PROTOKOLAS DĖL IŠLEIDŽIAMŲ IR PERDUODAMŲ TERŠALŲ REGISTRŲ

Šio Protokolo Šalys,

prisimindamos 1998 m. Konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (Orhuso konvencija) 5 straipsnio 9 dalį ir 10 straipsnio 2 dalį,

pripažindamos, kad išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai yra svarbus įmonių atskaitomybės didinimo, taršos mažinimo ir darnaus vystymosi skatinimo mechanizmas, kaip nurodyta Lukos deklaracijoje, priimtoje Orhuso konvencijos Šalių pirmame susitikime,

atsižvelgdamos į 1992 m. Rio de Žaneiro deklaracijos dėl aplinkos ir plėtros 10 principą,

taip pat atsižvelgdamos į principus ir įsipareigojimus, dėl kurių buvo susitarta 1992 m. Jungtinių Tautų konferencijoje aplinkos ir plėtros klausimais, ypač į 21 darbotvarkės 19 skyriaus nuostatas,

atkreipdamos dėmesį į 21 darbotvarkės Tolimesnio įgyvendinimo programą, priimtą 1997 m. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos devynioliktoje specialiojoje sesijoje, kurioje, inter alia, raginama didinti valstybių pajėgumus ir gebėjimus rinkti, apdoroti ir platinti informaciją, tinkamomis priemonėmis padėti visuomenei susipažinti su informacija apie pasaulines aplinkos problemas,

atsižvelgdamos į 2002 m. pasaulio valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo darnaus vystymo klausimais įgyvendinimo planą, kuriuo yra skatinama plėsti nuoseklios, integruotos informacijos apie chemines medžiagas skleidimą, pavyzdžiui, sudarant nacionalinius išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus,

atsižvelgdamos į Tarpvyriausybinio cheminės saugos forumo darbą, ypač į 2000 m. Bahijos deklaraciją dėl cheminės saugos, veiksmų prioritetų po 2000 m. ir išleidžiamų teršalų ir perduodamų teršalų registro/išleidžiamų teršalų inventorizacijos veiksmų plano,

taip pat atsižvelgdamos į veiklą pagal Organizacijų gero cheminių medžiagų tarpusavio valdymo programą,

taip pat atsižvelgdamos į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbą, ypač į jos Tarybos rekomendaciją dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų įdiegimo, kurioje Taryba ragina valstybes nares sukurti nacionalinius išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus ir juos padaryti viešai prieinamus,

norėdamos pasinaudodamos viešomis aplinkos informacijos sistemomis sukurti mechanizmą, kuris padidintų kiekvieno šios ir būsimųjų kartų žmogaus galimybes gyventi jo sveikatai ir gerovei tinkamoje aplinkoje,

taip pat norėdamos užtikrinti, kad kuriant tokias sistemas būtų atsižvelgiama į darnaus vystymo skatinimo principus, tokius kaip atsargumo požiūris, nustatytas 1992 m. Rio de Žaneiro deklaracijos dėl aplinkos ir plėtros 15 principe,

pripažindamos tinkamų aplinkos informacijos sistemų ir galimybės naudotis Orhuso konvencijoje numatytomis teisėmis sąryšį,

pažymėdamos, kad būtina paremti kitas tarptautines iniciatyvas teršalų ir atliekų klausimais, įskaitant 2001 m. Stokholmo konvenciją dėl patvarių organinių teršalų ir 1989 m. Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinių pervežimų bei jų tvarkymo kontrolės,

pripažindamos, kad integruotai mažinant taršą ir pramonės įrenginiuose bei kituose šaltiniuose susidarančių atliekų kiekį yra siekiama aukšto visos aplinkos apsaugos lygio, darnios bei aplinkos apsaugos požiūriu pažangaus vystymosi ir apsaugoti šios ir būsimųjų kartų sveikatą,

įsitikinusios, kad išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai yra vertinga ir ekonomiška priemonė, skatinanti tobulinti aplinkos apsaugą, suteikianti visuomenei galimybę susipažinti su informacija apie į bendruomenes išleidžiamus ir per jas perduodamus teršalus, kuria pasinaudodamos vyriausybės gali nustatyti tendencijas, parodyti taršos mažinimo pažangą, stebėti, kaip yra laikomasi tam tikrų tarptautinių susitarimų, nustatyti prioritetus ir įvertinti aplinkos apsaugos politikos kryptis bei programomis padarytą pažangą,

tikėdamos, kad išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai, leisdami gerinti teršalų valdymą, gali duoti pramonei apčiuopiamos naudos, pažymėdamos galimybes išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų duomenis kartu su informacija apie sveikatą, aplinką, demografiją, ekonomiką ir kitokia svarbia informacija naudoti tam, kad būtų geriau suprastos galimos problemos, nustatyti opiausi klausimai, imtasi prevencinių bei švelninančių priemonių ir apibrėžti aplinkos valdymo prioritetai,

pripažindamos, kad apdorojant duomenis, kurie pagal taikytinus tarptautinius duomenų apsaugos standartus yra pranešami į išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus, yra svarbu apsaugoti nustatytų ir nustatytinų fizinių asmenų privatumą,

taip pat pripažindamos, kad, siekiant didinti duomenų suderinamumą, svarbu sukurti tarptautiniu lygiu suderintas nacionalinių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų sistemas,

pažymėdamos, kad Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos ir Europos bendrijos valstybės narės, taip pat Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo Šalys renka teršalų ir jų perdavimo iš įvairių šaltinių duomenis, užtikrina tų duomenų viešumą ir pripažįsta tam tikrose valstybėse per daugelį metų šioje srityje sukauptą vertingą patirtį,

atsižvelgdamos į tai, kad esamuose išleidžiamų ir perduodamų teršalų registruose taikomi įvairūs metodai, kad reikia vengti dubliavimo, ir dėl to pripažindamos, kad būtinas tam tikras lankstumas,

skatindamos nuosekliai kurti nacionalinius išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus,

taip pat skatindamos palaikyti nacionalinių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų ir informacijos apie kitus visuomenės susirūpinimą keliančius išleidžiamus teršalus sistemų sąryšį,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Tikslas

Šio Protokolo tikslas – didinti visuomenės galimybes susipažinti su informacija pagal šio Protokolo nuostatas įsteigiant nuoseklius, integruotus nacionalinius išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus (IPTR), kurie padėtų visuomenei dalyvauti priimant sprendimus aplinkosaugos klausimais ir prisidėtų prie aplinkos taršos prevencijos ir mažinimo.

2 straipsnis

Sąvokos

Šiame Protokole:

1)	Šalis – jei tekste nenurodyta kitaip, 24 straipsnyje minima valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri sutiko laikytis šio Protokolo ir kuriai šis Protokolas galioja;

2)	Konvencija – tai Konvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais, priimta 1998 m. liepos 25 d. Orhuse, Danijoje;

3)	visuomenė – tai vienas arba keli fiziniai ar juridiniai asmenys ir pagal nacionalinius teisės aktus ar praktiką jų sudarytos asociacijos, organizacijos arba grupės;

4)	objektas – tai vienas ar keli toje pačioje vietoje esantys arba greta esančiose vietose esantys įrenginiai, kurie priklauso ar kuriuos eksploatuoja tas pats fizinis ar juridinis asmuo;

5)	kompetentinga institucija – tai nacionalinė valdžios institucija ar institucijos arba kita kompetentinga įstaiga ar įstaigos, kurias Šalis yra paskyrusi tvarkyti nacionalinę išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų sistemą;

6)	teršalas – tai medžiaga arba medžiagų grupė, kuri, patekusi į aplinką, dėl savo savybių gali būti žalinga aplinkai arba žmonių sveikatai;

7)	išleidimas tai tyčinis arba atsitiktinis, įprastinis arba neįprastinis teršalų patekimas į aplinką dėl žmogaus veiklos, įskaitant išsiliejimą, išmetimą, nuotėkį, įšvirkštimą, išmetimą arba išvertimą, arba kanalizacijos sistemomis, galutinai neišvalius nuotekų;

8)	perdavimas už objekto ribų – tai teršalų arba atliekų, skirtų šalinti arba naudoti, bei teršalų esančių į nuotekų valymo įrenginius išleidžiamose nuotekose, skirtose nuotekų valymui, judėjimas už objekto ribų;

9)	pasklidieji taršos šaltiniai – tai daug mažesni arba išsimėtę šaltiniai, iš kurių teršalai gali būti išleidžiami į žemę, orą arba vandenį, kurių bendras poveikis toms terpėms gali būti didelis ir apie kuriuos ataskaitas rinkti iš kiekvieno atskiro šaltinio yra nepraktiška;

10)	sąvokos „nacionalinis“ ir „visą šalį apimantis“ kalbant apie Šalių, kurios yra regioninės ekonominės integracijos organizacijos, įsipareigojimus pagal šį Protokolą taikomos atitinkamam regionui, jei nėra nurodyta kitaip;

11)	atliekos – tai medžiagos arba daiktai, kurie: a) yra šalinami arba naudojami; b) yra skirti šalinti arba naudoti; c) pagal nacionalinius teisės aktus privalo būti šalinami arba naudojami;

12)	pavojingos atliekos – tai atliekos, kurias nacionaliniai teisės aktai apibrėžia kaip pavojingas;

13)	kitos atliekos – tai atliekos, kurios yra nepavojingos;

14)	nuotekos – tai panaudotas vanduo, kuriame yra medžiagų arba daiktų, kuriuos reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai.

3 straipsnis

Bendrosios nuostatos

1.   Kiekviena Šalis priima būtinas teisines ir kitas priemones bei imasi vykdomųjų priemonių šio Protokolo nuostatoms įgyvendinti.

2.   Šio Protokolo nuostatos neturi įtakos Šalies teisei toliau vykdyti arba pradėti platesnį ar viešesnį negu numatytas šiame Protokole išleidžiamų ir perduodamų teršalų registravimą.

3.   Kiekviena Šalis imasi būtinų priemonių, pagal kurias reikalaujama, kad objekto darbuotojai ir visuomenės nariai, kurie valdžios institucijoms praneša, kad objektas pažeidžia šį Protokolą įgyvendinančius nacionalinius įstatymus, nebūtų objekto ar valdžios institucijų baudžiami, persekiojami ar puolami dėl jų veiksmų pranešant apie pažeidimus.

4.   Įgyvendindama šį Protokolą, kiekviena Šalis paiso atsargumo, kaip nurodyta 1992 m. Rio de Žaneiro deklaracijos dėl aplinkos ir plėtros 15 principe.

5.   Kad atskaitomybė būtų kuo mažiau dubliuojama, išleidžiamų ir perduodamų teršalų registravimo sistemos gali būti integruotos, kiek tai praktiškai įmanoma naudojant esamus informacijos šaltinius, tokius kaip atskaitomybės pagal licencijas ar veiklos leidimus mechanizmai.

6.   Šalys siekia, kad nacionaliniai išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai taptų suderinti.

4 straipsnis

Pagrindinės išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų sistemos sudedamosios dalys

Pagal šį Protokolą kiekviena Šalis įsteigia ir tvarko viešai prieinamą nacionalinį išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą:

a)	kuriame registruojama informacija apie taškinius kiekvieno objekto šaltinius;

b)	kuriame yra informacijos apie paskliduosius taršos šaltinius;

c)	kuriame atitinkamai registruojama informacija arba pagal konkrečius teršalus arba konkrečias atliekas;

d)	kuriame yra informacijos apie išleidimą į įvairias terpes, išskiriant išleidimus į orą, žemę ir vandenį;

e)	kuriame yra informacijos apie teršalų perdavimus;

f)	kuris yra paremtas privalomomis reguliariomis ataskaitomis;

g)	kuriame yra standartizuoti ir laiku pateikti duomenys, ribotas kiekis standartizuotų ribų, dėl kurių laikymosi reikia atsiskaityti, ir tam tikrais atvejais – ribotas kiekis nuostatų dėl konfidencialumo;

h)	kuris yra nuoseklus, lengvai naudojamas, viešai prieinamas, įskaitant elektroninę formą;

i)	leidžia visuomenei prisidėti prie jo kūrimo ir keitimo; ir

j)	yra struktūrinė kompiuterizuota duomenų bazė arba kelios susietos duomenų bazės, kurias tvarko kompetentinga institucija.

5 straipsnis

Projektas ir struktūra

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad duomenys 4 straipsnyje minėtame registre būtų pateikiami apibendrinta ir neapibendrinta forma, kad duomenų apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus būtų galima ieškoti ir juos nustatyti pagal:

a)	objektą ir jo geografinę vietą;

b)

veiklą;

c)	savininką ar operatorių ir atitinkamai pagal bendrovę;

d)	atitinkamai arba teršalą, arba atliekas;

e)	kiekvieną aplinkos terpę, į kurią teršalas yra išleidžiamas; ir

f)	kaip nurodyta 7 straipsnio 5 dalyje, perdavimo vietą ir atitinkamais atvejais – atliekų šalinimo arba naudojimo būdą.

2.   Kiekviena Šalis taip pat užtikrina, kad duomenų būtų galima ieškoti ir juos rasti pagal registre įrašytus pasklidosios taršos šaltinius.

3.   Kiekviena Šalis savo registrą suprojektuoja atsižvelgdama į galimybes ateityje jį išplėsti ir užtikrindama, kad visuomenei būtų prieinami bent dešimties praėjusių ataskaitinių metų duomenys.

4.   Registro projektas turi užtikrinti, kad registras būtų kuo lengviau viešai prieinamas elektroninėmis priemonėmis, tokiomis kaip internetas. Registras turi būti suprojektuotas taip, kad įprastinėmis veiklos sąlygomis informacija registre būtų nuolatos ir nedelsiant prieinama elektroninėmis priemonėmis.

5.   Kiekviena Šalis savo registre nurodo jungtis su savo atitinkamomis viešai prieinamomis duomenų bazėmis, susijusiomis su aplinkos apsauga.

6.   Kiekviena Šalis savo registre nurodo jungtis su kitų Protokolo Šalių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrais, taip pat, kai įmanoma, su kitų valstybių registrais.

6 straipsnis

Registro apimtis

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos registre būtų informacija apie:

a)	išleidžiamus teršalus, apie kuriuos būtina pranešti pagal 7 straipsnio 2 dalį;

b)	perdavimus už objekto ribų, apie kuriuos būtina pranešti pagal 7 straipsnio 2 dalį;

c)	iš pasklidųjų taršos šaltinių išleidžiamus teršalus, apie kuriuos būtina pranešti pagal 7 straipsnio 4 dalį.

2.   Įvertinęs nacionalinių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų steigimo ir šio Protokolo įgyvendinimo patirtį, taip pat atsižvelgdamas į atitinkamus tarptautinius procesus, Šalių susirinkimas persvarsto šio Protokolo atskaitomybės reikalavimus ir apsvarsto tokius su jo tolesne plėtra susijusius klausimus:

a)	I priede nurodytų veiklų peržiūra;

b)	II priede nurodytų teršalų peržiūra;

c)	I ir II prieduose nurodytų ribų peržiūra; ir

d)	būtinybę įtraukti kitus svarbius aspektus, tokius kaip informacija apie teršalų perdavimus vietovių ribose, saugojimas, atskaitomybės apie pasklidosios taršos šaltinius reikalavimus ar teršalų įtraukimo į šio Protokolo taikymo sritį kriterijų kūrimas.

7 straipsnis

Atskaitomybės reikalavimai

1.   Kiekviena Šalis arba:

a)

reikalauja, kad kiekvieno atskiro objekto, priklausančio jos jurisdikcijai, savininkas arba operatorius, kuris verčiasi viena arba keliomis I priede nurodytomis veiklos rūšimis, viršijančiomis taikytiną I priedo 1 skiltyje nurodytą ribą, ir: i) išleidžia tokius bet kurio II priede nurodyto teršalo kiekius, kurie viršija II priedo 1 skiltyje nurodytas taikytinas ribas; ii) perduoda už objekto ribų tokius bet kurio II priede nurodyto teršalo kiekius, kurie viršija II priedo 2 skiltyje nurodytą taikytiną ribą, kai Šalis pagal 5 dalies d punktą yra pasirinkusi teikti ataskaitas dėl kiekvieno konkretaus teršalo perdavimo; iii) perduoda už objekto ribų per metus daugiau kaip 2 tonas pavojingų atliekų arba daugiau kaip 2 000 tonų kitų atliekų, kai Šalis pagal 5 dalies d punktą yra pasirinkusi pateikti informaciją apie kiekvienos konkrečios rūšies atliekų perdavimą; arba iv) perduoda už objekto ribų tokius bet kurio II priede nurodyto teršalo, esančio į vandens valymo įrenginius tekančiose nuotekose, kiekius, kurie viršija II priedo 1b skiltyje nurodytas taikytinas ribas; vykdytų pagal 2 dalį tokiam savininkui ar operatoriui skirtą įpareigojimą; arba

b)

reikalauja, kad kiekvieno atskiro objekto, priklausančio jos jurisdikcijai, savininkas arba operatorius, besiverčiantis viena arba keliomis I priede nurodytomis veiklos rūšimis, kurio darbuotojų skaičius sutampa su I priedo 2 skiltyje nurodyta riba ar ją viršija ir kuris gamina, perdirba ar naudoja tokius bet kurio II priede nurodyto teršalo kiekius, kurie viršija II priedo 3 skiltyje nurodytą taikytiną ribą, vykdytų pagal 2 dalį tokiam savininkui ar operatoriui skirtą įpareigojimą.

2.   Kiekviena Šalis reikalauja, kad 1 dalyje minėto objekto savininkas arba operatorius pagal 5 ir 6 dalių reikalavimus pateiktų tose dalyse nurodytą informaciją apie teršalus ir atliekas, kurių ribiniai kiekiai buvo viršyti.

3.   Siekdama šio Protokolo tikslo, Šalis gali nuspręsti, atsižvelgdama į konkretų teršalą, pritaikyti arba teršalo išleidimo ribinį kiekį arba gamybos, perdirbimo ir naudojimo ribinį kiekį, su sąlyga, kad tai padidins atitinkamos informacijos apie išleidžiamus ir perduodamus teršalus kiekį jos registre.

4.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentinga institucija rinktų įrašytiną į registrą informaciją apie iš pasklidųjų taršos šaltinių, nurodytų 7 ir 8 dalyse, išleidžiamus teršalus arba tokiai informacijai rinkti paskirtų vieną ar kelias valdžios institucijas arba kompetentingas įstaigas.

5.   Kiekviena Šalis reikalauja, kad objektų savininkai arba operatoriai, kurie pagal 2 dalį privalo teikti ataskaitas, parengtų ir savo kompetentingai institucijai pateiktų tokią informaciją apie kiekvieną konkretų objektą:

a)	objekto, dėl kurio teikiama ataskaita, pavadinimas, adresas, geografinė vieta, veikla ar veiklos rūšys, savininko ar operatoriaus pavardė (pavadinimas) ir atitinkamai įmonės pavadinimas;

b)	kiekvieno teršalo, apie kurį būtina pranešti pagal 2 dalį, pavadinimas ir numeris;

c)	kiekvieno teršalo, apie kurį būtina pranešti pagal 2 dalį, iš objekto į aplinką per ataskaitinius metus išmesti kiekiai – visas bendras kiekis ir kiekiai, išmesti į orą, vandenį ar žemę, taip pat ir po žeme;

d)

arba: i) kiekvieno teršalo, apie kurį būtina pranešti pagal 2 dalį, kiekis, kuris per ataskaitinius metus yra perduotas už objekto ribų, atskirai nurodomi kiekiai, perduoti šalinimui bei naudojimui, teršalus priėmusio objekto pavadinimas ir adresas; arba ii) atliekų, apie kurias būtina pranešti pagal 2 dalį, kiekis, per ataskaitinius metus perduotas už objekto ribų, atskirai nurodomos pavojingos bei kitos atliekos, atitinkamai raide „R“ arba „D“ pažymima, ar pagal III priedą atliekos yra skirtos šalinti ar naudoti, o tarpvalstybinio pavojingų atliekų vežimo atveju yra nurodoma atliekų šalintojo arba naudotojo pavardė (pavadinimas), adresas ir perduotų atliekų faktinio šalinimo arba naudojimo vieta;

e)	kiekvieno teršalo, apie kurį būtina pranešti pagal 2 dalį, kiekis nuotekose, už objekto ribų perduotose per ataskaitinius metus; ir

f)	metodai, taikyti šios straipsnio dalies c–e punktuose nurodytai informacijai rinkti pagal 9 straipsnio 2 dalį, nurodant, ar informacija pagrįsta matavimu, apskaičiavimu ar įvertinimu.

6.   5 dalies c–e punktuose nurodytai informacijai priskiriama informacija apie teršalų išleidimą ir perdavimą dėl įprastinės veiklos ir dėl ypatingų įvykių.

7.   Kiekviena Šalis savo registre pateikia pakankamai aiškiai atskirtą informaciją apie teršalus, išmestus iš pasklidųjų taršos šaltinių, iš kurių, Šalies žiniomis, registre praktiškai pateiktinus duomenis renka atitinkamos institucijos. Kai Šalis nustato, kad tokių duomenų nėra, ji imasi priemonių, kad pagal savo nacionalinius prioritetus pareikalautų informacijos apie atitinkamų teršalų išleidimą iš vieno ar kelių pasklidųjų taršos šaltinių.

8.   7 dalyje minėtoje informacijoje nurodoma informacijos rinkimo metodika.

8 straipsnis

Atskaitomybės cikliškumas

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad į jos registrą įrašytina informacija būtų viešai prieinama ir parengta bei registre pateikta pagal kalendorinius metus. Ataskaitiniai metai – tai kalendoriniai metai, su kuriais yra susijusi informacija. Kiekvienai Šaliai pirmieji ataskaitiniai metai – tai kalendoriniai metai, einantys po tų, kuriais šis Protokolas tai Šaliai įsigalioja. 7 straipsnyje reikalaujamos ataskaitos rengiamos kasmet. Tačiau antrieji ataskaitiniai metai gali būti antrieji kalendoriniai metai po pirmųjų ataskaitinių metų.

2.   Kiekviena Šalis, kuri nėra regioninė ekonominės integracijos organizacija, užtikrina, kad informacija į jos registrą būtų įrašyta per penkiolika mėnesių nuo kiekvienų ataskaitinių metų pabaigos. Tačiau pirmųjų ataskaitinių metų informacija į registrą įrašoma per dvejus metus nuo tų ataskaitinių metų pabaigos.

3.   Kiekviena Šalis, kuri yra regioninė ekonominės integracijos organizacija, užtikrina, kad informacija apie atitinkamus ataskaitinius metus į jos registrą būtų įrašyta per šešis mėnesius nuo termino, per kurį Šalys, kurios nėra regioninės ekonominės integracijos organizacijos, privalo tai padaryti, pabaigos.

9 straipsnis

Duomenų rinkimas ir įrašų tvarkymas

1.   Kiekviena Šalis reikalauja, kad objektų, kuriems taikomi 7 straipsnyje nurodyti atskaitomybės reikalavimai, savininkai ar operatoriai pagal 2 dalį ir pakankamai dažnai rinktų duomenis, reikalingus nustatant objekto išleidžiamus ir už objekto ribų perduodamus teršalus, apie kuriuos būtina pranešti pagal 7 straipsnį, ir penkerius metus nuo atitinkamų ataskaitinių metų pabaigos saugotų duomenų, kuriais remiantis buvo parengta pranešta informacija, įrašus, su kuriais galėtų susipažinti kompetentingos institucijos. Šiuose įrašuose taip pat apibūdinami duomenų rinkimo metodai.

2.   Kiekviena Šalis reikalauja, kad objektų, kuriems taikomi 7 straipsnyje nurodyti atskaitomybės reikalavimai, savininkai ar operatoriai naudotų geriausią turimą informaciją, į kurią gali būti įtraukti monitoringo duomenys, emisijų faktoriai, masės balanso skaičiavimai, netiesioginio monitoringo ir kiti apskaičiavimai, techniniai vertinimai ir kiti metodai. Prireikus tai turi būti daroma taikant tarptautiniu mastu pripažintas metodologijas.

10 straipsnis

Kokybės vertinimas

1.   Kiekviena Šalis reikalauja, kad objektų, kuriems taikomi 7 straipsnio 1 dalyje nurodyti atskaitomybės reikalavimai, savininkai ar operatoriai užtikrintų pranešamos informacijos kokybę.

2.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos registre esamų duomenų kokybę, svarbiausia, jų išsamumą, nuoseklumą ir patikimumą, vertintų kompetentinga institucija, atsižvelgdama į rekomendacijas, kurias gali parengti Šalių susitikimas.

11 straipsnis

Informacijos prieinamumas visuomenei

1.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad jos išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro informacija būtų viešai prieinama nereikalaujant nurodyti, kam ji reikalinga, ir laikantis šio Protokolo nuostatų ir, svarbiausia, užtikrina, kad jos registras būtų tiesiogiai elektroniniu būdu prieinamas per viešuosius telekomunikacijų tinklus.

2.   Kai registre esanti informacija visuomenei nėra laisvai tiesiogiai prieinama elektroniniu būdu, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos kompetentinga institucija paprašius kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos, tą informaciją suteiktų kokiu nors kitu veiksmingu būdu.

3.   Atsižvelgdama į 4 dalį, kiekviena Šalis užtikrina, kad jos registre esanti informacija būtų prieinama nemokamai.

4.   Kiekviena Šalis gali leisti savo kompetentingai institucijai reikalauti mokesčio už konkrečios 2 dalyje minėtos informacijos atgaminimą ir siuntimą, bet tokio mokesčio dydis turi būti deramai pagrįstas.

5.   Kai registre esanti informacija visuomenei nėra laisvai tiesiogiai prieinama elektroniniu būdu, kiekviena Šalis padeda visuomenei elektroniniu būdu prie jos registro prieiti viešai prieinamose vietose, pavyzdžiui, viešosiose bibliotekose, savivaldybėse ar kitose atitinkamose vietose.

12 straipsnis

Konfidencialumas

1.   Kiekviena Šalis gali leisti kompetentingai institucijai jos registre esančią informaciją laikyti konfidencialia, kai atskleidus tokią informaciją galėtų būti padaryta neigiama įtaka:

a)	tarptautiniams santykiams, krašto gynybai ar valstybės saugumui;

b)	teisingumo vykdymui, asmens galimybei būti teisiamam teisingai arba valdžios institucijos galimybei atlikti baudžiamojo arba drausminio pobūdžio tyrimą;

c)	komercinės ir pramoninės informacijos konfidencialumui, kai tokį konfidencialumą, gindamas teisėtus ekonominius interesus, saugo įstatymai;

d)	intelektinės nuosavybės teisėms; ar

e)	asmens duomenų ir (arba) dokumentų, susijusių su fiziniu asmeniu, konfidencialumui, jei toks asmuo nesutinka tokios informacijos atskleisti visuomenei ir jei toks konfidencialumas yra numatytas įstatymuose.

Išvardytieji konfidencialumo pagrindai aiškintini ribotai, atsižvelgiant į viešuosius interesus, kuriems informacijos atskleidimas būtų naudingas, ir į tai, ar informacija yra susijusi su teršalų išleidimu į aplinką.

2.   Atsižvelgiant į 1 dalies c punktą, bet kurios informacijos apie teršalų išleidimą, kuri yra svarbi aplinkos apsaugai, atskleidimas pagal nacionalinius įstatymus yra svarstytinas.

3.   Kai informacija yra laikoma konfidencialia pagal 1 dalį, registre, jei įmanoma, nurodoma, kokios rūšies informacija neatskleidžiama teikiant, pavyzdžiui, bendrą informaciją apie chemines medžiagas, ir dėl kokios priežasties ji neatskleidžiama.

13 straipsnis

Visuomenės dalyvavimas plėtojant nacionalinius išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrus

1.   Kiekviena Šalis pagal savo nacionalinius įstatymus užtikrina tinkamas galimybes visuomenei dalyvauti plėtojant nacionalinį išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą.

2.   Taikydama 1 dalį, kiekviena Šalis suteikia visuomenei galimybę nemokamai gauti informaciją apie siūlomas nacionalinio išleidžiamų ir perduodamų teršalų registro plėtojimo priemones ir galimybę teikti bet kokias pastabas, informaciją, analitinę medžiagą arba nuomones, svarbią priimant sprendimus, o atitinkama institucija tinkamai atsižvelgia į tokį visuomenės indėlį.

3.   Kiekviena Šalis užtikrina, kad, priėmus sprendimą sukurti registrą arba gerokai jį pakeisti, informacija apie sprendimą ir jo pagrindimą būtų laiku viešai prieinama.

14 straipsnis

Teisė kreiptis į teismus

1.   Kiekviena Šalis pagal savo įstatymus užtikrina, kad kiekvienas asmuo, manantis, jog į jo prašymą suteikti informaciją pagal 11 straipsnio 2 dalį nebuvo atsižvelgta arba jis visas ar iš dalies buvo neteisingai atmestas, į jį buvo netinkamai atsakyta arba reaguota ne pagal tos dalies nuostatas, galėtų kreiptis į teismą arba kitą nepriklausomą ir nešališką pagal įstatymus įsteigtą įstaigą, kad procedūra būtų peržiūrėta.

2.   1 dalies reikalavimai nepažeidžia atitinkamų Šalių teisių ir pareigų pagal galiojančias tarp Šalių sutartis šiame straipsnyje nurodytais klausimais.

15 straipsnis

Pajėgumų kūrimas

1.   Kiekviena Šalis rūpinasi, kad visuomenė žinotų apie išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrą, ir užtikrina, kad visuomenei būtų padedama ir patariama, kaip susipažinti su registru, suprasti ir naudoti jame esančią informaciją.

2.   Kiekviena Šalis atsakingoms institucijoms ir įstaigoms suteikia pakankamai galimybių kurti pajėgumus ir teikia joms rekomendacijas, kad jos galėtų atlikti savo pareigas pagal šį Protokolą.

16 straipsnis

Tarptautinis bendradarbiavimas

1.   Šalys atitinkamai bendradarbiauja ir viena kitai padeda:

a)	šio Protokolo tikslus remiančiuose tarptautiniuose veiksmuose;

b)	remdamosi atitinkamų Šalių tarpusavio susitarimu, įdiegti nacionalines sistemas pagal šį Protokolą;

c)	keistis informacija pagal šį Protokolą apie pasienio zonose išleidžiamus ir perduodamus teršalus;

d)	keistis informacija pagal šį Protokolą apie teršalų perdavimą tarp Šalių.

2.   Šalys skatina bendradarbiavimą tarp Šalių ir su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis, kad prireikus prisidėtų prie:

a)	visuomenės informuotumo didinimo tarptautiniu lygiu;

b)	technologijų perdavimo;

c)	techninės paramos su šiuo Protokolu susijusiais klausimais teikimo Šalims, kurios yra besivystančios Šalys ir pereinamosios ekonomikos Šalys.

17 straipsnis

Šalių susirinkimas

1.   Šiuo Protokolu įsteigiamas Šalių susirinkimas. Jo pirmoji sesija šaukiama ne vėliau kaip po dvejų metų nuo šio Protokolo įsigaliojimo. Vėliau eilinės Šalių susirinkimų sesijos šaukiamos iš eilės kartu arba lygiagrečiai su Konvencijos Šalių eiliniais susirinkimais, jei šio Protokolo Šalys nenusprendžia kitaip. Šalių neeiliniai susirinkimai šaukiami, kai taip yra nuspręsta eilinėje sesijoje arba kai kuri nors Šalis raštu paprašo, jei per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai Europos ekonominės komisijos vykdomasis sekretorius visoms Šalims praneša apie prašymą, jam pritaria ne mažiau kaip vienas trečdalis Šalių.

2.   Šalių susirinkimas, remdamasis reguliariai gaunama informacija iš Šalių, nuolatos peržiūri šio Protokolo vykdymą ir pokyčius ir tuo tikslu:

a)	peržiūri išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų pokyčius ir skatina jų nuoseklų gerinimą ir suderinamumą;

b)	siekdamas vengti šioje srityje dubliavimo, nustato gaires, kurios padeda Šalims rengti jam ataskaitas;

c)	parengia darbo programą;

d)	svarsto ir prireikus patvirtina priemones 16 straipsnyje nurodytam tarptautiniam bendradarbiavimui gerinti;

e)	įsteigia, jo manymu, būtinas pagalbines įstaigas;

f)	vadovaudamasis 20 straipsnio nuostatomis, svarsto ir priima šio Protokolo bei jo priedų pakeitimų pasiūlymus, kuriuos mano esant reikalingus siekiant šio Protokolo tikslų;

g)	pirmojoje savo sesijoje aptaria ir bendru sutarimu priima savo bei pagalbinių įstaigų sesijų darbo tvarkos taisykles, atsižvelgdamas į darbo tvarkos taisykles, kurias yra priėmęs Konvencijos Šalių susirinkimas;

h)	kad būtų lengviau įgyvendinti šį Protokolą, svarsto bendru sutarimu priimamas finansines priemones ir techninės paramos mechanizmus;

i)	kad būtų pasiekti šio Protokolo tikslai, prireikus pasinaudoja kitų atitinkamų tarptautinių įstaigų paslaugomis; ir

j)	nagrinėja papildomas priemones, kurių gali prireikti šio Protokolo tikslams įgyvendinti, tokius kaip jo įgyvendinimą skatinančių gairių ir rekomendacijų rengimas, ir imasi dėl to papildomų veiksmų.

3.   Šalių susirinkimas padeda keistis informacija apie patirtį, įgytą rengiant pranešimus apie konkrečių teršalų ir konkrečių atliekų perdavimus, ir peržiūri tą patirtį, apsvarstydamas galimybę abiejų rūšių pranešimus sujungti atsižvelgiant į visuomenės interesus gauti informaciją pagal 1 straipsnį ir į bendrą nacionalinių išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų veiksmingumą.

4.   Jungtinės Tautos, jų specializuotosios agentūros ir Tarptautinė atominės energetikos agentūra, taip pat bet kuri valstybė ir regioninė ekonominės integracijos organizacija, turinčios teisę pagal 24 straipsnį pasirašyti šį Protokolą, bet kurios nėra jo Šalys, ir bet kokia tarpvyriausybinė organizacija, kompetentinga srityse, kurias apima šis Protokolas, turi teisę kaip stebėtojos dalyvauti Šalių susirinkimo sesijose. Toks leidimas joms suteikiamas ir jos dalyvauja pagal Šalių susirinkimo priimtas darbo tvarkos taisykles.

5.   Kiekviena nevyriausybinė organizacija, kompetentinga su šiuo Protokolu susijusiose srityse, informavusi Europos ekonominės komisijos vykdomąjį sekretorių apie savo norą būti atstovaujama kurioje nors Šalių susirinkimo sesijoje, turi teisę dalyvauti kaip stebėtoja, jei tam neprieštarauja vienas trečdalis susirinkimo sesijoje dalyvaujančių Šalių. Toks leidimas joms suteikiamas ir jos dalyvauja pagal Šalių susirinkimo priimtas darbo tvarkos taisykles.

18 straipsnis

Balsavimo teisė

1.   Išskyrus 2 dalyje numatytus atvejus, kiekviena šio Protokolo Šalis turi po vieną balsą.

2.   Regioninės ekonominės integracijos organizacijos naudojasi savo balsavimo teise, kai svarstomi su jų kompetencija susiję klausimai, ir turi tiek balsų, kiek organizacijoje yra valstybių narių šio Protokolo Šalių. Tokios organizacijos netenka savo balsavimo teisės, jeigu jų valstybės narės pasinaudoja savo balsavimo teise, ir vice versa.

19 straipsnis

Priedai

Šio Protokolo priedai yra jo sudedamoji dalis ir, jei nėra aiškiai numatyta kitaip, nuorodos į šį Protokolą kartu yra nuorodos į bet kurį iš jo priedų.

20 straipsnis

Pakeitimai

1.   Kiekviena Šalis gali siūlyti šio Protokolo pakeitimus.

2.   Šio Protokolo pakeitimų pasiūlymai svarstomi Šalių susirinkimo sesijoje.

3.   Šiam Protokolui siūlomo bet kokio pakeitimo tekstas pateikiamas raštu sekretoriatui, kuris ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki sesijos, kurioje siūloma šį pakeitimą priimti, perduoda jį visoms Šalims, kitoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurios yra sutikusios laikytis šio Protokolo, bet kurioms jis dar yra neįsigaliojęs, ir Susitariančiosioms Šalims.

4.   Šalys deda visas pastangas, kad pasiektų sutarimą, kad bet koks siūlomas šio Protokolo pakeitimas būtų pasiekas bendru sutarimu. Jeigu visos priemonės pasiekti bendrą sutarimą išnaudotos, o susitarimas nepasiektas, tada kraštutiniu atveju pakeitimas priimamas trijų ketvirtadalių posėdžiaujančių ir dalyvaujančių balsuojant Šalių balsų dauguma.

5.   Šiame straipsnyje „posėdžiaujančios ir dalyvaujančios balsuojant Šalys“ – tai posėdžiaujančios ir balsuojančios už arba prieš Šalys.

6.   Bet kurį šio Protokolo pakeitimą, priimtą pagal 4 dalį, sekretoriatas perduoda depozitarui, kuris jį išsiunčia visoms Šalims, kitoms valstybėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurios yra sutikusios laikytis šio Protokolo, bet kurioms jis dar yra neįsigaliojęs, ir Susitariančiosioms Šalims.

7.   Pakeitimas, išskyrus priedo pakeitimus, jį ratifikavusioms, priėmusioms arba patvirtinusioms Šalims įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai depozitaras gavo bent trijų ketvirtadalių pakeitimo priėmimo metu buvusių Protokolo Šalimis ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus. Vėliau bet kokiai kitai Šaliai pakeitimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną po to, kai ši Šalis perduoda saugoti pakeitimo ratifikavimo, priėmimo arba patvirtinimo dokumentą.

8.   Šalis, kuri nepriima priedo pakeitimo, apie tai raštu praneša depozitarui per dvylika mėnesių nuo tos dienos, kai depozitaras išsiuntinėjo pakeitimą. Depozitaras nedelsdamas informuoja visas Šalis apie bet kurį gautą pranešimą. Šalis gali bet kuriuo metu atšaukti savo pranešimą apie pakeitimo nepriėmimą, ir po to priedo pakeitimas tai Šaliai įsigalioja.

9.   Praėjus dvylikai mėnesių nuo tos dienos, kai depozitaras išsiuntinėjo priedo pakeitimą, kaip numatyta 6 dalyje, priedo pakeitimas įsigalioja tose Šalyse, kurios nepateikė depozitarui pranešimo pagal 8 dalį, jei tuo metu tokį pranešimą yra pateikusios ne daugiau kaip vienas trečdalis pakeitimo priėmimo metu buvusių Protokolo Šalių.

10.   Jei priedo pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su šio Protokolo pakeitimu, jis neįsigalioja tol, kol neįsigalioja šio Protokolo pakeitimas.

21 straipsnis

Sekretoriatas

Europos ekonominės komisijos vykdomasis sekretorius vykdo tokias šio Protokolo sekretoriato funkcijas:

a)	kviečia ir rengia Šalių susirinkimo sesijas;

b)	perduoda Šalims ataskaitas ir kitą pagal šio Protokolo nuostatas gautą informaciją;

c)	šalių susirinkimui atsiskaito už sekretoriato veiklą; ir

d)	vykdo tokias funkcijas, kurias, atsižvelgdamas į turimus išteklius, nustato Šalių susirinkimas.

22 straipsnis

Protokolo nuostatų laikymosi peržiūra

Savo pirmojoje sesijoje Šalių susirinkimas bendru sutarimu sukuria neteisminio, nekonfrontacinio, konsultacinio pobūdžio bendradarbiavimu paremtas procedūras bei institucines priemones, kuriomis naudojantis yra įvertinama, kaip laikomasi šio Protokolo nuostatų, ir nagrinėjami šio Protokolo nuostatų nesilaikymo atvejai. Nustatydamas šias procedūras ir priemones, Šalių susirinkimas, inter alia, svarsto, ar tikslinga numatyti galimybę gauti informaciją iš visuomenės narių su šiuo Protokolu susijusiais klausimais.

23 straipsnis

Ginčų sprendimas

1.   Kilus dviejų arba daugiau Šalių ginčui dėl šio Protokolo aiškinimo arba taikymo, Šalys siekia išspręsti ginčą derybomis arba kokiu kitu taikiu priimtinu ginče dalyvaujančioms Šalims ginčų sprendimo būdu.

2.   Pasirašydama, ratifikuodama, priimdama arba patvirtindama šį Protokolą arba prisijungdama prie jo, arba bet kada vėliau valstybė gali depozitarui nusiųsti pareiškimą raštu, kad ginčui, kuris nebuvo išspręstas pagal 1 dalį, spręsti ji priima vieną arba abu nurodytus ginčo sprendimo būdus, privalomus bet kurios prisiimančios tokį pat įsipareigojimą Šalies atžvilgiu:

a)	ginčo perdavimą nagrinėti Tarptautiniam Teisingumo Teismui;

b)	arbitražą laikantis IV priede numatytos procedūros.

Regioninė ekonominės integracijos organizacija gali panašų pareiškimą dėl arbitražo nusiųsti pagal b punkte minėtą procedūrą.

3.   Jei ginčo Šalys sutiko dėl abiejų 2 dalyje išvardytų ginčo sprendimo būdų, tuomet ginčas gali būti perduotas tik Tarptautiniam Teisingumo Teismui, jeigu tik Šalys nesusitarė kitaip.

24 straipsnis

Pasirašymas

Šis Protokolas pateikiamas pasirašyti 2003 m. gegužės 21–23 d. Kijeve (Ukraina) vykstant Penktajai ministrų konferencijai „Aplinkos apsauga Europai“ ir vėliau – Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke iki 2003 m. gruodžio 31 d. visoms valstybėms – Jungtinių Tautų narėms ir regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms, kurias įsteigė nepriklausomos Jungtinių Tautų valstybės narės ir kurioms jų valstybės narės perdavė įgaliojimus dėl šio Protokolo reglamentuojamų klausimų, įskaitant įgaliojimus sudaryti sutartis šiais klausimais.

25 straipsnis

Depozitaras

Šio protokolo depozitaras yra Jungtinių Tautų Generalinis Sekretorius.

26 straipsnis

Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas ir prisijungimas

1.   Šį Protokolą pasirašiusios valstybės ir 24 straipsnyje minėtos regioninės ekonominės integracijos organizacijos jį ratifikuoja, priima arba patvirtina.

2.   24 straipsnyje nurodytos valstybės ir regioninės ekonominės integracijos organizacijos gali prisijungti prie šio Protokolo nuo 2004 m. sausio 1 d.

3.   Bet kokia 24 straipsnyje nurodyta regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri tampa šio Protokolo Šalimi, net jeigu nė viena šios organizacijos valstybė narė nėra šio Protokolo Šalis, prisiima visus numatytus šiame Protokole įsipareigojimus. Tais atvejais, kai viena ar daugiau tokios organizacijos valstybių narių yra šio Protokolo Šalys, ši organizacija ir jos valstybės narės sprendžia dėl savo atitinkamos atsakomybės vykdant įsipareigojimus pagal šį Protokolą. Tokiais atvejais ši organizacija ir jos valstybės narės negali tuo pačiu metu naudotis šiame Protokole numatytomis teisėmis.

4.   24 straipsnyje nurodytos regioninės ekonominės integracijos organizacijos ratifikavimo, priėmimo, tvirtinimo arba prisijungimo dokumentuose apibrėžia savo kompetenciją šiuo Protokolu reglamentuojamais klausimais. Šios organizacijos taip pat praneša depozitarui apie bet kokį esminį savo kompetencijos pasikeitimą.

27 straipsnis

Įsigaliojimas

1.   Šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai atiduodamas saugoti šešioliktasis ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas.

2.   Taikant 1 dalį, bet koks dokumentas, kurį deponavo kokia nors regioninė ekonominės integracijos organizacija, nelaikomas papildomu dokumentu greta tų, kuriuos deponavo tokios organizacijos valstybės narės.

3.   Kiekvienai valstybei arba regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri ratifikuoja, priima, patvirtina šį Protokolą arba prisijungia prie jo, po to, kai atiduotas saugoti šešioliktasis ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentas, šis Protokolas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai tokia valstybė ar organizacija deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą.

28 straipsnis

Išlygos

Šiam Protokolui nedaromos jokios išlygos.

29 straipsnis

Pasitraukimas

Bet kuriuo metu, praėjus trejiems metams nuo šio Protokolo įsigaliojimo kokiai nors Šaliai dienos, ši Šalis gali pasitraukti iš Protokolo apie tai raštu pranešusi depozitarui. Bet koks toks pasitraukimas įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai depozitaras gauna pranešimą apie tai.

30 straipsnis

Autentiški tekstai

Šio Protokolo originalas, kurio tekstai anglų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, atiduodamas saugoti Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.

I PRIEDAS

VEIKLOS RŪŠYS

Nr.	Veikla	Pajėgumo riba (1 skiltis)	Darbuotojų skaičiaus riba (2 skiltis)
1.	Energetikos sektorius
a)	Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai	*	10 darbuotojų
b)	Anglies dujofikavimo ir suskystinimo įrenginiai	*
c)	Šiluminės elektrinės ir kiti kurą deginantys įrenginiai	Tiekimas 50 megavatų (MW) šilumos galingumas
d)	Kokso krosnys	*
e)	Anglies smulkinimo įrenginiai	Pajėgumas 1 tona per valandą
f)	Anglies produktų ir bedūmio kietojo kuro gamybos įrenginiai	*
2.	Metalų gamyba ir apdirbimas
a)	Metalų rūdos (įskaitant sulfidinę rūdą) kalcinavimo arba kaitinimo įrenginiai	*	10 darbuotojų
b)	Įrenginiai ketui arba plienui (pirmojo arba antrinio lydymo), įskaitant nepertraukiamą liejimą, gaminti	Pajėgumas – 2,5 tonos per valandą
c)	Juodųjų metalų apdirbimo įrenginiai:
	i) Karšto valcavimo staklės	Pajėgumas – 20 tonų neapdoroto plieno žaliavos per valandą
	ii) Kalvės, turinčios kūjus	50 kilodžaulių energijos, kai viršijama 20 MW kaloringumo
	iii) Dengimas apsauginėmis lydyto metalo dangomis	Įkrova 2 tonos neapdoroto plieno per valandą
d)	Juodųjų metalų liejyklos	Gamybos pajėgumas – 20 tonų per dieną
e)	Įrenginiai:
	i) neapdirbtiems spalvotiesiems metalams iš rūdos, koncentratų arba antrinių žaliavų gaminti taikant metalurginius, cheminius arba elektrolitinius procesus	*
	ii) spalvotiesiems metalams, įskaitant regeneruotus produktus (taurinimas, liejimas ir kt.), lydyti, įskaitant legiravimą	Švino ir kadmio lydymo pajėgumas 4 tonos per dieną arba visiems kitiems metalams 20 tonų per dieną	10 darbuotojų
f)	Įrenginiai metalų ir plastinių medžiagų paviršiams apdoroti elektrolizės arba cheminiais procesais	30 m3 dengimo vonių tūrio
3.	Naudingųjų iškasenų pramonė
a)	Šachtinė kasyba ir susiję procesai	*	10 darbuotojų
b)	Atviroji kasyba ir karjerų veikla	Kasybos darbų plotas 25 hektarai
c)	Įrenginiai, skirti gaminti:
	i) cemento klinkeriui rotacinėse krosnyse	Gamybos pajėgumas – 500 tonų per dieną
	ii) kalkėms rotacinėse krosnyse	Gamybos pajėgumas daugiau kaip 50 tonų per dieną
	iii) cemento klinkeriui arba kalkėms kitose aukštakrosnėse	Gamybos pajėgumas 50 tonų per dieną
d)	Įrenginiai asbestui ir produktams iš asbesto gaminti	*
e)	Įrenginiai stiklui, įskaitant ir stiklo pluoštą, gaminti	Lydymo pajėgumas 20 tonų per dieną
f)	Įrenginiai mineralinėms medžiagoms lydyti, įskaitant mineralinio pluošto gamybą	Lydymo pajėgumas 20 tonų per dieną
g)	Įrenginiai keraminiams gaminiams degimo būdu gaminti, visų pirma stogų čerpėms, plytoms, ugniai atsparioms plytoms, čerpėms, molio dirbiniams arba porcelianui	Gamybos pajėgumas 75 tonos per dieną, arba 4 m3 degimo krosnies pajėgumas ir 300 kg/m3 vienos krosnies džiovinimo talpos
4.	Chemijos pramonė
a)	Chemijos įrenginiai pagrindinėms organinėms cheminėms medžiagoms gaminti pramonine gamyba, būtent: i) angliavandeniliams (linijiniams arba cikliniams, sotiesiems arba nesotiesiems, alifatiniams arba aromatiniams) ii) deguonies turintiems organiniams junginiams: alkoholiui, aldehidams, ketonams, karboksirūgščiai, esteriams, acetatams, eteriams, peroksidams, epoksidinėms dervoms iii) sieros turintiems organiniams junginiams iv) azoto turintiems organiniams junginiams: aminams, amidams, nitrozo ir nitro junginiams, arba nitratams, nitrilams, cianatams, izocianatams v) fosforo turintiems organiniams junginiams vi) halogenintiems angliavandeniliams vii) metalo organiniams junginiams. viii) bazinėms plastinėms medžiagoms (polimeriniam sintetiniam pluoštui ir pluoštui turinčiam celiuliozės) ix) sintetiniam kaučiukui x) dažikliams ir pigmentams xi) paviršinio aktyvumo agentams ir medžiagoms	*	10 darbuotojų
b)	Chemijos įrenginiai pagrindinėms neorganinėms cheminėms medžiagoms gaminti pramonine gamyba, būtent: i) dujoms, tokioms kaip amoniakas, chloras arba vandenilio chloridas, fluoras arba vandenilio fluoridas, anglies oksidai, sieros turintys junginiai, azoto oksidai, vandenilis, sieros dioksidas, karbonilo chloridas ii) rūgštims, tokioms kaip chromo rūgštis, fluoro vandenilio rūgštis, fosforo rūgštis, azoto rūgštis, druskos rūgštis, sieros rūgštis, oleumas, sulfitinės rūgštys iii) bazėms, tokioms kaip amonio hidroksidas, kalio hidroksidas, natrio hidroksidas iv) druskoms, tokioms kaip amonio chloridas, kalio chloratas, kalio karbonatas, natrio karbonatas, perboratas, sidabro nitratas v) nemetalai, metalų oksidai arba kiti neorganiniai junginiai, tokie kaip kalcio karbidas, silicis, silicio karbidas	*
c)	Chemijos įrenginiai fosforo, azoto arba kalio trąšoms (paprastoms ar kompleksinėms) gaminti pramonine gamyba	*
d)	Chemijos įrenginiai pagrindiniams augalų apsaugos produktams ir biocidams gaminti pramonine gamyba	*
e)	Įrenginiai, kuriuose pagrindiniams farmacijos produktams gaminti pramonine gamyba naudojami cheminiai arba biologiniai procesai	*
f)	Chemijos įrenginiai sprogmenims ir pirotechnikos produktams gaminti pramonine gamyba	*	10 darbuotojų
5.	Atliekų ir nuotekų tvarkymas
a)	Įrenginiai pavojingoms atliekoms deginti, pirolizei, naudojimui, cheminiam apdorojimui arba talpinimui į sąvartynus	Priėmimas – 10 tonų per dieną	10 darbuotojų
b)	Įrenginiai komunalinėms atliekoms deginti	Pajėgumas – 3 tonos per valandą
c)	Įrenginiai nepavojingoms atliekoms šalinti	Gamybos pajėgumas – 50 tonų per dieną
d)	Sąvartynai (išskyrus inertinių atliekų sąvartynus)	Priėmimas – 10 tonų per dieną arba bendras pajėgumas – 25 000 tonų
e)	Gyvulių skeletų ir gyvulių atliekų šalinimo arba perdirbimo įrenginiai	Pajėgumas – 10 tonų per dieną
f)	Komunalinių nuotekų valymo įrenginiai	Pajėgumas – 100 000 gyventojų ekvivalentų
g)	Nepriklausomai eksploatuojami pramonės nuotekų valymo įrenginiai naudojami vienai arba kelioms šiame priede nurodytoms veiklos rūšims	Pajėgumas – 10 000 m3 per dieną
6.	Popieriaus ir medienos gamyba bei perdirbimas
a)	Celiuliozės gamybos iš medienos masės ir panašių pluoštinių žaliavų įmonės	*	10 darbuotojų
b)	Popieriaus, kartono ir kitų pagrindinių medžio produktų (tokių, kaip medienos drožlių plokštės, pluošto plokštės ir klijuota fanera) gamybos įmonės	Gamybos pajėgumas – 20 tonų per dieną
c)	Pramonės įrenginiai medienos ir medienos produktams apdoroti cheminėmis medžiagomis	Gamybos pajėgumas – 50 m3 per dieną
7.	Intensyvioji gyvulininkystė ir akvakultūra
a)	Intensyvaus naminių paukščių arba kiaulių auginimo įrenginiai	i) 40 000 vietų paukščiams ii) 2 000 vietų auginamoms kiaulėms (per 30 kg) iii) 750 vietų paršavedėms	10 darbuotojų
b)	Intensyvioji akvakultūra	1 000 tonų žuvies ir vėžiagyvių per metus	10 darbuotojų
8.	Gyvūniniai ir augaliniai maisto ir gėrimų sektoriaus produktai
a)	Skerdyklos	Gamybos pajėgumas 50 tonų skerdenų per dieną	10 darbuotojų
b)	Apdorojimo ir perdirbimo įrenginiai, skirti maisto ir gėrimų produktams gaminti iš:
	i) gyvulių žaliavų (išskyrus pieną)	Gamybos pajėgumas – 75 tonų produkcijos per dieną
	ii) gyvulių žaliavų (išskyrus pieną)	Gamybos pajėgumas – 75 tonų produkcijos per dieną
c)	pieno apdorojimas ir perdirbimas	Pajėgumas: priėmimas – 200 tonų pieno per dieną (metinė vidutinė vertė)
9.	Kitos veiklos rūšys
a)	Pluošto arba tekstilės pirminio apdorojimo (plovimo, balinimo, meserizavimo) arba dažymo įrenginiai	Pajėgumas – 10 tonų per dieną	10 darbuotojų
b)	Kailių ir odos rauginimo įrenginiai	Pajėgumas – 12 tonų gatavų gaminių per dieną
c)	Įrenginiai, kuriuose naudojant organinius tirpiklius atliekamas medžiagų, daiktų arba produktų paviršiaus apdorojimas, visų pirma taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atspariu vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas	Suvartojimas – 150 kg per valandą arba 200 tonų per metus
d)	Įrenginiai, kuriuose gaminama anglis (perdegta anglis) arba elektrografitas deginimo ar grafitizacijos būdu	*
e)	Įrenginiai laivams statytiti ir dažyti arba dažams šalinti	Tinkantys 100 m ilgio laivams

Paaiškinimai:

1 skiltyje pažymėtos pajėgumo ribos, minėtos 7 straipsnio 1 dalies a punkte.

Žvaigždutė (*) reiškia, kad netaikoma jokia pajėgumo riba (apie visus objektus būtina pateikti ataskaitas).

2 skiltyje pažymėtos darbuotojų skaičiaus ribos, minėtos 7 straipsnio 1 dalies b punkte.

„10 darbuotojų“ – 10 darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, ekvivalentas.

II PRIEDAS

TERŠALAI

Nr.	CAS numeris	Teršalas	Išleidžiamų teršalų ribinis kiekis (1 skiltis)			Ribinis kiekis, nustatyta teršalų perdavimui už objekto ribų (2 skiltis)	Gamybos, perdirbimo arba naudojimo ribinis kiekis (3 skiltis)
			į orą (1a skiltis)	į vandenį (1b skiltis)	į žemę (1c skiltis)
			kg/metai	kg/metai	kg/metai	kg/metai	kg/metai
1	74-82-8	Metanas (CH4)	100 000	-	-	-	*
2	630-08-0	Anglies monoksidas (CO)	500 000	-	-	-	*
3	124-38-9	Anglies dioksidas (CO2)	100 milijonų	-	-	-	*
4		Hidrofluorangliavandeniliai (HFCs)	100	-	-	-	*
5	10024-97-2	Azoto suboksidas (N2O)	10 000	-	-	-	*
6	7664-41-7	Amoniakas (NH3)	10 000	-	-	-	10 000
7		Nemetaniniai lakūs organiniai junginiai (NMLOJ)	100 000	-	-	-	*
8		Azoto oksidai (NOx/NO2)	100 000	-	-	-	*
9		Perfluorangliavandeniliai (PFCs)	100	-	-	-	*
10	2551-62-4	Sieros heksafluoridas (SF6)	50	-	-	-	*
11		Sieros oksidai (SOx/SO2)	150 000	-	-	-	*
12		Bendrasis azotas	-	50 000	50 000	10 000	10 000
13		Bendrasis fosforas	-	5 000	5 000	10 000	10 000
14		Hidrochlorfluorangliavandeniliai (HCFCs)	1	-	-	100	10 000
15		Chlorfluorangliavandeniliai (CFCs)	1	-	-	100	10 000
16		Halonai	1	-	-	100	10 000
17	7440-38-2	Arsenas ir jo junginiai (As)	20	5	5	50	50
18	7440-43-9	Kadmis ir jo junginiai (Cd)	10	5	5	5	5
19	7440-47-3	Chromas ir jo junginiai (Cr)	100	50	50	200	10 000
20	7440-50-8	Varis ir jo junginiai (Cu)	100	50	50	500	10 000
21	7439-97-6	Gyvsidabris ir jo junginiai (Hg)	10	1	1	5	5
22	7440-02-0	Nikelis ir jo junginiai (Ni)	50	20	20	500	10 000
23	7439-92-1	Švinas ir jo junginiai (Pb)	200	20	20	50	50
24	7440-66-6	Cinkas ir jo junginiai (Zn)	200	100	100	1 000	10 000
25	15972-60-8	Alachloras	-	1	1	5	10 000
26	309-00-2	Aldrinas	1	1	1	1	1
27	1912-24-9	Atrazinas	-	1	1	5	10 000
28	57-74-9	Chlordanas	1	1	1	1	1
29	143-50-0	Chlordekonas	1	1	1	1	1
30	470-90-6	Chlorfenvinfosas	-	1	1	5	10 000
31	85535-84-8	Chloro-alkanai, C10-C13	-	1	1	10	10 000
32	2921-88-2	Chlorpyrifosas	-	1	1	5	10 000
33	50-29-3	DDT	1	1	1	1	1
34	107-06-2	1,2-dichloroetanas (EDC)	1 000	10	10	100	10 000
35	75-09-2	Dichlorometanas (DCM)	1 000	10	10	100	10 000
36	60-57-1	Dieldrinas	1	1	1	1	1
37	330-54-1	Diuronas	-	1	1	5	10 000
38	115-29-7	Endosulfanas	-	1	1	5	10 000
39	72-20-8	Endrinas	1	1	1	1	1
40		Halogeninti organiniai junginiai (AOX)	-	1 000	1 000	1 000	10 000
41	76-44-8	Heptachloras	1	1	1	1	1
42	118-74-1	Heksachlorobenzenas (HCB)	10	1	1	1	5
43	87-68-3	Heksachlorobutadienas (HCBD)	-	1	1	5	10 000
44	608-73-1	1,2,3,4,5,6-heksachlorocikloheksanas (HCH)	10	1	1	1	10
45	58-89-9	Lindanas	1	1	1	1	1
46	2385-85-5	Mireksas	1	1	1	1	1
47		PCDD + PCDF (dioksinai + furanai) (Teq)	0,001	0,001	0,001	0,001	0,001
48	608-93-5	Pentachlorbenzenas	1	1	1	5	50
49	87-86-5	Pentachlorfenolis (PCP)	10	1	1	5	10 000
50	1336-36-3	Polichlorinti bifenilai (PCB)	0,1	0,1	0,1	1	50
51	122-34-9	Simazinas	-	1	1	5	10 000
52	127-18-4	Tetrachloretilenas (PER)	2 000	-	-	1 000	10 000
53	56-23-5	Tetrachlormetanas (TCM)	100	-	-	1 000	10 000
54	12002-48-1	Trichlorbenzenai (TCBs)	10	-	-	1 000	10 000
55	71-55-6	1,1,1-trichloretanas	100	-	-	1 000	10 000
56	79-34-5	1,1,2,2-tetrachloretanas	50	-	-	1 000	10 000
57	79-01-6	Trichloretilenas	2 000	-	-	1 000	10 000
58	67-66-3	Trichlorometanas	500	-	-	1 000	10 000
59	8001-35-2	Toksafenas	1	1	1	1	1
60	75-01-4	Vinilchloridas	1 000	10	10	100	10 000
61	120-12-7	Antracenas	50	1	1	50	50
62	71-43-2	Benzenas	1 000	200 (BTEX) (1)	200 (BTEX) (1)	2 000 (BTEX) (1)	10 000
63		Brominti difenileteriai (PBDE)	-	1	1	5	10 000
64		Noninfenoliai ir nonilfenolio etoksilatai (NP/NPEs)	-	1	1	5	10 000
65	100-41-4	Etilbenzenas	-	200 (BTEX) (1)	200 (BTEX) (1)	2 000 (BTEX) (1)	10 000
66	75-21-8	Etileno oksidas	1 000	10	10	100	10 000
67	34123-59-6	Izoproturonas	-	1	1	5	10 000
68	91-20-3	Naftalenas	100	10	10	100	10 000
69		Alavo organiniai junginiai (bendrasis Sn)	-	50	50	50	10 000
70	117-81-7	Di-(2-etilheksil) ftalatas (DEHP)	10	1	1	100	10 000
71	108-95-2	Fenoliai (bendroji C)	-	20	20	200	10 000
72		Policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAHs) (2)	50	5	5	50	50
73	108-88-3	Toluenas	-	200 (BTEX) (1)	200 (BTEX) (1)	2 000 (BTEX) (1)	10 000
74		Tributiltinas ir jo junginiai	-	1	1	5	10 000
75		Trifeniltinas ir jo junginiai	-	1	1	5	10 000
76		Bendroji organinė anglis (BOA) (bendroji C arba ChDS/3)	-	50 000	-	-	**
77	1582-09-8	Trifluralinas	-	1	1	5	10 000
78	1330-20-7	Ksilenai	-	200 (BTEX) (1)	200 (BTEX) (1)	2 000 (BTEX) (1)	10 000
79		Chloridai (bendrasis Cl)	-	2 mln.	2 mln.	2 mln.	10 000 (3)
80		Chloras ir neorganiniai junginiai (HCl)	10 000	-	-	-	10 000
81	1332-21-4	Asbestas	1	1	1	10	10 000
82		Cianidai (bendrasis CN)	-	50	50	500	10 000
83		Fluoridai (bendrasis F)	-	2 000	2 000	10 000	10 000 (3)
84		Fluoras ir jo neorganiniai junginiai (HF)	5 000	-	-	-	10 000
85	74-90-8	Vandenilio cianidas (HCN)	200	-	-	-	10 000
86		Kietosios dalelės (PM10)	50 000	-	-	-	*
Teršalų CAS numeriai – tiksli Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos nuoroda. 1 skiltyje pažymėti ribiniai kiekiai, minėti 7 straipsnio 1 dalies a punkto i ir iv papunkčiuose. Jei skilties padalose (į orą, vandenį ar žemę) pažymėti ribiniai kiekiai yra viršijami, tos Šalys, kurios pasirinko atskaitomybės sistemą pagal 7 straipsnio 1 dalies a punktą, privalo pateikti ataskaitą apie atitinkamo objekto išleistus teršalus arba, kai teršalai yra išleisti į nuotekas, tekančias į nuotekų valymo įrenginius, apie teršalus, perduotus į toje skilties padaloje nurodytą aplinką. 2 skiltyje pažymėti ribiniai kiekiai, minėti 7 straipsnio 1 dalies a punkto ii papunktyje. Jei kurio nors konkretaus teršalo išleidimas viršija šios skilties ribinį kiekį, tos Šalys, kurios pasirinko atskaitomybės sistemą pagal 7 straipsnio 1 dalies ii papunktį, privalo pateikti ataskaitą apie atitinkamo objekto už savo ribų perduotus to teršalo kiekius. 3 skiltyje pažymėti ribiniai kiekiai, minėti 7 straipsnio 1 dalies b punkte. Jei kurio nors teršalo išleidimas viršija nurodytą ribinį kiekį, tos Šalys, kurios pasirinko atskaitomybės sistemą pagal 7 straipsnio 1 dalies b punktą, privalo pateikti ataskaitą apie atitinkamo objekto išmestus teršalus ir už objekto ribų perduotus teršalus. Brūkšnelis (-) rodo, kad dėl atitinkamo parametro nebūtina teikti ataskaitų. Žvaigždutė (*) rodo, kad šiam teršalui 1a skiltyje taikoma išleidimo ribinis kiekis, o ne gamybos, perdirbimo ar naudojimo ribinis kiekis. Dvi žvaigždutės (**) rodo, kad šiam teršalui 1b skiltyje taikoma išleidimo ribinis kiekis, o ne gamybos perdirbimo ar naudojimo ribinis kiekis.

III PRIEDAS

A   DALIS

ATLIEKŲ ŠALINIMO BŪDAI („D“)

—	Išvertimas ant žemės ar po žeme (pvz., sąvartynuose ir t. t.)

—	Apdorojimas žemėje (pvz., biologinis skystųjų atliekų ar dumblo skaidymas dirvožemyje ir t. t.)

—	Giluminis įpurškimas (pvz., pumpuojamų atliekų įpurškimas į šulinius, šachtas, druskos olas ar natūraliai susidariusias ertmes ir t. t.)

—	Surinkimas į tvenkinius ant žemės paviršiaus (pvz., skystųjų atliekų ar dumblo supylimas į duobes, baseinus ar lagūnas ir t. t.)

—	Šalinimas specialiai įrengtuose sąvartynuose (pvz., dėjimas į atskiras sekcijas, kurios uždengiamos ir izoliuojamos viena nuo kitos ir nuo aplinkos, ir t. t.)

—	Išmetimas į vandens telkinį, išskyrus jūras (vandenynus)

—	Išmetimas į jūras (vandenynus), įskaitant įterpimą į jūros dugną

—	Šiame sąraše smulkiau neapibūdintas biologinis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu

—	Šiame sąraše smulkiau neapibūdintas fizikinis-cheminis apdorojimas, kurio metu gaunami galutiniai junginiai ar mišiniai šalinami bet kuriuo D1–D12 nurodytu būdu (pvz., garinimas, džiovinimas, kalcinavimas ir t. t.)

—	Deginimas sausumoje

—	Deginimas jūroje

—	Nuolatinis saugojimas (pvz., konteinerių laikymas šachtose ir t. t.)

—	Maišymas prieš naudojant kurį nors iš šioje dalyje nurodytų šalinimo būdų

—	Perpakavimas prieš naudojant kurį nors iš šioje dalyje nurodytų šalinimo būdų

—	Saugojimas prieš naudojant kurį nors iš šioje dalyje nurodytų šalinimo būdų.

B   DALIS

ATLIEKŲ NAUDOJIMO BŪDAI („R“)

—	Naudojimas kurui ar kitais būdais energijai gauti

—	Tirpiklių atnaujinimas (regeneracija)

—	Organinių medžiagų, nenaudojamų kaip tirpikliai, perdirbimas (atnaujinimas)

—	Metalų ir metalų junginių perdirbimas (atnaujinimas)

—	Kitų neorganinių medžiagų perdirbimas (atnaujinimas)

—	Rūgščių arba bazių regeneracija

—	Taršai mažinti naudojamų komponentų naudojimas

—	Katalizatorių komponentų naudojimas

—	Pakartotinis naftos rafinavimas arba kitoks pakartotinis naftos produktų naudojimas

—	Apdorojimas žemėje, naudingas žemės ūkiui ar gerinantis aplinkos būklę

—	Atliekų, likusių po šioje dalyje nurodytos naudojimo veiklos, naudojimas

—	Pasikeitimas atliekomis, kurios bus naudotos kuriuo nors iš šioje dalyje nurodytų būdų

—	Atliekų, skirtų naudoti kuriuo nors iš šioje dalyje nurodytų būdų, saugojimas.

IV PRIEDAS

ARBITRAŽAS

1.

Kai ginčas perduodamas nagrinėti arbitražui pagal šio Protokolo 23 straipsnio 2 dalį, ginčo Šalis arba Šalys diplomatiniais kanalais kitai ginčo Šaliai arba Šalims ir Sekretoriatui praneša arbitražinio ginčo esmę ir, svarbiausia, nurodo šio Protokolo straipsnius, dėl kurių aiškinimo ar taikymo kilo ginčas. Gautą informaciją Sekretoriatas persiunčia visoms šio Protokolo Šalims.

2.

Arbitražinį teismą sudaro trys nariai. Tiek Šalis ieškovė arba Šalys ieškovės, tiek kita Šalis arba kitos ginče dalyvaujančios Šalys paskiria po vieną arbitrą, ir du tokiu būdu paskirti arbitrai tarpusavio susitarimu paskiria trečią arbitrą, kuris atlieka arbitražinio teismo pirmininko funkcijas. Pastarasis negali būti nė vienos iš ginče dalyvaujančių šalių pilietis ir jo nuolatinė gyvenamoji vieta negali būti nė vienoje šių Šalių teritorijoje, jis negali dirbti nė vienoje iš šių Šalių arba kokiu nors kitu būdu būti susijęs su šiuo ginču.

3.	Jeigu praėjus dviem mėnesiams nuo antro arbitro paskyrimo nepaskiriamas arbitražinio teismo pirmininkas, Europos ekonominės komisijos vykdomasis sekretorius, gavęs kurios nors ginčo Šalies prašymą, paskiria jį per ateinančius du mėnesius.

4.

Jeigu viena iš ginčo Šalių nepaskiria arbitro praėjus dviem mėnesiams nuo 1 dalyje nurodyto pranešimo, tai kita Šalis gali informuoti apie tai Europos ekonominės komisijos vykdomąjį sekretorių, kuris paskiria arbitražinio teismo pirmininką per ateinančius du mėnesius. Po savo paskyrimo arbitražinio teismo pirmininkas paprašo Šalį, kuri dar nepaskyrė arbitro, padaryti tai per du mėnesius. Jei ji to nepadaro per šį laiką, tai pirmininkas informuoja Europos ekonominės komisijos vykdomąjį sekretorių, kuris paskiria tokį arbitrą per ateinančius du mėnesius.

5.	Arbitražinis teismas priima sprendimą vadovaudamasis tarptautine teise ir šio Protokolo nuostatomis.

6.	Bet kuris steigiamas pagal šio priedo nuostatas arbitražinis teismas parengia savo darbo tvarkos taisykles.

7.	Tiek procedūriniais, tiek esminiais klausimais arbitražinio teismo sprendimai priimami jo narių balsų dauguma.

8.	Teismas gali imtis visų reikiamų priemonių faktams nustatyti.

9.	Ginčo Šalys padeda arbitražinio teismo darbui ir, taikydamos visas turimas priemones, visų pirma: a) pateikia visus susijusius dokumentus, informaciją ir sudaro sąlygas darbui; b) prireikus suteikia galimybę iškviesti liudytojus arba ekspertus ir išklausyti jų parodymus.

10.	Ginčo Šalys ir arbitražinio teismo nariai išlaiko bet kokios konfidencialiu būdu ir teisminio nagrinėjimo metu gautos informacijos konfidencialumą.

11.	Vienos iš Šalių prašymu arbitražinis teismas gali rekomenduoti imtis laikinų gynybos priemonių.

12.

Jeigu viena iš ginčo Šalių neatvyksta į arbitražinį teismą ar negina savo interesų, kita Šalis gali prašyti teismo tęsti nagrinėjimą ir priimti galutinį sprendimą. Vienos iš Šalių nedalyvavimas teisme arba savo interesų negynimas nėra kliūtis ginčą nagrinėti. Prieš priimdamas galutinį sprendimą arbitražinis teismas turi įsitikinti, kad ieškinys yra tinkamai pagrįstas faktais ir teisės aktais.

13.	Arbitražinis teismas gali išnagrinėti priešieškinius, pareiškiamus tiesiogiai dėl ginčo esmės, ir priimti dėl jų sprendimus.

14.	Jeigu tik arbitražinis teismas, remdamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis, nenusprendžia kitaip, teismo išlaidas, įskaitant teismo narių atlyginimus, ginčo Šalys apmoka po lygiai. Teismas registruoja visas savo išlaidas ir ginčo Šalims pateikia galutinę išlaidų ataskaitą.

15.	Bet kuri šio Protokolo Šalis, kuri turi teisinio pobūdžio interesą dėl ginčo dalyko ir kurią gali paveikti šios bylos sprendimas, turi teisę teismo sutikimu dalyvauti nagrinėjant bylą.

16.	Arbitražinis teismas priima sprendimą per penkis mėnesius nuo jo įsteigimo dienos, jeigu tik jis nemano, kad būtina pratęsti šį terminą dar vienam ne ilgesniam kaip penkių mėnesių laikotarpiui.

17.	Arbitražinio teismo sprendimas pateikiamas kartu su sprendimo motyvais. Toks sprendimas yra galutinis ir privalomas visoms ginčo Šalims. Arbitražinis teismas siunčia savo sprendimą ginčo Šalims ir Sekretoriatui. Gautą informaciją Sekretoriatas perduoda visoms šio Protokolo Šalims.

18.	Bet kurį ginčą, galintį kilti tarp Šalių dėl teismo sprendimo aiškinimo arba vykdymo, bet kuri Šalis gali perduoti arbitražiniam teismui, priėmusiam šį sprendimą, arba, nesant galimybei pasinaudoti pastarojo paslaugomis, kitam teismui, kuris šiam tikslui sudaromas tokiu pat būdu kaip ir pirmasis.

Europos bendrijos deklaracija, pateikiama pagal JT EEK protokolo dėl išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrų 26 straipsnio 4 dalį

Europos bendrija pareiškia, kad pagal Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač jos 175 straipsnio 1 dalį, ji yra kompetentinga sudaryti tarptautinius susitarimus ir įgyvendinti juose nustatytus įpareigojimus, įsipareigojimus, kuriais prisidedama prie siekio įgyvendinti šiuos tikslus:

—	išlaikyti, saugoti ir gerinti aplinkos kokybę,

—	saugoti žmonių sveikatą,

—	apdairiai ir racionaliai naudoti gamtos išteklius,

—	remti tarptautinio lygio priemones, skirtas regioninėms ar pasaulinėms aplinkos problemoms spręsti.

Išleidžiamų ir perduodamų teršalų registrai yra tinkamos priemonės aplinkosaugos veiklos patobulinimų skatinimui, galimybių visuomenei susipažinti su aplinkosaugos informacija apie išleidžiamus teršalus suteikimui ir kompetentingų institucijų naudojimuisi stebėti tendencijas, parodyti mažinant taršą padarytą pažangą, lengviau stebėti, kaip laikomasi reikalavimų, ir vertinti pažangą, tokiu būdu padedant siekti pirma nurodytų tikslų.

Be to, Europos bendrija pareiškia, kad jau yra priėmusi valstybėms narėms privalomus teisės aktus dėl šiuo Protokolu reglamentuojamų klausimų ir pateiks bei atitinkamai atnaujins tų teisės aktų sąrašą pagal Protokolo 26 straipsnio 4 dalį.

Europos bendrija yra atsakinga už šių iš Protokolo kylančių įsipareigojimų, susijusių su galiojančiais Bendrijos teisės aktais, vykdymą.

Naudojimasis Bendrijos kompetencija savaime priklauso nuo jos nuolatinės raidos.