27.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 175/47

(1)

Portugalijos prašymu 2011 m. gegužės 17 d. Taryba suteikė Portugalijai finansinę pagalbą (Tarybos įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES (2)), remdama griežtą ekonomikos ir finansų reformų programą (toliau – Programa), kuria siekiama atkurti pasitikėjimą, sudaryti sąlygas tvariam ekonomikos augimui atkurti ir Portugalijos, euro zonos ir Sąjungos finansiniam stabilumui apsaugoti;

(2)

pagal Įgyvendinimo sprendimo 2011/344/ES 3 straipsnio 10 dalį Komisija kartu su Tarptautiniu valiutos fondu (toliau – TVF) ir Europos Centriniu Banku (toliau – ECB) vasario 25 d. – kovo 14 d. atliko septintą Portugalijos valdžios institucijų pažangos įgyvendinant sutartas priemones pagal Programą peržiūrą. Vėliau, 2013 m. balandžio 14–17 d. ir 2013 m. gegužės 8–11 d., tam tikros fiskalinės priemonės buvo įvertintos pakartotinai;

(3)

Sąjungos paskolų ilgiausio vidutinio termino pratęsimas būtų naudingas, nes taip būtų paremtos Portugalijos pastangos atgauti visas galimybes patekti į rinką ir sėkmingai baigti Programos vykdymą. Kad Sąjungos paskolos ilgiausio vidutinio termino pratęsimas būtų visapusiškai naudingas, Komisijai turėtų būti leista pratęsti paskolos dalių ir dalinių išmokų terminą;

(4)

2012 m. realusis bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) sumažėjo 3,2 % po netikėtai didelio ekonominės veiklos ir užimtumo sumažėjimo paskutinį metų ketvirtį. Dėl šių pokyčių ekonomines perspektyvas teko sumažinti: dabar prognozuojama, kad realusis BVP 2013 m. sumažės 2,3 % dėl didesnio neigiamo perkėlimo iš 2012 m. poveikio, didesnio vidaus vartojimo sumažėjimo esant didesniam, nei anksčiau numatyta, nedarbui ir silpnesnių išorės paklausos perspektyvų. Taip pat planuojama, kad ekonomikos atsigavimas bus vangesnis, nei tikėtasi anksčiau: prognozuojama, kad realusis BVP antrąjį metų pusmetį pasieks žemiausią lygį ir 2014 m. vidutiniškai per metus augs 0,6 %. Numatomas realusis BVP augimas 2015 m. bus 1,5 %. Numatoma, kad 2014 m. nedarbas šoktels iki 18½ % darbo jėgos;

(5)

2012 m. valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 6,4 % BVP, t. y. buvo didesnis nei Programos tikslas – 5 % BVP. Nominalų deficitą paveikė kelios didelės vienkartinės operacijos, kurių poveikis biudžetui per ankstesnę peržiūrą nebuvo žinomas. Operacijas, be kita ko, sudaro: kapitalo injekcija į valstybinį banką CGD (0,5 % BVP), „Parpública“ akcininko paskolų konvertavimo į SAGESTAMO nuosavybę vykdymas per Vyriausybę (tai dvi valdžios sektoriui nepriklausančios įmonės, operacijos vertė – 0,5 % BVP) ir su BPN turto perdavimu susijęs nuvertėjimas (0,1 % BVP). Be to, po Eurostato patarimo, pajamos iš didžiausių Portugalijos oro uostų eksploatavimo koncesijos pardavimo buvo traktuojamos kaip nuosavo kapitalo sumažinimas, taigi, priešingai, nei Vyriausybė buvo numačiusi biudžete (0,7 % BVP), jis neturėjo poveikio valdžios sektoriaus balansui. Į nominalų balansą neįtraukus šių vienkartinių veiksnių, valdžios sektoriaus deficitas būtų buvęs 4,7 % BVP, t. y. mažesnis už tikslą. Neleisti deficitui viršyti šio dydžio buvo didžiulis uždavinys, nes dėl makroekonominių priemonių nesurinkta pakankamai pajamų ir jas reikėjo kompensuoti taupant daugiau, negu numatyta biudžete, visų pirma, kiek tai susiję su viešojo sektoriaus darbo užmokesčiu, tarpiniu vartojimu ir asignavimais naujiems investiciniams projektams;

(6)

apskritai 2012 m. fiskalinės pastangos, vertinamos struktūrinio balanso pagerėjimu, pasiekė 2,4 % BVP ir atitinka 2012 m. spalio 9 d. Tarybos rekomendaciją siekiant ištaisyti perviršinio valdžios sektoriaus deficito padėtį Portugalijoje. Pirminio struktūrinio balanso pagerėjimas buvo netgi didesnis – 2,7 % BVP;

(7)

atsižvelgiant į 2012 m. pokyčius, naujajame 2013 m. pradiniame biudžete numatyta, kad trūkstamos pajamos ir padidėję socialiniai pervedimai natūra perkeliami į kitą laikotarpį, o didelė dalis 2012 m. paskutinį ketvirtį sutaupytų lėšų nelaikomos nuolatinėmis, todėl į 2013 m. perkeliama neigiama maždaug 0,4 % BVP suma. Be to, makroekonominė perspektyva 2013 m. labai pablogėjo, taigi pradinis biudžetas sumažėjo dar 0,5 % BVP. Atsižvelgiant į šiuos pokyčius, biudžeto tikslų, kaip numatyta penktoje Programos peržiūroje (4,5 % BVP 2013 m. ir 2,5 % BVP 2014 m.), jau nebūtų įmanoma įgyvendinti. Kadangi vertinama, kad nuokrypis iš esmės nuo Vyriausybės nepriklauso, biudžeto koregavimą reikėtų peržiūrėti;

(8)

todėl deficito tikslai koreguojami taip: 5,5 % BVP 2013 m., 4,0 % BVP 2014 m. ir 2,5 % BVP 2015 m. Šis fiskalinis planas iš naujo derinamas, kad 2011–2015 m. laikotarpiu pirminis struktūrinis koregavimas išliktų apytiksliai 9 %, bet kartu būtų leidžiama imtis automatinių stabilizavimo priemonių ir atsižvelgiama į finansavimo ir skolos apribojimus bei socialines koregavimo išlaidas. Netgi peržiūrėjus tikslus, reikės didelių konsolidavimo priemonių: 3,5 % BVP 2013 m. ir 2 % BVP 2014 m. Programos laikotarpiu numatytas koregavimas grindžiamas įvairiomis struktūrinėmis išlaidų ir pajamų priemonėmis. Tikimasi, kad koregavimo plano bus laikomasi ir pasibaigus Programos laikotarpiui, kad ne vėliau kaip 2015 m. deficitas neabejotinai neviršytų 3 % ribos;

(9)

į 2013 m. biudžeto įstatymą įtrauktų struktūrinio pobūdžio diskrecinių priemonių vertė – šiek tiek daugiau negu 3 % BVP, atsižvelgus į tai, kad viešojo sektoriaus darbuotojams vėl pradėta mokėti viena iš dviejų išmokų ir dviejų išmokų pensininkams 1,1 dalis, kurios buvo sumažintos 2012 m. Tačiau 2013 m. balandžio 5 d. Konstitucinis Teismas priėmė sprendimą panaikinti kai kurias 2013 m. biudžeto nuostatas, įskaitant likusią nuostatą nemokėti vienos išmokos viešojo sektoriaus darbuotojams, mokėti 0,9 dalį išmokos pensininkams ir nauju mokesčiu apmokestinti bedarbio ir nedarbingumo dėl ligos išmokas, taigi sukuriamas 0,8 % BVP fiskalinis atotrūkis. Siekiant šį atotrūkį pašalinti ir paremti būtiną fiskalinį koregavimą 2014 ir 2015 m., Vyriausybė balandžio ir gegužės mėn. priėmė nuolatinių išlaidų mažinimo priemonių paketą, kurio bendras poveikis 2013–2014 m. bus 4,7 mlrd. EUR arba 2,8 % BVP ir kurio 0,8 % BVP vertės priemones numatoma įgyvendinti 2013 m. 2014 m. bus atkurtas balansas tarp pajamomis ir išlaidomis pagrįstos konsolidacijos;

(10)

be to, vėl visiškai atnaujinus abiejų išmokų viešojo sektoriaus darbuotojams ir pensininkams mokėjimą, padidėjusios pajamos sudaro daugiau nei du trečdalius bendrų fiskalinio konsolidavimo pastangų 2013 m., o išlaidų mažinimas sudaro mažiau negu vieną trečdalį, priešingai pradiniams ketinimams konsoliduoti išlaidas;

(11)

2013 m. į pajamų priemones įtraukta: gyventojų pajamų mokesčio restruktūrizavimas; 3,5 % mokestis, kuriuo apmokestinama minimalų darbo užmokestį viršijančių apmokestinamų pajamų dalis; solidarumo mokestis, kuriuo apmokestinamos didžiausios pajamos; mokesčio bazės išplėtimas ir kiti pajamas didinantys pelno mokesčiai; didesni tabako, alkoholio ir gamtinių dujų akcizai; nekilnojamojo turto mokesčio bazės išplėtimas po pakartotinio nekilnojamojo turto įvertinimo ir speciali pensijoms taikoma solidarumo įmoka, siekiant spręsti su amžiumi susijusius tvarumo uždavinius. Išlaidų priemonėmis numatyta iš esmės mažinti viešojo sektoriaus darbo užmokestį optimizuojant išteklių paskirstymą ir keičiant viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių, mažinant išmokas už viršvalandžius, papildomas išmokas ir kompensacijas už specialias atostogas. Kitos išlaidų mažinimo priemonės: toliau racionalizuoti sveikatos priežiūros sektorių; paprastinti socialines išmokas ir teikti tikslingesnę socialinę paramą; mažinti tarpinį vartojimą šakinėse ministerijose; ir sutaupyti lėšų vykdant pakartotines derybas dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutarčių ir toliau restruktūrizuojant valstybines įmones. Dalis numatytų sutaupyti lėšų bus sutaupytos pirmiausia imantis priemonių, kurios sukurtos vykdant viešųjų išlaidų peržiūrą;

(12)

nors aukščiau minėtos priemonės yra nuolatinės, Vyriausybė taip pat priims nenuolatinių priemonių, įskaitant, inter alia, pervedant Sanglaudos fondo išteklius iš pradėtų projektų tiems projektams, kuriuos įgyvendinant pasiekta daugiau pažangos, ir toliau mažinant kapitalo išlaidas (programa „Polis“);

(13)

be konsolidavimo priemonių, įtrauktų į papildomą biudžetą, visus kitus teisės aktų pakeitimus ir teisės aktų pasiūlymus, kurie būtini reformoms įgyvendinti ir kurie yra susieti su viešųjų išlaidų peržiūra, priims Vyriausybė arba jie bus pateikti parlamentui ne vėliau kaip teisėkūros sesijos pabaigoje 2013 m. liepos mėn. viduryje;

(14)

2014 m. fiskalinis koregavimas vyks remiantis viešųjų išlaidų peržiūra, kurią Vyriausybė vykdė per pastaruosius mėnesius, ir apims nuolatines išlaidų mažinimo priemones – 2 % BVP 2014 m. Pagrindinis viešųjų išlaidų peržiūros priemonių poveikis trijose pagrindinėse srityse: 1) mažinamas viešojo sektoriaus darbo užmokestis; 2) mažinamos pensijų išmokos ir 3) mažinamos sektorių išlaidos šakinėms ministerijoms ir programoms. Viešųjų išlaidų peržiūros priemonės yra dalis platesnio masto pastangų reformuoti valstybę, kad būtų padidinta lygybė ir veiksmingumas teikiant socialinius pervedimus ir viešąsias paslaugas. Darbo užmokesčio mažinimu 2014 m. siekiama sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų skaičių kartu keičiant darbuotojų sudėtį taip, kad būtų daugiau aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, derinant viešojo sektoriaus darbo tvarkos taisykles su privačiojo sektoriaus taisyklėmis ir nustatant skaidresnę darbo užmokesčio politiką, kuri būtų labiau pagrįsta nuopelnais. Konkrečios reformos: speciali judumo schema pakeičiama perkvalifikavimo programa, viešojo sektoriaus darbo valandų skaičius suderinamas su privačiojo sektoriaus darbo valandų skaičiumi (t. y. darbo savaitė prailginama nuo 35 iki 40 valandų), sukuriamas vadinamasis „valandų bankas“, sumažinamos teisės į atostogas, įgyvendinama savanoriško išėjimo iš darbo schema (apskaičiuota, kad tai sudarytų beveik 0,3 % BVP vienkartinių pradinių išlaidų) bei sukuriama viena darbo užmokesčio ir priedų skalė. Visapusiška pensijų reforma padės sutaupyti dar vieną didelę dalį lėšų ir bus grindžiama lygybės principais bei pajamų progresiniu apmokestinimu, tokiomis priemonėmis apsaugant mažiausias pensijas. Konkrečiai reformomis bus siekiama mažinti esamus valstybės tarnautojų sistemos ir bendrosios sistemos skirtumus: ilginamas įstatymais nustatytas pensinis amžius, keičiant demografinio tvarumo veiksnį, ir, jeigu labai reikia, įvedant progresinę tvarumo įmoką. Galiausiai bus sutaupyta daugiau tarpinio vartojimo ir išlaidų programų lėšų šakinėse ministerijose;

(15)

atsižvelgiant į įgyvendinimo proceso politinę ir teisinę riziką, kai kurios viešųjų išlaidų peržiūros priemonės gali būti pakeistos panašaus dydžio ir kokybės kitomis priemonėmis vykstant konsultacijoms su socialiniais ir politiniais partneriais;

(16)

biudžeto koregavimo procesas susijęs su įvairiomis fiskalinėmis struktūrinėmis priemonėmis, kuriomis siekiama sustiprinti valdžios sektoriaus išlaidų kontrolę ir pagerinti pajamų surinkimą. Visų pirma numatoma visapusiška biudžeto sistemos reforma, įskaitant centrinės, regioninės ir vietos valdžios lygmenis, siekiant suderinti ją su biudžeto procedūrų ir valdymo geriausia patirtimi. Biudžeto sistemos įstatymas buvo iš dalies pakeistas, siekiant įtraukti sustiprintą Sąjungos fiskalinio valdymo sistemą į nacionalinę teisę perkeliant Sutartyje dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje ir ekonomikos valdymo dokumentų rinkinyje, vadinamame „šešių dokumentų rinkiniu“, nustatytus reikalavimus. Naujoji įsipareigojimų kontrolės sistema duoda rezultatų, tačiau jos įgyvendinimą reikia atidžiai stebėti, siekiant užtikrinti, kad įsipareigojimai atitiktų finansavimo galimybes. Viešojo administravimo reformos bus tęsiamos imantis svarbių viešojo sektoriaus užimtumo ir viešojo sektoriaus institucijų racionalizavimo priemonių. Toliau daroma pažanga įgyvendinant pajamų administravimo reformų darbotvarkę ir valdžios institucijos stiprina pajamų suderinamumą ir jų stebėseną. Prasidėjo pakartotinės derybos dėl viešojo ir privačiojo sektorių partnerysčių ir 2013 m. bei vėliau numatoma sutaupyti daug lėšų. Valstybinės įmonės pasiekė veiklos balansą vidutiniškai ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje, o rezultatams toliau gerinti numatytos papildomos reformos, kuriomis siekiama veiksmingumo. Daug sutaupyti padeda sveikatos priežiūros sektoriaus reformos ir jos toliau įgyvendinamos iš esmės laikantis numatytų tikslų;

(17)

pagal dabartines Komisijos nominaliojo BVP augimo projekcijas (-1,0 % 2013 m., 1,6 % 2014 m. ir 3,3 % 2015 m.) ir valdžios sektoriaus deficito projekcijas (5,5 % BVP 2013 m., 4,0 % BVP 2014 m. ir 2,5 % BVP 2015 m.) numatoma, kad skolos santykis su BVP keisis taip: 122,9 % BVP 2013 m., 124,2 % BVP 2014 m. ir 123,1 % BVP 2015 m. Todėl skolos santykis su BVP pradėtų mažėti po 2014 m., jei ir toliau bus mažinamas deficitas. Skolos dinamikai poveikio turi keletas ypatingų operacijų, įskaitant didelės apimties finansinio turto įsigijimą, visų pirma susijusį su galimu bankų rekapitalizavimu ir valstybinių įmonių finansavimu, ir pagal kaupiamąjį principą apskaičiuotų bei faktiškai išmokėtų palūkanų skirtumus;

(18)

2012 m. baigta bankų kapitalo didinimo programa, kuri sudarė galimybes dalyvaujantiems bankams patenkinti Europos bankininkystės institucijos nustatytą kapitalo rezervo reikalavimą ir pasiekti 2012 m. nustatytą metų pabaigos 1 kapitalo lygio 10 % santykį, kuris buvo pasiektas 2012 m. viduryje. Orientacinis 120 % paskolų ir indėlių santykio tikslas greičiausiai bus pasiektas ne vėliau kaip 2014 m., nes kai kurie bankai jau yra jį sumažinę iki žemesnės nei ši riba ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje. Stiprinamos pastangos diversifikuoti įmonių sektoriaus finansavimo šaltinius. Vertinamos galimybės gerinti veiklos rezultatus ir esamų Vyriausybės finansuojamų kredito linijų valdymą. Analizuojami bankų atgaivinimo planai ir rengiami jų pertvarkymo planai;

(19)

padaryta tolesnė pažanga įgyvendinant augimą ir konkurencingumą didinančias struktūrines reformas. Be to, kad stiprinama aktyvi darbo rinkos politika, valdžios institucijos patvirtino visapusišką darbo rinkos reformą. Siekiant remti darbo rinkos lankstumą ir kurti darbo vietas, naująja teisine sistema mažinamos išeitinės išmokos, lengvinamos teisingo atleidimo iš darbo sąlygos, didinamas darbo laiko lankstumas, didinamos galimybės įmonės lygmeniu derėtis ir peržiūrimos nedarbo draudimo išmokų sistemos, kad padaugėtų paskatų greitai grįžti į darbą ir kartu būtų garantuota pakankamo lygio apsauga. Veiksmų planai, susiję su vidurinėmis ir profesinėmis mokyklomis, iš esmės įgyvendinami pagal tvarkaraštį;

(20)

įgyvendinama 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (3), kuria siekiama mažinti kliūtis patekti į rinką ir skatinti konkurenciją bei ekonominę veiklą palengvinant naujų dalyvių patekimą į rinką skirtinguose ekonominiuose režimuose. Parlamentui turi būti pateiktas pagrindų įstatymas, kuriame bus nustatyti pagrindiniai svarbiausių nacionalinių reguliavimo institucijų veikimo principai, įskaitant suteiktą didelį nepriklausomumą ir autonomiją. Padaryta didelė pažanga į nacionalinę teisę perkeliant Trečiąjį energetikos dokumentų rinkinį ir mažinant elektros energijos tarifo skolą, siekiant užtikrinti, kad būtų palaikomas sistemos tvarumas. Paprastinamos licencijų išdavimo procedūros ir mažinama kita administracinė našta įvairiuose ekonomikos sektoriuose, kaip antai aplinkos ir teritorijų planavimo, žemės ūkio ir kaimo plėtros, pramonės, turizmo ir geologijos;

(21)

2012 m. lapkričio mėn. įgyvendinta visapusiška gyvenamojo būsto nuomos rinkos reforma, dėl kurios gyvenamojo būsto rinka turėtų tapti dar dinamiškesnė. Toliau pagal sutartą tvarkaraštį vykdomos teismų sistemos reformos. Pasiekta pažanga mažinant neišspręstų bylų skaičių ir vykdant platesnes reformas, kaip antai teismų apylinkių geografinis pertvarkymas ir civilinio proceso kodekso reforma;

(22)

atsižvelgiant į šiuos pokyčius, Įgyvendinimo sprendimas 2011/344/ES turėtų būti iš dalies pakeistas,

1)

1 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip: