Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32018R0969

    2018 m. liepos 9 d. Komisijos reglamentas (ES) 2018/969, kuriuo dėl reikalavimų, susijusių su nurodytų pavojingų medžiagų pašalinimu iš smulkiųjų atrajotojų, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedas (Tekstas svarbus EEE.)

    C/2018/3304

    OL L 174, 2018 7 10, p. 12–14 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2018/969/oj

    10.7.2018   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 174/12


    KOMISIJOS REGLAMENTAS (ES) 2018/969

    2018 m. liepos 9 d.

    kuriuo dėl reikalavimų, susijusių su nurodytų pavojingų medžiagų pašalinimu iš smulkiųjų atrajotojų, iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedas

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS KOMISIJA,

    atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo,

    Atsižvelgdama į 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 999/2001, nustatantį tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles (1), ypač į jo 23 straipsnio pirmą pastraipą,

    kadangi:

    (1)

    Reglamente (EB) Nr. 999/2001 nustatytos gyvūnų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (USE) prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklės. Jis taikomas gyvų gyvūnų auginimui ir gyvūninių produktų gamybai, jų pateikimui rinkai, o tam tikrais konkrečiais atvejais – jų eksportui;

    (2)

    Reglamente (EB) Nr. 999/2001 apibrėžta, kad nurodyta pavojinga medžiaga (NPM) yra jo V priede išvardyti audiniai, ir nustatyta, kad nurodyta pavojinga medžiaga pašalinama ir tvarkoma remiantis jo V priedu ir Reglamentu (EB) Nr. 1069/2009 (2). NPM pašalinimas yra priemonė, skirta spręsti galvijams, avims ir ožkoms kylančios GSE rizikos klausimą. Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo 1 punkto b dalyje pateiktas avių ir ožkų NPM sąrašas;

    (3)

    Pasaulinės gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) rekomendacijos dėl GSE, pateiktos OIE Sausumos gyvūnų sveikatos kodekso (3) 11.4 skyriuje, taikomos tik galvijuose esančiam GSE sukėlėjui. Todėl iki šiol OIE nėra sudariusi avių ir ožkų audinių, kuriais neturėtų būti prekiaujama dėl jų keliamos GSE rizikos, sąrašo;

    (4)

    2010–2015 m. Komisijos strategijos dokumente dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų (4) numatyta galimybė peržiūrėti NPM sąrašą remiantis moksliniais įrodymais ir atsižvelgiant į GSE epidemiologinę padėtį. GSE epidemiologinė padėtis Sąjungoje smarkiai pagerėjo. 2016 m. Sąjungoje pranešta apie penkis GSE atvejus, o 2001 m. užfiksuoti 2 166 atvejai. Tokį GSE padėties pagerėjimą Sąjungoje atspindi tai, kad pagal Komisijos sprendimą 2007/453/EB (5) pripažintą nedidelės GSE rizikos statusą, remiantis OIE pripažintu GSE rizikos statusu, šiuo metu turi 24 valstybės narės ir vienos valstybės narės du regionai;

    (5)

    dėl smulkiųjų atrajotojų NPM, Komisijos 2010–2015 m. strategijos dokumente dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų nurodyta, kad tuo metu buvo atliekamas smulkiųjų atrajotojų NPM sąrašo aktualumo rizikos vertinimas. 2010 m. gruodžio 2 d. Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė šį rizikos vertinimą mokslinėje nuomonėje dėl smulkiųjų atrajotojų audinių infekciškumo, susijusio su GSE/USE (toliau – 2010 m. EFSA nuomonė) (6). Toje nuomonėje EFSA įvertino, kad GSE užsikrėtusių smulkiųjų atrajotojų, kurie kasmet galėtų patekti į Sąjungos maisto grandinę, skaičius yra labai mažas ir patvirtino, kad šie įverčiai leidžia atmesti bet kokią plataus masto GSE epidemiją Sąjungos smulkiųjų atrajotojų populiacijoje. Ši EFSA išvada galioja visai Sąjungai, nepriklausomai nuo valstybių narių statuso, susijusio su GSE;

    (6)

    kaip nurodyta bendroje mokslinėje nuomonėje dėl galimo epidemiologinio ir molekulinio ryšio tarp gyvūnuose ir žmonėse pasireiškiančių užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų, kurią 2010 m. gruodžio 9 d. patvirtino EFSA ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (7), pasaulyje buvo pranešta tik apie du natūraliomis sąlygomis pasitaikiusius GSE atvejus ir nebuvo pranešta apie nė vieną natūraliai ožkų populiacijoje pasitaikiusį GSE atvejį. Du natūraliai ožkų populiacijoje pasitaikę GSE atvejai susiję su dviem gyvūnais, kurie buvo atsivesti prieš įvedant draudimą šerti ūkinius gyvūnus perdirbtais gyvūniniais baltymais, ir tuo metu, kai GSE epidemija galvijų populiacijoje buvo pasiekusi piką;

    (7)

    2015 m. rugpjūčio 5 d. EFSA paskelbė mokslinę nuomonę dėl prašymo peržiūrėti mokslinį leidinį dėl skrepio ligą sukeliančių prionų zoonotinio potencialo (toliau – 2015 m. EFSA nuomonė) (8). Toje nuomonėje EFSA padarė išvadą, kad nesama įrodymų apie priežastinį ryšį tarp skrepio ligos ir žmonių USE, ir patvirtino, kad vienintelis USE sukėlėjas, kuris, remiantis įrodymais, sukelia zoonozes, tai – klasikinis GSE sukėlėjas. Be to, EFSA pabrėžė, kad nesama epidemiologinių įrodymų, leidžiančių manyti, kad skrepio liga yra zoonozė, nes šalyse, kuriose sergamumas skrepio liga yra mažas, ir šalyse, kuriose sergamumas skrepio liga yra didelis, žmonių sergamumas sporadine Kroicfeldo-Jakobo liga yra panašus;

    (8)

    todėl tikslinga iš dalies pakeisti esamus reikalavimus dėl pavojingų medžiagų pašalinimo iš smulkiųjų atrajotojų, kad tik tie užsikrėtusių smulkiųjų atrajotojų audiniai, kurie pasižymi aukščiausio laipsnio su GSE susijusiu infekciškumu, būtų vadinami NPM. Remiantis 2010 m. EFSA nuomone, eksperimentiniai duomenys rodo, kad GSE užsikrėtusių avių galvos smegenys ir stuburo smegenys pasižymi aukščiausio laipsnio infekciškumu;

    (9)

    atsižvelgiant į praktinius sunkumus, kylančius užtikrinant, kad kaukolės kaulai nebūtų užteršti galvos smegenų audiniais, avių ir ožkų, kurios vyresnės nei 12 mėnesių arba kurios turi pro dantenas prasikalusį nuolatinį kandį, kaukolė Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priede turėtų toliau būti priskirta nurodytoms pavojingoms medžiagoms;

    (10)

    todėl avių ir ožkų, kurios vyresnės nei 12 mėnesių arba kurios turi pro dantenas prasikalusį nuolatinį kandį, tik kaukolė, įskaitant galvos smegenis ir akis, ir stuburo smegenys turėtų toliau būti laikomos nurodytomis pavojingomis medžiagomis;

    (11)

    dėl avių ir ožkų auginimo specifikos retai įmanoma nustatyti tikslią šių gyvūnų atsivedimo datą, todėl tokie duomenys nėra įtraukiami į ūkio registrą, kaip reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 21/2004 (9). Todėl šiuo metu reikalaujama pašalinti avių ir ožkų galvos smegenis, kaukolę ir akis, jeigu gyvūnas yra vyresnis nei 12 mėnesių arba turi pro dantenas prasikalusį nuolatinį kandį;

    (12)

    pagal prasikalusius dantis galima tik apytikriai nustatyti avių ir ožkų amžių, kadangi avių ir ožkų pirmo nuolatinio kandžio prasikalimo laikas gali skirtis keliais mėnesiais. Kitais metodais, pagal kuriuos nustatoma, ar skerdimui skirtos avys ir ožkos yra vyresnės nei 12 mėnesių, gali būti pasiekiamas toks pat gyvūnų amžiaus nustatymo užtikrintumo laipsnis. Kadangi tokie metodai gali priklausyti nuo nacionalinio lygmens avių ir ožkų skerdimo praktikos ypatumų, tokių metodų patikimumą turėtų įvertinti valstybės narės, kurioje gyvūnai skerdžiami, kompetentinga institucija. Todėl Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo 1 punkto b dalis turėtų būti iš dalies pakeista numatant galimybę įvertinti, ar gyvūnas yra vyresnis nei 12 mėnesių, taikant valstybės narės, kurioje gyvūnai skerdžiami, kompetentingos institucijos patvirtintą metodą;

    (13)

    Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

    (14)

    šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Augalų, gyvūnų, maisto ir pašarų nuolatinio komiteto nuomonę,

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    1 straipsnis

    Reglamento (EB) Nr. 999/2001 V priedo 1 punkto b dalis pakeičiama taip:

    „b)

    dėl avių ir ožkų: vyresnių nei 12 mėnesių ar turinčių per dantenas prasikalusį nuolatinį kandį, arba vyresnių nei 12 mėnesių gyvūnų, kai jų amžius nustatytas taikant valstybės narės, kurioje jie skerdžiami, kompetentingos institucijos patvirtintą metodą, kaukolė, įskaitant galvos smegenis ir akis, ir stuburo smegenys.“

    2 straipsnis

    Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Briuselyje 2018 m. liepos 9 d.

    Komisijos vardu

    Pirmininkas

    Jean-Claude JUNCKER


    (1)  OL L 147, 2001 5 31, p. 1.

    (2)  2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL L 300, 2009 11 14, p. 1).

    (3)  http://www.oie.int/index.php?id=169&L=0&htmfile=chapitre_bse.htm.

    (4)  Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Antrasis kovos su USE veiksmų planas. 2010–2015 m. strategijos dokumentas dėl užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų“; KOM(2010) 384 galutinis.

    (5)  2007 m. birželio 29 d. Komisijos sprendimas 2007/453/EB, nustatantis valstybių narių ar trečiųjų šalių ar jų regionų būklę, atsižvelgiant į GSE, pagal jų GSE riziką (OL L 172, 2007 6 30, p. 84).

    (6)  EFSA Journal 2010; 8(12):1875 [92 p.].

    (7)  EFSA Journal 2011; 9(1):1945 [111 p.].

    (8)  EFSA Journal 2015; 13(8):4197 [58 p.].

    (9)  2003 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 21/2004, nustatantis avių ir ožkų identifikavimo bei registravimo sistemą ir iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 bei Direktyvas 92/102/EEB ir 64/432/EEB (OL L 5, 2004 1 9, p. 8).


    Top