK, Taryba turi nuspręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į jų biologinę būklę, 3 arba 4 straipsnis netaikomas. Neseniai visiems ištekliams, kuriems galioja įpareigojimas iškrauti laimikį, pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį pradėtas taikyti metų sandūros lankstumo mechanizmas. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris pakenktų racionalaus ir atsakingo jūrų gyvųjų biologinių išteklių naudojimo principui, kliudytų pasiekti BŽP tikslus ir sukeltų biologinę išteklių būklės pablogėjimą, turėtų būti nustatyta, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik tuo atveju, jei nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(17)

be to, atsižvelgiant į tai, kad rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliaus biomasė yra žemiau Blim, ir į tai, kad 2020 m. yra leidžiama tik priegauda ir žvejyba moksliniais tikslais, valstybės narės yra įsipareigojusios šio ištekliaus atžvilgiu 2020 m. netaikyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 punkto, kad 2020 m. laimikis neviršytų nustatyto BLSK;

(18)

remiantis naujomis mokslinėmis rekomendacijomis, 2019 m. lapkričio 1 d.–2020 m. spalio 31 d. laikotarpiui turėtų būti nustatytas preliminarus ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse taikomas norveginių menkučių BLSK;

(19)

2019 m. spalio 1 d. ICES pateikė patikslintas rekomendacijas dėl europinių jūrų liežuvių (Solea solea) ICES 7f ir 7 g kvadratuose (Bristolio kanalas, Keltų jūra). Remiantis šia rekomendacija, šio ištekliaus BLSK galėtų būti padidintas. Padidinimas neturėtų būti didesnis kaip 20 % siekiant atsižvelgti į tam ištekliui nustatytą žvejybos pajėgumą iki 2019 m. pabaigos;

(20)

nototeninių dančių žvejybos SPRFMO konvencijos rajone pagal Tarybos reglamentą (ES) 2019/124 (7) žvejybos galimybių lentelėje turėtų būti ištaisytas ataskaitinis kodas;

(21)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių ir užtikrinti pragyvenimo šaltinį Sąjungos žvejams, šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d. Tačiau norveginių menkučių žvejybai ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato ir ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse šis reglamentas turėtų būti taikomas nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d. Europinių jūrų liežuvių BLSK ICES 7f ir 7g kvadratuose ir nototeninių dančių BLSK SPRFMO konvencijos rajone pagal Reglamentą (ES) 2019/124 taikomi nuo 2019 m. sausio 1 d. Todėl BLSK padidinimas europiniams jūrų liežuviams ir nototeninių dančių ataskaitinio kodo pakeitimas turėtų būti taikomi nuo tos datos. Toks taikymas atgaline data nedaro poveikio teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principams, nes žvejybos galimybės yra didesnės, palyginti su iš pradžių nustatytomis Reglamente (ES) 2019/124. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto, kai tik bus paskelbtas,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas

Šiuo reglamentu nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos Baltijos jūroje galimybės 2020 metams ir iš dalies keičiamos Reglamentu (ES) 2019/124 nustatytos tam tikros žvejybos galimybės kituose vandenyse.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1.   Šis reglamentas taikomas Sąjungos žvejybos laivams, žvejojantiems Baltijos jūroje.

2.   Šis reglamentas taip pat taikomas mėgėjų žvejybai, kai ji aiškiai nurodoma atitinkamose nuostatose.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šiame reglamente vartojami Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 4 straipsnyje nurodyti terminai.

Kitų vartojamų terminų apibrėžtys:

1.

pakvadratis – Baltijos jūros ICES pakvadratis, apibrėžtas Tarybos reglamento (EB) Nr. 218/2009 (8) III priede;

2.

bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK) – tam tikro ištekliaus kiekis, kuris gali būti sužvejojamas per metus;

3.

kvota – Sąjungai, valstybei narei arba trečiajai šaliai skirta BLSK dalis;

4.

mėgėjų žvejyba – neverslinė jūrų biologinių išteklių žvejybos veikla, pvz., poilsio, turizmo arba sporto tikslais.

II SKYRIUS

ŽVEJYBOS GALIMYBĖS

4 straipsnis

BLSK ir jų paskirstymas

BLSK, kvotos ir, kai tikslinga, funkciškai su jais susietos sąlygos išdėstytos priede.

5 straipsnis

Specialiosios žvejybos galimybių paskirstymo nuostatos

Valstybėms narėms paskirstant žvejybos galimybes, kaip išdėstyta šiame reglamente, nedaromas poveikis:

a)

žvejybos galimybių mainams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 16 straipsnio 8 dalį;

b)

išskaitytiems ir perskirstytiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 37 straipsnį;

c)

papildomiems leidžiamiems iškrauti kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnį arba Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

d)

neišnaudotiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnį arba perkeltiems kiekiams pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalį;

e)

išskaitytiems kiekiams pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 105 ir 107 straipsnius.

6 straipsnis

Laimikio ir priegaudos iškrovimo sąlygos

Netikslinių rūšių žuvų ištekliai, kurių dydis atitinka saugias biologines ribas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalyje, ir kurių atžvilgiu galima taikyti nuostatą, leidžiančią nukrypti nuo įpareigojimo įskaičiuoti laimikį į atitinkamas kvotas, yra nurodyti šio reglamento priede.

7 straipsnis

Priemonės dėl menkių mėgėjų žvejybos ICES 22–26 pakvadračiuose

1.   Vykdant mėgėjų žvejybą, ICES 22 ir23 pakvadračiuose ir ICES 24 pakvadratyje mažesniu kaip šešių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų vienam žvejui leidžiama pasilikti ne daugiau kaip penkis menkių egzempliorius per dieną.

2.   Nukrypstant nuo 1 dalies, laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 1 d. iki kovo 31 d. ICES 22 ir 23 pakvadračiuose ir ICES 24 pakvadratyje mažesniu kaip šešių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų vienam žvejui leidžiama pasilikti ne daugiau kaip du menkių egzempliorius per dieną.

3.   Menkių mėgėjų žvejyba ICES 24 pakvadratyje didesniu kaip šešių jūrmylių atstumu, matuojamu nuo bazinių linijų, ir ICES 25 ir 26 pakvadračiuose draudžiama.

4.   1, 2 ir 3 dalys nedaro poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms.

8 straipsnis

Priemonės dėl šlakių ir atlantinių lašišų mėgėjų žvejybos ICES 22–32 pakvadračiuose

1.   Laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. žvejybos laivams draudžiama žvejoti šlakius ICES 22–32 pakvadračiuose didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų. Tuose vandenyse žvejojant atlantines lašišas šlakių priegauda negali viršyti 3 % bendro atlantinių lašišų ir šlakių laimikio, bet kuriuo metu esančio laive arba iškrauto po kiekvieno žvejybos reiso.

2.   1 dalis nedaro poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms.

9 straipsnis

Lankstumas

1.   Ištekliams, kuriems taikomas atsargumo principu pagrįstas BLSK, yra taikomas Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis, o ištekliams, kuriems taikomas analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK – to reglamento 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis, išskyrus atvejus, kai šio reglamento priede nurodyta kitaip.

2.   Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 bei 3 dalys ir 4 straipsnis netaikomi, jei valstybė narė pasinaudoja metų sandūros lankstumo priemonėmis, numatytomis Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje.

10 straipsnis

Duomenų perdavimas

Pagal Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 33 ir 34 straipsnius siųsdamos Komisijai duomenis apie sužvejotus arba iškrautus išteklių kiekius, valstybės narės naudoja šio reglamento priede nustatytus išteklių kodus.

III SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

11 straipsnis

Reglamento (ES) 2019/124 pakeitimai

1.   Reglamento (ES) 2019/124 IA priedas iš dalies keičiamas taip:

1.

Europinių jūrų liežuvių žvejybos galimybių ICES 7f ir 7g kvadratuose lentelė pakeičiama taip:

Rūšis:

Europiniai jūrų liežuviai

Solea solea

Zona:

7f ir 7g kvadratai

(SOL/7FG.)

Belgija

630

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK“

Prancūzija

63

Airija

32

Jungtinė Karalystė

284

Sąjunga

1 009

 

 

BLSK

1 009

2.

Norveginių menkučių ir susijusios priegaudos žvejybos galimybių ICES 3a kvadrate ir ICES 2a kvadrato bei ICES 4 parajonio Sąjungos vandenyse lentelė pakeičiama taip:

„Rūšis:

Norveginės menkutės ir susijusi priegauda

Trisopterus esmarkii

Zona:

3a kvadratas; 2a kvadrato ir 4 parajonio Sąjungos vandenys

(NOP/2A3A4.)

Metai

2019

 

2020

 

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnis netaikomas.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.

Danija

54 949

 (9)  (11)

64 940

 (9)  (14)

Vokietija

11

 (9)  (10)  (11)

12

 (9)  (10)  (14)

Nyderlandai

40

 (9)  (10)  (11)

12

 (9)  (10)  (14)

Sąjunga

55 000

 (9)  (11)

65 000

 (9)  (14)

Norvegija

14 500

 (12)

0

 (12)

Farerų Salos

5 000

 (13)

0

 (13)

BLSK

Netaikoma

 

Netaikoma

 

2.   IJ priedo nototeninių dančių žvejybos galimybių SPRFMO konvencijos rajone lentelėje ataskaitinis kodas „TOP/SPRFMO“ pakeičiamas kodu „TOT/SPR-AE“.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Jis taikomas nuo 2020 m. sausio 1 d., išskyrus 11 straipsnio 1 dalies 2 punktą – jis taikoma nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d., ir 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei 11 straipsnio 2 dalį – jie taikomos nuo 2019 m. sausio 1 d.

Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje 2019 m. spalio 30 d.

Tarybos vardu

Pirmininkė

T. TUPPURAINEN


(1)  2013 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1380/2013 dėl bendros žuvininkystės politikos, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1954/2003 ir (EB) Nr. 1224/2009 bei panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 2371/2002 ir (EB) Nr. 639/2004 bei Tarybos sprendimas 2004/585/EB (OL L 354, 2013 12 28, p. 22).

(2)  2016 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1139, kuriuo nustatomas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2187/2005 bei panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1098/2007 (OL L 191, 2016 7 15, p. 1).

(3)  2019 m. liepos 22 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2019/1248, kuriuo nustatomos priemonės didelei grėsmei, kilusiai rytinės Baltijos jūros dalies menkių (Gadus morhua) išteklių išsaugojimui, sumažinti (OL L 195, 2019 7 23, p. 2).

(4)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1241 dėl žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir jūrų ekosistemų apsaugos taikant technines priemones, kuriuo iš dalies keičiami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1967/2006, (EB) Nr. 1224/2009 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) Nr. 1380/2013, (ES) 2016/1139, (ES) 2018/973, (ES) 2019/472 ir (ES) 2019/1022 ir panaikinami Tarybos reglamentai (EB) Nr. 894/97, (EB) Nr. 850/98, (EB) Nr. 2549/2000, (EB) Nr. 254/2002, (EB) Nr. 812/2004 bei (EB) Nr. 2187/2005 (OL L 198, 2019 7 25, p. 105).

(5)  2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr. 1966/2006 (OL L 343, 2009 12 22, p. 1).

(6)  1996 m. gegužės 6 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 847/96, nustatantis bendrų leistinų sugavimų ir kvotų kasmetinio valdymo papildomas sąlygas (OL L 115, 1996 5 9, p. 3).

(7)  2019 m. sausio 30 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/124, kuriuo 2019 metams nustatomos tam tikrų žuvų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės, taikomos Sąjungos vandenyse žvejojantiems laivams ir kai kuriuose Sąjungai nepriklausančiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos žvejybos laivams (OL L 29, 2019 1 31, p. 1).

(8)  2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 218/2009 dėl valstybių narių, žvejojančių Šiaurės Rytų Atlante, nominalių sugavimų statistinių duomenų pateikimo (OL L 87, 2009 3 31, p. 70).

(9)  Iki 5 % kvotos gali sudaryti juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų priegauda (OT2/*2A3A4). Juodadėmių menkių ir paprastųjų merlangų priegauda, įskaičiuojama į kvotą pagal šią nuostatą, ir kitų rūšių priegauda, įskaičiuojama į kvotą pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 8 dalį, drauge neturi viršyti 9 % kvotos.

(10)  Žvejoti pagal kvotą galima tik ICES 2a, 3a kvadratų ir 4 parajonio Sąjungos vandenyse.

(11)  Žvejoti pagal Sąjungos kvotą galima tik nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d.

(12)  Naudojamas rūšiuojamasis tinklelis.

(13)  Naudojamas rūšiuojamasis tinklelis. Apima daugiausiai 15 % neišvengiamos priegaudos (NOP/*2A3A4), kuri įskaičiuojama į šią kvotą.

(14)  Žvejoti pagal Sąjungos kvotą galima nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. spalio 31 d.“


PRIEDAS

BLSK, TAIKOMI SĄJUNGOS ŽVEJYBOS LAIVAMS RAJONUOSE, KURIUOSE NUSTATYTI BLSK PAGAL ŽUVŲ RŪŠĮ IR RAJONĄ

Toliau pateiktose lentelėse nustatyti kiekvieno ištekliaus BLSK ir kvotos (gyvojo svorio tonomis, išskyrus atvejus, kai nurodyta kitaip) bei funkciškai su jais susietos sąlygos.

Nurodytos žvejybos zonos reiškia ICES zonas, jei nenurodyta kitaip.

Žuvų ištekliai nurodyti abėcėlės tvarka pagal lotynišką rūšies pavadinimą.

Šio reglamento tikslais pateikiama tokia lotyniškų ir bendrinių pavadinimų atitikmenų lentelė:

Mokslinis pavadinimas

Triraidis kodas

Bendrinis pavadinimas

Clupea harengus

HER

Atlantinė silkė

Gadus morhua

COD

Atlantinė menkė

Pleuronectes platessa

PLE

Jūrinė plekšnė

Salmo salar

SAL

Atlantinė lašiša

Sprattus sprattus

SPR

Atlantinis šprotas


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

30–31 pakvadračiai

(HER/30/31.)

Suomija

53 306

 

Švedija

11 712

 

 

 

 

Sąjunga

65 018

 

 

 

 

BLSK

65 018

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

22–24 pakvadračiai

(HER/3BC+24)

Danija

442

 

Vokietija

1 738

 

Suomija

0

 

Lenkija

410

 

Švedija

560

 

 

 

 

Sąjunga

3 150

 

 

 

 

BLSK

3 150

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

25–27, 28.2, 29 ir 32 pakvadračių Sąjungos vandenys

(HER/3D-R30)

Danija

3 374

 

Vokietija

895

 

Estija

17 232

 

Suomija

33 637

 

Latvija

4 253

 

Lietuva

4 478

 

Lenkija

38 215

 

Švedija

51 300

 

 

 

 

Sąjunga

153 384

 

 

 

 

BLSK

Netaikoma

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.


Rūšis:

Atlantinės silkės

Clupea harengus

Zona:

28.1 pakvadratis

(HER/03D.RG)

Estija

15 906

 

Latvija

18 539

 

 

 

 

Sąjunga

34 445

 

 

 

 

BLSK

34 445

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.


Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

25–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

(COD/3DX32.)

Danija

459

 (1)  (2)

 

Vokietija

183

 (1)  (2)

 

Estija

45

 (1)  (2)

 

Suomija

35

 (1)  (2)

 

Latvija

171

 (1)  (2)

 

Lietuva

113

 (1)  (2)

 

Lenkija

529

 (1)  (2)

 

Švedija

465

 (1)  (2)

 

 

 

 

 

Sąjunga

2 000

 (1)  (2)

 

 

 

 

 

BLSK

Netaikoma

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.


Rūšis:

Atlantinės menkės

Gadus morhua

Zona:

22–24 pakvadračiai

(COD/3BC+24)

Danija

1 662

 (3)  (4)

 

Vokietija

812

 (3)  (4)

 

Estija

37

 (3)  (4)

 

Suomija

33

 (3)  (4)

 

Latvija

137

 (3)  (4)

 

Lietuva

89

 (3)  (4)

 

Lenkija

444

 (3)  (4)

 

Švedija

592

 (3)  (4)

 

 

 

 

 

Sąjunga

3 806

 (3)  (4)

 

 

 

 

 

BLSK

3 806

 (3)  (4)

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.


Rūšis:

Jūrinės plekšnės

Pleuronectes platessa

Zona:

22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

(PLE/3BCD-C)

Danija

4 939

 

Vokietija

549

 

Lenkija

1 034

 

Švedija

372

 

 

 

 

Sąjunga

6 894

 

 

 

 

BLSK

6 894

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.


Rūšis:

Atlantinės lašišos

Salmo salar

Zona:

22–31 pakvadračių Sąjungos vandenys

(SAL/3BCD-F)

Danija

17 940

 (5)

 

Vokietija

1 996

 (5)

 

Estija

1 823

 (5)  (6)

 

Suomija

22 370

 (5)

 

Latvija

11 411

 (5)

 

Lietuva

1 341

 (5)

 

Lenkija

5 442

 (5)

 

Švedija

24 252

 (5)

 

 

 

 

 

Sąjunga

86 575

 (5)

 

 

 

 

 

BLSK

Netaikoma

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 straipsnio 2 ir 3 dalys netaikomos.

Reglamento (EB) Nr. 847/96 4 straipsnis netaikomas.


Rūšis:

Atlantinės lašišos

Salmo salar

Zona:

32 pakvadračio Sąjungos vandenys

(SAL/3D32.)

Estija

995

 (7)

 

Suomija

8 708

 (7)

 

 

 

 

 

Sąjunga

9 703

 (7)

 

 

 

 

 

BLSK

Netaikoma

Atsargumo principu pagrįstas BLSK


Rūšis:

Atlantiniai šprotai

Sprattus sprattus

Zona:

22–32 pakvadračių Sąjungos vandenys

(SPR/3BCD-C)

Danija

20 730

 

Vokietija

13 133

 

Estija

24 072

 

Suomija

10 851

 

Latvija

29 073

 

Lietuva

10 517

 

Lenkija

61 697

 

Švedija

40 074

 

 

 

 

Sąjunga

210 147

 

 

 

 

BLSK

Netaikoma

Analitiniu įvertinimu pagrįstas BLSK

Taikomas šio reglamento 6 straipsnis.


(1)  Tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba neleidžiama.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, menkės gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, jeigu šie tyrimai vykdomi visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų.

(2)  25 ir 26 pakvadračiuose žvejoti pagal šią kvotą draudžiama nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, šis žvejybos draudimo laikotarpis netaikomas Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis (išskyrus dreifuojančiąsias ūdas), rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar kitais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų pagal kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates. Tų žvejybos laivų kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti valstybės narės kontrolės institucijos.

(3)  24 pakvadratyje tik priegauda. Pagal šią kvotą specializuotoji žvejyba 24 pakvadratyje neleidžiama.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, menkės gali būti tikslingai žvejojamos vykdant žvejybos operacijas išimtinai mokslinių tyrimų tikslais, jeigu šie tyrimai vykdomi visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje nustatytų sąlygų.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, pagal šią kvotą 24 pakvadratyje žvejoti leidžiama Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis (išskyrus dreifuojančiąsias ūdas), rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar kitais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kurie yra iki šešių jūrmylių nuo bazinių linijų ir kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų pagal kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates. Tų žvejybos laivų kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti valstybės narės kontrolės institucijos.

(4)  Pagal šią kvotą 22 ir 23 pakvadračiuose draudžiama žvejoti nuo vasario 1 d. iki kovo 31 d., o 24 pakvadratyje – nuo birželio 1 d. iki liepos 31 d.

Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, šis žvejybos draudimo laikotarpis netaikomas Sąjungos žvejybos laivams, kurių bendrasis ilgis mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems žiauniniais, pinkliaisiais ar sieniniais tinklais, dugninėmis statomosiomis ūdomis, ūdomis (išskyrus dreifuojančiąsias ūdas), rankinėmis ūdomis ir traukiamosiomis ūdomis ar kitais pasyviosios žvejybos įrankiais rajonuose, kuriuose vandens gylis mažesnis nei 20 metrų pagal kompetentingų nacionalinių institucijų išleistame oficialiame jūrlapyje nustatytas koordinates. Tų žvejybos laivų kapitonai užtikrina, kad jų žvejybos veiklą bet kuriuo metu galėtų stebėti valstybės narės kontrolės institucijos.

(5)  Nurodomas atskirų žuvų skaičius.

(6)  Specialioji sąlyga: ne daugiau kaip 20 % šios kvotos ir ne daugiau kaip 400 žuvų egzempliorių pagal šią kvotą galima sužvejoti 32 pakvadračio Sąjungos vandenyse (SAL/*3D32).

(7)  Nurodomas atskirų žuvų skaičius.


Top