25.3.2009   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 79/39

(1)

Sprendimu 2009/289/EB (2) Taryba nusprendė Latvijai suteikti tarpusavio pagalbą.

(2)

Atsižvelgiant į labai didelius išorės finansavimo poreikius, Latvijos kapitalo ir finansų rinkose pastaruoju metu patiriama įtampa, atspindinti apskritai blogesnes nuotaikas rinkoje ir vis didesnį susirūpinimą Latvijos ekonomikos veiksmingumu turint omenyje didelį disbalansą: didelį išorės deficitą, prastėjančią viešųjų finansų padėtį ir didelę sąnaudų bei kainų infliaciją. Latvijos bankų sektoriuje kilo rimtų likvidumo ir pasitikėjimo problemų. Užsienio valiutos atsargų lygis sumažėjo, nes centrinis bankas ėmėsi veiksmų fiksuotam valiutos kursui išsaugoti.

(3)

Bendras Latvijos išorės finansavimo poreikis iki 2011 m. pirmojo ketvirčio įvertintas 7,5 mlrd. EUR.

(4)

Reikėtų Latvijai skirti iki 3,1 mlrd. EUR dydžio Bendrijos paramą pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos valstybių narių mokėjimų balansui priemonę, nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 332/2002. Ta pagalba turėtų būti suteikta kartu su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) 1,5 mlrd. SST paskola (1 200 % Latvijos TVF kvotos, maždaug 1,7 mlrd. EUR) pagal 2008 m. gruodžio 23 d. patvirtintą rezervinį TVF susitarimą. Šiaurės šalys (Švedija, Danija, Suomija Estija ir Norvegija) kartu suteiks 1,9 mlrd. EUR, Pasaulio bankas – 0,4 mlrd. EUR, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Čekija ir Lenkija – iš viso 0,4 mlrd. EUR, taip iš viso iki 2011 m. pirmojo ketvirčio susidarys 7,5 mlrd. EUR.

(5)

Bendrijos pagalbą administruoti turėtų Komisija. Specialios ekonominės politikos sąlygos, dėl kurių susitarta su Latvijos valdžios institucijomis, pasikonsultavus su EFK, turėtų būti išdėstytos susitarimo memorandume. Tarp jų, inter alia, turėtų būti priemonės, skirtos likvidumo įtampai artimiausiu metu mažinti, ilgalaikiam stabilumui atkurti stiprinant bankų sektorių, fiskaliniam disbalansui ištaisyti ir šalies politikos kryptims, kurios padėtų didinti konkurencingumą, priimti. Tarp priemonių turėtų būti neatidėliotinas ir tvarus fiskalinis konsolidavimas, visapusiška bankų problemų sprendimo strategija, didesni priežiūros institucijų krizių valdymo gebėjimai, visapusiškos struktūrinės reformos ir kitos svarbios priemonės. Išsamias finansines sąlygas Komisija turėtų išdėstyti paskolos susitarime.

(6)

Reikėtų suteikti pagalbą, kad būtų mažinama likvidumo įtampa artimiausiu metu ir su sąlyga, kad būtų vykdoma politika ilgalaikiam stabilumui atkurti stiprinant bankų sektorių, fiskaliniam disbalansui ištaisyti ir šalies politikos kryptims, kurios padėtų didinti konkurencingumą, priimti išlaikant mažai nuo esamo centrinio kurso svyruojantį valiutos kursą,

a)

priimti aiškiai apibrėžtą vidutinės trukmės fiskalinę programą, skirtą iki 2011 m. sumažinti valdžios sektoriaus biudžeto deficitą iki žemesnio už Sutartyje nustatytą pamatinę vertę (3 % BVP) lygio;

b)

vykdyti 2009 m. biudžetą, kuris pataisytas 2008 m. gruodžio 12 d. priėmus papildomą biudžetą (ir turi būti pateiktas išsamus, iki 2009 m. kovo 30 d. pabaigos), kuriuo siekiama, kad valdžios sektoriaus pinigų srauto deficitas būtų ne didesnis kaip 5 % BVP ar 5,3 % ESA 95 sąlygomis;

c)

vidutinį nominalųjį viešojo sektoriaus darbo užmokestį 2009 m. sumažinti mažiausiai 15 % (palyginti su pradiniu 2008 m. lapkričio 14 d. biudžetu), o 2010–2011 m. – dar 2 %;

d)

tęsti 2008 m. pradėtas priemones, kuriomis siekiama sumažinti centrinės valdžios darbuotojų skaičių 5 % iki 2008 m. pabaigos, o iki 2009 m. birželio 30 d. –10 %;

e)

sugriežtinti biudžetinių procedūrų nustatymą ir vykdymą priimant fiskalinę sistemą ir biudžeto reformą, pakeičiant esamą Biudžeto ir finansų valdymo įstatymą;

f)

įvesti aiškią ir skaidrią tiesioginio viešojo administravimo darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimo sistemą ir nustatyti bendrą viešojo administravimo institucijų žmogiškųjų išteklių planavimo ir valdymo sistemą;

g)

nustatyti didesnio bankų sektoriaus stabilumo vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiu užtikrinimo mechanizmus, įskaitant įvairias priežiūros, rizikos ribojimo ir monetarinės politikos priemones. Šiomis priemonėmis reikėtų apriboti kreditavimo augimą iki priimtino lygmens ir išvengti didelės priklausomybės nuo neužtikrinto finansavimo iš užsienio. Bankų sistemoje reikia atlikti tikslingus tyrimus siekiant užtikrinti, kad visi bankai būtų mokūs ir turėtų pakankamai kapitalo;

h)

imtis tinkamų privačiojo sektoriaus skolos restruktūrizavimo priemonių. Turi būti sutvirtintas tinkamas esamos skolos restruktūrizavimo, kiek jis susijęs su skolos terminais ir valiuta, teisinis pagrindas. Prioritetu taip pat reikia laikyti nemokumo procedūrų palengvinimą ir spartų sanavimo planų įgyvendinimą;

i)

užtikrinti, kad likę smulkieji „Parex“ banko akcininkai nepasinaudotų banko problemų sprendimu ir finansinio stabilumo didinimo priemonėmis, ir tam visiškai nacionalizuoti „Parex“ banką;

j)

imtis struktūrinių reformos priemonių, kurios remiamos Lisabonos strategijoje ir įgyvendinamos pagal Latvijos nacionalinę reformų programą, įskaitant aktyvią darbo rinką ir mokymosi visą gyvenimą politiką, aktyvesnį privačiojo sektoriaus atstovų dalyvavimą mokslinių tyrimų bei plėtros ir inovacijų diegimo veikloje, eksporto skatinimo priemones ir administracinių kliūčių verslui šalinimą;

k)

įgyvendinti ES lėšomis finansuojamus projektus tokiu mastu, kaip planuota, siekiant padėti padidinti atviro užsienio prekybai sektoriaus įtaką ekonomikos augimui;

l)

imtis priemonių, kad būtų pagerintos galimybės gauti finansavimą įmonėms ir verslininkams, kurių paraiškos struktūriniams fondams patvirtintos arba kurie ketina teikti paraišką struktūriniams fondams.