a)

glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, suderinti švietimo ir mokymo strategijas ir planus su žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi tikslais, įskaitant susijusias su mokymo programomis ir vertinimu ir pirminiu pedagogų rengimu bei tęstiniu profesiniu tobulėjimu; pasitelkiant mechanizmus dėl tolesnių veiksmų ir stebėsenos remti nacionalinių ir kitų strategijų ir politikos (be kita ko, taikomų susijusioms koncepcijoms, tokioms kaip švietimas siekiant darnaus vystymosi) įgyvendinimą;

b)

investuoti, kai tikslinga, į ekologišką ir tvarią įrangą, išteklius ir infrastruktūrą (pastatus, aplinką ir technologijas), skirtą mokymuisi, bendravimui ir rekreacinei veiklai, kad būtų užtikrinta sveika, saugi, įtrauki, kūrybinga ir atspari mokymosi aplinka, ir teikti mokymą šiais klausimais;

c)

didinti informuotumą apie mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi naudą ir galimybes ir remti formaliojo ir neformaliojo švietimo ir mokymo įstaigas, įskaitant ikimokyklinį ugdymą ir priežiūrą, kad klimato kaitos, aplinkos apsaugos, biologinės įvairovės ir tvarumo klausimai būtų aktualūs besimokančiųjų kasdieniam gyvenimui ir būtų puoselėjama tvarumo kultūra;

d)

plėtoti visų amžiaus grupių besimokančiųjų žinias, įgūdžius ir formuoti nuostatas, kad jie galėtų gyventi tvariau, skatinti tvarius vartojimo ir gamybos modelius, rinktis sveikesnę ir labiau aplinką tausojančią gyvenseną ir individualiai bei bendrai prisidėti prie mūsų visuomenės pokyčių;

e)

remti ir stiprinti mokymą ir mokymąsi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi, suteikiant infrastruktūrą, skaitmenines priemones bei išteklius ir remiant pedagogų skaitmeninius gebėjimus;

f)

prasmingu ir koordinuotu būdu įtraukti visus besimokančiuosius siūlant ir kartu rengiant metodus, susijusius su tuo, ką, kaip ir kur jie mokysis apie žaliąją pertvarką ir darnų vystymąsi ir siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi. Skatinti proporcingą įvairioms visuomenės grupėms priklausančių abiejų lyčių besimokančiųjų, įskaitant tuos, kurie turi mažiau galimybių, dalyvavimą. Įgalinti visus besimokančiuosius dalyvauti ir įsitraukti priimant sprendimus savo institucijos lygmeniu, taip pat vietos ir platesnių bendruomenių lygmeniu;

g)

glaudžiai bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, parengti ir remti mokymo programas ir sistemas, kad besimokantieji turėtų pakankamai erdvės ir laiko nuo ankstyvo amžiaus įgyti tvarumo kompetencijų (17). Jei į mokymo programas būtų įtraukta kartų tarpusavio mokymosi ir vietos pavyzdžių, problemų ir jų sprendimo būdų, tos programos taptų aktualesnės besimokantiesiems, nes būtų parodyta, kad klimato kaitos, biologinės įvairovės, aplinkos apsaugos ir tvarumo klausimai yra vietos lygmens ir gali būti sprendžiami;

h)

remti bendradarbiavimą ir tinklų kūrimą tvarumo, aplinkos apsaugos ir biologinės įvairovės klausimais, įtraukiant, pavyzdžiui, vietos valdžios institucijas, darbo su jaunimu ir jaunimo organizacijas, švietimo ir mokymo aplinkos klausimais centrus, pasaulinio mokymosi centrus, miškus, parkus, ūkius, muziejus, bibliotekas, nevyriausybines organizacijas, mokslinių tyrimų organizacijas, vartotojų organizacijas ir įmones, taip stiprinant formaliojo, neformaliojo mokymosi ir savaiminio mokymosi ryšius;

i)

remti geros praktikos plėtrą ir pedagoginių tyrimų apie mokymą ir mokymąsi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi visų rūšių ir lygmenų švietimo ir mokymo atveju masto didinimą;

a)

visiems besimokantiesiems nuo ikimokyklinio amžiaus suteikti galimybių suprasti gamtą ir biologinę įvairovę, tuo domėtis ir tai vertinti, skatinti smalsumą bei susidomėjimą ir mokytis veikti siekiant tvarumo tiek asmeniškai, tiek kartu su kitais;

b)

stiprinti, be kita ko, teikiant finansinę paramą pagal nacionalines finansinės paramos sistemas, aukštos kokybės mokymąsi visą gyvenimą siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi, įskaitant stažuotes, pameistrystę, savanorišką veiklą, užklasinę veiklą, darbo su jaunimu veiklą ir kitų formų formalųjį, neformalųjį mokymąsi bei savaiminį mokymąsi ir jų tarpusavio ryšius. Skatinti ir pripažinti su tuo susijusius pilietinio angažuotumo veiksmus ir programas;

c)

sudaryti palankesnes sąlygas bendradarbiavimu grindžiamiems, patirtiniams, į praktiką orientuotiems ir vietos kontekstams bei tradicijoms aktualiems mokymosi metodams ir būdams, taip pat remti tarpdalykinę ir įvairias mokymo programas apimančią veiklą. Tai taip pat reiškia, kad besimokantiesiems turėtų būti suteiktos praktinės galimybės stebėti gamtą ir ja rūpintis ir mažinti vartojimą, taisyti gaminius, juos pakartotinai naudoti ir perdirbti, taip padedant jiems suprasti tvarios gyvensenos ir žiedinės ekonomikos svarbą;

d)

teikti faktais pagrįstą ir prieinamą informaciją apie klimato, aplinkos ir biologinės įvairovės krizę ir jos veiksnius, kaip susitarta pagal Orhuso konvenciją (18);

e)

ugdyti problemų sprendimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, puoselėti kritinį mąstymą, gebėjimo naudotis žiniasklaidos priemonėmis įgūdžius ir sisteminį mąstymą, remti pozityvius veiksmus, įskaitant savanorišką veiklą, kad besimokantieji atlaikytų akistatą su baime ir galių netekimu, kuriuos jie galėtų patirti pasaulinio masto krizių akivaizdoje, ir ši baimė bei galių netekimas būtų mažinami;

a)

pripažinti, kad visi pedagogai, nepaisant jų dėstomo dalyko ar švietimo sektoriaus, yra pedagogai tvarumo klausimais, turintys padėti besimokantiesiems pasirengti žaliajai pertvarkai. Sudaryti jiems sąlygas didinti besimokančiųjų informuotumą apie darnaus vystymosi tikslus. Įtraukti, konsultuoti ir remti pedagogus kuriant mokymo bei kitas programas ir kitas švietimo reformas, susijusias su žaliąja pertvarka ir darniu vystymusi, ir rengiant tinkamo profesinio tobulėjimo veiklą;

b)

remti žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi klausimų įtraukimą į pirminio mokytojų ir profesijos mokytojų rengimo programas, tęstinio profesinio tobulėjimo programas ir mokytojų profesinius standartus bei sistemas, siekiant paremti pedagogų kompetencijos tvarumo klausimais ugdymą;

c)

remti mentorystės schemas ir profesinio tobulėjimo programas institucijų lygmeniu. Remti pedagogus, kad jie savo praktikoje naudotų skaitmenines priemones ir technologijas, kad pagerintų mokymą ir mokymąsi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi;

d)

toliau plėtoti ir nagrinėti galimybes ir iniciatyvas, skirtas pedagogams dalyvauti su tvarumu susijusiose profesinio tobulėjimo programose, pavyzdžiui, į minėtas programas atsižvelgiant karjeros darymo bei karjeros raidos kontekste ir pedagogams skiriant tam tikras pareigas, pavyzdžiui, tvarumo koordinatoriaus;

e)

remti pedagogus, be kita ko, suteikiant pakankamai laiko ir erdvės, kad jie taikytų pedagogikos metodus, gerinančius tarpdalykinį mokymą ir mokymąsi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi ir plėtojančius socioemocinius mokymosi aspektus, kad visi besimokantieji galėtų įgyvendinti pokyčius ir išmokti mąstyti ir veikti tiek atskirai, tiek bendrai, tiek vietiniu, tiek pasauliniu mastu, kuriant tvaresnį pasaulį;

f)

kai tikslinga, skatinti pokyčius lemiantį tarpdalykinį mokymą bei mokymąsi ir sudaryti tam sąlygas taikant ir tradicinius, ir naujoviškus mokymosi metodus, įskaitant praktinį mokymąsi, MTIMM metodą (19), hakatonus, mokymąsi teikiant paslaugas ir žaidimizaciją;

g)

parengti ir pateikti išteklius, kurie padėtų pedagogams, be kita ko, vertinimo srityje. Remti pedagogus, kad jie naudotų tradicines ir naujas priemones bei medžiagą mokymui ir ugdymui siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi įvairiomis sąlygomis – vidaus, lauko, skaitmeninėje ir neskaitmeninėje aplinkoje. Suteikti galimybes naudotis kompetencijos centrų, įskaitant švietimo ir mokymo aplinkosaugos klausimais centrus, paslaugomis;

h)

skatinti mokslinių tyrimų ir inovacijų bendruomenę bendradarbiauti su formaliojo bei neformaliojo švietimo bei mokymo ir savaiminio mokymosi paslaugų teikėjais, kad būtų remiami pedagogai žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi srityje. Remti dalyvavimą su kritine klimato padėtimi, aplinkosaugos krize ir tvarumu susijusiuose projektuose ir moksliniuose tyrimuose;

a)

skatinti ir palengvinti veiksmingą visos institucijos bendruomenės dalyvavimu grindžiamą požiūrį į tvarumą, kuris apima mokymą ir mokymąsi, viziją, planavimą ir valdymą, aktyvų besimokančiųjų ir darbuotojų dalyvavimą, šeimų dalyvavimą, pastatų ir išteklių valdymą, partnerystę su vietos ir platesne bendruomene, mokslinius tyrimus ir inovacijas. Remti švietimo srities vadovus, jiems valdant organizacinius pokyčius – suteikti konkrečias profesinio tobulėjimo galimybes ir gaires, kad jie galėtų atlikti savo pareigas;

b)

remti švietimo ir mokymo įstaigas, joms rengiant, stebint ir įvertinant savo tvarumo strategijas ir (arba) įtvirtinant tvarumo aspektą esamuose procesuose ir priemonėse (pavyzdžiui, mokyklų vystymo planuose, aukštojo mokslo institucijų tiksluose ir strategijose). Pripažinti, kad tai yra ilgalaikis procesas, reikalaujantis nedidelio masto išmatuojamų veiksmų, kurie turėtų būti nuolat stebimi ir įvertinami (įskaitant pačių institucijų įsivertinimą);

c)

atsižvelgiant į ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros centrų, mokyklų, aukštojo mokslo institucijų, profesinio rengimo ir mokymo paslaugų teikėjų, suaugusiųjų mokymosi įstaigų ir kitų švietimo paslaugų teikėjų institucinę autonomiją, skatinti juos dalyvauti ekologinio ženklo iniciatyvose, kurios gali būti naudingos aplinkosaugos, socialiniu, švietimo ir ekonomikos požiūriu, ir juos remti. Sukurti paramos struktūras tokioms programoms įgyvendinti, pavyzdžiui, agentūras ar įstaigas, kurios remtų visos institucijos bendruomenės dalyvavimu grindžiamą požiūrį, mentorystės ir tinklų kūrimo veiklą, šablonus bei gaires ir finansinės paramos teikimą;

d)

dalį švietimo ir mokymo organizacijų vidaus ir /arba išorės peržiūros ir kokybės užtikrinimo mechanizmų sutelkti į tvarumą. Tinkamomis priemonėmis, įskaitant, pavyzdžiui, finansavimo mechanizmus, pripažinti veiksmingą aukštojo mokslo institucijų įsitraukimą;

e)

toliau integruoti žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi aspektus į profesinio rengimo ir mokymo bei aukštojo mokslo programas, mokymo programas ir modulius (atsižvelgiant į institucinę autonomiją ir akademinę laisvę) įvairiose disciplinose, įskaitant verslo studijas, socialinius mokslus, pedagogikos mokslus, humanitarinius mokslus, menus, architektūrą ir inžineriją, žemės naudojimo planavimą ir žemėtvarką. Pasinaudoti ištekliais ir medžiaga, kuriuos parengė aplinkosaugos ir švietimo nevyriausybinės organizacijos ir kitos susijusios įstaigos;

f)

remti aukštojo mokslo, profesinio rengimo ir mokymo ir suaugusiųjų mokymosi įstaigas, kad jos rengtų trumpus ir specializuotus mokymosi kursus žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi klausimais, už kuriuos, be kita ko, gali būti suteikiami mikrokredencialai, siekiant pagilinti, išplėsti ir atnaujinti profesines kompetencijas;

g)

skatinti partnerystę su visomis disciplinomis ir veikėjais, įskaitant, verslo ir meno subjektus, ūkius, kultūros paveldo, sporto ir jaunimo organizacijas, mokslinių tyrimų institutus, pilietinės visuomenės organizacijas, švietimo išteklių (įskaitant technologijas, leidybą ir kitą mokymo programoms reikalingą įrangą) sektorių ir švietimo mokslinių tyrimų įstaigas. Remti užklasinės veiklos, vasaros ir kitų programų rengimą ir teikti paramą stažuotėms, pavyzdžiui, laboratorijose, įmonėse, mokslinių tyrimų institucijose ir nevyriausybinėse organizacijose;

h)

remti programas, kuriomis skatinamos inovacijos ir verslumas tvarumo srityje. Stiprinti aukštojo mokslo institucijas ir profesinio rengimo ir mokymo įstaigas, kad būtų įsteigti arba sustiprinti tvarumo centrai, kurie skatintų inovacijas ir verslumą siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi, žiedinės ekonomikos ir biologinės įvairovės;

a)

įgyvendinti Europos bendradarbiavimo švietimo ir mokymo srityje strateginę programą siekiant sukurti Europos švietimo erdvę ir imtis veiksmų vėlesniu laikotarpiu (2021–2030 m.) (20), kurios vienas iš svarbiausių prioritetų – švietimas ir mokymas siekiant žaliosios pertvarkos;

b)

skleisti informaciją ir skatinti išnaudoti galimybes propaguoti ir remti formalųjį ir neformalųjį švietimą ir mokymą siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi ir tam sudaryti sąlygas pagal ES finansavimo programas, tokias kaip „Erasmus+“, Europos solidarumo korpusas, LIFE, „Europos socialinis fondas +“, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas, „Europos horizontas“, įskaitant programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“, Švietimo ir sąmoningumo ugdymo vystymosi klausimais programa ir Techninės paramos priemonė;

c)

dalytis „Erasmus+“ darbuotojų mainų, projektų ir tinklų geros praktikos pavyzdžiais, be kita ko, pagal Europos universitetų tinklų iniciatyvą, per internetinę „eTwinning“ bendruomenę, „Erasmus+“ mokytojų akademijas, profesinės kompetencijos centrus, pagal programą „Marie Skłodowskos-Curie veiksmai“ ir per Europos inovacijos ir technologijos institutą;

d)

nustatyti ir dokumentuoti geros praktikos pavyzdžius ir jais dalytis, be kita ko, esamose internetinėse platformose (21) ir remti nacionalinių ir kitų organizacijų, veikiančių švietimo ir žaliosios pertvarkos bei darnaus vystymosi srityse formaliojo ir neformaliojo švietimo ir mokymo kontekste, tinklaveiką;

e)

įtraukti jaunimą į rekomendacijos įgyvendinimą, ypač vykdant iniciatyvą „2022-ieji – Europos jaunimo metai“ ir ES jaunimo dialogą, siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai atsižvelgta į jaunimo ir jaunimo organizacijų nuomonę, požiūrį ir poreikius;

f)

užtikrinti koalicijos „Švietimas klimato labui“ ir Naujojo europinio bauhauzo iniciatyvos sąveiką;

a)

teikti išteklius ir pagalbinę medžiagą savarankiško naudojimosi tikslu Europos mokyklinio ugdymo platformoje, platformoje EPALE ir Europos jaunimo portale;

b)

taikant ES apdovanojimų schemas, be kita ko, skiriant Europos novatoriško mokymo apdovanojimą, „eTwinning“ apdovanojimą ir Europos profesinių gebėjimų apdovanojimus, pripažinti išskirtines pastangas mokymo ir mokymosi siekiant žaliosios pertvarkos ir darnaus vystymosi srityje;