PRIEDAS

EUROPOS SĄJUNGOS LAIVŲ ŽVEJYBOS VEIKLOS SĄLYGOS

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1.   Kompetentingos institucijos skyrimas

Šio priedo tikslais ir jei nėra nurodyta kitaip, bet kokia nuoroda į Europos Sąjungos (ES) arba į Komorų Sąjungos kompetentingą instituciją šiame priede reiškia:

—	Europos Sąjunga: Europos Komisiją, esant reikalui, tarpininkaujant ES delegacijai Mauricijuje;

—	Komorų Sąjunga: Komorų žuvininkystės ministeriją.

2.   Žvejybos zona

Siekiant nepakenkti smulkiajai žvejybai, Europos Sąjungos laivams neleidžiama žvejoti arčiau nei 10 jūrmylių nuo salų pakrančių.

Be to, ES laivams draudžiama plaukioti ir žvejoti 3 jūrmylių spinduliu nuo Komorų Sąjungos žuvininkystės ministerijos įrengtų žuvų telkimo įrenginių. Išduodama žvejybos leidimus, ministerija nurodo žuvų telkimo įrenginių vietas laivų savininkams.

Informacija apie laivybai ir žvejybai draudžiamas zonas ir bet koks jų pakeitimas, apie kurį turi būti pranešama ne vėliau kaip likus 2 mėn. iki įsigaliojimo, taip pat perduodama ES.

3.   Banko sąskaita

Prieš laikinai įsigaliojant protokolui Komorų Sąjunga ES praneša Komorų centrinio banko sąskaitos (-ų), į kurią (-ias) turėtų būti pervedamos ES laivų vadovaujantis susitarimu mokamos sumos, rekvizitus. Banko pavedimų išlaidas sumoka laivų savininkai.

II   SKYRIUS

ŽVEJYBOS LEIDIMAI

Šiame priede žvejybos leidimas – tai teisė užsiimti žvejybos veikla nustatytu laikotarpiu, tam tikroje zonoje arba taikant tam tikrą žvejybos būdą.

1.   Tunų žvejybos leidimui gauti būtina sąlyga. Reikalavimus atitinkantys laivai

1.1.

Susitarimo 7 straipsnyje nurodyti žvejybos leidimai išduodami su sąlyga, kad laivas yra įtrauktas į ES žvejybos laivų registrą ir į leidimą turinčių žvejybos laivų IOTC sąrašą ir kad buvo įvykdytos visos ankstesnės laivo savininko, kapitono ar su pačiu laivu susijusios prievolės, atsiradusios dėl remiantis susitarimu ir Komorų Sąjungos žuvininkystės įstatymais Komorų Sąjungos žvejybos zonoje vykdytos žvejybos veiklos.

1.2.

Europos Sąjungos laivui, norinčiam gauti žvejybos leidimą, gali atstovauti Komoruose reziduojantis agentas.

2.   Žvejybos leidimo paraiška

2.1.

Europos Sąjungos kompetentingos institucijos Komorų Sąjungos kompetentingoms institucijoms pateikia paraišką dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal susitarimą, ne vėliau kaip likus 20 dienų iki prašomos leidimo galiojimo pradžios dienos.

2.2.

Jei žvejybos leidimo paraiška pagal galiojantį protokolą teikiama pirmą kartą arba atitinkamame laive atlikti techninio pobūdžio pakeitimai, kartu su paraiška pateikiama: i. įrodymas, kad iš anksto sumokėtas mokestis už prašomo žvejybos leidimo galiojimo laikotarpį; ii. šių asmenų vardas, pavardė, adresas ir kontaktiniai duomenys: — žvejybos laivo savininko; — žvejybos laivo operatoriaus; — laivo vietos agento; iii. neseniai daryta spalvota laivo nuotrauka, iš šono, ne mažesnė kaip 15 cm × 10 cm; iv. laivo tinkamumo plaukioti liudijimas; v. laivo registracijos numeris; vi. VMS švyturio koordinatės; vii. žvejybos laivo kontaktiniai duomenys (faksas, e. paštas ir kt.).

2.3.

Pagal galiojantį protokolą pratęsiant žvejybos leidimo galiojimą laivui, kurio techninės savybės nėra pakeistos, kartu su leidimo pratęsimo paraiška pateikiamas tik įrodymas apie sumokėtą mokestį.

3.   Mokesčiai

3.1.

Leidimai išduodami, kai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pervedamos tokios fiksuoto dydžio sumos: — 4 235 EUR per metus už vieną tunų žvejybos seinerį; tai atitinka mokestį už 77 tonas, sužvejotas Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, — 2 475 EUR per metus už vieną paviršinėmis ūdomis žvejojantį laivą; tai atitinka mokestį už 45 tonas, sužvejotas Komorų Sąjungos žvejybos zonoje.

3.2.

Mokestis yra 55 EUR už toną žuvų, sužvejotų Komorų Sąjungos žvejybos zonoje.

4.   Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, laikinas sąrašas

Gavusi žvejybos leidimų paraiškas bei pranešimą apie avanso mokėjimą Komorų Sąjunga nedelsdama sudaro laikiną leidimų prašančių kiekvienos kategorijos laivų sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant pateikiamas nacionalinei už žvejybos kontrolę atsakingai Komorų Sąjungos institucijai ir Europos Sąjungai.

ES laikiną sąrašą perduoda laivo savininkui ar agentui. Jei ES tarnybos nedirba, Komorų Sąjunga laikiną sąrašą gali siųsti tiesiai laivo savininkui arba jo agentui, o kopiją nusiųsti ES.

Iki žvejybos leidimo išdavimo laivams leidžiama žvejoti nuo to momento, kai jie įtraukiami į laikiną sąrašą. Tokiuose laivuose iki žvejybos leidimo išdavimo turi būti nuolat saugoma laikino sąrašo kopija.

5.   Žvejybos leidimo išdavimas

Visų laivų žvejybos leidimai išduodami laivų savininkams ar jų agentams per 15 darbo dienų nuo visų paraiškos dokumentų, kuriuos pateikia kompetentinga institucija, gavimo dienos.

Šio žvejybos leidimo kopiją kompetentinga institucija nedelsdama siunčia ES delegacijai Mauricijuje.

Kai žvejybos leidimas išduodamas ir gaunamas, jis laive turi būti laikomas nuolat.

6.   Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, sąrašas

Išdavusi žvejybos leidimą, už žvejybos veiklos priežiūrą atsakinga nacionalinė tarnyba nedelsdama sudaro galutinį kiekvienos kategorijos laivų, kuriems leidžiama žvejoti Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, sąrašą. Šis sąrašas nedelsiant siunčiamas ES ir juo pakeičiamas pirmiau minėtas laikinas sąrašas.

7.   Žvejybos leidimų galiojimo laikotarpis

Žvejybos leidimai galioja vienerius metus ir gali būti pratęsiami.

8.   Žvejybos leidimo perleidimas

Žvejybos leidimas išduodamas konkrečiam laivui ir nėra perleidžiamas. Tačiau įrodytu force majeure atveju, ES paprašius, laivo žvejybos leidimas gali būti pakeistas nauju leidimu, išduotu kitam tokios pačios kategorijos, kaip keistinas laivas, laivui, nemokant naujo išankstinio mokesčio.

9.   Pagalbiniai laivai

9.1.

Pagalbiniams laivams leidimai suteikiami remiantis Komorų teisės aktų nuostatomis ir sąlygomis.

9.2.

Už pagalbiniams laivams išduodamus leidimus neturi būti renkami jokie mokesčiai. Pagalbiniai laivai turi plaukioti su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava arba priklausyti Europos bendrovei.

9.3.

Komorų kompetentingos institucijos per ES delegaciją Mauricijuje Komisijai reguliariai pateikia tokių leidimų sąrašą.

III   SKYRIUS

SUŽVEJOTŲ ŽUVŲ KIEKIO ATASKAITŲ TEIKIMAS

1.   Žvejybos žurnalas

1.1.

Pagal susitarimą žvejojančio ES laivo kapitonas pildo IOTC žvejybos žurnalą, kuris turi atitikti galiojančias IOTC rezoliucijas dėl su žvejybos veikla susijusių duomenų rinkimo ir perdavimo.

1.2.

Kapitonas žvejybos žurnalą pildo kiekvieną dieną, kurią laivas praleidžia Komorų Sąjungos žvejybos zonoje.

1.3.

Žvejybos žurnalas pildomas įskaitomai, didžiosiomis raidėmis; jį pasirašo kapitonas.

1.4.

Už duomenų, įrašytų į žvejybos žurnalą, tikslumą atsako laivo kapitonas.

2.   Sužvejotų žuvų kiekio deklaravimas

2.1.

Kapitonas deklaruoja laivo sužvejotų žuvų kiekį Komorų Sąjungai pateikdamas laikotarpio, kurį laivas praleido Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, žvejybos žurnalus.

2.2.

Žvejybos žurnalai pateikiami laikantis šių taisyklių: i. jei plaukiama per kurį nors Komorų Sąjungos uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas pateikiamas Komorų Sąjungos vietos atstovui, kuris raštu patvirtina jo gavimą; žvejybos žurnalo kopija įteikiama Komorų Sąjungos inspektorių grupei; ii. jei iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos išplaukiama neužsukant į kurį nors Komorų Sąjungos uostą, kiekvieno žvejybos žurnalo originalas išsiunčiamas per 7 (septynias) darbo dienas nuo atvykimo į bet kurį kitą uostą ir bet kuriuo atveju jis išsiunčiamas per 15 (penkiolika) darbo dienų po išplaukimo iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos; — elektroniniu paštu, žvejybos veiklos priežiūrą vykdančios nacionalinės tarnybos nurodytu e. pašto adresu; — arba faksu, žvejybos veiklos priežiūrą vykdančios nacionalinės tarnybos nurodytu fakso numeriu; — arba žvejybos veiklos priežiūrą vykdančiai nacionalinei tarnybai skirtu laišku.

2.3.

Jei laivas sugrįžta į Komorų Sąjungos žvejybos zoną nepasibaigus žvejybos leidimo galiojimui, vėl reikia pildyti sužvejoto žuvų kiekio ataskaitą.

2.4.

Vieną visų žvejybos žurnalų kopiją kapitonas nusiunčia ES delegacijai Mauricijuje, Komorų ŽSC ir vienam iš nurodytų mokslo institutų: i. IRD (Institut de recherche pour le développement); ii. IEO (Instituto Español de Oceanografía); iii. IPMA (Instituto Português do Mar e da Atmosféra).

2.5.

Jei nesilaikoma su sužvejoto žuvų kiekio ataskaita susijusių nuostatų, Komorų Sąjunga gali sustabdyti atitinkamo laivo žvejybos leidimo galiojimą, kol bus pateikta trūkstama sužvejoto kiekio ataskaita, ir remdamasis atitinkamomis galiojančių nacionalinių įstatymų nuostatomis nubausti laivo savininką. Pažeidimui pasikartojus, Komorų Sąjunga gali atsisakyti pratęsti žvejybos leidimą. Komorų Sąjunga nedelsdama praneša ES apie bet kokias šiomis aplinkybėmis pritaikytas nuobaudas.

3.   Perėjimas prie elektroninės sistemos

Abi šalys, remdamosi 3 priedelyje pateiktomis gairėmis, susitaria sukurti elektroninį žvejybos žurnalą ir visų su sužvejotu kiekiu susijusių duomenų elektroninę deklaravimo sistemą (ERS). Šalys kartu nustatys šios sistemos veikimo taisykles; tikslas – kad sistema veiktų nuo 2015 m. liepos 1 d.

4.   Tunų žvejybos laivų ir paviršinėmis ūdomis žvejojančių laivų galutinė mokesčių ataskaita

4.1.

Iki 3 punkte numatytos sistemos įgyvendinimo ES sudaro kiekvieno tunų žvejybos seinerio ir paviršinėmis ūdomis žvejojančio laivo galutinę mokėtinų mokesčių už praėjusius kalendorinius metus ataskaitą, remdamasi tų laivų parengtomis ir minėtų mokslo institutų patvirtintomis sužvejoto kiekio deklaracijomis.

4.2.

ES Komorų Sąjungai ir laivo savininkui šią galutinę ataskaitą nusiunčia iki einamųjų metų liepos 31 d.

4.3.

Nuo 3 punkte numatytos el. sistemos įgyvendinimo ES, remdamasi laivo žurnalais, archyvuotais valstybės narės žuvininkystės stebėjimo centre (ŽSC), sudaro kiekvieno tunų žvejybos seinerio ir paviršinėmis ūdomis žvejojančio laivo galutinę mokėtinų mokesčių už praėjusius kalendorinius metus ataskaitą.

4.4.

ES Komorų Sąjungai ir laivo savininkui šią galutinę ataskaitą nusiunčia iki einamųjų metų kovo 31 d.

4.5.

Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra mažesnė už nustatyto dydžio išankstinį mokestį, likutis laivo savininkui negrąžinamas.

4.6.

Jei galutinėje ataskaitoje esanti suma yra didesnė už žvejybos leidimui gauti sumokėtą nustatyto dydžio išankstinį mokestį, trūkstamą sumą laivo savininkas Komorų Sąjungos kompetentingoms institucijoms sumoka ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugsėjo 30 d. Mokama į sąskaitą, nurodytą šio priedo I skyriaus 3 dalyje.

IV   SKYRIUS

PERKROVIMAS IR IŠKROVIMAS

1.

Perkrauti jūroje draudžiama. Europos laivai, pageidaujantys atlikti sužvejotų žuvų perkrovimą ar iškrovimą Komorų vandenyse, privalo tai atlikti Komorų uostų akvatorijose.

2.

ES laivo kapitonas, pageidaujantis atlikti iškrovimą ar perkrovimą, ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki iškrovimo ar perkrovimo, ŽSC ir atitinkamiems Komorų Sąjungos uosto valdžios atstovams turi pranešti: — perkrovime ar iškrovime dalyvaujančių žvejybos laivų pavadinimus; — krovininio laivo pavadinimą; — perkraunamų ar iškraunamų žuvų kiekį (tonomis pagal rūšis); — perkrovimo ar iškrovimo dieną; — iškrauto krovinio gavėją.

3.

Perkrovimas ir iškrovimas yra laikomi laivo išplaukimu iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos. Todėl laivai Komorų kompetentingoms institucijoms turi pateikti sužvejoto kiekio deklaracijas ir pranešti apie savo ketinimą tęsti žvejybą Komorų Sąjungos žvejybos zonoje arba iš jos išplaukti.

4.

Visos pirmiau išdėstytuose punktuose nenumatytos sugautų žuvų perkrovimo ar iškrovimo operacijos Komorų Sąjungos žvejybos zonoje yra draudžiamos. Šios nuostatos pažeidimas užtraukia nuobaudas, numatytas galiojančiuose Komorų teisės aktuose.

V   SKYRIUS

JŪREIVIŲ PRIĖMIMAS Į LAIVĄ

1.

Kiekvienas Europos Sąjungos laivas savo sąskaita priima ne mažiau kaip 1 (vieną) kvalifikuotą Komorų Sąjungos jūreivį vieno žvejybos reiso Komorų Sąjungos vandenyse laikotarpiu.

2.

Į savo laivus priimamus jūreivius laivų savininkai laisvai pasirenka iš Komorų Sąjungos kompetentingos institucijos pateikto sąrašo.

3.

Laivo savininkas arba jo atstovas Komorų kompetentingai institucijai praneša į atitinkamą laivą priimtų vietos jūreivių pavardes, nurodydamas įrašą įgulos pareigybių sąraše.

4.

Į ES žvejybos laivus priimtiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

5.

Jūreivių darbo sutartys, kurių viena kopija perduodama sutarties šalims, sudaromos tarp laivo savininko atstovo(-ų) ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų ar jų atstovų, derinant su Komorų kompetentingomis institucijomis. Šiomis sutartimis jūreiviams užtikrinamos skirtinos socialinės garantijos, įskaitant draudimą mirties, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

6.

Atlyginimą AKR šalių jūreiviams moka laivų savininkai. Atlyginimas nustatomas bendru laivų savininkų arba jų atstovų ir jūreivių ir (arba) jų profesinių sąjungų arba atstovų sutarimu. Tačiau AKR šalių jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės nei taikomos atitinkamų trečiųjų šalių laivų įguloms ir bet kokiu atveju ne blogesnės už TDO normas.

7.

Visi Sąjungos laivuose įdarbinti jūreiviai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą datą prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei jūreivis neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą, laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.

8.

Jei nesilaikoma 1 dalyje nurodytos prievolės dėl kokių nors kitų priežasčių, nei nurodytoji prieš tai esančiame punkte, atitinkamų laivų savininkai privalo už kiekvieną dieną Komorų Sąjungos žvejybos zonoje ir už kiekvieną laivą sumokėti nustatytą 20 EUR dydžio sumą. Ši suma yra sumokama ne vėliau kaip iki šio priedo III skyriaus 4 skirsnio 6 punkte nurodyto termino.

9.

Šios lėšos yra skiriamos mokyti vietos žvejybos-jūreivius ir yra pervedamos į Komorų institucijų nurodytą sąskaitą.

VI   SKYRIUS

STEBĖTOJAI

1.

Laivai, kuriems pagal susitarimą leidžiama žvejoti, į laivą priima Komorų valdžios institucijų paskirtus stebėtojus, pirmenybę teikiant akredituotiesiems regiono lygmeniu, atsakingus už toliau nurodytas žvejybos sąlygas.

1.1.

Komorų Sąjungos žuvininkystės ministerijai paprašius į tunų žvejybos laivus yra priimamas tos ministerijos paskirtas stebėtojas, kurio užduotis – patikrinti Komorų vandenyse sužvejotą laimikį.

1.2.

Komorų Sąjungos kompetentinga institucija sudaro laivų, į kurios turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą, o taip pat stebėtojų, kurie turi būti paskirti dirbti laivuose, sąrašą. Šie sąrašai nuolat atnaujinami. Sąrašai pateikiami ES, iš karto juos sudarius, o vėliau – kas tris mėnesius, jei jie atnaujinami.

1.3.

Atitinkamų laivų savininkams arba jų atstovams paskirto stebėtojo laive pavardę Komorų Sąjungos kompetentinga institucija praneša išduodama licenciją arba ne vėliau kaip iki planuojamo stebėtojo atvykimo į laivą likus 15 dienų. Ji taip pat nurodo, kiek laiko stebėtojas turi būti laive.

2.

Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo atstovas ir Komorų valdžios institucijos.

3.

Stebėtojas į laivą įlaipinamas laivo savininko pasirinktame uoste. Likus 10 dienų atitinkami laivų savininkai kompetentingoms institucijoms praneša apie uostus ir datas, kuriomis stebėtojai bus priimti į laivą.

4.

Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio šalyje, stebėtojo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra Komorų stebėtojas, išplaukia iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas galėtų grįžti kuo greičiau, jo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas.

5.

Jeigu stebėtojas nepasirodo sutartu laiku ir sutartoje vietoje per dvylika valandų nuo sutarto laiko, laivo savininkas atleidžiamas nuo įsipareigojimo priimti stebėtoją į laivą.

6.

Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Jis atlieka tokias užduotis: — stebi laivo žvejybos veiklą; — tikrina žvejybos operacijas vykdančio laivo buvimo vietą; — registruoja naudojamus žvejybos įrankius; — tikrina į laivo žurnalą įrašytus Komorų Sąjungos žvejybos zonose sužvejoto kiekio duomenis; — tikrina priegaudos procentinę dalį ir įvertina išmetamą pardavimui tinkamų žuvų, vėžiagyvių ir moliuskų kiekį, — radijo ryšiu praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive esančius sužvejotus kiekius ir priegaudą.

7.

Kapitonai imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti savo pareigas atliekančio stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

8.

Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Kapitonas suteikia jiems galimybę naudotis ryšio priemonėmis, reikalingomis atliekant jų pareigas, dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant, visų pirma, laivo žurnalą ir navigacijos žurnalą, jiems leidžiama patekti į atitinkamas laivo dalis, kad būtų lengviau atlikti stebėtojo darbą.

9.

Būdamas laive, stebėtojas: — privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog jo priėmimo į laivą sąlygos ir buvimas laive nenutrauktų žvejybos operacijų ir netrukdytų jų vykdyti, — tausoja laive esantį turtą ir įrangą ir paiso visų laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo.

10.

Stebėjimo laikotarpio pabaigoje ir prieš palikdami laivą stebėtojai rengia veiklos ataskaitą, kuri perduodama kompetentingoms Komorų Sąjungos valdžios institucijoms, o jos kopija – Europos Sąjungos delegacijai Mauricijuje. Ataskaitą jis pasirašo stebint kapitonui, kuris gali pridėti jo manymu naudingų pastabų, arba pasirūpinti, kad tokios pastabos būtų pridėtos, ir po jomis pasirašo. Moksliniam stebėtojui išvykstant iš laivo, kapitonui yra įteikiama ataskaitos kopija.

11.

Laivo savininkas savo sąskaita užtikrina stebėtojų apgyvendinimo ir maitinimo laive sąlygas, kurios atitinka pareigūnams taikomas sąlygas, atsižvelgiant į laivo galimybes.

12.

Stebėtojų atlyginimą ir socialines įmokas moka Komorų Sąjungos kompetentingos institucijos.

VII   SKYRIUS

KONTROLĖ IR TIKRINIMAS

1.   Įplaukimas į žvejybos zoną ir išplaukimas iš jos

1.1.

Europos Sąjungos laivai Komorų Sąjungos žvejybos kontrolės institucijoms apie savo planuojamą įplaukimą į Komorų Sąjungos žvejybos zoną arba išplaukimą iš jos praneša ne vėliau kaip prieš tris valandas.

1.2.

Pranešdamas apie įplaukimą ar išplaukimą, laivas visų pirma nurodo: i. numatytą įplaukimo (išplaukimo) datą, valandą ir tašką; ii. laive esančių kiekvienos rūšies žuvų kiekį, žymimą FAO Alfa 3 kodu ir išreikštą gyvojo svorio kilogramais arba, esant reikalui, žuvų skaičiumi; iii. produktų pobūdį ir pateikimą.

1.3.

Šis ryšys palaikomas, pageidautina, el. paštu, kitu atvejais – faksu. Komorų Sąjunga pranešimo gavimą patvirtina, nedelsiant atsakydama e. paštu arba faksu.

1.4.

Nustačius, kad laivas žvejoja apie tai nepranešęs Komorų Sąjungos kompetentingai valdžios institucijai, laikoma, kad jis padarė pažeidimą.

2.   Bendradarbiavimas kovojant su nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba (NNN)

Kad žvejybos stebėjimas ir kova su nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba (NNN) būtų veiksmingesni, Europos Sąjungos žvejybos laivų kapitonai praneša apie visus Komorų Sąjungos žvejybos zonoje esančius ir į laivų, kuriems leidžiama žvejoti Komorų Sąjungos vandenyse, sąrašą neįtrauktus žvejybos laivus.

Kai ES žvejybos laivo kapitonas pastebi žvejybos laivą, galimai vykdantį NNN žvejybos veiklą, jis gali surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos. Stebėjimo ataskaitos nedelsiant siunčiamos stebėjimą atlikusio laivo valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri ją perduoda ES ar jos nurodytai įstaigai. ES perduoda šią informaciją Komorų Sąjungai.

Kai tik įmanoma, Komorų Sąjunga ES perduoda visas turimas ataskaitas, susijusias su žvejybos laivais, įtariamais vykdančiais NNN žvejybą Komorų Sąjungos žvejybos zonose.

3.   Palydovinė laivų stebėjimo sistema (VMS)

3.1.   Laivų buvimo vietos pranešimai. VMS sistema

Žvejybos leidimus turintys ES laivai turi būti aprūpinti palydovine laivų stebėjimo sistema (Vessel Monitoring System – VMS), kad galėtų užtikrinti automatinį ir nuolatinį duomenų apie jų buvimo vietą perdavimą kas valandą jų vėliavos valstybės žvejybos kontrolės centrui (ŽSC).

Kiekviename buvimo vietos pranešime turi būti nurodyta:

a.	laivo identifikaciniai duomenys;

b.	paskutinė geografinė laivo buvimo vieta (ilguma, platuma), nurodoma su ne didesne kaip 500 m paklaida ir 99 % pasikliautinuoju intervalu;

c.	buvimo vietos nustatymo data ir laikas;

d.	laivo greitis ir kursas.

Kiekvienas buvimo vietos pranešimas turi būti sukonfigūruotas šio priedo 2 priedėlyje nurodytu formatu.

Pirmoji buvimo vieta, užregistruota įplaukus į Komorų Sąjungos žvejybos zoną, žymima kodu „ENT“. Visos vėlesnės buvimo vietos žymimos kodu „POS“, išskyrus pirmąją buvimo vietą, užregistruotą išplaukus iš Komorų Sąjungos žvejybos zonos – ji žymima kodu „EXI“. Vėliavos valstybės ŽSC užtikrina automatinį buvimo vietos pranešimų apdorojimą, ir, esant reikalui, jų elektroninį perdavimą. Buvimo vietos pranešimai saugiai registruojami ir saugomi trejus metus.

3.2.   Laivo pranešimai sugedus VMS

Kapitonas nuolat užtikrina visos jo laivo VMS veikimą ir tinkamą buvimo vietos pranešimų perdavimą vėliavos valstybės ŽSC.

ES laivams, kurių VMS neveikia, neleidžiama įplaukti į Komorų Sąjungos žvejybos zoną.

Jei sugedus VMS laivas jau vykdo veiklą Komorų Sąjungos žvejybos zonoje, sistema pataisoma ar pakeičiama kaip įmanoma greičiau ir ne vėliau kaip per 15 dienų. Šiam laikotarpiui pasibaigus, Komorų Sąjungos žvejybos zonoje laivui žvejoti nebeleidžiama.

Komorų Sąjungos žvejybos zonoje žvejojantys laivai, kurių VMS neveikia, buvimo vietos pranešimus vėliavos valstybės ir Komorų Sąjungos ŽSC ne rečiau kaip kas šešias valandas perduoda e. paštu ar faksu ir pateikia visą privalomą informaciją.

3.3.   Saugus buvimo vietos pranešimų siuntimas Komorų Sąjungai

Vėliavos valstybės ŽSC automatiškai siunčia atitinkamų laivų buvimo vietos pranešimus Komorų ŽSC. Vėliavos valstybės ir Komorų ŽSC pasikeičia kontaktiniais e. pašto adresais ir nedelsdami vienas kitą informuoja apie šių adresų pasikeitimus.

Vėliavos valstybės ir Komorų ŽSC buvimo vietos pranešimais keičiasi elektroniniu būdu, naudodami saugaus perdavimo sistemą.

Komorų ŽSC praneša vėliavos valstybės ŽSC ir ES apie bet kokį pertrūkį gaunant paeiliui teikiamus laivo, turinčio leidimą žvejoti ir nepranešusio apie išplaukimą iš žvejybos zonos, pranešimus.

3.4.   Pranešimų sistemos sutrikimai

Komorų Sąjunga užtikrina, kad jos elektroninė įranga būtų suderinama su vėliavos valstybės ŽSC turima įranga, ir nedelsdama praneša ES apie bet kokį sutrikimą perduodant ir priimant buvimo vietos pranešimus, kad kuo greičiau būtų rastas techninis sprendimas. Kilus ginčams, kreipiamasi į jungtinį komitetą.

Laivo kapitonas laikomas atsakingu už bet kokią įrodymais pagrįstą laivo VMS manipuliaciją, kuria siekiama sutrikdyti jos veikimą ar suklastoti buvimo vietos pranešimus. Už bet kokį pažeidimą taikomos galiojančiuose Komorų teisės aktuose numatytos sankcijos.

3.5.   Buvimo vietos pranešimų siuntimo dažnumo persvarstymas

Remdamasis įrodomaisiais dokumentais, rodančiais pažeidimą, Komorų ŽSC vėliavos valstybės ŽSC gali paprašyti (prašymo kopiją nusiųsdamas ES), kad nustatytą tyrimo laikotarpį laivo buvimo vietos pranešimų siuntimo intervalas būtų sumažintas iki trisdešimt minučių. Šiuos įrodomuosius dokumentus Komorų ŽSC turi siųsti vėliavos valstybės ŽSC ir ES. Vėliavos valstybės ŽSC buvimo vietos pranešimus Komorų ŽSC nedelsdamas siunčia nauju dažnumu.

Pasibaigus tikrinimo procedūrai, Komorų ŽSC nedelsdamas apie tai praneša vėliavos valstybės kontrolės centrui ir ES.

Pasibaigus nustatytam tyrimo laikotarpiui, Komorų ŽSC praneša vėliavos valstybės ŽSC ir ES apie bet kokius reikalingus stebėjimo veiksmus.

4.   Tikrinimas jūroje

Komorų Sąjungos žvejybos zonoje esančių ir žvejybos leidimus turinčių ES laivų tikrinimą jūroje atlieka Komorų Sąjungos laivai ir inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš įlipdami į laivą, įgaliotieji inspektoriai praneša ES laivui apie ketinimą atlikti tikrinimą. Tikrinimą atlieka žuvininkystės inspektoriai, kurie prieš atlikdami tikrinimą privalo įrodyti savo tapatybę, oficialų inspektoriaus statusą ir pateikti pavedimo atlikti tikrinimą dokumentą.

Įgaliotieji inspektoriai ES laive nebūna ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti. Tikrinimą jie atlieka taip, kad jo poveikis laivui, jo žvejybos veiklai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje įgaliotieji inspektoriai parengia tikrinimo ataskaitą. ES laivo kapitonas į tikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir ES laivo kapitonas.

Kapitonui pasirašant tikrinimo ataskaitą, nepažeidžiamos laivo savininko teisės į gynybą nustatyto pažeidimo procese. Jei žvejybos operacijų tvarkytojas ir (arba) kapitonas atsisako pasirašyti dokumentą, jis raštu pateikia atsisakymo priežastis, o inspektorius dokumente įrašo „pasirašyti atsisakyta“.

Prieš palikdami laivą, įgaliotieji inspektoriai tikrinimo ataskaitos kopiją įteikia ES laivo kapitonui.

Pažeidimo atveju pranešimo apie pažeidimą kopija taip pat turi būti perduota ES, kaip numatyta VIII skyriuje.

5.   Tikrinimas uoste

ES laivų, kurie iškrauna ar perkrauna sužvejotas žuvis, tikrinimą uostuose atlieka Komorų inspektoriai, aiškiai atpažįstami kaip paskirti žvejybos kontrolei vykdyti.

Prieš atlikdami tikrinimą, inspektoriai privalo įrodyti savo tapatybę, oficialų inspektoriaus statusą ir pateikti pavedimo atlikti tikrinimą dokumentą. Komorų inspektoriai ES laive nebūna ilgiau nei reikalinga su tikrinimu susijusioms pareigoms atlikti ir tikrinimą atlieka taip, kad jo poveikis laivui, iškrovimo ar perkrovimo operacijai ir kroviniui būtų juntamas kuo mažiau.

Kiekvieno tikrinimo pabaigoje Komorų inspektoriai parengia tikrinimo ataskaitą. ES laivo kapitonas į tikrinimo ataskaitą turi teisę įrašyti savo pastabas. Tikrinimo ataskaitą pasirašo ją parengęs inspektorius ir ES laivo kapitonas.

Kapitonui pasirašant tikrinimo ataskaitą, nepažeidžiamos laivo savininko teisės į gynybą nustatyto pažeidimo procese. Jei žvejybos operacijų tvarkytojas ir (arba) kapitonas atsisako pasirašyti dokumentą, jis raštu pateikia atsisakymo priežastis, o inspektorius dokumente įrašo „pasirašyti atsisakyta“.

Tikrinimui pasibaigus, Komorų inspektorius tikrinimo ataskaitos kopiją įteikia ES laivo kapitonui.

Pažeidimo atveju pranešimo apie pažeidimą kopija taip pat turi būti perduota ES, kaip numatyta VIII skyriuje.

VIII   SKYRIUS

PAŽEIDIMAI

1.   Pažeidimų nagrinėjimas

Bet koks Komorų Sąjungos žvejybos zonoje ES laivo, turinčio žvejybos leidimą, padarytas pažeidimas pagal šio priedo nuostatas turi būti pažymėtas tikrinimo ataskaitoje.

2.   Laivo sulaikymas

Konstatuoto pažeidimo atveju bet kuris pažeidimą padaręs ES laivas gali būti priverstas nutraukti žvejybos veiklą ir, jei jis tuo metu yra jūroje, grįžti į kurį nors Komorų Sąjungos uostą, kaip numatyta galiojančiuose Komorų Sąjungos teisės aktuose.

Komorų Sąjunga elektroninių būdu per 24 valandas ES praneša apie bet kokį žvejybos leidimą turinčio ES laivo sulaikymą. Pranešime nurodomos arešto ir (arba) sulaikymo priežastys.

Prieš imdamasis bet kokių priemonių prieš laivą, kapitoną, įgulą ar krovinį – išskyrus įrodymams išsaugoti reikalingas priemones – Komorų ŽSC per vieną darbo dieną nuo pranešimo apie laivo sulaikymą organizuoja informacinį susitikimą faktams, dėl kurių laivas buvo sulaikytas, išaiškinti ir galimiems tolesnių veiksmų variantams pateikti. Šiame informaciniame susitikime dalyvauja laivo vėliavos valstybės ir laivo savininko atstovas.

3.   Sankcija už pažeidimą. Kompromiso procedūra

Sankciją už pažeidimą Komorų Sąjunga skiria remdamasi galiojančių nacionalinių teisės aktų nuostatomis.

Prieš prasidedant Komorų valdžios institucijų ir ES laivo savininko teisminiam procesui, pradedama kompromiso procedūra, kai siekiama problemą išspręsti šalių susitarimu. Šioje kompromiso procedūroje gali dalyvauti laivo vėliavos valstybės atstovas. Kompromiso procedūra baigiama ne vėliau kaip praėjus 72 valandoms po pranešimo apie laivo sulaikymą.

4.   Teisminis procesas. Banko užstatas

Jei pirmiau minėtoje kompromiso procedūroje susitarti nepavyksta ir pažeidimo byla pateikiama nagrinėti kompetentingam teismui, laivo, kuris padarė pažeidimą, savininkas pateikia banko užstatą, o jo suma, kurią nustato Komorų Sąjunga, padengia su laivo sulaikymu, numatoma bauda ir galima kompensacija susijusias išlaidas. Banko užstatas užšaldomas iki teisminio proceso pabaigos.

Paskelbus nuosprendį, banko užstato užšaldymas panaikinamas ir laivo savininkui kuo greičiau grąžinamas:

a.	visas, jei nepritaikoma jokia sankcija;

b.	jo likutis, jei taikoma sankcija yra bauda, kurios suma mažesnė už banko užstato dydį.

Komorų Sąjunga apie teisminio proceso rezultatus ES praneša per 8 dienas po nuosprendžio paskelbimo.

5.   Laivo ir įgulos suvaržymo panaikinimas

Laivui ir jo įgulai leidžiama palikti uostą, kai sumokama kompromiso procedūros metu paskirta nuobauda arba kai pateikiama banko garantija.