15.9.2015   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 239/69

(1)

Taryba Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 (2) importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV arba nagrinėjamoji šalis) kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriams ir (arba) parafininiams gazoliams, gaunamiems sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės (dažniausiai vadinamiems biodyzelinu), tiek gryniems, tiek mišiniams, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98 (TARIC kodas 1516209820), ex 1518 00 91 (TARIC kodas 1518009120), ex 1518 00 99 (TARIC kodas 1518009920), ex 2710 19 41 (TARIC kodas 2710194120), 3824 90 91, ex 3824 90 97 (TARIC kodas 3824909787), nustatė 0–198,0 EUR už toną dydžio galutinį antidempingo muitą. Tuo reglamentu nustatytas antidempingo muitas toliau vadinamas galiojančiomis priemonėmis.

(2)

Po priemonių vengimo tyrimo, Taryba Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 444/2011 (3) išplėtė galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 599/2009, taikymą į Sąjungą importuojamam biodyzelinui, siunčiamam iš Kanados, deklaruotam kaip Kanados kilmės arba ne, išskyrus pagamintąjį bendrovių „BIOX Corporation“, Oukvilis, ir „Rothsay Biodiesel“, Gvelfas, Ontarijo provincija, Kanada. Taryba tuo pačiu reglamentu išplėtė ir galutinio antidempingo muito, nustatyto Reglamentu (EB) Nr. 599/2009, taikymą importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(3)

Šio tyrimo sričiai nepriklausančios antidempingo priemonės šiuo metu taikomos iš Argentinos ir Indonezijos importuojamam biodyzelinui (4).

(4)

Paskelbus pranešimą apie artėjančią antidempingo priemonių, taikomų importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, galiojimo pabaigą (5), Europos Komisija (toliau – Komisija) gavo prašymą atlikti peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(5)

2014 m. balandžio 9 d. Europos biodyzelino taryba (toliau – pareiškėjas arba EBT) gamintojų, kurie pagamina daugiau nei 25 % viso Sąjungoje pagaminamo biodyzelino kiekio, vardu pateikė prašymą. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pasibaigus priemonių galiojimui dempingas ir Sąjungos pramonei daroma žala veikiausiai pasikartotų.

(6)

Pasikonsultavusi su komitetu, įsteigtu pagal pagrindinio reglamento 15 straipsnio 1 dalį, ir nustačiusi, kad esama pakankamai įrodymų, pagrindžiančių priemonių galiojimo termino peržiūros inicijavimą, 2014 m. liepos 10 d. pranešimu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (toliau – pranešimas apie inicijavimą) (6) Komisija paskelbė inicijuojanti priemonių galiojimo termino peržiūrą pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį.

(7)

Tą pačią dieną Komisija inicijavo kompensacinių priemonių, taikomų importuojamam JAV kilmės biodyzelinui, galiojimo termino peržiūrą. Šis tyrimas yra lygiagretus, tačiau jis nėra tas pats ir yra nagrinėjamas atskirame reglamente.

(8)

Atliekant dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės tyrimą buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2014 m. birželio 30 d. (toliau – peržiūros tiriamasis laikotarpis arba PTL). Analizuojant žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybei įvertinti svarbias tendencijas buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo 2011 m. sausio 1 d. iki PTL pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(9)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė pareiškėjui, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams JAV ir JAV valdžios institucijoms, žinomiems importuotojams, tiekėjams ir naudotojams, prekiautojams ir žinomoms susijusioms asociacijoms apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(10)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir prašyti, kad Komisija ir (arba) prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas jas išklausytų.

(11)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad ji gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį.

(12)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi Sąjungos gamintojus. Komisija bendroves atrinko remdamasi didžiausia tipine gamybos ir pardavimo apimtimi, atsižvelgdama į geografinį išsidėstymą. Preliminariai atrinkti septyni Sąjungos gamintojai iš septynių skirtingų valstybių narių, pagaminę beveik 30 % viso Sąjungoje pagaminamo biodyzelino kiekio. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių.

(13)

Viena Italijoje esanti bendrovė pageidavo būti atrinkta. Tačiau ši bendrovė savo veiklą pradėjo tik 2013 m. pabaigoje, įsigijusi biodyzelino gamyklą iš kito Italijos biodyzelino gamintojo, kuris buvo preliminariai atrinktas. Nesant ankstesnių duomenų, reikalingų norint įvertinti svarbias nagrinėjamojo laikotarpio tendencijas, ir jau preliminariai atrinkus kitą Italijos bendrovę, nuspręsta šios bendrovės neatrinkti.

(14)

JAV Nacionalinė biodyzelino taryba (toliau – NBT) pateikė pastabą, kad preliminariai atrinktos kitos bendrovės, nei tos, kurios buvo atrinktos atliekant ankstesnius tyrimus dėl biodyzelino, ir nurodė dvi bendroves, kurių gamybos ir pardavimo apimtis buvo didelė ir kurios nebuvo atrinktos. Tačiau tos dvi NBT nurodytos bendrovės buvo susijusios su kita atrinkta bendrove, kurios pardavimo apimtis buvo didesnė, arba jų pardavimo apimtis buvo mažesnė nei toje pačioje valstybėje narėje preliminariai atrinktos bendrovės. Todėl, atrinkus kurią nors iš tų dviejų bendrovių, preliminariai atrinktų bendrovių tipiniai duomenys nebūtų pakitę. Todėl patvirtinta, kad preliminariai atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės.

(15)

Atskleidus faktus JAV Vyriausybė teigė, kad atrinktų bendrovių, kurios pagamino 30 % viso Sąjungoje pagaminto produkto, negalima laikyti tipiškomis visos Sąjungos biodyzelino pramonės bendrovėmis ir kad reikėtų plačiau išnagrinėti mikrorodiklius. JAV Vyriausybė nurodė PPO apeliacinės tarybos bylos „EB – Tvirtinimo detalės“ išvadas, kad atrinktų bendrovių, pagaminusių 27 % visų produktų, buvo per mažai palyginti su visos pramonės produkcija, nes didesnę dalį jos sudarytų tik tuo atveju, jei būtų nagrinėjami atskiri pramonės sektoriai.

(16)

Komisija, atlikdama šį tyrimą, priešingai, nei per tvirtinimo detalių tyrimą, Sąjungos pramonę apibrėžė kaip visą pramonę, o ne tik atrinktas bendroves (žr. 93 konstatuojamąją dalį). Be to, makrorodikliai buvo vertinami remiantis visa pramone, ir tik kai kurie mikrorodikliai buvo nagrinėjami atrinktų bendrovių lygmeniu. Tačiau bendra Sąjungos pramonės padėtis buvo analizuojama remiantis tiek mikrorodiklių, tiek ir makrorodiklių vertinimu. Bet kuriuo atveju, Sąjungos pramonė laikoma susiskaidžiusia pramone, nes ją sudaro daugiau nei 200 gamintojų (daugiausia mažos ir vidutinės įmonės) visoje Sąjungoje. Todėl Komisija daro išvadą, kad atrinktos bendrovės, kurios pagamino 30 % viso Sąjungoje pagaminto produkto, yra tipiškos, taigi, teiginys atmetamas.

(17)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtų būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(18)

Tik keli nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Atsižvelgdama į nedidelį importuotojų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nereikalinga.

(19)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka būtų būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų eksportuojančių JAV gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė JAV atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus (jei tokių yra), kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(20)

Komisijai atsakė 27 JAV gamintojai, tačiau tik 9 pateikė pranešimo apie inicijavimą I priede nurodytus atrankai reikalingus duomenis apie eksportą ir (arba) pardavimą vidaus rinkoje. Nė vienas iš jų per PTL į Sąjungą neeksportavo. Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus, kurių pardavimo vidaus rinkoje ir eksportui apimtis buvo didžiausia. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių konsultuotasi su visais žinomais susijusiais eksportuojančiais gamintojais ir JAV valdžios institucijomis. Jokių pastabų negauta.

(21)

Nė vienas iš atrinktų gamintojų klausimynų atsakymų per nustatytą terminą nepateikė. Komisija 2014 m. spalio 7 d. pranešė trims atrinktiems eksportuojantiems gamintojams apie tai, kad atsakymų negauta.

(22)

2014 m. spalio 10 d. vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas pranešė Komisijai nusprendęs neatsakyti į klausimyną. Kiti du atrinkti eksportuojantys gamintojai kelis kartus paprašė pratęsti terminą, tačiau, nors jis ir buvo pratęstas, išsamių atsakymų nebuvo pateikta.

(23)

2014 m. lapkričio 10 d. Komisija nusiuntė raštą, kuriuo trims atrinktoms bendrovėms pranešė ketinanti taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį ir daryti išvadas remdamasi turimais faktais. Apie šį ketinimą pranešta ir JAV valdžios institucijoms. Pastabas dėl rašto buvo galima teikti iki 2014 m. lapkričio 21 d.

(24)

Iki 2014 m. lapkričio 21 d. dvi atrinktos bendrovės visiškai neatsiliepė, o trečia atrinkta bendrovė paaiškino, kad jai nepakako laiko pateikti atsakymą.

(25)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą nebendradarbiavo nė vienas atrinktas JAV eksportuojantis gamintojas. Taigi Komisija nusprendė taikyti pagrindinio reglamento 18 straipsnį, vadinasi išvados (teigiamos arba neigiamos) gali būti daromos remiantis turimais faktais.

(26)

Bendrovė „Cargill Inc.“ pabrėžė, kad Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 jai nustatytas de minimis dempingo skirtumas, taigi jos gaminamam ir eksportuojamam JAV kilmės biodyzelinui nustatyta 0 % galutinio antidempingo muito norma. Ji taip pat nurodė, kad, remiantis PPO apeliacinės tarybos ataskaitos „Meksikos ryžiai“ (7) išvadomis, eksportuojančio gamintojo, kuris, kaip nustatyta per pirminį tyrimą, nevykdė dempingo, antidempingo priemonių galiojimo termino peržiūros atlikti negalima.

(27)

Todėl bendrovė „Cargill Inc.“ paprašė ją ir toliau atleisti nuo antidempingo muitų, nepriklausomai nuo priemonių galiojimo termino peržiūros rezultatų. Šis prašymas buvo patenkintas.

(28)

Komisija išsiuntė klausimynus atrinktiems Sąjungos gamintojams, nesusijusiems importuotojams, prekiautojams ir naudotojams, kurie apie save pranešė per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį.

(29)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos nuomone, buvo reikalinga išvadoms dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Tikrinamieji vizitai pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį buvo surengti šių bendrovių patalpose:

Sąjungos gamintojų:

(30)

2015 m. birželio 3 d. Komisija visoms suinteresuotosioms šalims atskleidė esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ketino toliau taikyti galiojančias antidempingo priemones ir paragino visas suinteresuotąsias šalis pateikti pastabų. Komisija išnagrinėjo suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, į jas atsižvelgė.

(31)

Atskleidus galutinius faktus, NBT paprašė, kad ją išklausytų prekybos bylas nagrinėjantis pareigūnas, ir buvo išklausyta.

(32)

Šioje peržiūroje nagrinėjamas produktas yra tas pats, kaip ir nagrinėtasis tyrime, po kurio nustatytos galiojančios priemonės (toliau – pirminis tyrimas), t. y. JAV kilmės riebalų rūgščių monoalkilesteriai ir (arba) parafininiai gazoliai, gaunami sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, dažniausiai vadinami biodyzelinu, tiek gryni, tiek mišiniai, kurių sudėtyje yra daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės, kurių KN kodai šiuo metu yra ex 1516 20 98, ex 1518 00 91, ex 1518 00 99, ex 2710 19 43, ex 2710 19 46, ex 2710 19 47, ex 2710 20 11, ex 2710 20 15, ex 2710 20 17, ex 3824 90 92, ex 3826 00 10 ir ex 3826 00 90 (toliau – peržiūrimasis produktas).

(33)

Biodyzelinas – iš atsinaujinančių išteklių pagaminti degalai, naudojami transporto sektoriuje dyzeliniams varikliams. Tačiau įprastiniai varikliai negali veikti, kai naudojamas grynas biodyzelinas; jiems naudojamas mineralinio dyzelino ir nedidelio biodyzelino kiekio mišinys.

(34)

JAV pagamintas biodyzelinas – dažniausiai riebalų rūgščių metilesteriai (RRME), gauti iš įvairių rūšių aliejų (sojų aliejaus, alyvpalmių aliejaus, rapsų aliejaus) ir panaudoto kepamojo aliejaus, gyvūninių riebalų arba biomasės, naudojamų kaip biodyzelino žaliavos. Terminas „esteriai“ reiškia aliejaus peresterinimą, tiksliau – aliejaus sumaišymą su alkoholiu. Terminas „metil-“ reiškia metanolį, tiksliau – minėtame procese dažniausiai naudojamą alkoholį, nors gamyboje galima naudoti ir etanolį ir gauti riebalų rūgščių etilesterius.

(35)

Visų rūšių biodyzelinas ir biodyzelinas mišiniuose, nepaisant galimų gamybai naudotos žaliavos ar gamybos procesų skirtumų, pasižymi tomis pačiomis arba labai panašiomis fizinėmis, cheminėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Dėl galimų tiriamojo produkto nuokrypių pagrindinė apibrėžtis, savybės ar įvairių šalių šio produkto suvokimas nesikeičia. Ypač galutiniam dyzelino naudotojui nėra svarbu, iš kokių biodyzelino žaliavų pagamintas degalinėje parduodamas mišinys.

(36)

Kaip ir pirminiame tyrime, JAV vidaus rinkoje parduodamas biodyzelinas ir JAV eksportui parduodamas biodyzelinas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis, be to, naudojamas tai pačiai paskirčiai. Taip pat Sąjungos pramonės gaminamo ir Sąjungoje parduodamo biodyzelino pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtys yra tokios pačios, kaip JAV į Sąjungą eksportuojamo produkto. Todėl atliekant šį tyrimą jie yra laikomi panašiais produktais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(37)

JAV Vyriausybė teigė, kad iš biomasės (8) pagaminto dyzelino produkto kategorija yra platesnė nei peržiūrimojo produkto. Tačiau, kaip nustatyta reglamente, kuriuo nustatyti laikinieji kompensaciniai muitai per pirminį tyrimą (9), visų tipų biodyzelinas ir biodyzelino mišiniai, įskaitant iš biomasės pagamintą dyzeliną, laikomi biodyzeliniu kuru ir jam taikomas teisės aktų rinkinys, susijęs su energijos vartojimo efektyvumu, atsinaujinančiąja energija ir alternatyviaisiais degalais. Taip yra todėl, kad iš biomasės pagaminto biodyzelino pagrindinės fizinės ir techninės savybės ir naudojimo paskirtys yra tokios pačios, kaip iš kitų žaliavų pagaminto biodyzelino, arba labai panašios. Pirminio tyrimo išvadai nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo, todėl atliekant šią priemonių galiojimo termino peržiūrą ji tebegalioja. Todėl Komisija šį JAV Vyriausybės teiginį atmetė.

(38)

Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo, ar yra tikimybė, kad nustojus galioti priemonėms dempingas tęstųsi arba pasikartotų.

(39)

Kaip nurodyta 25 konstatuojamojoje dalyje, dėl atrinktų gamintojų nebendradarbiavimo atliekant tyrimą nebuvo galima remtis JAV gamintojų patikrintais duomenimis. Todėl Komisija naudojosi šiais informacijos šaltiniais: duomenimis, kuriuos pateikė kai kurie JAV biodyzelino gamintojai pradiniu etapu atrankos tikslais pateikto klausimyno atsakymuose, Eurostato duomenimis, prašyme atlikti priemonių galiojimo termino peržiūrą pateiktais duomenimis, vėliau pareiškėjo pateiktais duomenimis, JAV Nacionalinės biodyzelino tarybos duomenimis, JAV energetikos informacijos administracijos bei JAV energetikos departamento svetainėmis ir JAV tarptautinės prekybos komisijos duomenimis.

(40)

2009 m. nustačius priemones biodyzelino iš JAV į Sąjungą praktiškai nebebuvo importuojama; tik 2013 m. ir per PTL buvo eksportuotas labai mažas kiekis. Tokiomis aplinkybėmis laikyta, kad tas kiekis nebuvo svarbus norint įvertinti dempingo lygį per PTL. Todėl galima daryti išvadą, kad per PTL dempingas nesitęsė.

(41)

Komisija nagrinėjo, ar yra įrodymų, kad dempingo pasikartojimas būtų tikėtinas, jei būtų leista nebetaikyti priemonių. Visų pirma nagrinėti šie elementai: Sąjungoje ir JAV pagaminto ir parduoto produkto kainų santykis, eksporto į trečiąsias šalis ir JAV kainų santykis, eksporto į trečiąsias šalis kainų ir kainų Sąjungoje lygio santykis, nepanaudoti pajėgumai bei priemonių vengimo ir absorbcijos praktika.

(42)

JAV biodyzelino gamintojams nebendradarbiaujant, Komisijos tarnybos naudojosi trimis informacijos šaltiniais, kad nustatytų JAV biodyzelino vidaus rinkos kainas per PTL: i) pradiniu etapu atrankos tikslais pateikto klausimyno atsakymais, kuriuos pradiniu etapu pateikė kai kurie JAV biodyzelino gamintojai; ii) NBT pateikta informacija, pagrįsta rinkos priežiūros įstaigos „Jacobsen“ sukauptais duomenimis, ir iii) pareiškėjo pateikta informacija, pagrįsta Naftos kainų informacijos tarnybos (NKIT) sukauptais duomenimis.

(43)

Šių trijų šaltinių duomenys apima įvairius prekybos kainų lygius ir „Incoterm“ sąlygas. Tačiau vertės skiriasi labai nedaug. Vidutinės visuose trijuose šaltiniuose nurodytos vertės yra 1 196,93 JAV dolerio už metrinę toną. Per PTL valiutos kursas buvo 1 EUR ir 1,356 JAV dolerio, taigi ši suma prilygsta JAV vidaus rinkos pardavimo kainai – 883 EUR už metrinę toną (10).

(44)

Vidutinė Sąjungos gamintojų Sąjungoje parduoto biodyzelino gamintojo kaina EXW sąlygomis per PTL buvo 905 EUR (1 227,18 JAV dolerio) už metrinę toną (žr. 8 lentelę).

(45)

Kad vėl galėtų patekti į Sąjungos rinką, JAV gamintojai produktą turėtų parduoti mažesne nei 905 EUR už metrinę toną kaina. Į jų galutinę kainą turėtų būti įskaičiuotos ir vežimo jūrų laivais bei draudimo sąnaudos ir biodyzelinui taikomas muitas (6,5 %). Remiantis per tyrimą gautais duomenimis, tokia suma būtų apie 100 EUR už metrinę toną. Komisija šią sumą apskaičiavo remdamasi NBT apskaičiuotais muitais ir transporto bei vežimo sąnaudomis (apie 94 EUR) ir ją suapvalino iki 100 EUR, kad būtų padengtos ir tam tikros papildomos išlaidos po importo.

(46)

Todėl, jeigu JAV gamintojai pradėtų iš naujo eksportuoti produktą į ES, jie tai turėtų daryti gamintojo kaina EXW sąlygomis (mažiau nei 805 EUR už metrinę toną), ir kadangi ši kaina būtų mažesnė už JAV vidaus rinkos kainą, vadinasi tai būtų dempingo kaina. Atsižvelgiant į 63 ir 71 konstatuojamosiose dalyse išsamiau aprašytas aplinkybes, susijusias su JAV gamintojų eksporto į trečiąsias šalis kainomis ir nepanaudotais pajėgumais, tikėtina, kad, jeigu būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, jie vėl pradėtų eksportuoti produktą į ES, nes taip jie galėtų sumažinti gamybos vieneto sąnaudas, kaip išsamiau paaiškinta 72 konstatuojamojoje dalyje.

(47)

Atskleidus galutinius faktus, NBT suabejojo, ar Komisija tiksliai apskaičiavo vidutinę vidaus rinkos pardavimo kainą, ir priminė, kad anksčiau NBT pateiktuose dokumentuose buvo nurodyta mažesnė vertė (789,36 EUR už metrinę toną), pagrįsta JAV energetikos departamento nurodytomis kainomis.

(48)

Komisija šį tvirtinimą atmeta dėl toliau nurodytų priežasčių.

(49)

NBT nurodytos vidutinės kainos negalima laikyti tiksliu pagrindu, nes tai buvo mažmeninė kaina, o ne gamintojo kaina EXW sąlygomis. Tiksliau, NBT pateikė 2014 m. liepos mėn. biodyzelino vidutinę mėnesinę mažmeninę kainą (degalinėje) JAV, apskaičiuotą benzino galono ekvivalentais (Gasoline Gallon Equivalent – GGE) ir taikant vienintelio laiko momento, t. y. 2014 m. rugsėjo 19 d., kursą.

(50)

Komisijos apskaičiuota vidutinė kaina yra pagrįsta vertė, nes, JAV gamintojams nebendradarbiaujant, ji buvo apskaičiuota remiantis geriausia turima informacija. Tai yra kai kurių JAV gamintojų per pirminį etapą deklaruotų kainų, pačios NBT pateiktų kainų, kurias sukaupė rinkos priežiūros įstaiga „Jacobsen“, ir EBT pateiktų kainų, kurias sukaupė NKIT, vidurkis. Nesant informacijos apie kiekį nebuvo galima apskaičiuoti svertinio vidurkio, todėl apskaičiuotas paprastas vidurkis. Tačiau visos trys vertės buvo labai panašios. „Incoterm“ sąlygos ir prekybos lygis nebuvo žinomi, todėl į juos nebuvo galima atsižvelgti. Tačiau NKIT kainos buvo patikslintos, siekiant atsižvelgti į pagrįstas transporto sąnaudas JAV. Kadangi vidaus rinkos ir eksporto kainos labai skyrėsi, net ir pakoregavus „Incoterm“ sąlygas ir prekybos lygį išvada, kad, jei JAV gamintojai norėtų vėl parduoti produktą Sąjungoje, jie turėtų jį parduoti dempingo kaina, nebūtų pasikeitusi.

(51)

NBT taip pat nesutiko su tuo, kad patikimai vidutinei eksporto kainai apskaičiuoti buvo naudota 100 EUR už metrinę toną kaina, pradedant vidutine Sąjungos biodyzelino kaina, ir vietoj jos pasiūlė naudoti 110,49 EUR kainą. Kaip minėta 45 konstatuojamojoje dalyje, Komisija naudojo NBT pasiūlytas muitų, transporto ir vežimo sumas. Komisija naudojo tik mažesnę papildomų sąnaudų po importo sumą nei NBT nurodytieji 16,69 EUR, nes NBT neįrodė, kad suma po importo turėtų sudaryti 2 % CIF kainos pasienyje. Bet kuriuo atveju, Komisijos ir NBT apskaičiuotos sumos skiriasi labai nedaug, todėl, atsižvelgiant į tai, kad šiuo požiūriu tiksliai apskaičiuoti dempingo nebuvo būtina, išvada dėl dempingo tikimybės nesikeičia.

(52)

NBT teigė, kad, kaip ir per pirminį tyrimą, turėjo būti koreguojama dėl skirtingų fizinių savybių, siekiant atsižvelgti į tai, kad JAV pagrindinė biodyzelino gamybos žaliava yra sojos, o Sąjungoje – rapsai, todėl iš jų pagamintas biodyzelinas yra aukštesnės kokybės ir už jį turi būti mokama kainos priemoka.

(53)

Šį tvirtinimą reikia atmesti. Per pirminį tyrimą buvo koreguojama remiantis patikrintų JAV gamintojų ir Sąjungos gamintojų duomenų palyginimu. Pirma, kadangi per šią priemonių galiojimo termino peržiūrą JAV gamintojai nebendradarbiavo, Komisija negalėjo nustatyti, ar koregavimą reikėtų taikyti. Antra, jei koregavimas turėjo būti taikomas, Komisija negalėjo nustatyti tokio koregavimo lygio. Per pirmąjį tyrimą vyravusios aplinkybės pasikeitė; visų pirma ES ir JAV biodyzelinui gaminti naudojamas nebe tas pats žaliavų mišinys. Be to, NBT prašė taikyti 10 % koregavimą, tačiau tokio koregavimo lygio nepagrindė.

(54)

NBT ir JAV Vyriausybė teigė, kad JAV vidaus rinkos kaina yra didesnė nei tikėtino eksporto į Sąjungą kaina, todėl JAV gamintojai veikiau padidintų savo pardavimą vidaus rinkoje, o ne eksportuotų į Sąjungą, ypač atsižvelgiant į išaugusį JAV suvartojimą.

(55)

Šis teiginys yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas. JAV suvartojimas per pastaruosius metus išaugo iš esmės dėl vyriausybės vykdomos politikos, kaip antai skatinimo programos, Degalų iš atsinaujinančių išteklių programoje nustatyti privalomieji tikslai ir subsidijavimo schemos, skirtos biodyzelino ir jo mišinių gamybai skatinti. Tačiau, remiantis pačios NBT pateiktais duomenimis, JAV biodyzelino suvartojimas 2014 m. sumažėjo, palyginti su 2013 m. Nėra įrodymų, kad 2015 ir 2016 m. suvartojimas didės. Priešingai, iš viešai skelbiamos informacijos (11) galima spręsti, kad ateinančiais metais JAV degalų iš atsinaujinančių šaltinių privalomojo naudojimo tikslai nekis. Todėl labiau tikėtina, kad dabartinis JAV suvartojimo lygis liks nepakitęs, o ne didės. Kadangi JAV yra perteklinių pajėgumų (žr. 69 ir kitas konstatuojamąsias dalis), JAV gamintojai tebeturėtų paskatų eksportuoti į Sąjungą net jeigu jie produktą parduotų mažesne nei vidaus rinkos kaina, bet vis dar padengtų savo kintamąsias išlaidas.

(56)

NBT teigė, kad Komisija turėjusi paaiškinti, kaip padidėjusi gamybos apimtis sumažintų JAV gamintojų gamybos sąnaudas. Šiuo atžvilgiu reikėtų iš pat pradžių pasakyti, kad dėl nebendradarbiavimo Komisija negalėjo tiksliai apskaičiuoti didesnės gamybos apimties poveikio JAV gamintojų sąnaudoms. Tačiau ekonominiu požiūriu aišku, kad pastoviąsias sąnaudas priskyrus didesnei gamybos apimčiai gamybos vieneto sąnaudos sumažėja. Taip yra net ir tuo atveju, jei pagrindinė biodyzelino gamybos sąnaudų dalis yra kintama ir priklauso nuo naudojamų žaliavų, kaip teigė NBT. Pastoviąsias sąnaudas vis tiek reikia priskirti visai gamybos apimčiai. Iš tiesų, iš Sąjungos pramonės gauta informacija rodo, kad žaliavų sąnaudos sudaro didžiausią gamybos sąnaudų dalį, tačiau tiksli procentinė dalis priklauso nuo naudojamų žaliavų, nuo to, kiek bendrovė yra vertikaliai integruota, ir nuo bendrovės pardavimo, bendrųjų ir administracinių (PBA) išlaidų. Šiomis aplinkybėmis Komisija galėjo pagrįstai manyti, kad padidėjusi gamybos apimtis sumažintų JAV gamintojų gamybos sąnaudas. Taip nebūtų tik tuo atveju, jei eksporto kaina būtų tokia maža, kad nepadengtų net naudotų žaliavų kainų, tačiau NBT nepateikė jokių pastabų, kurios patvirtintų tokį scenarijų.

(57)

Kitas elementas, pagrindžiantis išvadą dėl tikėtino dempingo pasikartojimo, yra paremtas JAV biodyzelino eksporto į trečiąsias šalis per PTL tendencija. Komisija atliko paiešką Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės prekybos komisijos duomenų bazėje ir paėmė iš jos duomenis apie biodyzelino (pagal STS kodą 382600) eksporto per PTL kiekius ir vertes. Eksporto į visas šalis (įskaitant ES) kiekis (metrinėmis tonomis) sudarė 567 018 tonų. Vidutinė vertė už metrinę toną per PTL buvo 753,34 EUR (franko vieta prie laivo). Komisija apskaičiavo vidutinę pardavimo kainą JAV doleriais už metrinę toną ir palygino ją su JAV vidutine rinkos kaina (kuri buvo nustatyta kaip paaiškinta 42 konstatuojamojoje dalyje). Toliau pateikiama išvadų santrauka.

1 lentelė

JAV eksporto apimtis ir eksporto kainos per PTL

(58)

Iš lentelės matyti, kad JAV gamintojai, panašu, šiuo metu produktą į trečiąsias šalis parduoda dempingo kaina, o jų eksporto kainos yra 3–59 % mažesnės už vidaus rinkos kainas. Todėl Komisija padarė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog JAV gamintojai šiuo metu produktą į trečiąsias šalis parduoda dempingo kaina, tikėtina, kad jie, nukreipdami kai kuriuos savo eksporto srautus į kitas rinkas, į ES taip pat eksportuotų dempingo kaina.

(59)

Atskleidus galutinius faktus, NBT suabejojo, ar eksporto duomenys yra tikslūs, nes eksporto apimčiai įvertinti naudotas STS kodas (38 26 00) priskiriamas ir klasifikuojant kitus produktus, todėl eksporto kainos negalima palyginti su biodyzelino vidaus rinkos kaina.

(60)

Komisija šį kodą naudojo todėl, kad JAV Vyriausybė savo papildomame 2014 m. gruodžio 19 d. klausimyno atsakyme nurodė, kad tas kodas naudojamas nuo 2012 m., siekiant pateikti tikslius statistinius duomenis apie JAV biodyzelino eksportą. Nors pagal šį kodą eksportuoto nagrinėjamojo produkto vertė buvo pervertinta, tačiau ji pervertinta gerokai mažiau, nei pagal anksčiau naudotus kodus. JAV institucijos padarė išvadą, kad tas kodas eksporto vertę atspindėjo palyginti tiksliai.

(61)

NBT teigė, kad Komisijos apskaičiuotų vidaus rinkos kainų negalima palyginti su Tarptautinio prekybos centro duomenų bazėje nurodytomis eksporto kainomis, taigi, Komisijos apskaičiuotų dempingo dydžių naudoti negalima.

(62)

Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą naujų dempingo skirtumų skaičiuoti nereikia. Šiuo atveju, nustačius priemones eksportas dempingo kaina nutrūko, todėl analizuota eksporto dempingo kaina pasikartojimo tikimybė. Kadangi JAV gamintojai nebendradarbiavo, Komisija naudojosi turimais faktais. Pagal šį scenarijų yra svarbios eksporto į trečiąsias šalis kainos ir jos gali būti naudojamos siekiant įvertinti, kas nutiks, kai priemonės nebebus taikomos. Tiksliau, vidaus rinkos kainų ir eksporto į trečiąsias šalis kainų palyginimas buvo atliktas siekiant įvertinti dempingo pasikartojimo tikimybę, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, o ne apskaičiuoti tikslius dempingo skirtumus.

(63)

ES rinka yra patraukli JAV biodyzelino eksportui. Remiantis 57 konstatuojamojoje dalyje nurodyta Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės prekybos komisijos duomenų baze, vidutinė eksporto į visas paskirties šalis kaina per PTL buvo 1 021,52 JAV dolerio (753,34 EUR) už metrinę toną. Vidutinė eksporto kaina buvo didžiausia eksportuojant į Kanadą (1 167,33 JAV dolerio arba 860,86 EUR už metrinę toną), o mažiausia – į Gibraltarą (753,19 JAV dolerio arba 555,45 EUR už metrinę toną).

(64)

Ši vidutinė eksporto kaina yra mažesnė nei per PTL Sąjungos gamintojų Sąjungoje parduoto biodyzelino vidutinė kaina (905 EUR už metrinę toną). Net jei JAV gamintojai, norėdami įsiskverbti į Sąjungos rinką, produktą turėtų parduoti mažesne nei 905 EUR už toną kaina, jie vis tiek turėtų paskatų kai kuriuos dabartinius eksporto į trečiąsias šalis srautus nukreipti į Sąjungos rinką, nes ji yra patrauklesnė už kai kurias kitų trečiųjų šalių rinkas.

(65)

NBT ir JAV Vyriausybė teigė, kad dabartinis JAV pardavimas eksportui į trečiąsias šalis nebūtų nukreiptas į Sąjungą, nes vienintelė didžiausia eksporto rinka yra Kanada, kurios kainos yra didesnės nei eksporto į Sąjungą gamintojo kaina EXW sąlygomis.

(66)

Tačiau Komisija nurodė ne visus, o tik „kai kuriuos dabartinius pardavimo eksportui srautus“. Komisija neteigė, kad JAV gamintojai nustotų eksportuoti į Kanadą ir tą pardavimą nukreiptų į Sąjungą. Iš tiesų, Kanadą taip pat būtų galima laikyti JAV gamintojams patrauklia rinka, tačiau ji yra ribota, palyginti su Sąjungos rinka (13), kuri tebėra didžiausia pasaulyje biodyzelino rinka.

(67)

NBT taip pat teigė, kad dabartinis eksportas į Malaiziją nebūtų nukreiptas į Sąjungą, nes suvartojimas toje šalyje didėja ir už importuojamą biodyzeliną nereikia mokėti muitų.

(68)

Tačiau, remiantis Tarptautinės prekybos komisijos duomenų bazėje nurodytomis JAV vidutinėmis eksporto į Malaiziją kainomis, panašu, kad JAV gamintojams būtų pelningiau parduoti į Sąjungą, o ne į Malaiziją, net jei tektų mokėti įprastą muitą. Kaip matyti iš 1 lentelės, eksporto į Malaiziją kainos per PTL buvo gerokai mažesnės nei Sąjungos kainos. Be to, nors suvartojimas Malaizijoje gal ir didėja, tačiau gali didėti ir gamyba – visų pirma iš alyvpalmių aliejaus. Taip pat galima pagrįstai tikėtis, kad kaimyninė šalis Indonezija, gaminanti didelį biodyzelino kiekį, išaugus suvartojimui padidins eksportą į Malaiziją. Todėl šis teiginys turėtų būti atmestas.

(69)

Dideli JAV gamintojų nepanaudoti pajėgumai yra paskata didinti gamybą ir parduoti biodyzeliną ES rinkai dempingo kaina. JAV gamintojams nebendradarbiavus, Komisija JAV gamybos pajėgumus nustatė remdamasi informacija iš JAV aplinkosaugos agentūros ir JAV energetikos informacijos administracijos (EIA) svetainių.

(70)

JAV biodyzelino gamintojai minėtoms dviem institucijoms privalo (atitinkamai kartą per metus ir kartą per mėnesį) pranešti apie savo turimus ir numatomus gamybos pajėgumus ir apie biodyzelino gamybą, žaliavas, atsargas ir pardavimą.

(71)

Remiantis EIA duomenimis, JAV biodyzelino gamintojų pajėgumai per PTL buvo 7 128 000 tonų. Ši apimtis labai panaši į apimtį, kurią nurodė NBT, remdamasi savo narių aplinkosaugos agentūrai pateikta informacija, t. y. 6 963 000 tonų.

(72)

JAV faktinė biodyzelino gamyba per PTL buvo 4 450 000 tonų (EIA duomenys), o tai prilygsta 62,4 % pajėgumų naudojimo ir 37,6 %, t. y. 2 678 000 tonų, nepanaudotų pajėgumų. Tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, šie nepanaudoti pajėgumai būtų panaudoti Sąjungos rinkos paklausai patenkinti. JAV gamintojai gali lengvai padidinti savo gamybą ir eksportą į ES ir dėl didesnio pajėgumų naudojimo santykio ir mažesnių gamybos vieneto sąnaudų gauti ekonominės naudos. Jeigu į Sąjungos rinką būtų išleisti JAV nepanaudoti pajėgumai, būtų padarytas didelis poveikis, nes tie pajėgumai prilygsta beveik 22 % Sąjungos suvartojimo per PTL.

(73)

Šiuo klausimu NBT pateikė keletą pastabų. Pirma, NBT nurodė, kad tikrieji JAV gamybos pajėgumai yra mažesni nei mano Komisija. Iš tiesų, NBT duomenimis kelios JAV gamyklos, nors jos ir registruotos, faktiškai neveikia, todėl tikrieji gamybos pajėgumai yra 5 409 000 tonų. NBT taip pat nurodė, kad biodyzelino gamyba per PTL buvo didesnė – ji siekė 5 084 000 tonų. Todėl NBT teigė, kad pajėgumų naudojimas sudaro apie 94 %, ir nepanaudotų pajėgumų, kurie, panaikinus priemones, galėtų būti panaudoti eksportui į ES, yra nedaug.

(74)

Šis teiginys atmestas. NBT pateiktų duomenų nebuvo galima palyginti su oficialiais duomenimis. JAV biodyzelino gamintojai privalo kas mėnesį EIA pateikti formą (EIA-22M „Mėnesinis biodyzelino gamybos tyrimas“), kurioje būtų nurodyti, be kita ko, metiniai gamybos pajėgumai ir gamintojų veiklos statusas, pvz., veikia, laikinai neveikia arba visam laikui nutraukė veiklą. Nuo 2013 m. sausio mėn. užregistruoti pajėgumai įvairiais mėnesiais šiek tiek skyrėsi, tačiau iš esmės labai nekito.

(75)

Be to, JAV biodyzelino gamintojai privalo kasmet aplinkosaugos agentūrai nurodyti, be kitos informacijos, degalų iš atsinaujinančių išteklių, kurie bus gaminami arba importuojami, rūšį arba rūšis, ir esamus bei numatomus gamybos pajėgumus.

(76)

Informacija apie JAV biodyzelino gamintojų deklaruojamus ir užregistruotus pajėgumus reguliariai atnaujinama, todėl ji laikoma tiksliu šaltiniu. Net jeigu užregistruoti pajėgumai šiuo metu nenaudojami arba yra laisvi, į juos reikia atsižvelgti skaičiuojant nepanaudotus pajėgumus, kurie gali būti panaudoti gamybai ir eksportui padidinti.

(77)

Be to, kaip NBT pripažino savo pateiktose pastabose, į jos pateiktus gamybos pajėgumų skaičius nebuvo įtraukti visiškai nebenaudojami pajėgumai. Gamyklos, kurių veikla nebuvo nutraukta visam laikui, ateityje pakitus rinkos sąlygoms (pvz., atsivėrus Sąjungos rinkai) iš esmės gali vėl pradėti gamybą. Atliekant priemonių galiojimo termino peržiūrą pasikartojimo tikimybės tyrimas turi būti atliekamas žvelgiant į priekį, nagrinėjant tai, kas gali atsitikti, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, o ne tik įvertinti padėtį per PTL.

(78)

Todėl Komisija mano, kad šiuo metu užregistruotais pajėgumais galima remtis skaičiuojant visus JAV pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus, ir NBT teiginį atmeta.

(79)

Atskleidus galutinius faktus, NBT tebesilaikė nuomonės, kad į gamybos pajėgumus neturėtų būti įskaičiuoti laisvi pajėgumai, net jeigu JAV institucijoms ir nebuvo pranešta, kad šie pajėgumai buvo išmontuoti arba jų veikla buvo nutraukta visam laikui.

(80)

Tačiau, vadovaujantis EIA instrukcijomis, kurias nurodė NBT, „metiniai gamybos pajėgumai [yra] biodyzelino kiekis, kurį gamykla gali pagaminti per kalendorinius metus, atsižvelgiant į įprastą prastovos laiką atliekant techninę priežiūrą. Į juos įskaitomi laikinai neveikiančios gamyklos pajėgumai, kol ši bus išmontuota arba uždaryta.“ Iš to, kas išdėstyta pirmiau, aišku, kad EIA įskaito visas galimas gamyklas, kurios gali vėl pradėti veiklą. Todėl, priešingai, nei teigia NBT, gamyklos, kurios nebuvo išmontuotos arba kurių veikla nebuvo nutraukta visam laikui, ateityje pakitus sąlygoms iš esmės gali vėl pradėti gamybą.

(81)

Todėl Komisija mano, kad šiuo metu užregistruotais pajėgumais buvo galima remtis skaičiuojant visus JAV pajėgumus ir nepanaudotus pajėgumus.

(82)

NBT taip pat teigė, kad JAV biodyzelino pramonės paskirtis nėra eksportas, nes dauguma JAV biodyzelino įmonių gamina mažiau nei 15 000 000 galonų (55 000 metrinių tonų) per metus. Tariamai ekonominiu požiūriu nebūtų įmanoma keletą savaičių laikyti pagaminto dyzelino atsargas, kad jas būtų galima eksportuoti vieną kartą.

(83)

Šis teiginys taip pat atmestas. JAV biodyzelino pramonė gali eksportuoti, ir prieš nustatant galiojančias priemones JAV gamintojai į Sąjungos rinką eksportavo didelius biodyzelino kiekius – per pradinio tyrimo tiriamąjį laikotarpį (2007 m. balandžio 1 d. – 2008 m. kovo 31 d.) jie eksportavo 1 137 000 tonų. Tai rodo, kad kai kurie JAV gamintojai turi pakankamai gamybos pajėgumų, kad galėtų eksportuoti. JAV gamintojai, neturintys pakankamai atskirų pajėgumų, kad galėtų eksportuoti į Sąjungą, toliau tenkins paklausą vidaus rinkoje, o prekiautojai gali bendrai eksportuoti kelių gamyklų produkciją.

(84)

Apibendrinant, JAV biodyzelino pramonė turi daug nepanaudotų pajėgumų, todėl, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, ji turėtų daug paskatų vėl eksportuoti į ES.

(85)

Kaip minėta 2 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad 2009 m. nustatytų antidempingo priemonių buvo vengiama produktą perkraunant, jį siunčiant per Kanadą, ir keičiant mišinio sudėtį. Tokia praktika rodo kai kurių JAV gamintojų interesus patekti į Sąjungos rinką net nustačius priemones, todėl laikoma, kad tai yra dempingo tikimybės ateityje rodiklis.

(86)

Atskleidus galutinius faktus, NBT teigė, kad minėti įvykiai vyko ketveri metai prieš PTL, todėl jų negalima naudoti darant išvadas dabartiniu atveju.

(87)

Komisija laikėsi nuomonės, kad ankstesnė tų pačių rinkos subjektų praktika nebuvo esminė, tačiau ją visgi buvo galima laikyti rodikliu, kad JAV gamintojai yra labai suinteresuoti patekti į Sąjungos rinką.

(88)

Per PTL JAV biodyzelino gamyba (4 450 000 tonų) buvo mažesnė nei suvartojimas (4 896 000 tonų). Todėl JAV importavo daugiau biodyzelino nei eksportavo. To priežastis galėtų būti netikrumas, susijęs su privalomaisiais biodyzelino gamybos tikslais, nustatytais Degalų iš atsinaujinančių išteklių standartų programoje (1,28 mlrd. galonų arba 4 238 000 tonų 2014 m., palyginti su 2013 m. tikslas liko tas pats), ir galimybe pasinaudoti Degalų iš atsinaujinančių išteklių programa, kol ji taikoma, importuoti biodyzeliną ir prašyti JAV biodyzelino mokesčio kredito. Per PTL visas importuotas kiekis sudarė 1 072 000 tonų, o visas eksportuotas kiekis – 567 000 tonų. Tačiau jeigu turimi gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nebuvo panaudoti vidaus rinkos paklausai patenkinti, mažai tikėtina, kad jie būtų panaudoti šiuo tikslu ateityje. Nustatyta, kad JAV gamybos pajėgumai (7 128 000 tonų) per PTL buvo gerokai didesni nei vidaus rinkos suvartojimas. Tai reiškia, kad, atsiradus galimybių eksporto rinkose, JAV gamintojai turės paskatų ir tikėtina, kad jie panaudos savo nepanaudotus pajėgumus. Jeigu jie būtų galėję panaudoti savo nepanaudotus pajėgumus vidaus rinkos suvartojimui patenkinti, jie tai jau būtų padarę.

(89)

Šiuo atžvilgiu reikėtų pastebėti, kad Sąjungos rinka, būdama didžiausia pasaulyje, yra labai patraukli, ir joje yra daug Sąjungos ir nacionalinių biodyzelino vartojimo paskatų. Taigi, JAV gamintojams būtų paranku panaudoti visus savo nepanaudotus pajėgumus ir kai kuriuos savo pardavimo eksportui į kitas mažiau pelningas trečiąsias šalis srautus nukreipti į Sąjungos rinką.

(90)

Atskleidus galutinius faktus, NBT teigė faktą, kad JAV biodyzelino suvartojimas buvo didesnis nei gamyba, rodant, kad JAV gamintojai neturi nepanaudotų pajėgumų, kuriuos galėtų panaudoti patekti į Sąjungos rinką, jei būtų leista nebetaikyti priemonių.

(91)

Komisija mano esant didelę tikimybę, kad nustatyti JAV nepanaudoti pajėgumai, kurie galėtų būti panaudoti visai JAV suvartojimo paklausai patenkinti, bet šiuo metu tam nenaudojami, būtų panaudoti patenkinti paklausą kitose rinkose, visų pirma – Sąjungos rinkoje, kurioje JAV eksportuojantys gamintojai veiklos šiuo metu nevykdo. Komisija pabrėžė, kad JAV gamybos pajėgumai gerokai viršija suvartojimą, todėl nepanaudoti pajėgumai gali būti panaudoti eksportuoti į Sąjungą, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių.

(92)

Atsižvelgdama į JAV pramonės didelius nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą dėl jos dydžio ir pardavimo kainos, ypač kalbant apie JAV eksporto į trečiąsias šalis kainų lygį, taip pat į praeityje užregistruotus priemonių vengimo atvejus, Komisija daro išvadą, jog tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti priemonių, importas dempingo kaina iš JAV vėl pasikartotų.

(93)

Panašų produktą peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gamino apie 200 Sąjungos gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(94)

Nustatyta, kad peržiūros tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo beveik 11 600 000 tonų. Komisija šį skaičių nustatė remdamasi visa turima informacija apie Sąjungos pramonę, pvz., skunde pateikta informacija ir iš Sąjungos gamintojų per tyrimą gautais duomenimis. Kaip nurodyta 12 ir 13 konstatuojamosiose dalyse, atrinkti septyni Sąjungos gamintojai, kurie pagamino beveik 30 % viso panašaus produkto Sąjungoje.

(95)

Komisija Sąjungos suvartojimą nustatė remdamasi Sąjungos produkcijos apimtimi, atėmus eksportuotą kiekį ir pridėjus iš trečiųjų šalių importuotą kiekį. Importo ir eksporto apimčių šaltinis – Eurostato duomenys.

(96)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas

(97)

Remiantis pirmiau pateiktais duomenimis matyti, kad per nagrinėjamąjį laikotarpį Sąjungos suvartojimas išaugo 11 %.

(98)

Kaip minėta 40 konstatuojamojoje dalyje, remiantis Eurostato duomenimis, pradėjus taikyti priemones biodyzelino iš JAV į Sąjungą praktiškai nebebuvo importuojama.

(99)

Importo į Sąjungą iš nagrinėjamosios šalies ir rinkos dalies raida:

3 lentelė

Importo apimtis ir JAV rinkos dalis

(100)

Peržiūros tiriamuoju laikotarpiu iš JAV į Sąjungą importuotas labai nedidelis biodyzelino kiekis, tad pagal jį nebuvo galima patikimai apskaičiuoti priverstinio kainų mažinimo.

(101)

Todėl nagrinėta Sąjungos pramonės pagaminto ir Sąjungoje parduoto biodyzelino vidutinė kaina ir JAV biodyzelino eksporto į trečiąsias šalis vidutinė kaina per peržiūros tiriamąjį laikotarpį, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinės prekybos komisijos statistiniais duomenimis. Kaip minėta 63 konstatuojamojoje dalyje, vidutinė eksporto į visas šalis kaina buvo apie 753 EUR už metrinę toną FAS (franko vieta prie laivo). Norint apskaičiuoti tikėtiną ir pagrįstą Sąjungos eksporto kainą, prie tos vidutinės eksporto kainos reikėtų pridėti transporto bei draudimo sąnaudas, 6,5 % dydžio muitą ir sąnaudas po importo, o tai sudarytų apie 100 EUR už metrinę toną (žr. 45 konstatuojamąją dalį). Vadinasi, dėl apskaičiuotųjų eksporto į Sąjungą kainų būtų priverstinai mažinamos Sąjungos kainos, kurios per peržiūros tiriamąjį laikotarpį buvo 905 EUR.

(102)

NBT teigė, kad Komisija nepaaiškino, kodėl tikėtinai Sąjungos eksporto kainai nustatyti ji naudojo vidutines JAV eksporto į trečiąsias šalis kainas, o ne didesnę eksporto į Kanadą kainą. Ji taip pat tvirtina, kad Komisija nepaaiškino, kuo pagrįstas 100 EUR apskaičiuotos eksporto į Sąjungą kainos koregavimas, ir neatsižvelgė nei į sąnaudas po importo, nei į tariamus kainų skirtumus, susidariusius dėl skirtingų žaliavų. Todėl priverstinio kainų mažinimo analizė esanti klaidinga.

(103)

Atlikus tyrimą įrodyta, kad, kaip aprašyta 57 konstatuojamojoje dalyje, JAV eksporto kainos labai skiriasi, atsižvelgiant į paskirties vietą. Todėl, JAV gamintojams nebendradarbiaujant, siekdama nustatyti pagrįstą ir tikėtiną eksporto į Sąjungą kainą, Komisija tą kainą nustatė remdamasi eksporto į visas paskirties šalis vidurkiu. Tiesiog naudoti didžiausią eksporto kainą, kaip teigė NBT, nebūtų buvęs tinkamas metodas, kaip ir nebūtų buvę tinkama remtis mažiausia eksporto kaina. Dėl 100 EUR koregavimo komponentų ir šaltinio, taip pat dėl sąnaudų po importo ir kainų skirtumo, susidariusio dėl žaliavų, NBT pateikė iš esmės tuos pačius teiginius kaip ir dėl dempingo apskaičiavimo. Todėl, kaip paaiškinta 51 ir 53 konstatuojamosiose dalyse, atmetami ir šie teiginiai dėl priverstinio kainų mažinimo nagrinėjimo.

(104)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

4 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių

(105)

Biodyzelino importo iš trečiųjų šalių (išskyrus JAV) apimtis per nagrinėjamąjį laikotarpį gerokai sumažėjo, – tai rodo panašiai sumažėjusi rinkos dalis. 2013 m. sumažėjusi importo apimtis sutampa su antidempingo priemonių nustatymu iš Indonezijos ir Argentinos importuojamam biodyzelinui. Vidutinė kaina per tą patį laikotarpį sumažėjo 15 % Kainų raidos tendencija buvo panaši į Sąjungos pramonės kainų Sąjungos rinkoje raidos tendenciją (žr. 8 lentelę), ir tai iš esmės galima paaiškinti sumažėjusiomis žaliavų kainomis. Nors kainų lygis yra apie 13 % žemesnis nei vidutinė Sąjungos kaina, šio importo rinkos dalis yra nedidelė ir didelio poveikio Sąjungos pramonei nedaro.

(106)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėti visi svarbūs ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję poveikio Sąjungos pramonės būklei.

(107)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai vertino makroekonominius ir mikroekonominių žalos rodiklius. Komisija makroekonominius rodiklius vertino remdamasi visų Sąjungos gamintojų duomenimis, o mikroekonominius rodiklius – patikrintais atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais duomenimis. Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai buvo tipiški Sąjungos pramonės ekonominės padėties atžvilgiu.

(108)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas po buvusio dempingo.

(109)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(110)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(111)

Gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu pernelyg nekito (+ 4 %), tačiau gamybos apimtis nuo 2012 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos žymiai išaugo. Šį gamybos apimties padidėjimą galima iš dalies paaiškinti tuo, kad per tą patį laikotarpį išaugo Sąjungos suvartojimas, tačiau jis sutampa ir su antidempingo priemonių nustatymu iš Indonezijos ir Argentinos importuojamam biodyzelinui, akivaizdžiai turėjusiu teigiamą poveikį Sąjungos pramonės gamybos apimčiai.

(112)

Nekintant gamybos pajėgumams ir padidėjus gamybos apimčiai, pajėgumų naudojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 30 % ir peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje siekė 69 %.

(113)

NBT teigia, jog iš nekonfidencialių klausimyno atsakymų matyti, kad kai kurių atrinktų bendrovių pajėgumų naudojimo koeficientas yra didelis – nuo 78 % iki ne mažiau kaip 93 %. Todėl ji teigė, kad vidutinis visos pramonės pajėgumų naudojimo koeficientas yra mažesnis dėl struktūrinių veiksnių, o ne dėl importo. Tokiomis aplinkybėmis pajėgumų naudojimas tariamai neturėjo būti laikomas rodikliu, kad Sąjungos biodyzelino pramonė vis dar atsigauna po buvusio dempingo.

(114)

Šio teiginio priimti negalima. Pajėgumų naudojimas – tik vienas iš daugelio makrorodiklių, į kuriuos Komisija atsižvelgia nagrinėdama bendrą Sąjungos pramonės padėtį. Yra normalu, kad kai kurių atrinktų bendrovių pajėgumų naudojimo koeficientai gali būti didesni, nes makrorodikliai yra pagrįsti visos Sąjungos pramonės svertiniu vidurkiu. Kai kurie Sąjungos biodyzelino gamintojai labai suskaidytoje pramonėje atsigavo greičiau arba labiau nei kiti, tačiau tai nereiškia, kad šis rodiklis yra perteklinis atliekant bendrą Sąjungos pramonės padėties vertinimą.

(115)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Pardavimo apimtis ir rinkos dalis

(116)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis gerokai padidėjo ir sutampa su nagrinėjamuoju laikotarpiu išaugusia gamyba. Todėl ir jos Sąjungos rinkos dalis išaugo nuo 76 % nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje iki 89 % peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Teigiama pardavimo apimties ir rinkos dalies raida rodo, kad šiuo metu galiojančios antidempingo ir antisubsidijų priemonės turėjo teigiamą poveikį Sąjungos pramonei.

(117)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 11 %, o gamybos apimtis ir pardavimas išaugo maždaug 30 %. Pajėgumų naudojimas taip pat išaugo maždaug 30 %, o pajėgumai beveik nekito ir tik nedaug padidėjo. Nagrinėjamuoju laikotarpiu užimtumas padidėjo (žr. 7 lentelę), o investicijų lygis sumažėjo (žr. 11 lentelę). Iš esmės galima daryti išvadą, kad Sąjungos pramonei dabar yra augimo laikotarpis.

(118)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(119)

Sąjungos biodyzelino pramonės darbuotojų skaičius nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje nekito, tačiau paskui nuo 2012 m. iki peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigos išaugo 10 %. Ši tendencija visiškai atitinka kitų žalos rodiklių, pvz., gamybos apimties ir pardavimo, tendencijas, ir rodo, kad Sąjungos pramonė šiuo metu atsigauna po buvusio dempingo ir subsidijavimo.

(120)

Kadangi užimtumo padidėjimas yra proporcingai mažesnis nei padidėjusi biodyzelino gamyba, našumas vienam darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu atitinkamai pagerėjo – beveik 25 %, o tai rodo, kad Sąjungos pramonė tampa veiksmingesne.

(121)

Kaip minėta pirmiau 40 konstatuojamojoje dalyje, 2009 m. nustačius priemones praktiškai nustota importuoti biodyzeliną iš JAV ir peržiūros tiriamuoju laikotarpiu dempingo praktiškai nebuvo. Todėl dempingo dydžio įvertinti nebuvo galima. Tačiau išnagrinėjus žalos rodiklius matyti, kad JAV atžvilgiu taikomos priemonės ir vėliau importui iš Argentinos ir Indonezijos nustatytos priemonės turėjo teigiamą poveikį Sąjungos pramonei, kuri, manoma, atsigauna po buvusio dempingo.

(122)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių svertinių vieneto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje kainų (gamintojo kaina EXW sąlygomis) raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(123)

Vidutinės pardavimo kainos Sąjungoje nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat mažėjo, o vieneto gamybos sąnaudų tendencija buvo panaši. Kadangi biodyzelinu prekiaujama kaip preke, Sąjungos pramonė nepajėgė išlaikyti didesnės pardavimo kainos; ji kainą sumažino, atsižvelgdama į sumažėjusias gamybos sąnaudas. Todėl Sąjungos pramonei nepavyko visapusiškai pasinaudoti mažesnėmis žaliavų sąnaudomis. Kita vertus, vieneto gamybos sąnaudos sumažėjo kiek daugiau nei vidutinė vieneto kaina, o tai rodo, kad Sąjungos pramonės veiksmingumas išaugo.

(124)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos

(125)

Vidutinės vieno darbuotojo darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu nekito.

(126)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(127)

Atsargos nagrinėjamuoju laikotarpiu pernelyg nekito ir išliko įprasto lygio.

(128)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, grynųjų pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, grynųjų pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(129)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė ikimokestinį grynąjį pelną, gautą parduodant panašų produktą nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje, išreiškusi tokio pardavimo apyvartos procentine dalimi. Pelningumas išaugo nuo 2,0 % 2011 m. iki 3,8 % peržiūros tiriamojo laikotarpio pabaigoje. Tačiau 2012 m. pelningumas sumažėjo iki – 1,4 % nuostolių; labiausiai tikėtina, kad taip atsitiko dėl didelio importo dempingo kaina iš Indonezijos ir Argentinos, pakeitusio ankstesnį JAV kilmės importą, kiekio.

(130)

Grynųjų pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų gebėjimas patiems finansuoti savo veiklą. Nors ir negalima nustatyti aiškios tendencijos nagrinėjamuoju laikotarpiu, atrinktųjų bendrovių grynųjų pinigų srautas tuo laikotarpiu buvo teigiamas.

(131)

Investicijos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo. Tačiau, atsižvelgiant į pirmiau lentelėje nurodytą teigiamą grynųjų pinigų srautą ir gerokai išaugusią investicijų grąžą, nėra požymių, kad Sąjungai būtų kilę sunkumų padidinti kapitalą ar skirti daugiau investicijų, jei nagrinėjamuoju laikotarpiu tokių investicijų būtų reikėję.

(132)

NBT teigė, kad 3,8 % pelnas nesutampa su jų pačių skaičiavimais, kurie buvo pagrįsti atrinktų ES gamintojų nekonfidencialių klausimyno atsakymų duomenimis, ir nurodė 8,5 % pelno skirtumą.

(133)

Komisija šį teiginį išnagrinėjo ir nustatė, kad NBT gavo skirtingą rezultatą dėl metodikos ir (arba) skaičiavimo, kuris buvo klaidingas dėl kelių priežasčių. Pirma, ji pelningumą per PTL skaičiavo remdamasi ne, kaip tariama, klausimyno atsakymais, o atrankos duomenimis, t. y. informacija ne apie PTL, o apie kitą laikotarpį. Antra, pelningumui apskaičiuoti NBT naudojo gamybos sąnaudas, pagrįstas kitame tyrime atrinktų kitų bendrovių gamybos sąnaudomis, tačiau jų negalima tiesiog perkelti į šį tyrimą. Galiausiai Komisija atrinktų bendrovių vidutinį pelno skirtumą nustatė remdamasi patikimais ir patikrintais tų bendrovių duomenimis. Todėl NBT teiginys atmetamas.

(134)

Ekonominių rodiklių analizė rodo, kad gamyba ir pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, o Sąjungos suvartojimas padidėjo ne tiek daug. Todėl Sąjungos pramonė padidino savo Sąjungos rinkos dalį. Tuo pačiu metu pardavimo kainos ir gamybos sąnaudos sumažėjo iki panašaus lygio. Dėl to Sąjungos pramonė negalėjo visapusiškai pasinaudoti padidėjusia pardavimo apimtimi, nors importas iš trečiųjų šalių gerokai sumažėjo.

(135)

Kita vertus, pelningumas nagrinėjamuoju laikotarpiu tebebuvo nedidelis, o 2012 m. Sąjungos pramonė netgi patyrė nuostolių. Net peržiūros tiriamuoju laikotarpiu gautas pelnas – kiek mažiau nei 4 % – yra gerokai mažesnis nei pelnas, kurį Sąjungos pramonė turėtų pagrįstai gauti įprastomis rinkos sąlygomis. Komisija taip pat primena, kad pirminiame tyrime, po kurio nustatytos galiojančios priemonės, Taryba nustatė (tikslinį) 15 % pelną, kurį Sąjungos pramonė galėtų pagrįstai gauti, jeigu nebūtų importo dempingo kaina (14). Tačiau atliekant vėlesnį tyrimą dėl Argentinos ir Indonezijos kilmės biodyzelino importo, pelno, kurį Sąjungos pramonė turėtų pagrįstai tikėtis gauti, jeigu nebūtų dempingo, dydis buvo šiek tiek patikslintas ir sumažintas iki 11 % iš esmės todėl, kad padidėjo konkurencija Sąjungos rinkoje ir Sąjungos biodyzelino pramonė patobulėjo (15).

(136)

Įvairių ekonominių rodiklių, svarbių dabartinės Sąjungos pramonės padėties analizei, tendencija yra teigiama, o tai rodo, kad taikomos antidempingo priemonės daro teigiamą poveikį Sąjungos pramonei. Tačiau Sąjungos pelno dydis tebėra labai mažas – gerokai mažesnis nei per ankstesnius tyrimus nustatytas tikslinis pelnas. Investicijų lygis taip pat yra mažas ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 30 %, o pajėgumų naudojimas, nors ir didėja, tebėra mažesnis nei 70 %, palyginti su beveik 90 % pajėgumų naudojimo koeficientu, kai į Sąjungos rinką nebuvo importuojama dempingo kaina (2004–2006 m.) ir Sąjungos pramonės padėtis buvo laikoma tvirta (16).

(137)

Remdamasi bendra visų ekonominių rodiklių analize, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė dar nėra visiškai atsigavusi po buvusio dempingo poveikio. Jos ekonominė ir finansinė padėtis tebėra nestabili, todėl, pasikartojus didelės apimties importui iš JAV dempingo kaina, dabartinė teigiama tendencija galėtų lengvai tapti neigiama.

(138)

Siekiant įvertinti tikimybę, ar, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, Sąjungos pramonei daroma žala pasikartotų, Komisija pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį nagrinėjo tikėtiną importo iš JAV poveikį Sąjungos rinkai ir Sąjungos pramonei. Visų pirma Komisija nagrinėjo importo dempingo kaina pasikartojimo tikimybę, jo apimtį ir tikėtinus kainų lygius, nepanaudotus pajėgumus, Sąjungos rinkos patrauklumą ir JAV gamintojų kainodaros politiką.

(139)

Kaip minėta pirmiau 92 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, importas dempingo kaina iš JAV pasikartotų. Komisija nustatė, kad JAV biodyzelino gamintojai šiuo metu eksportuoja biodyzeliną į kitas trečiųjų šalių rinkas dempingo kainomis, kurios yra mažesnės už Sąjungos kainas. Kadangi Sąjungos kainos yra šiek tiek didesnės nei kitų trečiųjų šalių rinkų kainos, tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, bent dalis to eksporto gali būti nukreipta į Sąjungą.

(140)

Komisija nustatė, kad JAV gamintojai turi daug nepanaudotų pajėgumų, siekiančių 2 678 000 tonų, prilygstančių 22 % viso Sąjungos suvartojimo.

(141)

Negalima tikėtis, kad JAV turimi nepanaudoti pajėgumai bus panaudoti vidaus rinkoje. Jau dabar, nepaisant pakankamų pajėgumų, JAV gamintojai netenkina visos JAV rinkos paklausos. Taip pat nėra tikėtina, kad nepanaudoti pajėgumai būtų panaudoti padidinti eksportą į trečiąsias šalis (išskyrus Sąjungą). Kaip aprašyta 42–63 konstatuojamosiose dalyse, šiuo metu JAV eksporto į trečiąsias šalis kainos yra vidutiniškai 15 % mažesnės nei vidutinė JAV vidaus rinkos kaina ir vidutinė Sąjungos kaina, net atsižvelgus į transporto iš JAV į Sąjungą sąnaudas. Todėl tikėtina, kad JAV gamintojai ieškos kitų galimybių panaudoti savo nepanaudotus pajėgumus.

(142)

Atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos rinka yra didžiausia pasaulyje biodyzelino rinka ir biodyzelino kainos yra lygios JAV vidaus rinkos kainų lygiui arba šiek tiek už jį didesnės, Sąjungos rinka būtų labai patraukli JAV biodyzelino gamintojams.

(143)

Todėl labai tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, JAV gamintojai didelę savo nepanaudotų pajėgumų dalį panaudotų tam, kad iš naujo patektų į Sąjungos rinką. Kaip nustatyta 46 konstatuojamojoje dalyje, tikėtina, kad JAV gamintojai, norėdami konkuruoti su Sąjungos gamintojais Sąjungos rinkoje, eksportuos biodyzeliną į Sąjungą dempingo kaina. Atsižvelgiant į jų dabartinę kainodaros politiką kitose eksporto rinkose (57 ir 58 konstatuojamosios dalys) ir į turimus didelius nepanaudotus pajėgumus, labai tikėtina, kad didelis JAV biodyzelino kiekis vėl patektų į Sąjungos rinką dempingo kaina, kuri būtų lygi Sąjungos kainoms arba už jas mažesnė.

(144)

Dėl tokio importo Sąjungos pramonė patirtų didelį spaudimą ir net būtų priversta labai sumažinti kainas, – esant dabartiniam kainų lygiui Sąjungos pramonė gauna tik labai nedidelį pelną, kuris yra gerokai mažesnis už jos tikslinį pelną. Labai tikėtina, kad dėl to sumažėtų gamyba ir pardavimo kiekis, būtų gaunama mažiau pelno ir sumažėtų rinkos dalis.

(145)

Kadangi Sąjungos pramonės ekonominė padėtis yra nestabili, toks tikėtinas scenarijus turėtų didelį neigiamą poveikį šiuo metu atsigaunančiai Sąjungos pramonei ir labai tikėtina, kad materialinė žala pasikartotų.

(146)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, jog labiausiai tikėtina, kad, jei būtų leista nebetaikyti galiojančių iš JAV importuojamam biodyzelinui taikomų priemonių, materialinė žala Sąjungos pramonei pasikartotų.

(147)

Remdamasi pagrindinio reglamento 21 straipsniu Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant pirmiau aprašytų nustatytų faktų dėl žalingo dempingo pasikartojimo tikimybės, tolesnis galiojančių priemonių taikymas prieštarautų Sąjungos interesams. Vertinant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję, t. y. Sąjungos biodyzelino pramonės, importuotojų ir naudotojų, interesai.

(148)

Galiojančios priemonės padėjo beveik iki nulio sumažinti biodyzelino importą iš JAV dempingo kaina ir sudarė palankesnes sąlygas Sąjungos pramonei. Sąjungos pramonėje pastebimi teigiami atsigavimo po buvusio dempingo požymiai, pvz., išaugusi gamyba ir pardavimo apimtis, tačiau biodyzelino kainos Sąjungos rinkoje gerokai sumažėjo ir pelningumas buvo labai nedidelis, todėl pramonės ekonominė padėtis tebėra nestabili ir pažeidžiama.

(149)

Jei būtų leista nebetaikyti galiojančių priemonių, visiškai tikėtina, kad Sąjungos pramonei tektų kovoti su didėjančia nesąžininga konkurencija dėl didelės biodyzelino iš JAV importo dempingo kaina apimties. Šiuo metu Sąjungos biodyzelino pramonės patiriamas atsigavimas nutrūktų ir materialinė žala veikiausiai pasikartotų. Todėl nutraukus priemonių taikymą būtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(150)

Apie save pranešė ir savo nuomonę pareiškė tik trys importuotojai ir (arba) prekiautojai. Viena bendrovė teigė, kad galiojančių muitų dydis yra neproporcingas ir kad pratęsus jų taikymą būtų trikdoma ir ribojama rinka, todėl didėtų kainos; kitos dvi bendrovės teigė, kad galiojančios priemonės jų veiklai poveikio nepadarė ir jų pozicija dėl galiojančių antidempingo priemonių taikymo pratęsimo buvo neutrali.

(151)

Per šį tyrimą nustatyti faktai nepagrindžia argumento, kad toliau taikant galiojančias priemones būtų ribojama rinka ir didėtų kainos. Priešingai, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos kainos mažėjo, nors priemonės ir buvo taikomos. Be to, Sąjungos pramonė šiuo metu turi pakankamai pajėgumų, kad patenkintų Sąjungos biodyzelino paklausą, ir pakankamai nepanaudotų pajėgumų patenkinti ateityje išaugusią paklausą. Taigi pateikti argumentai neįrodo, kad tolesnis galiojančių priemonių taikymas prieštarautų importuotojų ir (arba) prekiautojų interesams.

(152)

Apie save pranešė ir savo nuomonę pareiškė tik vienas naudotojas – naftos bendrovė, perkanti biodyzeliną ir maišanti jį su mineraline alyva. Ji labai pritarė tolesniam galiojančių priemonių taikymui ir teigė, kad priemonių panaikinimas galėtų turėti lemtingų padarinių Sąjungos biodyzelino rinkai, nes ją užplūstų didelis dempingo kaina importuojamo biodyzelino kiekis ir dėl to pasikartotų sunki žala Sąjungos biodyzelino pramonei.

(153)

Nėra požymių, kad galiojančios priemonės padarė neigiamą poveikį Sąjungos biodyzelino naudotojams, taip pat reikia pabrėžti, kad nėra įrodymų, jog galiojančios priemonės padarė nepageidaujamą poveikį jų pelningumui ar verslui. Bet kuriuo atveju, dėl stabilaus arba kiek išaugusio Sąjungos biodyzelino suvartojimo Sąjungos pramonė turi pakankamai pajėgumų, kad patenkintų esamą ir būsimą paklausą, jei paklausa ateityje išaugtų. Toliau taikant priemones pasiūlos stygiaus neatsirastų.

(154)

Todėl galima daryti išvadą, kad tolesnis priemonių taikymas naudotojų interesams neprieštarautų.

(155)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, Komisija padarė išvadą, kad nėra jokių įtikinamų priežasčių, kad galiojančių priemonių importuojamam JAV kilmės biodyzelinui tolesnis taikymas neatitiktų Sąjungos interesų.

(156)

Atsižvelgiant į išvadas, padarytas dėl dempingo ir žalos tęsimosi arba pasikartojimo tikimybės, daroma išvada, kad pagal pagrindinio reglamento 11 straipsnio 2 dalį importuojamam JAV kilmės biodyzelinui taikomos antidempingo priemonės, nustatytos Reglamentu (EB) Nr. 599/2009 su pakeitimais, padarytais Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 444/2011, turėtų būti taikomos dar penkerius metus.

(157)

Kaip aprašyta 2 konstatuojamojoje dalyje, importuojamam JAV kilmės biodyzelinui nustatytų antidempingo muitų taikymas išplėstas tam pačiam importuojamam produktui, siunčiamam iš Kanados, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, ir į Sąjungą importuojamiems Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(158)

Toliau taikytini antidempingo muitai tebetaikomi ir importuojamam biodyzelinui, siunčiamam iš Kanados, deklaruojamam arba nedeklaruojamam kaip Kanados kilmės, ir Jungtinių Amerikos Valstijų kilmės biodyzelino mišiniams, kurių sudėtyje yra ne daugiau nei 20 % masės riebalų rūgščių monoalkilesterių ir (arba) parafininių gazolių, gaunamų sintetinant ir (arba) apdorojant vandeniu, neiškastinės kilmės.

(159)

Eksportuojantys Kanados gamintojai, kurie buvo atleisti nuo priemonių, kurių taikymas buvo išplėstas Įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 444/2011, atleidžiami ir nuo šiuo reglamentu nustatytų priemonių.

(160)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (EB) Nr. 1225/2009 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,

European Commission

Directorate-General for Trade

Directorate H

Rue de la loi 170, CHAR 04/034

1049 Brussels

BELGIUM

e. paštas TRADE-TDI-INFORMATION@ec.europa.eu