28.7.2009

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 175/87

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Nuomonė dėl „Komisijos komunikato Europos parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl efektyvesnio energijos vartojimo pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas“

COM(2008) 241 galutinis

(2009/C 175/16)

Europos Komisija, remdamasi Europos bendrijos steigimo sutarties 262 straipsniu, 2008 gegužės 13 d. nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Komisijos komunikato Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl efektyvesnio energijos vartojimo pasitelkiant informacijos ir ryšių technologijas

COM(2008) 241 galutinis.

Transporto, energetikos, infrastruktūros ir informacinės visuomenės skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto darbo šiuo klausimu organizavimą, 2008 m. lapkričio 10 d. priėmė savo nuomonę. Pranešėjas Bernardo Hernández Bataller.

449-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2008 m. gruodžio 3–4 d. (2008 m. gruodžio 4 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 123 nariams balsavus už, 3 – prieš ir 21 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas mano, kad tvarus vystymasis turėtų būti vienas iš ES politikos prioritetų. Tvaraus vystymosi reikėtų siekti, pavyzdžiui, efektyviau vartojant energiją, vystant naujus, alternatyvius (atsinaujinančius, švarius ar ekologiškus) energijos šaltinius ir galiausiai, nustatant išmetamų CO2 dujų kiekio mažinimo priemones siekiant užkirsti kelią klimato kaitai.

1.2   Komisijos komunikatas – žingsnis šio tikslo link, nes jame rekomenduojama skatinti nacionalines bei regionines mokslinių tyrimų ir technologinės plėtros programas (MTTP), o informacijos ir ryšių technologijos (toliau – IRT) laikomos efektyvaus energijos vartojimo didinimo priemonėmis.

1.3   Komitetas pritaria Komisijos nuomonei, kad pasitelkiant IRT tvaraus vystymosi tikslų siekti lengviau dėl dviejų priežasčių. Pirma, moksliniai tyrimai, technologijų plėtra ir jų sudedamųjų dalių, įrangos ir paslaugų inovacijos sudaro sąlygas juos naudojant taupyti energiją. Antra, taikant IRT įvairiose ekonomikos srityse gamybos ir vartojimo etapuose bus galima „dematerializuoti“ daugelį veiksmų ir fizinius bei materialinius mainus pakeisti interneto paslaugomis, kurias naudojant taip pat taupoma energija. Komitetas taip pat mano, kad taupyti energiją reikėtų tiek prietaisų gamybos, tiek naudojimo etapuose, ir kad nepakanka efektyviai vartoti energiją tik per prietaisų gyvavimo ciklą.

1.4   Atsižvelgiant į šiuos tikslus, Komisijos komunikate siekiama pradėti pirmąjį informacijos kaupimo ir analizavimo etapą prieš rengiant antrąjį komunikatą, kuriame bus nustatytos svarbiausios veiksmų sritys (1). Tačiau Komitetas mano, kad labai svarbu skatinti priemones, skirtas energijos efektyvumui didinti vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu.

1.5   Pasiūlos srityje siekiant efektyviai naudoti energiją reikia pakeisti daug energijos vartojančią atgyvenusią arba pasibaigusio gyvavimo ciklo įrangą. Daugiau nei 50 proc. elektrinių buities prietaisų Europoje senesni nei 10 metų ir energijos vartojimo požiūriu gali būti laikomi neefektyviais. Prieš rengdama šios srities direktyvas arba vietoj jų Komisija galėtų nustatyti pramonei skirtus kriterijus, kuriuos taikant su nacionalinių vyriausybių parama ir vartotojų bei naudotojų organizacijų pagalba būtų galima paprasčiau įgyvendinti šių prietaisų keitimo planus.

1.6   Pavyzdžiui, Komitetas mano, kad pradedant naudoti skaitmeninę antžeminę televiziją įvairiose valstybėse narėse reikėtų pasinaudoti galimybe atnaujinti televizorius įprastus elektronų pluoštelių monitorius (angl. CRT) pakeičiant skystųjų kristalų monitoriais (angl. LCD). Todėl, pavyzdžiui, sudarant susitarimus su gamintojais ir vartotojų organizacijomis reikėtų skatinti gaminti ir parduoti sąveiką užtikrinančią integruotąją įrangą, o ne prie televizorių jungiamų periferinių signalų keitiklių įsigijimą. Techniniais tyrimais įrodyta, kad CRT televizoriai energijos suvartoja tris kartus daugiau nei LCD televizoriai, o veikdami budėjimo režimu jie gali suvartoti iki 60 proc. daugiau energijos.

1.7   Komisija mano, kad panašaus požiūrio būtų galima laikytis ir kitose srityse, pavyzdžiui, elektros tinklų (gamybai ir paskirstymui), energiją taupančių pastatų ir pažangiojo apšvietimo srityse. Šiuo tikslu reikėtų vystyti prekybą elektra elektroniniu būdu bei naujas technologijas gamybos ir paskirstymo srityse; energijos valdymo, apskaitos ir energijos taupymo pastatuose vizualizavimo sistemas; tobulinti pažangųjį vidaus, lauko ir gatvių apšvietimą naudojant su aplinka sąveikaujančius, elektroniniu būdu prie apšvietimo poreikių prisitaikančius šviesos šaltinius.

Pavyzdžiui, žinoma, kad gaminant ir projektuojant kompiuterius energijos suvartojama tris kartus daugiau nei per jų gyvavimo ciklą. Taip pat reikėtų atsižvelgti į didelį interneto serverių ir programinių paieškos priemonių suvartojamos energijos kiekį ir ieškoti konkrečių šios srities sprendimų kartu atsižvelgiant į tai, kad naudojimasis internetu proporcingai didėja ir dėl technologinės konvergencijos suvartojama daugiau energijos. Taip pat labai svarbu įvertinti, kiek energijos galima sutaupyti naudojant techniškai standartizuotą sąveikią įrangą, kadangi bus platinama mažiau įrenginių ir jie bus geriau panaudojami pagal Direktyvą 2005/32/EB (2).

Vartotojai gali padėti sutaupyti daug energijos, jei tinkamai naudotų naujas technologijas; taip pat ir šioje srityje tobulinant kompiuterių programas ir technologijas galima greitai ir paprastai informuoti vartotojus apie tai, kaip veiksmingai naudoti įrangą ir apskaičiuoti sutaupytą energiją. Pavyzdžiui, kompiuterių ir periferinės įrangos įjungimo laiką būtų galima griežtai apriboti jų naudojimo laiku, panaikinti ekrano užsklandas arba laikotarpį, kada kompiuteris veikia nedidelio energijos vartojimo režimu, optimaliau naudoti spausdintuvus ir pan. Bendrai apskaičiuota, kad prietaisai, veikdami jau minėtu budėjimo režimu, sunaudoja 12 proc. buityje per metus suvartojamos energijos. O jei kartu nepakankamai naudojamos technologijos ir atgyvenusi įranga, energijos suvartojama dar daugiau. Akivaizdu, būtinybė pakeisti įrangą reikalauja nemažų vartotojų išlaidų, kurias tam tikrais atvejais galėtų kompensuoti socialinė pagalba.

1.8   Siekiant visų šių tikslų reikėtų teikti vartotojams kokybės sertifikavimo ir tikslią bei aiškią ženklinimo informaciją apie konkrečios įrangos efektyvumą, jos poveikį aplinkai, anglies pėdsaką ir pan., kad būtų galima didinti visuomenės informuotumą, valdyti paklausą ir skatinti efektyvų ir tvarų energijos vartojimą. Naudingą IRT taikymo patirtį (pvz., garso ir vaizdo įrangos, elektroninių komunikacijų, elektros sektoriaus, taupiai energiją vartojančių pastatų ar pažangaus apšvietimo srityse) reikėtų taikyti imantis energijos taupymo priemonių kitose svarbiose srityse, kuriose Komisija pradėjo įgyvendinti programas, pvz., automobilių, gamybos pramonės ir transporto sektoriuose.

Komitetas ragina Komisiją aktyviai informuoti vartotojus, įmones, administracines įstaigas ir pan. rengiant visuomenės informavimo kampanijas pasitelkiant įvairias žiniasklaidos ir kitas priemones.

1.9   Komisija taip pat turėtų skatinti nustatyti standartinius ir patikimus rodiklius, leidžiančius apskaičiuoti ir įvertinti energiją, kurią galima sutaupyti pasitelkiant IRT. Taip būtų galima užkirsti kelią didėjančiam apgaulingam arba klaidinančiam nepagrįstam „ekologiškos“, „švarios“ energijos sąvokų vartojimui vien rinkodaros strategijos tikslais, kai negalima įrodyti ir apskaičiuoti, kiek sutaupoma energijos arba sumažinamas išmetamų teršalų kiekis. Taikant šiuos rodiklius būtų galima nustatyti, ar įmonės veikia sąžiningai, ypač rengdamos verslo pranešimus, kuriuose naudojami tokie „ekologinės rinkodaros“ argumentai.

Energijos rinkos privatizavimo ir liberalizavimo sąlygomis svarbu skatinti įmones investuoti į energijos taupymą ir tvarumą padedant joms suvokti, kad tokios investicijos – tai komercinė galimybė bei stabilios ir kvalifikuotos darbo jėgos šaltinis.

1.10   Komitetas mano, kad būtina stiprinti ES politines priemones, skirtas užtikrinti išteklius, kuriuos naudojant būtų galima siekti pasiūlytų energijos taupymo tikslų su įranga susijusiomis privalomomis priemonėmis, kad būtų galima užpildyti nacionalinio planavimo spragas. Priimant šios srities direktyvą, Bendrijos veiksmai šioje srityje suteiktų pridėtinės vertės valstybių narių priemonėms netrukdydami Komisijos teikiamai paramai nacionalinio lygmens geros praktikos kodeksų ir lyginamųjų energijos optimizavimo tyrimų, galinčių suteikti postūmį ES ir paskatinti įmones rengti energijos taupymo ataskaitas, rengimui.

2.   Aiškinamoji dalis

2.1   Aplinkybės

2.1.1   Komisijos komunikatas paskelbtas šiomis aplinkybėmis:

—

per 2007 m. pavasarį vykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą nustatyti prioritetai ir atkreiptas dėmesys į poreikį spręsti su klimato kaita bei galimybe turėti pakankamai saugios ir konkurencingos energijos susijusius klausimus, taip pat užtikrinti XXI a. tvaraus vystymosi modelį. Šiame aukščiausiojo lygio susitikime pasiektas bendras sutarimas, kad reikia vykdyti bendrą klimato ir energetikos politiką, kuri yra tikrasis ES politinės programos pagrindas, nustatant tikslius ir teisiškai įpareigojančius tikslus, kaip ryžtingą žingsnį šioje srityje. Komisija mano, kad nuolatinį Europos energijos augimą, kuris labai svarbus siekiant visiško užimtumo ir socialinės įtraukties, ateityje būtinai reikės atsieti nuo energijos vartojimo. Informacijos ir ryšių technologijoms (IRT) (3) gali padėti gerokai sumažinti ekonomikos energijos vartojimo intensyvumą ir padidinti energijos efektyvumą;

—	2008 m. sausio 23 d. Europos Komisija priėmė priemonių paketą, kuris rodo, kad pirmiau išvardyti tikslai ne tik naudingi technologiniu ir ekonominiu požiūriu, bet ir atveria verslo galimybes tūkstančiams Europos įmonių;

—	tiek Europos strateginiu energetikos technologijų planu, tiek kitomis gausiomis priemonėmis, kurias Europos Komisija pradėjo įgyvendinti įvairiose srityse, siekiama spręsti klimato kaitos keliamus uždavinius.

2.2   Bendros pastabos

2.2.1   Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, aptariamas komunikatas skirtas atviroms įvairių konkrečių sričių, pavyzdžiui, IRT, elektros, taupiai energiją vartojančių pastatų ir pažangiojo apšvietimo sektorių, suinteresuotųjų šalių diskusijoms skatinti. Todėl reikėtų pradėti rinkti ir analizuoti informaciją, taip pat konsultuotis ir bendradarbiauti su kuo daugiau suinteresuotųjų šalių: Europos institucijomis (Europos Parlamentu, Regionų komitetu, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu), valstybėmis narėmis, pramonės atstovais, mokslinių tyrimų įstaigomis ir vartotojais. Jiems gali tekti svarbus vaidmuo bandant naują įrangą ir jos sudedamąsias dalis.

Komisija turėtų aktyviau skatinti vartotojus ir naudotojus dalyvauti siekiant energijos taupymo tikslų pasitelkiant IRT, kad sistemos būtų pažangios ne tik energijos taupymo, bet ir naudojimo požiūriu. Skatinti dalyvauti atliekant mokslinius tyrimus, plėtojant technologijas ir diegiant inovacijas galima įvairiomis priemonėmis, pavyzdžiui, Europos „realybės laboratorijų“ (angl. living labs) tinklu, kuriame pasitelkiant IRT galima tiesiogiai stebėti ir sužinoti vartotojų nuomones, požiūrį ir įpročius.

2.2.2   Tokiu būdu nustatyta sąveika ir gera praktika leistų paskatinti bandomuosius projektus bei mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą. Ypač tose srityse, kuriose IRT labai svarbios, efektyvaus energijos vartojimo mokslinius tyrimus reikėtų vykdyti įgyvendinant nacionalines ir regionines programas, ES konkurencingumo ir naujovių pagrindų programą ir pagal sanglaudos politiką finansuojamas veiklos programas. Taip būtų galima skatinti įmones įvertinti savo poveikį aplinkai ir atsižvelgiant į jį priimti pažangių komunikacijų tinklų ir atsinaujinančių energijos šaltinių derinimu pagrįstas energijos taupymo priemones („négaWatts“).

2.2.3   EESRK jau ne kartą išdėstė savo nuomonę apie IRT svarbą siekiant struktūrinių pokyčių ir kuriant naujoves, pavyzdžiui, nuomonėse dėl nanotechnologijos (4), biotechnologijos (5), mokslinių tyrimų sveikatos priežiūros srityje (6) ir ypač nuomonėje dėl informacijos technologijų. Septintojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologinės plėtros ir demonstracinės veiklos programoje šie klausimai dažniausia nagrinėjami horizontaliuoju lygmeniu. Ekonomikos ir aplinkos atžvilgiu moksliniams tyrimams ir technologijų plėtrai reikėtų naudoti naujausias technologijas ir skirti daugiau Bendrijos lėšų moksliniams tyrimams ir naujovėms skatinti (7).

2.3   Konkrečios pastabos

Komisija aptaria elektros sektorių, kuriame šiuo metu vyksta su rinkos liberalizavimu susiję dideli pokyčiai, nuolat didėja vietinių energetikos tinklų skaičius, atsinaujinantys energijos šaltiniai integruojami į tinklą, plečiama bendra šilumos bei elektros energijos gamyba ir mažos apimties gamyba (mikrotinklai, virtualiosios elektrinės), trumpinama energijos grandinė nuo generavimo iki vartojimo, vartotojų tarpusavio energijos kompensavimas, atsiranda naujų vartotojų poreikių.

2.3.1.1   Elektros tinklų tobulinimas nuo gamybos iki paskirstymo, įskaitant tinklo efektyvumo didinimą siekiant išvengti energijos nuostolio, aptariamas nacionaliniuose efektyvaus energijos vartojimo planuose, apie kuriuos EESRK neseniai išdėstė savo požiūrį nuomonėje, kurią jis norėtų nurodyti (8).

2.3.1.2   Komisija taip pat nagrinėja energijos taupymo galimybes komercinės paskirties ir gyvenamuosiuose pastatuose. Aptariant šį klausimą ypatingas dėmesys skiriamas energijos valdymo, apskaitos ir vizualinėms energijos suvartojimo sistemoms plėtoti. Tai paskatintų vartotojus labiau susimąstyti apie suvartojamą energiją. Reikėtų atminti, kad Europoje pastatams sunaudojama daugiau nei 40 proc. suvartojamos energijos.

2.3.1.3   Komiteto manymu (9), reikės rasti naują kultūrinę motyvaciją ir paskatas didesnėms sąnaudoms kompensuoti ir skatinti labiau domėtis:

—	projektų moksliniais tyrimais,

—	statybos metodų naujovėmis,

—	geresnės kokybės medžiagų naudojimu statybose ir

—	naujais struktūriniais sprendimais.

2.3.1.4   EESRK kartoja (10), kad galutinio vartotojo atžvilgiu būtina atsižvelgti į kliūtis, su kuriomis susiduriama Europoje skatinant ir įgyvendinant energijos efektyvumo pastatuose priemones: technines, ekonomines, finansines, teisines, administracines, biurokratines, institucines, valdymo kliūtis bei kliūtis, susijusias su visuomenės požiūriu, ir galiausiai integruoto požiūrio stoka (nesubalansuotas šildymo ir oro kondicionavimo santykis, neatsižvelgimas į klimato juostų ypatumus).

Pažangūs pastatai padeda užtikrinti ne tik juose gyvenančių asmenų aukštesnę gyvenimo kokybę, patogumo ir saugumo lygį, bet ir leidžia mažinti išlaidas ir taupyti energiją. Pasitelkiant ryšius galima ne tik naudotis komunikacijos paslaugomis (garso ir televizijos transliacijų signalų priėmimas, pritaikymas ir paskirstymas antžeminėmis ir palydovinėmis bangomis, ADSL, kabeliu, elektros tinklais), bet ir kitomis energijos taupymo požiūriu veiksmingomis paslaugomis: dujų ir vandens nuotėkio, pernelyg didelio elektros vartojimo dėl gedimų nustatymas, automatinė drėkinimo ir oro kondicionavimo kontrolė.

Taikant aktyvius ir pasyvius mechanizmus aplinkos sąlygoms gerinti buityje suvartojamos energijos kiekį būtų galima sumažinti iki 50 proc., o kai kurių tyrimų duomenimis, derinant švarius energijos šaltinius ir mechaninę aplinkos kontrolę – iki 70 proc.

Pasiekimai pažangaus apšvietimo srityje –vidaus, lauko ir gatvių – atvėrė galimybę naudotis apšvietimo šaltiniais galinčiais sąveikauti su aplinka ir elektroniniu būdu prisitaikyti prie apšvietimo poreikių. Įvairių technologijų, pavyzdžiui, šviesos diodų (LED) ir naujesnių organinių šviesos diodų (OLED), jau galima įsigyti rinkoje; taikant šias technologijas galima sutaupyti labai daug energijos. Apie penktadalį pasaulio suvartojamos elektros energijos suvartojama apšvietimui.

2.3.2.1   EESRK pritaria, kad reikėtų remti ir skatinti savanoriškus susitarimus palaipsniui pradėti naudoti energiją taupantį pažangųjį apšvietimą visose lauko ir vidaus viešosiose erdvėse.

2.3.2.2   Ekologiškų IRT sektoriaus viešųjų pirkimų skatinimas, kad pramonė išlaikytų anglies dvideginio pusiausvyrą, sudarant savanoriškus bandomųjų projektų įgyvendinimo susitarimus galėtų būti veiksminga priemonė struktūriniams pokyčiams patikrinti ir nurodyti jų įgyvendinimo kryptį.

Komisija turėtų padėti užtikrinti, kad įmonės, kurios investuoja į savo poveikio aplinkai mažinimą, būtų palankiau vertinamos vartotojų ir kad sutaupius energiją sumažėtų išlaidos už ją. Žinoma, aplinkosaugos vadybos srityje įmonės turėtų taip pat siekti atitinkamai perdirbti elektroninės įrangos dalis, likutį ir perteklių. Perdirbimą reikėtų įtraukti į įrangos gamybos etapą, kad didelę dalį medžiagų ir sudedamųjų dalių būtų galima naudoti pakartotinai. Kadangi ši tema labai svarbi, EESRK apie tai rengia nuomonę savo iniciatyva, kurioje pateiks savo požiūrį į elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymą.

2.3.2.3   EESRK jau anksčiau rekomendavo (11) skatinti „žaliuosius“ viešuosius pirkimus: tai geriausia padaryti apibrėžiant technines ekologiškų produktų savybes pradedant nuo darančių mažiausią poveikį aplinkai, produkto arba paslaugos gyvavimo ciklo sąnaudas įtraukiant į jo specifikacijas, internete sukuriant specialią duomenų bazę, atnaujinant EB viešųjų pirkimų direktyvas į jas įtraukiant nuorodas apie standartus, aplinkos valdymo sistemas, ekologinius ženklus ir ekologinį projektavimą, galiausiai paskelbiant nacionalinius veiksmų planus ekologiškiems pirkimams skatinti. Visų pirma ši parama turėtų būti skiriama MVĮ sektoriui dėl jo svarbaus vaidmens gamybos ir darbo vietų kūrimo srityse atsižvelgiant į Komisijos siekį remti tokias įmones.

Pasitelkiant IRT ypač lengva mažinti klimato kaitos poveikį (12), kadangi jų gaminiais ir paslaugomis galima pakeisti prekes ir mažinti kelionių skaičių (pvz., skatinant naudoti vaizdo konferencijų sistemas). Pirminės energijos vartojimą – kartu ir išmetamų CO2 dujų kiekį – taip pat galima labai mažinti taikant naujas darbo formas (pvz., nuotolinio darbo), elektronines sąskaitas faktūras, nuotolinį mokymą arba elektronines formas.

2.3.3.1   Įmonės galėtų ieškoti naujų pajamų šaltinių padėdamos taikyti IRT, kad būtų galima teikti kokybiškas paslaugas, kuriomis naudojantis būtų galima siekti didesnio kitų sektorių veiksmingumo, pavyzdžiui:

—	skatinti mokslinius tyrimus ir nustatyti galimybes mažinti šiltnamio dujas;

—	sudaryti įmonėms ar sektoriams skirtą galimų veiksmų sąrašą šiltnamio dujoms mažinti;

—	skatinti įmones rengti efektyvaus energijos vartojimo projektus;

—	nustatyti galimybes mažinti su paslaugomis susijusių išmetamų teršalų kiekį;

—	atsižvelgti į šiltnamio dujų kiekį kaip į sąnaudų ir (arba) ekonominės naudos rodiklį vertinant naujus projektus.

2.3.3.2   Būtų naudinga IRT sektoriaus įmonėms steigti klimato kaitos centrus. Jiems būtų galima pavesti:

—	skatinti naudoti daugiau atsinaujinančių arba perteklinių energijos šaltinių;

—	užtikrinti, kad įmonių veikla derėtų su jų energetikos politika skatinant efektyviau vartoti energiją atitinkamose srityse;

—	nustatyti įvairiuose atliktuose projektuose jau įgyvendintas geriausias priemones ir skatinti jas ateityje;

—	nustatyti išmetamo CO2 dujų kiekio mažinimo tikslus;

—	siekti, kad jų energijos valdymo sistemą akredituotų išorės organizacija;

—	atlikti energijos vertinimą nustatant sritis, kuriose energijos vartojama daugiausia.

---

(1)  One example of this preliminary information gathering and analysis is the recent Commission study The implications of ICT for Energy Consumption (e-Business Watch, Study report 09/2008, http://www.ebusiness-watch.org/studies/special_topics/2007/documents/Study_09–2008_Energy.pdf).

(2)  2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB, nustatanti ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB (OL L 191, 2005 7 22, p. 29).

(3)  IRT – tai mikroelektronikos ir nanoelektronikos komponentai ir sistemos, tačiau taip pat ateities technologijos, pvz., fotonika, sudarysiančios sąlygas pasiekti gerokai didesnę skaičiavimo galią suvartojant tik dalelę šiandien suvartojamos energijos, ir didelio ryškumo, lengvai kontroliuojamos, efektyviai energiją naudojančios apšvietimo technologijos.

(4)  OL C 157, 2005 6 28, p. 22.

(5)  OL C 234, 2003 9 30, p. 13, OL C 61, 2003 3 14, p. 22 ir OL C 94, 2002 4 18, p. 23.

(6)  OL C 74, 2005 3 23, p. 44.

(7)  OL C 65, 2006 3 17, p. 9, pranešėjas G. Wolf, bendrapranešėjis A. Pezzini: Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Europos bendrijos septintosios mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo veiklos pagrindų programos (2007–2013 m.)

(8)  Nuomonė dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui Pirmas nacionalinių efektyvaus energijos vartojimo veiksmų planų, nustatytų Direktyvoje 2006/32/EB dėl energijos galutinio vartojimo efektyvumo ir energetinių paslaugų, įvertinimas. Energijos vartojimo efektyvumo didinimas bendromis pastangomis, CESE 1513/2008, pranešėjas E. M. Iozia.

(9)  Žr. 2008 m. vasario 14 d. plenarinėje sesijoje priimtą Nuomonė dėl energijos naudojimo efektyvumo pastatuose: galutinių vartotojų vaidmuo (tiriamoji nuomonė) CESE pranešėjas A. Pezzini.

(10)  OL C 162, 2008 6 25, p. 62, 1.11 dalis.

(11)  OL C 224, 2008 8 30, p. 1 Ekologiška gamyba, pranešėja Anna Maria Darmanin.

(12)  Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos duomenimis, šis sektorius galėtų padėti išmetamų CO2 dujų kiekį pagalbiniuose sektoriuose sumažinti daugiau nei 48,4 mln. tonų, jei būtų taikomi tinkami telekomunikacijomis pagrįsti sprendimai (pvz., sveikatos, miestų mobilumo, viešųjų institucijų srityse).

---