31998L0024

Tarybos Direktyva 98/24/EB

1998 m. balandžio 7 d.

dėl darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe (keturioliktoji atskira Direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje)

EUROPOS BENDRIJŲ TARYBA,

atsižvelgdama į Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 118a straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą [1], parengtą pasitarus su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komitetu,

atsižvelgdama į Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę [2],

laikydamasi Sutarties 189c straipsnyje nustatytos tvarkos [3],

(1) kadangi Sutarties 118a straipsnyje numatyta, kad Taryba direktyvomis nustato būtiniausius reikalavimus, skatinančius sąlygų, pirmiausia darbo aplinkos, gerinimą, kad būtų užtikrinta geresnė darbuotojų sauga ir sveikatos apsauga;

(2) kadangi, pagal minėtąjį straipsnį, tokiose direktyvose turi būti vengiama nustatyti administracinius, finansinius ir teisinius apribojimus, trukdančius mažųjų ir vidutinių įmonių steigimą ir plėtrą;

(3) kadangi darbo saugos, higienos ir sveikatos darbe gerinimo siekių neturi nusverti vien ekonominiai sumetimai;

(4) kadangi būtiniausi darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais darbe, reikalavimai yra skirti užtikrinti ne tik atskiro darbuotojo saugą ir sveikatos apsaugą, bet ir visų Bendrijos darbuotojų minimalios apsaugos lygį, tuo būdu išvengiant bet kokių galimų konkurencijos iškraipymų;

(5) kadangi visoje Bendrijoje reikia nustatyti vienodo lygio apsaugą nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais; kadangi tas lygis turi būti nustatytas ne detaliais privalomojo pobūdžio reikalavimais, bet bendrų principų sistema, kuri leistų valstybėms narėms nuosekliai taikyti tuos būtiniausius reikalavimus;

(6) kadangi tikėtina, jog dėl darbo, susijusio su cheminiais veiksniais kyla rizika darbuotojams;

(7) kadangi 1980 m. lapkričio 27 d. Tarybos direktyva 80/1107/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminių, fizinių ir biologinių veiksnių poveikiu darbe [4], 1982 m. liepos 28 d. Tarybos direktyva 82/605/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su metalinio švino ir jo joninių junginių poveikiu darbe (pirmoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 80/1107/EEB 8 straipsnyje) [5] bei 1988 m. birželio 9 d. Tarybos direktyva 88/364/EEB dėl darbuotojų apsaugos uždraudžiant tam tikrus veiksnius ir (arba) tam tikrus darbus (ketvirtoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 80/1107/EEB 8 straipsnyje) [6] nuoseklumo ir aiškumo dėlei, taip pat ir techniniais sumetimais, turėtų būti peržiūrėtos ir sujungtos į vieną direktyvą, nustatančią būtiniausius reikalavimus darbuotojų, kurių darbas susijęs su cheminiais veiksniais, saugai ir sveikatos apsaugai; kadangi tuomet minėtas direktyvas bus galima paskelbti netekusiomis galios;

(8) kadangi ši direktyva yra atskira direktyva, kaip numatyta 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo [7] 16 straipsnio 1 dalyje;

(9) kadangi visos minėtos direktyvos nuostatos taikomos visais cheminių veiksnių poveikio darbuotojams atvejais, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialių šios direktyvos nuostatų;

(10) kadangi privalomosiose tarptautinėse sutartyse ir konvencijose, įtrauktose į Bendrijos nuostatas dėl pavojingų prekių gabenimo kelių, geležinkelių, vandens ir oro transportu, numatytos griežtesnės ir (arba) specialios nuostatos dėl pavojingų cheminių veiksnių gabenimo;

(11) kadangi Direktyvoje 67/548/EEB [8] ir Direktyvoje 88/379/EEB [9] dėl, atitinkamai, pavojingų medžiagų ir preparatų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą etiketėmis reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo Taryba nustatė kriterijų sistemą pavojingoms medžiagoms ir preparatams klasifikuoti;

(12) kadangi pavojingo cheminio veiksnio apibrėžimas turėtų apimti visas chemines medžiagas, kurios atitinka minėtus kriterijus, bei visas chemines medžiagas, kurios, nors ir neatitinka minėtų kriterijų, dėl savo fizinių cheminių, cheminių arba toksikologinių savybių bei dėl jų naudojimo darbo metu arba buvimo darbo vietoje pobūdžio kelia riziką darbuotojų saugai ir sveikatai;

(13) kadangi Direktyvoje 90/492/EEB [10] Komisija apibrėžė ir nustatė konkrečios informacijos apie pavojingas medžiagas ir preparatus sistemą, kurios pagrindas yra saugos duomenų lapai, daugiausiai skirti pramoniniams vartotojams, kad pastarieji galėtų imtis reikalingų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai užtikrinti; kadangi 1992 m. birželio 24 d. Tarybos direktyva 92/58/EEB dėl būtiniausių reikalavimų įrengiant darbo saugos ir (arba) sveikatos ženklus (devintoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB [11] 16 straipsnio 1 dalyje) nustato talpyklų ir vamzdynų, naudojamų pavojingoms medžiagoms ir preparatams darbe, žymėjimo sistemą;

(14) kadangi darbdavys turėtų įvertinti bet kokią riziką darbuotojų saugai ir sveikatai, kylančią dėl darbo vietoje esančių cheminių veiksnių, kad galėtų imtis reikalingų prevencijos ir apsaugos priemonių, nurodytų šioje direktyvoje;

(15) kadangi įvertinus riziką, darbdavio pasirinktos prevencijos priemonės turi atitikti ir visuomenės sveikatos bei aplinkos apsaugos reikalavimus;

(16) kadangi norint darbuotojams suteikti daugiau informacijos ir geriau juos apsaugoti, būtina darbuotojus ir jų atstovus informuoti apie riziką saugai ir sveikatai, kurią gali kelti cheminiai veiksniai, ir apie priemones, reikalingas tai rizikai sumažinti arba pašalinti, o taip pat suteikti jiems galimybę kontroliuoti, ar imamasi reikalingų apsaugos priemonių;

(17) kadangi darbuotojų, kurių sveikatai pagal anksčiau minėto įvertinimo išvadas kyla rizika, sveikatos priežiūra gali būti viena iš prevencijos ir apsaugos priemonių, kurių turi imtis darbdavys;

(18) kadangi darbdavys privalo periodiškai atlikti įvertinimus bei matavimus ir sekti technikos naujoves, kad būtų galima geriau garantuoti darbuotojų saugą ir sveikatos apsaugą;

(19) kadangi nepriklausomi mokslininkai turėtų įvertinti naujausių mokslinių tyrimų duomenis ir padėti Komisijai nustatyti profesinio poveikio ribines vertes, kurios darbuotojus gali veikti darbe;

(20) kadangi nors mokslo duomenų kartais gali nepakakti nustatyti tam tikram cheminio veiksnio poveikio lygiui, žemiau kurio rizika sveikatai išnyktų, tačiau sumažinus šių cheminių veiksnių poveikį, rizika vis tiek sumažės;

(21) kadangi Direktyvoje 91/322/EEB [12] ir Direktyvoje 96/94/EB [13] Komisija nustatė orientacines ribines vertes, kaip numatyta Direktyvoje 80/1107/EEB; kadangi tas dvi direktyvas reikėtų laikyti dabartinės sistemos dalimi;

(22) kadangi Komisija, bendradarbiaudama su Direktyva 89/391/EEB įkurtu Komitetu, įpareigotu padėti Komisijai rengti toje direktyvoje numatytų priimti atskirųjų direktyvų technines pataisas, turėtų parengti būtinus šios direktyvos techninius patikslinimus; kadangi Komisija, prieš tai pasitarusi su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komitetu, kaip numatyta Sprendime 74/325/EEB [14], taip pat turėtų parengti šios direktyvos taikymo praktines rekomendacijas;

(23) kadangi Direktyvą 80/1107/EEB paskelbus netekusia galios, neturi pablogėti dabartinis darbuotojų apsaugos nuo cheminių, fizinių ir biologinių veiksnių poveikio lygis; kadangi apsaugos standartai, numatyti dabartinėse biologinių veiksnių direktyvose, siūlomoje fizinių veiksnių direktyvoje, šioje direktyvoje ir visose šių dokumentų daliniuose pakeitimuose, turi atspindėti ir būti ne žemesni nei standartai, kurie buvo nustatyti Direktyvoje 80/1107/EEB;

(24) kadangi ši direktyva padeda praktiškai kurti vidaus rinkos socialinę dimensiją,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Tikslas ir taikymo sritis

1. Ši direktyva, kuri yra keturioliktoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje, nustato būtiniausius reikalavimus, keliamus darbuotojų apsaugai nuo rizikos saugai ir sveikatai, kylančios arba galinčios kilti dėl cheminių veiksnių, esančių darbo vietoje, poveikio arba dėl darbo, susijusio su cheminiais veiksniais.

2. Šios direktyvos reikalavimai taikomi tuomet, kai darbo vietoje yra arba gali būti pavojingų cheminių veiksnių, nepažeidžiant nuostatų dėl tų cheminių veiksnių, kuriems taikomos direktyvose, priimtose pagal Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, numatytos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės priemonės.

3. Kancerogenams darbe ši direktyva taikoma nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialių nuostatų, numatytų 1990 m. birželio 28 d. Tarybos direktyvoje 90/394/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su kancerogenų poveikiu darbe (šeštoji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 16 straipsnio 1 dalyje) [15].

4. Direktyvos 89/391/EEB nuostatos taikomos visai šiame straipsnyje nurodytai sričiai, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialių nuostatų, numatytų šioje direktyvoje.

5. Kai kalbama apie pavojingų cheminių veiksnių gabenimą, šios direktyvos nuostatos taikomos, nepažeidžiant griežtesnių ir (arba) specialių nuostatų, numatytų Direktyvoje 94/55/EB [16], Direktyvoje 96/49/EB [17], Tarptautiniame pavojingų prekių gabenimo jūrų keliais (IMDG) kodekse, Tarptautiniame didelių konteinerių (IBC) kodekse ir IGC kodekse, kaip apibrėžta Direktyvos 93/75/EEB [18] 2 straipsnyje, Europos sutarties dėl tarptautinio pavojingų prekių gabenimo vidaus vandenų keliais bei Pavojingų medžiagų gabenimo Reinu taisyklių nuostatose, įtrauktose į Bendrijos teisės aktus, taip pat pavojingų prekių saugaus gabenimo techninėse instrukcijose, priimtose Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos prieš įsigaliojant šiai direktyvai.

2 straipsnis

Apibrėžimai

Šioje direktyvoje vartojami terminai reiškia:

a) "cheminis veiksnys" – bet koks cheminis elementas arba junginys, grynas arba sumaišytas, esantis gamtoje, gaminamas, naudojamas arba išleidžiamas į aplinką (gali būti išleidžiamas ir kaip atlieka) bet kokio darbo proceso metu, nepriklausomai nuo to, ar jis gaminamas tikslingai ar ne, ar jis pateiktas rinkai ar ne;

b) "pavojingas cheminis veiksnys":

i) bet koks cheminis veiksnys, atitinkantis priskyrimo pavojingoms medžiagoms kriterijus, nustatytus Direktyvos 67/548/EEB VI priede, nepriklausomai nuo to, ar ta medžiaga nurodyta minėtoje direktyvoje, išskyrus tas medžiagas, kurios atitinka tik aplinkai pavojingų medžiagų kriterijus;

ii) bet koks cheminis veiksnys, atitinkantis priskyrimo pavojingiems preparatams kriterijus, nustatytus Direktyvoje 88/379/EEB, nepriklausomai nuo to, ar tas preparatas nurodytas minėtoje direktyvoje, išskyrus tuos preparatus, kurie atitinka tik priskyrimo pavojingiems aplinkai preparatams kriterijus;

iii) bet koks cheminis veiksnys, kuris, nors ir neatitinka priskyrimo pavojingiems veiksniams kriterijų, kaip nurodyta i) ir ii) pastraipose, tačiau dėl savo fizinių cheminių, cheminių arba toksikologinių savybių, naudojimo būdo arba buvimo darbo aplinkoje pobūdžio gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, įskaitant visus cheminius veiksnius, kuriems pagal 3 straipsnį yra nustatyta profesinio poveikio ribinė vertė;

c) "darbas, susijęs su cheminiais veiksniais" – bet koks darbas, kurio bent viename procese, įskaitant gamybą, tvarkymą, laikymą, gabenimą, šalinimą ir valymą, yra naudojami ar numatyti naudoti cheminiai veiksniai, arba kurio metu atsiranda tokie veiksniai;

d) "profesinio poveikio ribinė vertė", jei nenurodyta kitaip – cheminio veiksnio koncentracijos darbuotojo kvėpavimo erdvės ore svertinio vidurkio pagal laiką didžiausia reikšmė per tam tikrą nustatytą laikotarpį;

e) "biologinė ribinė vertė" – cheminio veiksnio, jo metabolitų arba kitų poveikio indikatorių koncentracijos ribinė vertė atitinkamoje biologinėje terpėje;

f) "sveikatos priežiūra" – darbuotojo apžiūra, norint nustatyti jo sveikatos būklę, atsižvelgiant į jį darbe veikiančius cheminius veiksnius;

g) "pavojus" – cheminiam veiksniui būdinga potencialiai kenksminga savybė;

h) "rizika" – tikimybė, kad potencialus kenksmingumas pasireikš dėl tam tikrų darbo ar poveikio sąlygų.

3 straipsnis

Profesinio poveikio ribinės vertės ir biologinės ribinės vertės

1. Komisija, pasinaudodama naujausių mokslinių tyrimų duomenų nepriklausomu moksliniu vertinimu, įvertina ryšį tarp pavojingų cheminių veiksnių poveikio sveikatai ir jų koncentracijų, veikiantį darbuotojus darbo metu.

2. Remdamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytu įvertinimu, Komisija, prieš tai pasitarusi su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komitetu, pateikia siūlymą Bendrijos lygmeniu patvirtinti darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su cheminiais veiksniais, Europos uždavinius, išreikštus orientacinėmis profesinio poveikio ribinėmis vertėmis.

Šios ribinės vertės nustatomos arba peržiūrimos Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į turimas matavimo metodų galimybes. Valstybės narės informuoja darbuotojų ir darbdavių organizacijas apie Bendrijoje nustatytas orientacines profesinio poveikio ribines vertes.

3. Visiems cheminiams veiksniams, kuriems yra nustatytos Bendrijos orientacinės profesinio poveikio ribinės vertės, valstybės narės, atsižvelgdamos į minėtas Bendrijos orientacines ribines vertes bei remdamosi nacionaliniais teisės aktais ir praktika, nustato nacionalines orientacines profesinio poveikio ribines vertes.

4. Bendrijoje gali būti nustatytos ir privalomos profesinio poveikio ribinės vertės, atsižvelgiant ne tik į tuos veiksnius, kurie buvo įvertinti nustatant orientacines profesinio poveikio ribines vertes, bet ir į galimybes jų laikytis, siekiant garantuoti darbuotojų sveikatą. Tokios privalomos ribinės vertės nustatomos laikantis Sutarties 118a straipsnio nuostatų ir pateikiamos šios direktyvos 1 priede.

5. Kiekvienam cheminiam veiksniui, kuriam yra nustatyta Bendrijos privaloma profesinio poveikio ribinė vertė, valstybės narės nustato nacionalines privalomas profesinio poveikio ribines vertes, remdamosi Bendrijoje nustatytomis ribinėmis vertėmis, tačiau jų neviršydamos.

6. Bendrijos lygiu gali būti patvirtintos privalomos biologinės ribinės vertės, kurias nustatant remiamasi šio straipsnio 1 dalyje nurodytu įvertinimu bei atsižvelgiama į matavimo metodų prieinamumą, siekiant garantuoti darbuotojų sveikatą. Tokios ribinės vertės nustatomos Sutarties 118a straipsnyje nustatyta tvarka ir numatytos šios direktyvos 2 priede kartu su kita reikalinga informacija apie sveikatos priežiūrą.

7. Kiekvienam cheminiam veiksniui, kuriam Bendrijoje yra nustatytos privalomos biologinės ribinės vertės, valstybės narės nustato nacionalines biologines ribines vertes, remdamosi Bendrijoje nustatytomis ribinėmis vertėmis, tačiau jų neviršydamos.

8. Jeigu valstybė narė nustato arba pakeičia nacionalines profesinio poveikio ribines vertes arba biologines ribines vertes, ji apie tai privalo pranešti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms bei pateikti atitinkamus reikalingus mokslinius ir techninius duomenis. Gavusi tokį pranešimą, Komisija imasi reikalingų priemonių.

9. Remdamasi valstybių narių pranešimais, pateiktais pagal 15 straipsnio reikalavimus, Komisija įvertina, kaip valstybės narės atsižvelgė į Bendrijos orientacines ribines vertes, nustatydamos atitinkamas nacionalines profesinio poveikio ribines vertes.

10. Standartinė koncentracijos darbo vietos ore matavimo ir vertinimo metodika dėl profesinio poveikio ribinių verčių parengiama pagal 12 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

II SKIRSNIS

DARBDAVIŲ PAREIGOS

4 straipsnis

Pavojingų cheminių veiksnių keliamos rizikos nustatymas ir įvertinimas

1. Vykdydamas Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 3 dalyje ir 9 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas, darbdavys pirmiausia nustato, ar darbo vietoje yra kokių nors kenksmingų cheminių veiksnių. Jeigu jų yra, jis įvertina visus šių veiksnių keliamus pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, atsižvelgdamas į:

- jų pavojingąsias savybes,

- informaciją apie saugą ir sveikatą, kurią pateikia tiekėjas (pvz., atitinkamuose saugos duomenų lapuose, kaip numatyta Direktyvos 67/548/EEB ar Direktyvos 88/379/EEB nuostatose),

- poveikio lygį, rūšį ir trukmę,

- darbo sąlygas, kuriose dirbant patiriamas tokių veiksnių poveikis, bei jų kiekį,

- aptariamas valstybės narės teritorijoje galiojančias profesinio poveikio ribines vertes arba biologines ribines vertes,

- įgyvendintų arba planuojamų įgyvendinti prevencijos priemonių rezultatus,

- jei turima, jau atlikto sveikatos patikrinimo išvadas.

Iš tiekėjų ar kitų šaltinių darbdavys renka papildomą informaciją, reikalingą rizikai įvertinti. Jei reikia, toje informacijoje pateikiami konkretūs rizikos vartotojui įvertinimai pagal Bendrijos teisės aktus, reglamentuojančius cheminius veiksnius.

2. Kaip numatyta Direktyvos 89/391/EEB 9 straipsnyje, darbdavys privalo turėti rizikos įvertinimą ir nurodyti, kokių priemonių buvo imtasi pagal šios direktyvos 5 ir 6 straipsnius. Rizikos įvertinimas įforminamas tinkamos formos dokumentu pagal nacionalinius įstatymus ir praktiką; šiame dokumente darbdavys gali pagrįsti, kodėl su cheminiais veiksniais susijusios rizikos pobūdis ir mastas nereikalauja tolesnio detalaus rizikos įvertinimo. Rizikos įvertinimas turi būti nuolat atnaujinamas, ypač jei įvyko didesni pokyčiai, dėl kurių anksčiau atliktas rizikos įvertinimas galėjo pasenti, arba jeigu sveikatos tikrinimo rezultatai parodo, kad tokį įvertinimą atnaujinti būtina.

3. Įvertinant riziką, atsižvelgiama į tam tikrus bendrovėje arba bendrovės padalinyje atliekamus darbus, tokius kaip priežiūra ir remontas, kai galima numatyti, jog, nepaisant visų techninių priemonių, tuos darbus atliekantys darbuotojai gali būti smarkiai paveikti arba juos atliekant dėl kitų priežasčių darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygis labai pablogėtų.

4. Jeigu dirbamas toks darbas, kurio metu darbuotoją veikia keli pavojingi cheminiai veiksniai, rizika vertinama pagal visų cheminių veiksnių keliamos rizikos visumą.

5. Jeigu naujas darbas yra susijęs su pavojingais cheminiais veiksniais, dirbti galima pradėti tik įvertinus to darbo riziką ir įgyvendinus reikalingas prevencijos priemones.

6. Rizikos nustatymo, įvertinimo, peržiūros, o prireikus ir patikslinimo praktinės rekomendacijos parengiamos pagal 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.

5 straipsnis

Rizikos, susijusios su kenksmingais cheminiais veiksniais, prevencijos ir šios direktyvos taikymo įvertinant riziką bendrieji principai

1. Vykdydamas savo pareigą garantuoti darbuotojų, dirbančių darbus, susijusius su kenksmingais cheminiais veiksniais, saugą ir sveikatos apsaugą, darbdavys imasi reikalingų prevencijos priemonių, nurodytų Direktyvos 89/391/EEB 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei šioje direktyvoje.

2. Darbuotojų, dirbančių darbus, susijusius su kenksmingais cheminiais veiksniais, darbo saugai ir sveikatai gresiantys pavojai šalinami arba mažinami tokiomis priemonėmis:

- atitinkamai suprojektuojant ir organizuojant darbo vietos darbo sistemas,

- aprūpinant darbuotojus tinkamomis darbo priemonėmis dirbti su cheminiais veiksniais bei nustatant tokią priežiūros ir remonto tvarką, kuri garantuotų darbuotojų darbo saugą ir sveikatą,

- pasirūpinant, kad kenksmingą poveikį patirtų ar galėtų patirti kuo mažiau darbuotojų,

- kuo labiau mažinant kenksmingo poveikio trukmę ir stiprumą,

- imantis reikiamų higienos priemonių,

- sumažinant cheminių veiksnių kiekį darbo vietoje iki mažiausio tos rūšies darbui reikalingo kiekio,

- taikant tinkamą darbo tvarką, tarp jų ir pavojingų cheminių veiksnių bei atliekų, kuriose yra tokių veiksnių, saugaus tvarkymo, laikymo ir gabenimo darbo vietoje taisykles.

Praktinės rekomendacijos dėl prevencijos priemonių rizikai kontroliuoti rengiamos pagal 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Jeigu 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto įvertinimo rezultatai rodo, kad darbuotojų saugai ir sveikatai kyla rizika, taikomos specialios apsaugos, prevencijos ir kontrolės priemonės, nurodytos 6, 7 ir 10 straipsniuose.

4. Jeigu 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto įvertinimo rezultatai rodo, kad pavojingų cheminių veiksnių koncentracijos darbo vietoje keliama rizika darbuotojų saugai ir sveikatai yra visai nedidelė ir tai rizikai sumažinti visiškai pakanka imtis šio straipsnio 1 ir 2 dalyje nurodytų priemonių, 6, 7 ir 10 straipsnių nuostatos netaikomos.

6 straipsnis

Specifinės apsaugos ir prevencijos priemonės

1. Darbdavys užtikrina, kad kenksmingo cheminio veiksnio keliama rizika darbuotojų darbo saugai ir sveikatai būtų pašalinta arba sumažinta iki minimumo.

2. Taikydamas šio straipsnio 1 dalį, darbdavys turi stengtis nebenaudoti pavojingo cheminio veiksnio ir jį pakeisti kitu cheminiu veiksniu ar procesu, kuris, jį naudojant įprastomis sąlygomis, nekenkia arba mažiau kenkia darbuotojų saugai ir sveikatai.

Jeigu dėl darbo pobūdžio kenksmingo cheminio veiksnio pakeisti kitu neįmanoma, darbdavys, atsižvelgdamas į tą darbą ir 4 straipsnyje nurodytą rizikos įvertinimą, garantuoja, kad rizika būtų sumažinta iki minimumo pritaikius apsaugos ir prevencijos priemones, parinktas pagal rizikos įvertinimo rezultatus, gautus 4 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios priemonės išvardytos toliau pagal svarbą:

a) suplanuoti tinkamą darbo tvarką ir techninio valdymo priemones, naudoti tinkamas darbo priemones ir medžiagas, siekiant išvengti pavojingų cheminių veiksnių, galinčių kelti riziką darbuotojų darbo saugai ir sveikatai, patekimo į aplinką arba jį sumažinti;

b) prie rizikos šaltinio naudoti kolektyvines apsaugos priemones, tokias kaip tinkamas vėdinimas ir atitinkamos organizacinės priemonės;

c) jeigu pavojingo poveikio negalima išvengti kitais būdais, aprūpinti darbuotojus asmeninėmis apsauginėmis priemonėmis.

Praktinės rekomendacijos dėl apsaugos ir prevencijos priemonių rizikai kontroliuoti rengiamos pagal 12 straipsnio 2 dalies nuostatas.

3. Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, dar atliekama darbuotojų sveikatos priežiūra 10 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu tokia priežiūra reikalinga atsižvelgiant į rizikos pobūdį.

4. Jeigu darbdavys kitais įvertinimo būdais tvirtai negali įrodyti, kad laikantis 2 dalies nuostatų užtikrinta reikalinga apsauga ir prevencija, jis periodiškai, taip pat kaskart pasikeitus aplinkybėms, kurios gali turėti įtakos poveikiui darbuotojams, atlieka reikalingus cheminių veiksnių, galinčių kenkti darbuotojų sveikatai darbo vietoje, koncentracijos matavimus, ypač atsižvelgdamas į profesinio poveikio ribines vertes.

5. Vykdydamas savo pareigas, nurodytas 4 straipsnyje arba kylančias iš 4 straipsnio nuostatų, darbdavys atsižvelgia į 4 dalyje nurodytų matavimų rezultatus.

Kiekvienu atveju, kai viršijama nustatyta ir galiojanti valstybės narės teritorijoje profesinio poveikio ribinė vertė, darbdavys, atsižvelgdamas į tos profesinio poveikio ribinės vertės pobūdį, nedelsdamas imasi prevencijos ir apsaugos priemonių padėčiai pagerinti.

6. Remdamasis bendruoju rizikos įvertinimu ir 4 bei 5 straipsniuose nurodytais bendraisiais rizikos prevencijos principais, darbdavys, saugodamas darbuotojus nuo cheminių veiksnių fizinių cheminių savybių pavojingo poveikio, imasi darbo pobūdį atitinkančių techninių ir (arba) organizacinių priemonių, įskaitant cheminių veiksnių sandėliavimą, tvarkymą bei nesuderinamų cheminių veiksnių atskyrimą. Konkrečios priemonės, kurių turi imtis darbdavys, išvardijamos toliau pagal svarbą:

a) darbo vietoje neturi būti degių medžiagų pavojingų koncentracijų ir chemiškai nestabilių medžiagų pavojingų kiekių, jeigu dėl darbo pobūdžio tai neįmanoma;

b) reikia vengti darbo vietoje naudoti uždegimo prietaisus, galinčius sukelti gaisrą arba sprogimą, bei neleisti susidaryti tokioms sąlygoms, dėl kurių chemiškai nestabilios medžiagos ir medžiagų mišiniai gali turėti kenksmingą fizinį poveikį, ir

c) mažinti kenksmingą poveikį darbuotojų saugai ir sveikatai, užsidegus degiosioms medžiagoms ir dėl to kilus gaisrui ar įvykus sprogimui, taip pat chemiškai nestabilių medžiagų ar tokių medžiagų mišinių kenksmingą fizinį poveikį.

Darbdavio parūpintos darbo priemonės ir apsaugos sistemos darbuotojams apsaugoti turi atitikti Bendrijos nuostatose dėl tokių priemonių projektavimo, gamybos ir tiekimo keliamus reikalavimus. Darbdavio įgyvendinamos techninės ir (arba) organizacinės priemonės turi būti suderintos ir atitikti darbo priemonių klasifikaciją, numatytą 1994 m. kovo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su įrenginių ir apsaugos sistemų, skirtų naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, derinimo [19], I priede.

Darbdavys imasi priemonių, kad pakankamai gerai būtų kontroliuojama gamykla, įrenginiai ir mechanizmai, taip pat pasirūpina apsaugos nuo sprogimų ar sprogimo jėgos poveikio mažinimo įrenginiais.

7 straipsnis

Veiksmai nelaimingų atsitikimų, incidentų ir avarinių situacijų atvejais

1. Nepažeisdamas savo pareigų, numatytų Direktyvos 89/391/EEB 8 straipsnyje, darbdavys, siekdamas garantuoti darbuotojų saugą ir apsaugoti jų sveikatą nuo nelaimingų atsitikimų, incidentų ir avarinių situacijų, susijusių su pavojingais cheminiais veiksniais darbo vietoje, parengia tvarką (veiksmų planus), kurios reikėtų laikytis įvykus minėtam įvykiui, kad tokiu atveju būtų imamasi reikalingų veiksmų. Šiuose planuose turi būti numatoma periodiškai rengti saugos pratybas ir pasirūpinti reikalingomis pirmosios pagalbos patalpomis bei įranga.

2. Įvykus 1 dalyje nurodytam įvykiui, darbdavys nedelsdamas imasi priemonių to įvykio padariniams sušvelninti ir pranešti apie tą įvykį darbuotojams.

Siekiant normalizuoti padėtį:

- darbdavys kuo greičiau įgyvendina reikalingas padėties gerinimo priemones,

- įvykio vietoje leidžiama dirbti tik tiems darbuotojams, kurie yra būtini remonto ir kitiems reikalingiems darbams atlikti.

3. Darbuotojai, kuriems leidžiama dirbti įvykio vietoje, aprūpinami tinkamais apsauginiais drabužiais, asmeninėmis apsaugos priemonėmis, specializuotomis apsauginėmis priemonėmis ir įranga, kurią jie privalo naudoti, kol padėtis nepagerės; ši padėtis turi būti laikina.

Neapsaugotiems darbuotojams būti įvykio vietoje neleidžiama.

4. Nepažeisdamas Direktyvos 89/391/EEB 8 straipsnio nuostatų, darbdavys imasi priemonių įrengti įspėjamąsias ir kitas ryšio sistemas, kuriomis prireikus būtų nedelsiant pranešama apie padidėjusį pavojų saugai ir sveikatai, nurodoma imtis atitinkamų priemonių ir, jei reikia, nedelsiant pradėti įvykio padarinių likvidavimo darbus, kviesti pagalbą, vykdyti gelbėjimo ir evakuacijos operacijas.

5. Darbdavys garantuoja, kad būtų prieinama informacija apie tai, ką daryti avarinės situacijos, susijusios su pavojingais cheminiais veiksniais, atveju. Ši informacija turi būti prieinama atitinkamos įmonės ir išorinėms avarinėms tarnyboms. Šioje informacijoje:

- perspėjama, kokie pavojai gresia darbe, kaip jie nustatomi, nurodomos atsargumo priemonės ir veiksmai, kad avarinės tarnybos savo ruožtu galėtų pasirengti imtis atitinkamų veiksmų ir atsargumo priemonių,

- pateikiami visi duomenys apie specifinius pavojus, kurie kyla ar gali kilti nelaimingų atsitikimų metu ar susidarius avarinei situacijai, bei informacija apie veiksmus, numatytus pagal šio straipsnio nuostatas.

8 straipsnis

Darbuotojų informavimas ir mokymas

1. Nepažeisdamas Direktyvos 89/391/EEB 10 ir 12 straipsnių, darbdavys garantuoja, kad darbuotojai ir (arba) jų atstovai:

- galėtų susipažinti su duomenimis, gautais remiantis šios direktyvos 4 straipsnio nuostatomis, ir kad jiems būtų pranešama, jei iš esmės pakitus padėčiai darbo vietoje, tie duomenys pasikeičia,

- gautų informaciją apie darbo vietoje esančius kenksmingus cheminius veiksnius, t. y. kokie tai veiksniai, kuo jie pavojingi darbo saugai ir sveikatai, kokios yra profesinio poveikio ribinės vertės, taip pat informaciją apie kitas su tuo susijusias teisines nuostatas,

- būtų mokomi ir informuojami, kokių atsargumo priemonių ir veiksmų reikia imtis, norint apsisaugoti patiems ir apsaugoti kitus darbuotojus darbo vietoje,

- galėtų susipažinti su visais saugos duomenų lapais, parengtais tiekėjų pagal Direktyvos 88/379/EEB 10 straipsnio ir Direktyvos 92/32/EEB 27 straipsnio [20] nuostatas,

ir kad visa čia išvardyta informacija būtų:

- pateikiama tinkamai, atsižvelgiant į šios direktyvos 4 straipsnyje nurodytas rizikos įvertinimo išvadas. Pateikimo būdas gali būti įvairus: žodiniai pranešimai, asmeninis mokymas ir instruktavimas, kartu pateikiant rašytinę informaciją, priklausomai nuo minėtame straipsnyje reikalaujamo įvertinimo metu išaiškintos rizikos pobūdžio ir dydžio,

- nuolat atnaujinama, atsižvelgiant į kintančias aplinkybes.

2. Jeigu darbe pavojingiems cheminiams veiksniams naudojamos talpyklos ir vamzdynai nėra pažymėti atitinkamais ženklais, kurių reikalaujama Bendrijos teisės aktuose dėl cheminių veiksnių ženklinimo etiketėmis ir saugos ženklų, vartojamų darbo vietose, darbdavys, nepažeisdamas minėtuose teisės aktuose numatytų išlygų, garantuoja, kad tų talpyklų ir vamzdžių turinys, jo pobūdis ir galimas pavojus būtų lengvai atpažįstami.

3. Valstybės narės gali imtis priemonių, reikalingų garantuoti, kad darbdaviai turėtų teisę paprašę gauti (geriausiai iš gamintojo arba tiekėjo) visą informaciją apie pavojingus cheminius veiksnius, kurios reikia taikant šios direktyvos 4 straipsnio 1 dalį, jeigu tokios informacijos gamintojas arba tiekėjas teikti neprivalo pagal Direktyvų 67/548/EEB ir 88/379/EEB nuostatas.

III SKIRSNIS

ĮVAIRIOS NUOSTATOS

9 straipsnis

Draudimai

1. Siekiant apsaugoti darbuotojus nuo tam tikrų cheminių veiksnių ir (arba) veiklos, susijusios su cheminiais veiksniais, keliamos rizikos jų sveikatai, draudžiama gaminti arba naudoti darbe 3 priede nurodytus cheminius veiksnius ir atlikti minėtame priede nurodytus darbus.

2. Valstybės narės gali leisti nesilaikyti pirmos dalies reikalavimų tokiais atvejais:

- atliekant mokslinius tyrimus ir bandymus bei analizes,

- atliekant darbus, kurių tikslas – pašalinti šalutinių produktų arba atliekų pavidalo cheminius veiksnius,

- gaminant ir pagal paskirtį naudojant 1 dalyje nurodytas cheminius veiksnius, skirtus naudoti kaip tarpinius produktus.

Privalu imtis priemonių išvengti 1 dalyje nurodytų cheminių veiksnių poveikio darbuotojams, ypač pasirūpinant tuo, kad tokie cheminiai veiksniai būtų gaminami ir kuo greičiau panaudojami kaip tarpiniai produktai vienoje uždaroje sistemoje, iš kurios būtų galima išleisti tik tiek aptariamų cheminių veiksnių, kiek to reikia procesui kontroliuoti ar sistemai aptarnauti.

Valstybės narės gali nustatyti specialių leidimų išdavimo sistemas.

3. Kai leidžiamos 2 dalyje numatytos išlygos, kompetentinga institucija paprašo darbdavio pateikti tokią informaciją:

- nurodyti, kodėl prašoma išlygos,

- per metus planuojamą sunaudoti cheminio veiksnio kiekį,

- su cheminiu veiksniu susijusius darbus ir (arba) reakcijas ar procesus,

- į tuos darbus planuojamų įtraukti darbuotojų skaičių,

- numatomas atsargumo priemones garantuoti tų darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai,

- technines ir organizacines priemones, skirtas užkirsti kelią tų veiksnių poveikiui darbuotojams.

4. Sutarties 118a straipsnyje nustatyta tvarka Taryba gali keisti ir papildyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą draudimų sąrašą, įrašydama į jį naujus cheminius veiksnius ar darbus.

10 straipsnis

Sveikatos priežiūra

1. Nepažeisdamos Direktyvos 89/391/EEB 14 straipsnio nuostatų, valstybės narės įveda atitinkamą sveikatos priežiūros tvarką, taikomą darbuotojams, kurių sveikatai, kaip nustatyta šios direktyvos 4 straipsnyje nurodyto įvertinimo metu, kyla rizika. Ši tvarka nustatoma vadovaujantis nacionaliniais įstatymais ir (arba) praktika, ir joje, be kita ko, nustatomi sveikatos ir poveikio registravimo atitinkamuose dokumentuose reikalavimai bei sudaroma galimybė susipažinti su šiais dokumentais.

Sveikatos tikrinimai, kurių rezultatais remiamasi taikant prevencijos priemones konkrečiose darbo vietose, atliekami, kai:

- pavojingų cheminių veiksnių poveikis darbuotojui yra toks, kad jį galima laikyti konkrečios ligos ar pablogėjusios sveikatos priežastimi, ir

- yra tikimybė, jog darbuotojui dirbant tam tikromis sąlygomis jis gali susirgti ta liga arba jo sveikata gali pablogėti, ir

- tikrinimo metodas yra mažai pavojingas darbuotojams.

Be to, turi būti patvirtinti galiojantys ligų arba poveikio sveikatai požymių nustatymo metodai.

Jeigu yra nustatyta biologinė ribinė vertė, kaip nurodyta II priede, darbuotojams, kurie dirba su tuo veiksniu, sveikatos priežiūra yra privaloma ir atliekama tame priede nustatyta tvarka. Darbuotojai apie šį reikalavimą informuojami prieš paskiriant juos dirbti darbą, kurio metu jie gali būti paveikti to pavojingo cheminio veiksnio.

2. Valstybės narės pasirūpina, kad pagal 1 dalies nuostatas atliekamų kiekvieno darbuotojo sveikatos tikrinimo duomenys ir duomenys apie poveikį būtų registruojami ir periodiškai atnaujinami.

3. Sveikatos būklės ir poveikio registracijos dokumentuose pateikiama sveikatos priežiūros rezultatų santrauka bei visi stebėjimo ir kontrolės duomenys apie poveikį asmeniui. Į sveikatos priežiūrą gali būti įtrauktas ir biologinis stebėjimas, kontrolė bei su tuo susiję reikalavimai.

Dokumentai apie sveikatos būklę ir poveikį pildomi tinkama forma, kad jais būtų galima pasinaudoti vėliau, skiriant deramą dėmesį reikalingam slaptumui užtikrinti.

Kompetentingajai institucijai paprašius, jai pateikiamos reikalingų dokumentų kopijos. Darbuotojui paprašius, jam leidžiama susipažinti su turimais dokumentais apie jo sveikatos būklę ir poveikį jo sveikatai.

Įmonei nutraukus veiklą, dokumentai apie sveikatos būklę ir kenksmingą poveikį perduodami kompetentingajai institucijai.

4. Jeigu sveikatos tikrinimo metu:

- nustatoma, jog darbuotojas serga kokia nors liga arba aiškiai pablogėjo jo sveikata, ir šiuos pokyčius, gydytojo arba profesinių ligų specialisto nuomone, darbe sukėlė pavojingas cheminis veiksnys, arba

- nustatoma, kad viršyta biologinė ribinė vertė,

gydytojas arba kitas atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo darbuotojui praneša apie jo sveikatos tikrinimo rezultatus, taip pat informuoja ir pataria jam, kokia sveikatos priežiūra jam reikalinga baigus darbą, susijusį su poveikiu, o darbdavys privalo:

- peržiūrėti rizikos įvertinimą, atliktą pagal 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus,

- peržiūrėti priemones, naudojamas rizikai pašalinti ar ją sumažinti pagal 5 ir 6 straipsnių nuostatas,

- atsižvelgti į sveikatos priežiūros specialisto ar kito atitinkamą kvalifikaciją turinčio asmens arba kompetentingosios institucijos patarimus, kokiomis priemonėmis reikėtų šalinti ar mažinti riziką pagal 6 straipsnio reikalavimus, tarp jų ir galimybę perkelti darbuotoją į kitą darbą, kuriame nebėra rizikos patirti poveikį,

- tęsti sveikatos priežiūrą ir pasirūpinti, kad būtų patikrinta visų kitų panašų poveikį patyrusių darbuotojų sveikatos būklė. Tokiu atveju kompetentingas gydytojas, sveikatos priežiūros specialistas arba kompetentingoji institucija gali rekomenduoti, kad būtų patikrinta kenksmingą poveikį patyrusių darbuotojų sveikata.

11 straipsnis

Konsultacijos su darbuotojais ir jų dalyvavimas

Sprendžiant šioje direktyvoje ir jos prieduose reglamentuojamus klausimus, tariamasi su darbuotojais ir atsižvelgiama į jų nuomonę Direktyvos 89/391/EEB 11 straipsnyje nustatyta tvarka.

12 straipsnis

Priedų pataisos, techninių rekomendacijų rengimas ir tvirtinimas

1. Vien techninio pobūdžio priedų pataisos, atsižvelgiant į:

- techninio derinimo ir standartizavimo klausimais priimtas naujas direktyvas, susijusias su cheminiais veiksniais, ir (arba)

- techninę pažangą, tarptautinių standartų bei techninių specifikacijų pasikeitimus bei naujus atradimus, susijusius su cheminiais veiksniais,

priimamos Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

2. Komisija parengia neprivalomojo pobūdžio praktines rekomendacijas. Šiose rekomendacijose aptariami 3, 4, 5 ir 6 straipsniuose bei II priedo 1 punkte nurodyti klausimai.

Komisija pirmiausiai pasitaria su Darbuotojų saugos, higienos ir sveikatos patariamuoju komitetu, kaip numatyta Sprendime 74/325/EEB.

Taikydamos šią direktyvą ir rengdamos atitinkamas nacionalines darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos politikos nuostatas, valstybės narės kaip įmanoma labiau atsižvelgia į minėtas rekomendacijas.

13 straipsnis

Anksčiau priimtų direktyvų skelbimas netekusiomis galios, jų pakeitimai bei papildymai

1. 14 straipsnio 1 dalyje nurodytą dieną Direktyvos 80/1107/EEB, 82/605/EEB ir 88/364/EEB netenka galios.

2. 1983 m. rugsėjo 19 d. Tarybos direktyva 83/477/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo rizikos, susijusios su asbesto poveikiu darbe (antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 80/1107/EEB 8 straipsnyje) [21] iš dalies keičiama taip:

a) iš 1 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio išbraukiami šie žodžiai:

"kuri yra antroji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyvos 80/1107/EEB 8 straipsnyje";

b) 9 straipsnio 2 dalis keičiama taip:

"2. Pakeitimai, siekiant suderinti šios direktyvos priedus su technikos pažanga, priimami 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo [22] 17 straipsnyje nustatyta tvarka.";

c) 15 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos žodžiai

"Direktyvos 80/1107/EEB 10 straipsnyje nustatyta tvarka"

keičiami šiais:

"Direktyvos 89/391/EEB 17 straipsnyje nustatyta tvarka".

3. 1986 m. gegužės 12 d. Tarybos direktyva 86/188/EEB dėl darbuotojų apsaugos nuo pavojaus, susijusio su triukšmu darbe [23] keičiama taip:

a) 1 straipsnio 1 dalyje išbraukiami šie žodžiai:

"kuri yra trečioji atskira direktyva, kaip numatyta Direktyva 80/1107/EEB";

b) 12 straipsnio 2 dalies antroji pastraipa keičiama taip:

"I ir II priedai suderinami su technikos pažanga 1989 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvos 89/391/EEB dėl priemonių darbuotojų saugai ir sveikatos apsaugai darbe gerinti nustatymo [24] 17 straipsnyje nustatyta tvarka."

4. Visos kitos Direktyvoje 83/477/EEB ir Direktyvoje 86/188/EEB esančios nuorodos į Direktyvą 80/107/EEB laikomos negaliojančiomis nuo tos Direktyvos paskelbimo negaliojančia dienos.

5. Direktyvos 91/322/EEB ir 96/94/EB lieka galioti.

IV SKIRSNIS

Baigiamosios nuostatos

14 straipsnis

1. Valstybės narės įstatymais ir kitais teisės aktais įtvirtina nuostatas, būtinas, kad šios direktyvos būtų pradėta laikytis ne vėliau kaip nuo 2001 m. gegužės 5 dienos. Apie tai jos nedelsdamos praneša Komisijai.

Valstybės narės, priimdamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės.

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų ir naujai priimamų nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

15 straipsnis

Kas penkerius metus valstybės narės pateikia Komisijai ataskaitą apie šios direktyvos praktinį taikymą, nurodydamos darbdavių ir darbuotojų nuomones.

Komisija apie tai praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

16 straipsnis

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną nuo jos paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje.

17 straipsnis

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Liuksemburge, 1998 m. balandžio 7 d.

Tarybos vardu

Pirmininkas

D. Blunkett

[1] OL C 165, 1993 6 16, p. 4.

[2] OL C 34, 1994 2 2, p. 42.

[3] 1994 balandžio 20 d. Europos Parlamento nuomonė (OL C 128, 1994 5 9, p. 167), 1997 m. spalio 7 d. Tarybos bendroji pozicija (OL C 375, 1997 12 10, p.2) ir 1998 m. vasario 17 d. Europos Parlamento sprendimas (dar nepaskelbtas Oficialiajame leidinyje).

[4] OL L 327, 1980 12 3, p. 8. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 88/642/EEB (OL L 356, 1988 12 24, p. 74).

[5] OL L 247, 1982 8 23, p.12.

[6] OL L 179, 1988 7 9, p. 44.

[7] OL L 183, 1989 6 29, p.1.

[8] OL 196, 1967 8 16, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/56/EB (OL L 236, 1996 9 18, p. 35).

[9] OL L 187, 1988 7 16, p. 14. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 96/65/EB (OL L 265, 1996 10 18, p. 15).

[10] OL L 275, 1990 10 5, p. 35.

[11] OL L 245, 1992 8 26, p. 23.

[12] OL L 177, 1991 7 5, p. 22.

[13] OL L 338, 1996 12 28, p. 86.

[14] OL 185, 1974 7 9, p. 15. Sprendimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 metų Stojimo aktu.

[15] OL L 196, 1990 7 26, p. 1.

[16] 1994 m. lapkričio 21 d. Tarybos direktyva 94/55/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su pavojingų prekių gabenimu kelių transportu, suderinimo (OL L 319, 1994 12 12, p. 7). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 96/86/EB (OL L 335, 1996 12 24, p. 43).

[17] 1996 m. liepos 23 d. Tarybos direktyva 96/49/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su pavojingų prekių gabenimu geležinkeliais, suderinimo (OL L 235, 1996 9 17, p. 25). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 96/87/EB (OL L 335, 1996 12 24, p. 45).

[18] 1993 m. rugsėjo 13 d. Tarybos direktyva 93/75/EEB dėl būtiniausių reikalavimų, keliamų laivams, atplaukiantiems į Bendrijos uostus bei išplaukiantiems iš jų ir gabenantiems pavojingas arba taršias prekes (OL L 247, 1993 10 5, p. 19). Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 97/34/EB (OL L 158, 1997 6 17, p. 40).

[19] OL L 100, 1994 4 19, p. 1.

[20] OL L 154, 1992 6 5, p. 1.

[21] OL L 263, 1983 9 24, p. 25. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 91/382/EEB (OL L 206, 1991 7 29, p. 16).

[22] OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

[23] OL L 137, 1986 5 24, p. 28.

[24] OL L 183, 1989 6 29, p. 1.

--------------------------------------------------

I PRIEDAS

PRIVALOMŲ PROFESINIO POVEIKIO RIBINIŲ VERČIŲ SĄRAŠAS

Cheminio veiksnio pavadinimas | EINECS Nr. | CAS Nr. | Profesinio poveikio ribinė vertė per 8 val. | Profesinio poveikio ribinė vertė per trumpą laiką |

mg/m3 | ppm | mg/m3 | ppm |

Neorganinis švinas ir jo junginiai | 0,15 | | | |

--------------------------------------------------

II PRIEDAS

PRIVALOMOS BIOLOGINĖS RIBINĖS VERTĖS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PRIEMONĖS

1. Švinas ir jo joniniai junginiai

1.1. Biologinės kontrolės metu absorbcinės spektrometrijos būdu arba kitu lygiaverčius rezultatus duodančiu būdu turi būti matuojama švino koncentracija kraujyje (PbB). Privaloma biologinė ribinė vertė yra:

70 mg Pb/100 ml kraujo

1.2. Sveikatos priežiūra atliekama, jeigu:

- poveikis švino koncentracija ore yra didesnis kaip 0,075 mg/m3, apskaičiavus šią koncentraciją kaip svertinį vidurkį pagal laiką 40 valandų darbo savaitei, arba

- kai kurių darbuotojų kraujyje randama švino koncentracija yra didesnė kaip 40 mg Pb/100 ml kraujo.

1.3. Biologinės kontrolės ir medicininės priežiūros patikrinimų praktinės rekomendacijos parengiamos remiantis 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Rekomendacijose privalu nurodyti rekomenduojamus biologinius indikatorius (pvz., ALAU, ZPP, ALAD) ir biologinės kontrolės strategijas.

--------------------------------------------------

III PRIEDAS

DRAUDIMAI

Draudžiama gaminti ir darbe naudoti toliau nurodytus cheminius veiksnius ir atlikti su tais veiksniais susijusius darbus. Draudimas negalioja tuo atveju, jeigu nurodytas cheminis veiksnys yra kito cheminio veiksnio sudėtyje arba atliekose ir jo koncentracija yra mažesnė už nurodytą ribą.

a) Cheminiai veiksniai

EINECS Nr. | CAS Nr. | Cheminio veiksnio pavadinimas | Išimties tvarka taikoma didžiausia koncentracija |

202–080–4 | 91–59–8 | 2-naftilaminas ir jo druskos | 0,1 % w/w |

202–177–1 | 92–67–1 | 4-aminodifenilas ir jo druskos | 0,1 % w/w |

202–199–1 | 92–87–5 | Benzidinas ir jo druskos | 0,1 % w/w |

202–204–7 | 92–93–3 | 4-nitrodifenilas | 0,1 % w/w |

b) Darbai

Nėra

--------------------------------------------------