11.12.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 326/34

(1)

siekiant patikslinti apibrėžčių, nustatytų Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnyje, formuluotes ir užtikrinti tinkamą pagal tos direktyvos 7 bei 8 straipsnius ir II priedą priimtų papildomos priežiūros nuostatų derinimą, turėtų būti nustatyti techniniai reguliavimo standartai;

(2)

svarbu toliau patikslinti elementus, į kuriuos būtina atsižvelgti teikiant svarbių grupės vidaus sandorių ir didelės rizikos koncentracijos ataskaitas;

(3)

pagal Direktyvos 2002/87/EB 7 ir 8 straipsnius reikalaujama, kad valstybės narės reikalautų reguliuojamų įmonių arba mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių vykdyti tam tikrus ataskaitų teikimo įpareigojimus. Tokios ataskaitos turėtų būti teikiamos suderintai, kad padėtų koordinatoriams ir kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms nustatyti svarbius klausimus, taip pat palengvintų veiksmingesnį keitimąsi informacija. Siekiant didesnio nuoseklumo didelės rizikos koncentracijos ir svarbių grupės vidaus sandorių ataskaitose, reguliuojamos įmonės ir mišrią veiklą vykdančios finansų kontroliuojančiosios bendrovės koordinatoriams turėtų pranešti bent jau tam tikrą standartizuotą minimalią informaciją;

(4)

Direktyvos 2002/87/EB 7 ir 8 straipsniais koordinatoriams taip pat suteikiama įgaliojimų stebėti didelę rizikos koncentraciją ir svarbius grupės vidaus sandorius ir nustatyti rizikos bei sandorių rūšis, apie kuriuos finansiniam konglomeratui priklausančios reguliuojamos įmonės privalo pranešti. Koordinatoriams taip pat suteikiami įgaliojimai nustatyti ribas. Kad šios nuostatos būtų suderintos, reikėtų nustatyti metodiką, kuri padėtų koordinatoriams ir kitoms atitinkamoms kompetentingoms institucijoms vykdyti savo funkcijas;

(5)

esamos rizikos koncentracijos ir grupės vidaus sandorių papildomos priežiūros priemonės Sąjungoje skiriasi. Nors esamos Sąjungos ir nacionalinės teisės sistemos pripažįstamos, reikėtų nustatyti tam tikras minimalias rizikos koncentracijos ir grupės vidaus sandorių papildomos priežiūros priemones. Pagal šias minimalias priemones kompetentingos institucijos užtikrins vienodas sąlygas ir palengvins priežiūros praktikos derinimą visoje Sąjungoje;

(6)

reguliuojamoms įmonėms arba mišrią veiklą vykdančioms finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms nustatyti reikalavimai grindžiami esamais rizikos koncentracijos ir grupės vidaus sandorių sektorių reikalavimais ir neturėtų būti laikomi kaip šiuos reikalavimus dubliuojantys;

(7)

šis reglamentas grindžiamas techninių reguliavimo standartų projektais, kuriuos Europos priežiūros institucijos (EPI) (Europos bankininkystės institucija, Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija, Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija) pateikė Komisijai;

(8)

EPI dėl techninių reguliavimo standartų projektų, kuriais pagrįstas šis reglamentas, surengė atviras viešas konsultacijas, išnagrinėjo galimas susijusias sąnaudas ir naudą ir paprašė savo atitinkamas suinteresuotųjų subjektų grupes pateikti nuomonę pagal atitinkamai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentų (ES) Nr. 1093/2010 (2), (ES) Nr. 1094/2010 (3) ir (ES) Nr. 1095/2010 (4) 37 straipsnį,

a)

terminų „grupės vidaus sandoriai“ ir „rizikos koncentracija“ apibrėžčių, nustatytų Direktyvos 2002/87/EB 2 straipsnio 18 ir 19 punktuose, formuluočių patikslinimo, nustatant vertinimo, kada sandoriai svarbesni, o rizika didesnė, kriterijus;

b)

nuostatų, priimtų pagal Direktyvos 2002/87/EB 7 bei 8 straipsnius ir II priedą, derinimo, kiek tai susiję su:

a)

investicijas ir grupei priklausančių bendrovių tarpusavio likučius, įskaitant nekilnojamąjį turtą, obligacijas, akcijas, paskolas, mišrias ir subordinuotąsias priemones, įkeistu turtu užtikrintas skolas, susitarimus, kuriais siekiama centralizuoti turto arba pinigų valdymą arba pasidalyti išlaidas, pensijų susitarimus, valdymo, netiesioginio aptarnavimo padalinio arba kitų paslaugų teikimą, dividendus, palūkanų mokėjimą ir kitas gautinas sumas;

b)

garantijas, įsipareigojimus, akredityvus ir kitus nebalansinius sandorius;

c)

išvestinių finansinių priemonių sandorius;

d)

turto ir įsipareigojimų pirkimą, pardavimą ar nuomą;

e)

grupės vidaus mokesčius, susijusius su platinimo sutartimis;

f)

sandorius, kuriais rizikos pozicijos perkeliamos tarp finansiniam konglomeratui priklausančių įmonių, įskaitant sandorius su specialiosios paskirties įmonėmis arba papildomas paslaugas teikiančiomis įmonėmis;

g)

draudimo, perdraudimo ir retrocesijos operacijas;

h)

sandorius, kuriuos sudaro keli susiję sandoriai, pagal kuriuos turtas arba įsipareigojimai perduodami finansiniam konglomeratui nepriklausančioms įmonėms, bet galiausiai rizikos pozicija grąžinama finansiniam konglomeratui.

a)

finansinio konglomerato specifinę struktūrą, grupės vidaus sandorių sudėtingumą, sandorio šalies ypatingą geografinę padėtį ir tai, ar sandorio šalis yra reguliuojama įmonė ar tokia nėra;

b)

galimą užkrečiamąjį poveikį finansiniame konglomerate;

c)

galimą sektorių taisyklių apėjimą;

d)

galimus interesų konfliktus;

e)

sandorio šalies mokumo ir likvidumo poziciją;

f)

sandorius tarp skirtingiems sektoriams priklausančių finansinio konglomerato įmonių, jeigu dar nepranešta sektorių lygmeniu;

g)

sandorius finansų sektoriuje, apie kuriuos dar nepranešta pagal sektorių taisyklių nuostatas.

a)

svarbių sandorių datas ir sumas, atitinkamų grupės įmonių ir sandorio šalių pavadinimus ir įmonių registracijos numerius arba kitus identifikavimo numerius, įskaitant juridinio asmens identifikatorių (LEI), jeigu taikytina;

b)

glaustą svarbių grupės vidaus sandorių aprašymą pagal 1 dalyje nurodytų sandorių rūšis;

c)

visą konkretaus finansinio konglomerato visų svarbių grupės vidaus sandorių mastą per atitinkamą ataskaitinį laikotarpį;

d)

informaciją apie interesų konfliktų ir užkrato rizikos, susijusių su svarbiais grupės vidaus sandoriais finansinio konglomerato lygmeniu, valdymą, atsižvelgiant į finansinio konglomerato strategiją derinti bankų, draudimo ir investicinių paslaugų sektorių veiklą, arba paties sektoriaus atliekamą savo rizikos vertinimą, įskaitant interesų konfliktų ir užkrato, susijusio su svarbiais grupės vidaus sandoriais, rizikos valdymo nagrinėjimą.

a)

tiesioginės arba netiesioginės;

b)

balansiniai arba nebalansiniai straipsniai;

c)

susijusios su reguliuojamoms ir nereguliuojamomis įmonėms, tais pačiais arba skirtingais finansiniam konglomeratui priklausančiais finansų sektoriais;

d)

susidedančios iš bet kokio a, b arba c punktuose nurodytų pozicijų derinio arba jų sąveikos.

a)

mokumo ir likvidumo poziciją finansinio konglomerato lygmeniu ir finansiniam konglomeratui priklausančių atskirų įmonių lygmeniu;

b)

finansinio konglomerato dydį, sudėtingumą ir specifinę struktūrą, įskaitant specialiosios paskirties įmonių, papildomas paslaugas teikiančių įmonių, trečiųjų šalių įmonių buvimą;

c)

finansinio konglomerato specifinę rizikos valdymo struktūrą ir valdymo sistemos ypatumus;

d)

finansinio konglomerato pozicijų ir jo investicijų portfelio įvairinimą;

e)

finansinio konglomerato finansinės veiklos, susijusios su geografinėmis vietovėmis ir verslo linijomis, įvairinimą;

f)

rizikos veiksnių santykius, koreliaciją ir sąveiką finansiniam konglomeratui priklausančiose įmonėse;

g)

galimą užkrečiamąjį poveikį finansiniame konglomerate;

h)

galimą sektorių taisyklių apėjimą;

i)

galimus interesų konfliktus;

j)

rizikos lygį arba mastą;

k)

galimą pozicijų, kurias turi skirtingiems finansinio konglomerato finansų sektoriams priklausančios įmonės, sukaupimą ir sąveiką, jeigu apie tai dar nepranešta sektoriaus lygmeniu;

l)

finansinio konglomerato finansų sektoriaus pozicijas, apie kurias neparnešta pagal sektorių taisyklių nuostatas.

a)

didelės rizikos koncentracijos aprašymą pagal 1 dalyje nurodytos rizikos rūšis;

b)

didelės rizikos koncentracijos išskaidymą pagal sandorio šalis ir tarpusavyje susijusių sandorio šalių grupes, geografines vietoves, ekonomikos sektorius, valiutas, nurodant atitinkamų finansiniam konglomeratui priklausančių grupės įmonių ir jų atitinkamų sandorio šalių pavadinimus ir įmonių registracijos numerius arba kitus identifikavimo numerius, įskaitant juridinio asmens identifikatorių, jeigu taikytina;

c)

visą kiekvienos didelės rizikos koncentracijos sumą konkretaus ataskaitinio laikotarpio pabaigoje, įvertintą pagal taikytinas sektoriaus taisykles;

d)

jeigu taikytina, didelės rizikos koncentracijos sumą, atsižvelgiant į rizikos mažinimo priemones ir rizikos koeficiento veiksnius;

e)

informaciją apie interesų konfliktų ir užkrato rizikos, susijusių su didele rizikos koncentracija finansinio konglomerato lygmeniu, valdymą, atsižvelgiant į finansinio konglomerato strategiją derinti bankų, draudimo ir investicinių paslaugų sektorių veiklą, arba paties sektoriaus atliekamą savo rizikos vertinimą, įskaitant interesų konfliktų ir užkrato, susijusio su didele rizikos koncentracija, rizikos valdymo nagrinėjimą.

1)

atitinkamais atvejais reikalauja reguliuojamų įmonių arba mišrią veiklą vykdančių finansų kontroliuojančiųjų bendrovių:

2)

apibrėžia atitinkamas ribas, siekiant nustatyti ir apžvelgti didelę rizikos koncentraciją ir svarbius grupės vidaus sandorius.