Europos Sąjungos Tarybos darbo tvarkos taisyklės

PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Taryba yra ES institucija, kurioje renkasi valstybių narių atstovai. Kiekvienai valstybei narei ministrų lygiu atstovauja vienas atstovas, kuris gali įsipareigoti tos valstybės vyriausybės vardu. Kartu su Europos Parlamentu Taryba vykdo teisėkūros funkcijas. Vadovaudamasi įprasta ir specialia teisėkūros procedūromis, ji priima teisėkūros procedūra priimamus aktus. Taryba kartu su Parlamentu vykdo biudžeto funkcijas. Galiausiai Taryba vykdo politikos formavimo ir koordinavimo funkcijas.

Tarybos sudėtys

• Taryba posėdžiauja 10 skirtingų sudėčių, priklausomai nuo nagrinėjamo klausimo.
• Tarybos sudėčių, išskyrus dvi sudėtis (Bendrųjų reikalų tarybos ir Užsienio reikalų tarybos), mandatas nustatomas ne sutartimis, o praktika.
  • Bendrųjų reikalų taryba užtikrina skirtingų Tarybos sudėčių darbo nuoseklumą. Ji rengia Europos Vadovų Tarybos susitikimus. Ši taryba yra atsakinga už bendrą politikos, institucinių ir administracinių klausimų bei horizontaliųjų dokumentų, turinčių įtakos kelioms ES politikos sritims, koordinavimą.
  • Užsienio reikalų taryba yra atsakinga už visus ES išorės veiksmus, visų pirma bendrą užsienio ir saugumo politiką, bendrą saugumo ir gynybos politiką, bendrą prekybos politiką, vystomąjį bendradarbiavimą ir humanitarinę pagalbą.

Pirmininkavimas Tarybai

• Tarybai, išskyrus Užsienio reikalų tarybą, po 18 mėnesių pirmininkauja iš anksto nustatytos trijų valstybių narių grupės. Kiekviena grupės narė pirmininkauja visoms Tarybos sudėtims, išskyrus Užsienio reikalų tarybą, po šešis mėnesius. Kiekvienam 18 mėnesių laikotarpiui trijų valstybių narių grupė parengia Tarybos veiklos programos projektą, kurį po viešų debatų tvirtina Bendrųjų reikalų taryba.
• Užsienio reikalų taryba turi nuolatinį pirmininką – Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai. Vyriausiąjį įgaliotinį gali pakeisti Tarybai pirmininkaujanti valstybės narė. Paprastai tai būna tada, kai Taryba šaukiama aptarti bendros prekybos politikos klausimus.
• Pirmininkaujanti valstybė narė yra varomoji jėga atliekant Tarybos darbą.

COREPER, komitetai ir darbo grupės

• Tarybai paramą teikia COREPER ir daugiau kaip 150 specializuotų darbo grupių bei komitetų, kurie sudaro Tarybos parengiamuosius organus.
• COREPER rengia visų Tarybos posėdžių darbą ir vykdo Tarybos jam pavestas užduotis. COREPER 2 sudaro nuolatiniai atstovai, o COREPER 1 – nuolatinių atstovų pavaduotojai.
• COREPER:
  • užtikrina ES politikos ir veiksmų nuoseklumą ir rūpinasi, kad būtų laikomasi teisėtumo, subsidiarumo ir proporcingumo principų, ES institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų įgaliojimų nustatymo taisyklių, taip pat darbo tvarkos, skaidrumo ir teisės aktų rengimo kokybės taisyklių;
  • iš anksto išnagrinėja visus Tarybos posėdžio darbotvarkės klausimus ir atsako už kiekvienos bylos parengimą Tarybai;
  • stengiasi pasiekti susitarimą dėl kiekvienos bylos savo lygiu ir pateikia jas priimti Tarybai;
  • gali sudaryti komitetus ir darbo grupes, kurie atlieka parengiamąsias užduotis ar tyrimus;
  • gali priimti procedūrinius sprendimus, pavyzdžiui, sprendimą surengti Tarybos posėdį kitoje vietoje nei Briuselyje ar Liuksemburge, sprendimą naudoti rašytinę procedūrą ir pan.

Tarybos veikimas

• Tarybos būstinė yra Briuselyje, tačiau balandžio, birželio ir spalio mėnesiais Tarybos posėdžiai vyksta Liuksemburge.
• Taryba renkasi šaukiama savo pirmininko iniciatyva arba vieno iš jos narių ar Europos Komisijos prašymu. Pirmininkas nustato preliminarią kiekvieno Tarybos posėdžio darbotvarkę.
• Prieš kiekvieną balsavimą reikia patikrinti, ar yra kvorumas. Kvorumas yra, jei fiziškai dalyvauja dauguma Tarybos narių. Taryba balsuoja jos pirmininko iniciatyva. Pirmininkas taip pat pradeda balsavimo procedūrą Komisijos iniciatyva, jei taip nusprendžia dauguma Tarybą sudarančių narių.

Balsavimas kvalifikuota balsų dauguma

2014 m. lapkričio 1 d. įvesta nauja kvalifikuotos balsų daugumos procedūra – dvigubos daugumos taisyklė.

• Tai reiškia, kad, Tarybai balsuojant dėl Komisijos arba ES vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai pasiūlymo, kvalifikuota balsų dauguma pasiekiama, jei įvykdomos šios dvi sąlygos:
  • 55 % Tarybos narių, t. y. 15 iš 27 (po Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES), balsuoja „už“;
  • pasiūlymą remia Tarybos narės, kurios atstovauja ne mažiau kaip 65 % ES gyventojų.
• Kai Taryba sprendžia nesiremdama Komisijos ar vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymu, sprendimas priimamas, jeigu:
  • 72 % Tarybos narių balsuoja „už“;
  • jos atstovauja ne mažiau kaip 65 % ES gyventojų.

Balsavimas raštu (įprastinė rašytinė procedūra)

• Tarybos aktai neatidėliotinos skubos klausimu gali būti priimami balsuojant raštu, kai Taryba vieningai nusprendžia taikyti tą procedūrą arba kai COREPER nusprendžia taikyti tą procedūrą pagal balsavimo taisyklę, taikytiną priimant atitinkamą Tarybos aktą.
• Ypatingomis aplinkybėmis taikyti tą procedūrą taip pat gali pasiūlyti pirmininkas. Tokiu atveju gali būti balsuojama raštu, jeigu visi Tarybos nariai sutinka, kad būtų taikoma ta procedūra.

Tarybos aktų skaidrumas ir skelbimas

• Svarstymai ir balsavimai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų yra atviri visuomenei.
• Pirmasis Tarybos svarstymas dėl naujų svarbių pasiūlymų dėl ne teisėkūros procedūra priimamų aktų, susijusių su taisyklėmis, kurios yra teisiškai privalomos valstybėse narėse ar valstybėms narėms, yra viešas.
• Remdamasi Tarybos arba COREPER sprendimu, Taryba rengia viešus debatus svarbiais klausimais, darančiais poveikį ES ir jos piliečių interesams. Taryba taip pat viešai rengia keletą viešų politinių debatų.
• Teisėkūros procedūra priimti aktai turi būti skelbiami Oficialiajame leidinyje, kaip ir reglamentai bei direktyvos, skirtos visoms valstybėms narėms, sprendimai, kuriuose nenurodyta, kam jie skirti, ir ES sudaryti tarptautiniai susitarimai. Darbo tvarkos taisyklių 17 straipsnyje išvardyti kiti teisės aktai, kurie turi būti skelbiami Oficialiajame leidinyje, įskaitant atvejus, kai taip nusprendžia Taryba arba COREPER.