11.5.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 122/47

(1)

2010 m. rugpjūčio 13 d. Europos Komisija (toliau – Komisija) Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje  (2) paskelbė pranešimą apie antidempingo tyrimo dėl tam tikrų į Sąjungą importuojamų Indijos, Indonezijos ir Malaizijos (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės riebalų alkoholių ir jų mišinių (toliau – tiriamasis produktas) inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Antidempingo tyrimas inicijuotas 2010 m. birželio 30 d. gavus dviejų Sąjungos gamintojų Cognis GmbH ir Sasol Olefins & Surfactants GmbH (toliau – skundo pateikėjai) pateiktą skundą. Abi šios bendrovės įsteigtos pagal Vokietijos teisę; jų gamyklos yra Vokietijoje, Prancūzijoje ir Italijoje. Šios dvi bendrovės pagamina didžiąją dalį, šiuo atveju – daugiau nei 25 % viso Sąjungoje pagaminamo tiriamojo produkto. Skunde buvo pateikta nurodyto nagrinėjamųjų šalių kilmės produkto dempingo ir dėl to patirtos materialinės žalos prima facie įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija apie tyrimo inicijavimą oficialiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, importuotojams ir (arba) prekiautojams ir žinomiems susijusiems naudotojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių atstovams. Suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė raštu pareikšti savo nuomonę ir prašyti jas išklausyti iki pranešime apie inicijavimą nustatyto termino.

(4)

Visos suinteresuotosios šalys, pateikusios prašymą jas išklausyti ir jame nurodžiusios konkrečias priežastis, dėl kurių reikėtų jas išklausyti, buvo išklausytos.

(5)

Atsižvelgiant į tai, kad skunde nurodytas didelis importuotojų skaičius, pranešime apie inicijavimą buvo numatyta vadovaujantis pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalimi atlikti importuotojų atranką. Keturi importuotojai per pranešime apie inicijavimą nurodytą laikotarpį pateikė prašomą informaciją ir sutiko būti atrinkti. Atsižvelgiant į tai, kad apie save pranešė nedidelis importuotojų skaičius, nuspręsta atrankos netaikyti.

(6)

Komisija nusiuntė klausimynus eksportuojantiems gamintojams, Sąjungos gamintojams, importuotojams ir visiems žinomiems susijusiems naudotojams ir tiekėjams, taip pat visoms kitoms šalims, kurios to pareikalavo per pranešime apie inicijavimą nurodytą terminą.

(7)

Klausimyno atsakymus pateikė penkti Sąjungos gamintojai, du importuotojai, dvidešimt vienas Sąjungos naudotojas, du eksportuojantys Indijos gamintojai, du eksportuojantys Indonezijos gamintojai ir su jais susiję prekiautojai ir trys eksportuojantys Malaizijos gamintojai ir su jais susiję prekiautojai.

(8)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga norint padaryti preliminarias išvadas dėl dempingo, jo daromos žalos ir Sąjungos interesų. Tikrinamieji vizitai surengti toliau išvardytų bendrovių patalpose:

(9)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2009 m. liepos 1 d. – 2010 m. birželio 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2007 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(10)

Nagrinėjamasis produktas – Indijos, Indonezijos ir Malaizijos kilmės riebalų alkoholiai, kurių grandinę sudaro C8, C10, C12, C14, C16 ar C18 anglies atomų (neįskaitant šakotųjų izomerų) deriniai, įskaitant atskirus sočiuosius riebalų alkoholius (dar vadinamus atskirosiomis frakcijomis (angl. single cuts)) ir mišinius, kurių grandinę daugiausia sudaro C6-C8, C6-C10, C8-C10, C10-C12 anglies atomų deriniai (paprastai klasifikuojami kaip C8-C10 anglies atomų deriniai), mišinius, kurių grandinę daugiausia sudaro C12-C14, C12-C16, C12-C18, C14-C16 anglies atomų deriniai (paprastai klasifikuojami kaip C12-C14 anglies atomų deriniai), ir mišinius, kurių grandinę daugiausia sudaro C16-C18 anglies atomų deriniai (toliau – nagrinėjamasis produktas), kurių KN kodai šiuo metu yra ex 2905 16 85, 2905 17 00, ex 2905 19 00 ir ex 3823 70 00.

(11)

Tiriamasis produktas yra tarpinis produktas, gaminamas iš gamtinių (riebalų perdirbimas) ar sintetinių (naftos chemija) šaltinių, kaip antai gamtiniai riebalai ir aliejai, nafta, gamtinės dujos, suskystintos gamtinės dujos ir anglys. Jis daugiausia naudojamas kaip žaliava riebalų alkoholio sulfatams, riebalų alkoholio etoksilatams ir riebalų alkoholio eterio sulfatams (vadinamosioms aktyviosioms paviršiaus medžiagoms) gaminti. Aktyviosios paviršiaus medžiagos naudojamos plovikliams, buitiniams, valymo ir asmens priežiūros produktams gaminti.

(12)

Nustatyta, kad iš Indijos, Indonezijos ir Malaizijos į Sąjungą eksportuojamas produktas ir šių šalių vidaus rinkoje gaminamas ir parduodamas produktas, taip pat Sąjungos gamintojų Sąjungoje gaminamas ir parduodamas produktas pasižymi tomis pačiomis pagrindinėmis fizinėmis ir techninėmis savybėmis bei naudojimo paskirtimi. Todėl preliminariai šie produktai laikomi panašiais, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(13)

Atliekant tyrimą tam tikros šalys teigė, kad vienas skundo pateikėjas vienoje iš savo gamyklų gamino šakotųjų izomerų molekulių turintį produktą, nepatenkantį į produkto apibrėžtosios srities apibrėžtį, todėl tokia produkcija neturėtų būti priskirta panašiam produktui. Daroma preliminari išvada, kad šis teiginys yra pagrįstas, todėl atliekant žalos tyrimą su šiuo gamintoju susiję duomenys nebuvo naudojami. Būtina pažymėti, kad dvi kitos bendrovės, kurių viena bendradarbiavo atliekant tyrimą, dėl tos pačios priežasties nebuvo priskirtos Sąjungos pramonės apibrėžčiai.

(14)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška, palyginti su jų visa į Sąjungą eksportui parduodamų produktų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jeigu visa pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra ne mažesnė nei 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Nustatyta, kad bendras kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(15)

Nustatyta, ar kiekvienos rūšies produkto, kurį eksportuojantis gamintojas pardavė savo vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su tos rūšies produktu, kuris parduodamas eksportui į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje laikytas pakankamai tipišku, jeigu tos rūšies produkto, per TL susijusio eksportuojančio gamintojo parduoto vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams, visas kiekis sudarė ne mažiau nei 5 % viso į Sąjungą eksportuoti parduoto panašios rūšies produkto kiekio.

(16)

Taip pat nagrinėta, ar galima laikyti, kad kiekvienos rūšies produktas vidaus rinkoje buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia per TL kiekvienos rūšies eksportuoto nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis buvo pelninga.

(17)

Tų rūšių produktui, kurio kiekis, parduotas tos rūšies produkto vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo lygi vieneto gamybos sąnaudoms arba už jas didesnė, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota pagal viso nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo faktinę vidutinę svertinę kainą vidaus rinkoje, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(18)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę kainą vidaus rinkoje, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinę svertinę kainą.

(19)

Abu Indijos eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Todėl pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kainos nustatytos remiantis tų nepriklausomų pirkėjų faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(20)

Eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina palygintos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(21)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant atsižvelgta į netiesioginių mokesčių, vežimo, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų sąnaudų, pakavimo, kreditų sąnaudų ir komisinių skirtumus.

(22)

Abu eksportuojantys gamintojai teigė, kad apskaičiuojant dempingo skirtumą į jų pardavimus vienam iš skundo pateikėjų Sąjungoje per TL neturėtų būti atsižvelgiama, nes pardavimo apimtis buvo labai didelė, o dėl kainų buvo ilgai deramasi. Tačiau nėra teisinės priežasties, kodėl apskaičiuojant dempingo skirtumą neturėtų būti atsižvelgiama į tokį nagrinėjamojo produkto eksportą. Todėl abiejų eksportuojančių gamintojų teiginiai atmetami.

(23)

Abu eksportuojantys gamintojai prašė taikyti koregavimą atsižvelgiant į valiutos konvertavimą ir teigė, kad nuo 2009 m. lapkričio mėn. Indijos rupija (INR) buvo vertinama palankiau nei euras (EUR), todėl dempingo skaičiavimas gali būti iškreiptas. Prašymas susijęs su nuo 2010 m. sausio vykdytu pardavimu už eurus ir, siekiant šių pardavimų vertę išreikšti INR, pardavimo mėnesį galiojusį valiutos kursą prašyta pakeisti du mėnesius anksčiau galiojusiu valiutos kursu. Iš tiesų 2 straipsnio 10 dalies j punkte numatytas koregavimas atsižvelgiant į valiutos konvertavimą esant tam tikroms aplinkybėms. Tačiau pažymima, kad INR palankiau vertinta tik antroje TL pusėje. Be to, pažymima, kad tuo laikotarpiu abi Indijos bendrovės pakankamai reguliariai pagrindiniams Sąjungos pirkėjams dažnai didino kainą, o skundo pateikėjų kainos Sąjungoje antroje TL pusėje taip pat nuolatos didėjo. Todėl nėra akivaizdžių įrodymų, kad eksportuojantys Indijos gamintojai nustatydami kainas pirkėjams ES tuo metu nepasinaudojo palankiu INR vertinimu, ar kad šis vertinimas neigiamai ir nepalankiai paveikė dempingo skaičiavimą. Todėl šių bendrovių teiginiai buvo atmesti.

(24)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai bendradarbiaujantiems Indijos eksportuojantiems gamintojams nustatytas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(25)

Remiantis skunde ir bendradarbiaujančių Indijos eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir atsižvelgiant į turimą statistinę informaciją Indijoje nėra kitų nagrinėjamojo produkto gamintojų. Todėl Indijai nustatytinas dempingo skirtumas visos šalies mastu turėtų būti lygus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytam didžiausiam dempingo skirtumui.

(26)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra šie:

(27)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška, palyginti su jų visa į Sąjungą eksportui parduodamų produktų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jeigu visa pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra ne mažesnė nei 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Nustatyta, kad kiekvieno eksportuojančio gamintojo bendras panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas.

(28)

Nustatyta, ar kiekvienos rūšies produkto, kurį eksportuojantis gamintojas pardavė savo vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su tos rūšies produktu, kuris parduodamas eksportui į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje laikytas pakankamai tipišku, jeigu visas tos rūšies produkto, per TL susijusio eksportuojančio gamintojo parduoto vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams, kiekis sudarė ne mažiau nei 5 % viso į Sąjungą eksportuoti parduoto panašios rūšies produkto kiekio.

(29)

Taip pat nagrinėta, ar galima laikyti, kad kiekvienos rūšies produktas vidaus rinkoje buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia per TL kiekvienos rūšies eksportuoto nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis buvo pelninga.

(30)

Tų rūšių produktui, kurio kiekis, parduotas tos rūšies produkto vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo lygi vidutinei tos rūšies produkto pardavimo kainai arba už ją didesnė, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota pagal viso nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo faktinę vidutinę svertinę kainą vidaus rinkoje, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(31)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinę svertinę kainą.

(32)

Jeigu eksportuojantis gamintojas konkrečios rūšies produkto vidaus rinkoje nepardavė, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(33)

Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų ir pelno sumos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginį sakinį buvo pagrįstos faktiniais eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamybos ir pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis duomenimis.

(34)

Eksportuojantys gamintojai eksportui į Sąjungą produktą pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias Singapūre ir Sąjungoje įsikūrusias prekybos bendroves.

(35)

Kai produktas eksportui į Sąjungą buvo parduodamas tiesiogiai nepriklausomiems Sąjungos pirkėjams arba per susijusias Singapūre įsikūrusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina nustatyta remiantis faktiškai sumokėtomis arba mokėtinomis nagrinėjamojo produkto kainomis.

(36)

Kai produktas eksportui į Sąjungą buvo parduodamas per susijusias Sąjungoje įsikūrusias prekybos bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina nustatyta remiantis pirmojo šių susijusių prekiautojų perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kaina.

(37)

Eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(38)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant atsižvelgta į netiesioginių mokesčių, vežimo, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomų sąnaudų, pakavimo, kreditų sąnaudų ir komisinių skirtumus.

(39)

Viena bendrovė prašė taikyti koregavimą atsižvelgiant į fizinių savybių skirtumą remdamasi tuo, kad į ES ji eksportuoja ir skysto, ir kieto pavidalo tiriamąjį produktą, tačiau vidaus rinkoje ji parduoda tik kieto pavidalo tiriamąjį produktą, o skysto pavidalo tiriamojo produkto kaina yra mažesnė nei kieto pavidalo produkto kaina. Tačiau bendrovė tokio koregavimo kiekybiškai neįvertino. Tam, kad būtų koreguojama atsižvelgiant į fizinių savybių skirtumą, negalima remtis paprastu kieto ir skysto pavidalo tiriamojo produkto eksporto kainų palyginimu. Be to, bendrovės apskaitos sistemoje neįmanoma tinkamai atskirti kieto ir skysto pavidalo produkto sąnaudų skirtumų. Todėl nebuvo patikimo būdo galimam koregavimui apskaičiuoti, ir teiginys turėjo būti atmestas.

(40)

Skundo pateikėjai teigė, kad energijos sąnaudos Indonezijoje yra iškraipytos, nes energijos kaina yra labai maža ir subsidijuojama. Tačiau jie nepateikė pagrįstos informacijos, iš kurios būtų matyti, kaip vidaus rinkai ir eksportui skirtai gamybai naudotos energijos kainos iškraipymai paveikė dempingo skaičiavimą. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(41)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai bendradarbiaujantiems Indonezijos eksportuojantiems gamintojams nustatytas remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(42)

Remiantis skunde ir bendradarbiaujančių Indonezijos eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir atsižvelgiant į turimą statistinę informaciją Indonezijoje nėra kitų nagrinėjamojo produkto gamintojų. Todėl Indonezijai nustatytinas dempingo skirtumas visos šalies mastu turėtų būti lygus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytam didžiausiam dempingo skirtumui.

(43)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra šie:

(44)

Siekiant nustatyti normaliąją vertę, pirmiausia nustatyta, ar visa kiekvieno eksportuojančio gamintojo panašaus produkto pardavimo nepriklausomiems pirkėjams vidaus rinkoje apimtis buvo tipiška, palyginti su jų visa į Sąjungą eksportui parduodamų produktų apimtimi. Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalį pardavimas vidaus rinkoje laikomas tipišku, jeigu visa pardavimo vidaus rinkoje apimtis yra ne mažesnė nei 5 % visos nagrinėjamojo produkto pardavimo Sąjungoje apimties. Dėl dviejų bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų nustatyta, kad bendras eksportuojančių gamintojų panašaus produkto pardavimas vidaus rinkoje buvo tipiškas. Likusio bendradarbiaujančio eksportuojančio gamintojo atveju nustatyta, kad per TL jis nevykdė nepriklausomo pardavimo vidaus rinkoje.

(45)

Nustatyta, ar kiekvienos rūšies produkto, kurį eksportuojantis gamintojas pardavė savo vidaus rinkoje ir kurį, kaip nustatyta, galima tiesiogiai palyginti su tos rūšies produktu, kuris parduodamas eksportui į Sąjungą, pardavimas vidaus rinkoje buvo pakankamai tipiškas, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 2 dalyje. Konkrečios rūšies produkto pardavimas vidaus rinkoje laikytas pakankamai tipišku, jeigu visas tos rūšies produkto, per TL susijusio eksportuojančio gamintojo parduoto vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams, kiekis sudarė ne mažiau nei 5 % viso į Sąjungą eksportuoti parduoto panašios rūšies produkto kiekio.

(46)

Taip pat nagrinėta, ar galima laikyti, kad kiekvienos rūšies produktas vidaus rinkoje buvo parduodamas įprastomis prekybos sąlygomis pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 4 dalį. Tai atlikta nustatant, kokia per TL kiekvienos rūšies eksportuoto nagrinėjamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje nepriklausomiems pirkėjams dalis buvo pelninga.

(47)

Tų rūšių produktui, kurio kiekis, parduotas tos rūšies produkto vidaus rinkoje didesnėmis už vieneto sąnaudas kainomis, buvo didesnis nei 80 % viso parduoto kiekio, o vidutinė svertinė tos rūšies produkto pardavimo kaina buvo lygi vidutinei tos rūšies produkto pardavimo kainai arba už ją didesnė, kiekvienos rūšies produkto normalioji vertė apskaičiuota pagal viso nagrinėjamosios rūšies produkto pardavimo faktinę vidutinę svertinę kainą vidaus rinkoje, neatsižvelgiant į tai, ar pardavimas buvo pelningas ar nepelningas.

(48)

Jeigu tam tikros rūšies produkto pelningo pardavimo apimtis sudarė ne daugiau kaip 80 % visos tos rūšies produkto pardavimo apimties arba jeigu tos rūšies produkto vidutinė svertinė kaina buvo mažesnė už vieneto gamybos sąnaudas, normalioji vertė buvo nustatoma pagal faktinę vidaus rinkos kainą, kuri buvo apskaičiuota pagal tos rūšies produkto tik pelningo pardavimo vidaus rinkoje per TL vidutinę svertinę kainą.

(49)

Jeigu eksportuojantis gamintojas konkrečios rūšies produkto vidaus rinkoje nepardavė, normalioji vertė apskaičiuota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį.

(50)

Apskaičiuojant normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį, pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų ir pelno sumos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies įžanginį sakinį buvo pagrįstos faktiniais eksportuojančio gamintojo panašaus produkto gamybos ir pardavimo įprastomis prekybos sąlygomis duomenimis.

(51)

Eksportuojančiam gamintojui, kuris per TL nevykdė pardavimo vidaus rinkoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6 dalies a punktą pardavimo, bendrųjų ir administracinių išlaidų ir pelno sumos buvo pagrįstos vidutinėmis svertinėmis faktinėmis sumomis, nustatytomis kitiems dviems eksportuojantiems gamintojams, kuriems atliekamas tyrimas dėl panašaus produkto Malaizijos rinkoje gamybos ir pardavimo.

(52)

Eksportuojantys gamintojai eksportui į Sąjungą produktą pardavė tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams arba per susijusias Sąjungoje įsikūrusias bendroves.

(53)

Kai produktas buvo eksportuojamas parduoti į Sąjungą tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį eksporto kaina buvo nustatoma remiantis faktiškai sumokėta arba mokėtina nagrinėjamojo produkto kaina.

(54)

Kai produktas buvo eksportuojamas parduoti į Sąjungą per susijusias Sąjungoje įsikūrusias bendroves, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį eksporto kaina nustatyta remiantis pirmojo šių susijusių bendrovių perpardavimo nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje kainomis.

(55)

Eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(56)

Siekiant užtikrinti teisingą normaliosios vertės ir eksporto kainos palyginimą, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį koreguojant deramai atsižvelgta į skirtumus, turinčius poveikio kainoms ir kainų palyginamumui. Tuo remiantis, prireikus ir pateisinamais atvejais koreguojant atsižvelgta į vežimo, draudimo, tvarkymo, krovimo ir papildomas sąnaudas, pakavimo ir kreditų sąnaudas.

(57)

Vienas Malaizijos eksportuojantis gamintojas teigė, kad su juo susijusi Sąjungos bendrovė iš esmės yra gamintojo eksporto skyrius. Tuo remdamasi bendrovė teigė, kad jeigu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį būtų koreguojamos visos pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos ir visas pelnas, būtų per daug atskaitoma nustatant gamintojo kainą EXW sąlygomis. Atsižvelgiant į tai nustatyta, kad sąskaitas faktūras susijusi bendrovė išduodavo Sąjungos pirkėjams ir mokėjimus susijusi bendrovė gaudavo iš Sąjungos pirkėjų. Be to, būtina pažymėti, kad susijusi bendrovė produktus parduodavo pritaikius antkainį. Iš šio prekiautojo finansinės apskaitos taip pat matyti, kad jo nuo importo iki perpardavimo patirtos pardavimo, bendrosios ir administracinės išlaidos buvo įprastinės. Todėl atrodytų, kad iš tiesų susijusi bendrovė yra tipiškas importuotojas. Tuo remiantis bendrovės teiginys buvo atmestas.

(58)

Malaizijos atveju skundo pateikėjai dėl energijos sąnaudų teigė tą patį, kas Indonezijos atveju buvo paminėta 40 konstatuojamojoje dalyje. Dėl tokių pačių priežasčių šis teiginys taip pat buvo atmestas.

(59)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalis dempingo skirtumai bendradarbiaujantiems Malaizijos eksportuojantiems gamintojams nustatyti remiantis vidutinės svertinės normaliosios vertės ir vidutinės svertinės eksporto kainos palyginimu.

(60)

Remiantis skunde ir bendradarbiaujančių Malaizijos eksportuojančių gamintojų pateikta informacija ir atsižvelgiant į turimą statistinę informaciją Malaizijoje nėra kitų nagrinėjamojo produkto gamintojų. Todėl Malaizijai nustatytinas dempingo skirtumas visos šalies mastu turėtų būti lygus bendradarbiaujančiam eksportuojančiam gamintojui nustatytam didžiausiam dempingo skirtumui.

(61)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra šie:

(62)

Per TL Sąjungoje panašų produktą gamino du žinomi gamintojai ir keli kiti labai nedideli gamintojai. Kad būtų nustatytas visas Sąjungoje pagaminto produkto kiekis, naudotasi visa turima informacija apie Sąjungos gamintojus, įskaitant skunde pateiktą informaciją ir Sąjungos gamintojų prieš inicijuojant tyrimą ir jį inicijavus pateiktus duomenis. Tuo remiantis nustatyta, kad per TL iš viso Sąjungoje pagaminta 400 000–500 000 tonų produkto. Visą Sąjungos produkciją pagaminantys Sąjungos gamintojai yra Sąjungos pramonė, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(63)

Kelios suinteresuotosios šalys teigė, kad turėtų būti laikoma, kad vienas skundo pateikėjas nepriklauso Sąjungos pramonei, nes ši bendrovė nagrinėjamąjį produktą importavo per TL. Tačiau patikrinta, kad šios bendrovės iš nagrinėjamųjų šalių per TL importuojamo produkto procentinė dalis buvo gana nedidelė, todėl, palyginti su panašiu bendrovės gaminamu produktu, nežymi. Be to, daugiausia importuota nepastoviai. Todėl galima patvirtinti, kad pagrindinė šios bendrovės veikla – tiriamojo produkto gamyba ir pardavimas ES, o svarbiausi jos interesai atitinka Sąjungos gamintojo interesus. Todėl daroma preliminari išvada, kad šis teiginys yra nepagrįstas.

(64)

Suvartojimas apskaičiuotas remiantis visu Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotu kiekiu, uždaruoju naudojimu ir visu importuotu kiekiu (nustatytu pagal Eurostato duomenis). Taip pat, Eurostato duomenys apima nagrinėjamąjį produktą ir kitus produktus, todėl atlikti atitinkami koregavimai. Siekiant užtikrinti konfidencialumą, informacija pateikiama indeksuotais skaičiais (2007 m. = 100).

(65)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos suvartojimas padidėjo nedaug – 2 % Pirmiausia, 2007–2008 m. suvartojimas padidėjo 2,2 %, o 2008–2009 m. sumažėjo 4,8 % Nuo 2009 m. iki TL pabaigos suvartojimas vėl didėjo 4,6 %.

(66)

Suvartojimas sumažėjo ir dėl ekonomikos nuosmukio poveikio nuo 2008 m., nes šiuo laikotarpiu mažėjo nagrinėjamojo produkto naudotojų produktų paklausa. TL pradžioje rinkos padėtis truputį pagerėjo ir, palyginti su pirma 2009 m. puse, nagrinėjamojo produkto paklausa padidėjo.

(67)

Komisija svarstė, ar importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių poveikį reikėtų vertinti bendrai, remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytais kriterijais. Šiame straipsnyje nustatyta, kad importo iš dviejų ar daugiau šalių, dėl kurio tuo pat metu atliekami antidempingo tyrimai, poveikis turi būti vertinamas bendrai tik tuomet, jei nustatoma, kad a) dempingo skirtumas, apskaičiuotas importui iš kiekvienos šalies yra didesnis nei pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas de minimis, ir kad importo iš kiekvienos šalies apimtis nėra nereikšminga; ir b) kad atsižvelgiant į importuotų produktų tarpusavio konkurencijos sąlygas ir į importuotų produktų ir panašių Bendrijos produktų konkurencijos sąlygas, importo poveikį tikslinga vertinti bendrai.

(68)

Nustatyta, kad importo iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies dempingo skirtumai yra didesni nei pagrindinio reglamento 9 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas de minimis, t. y. 2 % eksporto kainų, o importo apimtis iš kiekvienos nagrinėjamosios šalies yra didesnė nei pagrindinio reglamento 5 straipsnio 7 dalyje nustatyta 1 % rinkos dalies riba.

(69)

Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad produktų, importuotų dempingo kaina, konkurencijos sąlygos ir produktų, importuotų dempingo kaina, ir panašaus produkto konkurencijos sąlygos buvo panašios. Nustatyta, kad iš visų nagrinėjamųjų šalių importuojamų produktų vidutinės kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo ir atitiko tokias pačias tendencijas. Be to, iš nagrinėjamųjų šalių importuojami tiriamieji produktai visais atžvilgiais buvo panašūs, juos buvo galima vienus kitais pakeisti, be to, jie buvo parduodami Sąjungoje tais pačiais prekybos kanalais ir panašiomis prekybos sąlygomis, todėl šie produktai konkuravo tarpusavyje, taip pat su Sąjungoje gaminamu tiriamuoju produktu.

(70)

Tuo remiantis daroma preliminari išvada, kad visos kumuliacijos sąlygos yra įvykdytos ir, atitinkamai, siekiant atlikti žalos tyrimą, nagrinėjamųjų šalių kilmės produkto importo dempingo kaina poveikis turėtų būti vertinamas bendrai.

(71)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis labai padidėjo – net 57 % Daugiausia apimtis padidėjo 2007–2008 m. – t. y. 58 % Vėliau, 2009 m. importo apimtis nedaug sumažėjo, o per TL vėl padidėjo iki 2008 m. lygio.

(72)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės iš nagrinėjamųjų šalių importuojamų produktų kainos labai kito ir bendrai sumažėjo 6 %. Per nagrinėjamąjį laikotarpį vidutinės iš nagrinėjamųjų šalių importuojamų produktų kainos visuomet buvo mažesnės už kitų šalių ir Sąjungos pramonės nustatytas kainas, todėl nagrinėjamųjų šalių užimama rinkos dalis padidėjo.

(73)

Per nagrinėjamąjį laikotarpį nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis labai padidėjo – net 54 % Daugiausia rinkos dalis padidėjo 2007–2008 m. Per ekonomikos krizę importo apimtis šiek tiek sumažėjo, todėl 2008–2009 m. nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis sumažėjo 2 %, tačiau šios šalys vėl pasiekė buvusią rinkos dalį nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje.

(74)

Siekiant nagrinėti priverstinį kainų mažinimą, pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotos vidutinės svertinės Sąjungos pramonės kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems Sąjungos rinkos pirkėjams kainos palygintos su atitinkamomis vidutinėmis svertinėmis iš nagrinėjamųjų šalių importuojamo produkto pirmam nepriklausomam Sąjungos rinkos pirkėjui kainomis, nustatytomis remiantis CIF ir tinkamai pakoreguotomis atsižvelgiant į galiojančius muitus ir išlaidas po importo. Buvo lyginamos to paties prekybos lygio sandorių kainos, kurios, prireikus, buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atskaičius lengvatas ir nuolaidas. Iš Sąjungos pramonės pardavimo kainos per tiriamąjį laikotarpį procentine dalimi išreikštų lyginimo rezultatų buvo matomi dideli priverstinio kainų mažinimo skirtumai (iki 16 %). Iš šių priverstinio kainų mažinimo skirtumų matyti, kad dėl iš nagrinėjamųjų šalių importuojamų produktų kainų Sąjungos rinkai buvo daromas spaudimas.

(75)

Nagrinėjamųjų šalių priverstinio kainų mažinimo skirtumai yra šie:

(76)

Siekiant įvertinti Sąjungos pramonės padėtį nuo 2007 m. iki TL pabaigos, pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo vertinami visi ekonominiai rodikliai.

(77)

2007–2009 m. Sąjungos gamyba sumažėjo net 23 %; nuo 2009 m. iki TL pabaigos šiek tiek pagerėjo, o nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 17 %. Reikėtų pažymėti, kad nors Sąjungos suvartojimas 2008–2009 m. sumažėjo apytiksliai 5 %, tačiau Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo daug daugiau – 15 %, be to, Sąjungos pramonė nesugebėjo pasinaudoti per TL padidėjusiu Sąjungos suvartojimu.

(78)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai sumažėjo apytiksliai 2 %. 2008 m. pajėgumai padidėjo apytiksliai 9 %, tačiau kitais metais sumažėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu iš viso sumažėjo 2 %.

(79)

Tačiau turimų pajėgumų naudojimas, kaip ir mažėjanti gamybos apimtis, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 %. Daugiausia pajėgumų naudojimas sumažėjo 2009 m. per bendrą ekonomikos krizę ir per TL šiek tiek pagerėjo.

(80)

Toliau lentelėje nurodomi su pardavimo apimtimi ir verte pirmam nesusijusiam Sąjungos rinkos pirkėjui susiję pardavimo duomenys.

(81)

2007 m. – TL pardavimo apimtis ir rinkos dalis sumažėjo atitinkamai 18 % ir 12 %. Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje (2007–2008 m.) nepaisant to, kad Sąjungos suvartojimas padidėjo, Sąjungos pramonės pardavimo apimtis sumažėjo 15 %, ir buvo prarasta 12 % rinkos dalies. 2009 m. Sąjungos suvartojimas sumažėjo, todėl Sąjungos pramonė dar prarado 6,5 % pardavimo apimties. Per TL Sąjungos pardavimas, kaip ir padidėjęs Sąjungos suvartojimas, šiek tiek padidėjo. Tačiau rinkos dalis nuo 2008 m. iki TL pabaigos išliko pastovi.

(82)

2007–2008 m. kainos labai padidėjo – 20 %. Būtina pažymėti, kad eksportuojantys gamintojai šiuo laikotarpiu taip pat padidino kainas, tačiau daug mažiau nei Sąjungos pramonė.

(83)

2009 m. Sąjungos pramonė turėjo mažinti kainas, kad būtų atsižvelgta į didėjančiu importu iš nagrinėjamųjų šalių daromą spaudimą. 2008 m. importas iš šių šalių padidėjo 57 %, o šių šalių importo kainos buvo daug mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos. Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo tiek mažinti kainų, kiek eksportuojantys gamintojai.

(84)

Per TL Sąjungos pramonė išlaikė 2009 m. vyravusių kainų lygį, todėl bendrai nagrinėjamuoju laikotarpiu kainos padidėjo 7 %.

(85)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės atsargų lygis sumažėjo 33 %. Ypač 2008 m. – TL atsargų lygis labai sumažėjo – net 51 %.

(86)

Dėl sumažėjusios Sąjungos pramonės veiklos atitinkamai nagrinėjamuoju laikotarpiu darbuotojų skaičius buvo sumažintas 13 %. Darbo sąnaudos vienam darbuotojui nagrinėjamuoju laikotarpiu šiek tiek padidėjo 6 %. Tai laikoma įprastu padidėjimu; jis yra mažesnis už nagrinėjamojo laikotarpio infliacijos lygį.

(87)

Sąjungos pramonės pelningumas nustatytas ikimokestinį grynąjį panašaus produkto pardavimo pelną (šiuo atveju – nuostolius) išreiškus tokio pardavimo procentine apyvartos dalimi. Nustatyta, kad Sąjungos pramonės pelningumas nuo nagrinėjamojo laikotarpio pradžios 2007 m. buvo neigiamas, o nagrinėjamuoju laikotarpiu nuostoliai labai padidėjo. 2008 m. nuostoliai buvo sumažinti, tačiau 2009 m. per bendrą ekonomikos krizę jie vėl labai padidėjo. Kadangi per TL buvo juntama, kad ekonomika atsigauna, Sąjungos pramonė galėjo sumažinti su apyvarta susijusius nuostolius, tačiau Sąjungos pramonė dar labai atsiliko nuo teigiamo pelno lygio.

(88)

Iš su grynųjų pinigų srautu (t. y. pramonės gebėjimu pačiai finansuoti savo veiklą) susijusios tendencijos galima gerai matyti pelningumo kryptį. 2007 m. grynųjų pinigų srautas buvo neigiamas, ir galima matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu jis labai sumažėjo. Tą patį galima pasakyti ir apie investicijų grąžą, kurios raidos tendencija nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat buvo neigiama, kaip ir Sąjungos pramonės veiklos rezultatai.

(89)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sąjungos pramonės gebėjimas investuoti tapo ribotas, nes nagrinėjamuoju laikotarpiu grynųjų pinigų srautas labai sumažėjo. Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu investicijos sumažėjo apytiksliai 35 %.

(90)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana pastovus. Tačiau Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis šiuo laikotarpiu sumažėjo atitinkamai 18 % ir 12 %.

(91)

Atsižvelgiant į importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimtį, rinkos dalį ir kainas, faktinių dempingo skirtumų poveikio Sąjungos pramonei negalima laikyti nereikšmingu.

(92)

Atlikus tyrimą matyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu pablogėjo daugelis žalos rodiklių, kaip antai gamyba (– 17 %), pajėgumų naudojimas (– 13 %), pardavimo apimtis (– 18 %), rinkos dalis (– 12 %) ir užimtumas (– 14 %). Be to, padarytas didelis poveikis su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui ir pelningumui. Tai reiškia, kad Sąjungos pramonės gebėjimas didinti kapitalą, ypač per TL, sumažėjo.

(93)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta išvada, kad Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(94)

Remiantis pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 ir 7 dalimis nagrinėta, ar nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina padarė Sąjungos pramonei tokią žalą, kad ją būtų galima laikyti materialine. Taip pat nagrinėti kiti, su importu dempingo kaina nesusiję žinomi veiksniai, galėję tuo pačiu metu daryti žalą Sąjungos pramonei, nes siekta užtikrinti, kad žala, kurią galėjo padaryti tie kiti veiksniai, nebūtų priskirta importui dempingo kaina.

(95)

Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko gana pastovus, tuo tarpu importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių apimtis labai padidėjo – t. y. 57 %.

(96)

Importu dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonei buvo daromas didelis spaudimas, ypač 2008 m., kai šis importas padidėjo 58 %. Tais metais nagrinėjamųjų šalių kainos (nustatytos pagal Eurostato duomenis) buvo daug mažesnės nei Sąjungos pramonės kainos. Dėl šios priežasties Sąjungos pramonė prarado apytiksliai 12 % rinkos dalies, o nagrinėjamųjų šalių rinkos dalis padidėjo 54 %.

(97)

Dėl šio spaudimo 2009 m. Sąjungos pramonė sumažino kainas. Nors dėl ekonomikos nuosmukio ir sumažėjusios ES rinkos didelio importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis sumažėjo (– 6,7 %), importo kaina sumažėjo daugiau nei Sąjungos pramonės kaina, todėl Sąjungos pramonė negalėjo atgauti prarastos rinkos dalies.

(98)

Per TL Sąjungos pramonė turėjo dar sumažinti kainas, o priverstinis kainų mažinimas iš nagrinėjamųjų šalių (nustatytas remiantis patikrintais eksporto duomenimis) vis dar buvo 3 % Sąjungos pramonės pardavimo apimtis (+ 4,3 %) ir vertė (+ 3,9 %) šiek tiek pagerėjo, tačiau, nors su nagrinėjamųjų šalių importo kaina susijęs kainų skirtumas sumažėjo, Sąjungos pramonė nesugebėjo pasinaudoti atsigavusiu suvartojimu, todėl jos rinkos dalis liko nepakitusi. Tuo tarpu per TL importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtis ir rinkos dalis toliau didėjo – atitinkamai 6,6 % ir 2 %.

(99)

Kiti veiksniai, kurie nagrinėti analizuojant priežastinį ryšį – importas iš kitų šalių, Sąjungos pramonės eksporto veikla ir ekonomikos krizės poveikis.

(100)

Remiantis Eurostato duomenimis šiame tyrime nenagrinėjamų trečiųjų šalių kilmės tiriamojo produkto importo į Sąjungą apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 7 %. Atitinkama šių šalių rinkos dalis taip pat sumažėjo 9 %.

(101)

Vidutinės šio importo kainos buvo didesnės už eksportuojančių nagrinėjamųjų šalių gamintojų ir Sąjungos pramonės kainas.

(102)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad importas iš šių trečiųjų šalių nebuvo susijęs su Sąjungos pramonei padaryta materialine žala.

(103)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo eksportui apimtis sumažėjo 55 %. Tačiau šio sumažėjimo poveikį iš dalies kompensavo tai, kad vidutinė vieneto pardavimo kaina tuo pat laikotarpiu padidėjo 71 %, todėl pardavimo eksportui vertė sumažėjo tik 24 % Dėl šios priežasties ir dėl to, kad pardavimas eksportui sudarė tik 5 % viso pardavimo per TL, daroma preliminari išvada, kad eksporto veikla yra nepakankamas veiksnys Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo iš nagrinėjamųjų šalių priežastiniam ryšiui nutraukti.

(104)

Dėl ekonomikos krizės sumažėjo Sąjungos suvartojimas ir buvo daromas spaudimas kainoms. Dėl sumažėjusio tiriamojo produkto paklausos lygio Sąjungos pramonės gamyba sumažėjo ir tai iš dalies turėjo įtakos pardavimo kainų smukdymui.

(105)

Įprastomis ekonomikos sąlygomis ir jeigu nėra daromas didelis spaudimas kainoms ir importo lygis dėl importo dempingo kaina nėra padidėjęs, Sąjungos pramonė galėjo turėti tam tikrų sunkumų įveikti sumažėjusį suvartojimą ir padidėjusias pastovias vieneto sąnaudas dėl sumažėjusio pajėgumų naudojimo 2007 m. – TL. Tačiau importas dempingo kaina sustiprino ekonomikos nuosmukio poveikį ir todėl buvo neįmanoma produkto parduoti už sąnaudas aukštesne kaina.

(106)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, nustatyta, kad su ekonomikos krize susijęs ES paklausos sumažėjimas buvo susijęs su Sąjungos pramonei daroma žala. Tačiau laikoma, kad dėl to nenutrūksta su importu maža dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių susijęs nustatytas priežastinis ryšys.

(107)

Išnagrinėjus nustatyta, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu labai padidėjo nagrinėjamųjų šalių kilmės importo maža dempingo kaina apimtis ir rinkos dalis. Be to, nustatyta, kad importuota tokiomis dempingo kainomis, kurios buvo mažesnės už Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje už panašių rūšių produktus nustatytas kainas.

(108)

Šis importo iš nagrinėjamųjų šalių maža dempingo kaina apimties ir rinkos dalies padidėjimas sutapo ne tik su bendru ir nuolatiniu Sąjungos suvartojimo sumažėjimu nagrinėjamuoju laikotarpiu, bet ir su neigiama Sąjungos pramonės rinkos dalies raida tuo pačiu laikotarpiu. Be to, nuo 2008 m., bendrai sulėtėjus ekonomikai ir sumažėjus Sąjungos suvartojimui, narinėjamųjų šalių eksportuotojai, mažindami kainas, kuriomis Sąjungos kainos vis tiek buvo priverstinai mažinamos, sugebėjo išlaikyti savo rinkos dalį. Tuo pačiu metu nustatyta tolesnė neigiama Sąjungos pramonės rinkos dalies ir pagrindinių ekonominės padėties rodiklių tendencija. Iš tiesų, dėl nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjusio importo maža dempingo kaina iš Indijos, Indonezijos ir Malaizijos, dėl kurio Sąjungos pramonės kainos buvo nuolatos priverstinai mažinamos, Sąjungos pramonės pelningumas sumažėjo, todėl per TL buvo patirta didelių nuostolių.

(109)

Išnagrinėjus kitus žinomus veiksnius, kurie galėjo padaryti žalą Sąjungos pramonei, paaiškėjo, kad tie veiksniai negalėjo nutraukti nustatyto importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių ir Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastinio ryšio.

(110)

Remiantis minėtu nagrinėjimu, kurį atlikus visų žinomų veiksnių poveikis Sąjungos pramonės padėčiai buvo tinkamai nustatytas ir atskirtas nuo žalingo importo dempingo kaina poveikio, padaryta preliminari išvada, kad importas dempingo kaina iš Indijos, Indonezijos ir Malaizijos padarė Sąjungos pramonei materialinę žalą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalyje.

(111)

Remiantis pagrindinio reglamento 21 straipsniu nagrinėta, ar, nepaisant preliminarios išvados dėl žalingo dempingo buvo įtikinamų priežasčių, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju laikinųjų antidempingo priemonių nustatymas prieštarautų Sąjungos interesams. Sąjungos interesai buvo nagrinėjami remiantis įvairių visų susijusių dalyvių, įskaitant Sąjungos pramonės, nagrinėjamojo produkto importuotojų ir naudotojų, interesus, vertinimu.

(112)

Sąjungos pramonei dėl importo dempingo kaina iš Indijos, Indonezijos ir Malaizijos padaryta materialinė žala. Primenama, kad daugumos žalos rodiklių raida nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo neigiama. Visų pirma padarytas didelis poveikis su Sąjungos pramonės finansine veikla susijusiems žalos rodikliams, kaip antai grynųjų pinigų srautui, investicijų grąžai ir pelningumui. Panašu, kad nenustačius priemonių Sąjungos pramonės ekonominė padėtis toliau blogėtų.

(113)

Tikimasi, kad nustačius laikinuosius antidempingo muitus Sąjungos rinkoje bus atkurtos veiksmingos prekybos sąlygos ir Sąjungos pramonė galės pakoreguoti tiriamojo produkto kainą, kad būtų atsižvelgta į įvairių sudedamųjų dalių sąnaudas ir rinkos sąlygas. Galima tikėtis, kad nustačius laikinąsias priemones Sąjungos pramonė galėtų atgauti bent dalį per nagrinėjamąjį laikotarpį prarastos rinkos dalies, o tai vėliau turėtų teigiamo poveikio jos finansinei padėčiai ir pelningumui.

(114)

Todėl padaryta išvada, kad importuojamam Indijos, Indonezijos ir Malaizijos kilmės tiriamajam produktui nustačius laikinąsias antidempingo priemones nebūtų prieštaraujama Sąjungos pramonės interesams.

(115)

Dvidešimt vienam Sąjungos importuotojui buvo išsiųsti klausimynai. Atliekant tyrimą bendradarbiavo tik du Jungtinėje Karalystėje įsisteigę importuotojai, kurių bendras importas per TL sudarė 0,3 % viso iš nagrinėjamųjų šalių importuojamų produktų kiekio. Apsilankyta tik didesniojo importuotojo patalpose. Tačiau per patikrinimą vietoje šis importuotojas atsisakė pateikti savo apskaitos duomenis, todėl atitinkamos informacijos nebuvo galima patikrinti. Nepaisant to buvo aišku, kad, nors nustačius antidempingo priemones ši bendrovė patirtų didesnių sąnaudų, tačiau tai šios bendrovės veiklai nesukeltų rimtų sunkumų nei parduodant tiems patiems pirkėjams, nei, jei prireiktų, keičiant veiklos sritį.

(116)

Remiantis turima informacija padaryta išvada, kad, nors nustačius laikinąsias antidempingo priemones minėtam importuotojui būtų padarytas neigiamas poveikis, šis importuotojas galėtų bent dalį padidėjusių sąnaudų perkelti savo pirkėjams ir (arba) rinktis kitus tiekimo šaltinius. Todėl laikinųjų priemonių nustatymas importuotojams neturėtų padaryti didelio neigiamo poveikio.

(117)

Tiriamojo produkto naudotojai pareiškė didelį susidomėjimą šiuo tyrimu. Iš devyniasdešimt septynių naudotojų, su kuriais buvo susisiekta, dvidešimt vienas bendradarbiavo atliekant tyrimą. Šie bendradarbiaujantys naudotojai sunaudojo apytiksliai 25 % viso į Sąjungą importuojamo nagrinėjamojo produkto kiekio per TL. Šios bendrovės yra įsisteigusios visoje Sąjungos teritorijoje ir veikia asmens priežiūros gaminių, buityje naudojamų ir pramoninių ploviklių sektoriuose.

(118)

Aplankytos penkios bendrovės (iš dvidešimt vienos), kurios tiriamuoju laikotarpiu naudojo 18 % visos tiriamojo produkto iš nagrinėjamųjų šalių ES importo apimties. Remiantis patikrinta informacija nustatyta, kad šių bendrovių gamybos sąnaudų sistemoje tiriamojo produkto dalis yra reikšminga ir, priklausomai nuo galutinio produkto, sudaro 10–20 % sąnaudų.

(119)

Trijose iš penkių aplankytų bendrovių apytiksliai 15 % visų darbuotojų dirba sektoriuose, kuriuose naudojamas nagrinėjamasis produktas; vienoje bendrovėje ši dalis sudaro apytiksliai 70 %, o kitoje tokių duomenų surinkti nepavyko, nes bendrovės struktūra sudėtinga ir gaminama daug įvairių produktų.

(120)

Tiriamuoju laikotarpiu vidutinė verslo dalis, kuriai naudojamas tiriamasis produktas, aplankytose bendrovėse sudarė 22 % viso verslo, o vidutinis šio verslo pelno dydis apytiksliai sudarė 6 %. Tuo remiantis ir atsižvelgiant į gana mažą siūlomų priemonių lygį buvo nustatyta, kad laikinieji antidempingo muitai importui iš nagrinėjamųjų šalių bendrai turėtų gana mažai poveikio. Keli naudotojai teigė, kad nustačius antidempingo priemones kiltų su galimybėmis gauti tiriamąjį produktą Sąjungoje susijusių sunkumų, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungoje yra tik du dideli gamintojai, o tiriamojo produkto paklausa vis didėja. Tačiau būtina pažymėti, kad gana mažas siūlomų priemonių lygis neturėtų trukdyti importuoti tiriamąjį produktą iš nagrinėjamųjų šalių. Be to, minėti du Sąjungos gamintojai nagrinėjamuoju laikotarpiu nevykdė gamybos visu pajėgumu. Taip pat, visada yra galimybė importuoti iš trečiųjų šalių, kurioms nėra nustatytos priemonės. Todėl šis teiginys buvo atmestas.

(121)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nors ir tikėtina, kad dėl importui iš nagrinėjamųjų šalių taikomų priemonių daugumai naudotojų bus padarytas neigiamas poveikis, bendrai poveikis turėtų būti nedidelis. Todėl padaryta preliminari išvada kad, remiantis turima informacija, iš nagrinėjamųjų šalių importuojamam tiriamajam produktui taikomos antidempingo priemonės neturės didelio neigiamo poveikio nagrinėjamojo produkto naudotojams.

(122)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, padaryta preliminari išvada, kad apskritai, remiantis turima informacija apie Sąjungos interesus, nėra įtikinamų priežasčių, dėl kurių nereikėtų nustatyti laikinųjų priemonių iš nagrinėjamųjų šalių importuojamam tiriamajam produktui.

(123)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(124)

Šių priemonių dydžiui nustatyti buvo atsižvelgta į nustatytus dempingo skirtumus ir muito dydį, kurio reikia Sąjungos pramonės patiriamai žalai pašalinti.

(125)

Apskaičiuojant muito dydį, kurio reikia žalingo dempingo poveikiui pašalinti, laikyta, kad taikant bet kurias priemones Sąjungos pramonė turėtų galėti padengti gamybos sąnaudas ir gauti tokį ikimokestinį pelną, kurį tokios rūšies pramonė pagrįstai galėtų uždirbti tokiame sektoriuje įprastomis konkurencijos sąlygomis, t. y. kai nėra importo dempingo kaina, parduodama panašų produktą Sąjungoje.

(126)

Todėl žalos pašalinimo lygis apskaičiuotas remiantis vidutinės importo dempingo kainos ir nuorodinės Sąjungos pramonės kainos palyginimu. Nuorodinė kaina nustatyta apskaičiuojant Sąjungos pramonės pardavimo kainą, kai pasiektas pelno ir nuostolių balansas (nes per TL patirtas nuostolis), ir prie šios pardavimo kainos pridedant tikslinį pelno dydį. Sąjungos pramonė teigė, kad 15 % tikslinis pelno dydis būtų tinkamas, tačiau negalėjo šio teiginio pagrįsti. Todėl preliminariai nustatytas 7,7 % tikslinis pelno dydis, atitinkantis paskutinį pelno dydį, kurį paskutiniais pelningais metais iki nagrinėjamojo laikotarpio pasiekė vienas iš skundo pateikėjų.

(127)

Indijai nustatytas 24,2 % vidutinis priverstinio kainų mažinimo skirtumas, Indonezijai – 9,1 % ir Malaizijai – 25,7 %.

(128)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalimi laikoma, kad importuojamam Indijos, Indonezijos ir Malaizijos kilmės nagrinėjamajam produktui turėtų būti nustatytas tokio dydžio laikinasis antidempingo muitas, kuris prilygtų mažesniam iš nustatytų dempingo ir žalos pašalinimo dydžių, vadovaujantis mažesnio muito taisykle. Visais atvejais, išskyrus vieną, laikinojo antidempingo muito norma nustatoma remiantis dempingo skirtumu.

(129)

Remiantis tuo, kad išdėstyta, siūlomos laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, yra šios:

(130)

Šiame reglamente nurodytos atskiroms bendrovėms nustatytos antidempingo muitų normos buvo nustatytos remiantis atliekant šį tyrimą nustatytais faktais. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant tyrimą. Todėl šios muitų normos (kitokios, nei visai šaliai galiojančios muito normos, taikomos „visoms kitoms bendrovėms“) išimtinai taikomos importuojamiems nagrinėjamųjų šalių kilmės produktams, kuriuos pagamino minėtos bendrovės, t. y. konkretūs juridiniai asmenys. Importuojamiems produktams, pagamintiems bet kurios kitos bendrovės, kurios pavadinimas ir adresas konkrečiai nepaminėti šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, negali būti taikomos šios normos – jiems taikoma „visoms kitoms bendrovėms“ nustatyta muito norma.

(131)

Bet koks prašymas taikyti šias atskiroms bendrovėms nustatytas antidempingo muitų normas (pvz., pasikeitus subjekto pavadinimui arba įkūrus naują gamybos arba prekybos subjektą) turi būti nedelsiant siunčiamas Komisijai (4), pateikiant jame visą susijusią informaciją, ypač apie bendrovės veiklos pasikeitimus (kaip, pvz., gamyba, prekyba vidaus rinkoje ir pardavimas eksportui), susijusius su šiuo pavadinimo arba gamybos ir prekybos subjektų pasikeitimu. Prireikus, reglamentas bus atitinkamai iš dalies pakeistas, ir bendrovių, kurioms taikomos individualios muito normos, sąrašas bus atnaujintas.

(132)

Siekiant užtikrinti tinkamą antidempingo muito taikymą, kitoms bendrovėms nustatyto dydžio muitas turėtų būti taikomas ne tik nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie per TL į Sąjungą neeksportavo.

(133)

Siekiant gero administravimo reikėtų nustatyti laikotarpį, per kurį suinteresuotosios šalys, pranešusios apie save per pranešime apie inicijavimą nustatytą laikotarpį, galėtų raštu pareikšti savo nuomonę ir pateikti prašymą išklausyti. Be to, reikėtų nurodyti, kad šiame reglamente išvados dėl muitų nustatymo yra preliminarios ir gali reikėti jas persvarstyti, jeigu būtų nuspręsta nustatyti galutines priemones,