5.3.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 60/1

(1)

2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką (3) nustatyta, kad Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komitetas (toliau – ŽMTEK) reguliariai vertina gyvųjų vandens išteklių valdymą, įskaitant jos biologinius, ekonominius, aplinkos, socialinius ir techninius aspektus.

(2)

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos Atsakingos žuvininkystės kodekse ir Susitarime dėl tarp išskirtinės ekonominės zonos ir atvirosios jūros migruojančių žuvų rūšių išteklių išsaugojimo ir valdymo, pabrėžiama būtinybė plėtoti mokslinius tyrimus ir duomenų rinkimą siekiant sukaupti daugiau mokslinių žinių apie sektorių.

(3)

Siekdama Bendros žuvininkystės politikos (toliau – BŽP) tikslų dėl gyvųjų vandens išteklių apsaugos, valdymo ir naudojimo Bendrijai nepriklausančiuose vandenyse, Bendrija turi dalyvauti saugojant žuvininkystės išteklius, visų pirma pagal žuvininkystės partnerystės susitarimus arba regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų priimtas nuostatas.

(4)

2003 m. sausio 23 d. Taryba priėmė išvadas dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui, pateikiančio Aplinkos apsaugos reikalavimų integravimo į BŽP Bendrijos veiksmų planą, kuriame numatomi pagrindiniai principai, valdymo priemonės ir darbo programa siekiant pereiti prie ekosistema pagrįsto žuvininkystės valdymo metodo.

(5)

2003 m. spalio 13 d. Taryba priėmė išvadas dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui dėl mokslinių ir techninių rekomendacijų Bendrijos žuvininkystės valdymo klausimais, kuriose apibūdinami su mokslinėmis rekomendacijomis susiję Bendrijos poreikiai, nustatomi rekomendacijų teikimo mechanizmai, nurodomos sritys, kuriose reikia tobulinti sistemą, bei pateikiami galimi trumpalaikiai ir ilgalaikiai sprendimai.

(6)

Siekiant tinkamai atsižvelgti į žuvininkystės valdymo metodą, grindžiamą laivynu, į poreikį plėtoti ekosistema pagrįstą metodą, poreikį pagerinti duomenų apie žuvininkystę kokybę, išsamumą ir prieigą prie šių duomenų, veiksmingiau remti mokslinių rekomendacijų teikimą ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą, reikia peržiūrėti 2000 m. birželio 29 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1543/2000, nustatantį duomenų, būtinų Bendrijos bendrosios žuvininkystės politikos vykdymui, rinkimo ir tvarkymo sistemą (4).

(7)

Žuvininkystės duomenų rinkimo ir valdymo srityje galiojančiuose reglamentuose, numatytos nuostatos dėl duomenų apie žvejybos laivus, jų veiklą, sugautą žuvų kiekį, kainų stebėjimą, rinkimo ir tvarkymo, į kurias reikėtų atsižvelgti šiame reglamente siekiant racionalizuoti šių duomenų rinkimą ir naudojimą įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką ir išvengti dvigubo šių duomenų rinkimo, visų pirma 1993 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2847/1993 (5), nustatančiame BŽP kontrolės sistemą, 1996 m. balandžio 22 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 788/96 dėl valstybių narių akvakultūros produkcijos statistikos pateikimo (6), 1998 m. rugsėjo 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2091/98 dėl Bendrijos žvejybos laivyno suskirstymo segmentais ir žvejybos pastangų įgyvendinant daugiametes orientavimo programas (7), 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų organizavimo (8), 2002 m. gruodžio 16 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 2347/2002, nustatančiame konkrečius prieinamumo reikalavimus ir susijusias sąlygas, taikomas giliavandenių žuvų išteklių žvejybai (9), 2003 m. lapkričio 4 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo (10), 2003 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2244/2003, nustatančiame išsamias nuostatas dėl palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistemų (11), 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 26/2004 dėl Bendrijos žvejybos laivyno registro (12), 2004 m. balandžio 26 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 812/2004, nustatančiame priemones dėl atsitiktinio banginių šeimos gyvūnų sugavimo žūklės rajonuose (13), 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1921/2006 dėl statistinių duomenų apie valstybėse narėse iškrautus žuvininkystės produktus teikimo (14), 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1966/2006 dėl duomenų apie žvejybos veiklą elektroninio registravimo ir perdavimo bei dėl nuotolinio aptikimo priemonių (15), 2007 m. rugsėjo 18 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 1100/2007, nustatančiame priemones europinių ungurių ištekliams atkurti (16).

(8)

Mokslinio įvertinimo tikslais renkami duomenys turėtų apimti duomenis apie laivynus ir jų veiklą, biologinius duomenis apie sugautus kiekius, įskaitant atgal išmetamas žuvis, žuvų išteklių tyrimų duomenis bei informaciją apie galimą žuvininkystės poveikį jūrų ekosistemai. Taip pat turėtų būti įtraukti duomenys, paaiškinantys kainų nustatymą, ir kiti duomenys, kurie galėtų sudaryti palankesnes sąlygas įvertinti žvejybos įmonių, akvakultūros ir perdirbimo pramonės ekonominę padėtį bei užimtumo šiuose sektoriuose tendencijas.

(9)

Siekiant apsaugoti ir išsaugoti gyvuosius vandens išteklius bei tausiai juos naudoti, ekosistema pagrįstas žuvininkystės valdymo metodas turėtų būti įgyvendintas palaipsniui. Atsižvelgiant į tai, būtina rinkti duomenis siekiant įvertinti žuvininkystės poveikį jūrų ekosistemai.

(10)

Už Bendrijos programų, susijusių su žuvininkystės duomenų rinkimu, tvarkymu ir naudojimu, įgyvendinimą turėtų būti tiesiogiai atsakingos valstybės narės. Todėl valstybės narės turėtų rengti savo nacionalines programas vadovaudamosi Bendrijos programa.

(11)

Būtina, kad valstybės narės bendradarbiautų tarpusavyje ir su trečiosiomis šalimis bei koordinuotų nacionalines programas rinkdamos duomenis, susijusius su tuo pačiu jūrų regionu arba su atitinkamus vidaus vandenis apimančiais regionais.

(12)

Siekiant užtikrinti visos sistemos darnumą ir kuo labiau padidinti jos išlaidų efektyvumą sukuriant nuolatinę daugiametę regioninę sistemą, prioritetai ir duomenų rinkimo bei tvarkymo procedūros turėtų būti nustatyti Bendrijos lygiu.

(13)

Šiame reglamente nurodyti duomenys turėtų būti suvedami į nacionalines kompiuterines duomenų bazes, kad jais galėtų naudotis Komisija ir būtų galima juos perduoti galutiniams naudotojams. Mokslinė bendruomenė suinteresuota, kad duomenimis, pagal kuriuos negalima identifikuoti asmens, galėtų naudotis bet kuri tokių duomenų analize suinteresuota šalis.

(14)

Valdant žuvininkystės išteklius reikia tvarkyti išsamius duomenis, kad būtų išspręstos specifinės problemos. Todėl valstybės narės turėtų perduoti mokslinei analizei reikalingus duomenis ir užtikrinti, kad turi techninių pajėgumų tam atlikti. Prireikus, prieš perduodant išsamius duomenis jie turės būti apibendrinti iki prašyme nurodyto subendrinimo lygio, kaip apibrėžta galutinių naudotojų.

(15)

Pareigos, susijusios su prieiga prie duomenų, kuriems taikomas šis reglamentas, nedaro poveikio valstybių narių pareigoms pagal 2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2003/4/EB (17) dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką bei pagal 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (18).

(16)

Asmenų apsaugą tvarkant asmens duomenis reglamentuoja 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1995/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (19) ir 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (20).

(17)

Nacionalinėms žuvininkystės duomenų rinkimo ir tvarkymo programoms įgyvendinti reikės didelių išlaidų. Šios programos bus visapusiškai naudingos tik tada, jei bus įgyvendintos Bendrijos lygiu. Todėl reikėtų numatyti nuostatas dėl valstybių narių išlaidoms padengti skirto Bendrijos finansinio įnašo pagal 2006 m. gegužės 22 d. Tarybos reglamentą Nr. 861/2006, nustatantį Bendrijos finansines priemones, skirtas bendrai žuvininkystės politikai ir jūrų teisei įgyvendinti (21).

(18)

Jei Komisija nustatytų, kad yra su minėtomis išlaidomis susijusių pažeidimų, turėtų būti nuostatos, pagal kurias galima atlikti finansines pataisas pagal Reglamento (EB) Nr. 861/2006 28 straipsnį.

(19)

Labai svarbu, kad nacionalinės programos būtų teisingai įgyvendinamos ir kad visų pirma būtų laikomasi terminų, atliekama kokybės kontrolė, patvirtinami ir perduodami surinkti duomenys. Todėl Bendrijos finansinis įnašas turėtų būti suteikiamas tik su sąlyga, jei laikomasi terminų, atliekama kokybės kontrolė, užtikrinami sutarti kokybės standartai ir pateikiami duomenys. Atitinkamai turėtų būti įdiegta finansinių sankcijų sistema, susijusi su šių sąlygų nevykdymu.

(20)

Siekdamos padidinti BŽP vykdyti reikalingų mokslinių rekomendacijų patikimumą, valstybės narės ir Komisija turi bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą su tam tikromis tarptautinėmis mokslo įstaigomis.

(21)

Pirmenybė turėtų būti teikiama mokslininkų ekspertų dalyvavimui ekspertų grupėse, rengiančiose BŽP vykdymui reikiamus mokslinius vertinimus.

(22)

Įgyvendinant nuostatas dėl duomenų rinkimo reikėtų konsultuotis su mokslininkais, o apie šį įgyvendinimą – informuoti žuvininkystės pramonės darbuotojus ir kitas interesų grupes. Reikėtų prašyti šių institucijų pateikti nuomones: Komisijos sprendimu Nr. 2005/629 (22) įsteigto Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto, Komisijos sprendimu 1999/478/EB (23) įsteigto Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto bei Tarybos sprendimu 2004/585/EB (24) įsteigtų regioninių patariamųjų tarybų.

(23)

Valdymo komitetas turėtų užtikrinti glaudų valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimą siekiant sudaryti palankesnes sąlygas teisingam šio reglamento įgyvendinimui. Šiam reglamentui įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti patvirtintos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 1999/468/EB (25), nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką.

(24)

Atsižvelgiant į turimą patirtį ir naujus poreikius tikslinga panaikinti Reglamentą (EB) Nr. 1543/2000 ir pakeisti jį šiuo reglamentu,

a)

su žuvininkystės sektoriumi susijusių biologinių, techninių, aplinkos ir socialinių-ekonominių duomenų rinkimo ir tvarkymo pagal daugiametes programas;

b)

su žuvininkystės sektoriumi susijusių duomenų naudojimo mokslinės analizės tikslais, vykdant bendrą žuvininkystės politiką (toliau – BŽP).

a)

žuvininkystės sektorius – veikla, susijusi su versline ir pramogine žvejyba, akvakultūra ir žuvininkystės produktų perdirbimo pramonė;

b)

akvakultūra – vandens organizmų auginimas arba veisimas taikant metodus, sukurtus padidinti tokių organizmų gamybą viršijant natūralius aplinkos pajėgumus; organizmai, visą auginimo arba veisimo laiką iki produkcijos gavimo, jį įskaitant, liekantys fizinio ar juridinio asmens nuosavybe;

c)

pramoginė žvejyba – nekomercinė gyvųjų vandens išteklių žvejybos veikla poilsio arba sporto tikslais;

d)

jūrų regionai – Tarybos sprendimo 2004/585/EB I priede nustatyti geografiniai rajonai ir regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų nustatyti rajonai;

e)

pirminiai duomenys – duomenys, susiję su atskirais laivais, fiziniais arba juridiniais asmenimis, arba atskiros duomenų imtys;

f)

metaduomenys – duomenys, suteikiantys kokybinės ir kiekybinės informacijos apie surinktus pirminius duomenis;

g)

išsamūs duomenys – pirminiais duomenimis grindžiami duomenys, pagal kuriuos negalima tiesiogiai ar netiesiogiai identifikuoti fizinio ar juridinio asmens;

h)

suvestiniai duomenys – rezultatas, gaunamas pirminius arba išsamius duomenis apibendrinus specifiniais analitiniais tikslais;

i)

galutiniai naudotojai – įstaigos, mokslinių tyrimų ar valdymo tikslais suinteresuotos žuvininkystės sektoriaus duomenų moksline analize;

j)

žvejybos laivyno veikla grindžiama duomenų atranka – biologinių, techninių ir socialinių-ekonominių duomenų rinkimo tyrimai, grindžiami nustatytomis regioninės žvejybos rūšimis ir laivynų segmentais;

k)

Bendrijos žvejybos laivas – laivas, apibrėžtas Reglamento (EB) Nr. 2371/2002 3 straipsnio d punkte.

a)

duomenis apie Bendrijos žvejybos laivų vykdomą verslinę žvejybą:

b)

duomenis apie Bendrijos vandenyse vykdomą pramoginę žvejybą, įskaitant pramoginę ungurių ir lašišų žvejybą vidaus vandenyse;

c)

duomenis apie veiklą akvakultūros srityje, susijusią su jūros gyvūnais, įskaitant ungurius ir lašišas, vykdomą valstybėse narėse ir Bendrijos vandenyse;

d)

duomenis apie žuvininkystės produktų perdirbimo pramonę;

a)

daugiametės duomenų atrankos programos;

b)

reikiamais atvejais, verslinės ir pramoginės žvejybos stebėsenos, vykdomos jūroje, schema;

c)

jūroje atliekamų mokslinių tyrimų schema;

d)

mokslinei analizei reikalingų duomenų tvarkymo ir naudojimo schema.

a)

ar nacionalinės programos ir visi jų pakeitimai atitinka 4 ir 5 straipsnius; ir

b)

1 straipsnio 1 dalyje nustatytais tikslais nacionalinėse programose numatytų duomenų mokslinį tinkamumą ir siūlomų metodų bei procedūrų kokybę.

a)

Komisijos pagal 6 straipsnio 3 dalį patvirtintų nacionalinių programų vykdymą; ir

b)

valstybių narių surinktų duomenų kokybę.

a)

ŽMTEK atliktu įvertinimu;

b)

konsultacijomis su atitinkamomis regioninėmis žuvininkystės valdymo organizacijomis, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamomis tarptautinėmis mokslo įstaigomis; ir

c)

jos tarnybų atliktu išlaidų įvertinimu.

a)

jei atlikus 7 straipsnyje nurodytą įvertinimą paaiškėja, kad nacionalinė programa vykdoma nesilaikant šio reglamento; arba

b)

jei po 7 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytų konsultacijų paaiškėja, kad valstybės narės pateikė duomenis nesilaikydamos 16 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies nuostatų; arba

c)

jei duomenų kokybė buvo kontroliuojama ir duomenys buvo tvarkomi nesilaikant 14 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio nuostatų.

a)

jei nacionalinė programa Komisijai nebuvo pateikta iki pagal 4 straipsnio 4 dalį nustatytos datos;

b)

jei ataskaita Komisijai nebuvo pateikta iki pagal 7 straipsnio 1 dalį nustatytos datos;

c)

jei galutinis naudotojas oficialiai paprašė duomenų, bet jie nebuvo pateikti atitinkamam galutiniam naudotojui pagal 20 straipsnio 2 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį arba tų duomenų kokybė buvo kontroliuojama ir jie buvo tvarkomi nesilaikant 14 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio nuostatų.

a)

biologinių duomenų atrankos planas, suderintas su žvejybos laivyno veikla grindžiama duomenų atranka, įskaitant, tinkamais atvejais, duomenis apie pramoginę žvejybą;

b)

ekosistemos duomenų atrankos planas, kuris sudaro sąlygas įvertinti žuvininkystės sektoriaus poveikį jūrų ekosistemai ir padeda stebėti jūrų ekosistemos būklę;

c)

socialinių-ekonominių duomenų atrankos planas, pagal kurį galima įvertinti žuvininkystės sektoriaus ekonominę būklę, išanalizuoti, kaip laikui bėgant kito jo veiklos rezultatai, ir įvertinti taikytų arba pasiūlytų priemonių poveikį.

a)

turi nesikeisti laikui bėgant;

b)

turi būti standartiniai kiekviename regione;

c)

turi atitikti susijusių regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų, kuriose Bendrija yra susitariančioji šalis ar stebėtoja, ir atitinkamų tarptautinių mokslo įstaigų nustatytus kokybės standartus.

a)

visų iškrovimo, įskaitant perkrovimą ir perkėlimą į akvakultūrą, vietų;

b)

laivų ir verslo registrų, kuriuos tvarko viešosios valdžios įstaigos ir kurie naudingi renkant ekonominius duomenis;

c)

su žuvininkyste susijusių verslų ekonominių duomenų.

a)

užtikrina, kad pagal nacionalines programas surinkti pirminiai duomenys būtų saugiai laikomi kompiuterių duomenų bazėse, ir imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad jie būtų konfidencialūs;

b)

užtikrina, kad metaduomenys, susiję su pagal nacionalines programas surinktais pirminiais socialiniais ir ekonominiais duomenimis būtų saugiai laikomi kompiuterių duomenų bazėse;

c)

imasi visų reikiamų techninių priemonių tokiems duomenims apsaugoti nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, atsitiktinio praradimo, jų būklės pablogėjimo, platinimo ar jų naudojimo be leidimo.

a)

taikant tinkamas kokybės kontrolės procedūras būtų deramai patikrinama, ar pagal nacionalines programas surinktuose pirminiuose duomenyse nėra klaidų;

b)

išsamūs ir suvestiniai duomenys, gauti iš pagal nacionalines programas surinktų pirminių duomenų, prieš juos perduodant galutiniams naudotojams būtų patvirtinami;

c)

a ir b punktuose nurodytos pirminių, išsamių ir suvestinių duomenų kokybės užtikrinimo procedūros būtų rengiamos pagal tarptautinių mokslo įstaigų, regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų ir ŽMTEK priimtas procedūras.

a)

pagal reglamentus (EEB) Nr. 2847/1993, (EB) Nr. 788/1996, (EB) Nr. 2091/1998, (EB) Nr. 104/2000, (EB) Nr. 2347/2002, (EB) Nr. 1954/2003, (EB) Nr. 2244/2003, (EB) Nr. 26/2004, (EB) Nr. 812/2004, (EB) Nr. 1921/2006, (EB) Nr. 1966/2006, (EB) Nr. 1100/2007;

b)

pagal šį reglamentą:

a)

atitinkamais tarptautiniais standartais, jei jie egzistuoja;

b)

protokolais, dėl kurių susitarta tarptautiniu ar regiono lygiu, jei jie egzistuoja.

a)

pagrįsti rekomendacijas žuvininkystės valdymo institucijoms, įskaitant regionines patariamąsias tarybas;

b)

viešų debatų ir suinteresuotų subjektų dalyvavimo formuojant politiką interesais;

c)

skelbti mokslinę informaciją.

a)

18 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytu tikslu – per vieną mėnesį nuo prašymo pateikti tokius duomenis gavimo;

b)

18 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu tikslu – per du mėnesius nuo prašymo pateikti tokius duomenis gavimo.

a)

gali, siekdamos apsaugoti duomenų rinkėjų profesinius interesus, sustabdyti duomenų perdavimą galutiniams naudotojams trejiems metams nuo duomenų surinkimo datos. Apie visus tokius sprendimus valstybės narės turi pranešti galutiniams naudotojams ir Komisijai. Deramai pagrįstais atvejais Komisija gali leisti pratęsti šį laikotarpį;

b)

pasibaigus tam trejų metų laikotarpiui, užtikrina, kad duomenys galutiniams naudotojams būtų perduodami per du mėnesius nuo prašymo pateikti tokius duomenis gavimo.

a)

jei yra rizika, kad bus identifikuotas fizinis ir (arba) juridinis asmuo tokiu atveju valstybė narė gali pasiūlyti anonimiškumą užtikrinančias alternatyvias priemones galutinio naudotojo poreikiams tenkinti;

b)

22 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais;

c)

jei jau galima susipažinti su tokiais pat kitos formos ar kito formato duomenimis, kuriais pareiškėjai gali lengvai naudotis.

a)

naudoti duomenis tik savo prašyme nurodytu tikslu, pagal 18 straipsnį;

b)

tinkamai nurodyti duomenų šaltinius;

c)

būti atsakingi už mokslo etikos aspektu teisingą ir tinkamą duomenų naudojimą;

d)

informuoti Komisiją ir atitinkamas valstybes nares apie visas spėjamas su duomenimis susijusias problemas;

e)

pateikti atitinkamoms valstybėms narėms ir Komisijai nuorodas į rezultatus, gautus naudojant duomenis;

f)

neperduoti prašomų duomenų trečiosioms šalims be atitinkamos valstybės narės pritarimo;

g)

neparduoti duomenų jokiai trečiajai šaliai.