32003L0042

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (2003/42/EB)

2003 m. birželio 13 d.

dėl civilinės aviacijos įvykių pranešimų

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 80 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą [1],

atsižvelgdami į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

Sutarties 251 straipsnyje nustatyta tvarka [3], atsižvelgdami į 2003 m. balandžio 9 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrą tekstą,

kadangi:

(1) Pastarąjį dešimtmetį civilinės aviacijos avarijų skaičius išliko pakankamai stabilus; nepaisant to yra susirūpinimo, kad dėl numatomo eismo išaugimo artimoje ateityje avarijų skaičius gali padidėti.

(2) 1994 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva 94/56/EEB, nustatanti civilinės aviacijos avarijų ir incidentų tyrimo pagrindinius principus [4], siekia užkirsti kelią avarijoms, kad būtų lengviau atlikti operatyvų tyrimą.

(3) Patirtis rodo, kad dažnai, prieš įvykstant avarijai, keletas incidentų ir daug kitų trūkumų rodė, kad yra pavojaus saugai.

(4) Civilinės aviacijos saugai pagerinti būtina geriau išnagrinėti tokius įvykius analizei ir tendencijų stebėsenai palengvinti siekiant pradėti taisomuosius veiksmus.

(5) Kai įvykis susijęs su valstybėje narėje registruotu arba valstybėje narėje registruotos įmonės naudojamu orlaiviu, apie tokį įvykį turėtų būti pranešama, net jei jis įvyko ne Bendrijos teritorijoje.

(6) Kiekviena valstybė narė turi įdiegti privalomosios atskaitomybės sistemas.

(7) Avarijų prevencijos tikslais įvykius stebi įvairių kategorijų civilinės aviacijos personalas, todėl jis ir turi teikti ataskaitas.

(8) Galimo pavojaus aptikimo veiksmingumą galėtų labai padidinti keitimasis informacija apie tokius įvykius.

(9) Būtina informacijos keitimosi tarp skirtingų sistemų programinė įranga.

(10) Saugos informacija turi būti prieinama civilinės aviacijos saugą reglamentuojančioms ar avarijas ir incidentus tiriančioms institucijoms Bendrijoje ir, kai taikytina, žmonėms, kurie gali iš jų pasimokyti ir imtis būtinųjų veiksmų saugai didinti arba juos inicijuoti.

(11) Saugos informacija yra neprieštaringa tuo požiūriu, kad jos surinkimo užtikrinimo būdas yra garantuoti jos konfidencialumą, šaltinio apsaugą ir civilinės aviacijos srityje dirbančio personalo pasitikėjimą.

(12) Visuomenei turėtų būti teikiama bendroji informacija apie aviacijos saugos lygį.

(13) Reikia imtis atitinkamų priemonių konfidencialioms atskaitomybės sistemoms įdiegti.

(14) Šiai direktyvai įgyvendinti būtinos priemonės turi būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką [5].

(15) Reikėtų užtikrinti derinimąsi su nacionalinių ekspertų iš Eurocontrol ir Jungtinės aviacijos institucijų organizacijos parengtais techninės atskaitomybės reikalavimais. Sudarant praneštinų įvykių sąrašą reikėtų atsižvelgti į šių dviejų Europos organizacijų darbą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos sprendimus.

(16) Kadangi pasiūlytų veiksmų - pagerinti aviacijos saugą - pakankamai gero tikslo negali pasiekti valstybės narės ir valstybių narių turimos atskiros atskaitomybės sistemos yra mažiau veiksmingos už koordinuotą keitimosi informacija tinklą, leidžiantį anksčiau nustatyti galimas saugos problemas, todėl veiksmų masto ir padarinių jo geriau siekti Bendrijos lygiu; Bendrija gali patvirtinti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nustatytą subsidiarumo principą. Pagal tame straipsnyje išdėstytą proporcingumo principą ši direktyva nenumato nieko, ko nėra būtina siekiant siūlomos priemonės tikslo,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Tikslas

Šios direktyvos tikslas - prisidėti prie aviacijos saugos didinimo užtikrinant, kad būtų pranešama, renkama, laikoma, saugoma ir platinama reikiama informacija apie saugą.

Vienintelis atskaitomybės apie įvykius tikslas yra avarijų ir incidentų prevencija, o ne kaltės ar atsakomybės priskyrimas.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje taikomi tokie apibrėžimai:

1. "įvykis" - tai nustojusi veikti įranga, jos defektas, gedimas ar kitokia neįprasta aplinkybė, kuri turėjo arba galėjo turėti įtakos skrydžio saugai, bet nesukėlė avarijos arba pavojingo incidento (toliau - avarija arba pavojingas incidentas), kaip apibrėžta Direktyvos 94/56/EB 3 straipsnio a ir k punktuose;

2. "tapatybės panaikinimas" - tai visų asmeninių duomenų apie pranešėją ir techninių duomenų, kurie gali padėti nustatyti pranešėjo arba trečiųjų šalių, kurias galima numanyti pagal informaciją, tapatybę, pašalinimas iš pateiktų ataskaitų.

3 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma įvykiams, kurie kelia pavojų arba kurie, nesiėmus taisomųjų veiksmų, gali sukelti pavojų orlaiviui, jame esantiems žmonėms ar bet kokiam kitam asmeniui. Tokių įvykių sąrašas pateikiamas I ir II prieduose.

2. Komisija 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka gali nuspręsti iš dalies pakeisti priedus taip papildydama arba pakeisdama pavyzdžius.

3. Gibraltaro oro uostui ši direktyva taikoma nepažeidžiant atitinkamų Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės teisinių nuostatų, susijusių su ginču dėl teritorijos, kurioje yra oro uostas, suvereniteto.

4. Šios direktyvos taikymas Gibraltaro oro uostui atidedamas iki pradės veikti 1987 m. gruodžio 2 d. Ispanijos Karalystės ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrų priimtos Jungtinės deklaracijos susitarimai.

4 straipsnis

Privalomoji atskaitomybė

1. Valstybės narės reikalauja, kad apie 3 straipsnyje nurodytus įvykius 5 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms praneštų kiekvienas toliau nurodytas asmuo, einantis savo pareigas:

a) naudotojo, kurio veiksmų saugos priežiūrą užtikrina valstybė narė, naudojamo turbininio ar viešojo transporto orlaivio valdytojas arba vadas;

b) asmuo, kuris užsiima valstybės narės prižiūrimo turbininio ar viešojo transporto orlaivio arba bet kokios jo įrangos ar dalies projektavimu, gamyba, technine priežiūra ar modifikavimu;

c) asmuo, kuris pasirašo valstybės narės prižiūrimo turbininio ar viešojo transporto orlaivio arba bet kurios jo įrangos ar dalies techninės priežiūros apžvalgos arba atidavimo naudoti pažymėjimą;

d) asmuo, kuriam valstybė narė turi suteikti oro eismo kontrolieriaus arba skrydžių informacijos pareigūno įgaliojimus;

e) oro uosto, reglamentuojamo 1992 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 2408/92 dėl Bendrijos oro vežėjų patekimo į Bendrijos vidaus oro maršrutus [6], vadovas;

f) asmuo, kurio pareigos yra susijusios su skrydžio navigacijos įrangos, už kurią atsako valstybė narė, įrengimu, modifikavimu, technine priežiūra, remontu, revizija, tikrinimu skrendant ar inspektavimu;

g) asmuo, kurio pareigos yra susijusios su antžeminėmis orlaivio paslaugomis, įskaitant degalų pripylimą, įrangos priežiūrą, krovinio važtaraščio parengimą, pakrovimą, apšalimo pašalinimą ir vilkimą oro uoste pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2408/92.

2. Valstybės narės gali skatinti savanorišką atskaitomybę apie 3 straipsnio 1 dalyje nurodytus įvykius iš bet kurio asmens, kuris atlieka kitas civilinės aviacijos srities funkcijas, panašias į išvardytąsias šio straipsnio 1 dalyje.

5 straipsnis

Informacijos surinkimas ir laikymas

1. Valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, kurios parengtų informacijos apie pagal 4 straipsnį praneštus įvykius surinkimo, įvertinimo, apdorojimo ir laikymo mechanizmą.

Ši atsakomybė gali būti patikėta tokioms nešališkai dirbančioms institucijoms:

a) nacionalinei civilinės aviacijos institucijai ir (arba)

b) tyrimo institucijai ar subjektui, įsteigtam pagal Direktyvos 94/56/EB 6 straipsnį; ir (arba)

c) kiekvienai kitai nepriklausomai institucijai ar subjektui, kuriems patikima tokia funkcija.

Jei valstybė narė paskiria daugiau kaip vieną instituciją ar subjektą, vieną iš jų ji turi paskirti atstovu keistis 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija.

2. Kompetentingos institucijos laiko surinktas ataskaitas savo duomenų bazėse.

3. Šiose duomenų bazėse taip pat laikoma informacija apie avarijas ir pavojingus incidentus.

6 straipsnis

Keitimasis informacija

1. Valstybės narės dalyvauja keisdamosi informacija ir sudarydamos galimybę kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms bei Komisijai naudotis visa reikiama su sauga susijusia informacija, laikoma 5 straipsnio 2 dalyje nurodytose duomenų bazėse.

Duomenų bazės turi būti suderinamos su šio straipsnio 3 dalyje aprašyta programine įranga.

2. Pagal 5 straipsnio 1 dalį paskirta kompetentinga institucija, gavusi ataskaitą apie įvykį, įrašo ją į duomenų bazes ir, kai reikia, praneša orlaivio įvykio, jo registravimo, pagaminimo ir (arba) orlaivio naudotojo sertifikavimo valstybės narės kompetentingai institucijai.

3. Komisija šios direktyvos tikslais sukuria specialią programinę įrangą. Tai darydama ji atsižvelgia į valstybėse narėse esančios programinės įrangos suderinamumo poreikį. Kompetentingos institucijos gali naudoti šią programinę įrangą nuosavoms duomenų bazėms aptarnauti.

4. Komisija 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka imasi reikiamų priemonių šio straipsnio 1 dalyje paminėtam keitimuisi informacija palengvinti.

7 straipsnis

Informacijos skleidimas

1. Subjektas, kuriam patikėta reglamentuoti civilinės aviacijos saugą ar tirti civilinės aviacijos avarijas ir incidentus Bendrijoje, turi turėti prieigą prie informacijos apie įvykius, surinktos ir pasikeistos pagal 5 ir 6 straipsnius, kad galėtų pagal praneštus įvykius išplėsti saugos žinias.

2. Nepažeidžiant visuomenės teisės į galimybę susipažinti su Komisijos dokumentais, nustatytos 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais [7], Komisija savo iniciatyva 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka patvirtina šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos skleidimo suinteresuotoms šalims priemones ir su tuo susijusius reikalavimus. Tokios priemonės, kurios gali būti bendrosios ir atskirosios, turi būti paremtos poreikiu:

- suteikti asmenims ir organizacijoms informaciją, kurioms jiems reikia civilinės aviacijos saugai gerinti,

- apriboti informacijos skleidimą taip, kad būtų teikiama tik ta dalis, kuri absoliučiai būtina jos vartotojams, kad būtų užtikrintas reikiamas tos informacijos konfidencialumas.

Sprendimas skleisti informaciją pagal šią straipsnio dalį taikomas tik tai jos daliai, kuri absoliučiai būtina jos vartotojui, nepažeidžiant 8 straipsnio nuostatų.

3. Valstybės narės bent kartą per metus gali skelbti saugos apžvalgą, kurioje pateikiama informacija apie jų nacionalinės įvykių privalomosios atskaitomybės sistemos užregistruotų įvykius tipus ir visuomenę informuoti apie civilinės aviacijos saugos lygį. Valstybės narės taip pat gali skelbti panaikintos tapatybės ataskaitas.

8 straipsnis

Informacijos apsauga

1. Valstybės narės pagal savo nacionalinius teisės aktus imasi būtinų priemonių užtikrinti reikiamą jų pagal 6 straipsnio 1 dalį ir 7 straipsnio 1 dalį gautos informacijos konfidencialumą. Jos naudoja tokią informaciją tik šios direktyvos tikslu.

2. Neatsižvelgiant į įvykio ir avarijos ar pavojingo incidento tipą arba klasifikaciją, 5 straipsnio 2 dalyje paminėtoje duomenų bazėje niekuomet neregistruojami atskirų asmenų vardai, pavardės ar adresai.

3. Nepažeidžiant taikytinų baudžiamojo kodekso nuostatų, valstybės narės susilaiko nuo teisminio persekiojimo dėl nesąmoningo ar netyčinio įstatymų pažeidimo, kuris užfiksuojamas tik todėl, kad apie jį pranešama pagal nacionalinę privalomąją atskaitomybės sistemą, išskyrus didelio aplaidumo atvejus.

4. Laikydamosi nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos tvarkos, valstybės narės užtikrina, kad darbuotojai, kurie praneša apie jiems žinomus incidentus nebūtų baudžiami darbdavio.

5. Šis straipsnis taikomas nepažeidžiant nacionalinių taisyklių dėl teisminių institucijų galimybės gauti informaciją.

9 straipsnis

Savanoriška atskaitomybė

1. Be pagal 4 ir 5 straipsnius įdiegiamos privalomosios atskaitomybės sistemos, valstybės narės gali paskirti vieną ar daugiau institucijų ar subjektų, kurie įdiegtų savanoriškos atskaitomybės sistemą, skirtą rinkti ir analizuoti pastebėtų aviacijos trūkumų informaciją, apie kuriuos neprivalu pranešti pagal privalomosios atskaitomybės sistemą, tačiau juos pranešantysis suvokia kaip esamą arba galimą pavojų.

2. Jei valstybė narė nusprendžia įdiegti savanoriškos atskaitomybės sistemą, ji turi nustatyti savo pagal šio straipsnio 1 dalį paskirtos vienos ar kelių institucijų ar subjektų atliekamo pagal tokią sistemą pateiktų savanoriškų ataskaitų tapatybės panaikinimo reikalavimus.

3. Valstybės narės užtikrina, kad atitinkama panaikintos tapatybės saugos informacija, gauta iš konfidencialių ataskaitų analizės, būtų laikoma ir prieinama visoms šalims, kad ja būtų galima pasinaudoti aviacijos saugai gerinti.

10 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda pagal 1991 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3922/91 dėl techninių reikalavimų ir administracinės tvarkos suderinimo civilinės aviacijos srityje [8] 12 straipsnį įkurtas komitetas.

2. Darant nuorodą į šį straipsnį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai ir atsižvelgiama į minėto sprendimo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis - trys mėnesiai.

3. Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.

11 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję iki 2005 m. liepos 4 d., įgyvendina šią direktyvą. Jos nedelsdamos apie tai praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

12 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

13 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 2003 m. birželio 13 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkas

P. Cox

Tarybos vardu

Pirmininkas

V. Papandreou

[1] OL C 120 E, 2001 4 24, p. 148 ir OL C 332 E, 2001 11 27, p. 320.

[2] OL C 311, 2001 11 7, p. 8.

[3] 2001 m. birželio 14 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 53 E, 2002 2 28, p. 324), 2002 m. birželio 17 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 197 E, 2002 8 20, p. 16) ir 2002 m. spalio 23 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje). 2003 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento sprendimas ir 2003 m. gegužės 13 d. Tarybos sprendimas.

[4] OL L 319, 1994 12 12, p. 14.

[5] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[6] OL L 240, 1992 8 24, p. 8. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. Stojimo aktu.

[7] OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

[8] OL L 373, 1991 12 31, p. 4. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2871/2000 (OL L 333, 2000 12 29, p. 47).

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

Įvykių, susijusių su orlaivio naudojimu, technine priežiūra, remontu ir gamyba, apie kuriuos turi būti pranešama, sąrašas

1 pastaba: Nors šiame priede išvardijama dauguma įvykių, apie kuriuos reikia pranešti, šis sąrašas negali būti visiškai išsamus. Turėtų būti pranešama ir apie kitus įvykius, kurie, liudininkų vertinimu, atitinka kriterijus.

2 pastaba: Į šį priedą neįtrauktos avarijos. Be kitų taikomų avarijų pranešimų reikalavimų avarijas taip pat reikia registruoti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytoje duomenų bazėje.

3 pastaba: Šiame priede pateikti atskaitomybės reikalavimai, taikomi orlaivių naudojimui, techninei priežiūrai, remontui ir gamybai.

4 pastaba: Turi būti pranešama apie tuos įvykius, dėl kurių buvo ar galėjo kilti pavojus naudojamo orlaivio saugai, arba jie galėjo sukelti nesaugias sąlygas. Jei, pranešėjo nuomone, įvykis nesukėlė pavojaus naudojamo orlaivio saugai, tačiau pasikartojęs kitokiomis ir tikėtinomis aplinkybėmis, galėtų sukelti pavojų, tuomet apie jį turi būti pranešama. Tai, apie ką turėtų būti pranešama kalbant apie vienos klasės gaminį, dalį ar įrenginį, kitiems gali būti netaikoma, o vieno veiksnio (žmogiškojo ar techniškojo) nebuvimas ar buvimas gali transformuoti įvykį į avariją ar pavojingą incidentą.

5 pastaba: Specialieji naudojimo patvirtinimai, pvz., RVSM, ETOPS, RNAV ar projektavimo arba techninės priežiūros programa gali turėti specialių atskaitomybės reikalavimų dėl gedimų ar sutrikimų, susijusių su tuo patvirtinimu arba programa.

TURINYS

A:

B:

C:

D:

A. ORLAIVIO SKRYDŽIO OPERACIJOS

i) Orlaivio naudojimas

a) Išvengiamieji manevrai:

- susidūrimo su kitu orlaiviu, vietove ar kitu objektu pavojus arba nesaugi padėtis, kai tiktų imtis išvengiamųjų veiksmų,

- išvengiamasis manevras, reikalingas išvengti susidūrimo su kitu orlaiviu, vietove ar kitu objektu,

- išvengiamasis manevras, reikalingas kitoms nesaugioms padėtims išvengti.

b) Kilimo ir tūpimo incidentai, įskaitant atsargumo arba priverstinius tūpimus. Tokie incidentai: nepakankamas pakilimas, išriedėsimas už kilimo ir tūpimo tako įsiriedėjimo zonos ribų arba nuriedėjimas nuo kilimo ir tūpimo tako. Kilimas, nutrauktasis kilimas, tūpimas ar bandymas tūpti ant uždaryto, užimto ar ne to kilimo ir tūpimo tako. Įsibrovimas į kilimo ir tūpimo taką.

c) Negalėjimas pasiekti numatytų charakteristikų kilimo arba pradinio kilimo metu.

d) Kritiškai mažas degalų kiekis, negalėjimas tiekti degalų arba išnaudoti visą kiekį išnaudotinų degalų.

e) Valdymo praradimas (įskaitant dalinį arba laikinąjį), neatsižvelgiant į priežastį.

f) Įvykiai priartėjus arba viršijus V1 dėl arba sukeliantys pavojingą arba potencialiai pavojingą padėtį (pvz., nutrauktas kilimas, uodegos sutrikimas, variklio galios netekimas ir kt.).

g) Pakartotinis artėjimas tūpti sukeliant pavojingą arba potencialiai pavojingą padėtį.

h) Netyčinis didelis nukrypimas nuo skrydžio greičio, numatyto maršruto arba aukščio (daugiau kaip 90 m), neatsižvelgiant į priežastį.

i) Nužemėjimas žemiau apsisprendimo priėmimo aukščio arba mažiausiojo leidimosi aukščio be vizualiosios atskaitos.

j) Tikrosios padėties arba padėties kito orlaivio atžvilgiu suvokimo praradimas.

k) Ryšio nutrūkimas tarp skrydžio įgulos (CRM) arba skrydžio įgulos ir kitų šalių (įgulos kabinoje, ATC, inžinierių).

l) Sunkus nusileidimas - nusileidimas, po kurio reikalingas "sunkaus nusileidimo patikrinimas".

m) Degalų disbalanso ribų viršijimas.

n) Neteisingas SSR kodo arba aukščiamačio poskalės nustatymas.

o) Neteisingas navigacijos ar charakteristikų skaičiavimo įrangos užprogramavimas arba klaidinga įvestis į ją arba neteisingų duomenų naudojimas.

p) Neteisingas radijo telefonijos pranešimų priėmimas ar interpretavimas.

q) Degalų sistemos sutrikimai ar defektai, kurie turėjo įtakos degalų tiekimui ir (arba) paskirstymui.

r) Orlaivio netyčinis nuriedėjimas nuo grįsto paviršiaus.

s) Orlaivio susidūrimas su bet kuriuo kitu orlaiviu, transporto priemone ar kitu antžeminiu objektu.

t) Netyčinis ir (arba) neteisingas bet kurių vairų veikimas.

u) Negalėjimas pasiekti numatytos orlaivio konfigūracijos bet kuriame skrydžio etape (pvz., važiuoklė arba važiuoklės užsklanda, užsparniai, stabilizatoriai, priešsparniai ir kt.).

v) Pavojus arba potencialus pavojus, kilęs dėl bet kurio tyčinio sutrikimo būsenos imitavimo treniruojantis, tikrinant sistemą arba mokymo tikslais.

w) Neįprasta vibracija.

x) Bet kurios pagrindinės perspėjamosios sistemos, susijusios su orlaivio manevravimu, pvz., perspėjimas dėl konfigūracijos, perspėjimas dėl strigimo (vairalazdės kratiklis), perspėjimo dėl greičio viršijimo ir kt., suveikimas, nebent:

1. įgula po to nustatė, kad perspėjimas buvo klaidingas ir jis nesukėlė sunkumų ar pavojaus dėl įgulos reagavimo į perspėjimą;

2. ji suveikė treniravimosi arba bandymo tikslais.

y) Paviršiaus artėjimo sistemos (GPWS/TAWS) perspėjimas, kai:

1. orlaivis priartėja prie žemės arčiau, nei buvo planuota ar numatyta; arba

2. perspėjimas buvo gautas skrendant aklojo skrydžio meteorologinėmis sąlygomis arba naktį ir buvo nustatyta, kad jis buvo duotas dėl staigaus leidimosi (1 režimas); arba

3. perspėjimas buvo duotas dėl važiuoklės arba leidimosi užsparnių neįjungimo reikiamu artėjimo tūpti momentu (4 režimas); arba

4. iškyla bet koks sunkumas ar pavojus dėl įgulos reagavimo į perspėjimą, pvz., galimas priartėjimas prie kitų orlaivių. Tai gali aprėpti bet kurio režimo ar tipo perspėjimą, pvz., tikrąjį, trukdantįjį arba klaidingąjį.

z) Paviršiaus artėjimo sistemos (GPWS/TAWS) aliarmas, kai kyla ar galėjo kilti kokių nors keblumų ar pavojus dėl įgulos reagavimo į aliarmą.

aa) ACAS nurodymai.

bb) Variklio arba oro sraigto keliamo srauto incidentai, sukeliantys pavojingus gedimus ar sužalojimus.

ii) Avarinės situacijos

a) Gaisras, sprogimas, dūmai arba toksiški ar nuodingi garai, net jei ugnis užgesinama.

b) Bet kuri nestandartinė skrydžio ar kabinos įgulos procedūra kovojant su avarine situacija, kai:

1. procedūra egzistuoja, bet nėra taikoma;

2. procedūra neegzistuoja;

3. procedūra egzistuoja, bet yra neišsami ar netinkama;

4. procedūra yra netinkama;

5. naudojama netinkama procedūra.

c) Bet kurių avarinėms situacijoms skirtų procedūrų netinkamumas, įskaitant jų taikymą techninės priežiūros, treniravimo ar bandymų tikslais.

d) Įvykis, sukėlęs avarinę evakuaciją.

e) Išsihermetizavimas.

f) Bet kurios avarinės įrangos ar nustatytų avarinių procedūrų taikymas situacijai ištaisyti.

g) Įvykis, dėl kurio skelbiama avarinė situacija ("SOS").

h) Bet kurios avarinės sistemos ar įrangos netinkamas veikimas, įskaitant visas duris ir apšvietimą, taip pat ir naudojant sistemą techninės priežiūros, treniravimo ar bandymų tikslais.

i) Įvykiai, dėl kurių bet kuriam įgulos nariui reikia pasinaudoti avariniu deguonies tiekimu.

iii) Įgulos negalėjimas veikti

a) Bet kurio skrydžio įgulos nario negalėjimas veikti, įskaitant tokį, kuris atsiranda prieš išskridimą, jei jis laikomas negalėjimu veikti po pakilimo.

b) Bet kurio įgulos nario negalėjimas veikti, dėl ko jis negali atlikti pagrindinių pareigų avarijos atveju.

iv) Sužalojimas

Įvykiai, sukėlę arba galėję sukelti sunkius keleivių ar įgulos sužalojimus, tačiau nėra laikomi praneštinais kaip avarija.

v) Meteorologija

a) Žaibo smūgis, dėl kurio orlaivis sugadintas, prarado bet kurią svarbiausią funkciją arba ji sutriko.

b) Krušos smūgis, dėl kurio orlaivis sugadintas, neteko arba sutriko bet kuri svarbiausia jo funkcija.

c) Susidūrimas su didele turbulencija, dėl kurio buvo sužaloti orlaivyje esantys žmonės arba prireikė orlaivio turbulencinio patikrinimo.

d) Susidūrimas su vėjo gūsiu.

e) Apledėjimas, dėl kurio atsirado valdymo sunkumų, orlaivis buvo apgadintas, neteko arba sutriko bet kuri svarbiausia jo funkcija.

vi) Saugumas

a) Neteisėtas įsibrovimas į orlaivį, įskaitant grasinimą susprogdinti arba užgrobimą.

b) Sunkumai suvaldant apsvaigusius, smurtingus ar nepaklusnius keleivius.

c) Keleivių be bilieto aptikimas.

vii) Kiti įvykiai

a) Pasikartojantys tam tikros rūšies įvykiai, kurie atskirai nelaikomi "praneštinais", tačiau dėl savo dažnio kelia potencialų pavojų.

b) Paukščio atsitrenkimas, dėl kurio orlaivis apgadintas, neteko arba sutriko bet kuri svarbiausia jo funkcija.

c) Susidūrimas su turbulenciniu pėdsaku.

d) Kitas bet kurio tipo įvykis, kuris, manoma, sukėlė arba galėjo sukelti pavojų orlaiviui, jame arba ant žemės esantiems žmonėms.

B. ORLAIVIO TECHNINĖ ĮRANGA

i) Konstrukcinė

Ne apie visus konstrukcijos sutrikimus būtina pranešti. Reikia įvertinti inžineriškai, kad būtų nuspręsta, ar sutrikimas yra pakankamai pavojingas, kad apie jį reikėtų pranešti. Galima vadovautis tokiais pavyzdžiais:

a) pagrindinio konstrukcijos elemento (PKE), kuris nėra atsparus gedimams (riboto ilgaamžiškumo elementai). PKE - tai tokie elementai, kurie laiko pagrindines skridimo, leidimosi ir hermetizavimo apkrovas ir kurių sugadinimas gali sukelti orlaivio avariją;

b) defektas ar pažeidimas, viršijantis leistinąsias ribas, nustatytas atspariam pažeidimams PKE;

c) konstrukcijos elemento, kurio gedimas gali sumažinti konstrukcijos atsparumą tiek, kad nebesilaikoma vibracijos, divergencijos arba valdymo grįžtamumo apribojimų, gedimas arba defektas, viršijantys leistinuosius nuokrypius;

d) konstrukcijos elemento gedimas arba defektas, dėl kurio gali atsipalaiduoti objektai, kurių masė pakankama orlaivyje esantiems žmonėms sužeisti;

e) konstrukcijos elemento gedimas arba defektas, dėl kurio gali netinkamai veikti sistemos. Žr. ii punktą;

f) bet kurios orlaivio konstrukcijos dalies netekimas skrendant.

ii) Sistemos

Siūlomi tokie bendrieji kriterijai, taikytini visoms sistemoms:

a) bet kokios sistemos, posistemės ar įrangos komplekto netekimas, didelis sutrikimas ar defektas, dėl kurio nebegalima tinkamai vykdyti naudojimo procedūrų, mokymų ir kt.;

b) įgulos negalėjimas valdyti sistemos, pavyzdžiui:

1. savaiminis veikimas;

2. netinkama ir (arba) nepakankama reakcija, įskaitant judesio ar standumo apribojimą;

3. nesuvaldymas;

4. mechaninis atsijungimas ar sutrikimas;

c) išskirtinės (-ių) sistemos funkcijos (-ų) sutrikimas ar gedimas (viena sistema gali aprėpti keletą funkcijų);

d) trukdžiai sistemoje arba tarp sistemų;

e) su sistema susijusio apsauginio įtaiso ar avarinės sistemos sutrikimas ar gedimas;

f) sistemos dubliavimo netekimas;

g) bet kuris įvykis dėl nenumatyto sistemos veikimo;

h) orlaivių tipams su pavienėmis pagrindinėmis sistemomis, posistemėmis ar įrangos komplektais:

bet kurios pagrindinės sistemos, posistemės ar įrangos komplekto netekimas, pavojingas sutrikimas ar defektas;

i) orlaivių tipams su keletu nepriklausomų pagrindinių sistemų, posistemių ar įrangos komplektų:

daugiau kaip vienos pagrindinės sistemos, posistemės ar įrangos komplekto netekimas, pavojingas sutrikimas ar defektas;

j) bet kurios pagrindinės perspėjamosios sistemos, susijusios su orlaivio sistemomis ar įranga, suveikimas, nebent įgula po to nustatė, kad perspėjimas buvo klaidingas ir jis nesukėlė sunkumų ar pavojaus dėl įgulos reagavimo į perspėjimą;

k) hidraulinių skysčių, degalų, alyvos ar kitų skysčių nuotėkis, dėl ko kilo gaisro ar galimo pavojingo orlaivio konstrukcijos, sistemų ar įrangos užteršimo pavojus arba rizika orlaivyje esantiems žmonėms;

l) rodytuvų sistemos sutrikimas ar defektas, dėl kurio įgulai galėtų būti rodomi neteisingi rodmenys;

m) kiekvienas sutrikimas, gedimas ar defektas, pasireiškiantis svarbiausiu skrydžio etapu ir svarbus sistemos funkcionavimui;

n) žymus charakteristikų nepakankamumas palyginti su patvirtintomis vertėmis, dėl ko susidarė pavojinga padėtis (atsižvelgiant charakteristikų skaičiavimo metodo tikslumą), įskaitant stabdymą, degalų sunaudojimą ir kt.;

o) skrydžio valdymo įtaisų, pvz., užsparnių, priešsparnių, spoilerių ir kt., asimetrija;

Šio priedo priedėlyje pateikiamas praneštinų įvykių, nustatytų taikant šiuos bendruosius kriterijus konkrečioms sistemoms, pavyzdžių sąrašas.

iii) Varomosios jėgos (įskaitant variklius, oro sraigtus ir rotorių sistemas) ir pagalbiniai galios įrenginiai (PGĮ)

a) Bet kurio variklio sustojimas, išsijungimas ar sutrikimas.

b) Bet kurio didelio apsisukimų dažnio komponento (pvz., PGĮ, variklio užvedimo ore įrenginio, oro cirkuliacijos įrenginio, oro turbinos variklio, propelerio ar rotoriaus) viršgreitis arba negalėjimas valdyti greičio.

c) Bet kurios variklio ar jėgainės dalies sutrikimas ar gedimas, kuris sukelia:

1. komponentų (nuolaužų) nesulaikymą;

2. nevaldomą išorinį arba vidinį gaisrą arba karštų dujų išsiveržimą;

3. varomąją jėgą skirtinga nei piloto norima kryptimi;

4. reverso sistemos sugedimą arba netyčinį veikimą;

5. negalėjimą valdyti galią, varomąją jėgą arba sukimosi dažnį;

6. variklio montavimo konstrukcijos gedimą;

7. svarbios jėgainės dalies dalinį arba visišką netekimą;

8. tankius matomus dūmus ar pakankamą toksiškų produktų koncentraciją, sukeliančius įgulos ar keleivių negalėjimą veikti;

9. negalėjimą įprasta tvarka išjungti variklį;

10. negalėjimą iš naujo užvesti iš esmės tinkamai veikiantį variklį.

d) Nenurodytas varomosios jėgos (galios) netekimas, pasikeitimas ar svyravimas, kuris priskiriamas varomosios jėgos ar galios valdymo netekimui (LOTC):

1. kai orlaivis yra su vienu varikliu arba

2. kuris laikomas pernelyg didelis sistemai; arba

3. kai tai gali paveikti daugiau kaip vieną orlaivio su keliais varikliais variklį, ypač - dviejų variklių orlaivio atveju; arba

4. kai orlaivis yra su keliais varikliais ir panašaus arba to paties tipo varikliai naudojami sistemoje, kurioje toks įvykis būtų laikomas pavojingu arba kritiniu.

e) Kiekvienas kontroliuojamo ilgaamžiškumo dalies defektas, dėl kurio ją reikia pašalinti nesibaigus jos tarnavimo laikui.

f) Bendrosios kilmės defektai, kurie sukelia tokio dažnio variklio užgesimus skrydžio metu, jog yra galimybė, kad per tą patį skrydį išsijungs daugiau kaip vienas variklis.

g) Variklio ribotuvas arba valdymo įtaisas neveikia, kai reikia, arba suveikia netyčia.

h) Variklio parametrų viršijimas.

i) Pašalinių objektų nuolaužų sukeltas apgadinimas.

Oro sraigtai ir transmisija

j) Bet kurios oro sraigto ar jėgainės dalies sutrikimas ar gedimas, kuris sukelia vieną ar daugiau tokių dalykų:

1. propelerio viršgreitį;

2. per didelio oro pasipriešinimo susidarymą;

3. varomąją jėgą skirtinga nei piloto norima kryptimi;

4. oro sraigto ar bet kurios svarbios jo dalies atitrūkimą;

5. sutrikimą, kuris sukelia per didelį disbalansą;

6. nelauktą oro sraigto menčių judėjimą žemiau nustatyto mažiausiojo menčių pasukimo kampo padėties skrendant;

7. negalėjimą pasukti oro sraigto menčių skiausčiai;

8. negalėjimą pakeisti oro sraigto menčių pasukimo kampo;

9. savaiminį menčių pasukimo kampo pasikeitimą;

10. nevaldomą sukamąjį momentą ar greičio svyravimus;

11. mažos energijos dalių atitrūkimą.

Rotoriai ir transmisija

k) Pagrindinės rotoriaus pavarų dėžės (tvirtinimo elementų) gedimas arba defektas, dėl kurio skrydžio metu gali atitrūkti rotoriaus junginys ir (arba) sutrikti rotoriaus valdymas.

l) Uodegos rotoriaus, transmisijos ar lygiaverčių sistemų gedimas.

PGĮ

m) Išsijungimas arba sutrikimas, kai PGĮ, pvz., ETOPS, MEL, turi veikti pagal naudojimo reikalavimus.

n) Negalėjimas išjungti PGĮ.

o) Viršgreitis.

p) Negalėjimas paleisti PGĮ, kai reikia juo naudotis.

iv) Žmogaus veiksniai

Kiekvienas incidentas, kai dėl bet kurios orlaivio konstrukcijos funkcijos ar netinkamumo buvo pasinaudota klaidingai, ir tai galėjo sukelti pavojingus arba avarijos padarinius.

v) Kiti įvykiai

a) Kiekvienas incidentas, kai dėl bet kurios orlaivio konstrukcijos funkcijos ar netinkamumo buvo pasinaudota klaidingai, kad galėjo sukelti pavojingus arba avarijos padarinius.

b) Įvykis, kuris paprastai nelaikomas praneštinu (pvz., dėl apstatymo ir kabinos įrangos, vandens sistemų), jei dėl aplinkybių kilo pavojus orlaiviui ar jame esantiems žmonėms.

c) Gaisras, sprogimas, dūmai arba toksiški ar nuodingi garai.

d) Kiekvienas kitas įvykis, kuris galėjo sukelti pavojų orlaiviui arba pakenkti orlaivyje esančių žmonių arba netoli orlaivio ar ant žemės esančių žmonių ar nuosavybės saugai.

e) Kreipimosi į keleivius sistemos sutrikimas ar defektas, dėl kurio sistema nebeveikia arba yra negirdima.

f) Piloto krėslo reguliavimo gedimas skrendant.

C. ORLAIVIO TECHNINĖ PRIEŽIŪRA IR REMONTAS

i) Netinkamas orlaivio dalių ar komponentų sumontavimas, aptiktas atliekant inspektavimą ar bandymo procedūrą, neskirtą tam konkrečiam tikslui.

ii) Karšto išmetamojo oro nuotėkis, dėl kurio sugadinta konstrukcija.

iii) Kiekvienas kontroliuojamo ilgaamžiškumo dalies defektas, dėl kurio ją reikia pašalinti nesibaigus jos tarnavimo laikui.

iv) Kiekvienas tokių komponentų gedimas ar sugadinimas (pvz., įtrūkiai, įskilimai, korozija, atsilupimas, atsiklijavimas ir kt.) dėl bet kokios priežasties (pvz., vibracijos, standumo praradimo ar konstrukcijos sulūžimo):

a) pagrindinės konstrukcijos arba PKE (pagal gamintojo remonto vadovo apibrėžimą), jei toks gedimas ar apgadinimas viršija remonto vadove nustatytas leistinąsias ribas ir dėl to reikia remonto arba visiško ar dalinio pakeitimo;

b) pagalbinės konstrukcijos, ir dėl to iškilo ar galėjo iškilti pavojus orlaiviui;

c) variklio, oro sraigto ar sraigtasparnio rotoriaus sistemos.

v) Kiekvienas bet kurios sistemos ar įrangos sutrikimas, gedimas ar defektas, pažeidimas arba sugadinimas, nustatytas laikantis tinkamumo skraidyti direktyvos ar kitos privalomosios instrukcijos ir išleistos reglamentavimo institucijos, kai:

a) pirmą kartą tai nustato atitiktį tikrinančioji institucija;

b) bet kurį kitą kartą vykdant reikalavimus viršijamos instrukcijoje nurodytos leistinos ribos ir (arba) nėra publikuotos remonto (taisymo) procedūros.

vi) Bet kurios avarinės sistemos ar įrangos netinkamas veikimas, įskaitant visas duris ir apšvietimą, įskaitant naudojimą techninės priežiūros, treniravimo ar bandymų tikslais.

vii) Reikalaujamų techninės priežiūros procedūrų nesilaikymas arba pavojingi trūkumai.

viii) Nežinomos arba įtartinos kilmės gaminiai, dalys, prietaisai ir medžiagos.

ix) Klaidinantys, neteisingi ar nepakankami techninės priežiūros duomenys ar procedūros, kurios gali sukelti techninės priežiūros klaidas.

x) Kiekvienas antžeminės įrangos, naudojamos orlaivio sistemoms ir įrangai bandyti ar tikrinti, sutrikimas, gedimas ar defektas, kai reikalaujamos įprastos inspektavimo ir bandymų procedūros aiškiai nenustatė nesklandumo ir tai sukelia pavojingą padėtį.

D. SKRYDŽIO NAVIGACIJOS PASLAUGOS, ĮRANGA IR ANTŽEMINĖS PASLAUGOS

i) Skrydžio navigacijos paslaugos (SNP)

Praneštinų su SNP susijusių įvykių sąrašas pateikiamas II priede.

ii) Oro uostas ir oro uosto įranga

a) Didelis nuotėkis pilant degalus.

b) Netinkamo degalų kiekio įpylimas, galintis turėti didelės įtakos orlaivio patvarumui, charakteristikoms, balansui ar konstrukcijos atsparumui.

iii) Keleivių aptarnavimas ir bagažo bei krovinių paslaugos

a) Pavojingas orlaivio konstrukcijos, sistemų ir įrangos užteršimas, atsiradęs dėl bagažo ar krovinių vežimo.

b) Netinkamas keleivių susodinimas, bagažo ar krovinių sukrovimas, kuris galėtų turėti didelės įtakos orlaivio masei ir (arba) balansui.

c) Netinkamas bagažo ar krovinių (įskaitant rankinį bagažą) sudėjimas, kuris galėtų sukelti pavojų orlaiviui, jo įrangai ar jame esantiems žmonėms arba avarinės evakuacijos sunkumų.

d) Netinkamas krovinių konteinerių ar kitų stambesnių krovinių sukrovimas.

e) Pavojingų krovinių vežimas arba bandymas juos vežti nesilaikant taikytinų nuostatų, įskaitant netinkamą pavojingų krovinių ženklinimą ir supakavimą.

iv) Orlaivio antžeminės paslaugos

a) Antžeminės įrangos, naudojamos orlaivio sistemoms ir įrangai bandyti ar tikrinti, sutrikimas, gedimas ar defektas, kai reikalaujamomis įprastomis inspektavimo ir bandymų procedūromis aiškiai nebuvo nustatytas nesklandumas ir tai kelia grėsmę.

b) Reikalaujamų techninės priežiūros procedūrų nesilaikymas arba dideli trūkumai.

c) Užterštų ar netinkamo tipo degalų arba kitų skysčių (įskaitant deguonį ir geriamąjį vandenį) pripylimas.

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

Įvykių, susijusių su skrydžio navigacijos paslaugomis, apie kuriuos turi būti pranešama, sąrašas

1 pastaba: Nors šiame priede išvardijama dauguma įvykių, apie kuriuos reikia pranešti, šis sąrašas negali būti visiškai išsamus. Turėtų būti pranešama ir apie kitus įvykius, kurie, liudininkų vertinimu, atitinka kriterijus.

2 pastaba: Į šį priedą neįtrauktos avarijos ar pavojingieji incidentai. Be kitų teikiamų avarijų pranešimų taikomų reikalavimų avarijas taip pat reikėtų registruoti 5 straipsnio 2 dalyje nurodytoje duomenų bazėje.

3 pastaba: Šiame priede pateikti SNP įvykiai, kurie kelia tikrą arba potencialų pavojų skrydžio saugai arba gali sutrikdyti saugių SNP teikimą.

4 pastaba: Šio priedo turinys neapriboja galimybės pranešti apie kiekvieną įvykį, padėtį ar būseną, kurie, pasikartoję kitokiomis, tačiau tikėtinomis aplinkybėmis, arba kuriems leidžiama tęstis, galėtų sukelti pavojų orlaivio saugai.

i) Pavojingo priartėjimo incidentai (aprėpiantys savitas padėtis, kuomet vienas orlaivis ir kitas orlaivis, žemė, transporto priemonė, asmuo ar objektas laikomi esantys per arti vienas kito):

a) mažiausiojo atstumo reikalavimo pažeidimas;

b) nepakankamas atstumas;

c) beveik valdomas skridimas į vietovę (beveik CFIT);

d) įriedėjimas į kilimo ir tūpimo taką, kuomet reikėjo imtis išvengiamųjų veiksmų.

ii) Susidūrimo arba pavojingo priartėjimo galimybė (aprėpianti savitas padėtis, kurios gali pasibaigti avarija arba pavojingu priartėjimu, jei netoli yra kitas orlaivis):

a) įriedėjimas į kilimo ir tūpimo taką, kuomet reikėjo imtis išvengiamųjų veiksmų.

b) išriedėjimas iš kilimo ir tūpimo tako;

c) orlaivio nukrypimas nuo ATC tarpo;

d) orlaivio nesilaikymas taikytinų oro eismo vadybos (ATM) nuostatų:

1. orlaivio nesilaikymas taikytinų paskelbtųjų ATM procedūrų;

2. neleistinas įskridimas į oro erdvę;

3. orlaivio su ATM susijusių reikalavimų dėl įrangos gabenimo ir operacijų, privalomų pagal taikytinas nuostatas, nesilaikymas.

iii) Su ATM susiję įvykiai (aprėpiantys tas padėtis, kai pakenkiama gebėjimui teikti saugias ATM paslaugas, įskaitant padėtis, kuomet atsitiktinai orlaivio naudojimo saugai nebuvo pakenkta). Tai aprėpia tokius įvykius:

a) negalėjimas teikti ATM paslaugų:

1. negalėjimas teikti oro eismo paslaugų;

2. negalėjimas teikti oro erdvės vadybos paslaugų;

3. negalėjimas teikti oro eismo srauto vadybos paslaugų;

b) Ryšio funkcijos sutrikimas;

c) Stebėjimo funkcijos sutrikimas;

d) Duomenų apdorojimo ir paskirstymo funkcijos sutrikimas;

e) Navigacijos funkcijos sutrikimas;

f) ATM sistemos apsauga.

--------------------------------------------------