2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/201

Pranešėjas:

Dumitru FORNEA

1.1.

EESRK remia tarptautines pastangas palaikyti taiką, be kita ko, skatinant iniciatyvas, kuriomis siekiama demilitarizuoti Korėjos pusiasalį ir atsisakyti branduolinio ginklo. Dabartinėmis aplinkybėmis, Komitetas, atsižvelgdamas į Šiaurės Korėjos grasinimus, norėtų visų pirma išreikšti savo visapusišką ir besąlygišką solidarumą su Korėjos Respublika.

1.2.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) pripažįsta, kad Europos Sąjungos (ES) ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimas (LPS) (1) apskritai davė teigiamų ekonominių ir socialinių rezultatų.

1.3.

Tačiau LPS darnaus vystymosi aspektų, ypač darbo klausimų, įgyvendinimas vis dar nepatenkinamas. Komitetas primena ES vietos patarėjų grupės (2) pozicijas, t. y. tai, kad Europos Komisija turėtų pradėti konsultacijas su Korėjos Vyriausybe dėl jos įsipareigojimų, susijusių su asociacijų laisve ir kolektyvinėmis derybomis, vykdymo.

1.4.

Per pastaruosius penkerius metus buvo nuolat stiprinami ES ir Korėjos LPS prekybos ir darnaus vystymosi skyriuje numatyti pilietinės visuomenės mechanizmai, iš esmės pagerintas suinteresuotųjų subjektų atstovaujamumas ir proporcingas atstovavimas, vyko reguliarūs tiek ES, tiek Korėjos vietos patarėjų grupių posėdžiai, o 2017 m. vasario mėn. penktąjį kartą buvo surengtas metinis ES ir Korėjos pilietinės visuomenės forumas, kuriame dalyvavo ir ES, ir Korėjos vietos patarėjų grupės.

1.5.

Iki šiol vietos patarėjų grupių diskusijose ir veikloje daugiausia svarstytos keturios svarbiausios temos: pagrindinės darbuotojų teisės, įmonių socialinė atsakomybė, žalioji ekonomika bei prekyba darnaus vystymosi kontekste ir klimato kaitos politika, įskaitant ES ir Korėjos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemas. Siekiant labiau sustiprinti šių patariamųjų mechanizmų vaidmenį ir reaguoti į daugiau įvairioms pilietinės visuomenės organizacijoms rūpimų klausimų, EESRK rekomenduoja suteikti vietos patarėjų grupėms galimybę apsvarstyti su pilietine visuomene ir darniu vystymusi susijusius klausimus ir pareikšti savo nuomonę bet kuriuo apskritai su LPS susijusiu klausimu.

1.6.

Atsižvelgdamas į tai, kad įsigalioja vis daugiau ES prekybos susitarimų ir dėl to daugėja pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmų, Komitetas yra linkęs paraginti Komisiją kuo skubiau užtikrinti, kad būtų skirta lėšų, reikalingų šiems mechanizmams veiksmingai veikti. Konkrečiu ES ir Korėjos LPS atveju, reikėtų skirti lėšų pagrįstai veiklai, įskaitant analitinį darbą ar praktinius seminarus, rengiamus vykstant bendriems metiniams posėdžiams su Korėjos vietos patarėjų grupe.

1.7.

Ankstesnė patirtis parodė, kad pagal ES ir Korėjos LPS ES ir Korėjos dialogas tapo nuoseklesnis ir kokybiškesnis, nes buvo pradėta geriau koordinuoti ES vietos patarėjų grupės ir ES institucijų veikla, taip pat jų veikla su kitų tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, TDO ir EBPO, darbu. EESRK rekomenduoja per kitą laikotarpį pasinaudoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo pagrindu parengtais darbo metodais, įskaitant naujų partnerysčių sudarymą vykdant susijusią veiklą ir projektus.

1.8.

Siekiant užtikrinti, kad Prekybos ir darnaus vystymosi skyrius būtų veiksmingai įgyvendinamas, EESRK nuomone, ne mažiau svarbu, kad Šalys atsižvelgtų į pilietinės visuomenės rekomendacijas, kurias pateikia vietos patarėjų grupės ir pilietinės visuomenės forumas, ir jas vykdytų. Prekybos ir darnaus vystymosi komitetas per pagrįstą laikotarpį turėtų reaguoti į su Prekybos ir darnaus vystymosi skyriumi susijusius klausimus ir rekomendacijas, kuriuos iškelia ar pateikia vietos patarėjų grupės.

1.9.

EESRK ragina Europos Komisiją ir Europos Parlamentą dvišalėse diskusijose su Korėjos partneriais skatinti iniciatyvas ir politines priemones, kuriomis siekiama užtikrinti intelektinės nuosavybės teisių apsaugą ir kovoti su klastojimu, taip pat pasinaudoti kultūrų įvairove skatinant subalansuotą prekybą ES ir Korėjos kultūros ir kūrybos sektorių produktais ir paslaugomis.

1.10.

EESRK pabrėžia, jog svarbu ir toliau didinti Europos įmonių, ypač MVĮ, informuotumą apie šio LPS teikiamas galimybes. ES muitų tarifų lengvatų naudojimo rodiklį (2016 m. sudariusį 71 % ir išaugusį nuo 68 % 2015 m.) galima pagerinti taikant prekybos lengvinimo priemones ir mažinant tarifines bei netarifines kliūtis, taip pat sukuriant daugiau atitinkamų Europos ir Korėjos partnerių komunikacijos ir bendradarbiavimo galimybių.

1.11.

ES ir Korėjos LPS yra labai svarbus žemės ūkio maisto produktų sektoriui. Pastaraisiais metais žemės ūkio maisto produktų prekyba tarp ES ir Korėjos sparčiai augo. Atsižvelgiant į problemas, kurios iškilo ES žemės ūkio sektoriui po Rusijos paskelbto importo draudimo, o Korėjai – dėl Kinijos įvestų apribojimų, tiek ES, tiek Korėjai reikia patekti į naujas rinkas. Europos Komisija turėtų labiau stengtis, kad Europos žemės ūkio ir maisto produktus būtų paprasčiau patiekti į Korėjos rinką.

1.12.

Komitetas pabrėžia konsultacinių mechanizmų, sukurtų pagal ES ir Korėjos LPS (vietos patarėjų grupės ir pilietinės visuomenės forumas) kaip veiksmingų ir atstovaujamųjų priemonių, kurios gali paremti Europos institucijų veiksmus, susijusius su darnaus vystymosi tikslais ir Paryžiaus susitarimu, svarbą ir stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą darnaus vystymosi, aplinkos apsaugos ir klimato kaitos srityse.

2.1.

ES ir Korėjos laisvosios prekybos susitarimas įsigaliojo 2011 m. liepos 1 d. Tai buvo pirmasis įgyvendintinas naujos kartos ES dvišalis laisvosios prekybos susitarimas. Taigi jo vertinimas suteikia galimybę peržiūrėti ne tik šio LPS, bet ir kitų vėlesnių susitarimų pažangą. Kadangi įgaliojimai derėtis dėl šio LPS buvo suteikti prieš Lisabonos sutartį, jis negalėjo apimti investicijų klausimų.

2.2.

Kaip praneša Europos Komisija, iš esmės šis LPS Europos Sąjungai prekybos srityje davė teigiamų rezultatų. Komisijos duomenimis, statistiniu požiūriu, penkerius metus po LPS įgyvendinimo ES prekių eksportas į Korėją išaugo 59 %, nuo 28 mlrd. EUR 2010 m. (paskutiniais metais iki preliminaraus taikymo) iki 44,5 mlrd. EUR 2016 m. Todėl ES prekybos su Korėja deficitas, 2010 m. sudaręs 11,6 mlrd. EUR, tapo ES prekybos pertekliumi, 2016 m. pasiekusiu 3,1 mlrd. EUR.Nuo 2010 iki 2015 m. ES paslaugų eksportas į Korėją išaugo 49 %, palyginti su 32 % ES importo iš Korėjos atveju. 2015 m. ES turėjo 4,8 mlrd. EUR prekybos paslaugomis perteklių. Per tą patį laikotarpį ES tiesioginių užsienio investicijų srautas išaugo 59 %, o ES tiesioginių užsienio investicijų srautas į užsienį (ES investicijos Korėjoje) padidėjo 33 % (3).

2.3.

Europos Komisija atlieka šio LPS vertinimą (4). Ji paprašė EESRK prisidėti atliekant savo vertinimą dėl šio LPS, visų pirma jo Prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus, įgyvendinimo. Šios nuomonės išvados suformuluotos atsižvelgiant, be kita ko, į ES vietos patarėjų grupės dokumentus bei pozicijas ir atitinkamus seminarus, įvykusius Seule ir Briuselyje (5).

3.1.

Korėjos ekonominis ir socialinis vystymasis per pastaruosius 50 metų laikomas sėkmės istorija. Šalies BNP išaugo nuo 2,36 mlrd. JAV dolerių 1961 m. iki aukščiausio 1 411,3 mlrd. JAV dolerių lygio 2014 m. (6) Per šį laikotarpį Korėjai pavyko sukurti puikią technologinę ir pramoninę bazę, kuri gali konkuruoti su bet kuriomis kitomis pasaulio pramoninėmis valstybėmis.

3.2.

Tačiau, nepaisant šios pažangos, pastaruosius penkerius metus Korėjos visuomenėje kyla piliečių ir organizuotos pilietinės visuomenės socialinių reikalavimų banga siekiant teisingesnio ekonominės naudos paskirstymo visiems visuomenės sluoksniams. ES ir Korėjos suinteresuotieji subjektai reiškia susirūpinimą ne tik dėl darbuotojų teisių, bet ir dėl realaus piliečių ir socialinio dialogo nebuvimo šalyje. Šį faktą patvirtino 2016 m. pabaigoje ir 2017 m. pradžioje Seule vykę masiniai protestai.

3.3.

Išrinkus Moon Jae-in (7) prezidentu manyta, kad Korėjos darbuotojams, ūkininkams, vartotojams ir darbdaviams prasidėjo nauja era ir daugelis pilietinės visuomenės organizacijų palankiai įvertino naujai išrinkto prezidento įsipareigojimus didinti socialinį teisingumą, ypač susijusį su darbuotojų teisėmis, deramu darbo užmokesčiu ir darbo vietų saugumu, taip pat jo ketinimą persvarstyti įkalintų profesinių sąjungų vadovų bylas (8).

4.1.

Naujos kartos laisvosios prekybos susitarimuose numatytas konsultavimosi su pilietine visuomene mechanizmas. ES ir Korėjos LPS atveju mechanizmą sudaro dvi vietos patarėjų grupės, viena iš ES ir viena iš Korėjos, ir jos prižiūri susitarimo įgyvendinimą bei teikia rekomendacijas Šalims (9).

4.2.

Be kiekvienos Šalies sukurtos vietos patarėjų grupės, ES ir Korėjos LPS taip pat numatyta kartą per metus organizuoti pilietinės visuomenės forumą (10), kuriame abi vietos patarėjų grupės dirba kartu per bendrą posėdį ir turi galimybę rengti nuomones ir rekomendacijas.

4.3.

Komitetas itin palankiai vertina faktą, kad tai sukuria pridėtinę vertę, palyginti su kitais laisvosios prekybos susitarimais. Rengti tokius bendrus posėdžius konkrečiai numatyta pačiame susitarime, tačiau tenka apgailestauti, kad tai dar netapo įprasta praktika.

4.4.

2010 m. pasirašytas ES ir Korėjos LPS buvo pirmasis toks ES LPS, į kurį buvo įtrauktas konkretus Prekybos ir darnaus vystymosi skyrius, taip pat kuriame buvo numatytas pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmas. Tai buvo tiesioginė 2006 m. spalio mėn. paskelbto Komisijos komunikato „Globalioji Europa“ (11) pasekmė. Jame teigiama: „Kaip mes siekiame socialinio teisingumo ir sanglaudos savo šalyse, taip turėtume skleisti savo vertybes, įskaitant socialinius ir aplinkosaugos standartus bei kultūros įvairovę, visame pasaulyje“ (12).

4.5.

Savo nuomonėje dėl šio komunikato EESRK konkrečiai paragino į visus vėlesnius laisvosios prekybos susitarimus įtraukti Prekybos ir darnaus vystymosi skyrių ir pavesti pilietinei visuomenei atlikti aktyvios stebėsenos funkciją (13).

4.6.

Pradedant nuo ES ir Korėjos susitarimo, specialus Prekybos ir darnaus vystymosi skyrius buvo įtrauktas į septynis pasirašytus ES prekybos susitarimus ir į daug dar neratifikuotų susitarimų, įskaitant susitarimus su Kanada, Vietnamu, Singapūru ir Japonija. Nuo to laiko Komitetas ragina Prekybos ir darnaus vystymosi skyrius taip pat įtraukti ir į atskirus investicijų susitarimus (14). Komitetas mano, kad tokie sukurti mechanizmai yra geras pavyzdys, kaip ES savo vertybes puoselėja praktiškai, tačiau jau pats laikas atlikti bendrą peržiūrą (15), grindžiamą iki šiol įgyta patirtimi.

4.7.

Šie stebėsenos mechanizmai jau ne kartą suteikė vietos pilietinei visuomenei galimybę užmegzti pirmą tiesioginį kontaktą su ES, todėl dažnai vietos žmonės įgalėdavo tokiu mastu, kuris anksčiau būdavo neįsivaizduojamas. Vis dėlto daugeliu atvejų, įskaitant Korėją, vyrauja dideli socialiniai ir kultūriniai skirtumai – reikia laiko bei pastangų prie jų prisitaikyti ir rasti bendrą kalbą, taip pat įgauti ir didinti abipusį pasitikėjimą. Todėl gali praeiti nemažai laiko, kol šie mechanizmai pradės visapusiškai ir sklandžiai veikti, o kai kuriais atvejais reikės konkrečių gebėjimų stiprinimo priemonių.

4.8.

Komitetas palankiai vertina savo svarbų vaidmenį ir aktyvų dalyvavimą rengiant šiuos mechanizmus tiek valstybių lygmeniu, tiek per savo sekretoriatą. Plėtojant šį ES tarptautinių santykių aspektą jam tenka vienas svarbiausių vaidmenų.

4.9.

ES vietos patarėjų grupės diskusijose pirmosios kadencijos pabaigoje 2015 m. padaryta išvada, kad mechanizmas suteikė dar vieną galimybę plėtoti dialogą ir bendradarbiavimą su pilietinės visuomenės partneriais dėl klausimų, susijusių su prekybos santykiais ir darniu vystymusi. Jis taip pat suteikė informacijos Europos Komisijos ir šalies partnerės Vyriausybės atstovų dialogui, kartu nepanaikino ir neapribojo mainų kitais esamais būdais. Tačiau dar reikėtų įsitikinti, ar mechanizmas padeda pasiekti apčiuopiamų rezultatų vietoje.

4.10.

EESRK norėtų dar kartą pabrėžti, kad prireikė laiko ir pastangų, kad mechanizmas pradėtų veikti visu pajėgumu. Pradinis darbas buvo skirtas vietos patarėjų grupės įsteigimui ir pilietinės visuomenės forumo organizavimui, įskaitant institucinę sąrangą ir gebėjimų stiprinimą. Tik tada vietos patarėjų grupės nariai iš abiejų pusių galėjo pereiti prie klausimų dėl mechanizmo įgaliojimų vienodo supratimo, pilietinės visuomenės organizacijų atstovaujamumo, vietos patarėjų grupių sudėties, santykių su tarpvyriausybiniu organu (t. y. vietos patarėjų grupių pirmininkų dalyvavimo Prekybos ir darnaus vystymosi komiteto posėdyje) bei svarstytinų klausimų ir t. t.

4.11.

Dialogas buvo plėtojamas palaipsniui aptariant įvairius klausimus ir įtraukiant naujus aspektus, pavyzdžiui, TDO atstovo dalyvavimą diskusijose dėl darbo standartų. Buvo pradėti jungtiniai projektai bendros svarbos klausimais (pvz., Europos Komisijos vadovaujamas projektas dėl klimato kaitos ir apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos su Korėja ir kitas projektas dėl TDO konvencijos Nr. 111) ir organizuoti papildomi renginiai, pavyzdžiui, seminarai siekiant keistis informacija ir bendra praktika, į kuriuos galima įtraukti kitų atitinkamų organizacijų ir institucijų atstovus, o ne tik vietos patarėjų grupių narius ir pilietinės visuomenės atstovus. Korėjos atstovų prašymu, 2017 m. vasario mėn. buvo surengtas praktinis seminaras, skirtas nacionaliniams veiksmų planams dėl socialinės įmonių atsakomybės, verslo ir žmogaus teisėms ir nacionaliniams kontaktiniams centrams, įsteigtiems pagal EBPO rekomendacijas daugiašalėms įmonėms.

4.12.

ES vietos patarėjų grupė bendradarbiauja ir palaiko dialogą su Europos Parlamentu, taip pat su kitomis ES institucijomis, visų pirma Komisija ir EIVT, kurios reguliariai suteikia ES vietos patarėjų grupei naujausios informacijos dėl ES ir Korėjos LPS prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus įgyvendinimo.

4.13.

Buvo palaikomi santykiai su ES delegacija Seule ir buvo svarbu užtikrinti, kad delegacija turėtų gebėjimų ir kompetencijos stebėti su prekyba ir darniu vystymusi susijusius reikalus. Todėl EESRK primygtinai rekomenduoja delegacijoje sukurti konkrečią pareigybę prekybos ir darnaus vystymosi klausimams spręsti.

4.14.

Kalbant apie įgyvendinimą, EESRK mano, kad vis dar reikia užtikrinti, kad abi Šalys rimtai vertintų per pilietinės visuomenės mechanizmą pateiktas rekomendacijas ir jomis vadovautųsi. Be to, būtina skubiai aptarti ir užtikrinti bendrą supratimą, kokios aplinkybės galėtų paskatinti pasinaudoti Vyriausybės konsultacijų procedūra, numatyta 13.14 straipsnio 1 dalyje (16).

4.15.

Pagal LPS nuostatas vietos patarėjų grupės turėtų būti sudarytos iš nepriklausomų organizacijų ir jų narystė turėtų būti proporcingai paskirstyta suinteresuotiesiems subjektams, atstovaujantiems visiems trims darnaus vystymosi aspektams.

4.16.

Į ES grupę turėtų būti įtrauktos ES skėtinės organizacijos, taip pat organizacijos, kurios turi konkrečių interesų ar patirties ES ir konkrečios šalies partnerės prekybos, investicijų ar bendradarbiavimo srityse, arba kurios toje šalyje partnerėje turi organizacijų partnerių, padalinių ar vietos biurų. Taip pat reikėtų apsvarstyti galimybę geriau pasinaudoti patirtimi ir informacija, kurių turi dalyvaujančios ES organizacijos arba pastarųjų narėmis esančios organizacijos.

4.17.

Komitetas primygtinai rekomenduoja, kad visos vietos patarėjų grupės turėtų gebėti aptarti klausimus, kurie yra aktualūs pilietinei visuomenei arba susiję su darniu vystymusi (t. y. ekonominiu vystymusi, socialiniu vystymusi ar aplinkos apsauga, sanitarijos ir fitosanitarijos reikalavimais, MVĮ klausimais), įskaitant įgyvendinimo priemonių daromą didelį poveikį.

4.18.

Atsižvelgdamas į tai, kad įsigalioja vis daugiau ES prekybos susitarimų ir dėl to daugėja pilietinės visuomenės stebėsenos mechanizmų, Komitetas norėtų paraginti Komisiją kuo skubiau užtikrinti, kad būtų skirta lėšų, reikalingų šiems mechanizmams veiksmingai veikti. Konkrečiu ES ir Korėjos LPS atveju, reikėtų skirti lėšų pagrįstai veiklai, įskaitant analitinį darbą ar praktinius seminarus, rengiamus vykstant jungtiniams metiniams posėdžiams su Korėjos vietos patarėjų grupe.

4.19.

Komitetas taip pat primygtinai ragina, kad pradėta praktika pilietinės visuomenės forumą organizuoti tuo pat metu, kai vyksta Prekybos ir darnaus vystymosi komiteto (PDVK) metinis susitikimas, turėtų tapti nuolatine, kurią pripažintų visos šalys. ES ir Korėjos PDVK posėdžiuose turėtų dalyvauti abiejų vietos patarėjų grupių pirmininkai.

4.20.

Komitetas palankiai vertina tai, kad Prekybos generalinis direktoratas tvirtai parėmė ES vietos patarėjų grupės reikalavimą įsteigti proporcingos narystės Korėjos vietos patarėjų grupę, kaip numatyta susitarimo nuostatose. Atsižvelgdama į tai, Korėjos vietos patarėjų grupė 2014 m. pakeitė savo narių sudėtį, kad proporcingiau atspindėtų tris pogrupius, nors vis dar kyla sunkumų dėl Korėjos vietos patarėjų grupės nepakankamos patirties verslo klausimais ir atstovaujamumo.

4.21.

Komitetas taip pat mano, kad vertėtų geriau apsvarstyti, kaip veiksmingiau skleisti informaciją apie vietos patarėjų grupių veiklą ne tik kitoms pilietinės visuomenės organizacijoms, bet ir kitoms ES institucijoms (visų pirma Europos Parlamentui), be kita ko, siekiant skatinti didesnį domėjimąsi ES vietos patarėjų grupės darbu ir ateityje įtraukti daugiau kitų organizacijų.

5.1.

Įmonių pasitikėjimo vertinimas, kurį 2016 m. atliko Europos prekybos rūmai Korėjoje, rodo, kad Europos įmonėms Korėja yra ir toliau bus svarbi rinka. Pramonės atstovai tikisi, kad po taisyklių ir reglamentų peržiūros bus užtikrinta didesnė veiksmų laisvė, taip pat bus sudarytos paprastesnės sąlygos užsiimti verslu Korėjoje. Savo nuožiūra taikomos taisyklės ir nenuspėjama teisinė aplinka yra laikomos vienais pagrindinių klausimų, trukdančių tinkamai vykdyti verslą Korėjoje (17).

5.2.

Europos verslo organizacijos (18) mano, kad muitų tarifų lengvatų naudojimo rodiklį galima pagerinti didinant įmonių (ypač MVĮ) informuotumą apie šio LPS teikiamas galimybes ir:

5.3.

ES MVĮ (ypač tos, kurios nėra įtrauktos į pasaulines vertės grandines) ragina iš naujo įvertinti prekybos statistinius duomenis, nes esami duomenų rinkiniai neleidžia susidaryti aiškaus vaizdo apie netiesioginį eksportą ir negali padėti nei rasti naujų verslo galimybių, nei įvertinti prekybos raidos įvairiuose sektoriuose. Jos siūlo pereiti nuo bruto vertės prekybos statistinių duomenų prie prekybos kaip pridėtinės vertės.

5.4.

Vienas pagrindinių Europos Sąjungai ir Korėjai kylančių klausimų yra ir intelektinės nuosavybės teisių apsauga bei kova su klastojimu, visų pirma kultūros ir kūrybos pramonės šakose: kino, mados, vaizdo žaidimų, išmaniosios tekstilės, muzikos ir pan. Todėl svarbu atidžiau stebėti, kaip užtikrinamas LPS nuostatų vykdymas dėl klausimų, susijusių su šia sritimi. Kai kurios Europos ir pasaulio organizacijos pranešė apie Korėjoje kylančius sunkumus, susijusius su veiksminga intelektinės nuosavybės apsauga ir intelektinės nuosavybės teisių taikymu. Konkrečiai kalbant, gauta pranešimų, kad nevisada buvo užtikrinamos mados ir prabangos prekių įmonių turimos intelektinės nuosavybės teisės ir muzikos kūrinių prodiuserių, atlikėjų ir autorių turimos viešo atlikimo teisės (19).

5.5.

Į šį LPS yra įtrauktas 2005 m. UNESCO protokolas, kuris turėtų suteikti pakankamai garantijų pasinaudoti kultūrų įvairove, veiksmingai apsaugant autorių teises ir skatinant subalansuotą prekybą ES ir Korėjos kultūros ir kūrybos pramonės šakų produktais ir paslaugomis. Kai kurios Europos įmonės mano, kad būtina gerinti bendradarbiavimą ir dialogą šioje srityje, siekiant išvengti bet kokių vienašališkų protekcionistinių priemonių vis nuožmesnėmis pasaulinės konkurencijos sąlygomis, kuriomis tenka reklamuoti savo turinį (visų pirma medijų ir kinematografijos srityse).

5.6.

Korėjos vartotojai vertina Europos žemės ūkio ir perdirbtus maisto produktus, todėl ES į Korėjos rinką eksportuoja labai daug žemės ūkio ir maisto produktų. Europos Komisija įdėjo šiek tiek pastangų siekdama propaguoti ES produktus Korėjoje, tačiau būtų galima padaryti daug daugiau, siekiant kuo geriau išnaudoti šių ypatingų prekybos santykių potencialą.

5.7.

Pastaraisiais metais labai sparčiai didėjo ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į Korėją: 2016 m. jo vertė pasiekė 2,6 mlrd. EUR Tarp didžiausių ES prekybos partnerių žemės ūkio maisto produktų srityje Korėja užima 13-ąją vietą (20). ES ir Korėjos LPS panaikinti muitai beveik visiems ES žemės ūkio produktams. Tam tikriems produktams buvo įvestos tarifinės prekybos kvotos. Siekiant skatinti ES ir Korėjos žemės ūkio ir maisto produktų eksportą taip pat svarbus abipusis tam tikrų geografinių nuorodų pripažinimas.

5.8.

Atsižvelgiant į problemas, kurių iškilo ES žemės ūkio sektoriui po Rusijos paskelbto importo draudimo, o Korėjos eksportuotojams – dėl Kinijos įvestų apribojimų kaip sankcijų prieš THAAD gynybos sistemų dislokavimą, tiek ES, tiek Korėjai reikia patekti į naujas rinkas, todėl šiomis aplinkybėmis ES ir Korėjos LPS jau pasirodė esantis abipusiai naudingas.

6.1.

Prekybos ir darnaus vystymosi skyriuje pakartojami Šalių įsipareigojimai, susiję su TDO konvencijomis, sukuriamas pilietinės visuomenės stebėsenos ir konsultacijų mechanizmas, skirtas prižiūrėti LPS įgyvendinimą ir pateikti rekomendacijų. ES valstybės narės ratifikavo visas aštuonias pagrindines TDO konvencijas, o Pietų Korėja – keturias. Visame pasaulyje šalių, kurios nėra ratifikavusios šių TDO konvencijų, yra mažuma (21).

6.2.

Korėjoje veikia įvairios laisvosios ekonominės zonos (22) ir laisvosios prekybos zonos (23). Be kitų paskatų, šiose zonose taikoma keletas nacionalinių darbo ir aplinkos apsaugos įstatymų išimčių. Pavyzdžiui, įmonėms, turinčioms daugiau kaip 300 darbuotojų, netaikomas reikalavimas įdarbinti žmonių su negalia, kurie sudarytų ne mažiau kaip 2 % jų darbuotojų, arba suteikti mokamų atostogų, dažniausiai vadinamų „savaitiniu poilsiu“.

6.3.

EESRK nuomone, šios išimtys dėl savo pobūdžio ir masto pažeidžia ES ir Korėjos LPS 13.7 straipsnį, kuriame teigiama, kad „a) Šalis nemažina teisės aktais numatyto aplinkos ar darbo apsaugos lygio prekybai ar investicijoms skatinti atsisakydama teisės aktų, taisyklių ar standartų ar nukrypdama nuo jų, arba siūlydama jų atsisakyti ar nuo jų nukrypti ir taip pakenkti prekybai tarp Šalių ar investicijoms“.

6.4.

ES vietos patarėjų grupė ir pilietinis visuomenės forumas 2012–2017 m. laikotarpiu daugelį kartų kėlė šiuos klausimus ir ne kartą ragino paspartinti pagrindinių TDO konvencijų ratifikavimą. Po ES vietos patarėjų grupės iniciatyvos ES ir Korėjos pilietinės visuomenės forumas siekė stebėti, kaip įgyvendinama 13.4.3 straipsnio nuostata „Šalys ir toliau nepertraukiamai sieks ratifikuoti“ pagrindines ir atnaujintas TDO konvencijas. Europos Komisija pateikė šį klausimą Korėjos Vyriausybei.

6.5.

2015 m. birželio mėn. Korėjos Vyriausybė atsakė, kad „kai kurių neratifikuotų pagrindinių konvencijų nuostatos prieštarauja galiojantiems šalies įstatymams ir padėčiai, todėl Korėjoje sudėtinga sudaryti sąlygas jų ratifikavimui“. Toliau Vyriausybės atsakyme rašoma: „Kadangi šalies įstatymai ir sistemos, visų pirma darbo įstatymai, turėtų atspindėti jos socialinius ir ekonominius ypatumus ir būti pagrįsti trišaliais susitarimais, patobulinti nacionalinius įstatymus ir sistemas per tokį trumpą laikotarpį nėra paprasta“. Tai neatitinka 13.4.3 straipsnio ir apskritai Prekybos ir darnaus vystymosi skyriaus nuostatų.

6.6.

2015 m. rugsėjo 15 d. pilietinės visuomenės forumas paskelbė pareiškimą, išreiškiantį „nusivylimą dėl nepakankamos pažangos ir konkrečių priemonių, visų pirma dėl pagrindinių TDO konvencijų ratifikavimo ir veiksmingo įgyvendinimo, ir ragina[ntį] Susitarimo šalis vėl dėti pastangas šioje srityje“.

6.7.

Komitetas ragina Europos Komisiją pradėti oficialias konsultacijas su Korėjos Vyriausybe, kaip prašė ES vietos patarėjų grupė, kuri raštu kreipėsi į Komisijos narį, atsakingą už prekybą (Karel De Gucht 2014 m. sausio mėn. ir Cecilia Malmström 2016 m. gruodžio mėn.), ir Europos Parlamentas savo 2017 m. gegužės 18 d. rezoliucijoje (24). Konsultacijų pradžioje daugiausia dėmesio būtų skiriama Korėjos nesugebėjimui ratifikuoti TDO konvencijų ir klausimams, susijusiems su Korėjos pažeidžiamomis darbo nuostatomis, nustatytomis LPS prekybos ir darnaus vystymosi skyriuje.

6.8.

Ateityje svarbu sustiprinti Korėjos Respublikos Vyriausybės ir socialinių partnerių bendradarbiavimą, pavyzdžiui, vykdant daugiau Europos Komisijos, EESRK ir TDO bendrai finansuojamų ir įgyvendinamų teminių projektų. Korėjos ir ES socialinių partnerių ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų atstovai, dalyvaujantys abiejose vietos patarėjų grupėse, turi tiesiogiai dalyvauti įgyvendinant šiuos projektus.

7.1.

Šis LPS dar kartą patvirtina ES valstybių narių įsipareigojimus, prisiimtus pagal daugiašalius aplinkos apsaugos susitarimus, kurių Šalys jos yra, pavyzdžiui, JT bendrosios klimato kaitos konvenciją ir Paryžiaus susitarimą, Biologinės įvairovės konvenciją (BĮK) ir Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvenciją (CITES).

7.2.

Nuo 2015 m. Korėja turi savo nacionalinę apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą (ATLPS) – tai pirmoji tokio pobūdžio Rytų Azijoje taikoma programa. ATLPS taikoma maždaug 525 didžiausiems šalies teršėjams, kurie yra atsakingi už 68 % šalyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio. ATPLS taikomas tiesiogiai išmetamoms 6 Kioto dujų rūšims ir netiesioginei taršai dėl elektros vartojimo. Iki 2030 m. Korėjos Respublika ketina sumažinti paprastai savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 37 % pagal įprastinės veiklos scenarijų (INDC pagal JTBKKK). Tai yra 22 % sumažinimas, palyginti su 2012 m. lygiu (25). 2016 m. liepos 8 d ES pradėjo įgyvendinti 3,5 mln. EUR vertės bendradarbiavimo su Korėjos Respublika projektą siekiant paremti ATLPS įgyvendinimą. Projektas bus vykdomas iki 2019 m. sausio mėn. ir yra finansuojamas pagal ES užsienio partnerystės priemonę su nepiniginiu Korėjos Vyriausybės įnašu – projektą kartu valdo ES ir Korėjos strategijos ir finansų ministerija (26).

7.3.

Buvęs prezidentas Lee Myung Baek inicijavo Vyriausybės iniciatyvą „Žaliasis augimas“. 2015 m. spalio 27–28 d. Seule vyko 19-asis ekologinių inovacijų forumas, surengtas vykdant ES ir Korėjos bendradarbiavimą aplinkos klausimais. Nuo 2006 m. Europos ekologinių inovacijų forumai suburia mokslo, inžinerijos, politikos, finansų, NVO, akademinės bendruomenės ir verslo bendruomenių specialistus. Šiame forume buvo nagrinėjamos naujos verslo galimybės ekologinių inovacijų srityje ir informuojama apie naujausias žiedinės ekonomikos tendencijas, ypatingą dėmesį skiriant inovatyvioms medžiagoms ir produktams (27).

7.4.

Pagal ES ir Korėjos LPS nustatytą konsultacijų procedūrą ES ir Korėjos pilietinės visuomenės atstovai pareiškė norą sutelkti dėmesį į klausimus, susijusius su darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo įgyvendinimu. Komitetas yra įsitikinęs, kad tiek vietos patarėjų grupės, tiek pilietinės visuomenės forumas yra veiksmingos atstovaujamosios priemonės, kurios gali padėti ES institucijoms stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą darnaus vystymosi, aplinkos apsaugos ir klimato kaitos srityse.