Reglamentas

Reglamentai yra Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 288 straipsnyje apibrėžti teisės aktai. Jie yra visuotinai taikomi, jų tekstas privalomas visas, ir jie yra tiesiogiai taikomi visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. Reglamentas yra ES antrinės teisės, t. y. teisės aktų, kylančių iš ES sutartyse (pirminės teisės) nustatytų principų ir tikslų, dalis.

Reglamentas skiriamas abstrakčioms asmenų kategorijoms, o ne konkretiems asmenims. Tuo jis skiriasi nuo SESV 288 straipsnyje apibrėžto sprendimo. Reglamentas privalomas visas.

Asmenys, kuriems reglamentas taikomas, privalo visapusiškai jo laikytis. Reglamentas yra teisės aktas, privalomas:

• ES institucijoms;
• ES valstybėms narėms;
• asmenims, kuriems jis skirtas.

Reglamentas tiesiogiai taikomas visose ES valstybėse narėse. Tai reiškia, kad:

• jis tuoj pat tampa norma visose ES valstybėse narėse ir jo nereikia perkelti į nacionalinę teisę;
• jis sukuria asmenims teises bei pareigas ir jie gali juo tiesiogiai remtis nacionaliniuose teismuose;
• asmenys gali remtis reglamentu savo santykiuose su kitais asmenimis, ES valstybėmis narėmis ir ES institucijomis.

Reglamentas taikomas visose ES valstybėse narėse nuo jo įsigaliojimo dienos (reglamente nustatytos datos arba, jeigu tokios datos nėra, praėjus 20 dienų nuo reglamento paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje). Jo teisinis poveikis yra tuo pačiu metu, automatiškai ir vienodai privalomas visuose nacionalinės teisės aktuose.

Pagal SESV 290 straipsnį Europos Komisija gali priimti deleguotuosius reglamentus, kuriuose sukonkretinami arba papildomi tam tikri reglamento arba ES direktyvos aspektai.

Pagal SESV 291 straipsnį Europos Parlamentas ir Taryba gali įgalioti Komisiją priimti reglamentus, kuriais užtikrinama, kad teisės aktai visoje ES būtų įgyvendinami vienodomis sąlygomis.