Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 dalis (1):

„pašaras“– tai medžiaga arba produktas, įskaitant priedus, perdirbtas, perdirbtas iš dalies arba neperdirbtas, skirtas šerti gyvulius per burną.

Remiantis šia plačios pašarų sąvokos apibrėžtimi Reglamento (EB) Nr. 767/2009 nustatyta, kad „pašarai gali būti skirstomi į pašarines žaliavas, kombinuotuosius pašarus, pašarų priedus, premiksus ir vaistinius pašarus.“

Reglamento 767/2009 3 straipsnio 2 dalis:

„pašarinės žaliavos“– natūralūs, švieži arba apdoroti augalinės arba gyvūninės kilmės produktai, kurie pirmiausia yra skirti gyvūnų mitybos poreikiams tenkinti ir pramoniniu būdu perdirbti šie produktai bei organinės ir neorganinės medžiagos su pašarų priedais arba be jų, skirti gyvūnams tiesiogiai šerti arba, juos perdirbus ar ruošiant kombinuotuosius pašarus, arba kaip premiksų užpildas;

„užpildas“– medžiaga, skirta tirpinti, skiesti, skaidyti ar kitaip fiziškai pakeisti pašarų priedus, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas jiems ruošti, taikyti arba naudoti, nekeičiant jų technologinės funkcijos ir nedarant jokio tiesioginio technologinio poveikio;

„specialusis pašaras“– pašaras, kuriuo galima patenkinti specialiosios mitybos poreikius dėl tam tikros jo sudėties arba gamybos būdo, dėl kurių jis gali būti aiškiai išskirtas iš paprastųjų pašarų. Specialusis pašaras neapima vaistinių pašarų, kaip apibrėžta Direktyvoje 90/167/EEB;

„gyvūnų šėrimas per burną“– pašarų patekimas į gyvūno virškinamąjį traktą per burną, norint patenkinti gyvūno mitybos poreikius ir (arba) palaikyti sveikų gyvūnų produktyvumą;

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 2 straipsnio 2 dalies a punktas (2):

„pašarų priedai“– tai medžiagos, mikroorganizmai ar preparatai, išskyrus pašarines žaliavas ir premiksus, sąmoningai dedami į pašarus ar vandenį visų pirma tam, kad atliktų vieną ar daugiau 5 straipsnio 3 dalyje minimų funkcijų;

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 2 straipsnio 2 dalies h punktas:

„pagalbinės perdirbimo medžiagos“– tai bet kokios medžiagos, kurios pačios nevartojamos kaip pašaras, tačiau kurios sąmoningai naudojamos perdirbant pašarus ar pašarines žaliavas ir turinčios technologinę paskirtį apdorojimo ar perdirbimo proceso metu, per kurį galutiniame produkte gali susidaryti nenumatytų, tačiau technologiškai neišvengiamų tų medžiagų ar jų produktų likučių, jeigu tie likučiai neturi neigiamos įtakos gyvūnų sveikatai, žmonių sveikatai ar aplinkai ir neturi jokio technologinio poveikio paruoštam pašarui.

Be to, Reglamento (EB) Nr. 767/2009 11 konstatuojamojoje dalyje nustatyta: „(…). Pašarinės žaliavos visų pirma naudojamos gyvūnų poreikiams patenkinti, pavyzdžiui, suteikti energijos, maistinių medžiagų, mineralų arba maistinių skaidulų. Išskyrus pagrindines sudedamąsias maistines medžiagas, jų cheminė sudėtis paprastai nėra išsamiai nurodoma. Poveikis, kuris gali būti pagrindžiamas moksliniu vertinimu ir priskiriamas pašarų priedams arba veterinariniams vaistams, turėtų būti atskiriamas nuo tikslinio pašarinių žaliavų naudojimo. (…)“

Direktyvos 98/8/EB 2 straipsnio 1 punktas (3):

„biocidiniai produktai“– veikliosios medžiagos ir preparatai, savo sudėtyje turintys vieną arba daugiau veikliųjų medžiagų, tokio pavidalo, kokio jie tiekiami vartotojui, skirti sunaikinti, sulaikyti, nukenksminti, išvengti poveikio arba kitokiu būdu kontroliuoti bet kurį kenksmingą organizmą cheminėmis arba biologinėmis priemonėmis;

„veiklioji medžiaga“– medžiaga arba mikroorganizmas, įskaitant virusą arba grybą, turintį bendrą arba ypatingą poveikį kenksmingiems organizmams;

„kenksmingas organizmas“– organizmas, kurio buvimas nepageidautinas ir kurio poveikis žmonėms, jų veiklai arba jų vartojamiems ar gaminamiems produktams, taip pat gyvūnams ir aplinkai yra žalingas.

Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 I priedo 1 punkto a papunktis:

„konservantai“– medžiagos arba, tam tikrais atvejais, mikroorganizmai, apsaugantys pašarus nuo gedimo, kurį sukelia mikroorganizmai ar jų metabolitai.

Direktyvos 98/8/EB 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

„Ši direktyva taikoma biocidiniams produktams, kaip apibrėžta 2 straipsnio 1 dalyje, bet netaikoma tiems produktams, kurie dėl šių direktyvų yra apibrėžti šiuose dokumentuose arba priklauso jų taikymo sričiai:

(…)

(…)“.

Direktyvos 98/8/EB V priede pateiktas išsamus 23 produktų tipų sąrašas ir kiekvieno tipo apibūdinimas, įskaitant tokius su pašarais susijusius produktų tipus:

3 produktų tipas: Veterinarinės higienos biocidai. Šiai grupei priklausantys produktai yra biocidiniai produktai, skirti veterinarinės higienos tikslams, įskaitant produktus, naudojamus tose vietose, kur laikomi, apgyvendinami ir vežami gyvūnai.

4 produktų tipas: Maisto ir pašarų dezinfekantai. Produktai, skirti įrangos, konteinerių, vartojimo reikmenų, paviršių ar vamzdynų, susijusių su žmonėms ar gyvūnams skirtų maisto produktų, pašarų ar vandens (įskaitant geriamąjį vandenį), gamyba, vežimu, laikymu ar vartojimu, dezinfekcijai.

5 produktų tipas: Geriamojo vandens dezinfekantai. Produktai, skirti geriamojo vandens (skirto žmonėms ir gyvūnams) dezinfekcijai.

20 produktų tipas: Maisto ir pašarų atsargų antiseptikai. Produktai, skirti apsaugoti maisto ir pašarų atsargas nuo kenksmingų organizmų.

Direktyvos 2001/82/EB 1 straipsnis (4):

„veterinarinis vaistas“–

„vaistiniai pašarai“– bet koks pagamintas veterinarinio vaisto ir pašaro arba veterinarinių vaistų bei pašarų mišinys, skirtas gyvūnams, kuriuo galima prekiauti, ir kuris, toliau jo neapdorojant, gali būti šeriamas gyvūnams dėl jo gydomųjų ar apsauginių savybių arba dėl kitų vaistinių savybių, būdingų vaistui, kuriam taikoma „veterinarinio vaisto“ apibrėžtis.

Direktyvos 2001/82/EB 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta:

Tos pačios direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta:

Reglamento (EB) Nr. 767/2009 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Ženklinant arba pateikiant pašarines žaliavas ir kombinuotuosius pašarus negalima teigti, kad:

—

Jeigu išnagrinėjus visas jokiai kategorijai nepriskirto produkto savybes padaroma išvada, kad jis galėtų būti veterinarinis vaistas – produktas turėtų būti laikomas veterinariniu vaistu (veterinarinių vaistų teisės aktų pirmenybė pašarų teisės aktų atžvilgiu, išskyrus leidžiamus naudoti pašarų priedus).

—

Vaistiniai pašarai nėra veterinariniai vaistai, tačiau, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 konstatuojamąja dalimi, jie yra pašarai, kuriuose yra vaistinių premiksų ir skiriami tik pagal veterinarijos gydytojo receptą.

—

Riba tarp pašarų ir veterinarinių vaistų nustatyta remiantis „specialiojo pašaro“ apibrėžtimi (žr. 1.1 puntą). Konkrečių mitybos tikslų, kaip kepenų funkcijai palaikyti lėtinio kepenų nepakankamumo atveju, uratinių akmenų formavimuisi mažinti arba parezės po atsivedimo rizikai mažinti, galima pasiekti pašarais.