32003R2277

Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2277/2003

2003 m. gruodžio 22 d.

iš dalies keičiantis Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų I ir II priedus

(tekstas svarbus EEE)

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų [1], ypač į jo 13 straipsnio antrąją įtrauką,

kadangi:

(1) Pašarinių medžiagų, pašarų priedų, tam tikrų medžiagų, naudojamų gyvūnų mitybai ir pašarų perdirbimo pagalbinių medžiagų, nustatytų Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 II priedo C ir D dalyse, sąrašai buvo peržiūrėti pagal to Reglamento I priedo B dalies 4.15 punktą.

(2) Tam tikrų tradicinių augalinės kilmės pašarinių medžiagų daugiau nebereikia ekologiniame žemės ūkyje Bendrijoje. Tačiau dauguma tradicinių pašarinių medžiagų ir ypač baltyminių žemės ūkio kultūrų vis dar reikia, bent kai kuriose valstybėse narėse. Be to, tradiciniai pieno šalutiniai produktai yra vis dar būtini ekologiniame žemės ūkyje ir kitų mineralinių medžiagų reikia, užtikrinant ekologinėmis sąlygomis auginamų gyvulių sveikatą.

(3) Tam tikrus konservantus vartoti leidžiama tik ekologiniame žemės ūkyje kaip pašarų priedus, pridedamus į silosą. Tačiau vartoti šias medžiagas taip pat leidžiama kai kuriose valstybėse narėse žemės ūkio kultūroms apsaugoti. Be to, dėl technologinių priežasčių reikia ir kitų pašarų priedų, priklausančių stabilizuojančių medžiagų, neleidžiančių sukepti medžiagų ir koaguliantų grupei.

(4) Reikėtų padaryti pašarinių medžiagų ir pašarų priedų sąrašų atitinkamus pakeitimus.

(5) Ekologinės gyvulininkystės produkcijos gamybos suderintos taisyklės yra gana naujos. Skirtingų gyvulių rūšių, auginamų ekologinėmis sąlygomis, genofondas yra vis dar mažas. Be to, naminių paukščių atveju paukštininkystės sistemos yra sudarytos iš skirtingų etapų, valdomų skirtingų specializuotų sektorių. Dėl šių sistemų sudėtingumo, ekologinės paukštininkystės ciklas dar nėra įgyvendintas nė vienoje valstybėje narėje. Siekiant užtikrinti gyvulių, auginamų ekologinėmis sąlygomis, pakankamą biologinę įvairovę ir sudaryti ekologinės gyvulininkystės produkcijos plėtros galimybę, būtina pratęsti pereinamąjį laikotarpį, per kurį tradiciniai gyvūnai būtų įtraukiami į ekologinį žemės ūkį.

(6) Siekiant užtikrinti natūralų prieaugį ir atlikti bandos ar pulko atnaujinimą, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tradicines veisles, kurioms gresia išnykimo pavojus ūkininkavimo metu.

(7) Vienas iš ekologinio žemės ūkio sistemos principų yra gyvulininkystės produkcijos ir ariamos žemės sąryšio užtikrinimas. Visas gyvūnų rūšis auginant ekologinėmis sąlygomis, pašaras turėtų tiesiogiai patekti iš ekologinio ūkio vieneto savaime arba tuo atveju, kai šitai neįmanoma, jį reikia pagaminti, bendradarbiaujant su kitais ekologiniais ūkiais.

(8) Todėl atitinkamai reikėtų iš dalies pakeisti Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 I ir II priedus.

(9) Šiame reglamente numatytos priemonės atitinka komiteto, įsteigto pagal Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 14 straipsnį, nuomonę,

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

1 straipsnis

Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 I ir II priedai iš dalies keičiami pagal šio Reglamento priedą.

2 straipsnis

Šis reglamentas įsigalioja septintą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Šis reglamentas yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta Briuselyje, 2003 m. gruodžio 22 d.

Komisijos vardu

Franz Fischler

Komisijos narys

[1] OL L 198, 1991 7 22, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 806/2003 (OL L 122, 2003 5 16, p. 1).

--------------------------------------------------

PRIEDAS

1. Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 I priedo B dalis iš dalies keičiama taip:

a) 3.4 punktas pakeičiamas taip:

"Taikant antrąją leidžiančią nukrypti nuostatą, kai banda arba pulkas formuojami pirmąkart ir nepakanka ekologiškai augintų gyvūnų, į ekologiškos gamybos padalinį gali būti atgabenti neekologiškai auginti gyvūnai, laikantis šių sąlygų:

- jauniklės dėsliosios vištos turi būti ne daugiau kaip 18 savaičių,

- mėsiniai naminiai paukščiai turi būti ne daugiau kaip 3 dienų,

- buivolai turi būti ne daugiau kaip šešių mėnesių,

- vos nujunkyti veršeliai ir kumeliukai turi būti auginami pagal šio reglamento taisykles ir bet kuriuo atveju būti ne daugiau kaip šešių mėnesių,

- vos nujunkytos avytės ir ėriukai turi būti auginamos pagal šio reglamento taisykles ir bet kuriuo atveju būti ne daugiau kaip 60 dienų,

- vos nujunkyti paršeliai turi būti auginami pagal šio reglamento taisykles ir bet kuriuo atveju turi sverti ne daugiau kaip 35 kg.";

b) 3.5 punktas pakeičiamas taip:

"Ši leidžianti nukrypti nuostata, kurią iš anksto turi patvirtinti kontrolės institucija arba įstaiga, taikoma pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2004 m. gruodžio 31 d.";

c) 3.6 punktas pakeičiamas taip:

"Taikant trečiąją leidžiančią nukrypti nuostatą, kontrolės institucija arba įstaiga gali atnaujinti bandą ar pulką arba pakeisti jo sudėtį, jei nėra ekologiškai augintų gyvūnų ir tokiais atvejais:

a) esant dideliam gyvūnų mirtingumui, kurį sukėlė ligos arba nelaimės;

b) ne daugiau kaip 18 savaičių amžiaus dėsliųjų vištelių atveju;

c) ne daugiau kaip trijų dienų amžiaus mėsinių naminių paukščių aveju;

d) paršelių, sveriančių ne daugiau kaip 35 kg, tuoj pat po nujunkymo, atveju.

b, c ir d punktuose nurodyti atvejai patvirtinami pereinamajam laikotarpiui, kuris baigiasi 2004 m. gruodžio 31 d.";

d) 3.10 punktas pakeičiamas taip:

"Gavus kontrolės institucijos arba įstaigos nuomonę ir sutikimą, šiais ypatingais atvejais procentus galima padidinti iki 40 %:

- iš esmės plečiant gyvulininkystės ūkį,

- keičiant veislę,

- išvedant naujos paskirties gyvūnų rūšis,

- kai veislėms gresia išnykimo pavojus ūkininkavimo metu. Tų veislių gyvūnai nebūtinai turi būti nesusilaukę palikuonių.";

e) 4.3 punktas pakeičiamas taip:

"Be to, gyvūnai turi būti auginami pagal šiame priede nurodytas taisykles, pageidautina, kad būtų vartojami pašarai iš to paties vieneto arba, jei tai neįmanoma, iš kitų vienetų arba įmonių, kuriems taikomos šio reglamento nuostatos. Be to, žolėdžių atveju, išskyrus gyvūnų pervarymo į ganyklas laikotarpiu kiekvienais metais, mažiausiai 50 % viso pašaro patenka iš ūkio vieneto savaime arba tuo atveju, kai šitai neįmanoma, jį reikia pagaminti, bendradarbiaujant su kitais ekologiniais ūkiais.";

f) 4.8 punktas pakeičiamas taip:

"Nukrypstant nuo 4.2 skirsnio tuo atveju, kai ūkininkai gali įrodyti valstybės narės patikrinimo įstaigai arba institucijai kad negali gauti vien ekologiškų pašarų, pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2005 m. rugpjūčio 24 d., leidžiama naudoti ribotą tradicinių pašarų dalį. Per metus leidžiama vartoti ne daugiau kaip 10 % tradicinių pašarų žolėdžiams ir 20 % – kitoms rūšims. Šie skaičiai apskaičiuojami kasmet ir išreiškiami žemės ūkio kilmės pašarų sausosios medžiagos procentais. Išskyrus galvijų pervarymo į naujas ganyklas laikotarpį, dienos racione turi būti ne daugiau kaip 25 % tradicinių pašarų, išreikštų sausosios medžiagos procentais.";

g) 4.10 punktas panaikinamas;

h) 4.17 punktas pakeičiamas taip:

"Pirmiau nurodytų rūšių gyvūnai nurodytais tikslais gali būti šeriami tik tais produktais, kurie nurodyti II priedo D dalies 1.3 skirsnyje (fermentai), 1.4 skirsnyje (mikroorganizmai), 1.5 skirsnyje (konservantai), 1.6 skirsnyje (stabilizuojančios medžiagos, neleidžiančios sukepti medžiagos, ir koaguliantai), 1.7 skirsnyje (antioksidantai), 1.8 skirsnyje (siloso priedai) 2 skirsnyje (tam tikri gyvūnų mitybai taikomi produktai) ir 3 skirsnyje (pašarų perdirbimo pagalbinės medžiagos). Gyvūnų šėrimui negalima naudoti antibiotikus, kokcidiostatikus, vaistines medžiagas, augimą skatinančias medžiagas arba bet kokią kitą medžiagą, skirtą skatinti augimą ar produkciją."

2. Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 II priedo C dalis pakeičiama taip:

"1. Augalinės kilmės pašarinės medžiagos

1.1. Javai, grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

avižų grūdai, dribsniai, atsijos, lukštai ir sėlenos; miežių grūdai, baltymas ir atsijos; ryžių grūdai, skaldyti ryžiai, sėlenos ir išskirti gemalai; soros grūdai; rugių grūdai, atsijos, pašaras ir sėlenos; sorgo grūdai; kviečių grūdai, atsijos, sėlenos, glitimo pašaras, glitimas ir gemalai; kviečio speltos grūdai; kvietrugių grūdai; kukurūzų grūdai, sėlenos, atsijos, išskirti gemalai ir glitimas; salyklo stiebeliai; grūdai alui.

1.2. Aliejinių augalų sėklos, aliejinių augalų vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

rapso sėklos, išspaudos ir lukštai; sojos pupelės pupelių pavidale, paskrudintos, išspaudos ir lukštai; saulėgrąžų sėklos sėklų pavidale ir išspaudos; medvilnė sėklų pavidale ir sėklų išspaudos; linų sėmenys sėklų pavidale ir išspaudos; sezamo sėklos sėklų pavidale ir išspaudos; palmių sėklų branduolių išspaudos; aliejinių griežčių sėklų išspaudos ir luobelės; moliūgų sėklų išspaudos; alyvų masė (likusi išspaudus alyvas).

1.3. Ankštinių augalų grūdai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

dvispalvių raženių sėklos; sėjamojo pelėžirnio sėklos, apdorotos atitinkamoje temperatūroje; žirnių sėklos, atsijos ir sėlenos; stambiasėklių pupų sėklos, atsijos ir sėlenos; arkliapupų sėklos, vikių sėklos ir lubinų sėklos.

1.4. Gumbavaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

cukrinių runkelių masė, džiovinti runkeliai, bulvės, saldžiųjų bulvių gumbai, bulvių masė (krakmolo išskyrimo šalutinis produktas), bulvių krakmolas, bulvių baltymas ir manijokai.

1.5. Kitos sėklos ir vaisiai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

saldžiavaisis pupmedis, saldžiavaisio pupmedžio ankštys ir jo miltai, moliūgai, citrusinių masė, obuoliai, svarainiai, kriaušės, persikai, figos, vynuogės ir jų masė, kaštonai, graikinių riešutų išspaudos, riešutų išspaudos, kokoso riešutų kevalai ir išspaudos, gilės.

1.6. Pašariniai augalai ir stambieji pašarai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

liucerna, liucernos miltai, dobilai, dobilų miltai, žolė (gauta iš pašarinių augalų), žolės miltai, šienas, silosas, javų šiaudai ir pašarinės šakninės daržovės.

1.7. Kiti augalai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

melasa, jūros dumblių miltai (gauti išdžiovinus ir sutrynus jūros dumblius bei juos išplovus, kad sumažėtų juose esantis jodo kiekis), augalų milteliai ir ekstraktai, augalų baltymo ekstraktai (skiriami tik jauniems gyvūnams), prieskoniai ir žolelės.

1.8. Iki 2004 m. birželio 30 d. galima naudoti tokias pašarines medžiagas: ryžių grūdus, suskaldytus ryžius, ryžių sėlenas, rugių pašarinę medžiagą, rugių sėlenas, ropių sėklų išspaudas, ropių žieves ir tapijoką.

2. Gyvūninės kilmės pašarinės medžiagos

2.1. Pienas ir pieno produktai

žalias pienas, kaip apibrėžta Direktyvos 92/46/EEB [1] 2 straipsnyje, pieno milteliai, nugriebtas pienas, nugriebto pieno milteliai, pasukos, pasukų milteliai, išrūgos, išrūgų milteliai, išrūgų milteliai su nedideliu cukraus kiekiu, išrūgų baltyminiai milteliai (išgauti fiziškai apdirbant), kazeino milteliai ir pieno cukraus milteliai.

2.2. Žuvys, jūros gyvūnai, jų produktai ir šalutiniai produktai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

žuvys, žuvų aliejus ir nerafinuoti menkių kepenų taukai; tirpūs arba netirpūs žuvų moliuskų arba vėžiagyvių autolizatai, hidrolizatai ir proteolizatai, gauti veikiant fermentais, skiriami tik jauniems gyvūnams. Žuvies miltai.

2.3 Kiaušiniai ir kiaušinių produktai skirti paukščių pašarui, teikiant pirmenybę to paties ūkio paukščiams.

3. Mineralinės kilmės pašarinės medžiagos

Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

Natris:

nerafinuota jūros druska

rupi akmens druska

natrio sulfatas

natrio karbonatas

natrio bikarbonatas

natrio chloridas;

Kalis:

kalio chloridas;

Kalcis:

litotamnionas ir mažieji raudonieji jūros dumbliai

vandens gyvūnų kiaukutai (įskaitant sepijos kaulus)

kalcio karbonatas

kalcio laktatas

kalcio gliukonatas;

Fosforas:

defluorinuotas dikalcio fosfatas

defluorinuotas monokalcio fosfatas

mononatrio fosfatas

kalcio-magnio fosfatas

kalcio-natrio fosfatas;

Magnis:

magnio oksidas (bevandenis magnis)

magnio sulfatas

magnio chloridas

magnio karbonatas

magnio fosfatas;

Siera:

natrio sulfatas.

kaulų dikalcio fosfato precipitatas gali būti naudojamas iki 2004 m. birželio 30 d."

3. Reglamento (EEB) Nr. 2092/91 II priedo D dalis pakeičiama taip:

"1. Pašarų priedai

1.1. Mikroelementai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

E1 Geležis:

geležies (II) karbonatas

geležies (II) sulfato monohidratas ir (arba) heptahidratas

geležies (III) oksidas;

E2 Jodas:

kalcio jodatas, bevandenis

kalcio jodatas, heptahidratas

natrio jodidas;

E3 Kobaltas:

kobalto (II) sulfato monohidratas ir (arba) heptahidratas

bazinis kobalto (II) karbonatas, monohidratas;

E4 Varis:

vario (II) oksidas

bazinis vario (II) karbonatas, monohidratas

vario (II) sulfatas, pentahidratas;

E5 Manganas:

mangano (II) karbonatas

mangano oksidas ir manganito oksidas

mangano (II) sulfatas, mono- ir (arba) tetrahidratas;

E6 Cinkas:

cinko karbonatas

cinko oksidas

cinko sulfatas, mono- ir (arba) heptahidratas;

E7 Molibdenas:

amonio molibdatas, natrio molibdatas;

E8 Selenas:

natrio selenitas

natrio selenitas.

1.2. Vitaminai, provitaminai ir panašų poveikį turinčios chemiškai aiškiai apibrėžtos medžiagos. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

Vitaminai patvirtinti pagal Direktyvą 70/524/EEB [2]:

- pageidautina, kad būtų gauti iš natūraliai pašaruose esančių žaliavų, arba

- sintetiniai vitaminai, visiškai atitinkantys natūralius, skiriami tik monogastriniams gyvūnams.

Nukrypdama nuo pirmojo papunkčio ir pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi 2005 m. gruodžio 31 d., kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija gali patvirtinti A, D ir E grupių sintetinių vitaminų, skirtų raguočiams, vartojimą, jei laikomasi tokių sąlygų:

- sintetiniai vitaminai, visiškai atitinka natūralius, ir

- valstybės narės, nustačiusios, kad tiksliai laikomasi kriterijų, išdavė leidimą ir pranešė Komisijai.

Gamintojai gali gauti naudos, turėdami šį leidimą, jei jie įrodė valstybės narės patikrinimo įstaigai arba institucijai, kad jų gyvūnų sveikatos ir gerovės neįmanoma garantuoti, nenaudojant šių sintetinių vitaminų.

1.3. Fermentai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

Fermentai, patvirtinti pagal Direktyvą 70/524/EEB.

1.4. Mikroorganizmai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokie mikroorganizmai:

Mikroorganizmai, patvirtinti pagal Direktyvą 70/524/EEB.

1.5. Konservantai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

E 200 Sorbo rūgštis

E 236 Skruzdžių rūgštis

E 260 Acto rūgštis

E 270 Pieno rūgštis

E 280 Propiono rūgštis

E 330 Citrinų rūgštis.

Pieno, skruzdžių, propiono ir acto rūgštį naudoti siloso gamybai leidžiama, jei oro sąlygos yra nepalankios rūgimui.

1.6. Stabilizuojančios medžiagos, neleidžiančios sukepti medžiagos ir koaguliantai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

E 470 Natūralus kalcio stearatas

E 551b Koloidinis kvarcas

E 551c Diatomitas

E 558 Bentonitas

E 559 Kaolino molis

E 560 Natūralios kilmės stearitų mišiniai ir chloritas

E 561 Vermikulitas

E 562 Sepiolitas

E 599 Perlitas.

1.7. Antioksidantai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

E 306 Natūralios kilmės tokoferoliu praturtinti ekstraktai.

1.8. Siloso priedai. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

nuo 2004 m. spalio 19 d. fermentai, mielės ir bakterijos, patvirtintos Reglamentu (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, naudojamų gyvūnų mitybai.

2. Tam tikri produktai vartojami gyvūnų mitybai

Šiai kategorijai priskiriami tik tokie produktai:

alaus mielės.

3. Pašarų perdirbimo pagalbinės medžiagos

3.1. Siloso perdirbimo pagalbinės medžiagos. Šiai kategorijai priskiriamos tik tokios medžiagos:

- jūros druska, rupi akmens druska, išrūgos, cukrus, cukrinių runkelių masė, javų miltai ir melasa,

- iki 2004 m. spalio 18 d. fermentai, mielės ir pieno, acto, skruzdžių ir propiono bakterijos."

[1] OL L 268, 1992 9 14, p. 1.

[2] OL L 270, 1970 12 14, p. 1. Direktyva 70/524/EEB bus panaikinta nuo 20041019. Nuo tos dienos taikomas 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, naudojamų gyvūnų mitybai (OL L 268, 2003 10 18, p. 29).

--------------------------------------------------