—

pripažinti jų ieškinį priimtinu,

—

panaikinti ginčijamus sprendimus tiek, kiek jais nepriimama galutinė pozicija dėl nurodytų priekabiavimo faktų realumo,

—

įpareigoti atsakovą sumokėti kiekvienam iš jų 5 000 EUR sumą ex aequo et bono, atlyginant moralinę žalą, padarytą dėl pagrįsto termino viršijimo, padidinus šią sumą delspinigiais iki visiško sumokėjimo,

—

įpareigoti atsakovą sumokėti kiekvienam iš jų 100 000 EUR sumą ex aequo et bono, atlyginant moralinę žalą, padarytą dėl galutinės pozicijos dėl nurodytų priekabiavimo faktų realumo nepriėmimo, padidinat ją delspinigiais iki visiško sumokėjimo,

—

priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

1.

Ieškinio pirmasis pagrindas grindžiamas pareigos teikti pagalbą ir Europos Sąjungos pareigūnų tarnybos nuostatų (toliau – nuostatai) 24 straipsnio pažeidimu, motyvuojant tuo, kad nepriėmusi galutinės pozicijos dėl nurodytų priekabiavimo faktų realumo, Parlamento darbo sutartis sudaryti įgaliota tarnyba neįvykdė jai tenkančios pareigos teikti pagalbą.

2.

Ieškinio antrasis pagrindas grindžiamas rūpestingumo pareigos, gero administravimo principo, teisės į asmens orumą ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 1 ir 31 straipsnių pažeidimu, motyvuojant tuo, kad nepriėmusi galutinės pozicijos dėl nurodytų priekabiavimo faktų realumo, Parlamento darbo sutartis sudaryti įgaliota tarnyba pažeidė gero administravimo principą ir rūpestingumo pareigą, todėl buvo pažeista ieškovų teisė į asmens orumą.