2.1.

Visose dviratėse transporto priemonėse turi būti įrengtas bent vienas stovas, kad nejudanti transporto priemonė (pvz., pastačius ją stovėjimo aikštelėje) galėtų tvirtai stovėti be žmogaus ar išorinių priemonių pagalbos. Dvigubus ratus turinčioms transporto priemonėms stovas nebūtinas, tačiau pastatytos jos turi atitikti 6.2.2 punkto reikalavimus (naudojamas stovėjimo stabdys).

2.2.

Stovas turi būti atraminio, centrinio tipo arba abiejų tipų.

2.3.

Jei stovas sukinėjasi ant šarnyrų apatinėje transporto priemonės dalyje arba transporto priemonės apačioje, užlenkiant stovą prieš transporto priemonei pradedant judėti, stovo išorinis kraštas (išoriniai kraštai) turi lenktis link transporto priemonės galinės dalies.

3.1.1.1.

galėti laikyti transporto priemonę taip, kad teiktų jai šoninį stabilumą nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė stovi ant horizontalaus atramos paviršiaus, ar ant šlaito, ir kad neleistų jai pernelyg lengvai pasvirti dar labiau (ir tai darydamas nesisuktų apie atramos tašką, į kurį remiasi atraminis stovas), arba kad nebūtų pernelyg lengva ją pastatyti į vertikalią padėtį bei dar labiau ją paversti (ir tai darydamas nepersisuktų į priešingą pusę);

3.1.1.2.

galėti laikyti transporto priemonę, kad būtų išlaikytas jos stabilumas, kai transporto priemonė pastatyta ant šlaito, kaip nurodyta 6.2.2 punkte;

3.1.1.3.

galėti automatiškai užsilenkti į įtraukto stovo arba į transporto priemonės judėjimo padėtį:

3.1.1.4.

nepaisant 3.1.1.3 punkto reikalavimų, būti suprojektuoti ir sukonstruoti taip, kad automatiškai neužsilenktų netikėtai pasikeitus pasvirimo kampui (pvz., jei transporto priemonę lengvai pastumia trečioji šalis arba pro šalį pravažiuojančios transporto priemonės sukeltas vėjo gūsis):

3.2.1.1.

galėti laikyti transporto priemonę, kai vienas arba abu jos ratai liečia žemės paviršių arba kai nei vienas ratas neliečia žemės paviršiaus, ir teikti tai transporto priemonei stabilumo:

3.2.1.2.

galėti automatiškai užsilenkti į įtraukto stovo arba į transporto priemonės judėjimo padėtį:

4.1.

Be to, transporto priemonėse turi būti įrengta signalinė lemputė, kurią turi aiškiai matyti vairuotojo vietoje sėdintis vairuotojas ir kuri įsižiebia įjungus degimą ir šviečia tol, kol stovas užlenkiamas į įtraukto stovo arba į transporto priemonės judėjimo padėtį.

4.2.

Visi stovai turi turėti laikymo sistemą, kuri laiko juos įtraukto stovo arba transporto priemonės judėjimo padėtyje. Ta sistema gali būti sudaryta:

5.2.1.

Transporto priemonės masė privalo atitikti paruoštos eksploatacijai transporto priemonės masę.

5.2.2.

Padangos turi būti pripūstos iki spaudimo, kurį rekomenduoja gamintojas, atsižvelgdamas į tą transporto priemonės struktūrą.

5.2.3.

Transmisijos padėtis turi būti neutrali, o jei transmisija automatinė, reikia nustatyti „stovėjimo“ padėtį, jei tokia padėtis yra.

5.2.4.

Jei transporto priemonė turi stovėjimo stabdį, jį reikia panaudoti.

5.2.5.

Vairo mechanizmas turi būti užrakintas tinkamoje vietoje. Jei vairo mechanizmą galima užrakinti, kai jis yra pasuktas arba į kairę, arba į dešinę, bandymai atliekami abiejose padėtyse.

5.3.1.

Bandymams, nurodytiems 6.1 punkte, atlikti naudojama plokščia, horizontali briaunelė kietu paviršiumi, kuris yra sausas ir neužterštas smiltimis.

5.4.1.

Bandymams, nurodytiems 6.2 punkte, atlikti naudojama stovėjimo platforma.

5.4.2.

Stovėjimo platformos paviršius turi būti standus, plokščias ir stačiakampis, jis turi laikyti transporto priemonę pastebimai neįlinkdamas.

5.4.3.

Stovėjimo platformos paviršiaus atsparumo slydimui savybės turi būti pakankamos, kad transporto priemonė neslystų pagrindo paviršiumi, atliekant pakrypimo ir atsirėmimo bandymus.

5.4.4.

Platforma turi būti suprojektuota taip, kad galėtų įgauti bent 6.2.2 punkte reikalaujamą skersinį pakrypimą (sp) ir išilginį pakrypimą (ip).

6.1.1.

Pastačius transporto priemonę ant bandymo briaunelės, atraminis stovas ištraukiamas arba atlenkiamas į stovėjimo padėtį, o transporto priemonė atremiama į stovą.

6.1.2.

Transporto priemonė pajudinama taip, kad kampas tarp vidurio išilginės plokštumos ir atraminio paviršiaus padidėtų trimis laipsniais (tai daroma keliant transporto priemonę vertikalia kryptimi).

6.1.3.

Dėl šio judesio atraminis stovas neturi automatiškai grįžti į įtraukto stovo arba į transporto priemonės judėjimo padėtį.

6.2.1.

Naudojant atraminį stovą, transporto priemonė pastatoma ant stovėjimo platformos, tada centrinis stovas atlenkiamas į ištraukto stovo arba į transporto priemonės stovėjimo padėtį, ir transporto priemonė atremiama į stovą.

6.2.2.

Pagal šią lentelę stovėjimo platforma perkeliama iki mažiausio skersinio pakrypimo (sp), o tada atskirai – iki mažiausio išilginio pakrypimo (ip):

Žr. 1a, 1b ir 2 brėžinius.

6.2.3.

Jei ant pakreiptos stovėjimo platformos esanti transporto priemonė stovi ant centrinio stovo ir tik vieno rato ir jei į atraminį paviršių besiremiantis centrinis stovas ir priekinis arba galinis ratas leidžia išlaikyti šią transporto priemonės padėtį, pirmiau aprašytus bandymus reikia atlikti transporto priemonei stovint tik ant centrinio stovo ir galinio rato, jei kiti šio punkto reikalavimai yra įvykdyti.

6.2.4.

Tinkamai įvykdžius visus pirmiau pateiktus reikalavimus, transporto priemonė turi išlikti stabili, stovėjimo platformą kreipiant visais reikiamais kampais.

6.2.5.

Kaip alternatyvą galima naudoti metodą, kai stovėjimo platforma nurodytais kampais pakreipiama prieš statant ant jos transporto priemonę.