2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/145

Pranešėja:

Gabriele BISCHOFF

Bendrapranešėjis:

Jukka AHTELA

1.1.

Susidurdami su tokiais uždaviniais kaip darbo ateitis, didėjanti nelygybė bei skurdas, globalizacija ir migracija, piliečiai vis labiau abejoja Europos Sąjunga, o kartu ir valstybėmis narėmis, kurios nesugeba užtikrinti saugumo, socialinės ir ekonominės pažangos bei kokybiško užimtumo arba mažina nacionalinę apsaugą valstybėse narėse. Diskusija dėl socialinio Europos aspekto ir Europos socialinių teisių ramsčio galėtų būti esminė priemonė siekiant naujo konsensuso dėl šių skubių klausimų ir galėtų padėti rasti išeitį iš aklavietės, kurioje šiuo metu atsidūrė ES.

1.2.

EESRK primygtinai pabrėžia, kad sprendimai, kuriuos priimsime pasirinkdami scenarijus arba kelius socialinio aspekto atžvilgiu, yra ne akademinio pobūdžio – jais iš esmės bus daromas poveikis žmonių gyvenimui. EESRK mano, kad realistiška Europos Sąjungos ateitis gali būti grindžiama tik patikimo ekonominio pagrindo jungtimi su tvirtu socialiniu aspektu. Ypač šiuolaikinės socialinės paslaugos ir vienodos galimybės gyvenime skatina žmonių gebėjimus, santarvę ir ekonominį vystymąsi. EESRK pakartoja, kad Sutarties tikslų – subalansuoto ekonomikos augimo ir socialinės pažangos užtikrinant geresnes gyvenimo ir darbo sąlygas – siekimas turėtų būti pagrindinis principas nustatant būsimą ES socialinio aspekto kryptį.

1.3.

Komitetas supranta, kad Europos socialinių teisių ramstis yra politinė ketinimų deklaracija ir pats savaime nesukuria naujų įstatymuose įtvirtintų teisių, kurias būtų galima įgyvendinti. Todėl, Komiteto manymu, svarbu, kad Taryba galėtų Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikime 2017 m. lapkričio mėn. pademonstruoti paramą savo deklaracijai. EESRK mano, kad aiškus ramsčio įgyvendinimo veiksmų planas padėtų skatinti konvergenciją ir siekti jo tikslų.

1.4.

Tačiau Komitetas taip pat pripažįsta, kad, atsižvelgiant į dabartinę politinę padėtį, yra skirtingų nuomonių dėl to, kokiu keliu ES turėtų eiti. EESRK yra tvirtai įsitikinęs, kad socialinį aspektą stiprinti geriau visoms 27 valstybėms narėms kartu, daugiausia dėmesio skiriant pagrindiniams projektams, kurie užtikrina socialinę ir ekonominę pažangą. Tačiau, jei tai neįmanoma, reikėtų apsvarstyti alternatyvius būdus, pavyzdžiui, kelioms šalims žengti priešakyje ir paraginti visas kitas sekti. Komitetas taip pat pabrėžia, kad reikia daugiau aiškumo, kurios priemonės turėtų būti taikomos 27 ES šalims ir kurios euro zonai.

1.5.

Visi suinteresuotieji subjektai turėtų visais lygmenimis kovoti su augančia nelygybe, skurdu ir socialine atskirtimi. Šiuo požiūriu EESRK mano, kad reikėtų toliau dėti pastangas atitinkamais lygmenimis apibrėžti bendrus principus, standartus, politiką ir strategijas siekiant darbo užmokesčio konvergencijos ir nustatant arba padidinant minimalų darbo užmokestį iki tinkamo lygio užtikrinant visišką pagarbą socialinių partnerių autonomijai. EESRK savo pirmojoje nuomonėje dėl ESTR (1) jau yra pabrėžęs, kad TDO tyrimas (2) yra naudingas atskaitos taškas. Jame teigiama, kad galima naudoti minimalaus darbo užmokesčio dydžių palyginimo rodiklius, kurie atspindėtų nacionalines aplinkybes, tačiau šiuo metu dažniausiai naudojamas minimalaus darbo užmokesčio ir medianos santykio koeficientas. Be to, svarbu užtikrinti, kad visi piliečiai gautų minimalias pajamas. EESRK pabrėžia, kad, siekiant spręsti ateities uždavinius, socialinei sanglaudai ir socialinėms investicijoms turėtų būti skiriama daugiau lėšų.

1.6.

ES teisinėje sistemoje socialinė politika priskiriama pasidalijamajai kompetencijai. Bus svarbu pasiekti sutarimą dėl to, kas turėtų daryti ką socialinės politikos srityje, visų pirma, kuriose srityse ir kaip ES turėtų imtis veiksmų kartu užtikrindama didesnį skaidrumą ir atskaitomybę už atliktus veiksmus ar, tam tikrais atvejais, už neveikimą. Atsižvelgiant į tai, reformomis ir politinėmis iniciatyvomis turi būti sprendžiamos įvairios problemos, o visuomenės ir ekonomika pritaikomos ateities poreikiams. Jei politinis įsipareigojimas įgyvendinti bendrus principus per tam tikrą laikotarpį pasirodys esąs nepakankamas, reikėtų apsvarstyti naujas tinkamas priemones, įskaitant teisines ir neteisines iniciatyvas.

1.7.

Visos susijusios pilietinei visuomenei atstovaujančios organizacijos turi tinkamai dalyvauti rengiant ir įgyvendinant atitinkamas politikos priemones, kartu pripažįstant socialinių partnerių vaidmenį ir gerbiant jų autonomiją. Užtikrinant gerai veikiančią darbo rinką, visų atžvilgiu sąžiningas darbo sąlygas, didesnį produktyvumą ir tvarų socialinį saugumą taip pat bus svarbu skatinti kolektyvines derybas ir socialinį dialogą visais lygmenimis.

1.8.

Šio politinio projekto centre – bendros ES vertybės, įtvirtintos pagrindinėse teisėse. EESRK ir toliau yra labai susirūpinęs dėl to, kad nepakankamai užtikrinamas esamų socialinių teisių įgyvendinimas ir nevienodais lygmenimis laikomasi ES teisės. Komisija, kaip „Sutarčių sergėtoja“, yra atsakinga už vykdymo užtikrinimą, tačiau valstybės narės privalo tinkamai įgyvendinti ES taisykles ir jų laikytis. EESRK mano, kad jis galėtų atlikti aktyvesnį vaidmenį propagavimo, informuotumo didinimo ir esamos padėties stebėsenos srityje įsteigdamas nuolatinį forumą, skirtą pagrindinėms teisėms ir teisinės valstybės principui.

1.9.

Diskusijos dėl Europos socialinio aspekto negali vykti atsietai nuo diskusijų dėl ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) stiprinimo, debatų, kaip suvaldyti globalizaciją kartu sprendžiant jos keliamus uždavinius ir kaip šiuos tikslus bus galima tinkamai ir veiksmingai finansuoti.

1.10.

Socialiniam aspektui sustiprinti veiksmų ypač reikia imtis dviejose pagrindinėse srityse – EPS ir bendrosios rinkos. Socialinė politika turi būti įtvirtinta kitokioje ES ekonominėje politikoje, kuri apimtų gerą makroekonominės politikos priemonių derinį ir užtikrintų pažangą stiprinant EPS. EPS atžvilgiu Europos semestrui teks vienas iš pagrindinių vaidmenų atkuriant pusiausvyrą ekonomikos ir socialinės politikos srityse, taip pat sudarant palankesnes sąlygas gerai parengtoms reformoms atitinkamose valstybėse narėse. Komitetas pabrėžia, kad reikalingas ekonomikos ir socialinės srities Europos semestras. Europos socialinių teisių ramsčiu taip pat siekiama daryti poveikį Europos ekonomikos valdymui. Ramsčio socialinių rodiklių suvestinę reikia gerinti įvedant tinkamesnius rodiklius.

1.11.

Komitetas ir toliau yra įsitikinęs, kad ateitis gali būti gera ir kad stipresnė ES gali padėti geriau valdyti globalizaciją ir skaitmeninimą siekiant suteikti geras galimybes visiems piliečiams. Tačiau visi turi suprasti, kokios gali būti pasekmės – kas galėtų būti prarasta, jei žengtume atgal, ir ką galima būtų laimėti, jei judėtume į priekį.

2.1.

Praėjus dešimčiai metų po finansų krizės vis dar tebejaučiamas jos ekonominis, socialinis ir politinis poveikis, kuris iš esmės paveikė ES ir jos piliečius. ES turi turėti ateities viziją ir rasti naują kryptį, kuri sudarytų galimybes jai spręsti pagrindines problemas, kaip antai darbo ateitis, globalizacija, migracija, didėjanti nelygybė ir skurdas.

2.2.

EESRK mano, kad realistiška Europos Sąjungos ateitis gali būti grindžiama tik patikimo ekonominio pagrindo jungtimi su tvirtu socialiniu aspektu. Yra įsitikinęs, kad Europos Sąjungai reikia naujo bendro sutarimo dėl tvarios ekonominės ir socialinės strategijos siekiant tesėti savo pažadą dėl subalansuoto ekonomikos augimo ir socialinės pažangos užtikrinant didesnę savo piliečių gerovę. Todėl jis palankiai vertina diskusijas dėl socialinio Europos aspekto, kurios yra platesnės diskusijos apie Europos ateitį dalis, taip pat Komisijos pasiūlymą dėl tarpinstitucinės deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR).

2.3.

Diskusijoms skirtas dokumentas dėl socialinio Europos aspekto, paskelbtas 2017 m. balandžio 26 d., yra vienas iš penkių tokių dokumentų, skirtų pateikti medžiagos 27 Europos Sąjungos valstybių narių vadovų, ES institucijų, socialinių partnerių ir piliečių plataus masto diskusijoms, kurioms pradžią davė Komisijos baltoji knyga dėl Europos ateities (3). Socialiniam aspektui skirtas dokumentas – tai Komisijos indėlis į diskusiją dėl to, kaip Europos socialinius modelius pritaikyti esamiems ir būsimiems uždaviniams, ir dėl to, kokį ir kokio masto vaidmenį turėtų atlikti ES.

2.4.

Šiame dokumente nagrinėjamas klausimas, ar ir, jei taip, kokiu būdu gali būti remiamas socialinis aspektas, atsižvelgiant į baltojoje knygoje pateiktus įvairius scenarijus. Kadangi baltojoje knygoje pateikiami penki scenarijai neišsemia visų galimybių ir nėra privalomi, dokumente išdėstyti trys galimi socialinio Europos aspekto vystymo keliai. Jame taip pat apžvelgiamos keturios pagrindinės priemonės, galinčios padėti ES pasiekti integracinio augimo tikslą: teisės aktai, gairės, finansavimas ir bendradarbiavimas.

2.5.

EESRK visiškai remia Komisijos baltosios knygos iniciatyvą: atėjo laikas Europos Sąjungai rimtai apsvarstyti, kokiu keliu turi eiti Europos Sąjunga, kuri greitai gali sumažėti iki 27 valstybių narių. Socialinis aspektas yra neatsiejama šios diskusijos dalis.

2.6.

Kartu su diskusijoms dėl socialinio aspekto skirtu dokumentu Komisija taip pat pateikė rekomendaciją ir pasiūlymą dėl tarpinstitucinės deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio (ESTR/ramstis) (4). Tai buvo padaryta po 2016 m. vykusių išsamių konsultacijų dėl preliminaraus ramsčio projekto. EESRK išdėstė savo pirminę nuomonę dėl šio ramsčio 2017 m. sausio mėn. priimtoje nuomonėje (5), remdamasi 28 valstybėse narėse surengtų debatų pagrindiniais rezultatais.

2.7.

EESRK šią nuomonę parengė gavusi Europos Komisijos prašymą parengti nuomonę dėl diskusijoms skirto dokumento dėl socialinio Europos aspekto. Tokiu būdu Komitetas taip pat susieja siūlomą iniciatyvą su rekomendacija ir siūloma deklaracija dėl socialinių teisių ramsčio.

2.8.

„Socialinė Europa“ yra labai plati sąvoka ir, kaip nurodyta diskusijoms skirtame dokumente, ji suprantama labai įvairiai. Kai kas netgi gali neigti ES socialinio aspekto reikalingumą, nes, jų nuomone, ES socialinė politika kelia grėsmę Europos konkurencingumui. Kiti, priešingai, „socialinę Europą“ laiko ES indėlio į demokratines, darnias, kultūriškai įvairias ir klestinčias visuomenes esmine dalimi.

2.9.

Europos Sąjungai visada buvo labai svarbus socialinis aspektas, tačiau, nepaisant nemažo ES socialinės srities acquis, laikui bėgant sukaupto kartu su bendrosios rinkos, Ekonominės ir pinigų sąjungos, darbuotojų ir piliečių pagrindinių teisių teisynu, kartais jis atrodydavo nematomas ir neegzistuojantis, palyginti su valstybių narių nacionaline politika. Vis dėlto socialinė tikrovė Europoje labai skiriasi. Kyla pavojus, kad skirtumai toliau dar gilės, ypač jeigu ES realiai nuspręs žengti žingsnį atgal socialinio aspekto integracijos atžvilgiu. Diskusijoms skirtame dokumente taip pat nurodoma keletas veiksnių, skatinančių pasikeitimus, kurie turės padarinių valstybių narių socialiniams modeliams, įskaitant su visuomenės senėjimu susijusius demografinius pokyčius, įvairesnės ir sudėtingesnės struktūros visuomenes, kintantį gyvenimo būdą ir darbo pokyčius, sudarančius sąlygas vis įvairesnių ir nepastovesnių darbo modelių ir darbo sąlygų atsiradimui.

2.10.

EESRK mano, kad realistiška Europos Sąjungos ateitis gali būti grindžiama tik patikimo ekonominio pagrindo jungtimi su tvirtu socialiniu aspektu. ES ir valstybės narės dalijasi kompetencija socialinės politikos srityje, nors atsakomybė visų pirma tenka nacionalinio lygmens Vyriausybėmis, socialiniams partneriams ir pilietinės visuomenės atstovams. Žvelgiant į ateitį ir atsižvelgiant į bendrai pasiektą sutarimą dėl Europos ateities, taip pat bus svarbu pasiekti sutarimą dėl to, kas turi ką daryti socialinės politikos srityje, visų pirma, kokiose srityse ir kokiu būdu ES turėtų imtis veiksmų.

2.11.

EESRK taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nepakankamai užtikrinamas esamų socialinių teisių įgyvendinimas. Komisijai, kaip „Sutarčių sergėtojai“, tenka didžiausia atsakomybė už vykdymo užtikrinimą. Tačiau valstybės narės privalo tinkamai įgyvendinti ES teisės aktus ir jų laikytis. Valstybėse narėse nevienodais lygmenimis laikomasi ES teisės (6), o Komisija nelabai noriai imasi spręsti šią problemą. Tai taip pat trukdo pasiekti didesnę konvergenciją, ir šią problemą reikia spręsti. Komitetas jau pabrėžė poreikį propaguoti esamas socialines ir pagrindines teises, užtikrinti jų įgyvendinimą ir vykdyti jų pažeidimų stebėseną (7). EESRK turi atlikti aktyvesnį vaidmenį šioje srityje ir gali įsteigti nuolatinį forumą, skirtą pagrindinėms teisėms ir teisinės valstybės principui, kad būtų galima stebėti esamą padėtį. Būtina užtikrinti skaidrumą ir aiškumą, sudarysiančius sąlygas matyti, kas ką daro, kad piliečiai galėtų suprasti, kam tenka atsakomybė ir kas turėtų būti atskaitingas.

2.12.

EESRK daugelyje nuomonių (8) pabrėžė, kad reikalingas makroekonomikos politikos priemonių derinys, kuriuo būtų ne trukdoma, o padedama siekti su socialine politika susijusių tikslų. Todėl palankiai vertina rekomendacijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio 11 konstatuojamąją dalį, kurioje nurodyta, kad „ekonominė ir socialinė pažanga glaudžiai tarpusavyje susijusios, todėl Europos socialinių teisių ramstis turėtų būti tik dalis platesnių pastangų sukurti labiau integracinį ir tvaresnį ekonomikos augimo modelį gerinant Europos konkurencingumą ir sudarant joje geresnes sąlygas investicijoms, darbo vietų kūrimui ir socialinės sanglaudos skatinimui“. Taigi diskusija dėl socialinio aspekto turi būti aiškiai susieta su diskusija dėl būsimos ekonominės ir pinigų sąjungos struktūros, kuriai skiriamas atskiras diskusijoms skirtas dokumentas dėl Europos ateities.

2.13.

Vienas pagrindinių klausimų yra toks: koks bus Europos socialinių teisių ramsčio poveikis? Kyla daugybė lūkesčių ir klausimų, pavyzdžiui, ar jis padės spręsti socialinio deficito problemą bendrojoje rinkoje arba atstatyti ekonominių laisvių ir socialinių teisių pusiausvyrą (9)? Tiesa yra ta, kad dideli lūkesčiai šiuo klausimu gali turėti bumerango efektą. Todėl EESRK rekomenduoja laikytis realistiško, bet plataus užmojo požiūrio.

2.14.

EESRK jau yra pabrėžęs, kad, atsižvelgdama į diskusijas dėl Europos socialinių teisių ramsčio, ES turi pateikti visiems naudingą projektą, kad būtų užkirstas kelias didėjančiam populizmui, nacionalizmui ir Europos piliečių skepticizmui, ir įrodyti, kad ES vis dar gali tesėti pažadą užtikrinti ekonomikos augimą, kurti darbo vietas ir pagerinti Europos piliečių gyvenimo ir darbo sąlygas. Jis pakartoja, kad tai turėtų būti pagrindinis principas nustatant būsimą ES socialinio aspekto kryptį.

3.1.

Savo rezoliucijoje dėl baltosios knygos dėl Europos ateities EESRK jau pabrėžė, kad numatyti debatai su Vyriausybėmis ir pilietine visuomene valstybėse narėse turėtų būti skirti ne tam, kad būtų renkamasi iš baltojoje knygoje pateiktų penkių scenarijų, o tam, kad būtų išryškintos skirtingų pasirinkimų galimos pasekmės ir atsiveriantys keliai. Taigi scenarijuose aptarti keliai nelaikomi vienintele įmanoma galimybe ar skirtingus, tarpusavyje nesusijusius kelius apibūdinančiais „modeliais“. Tas pats požiūris turėtų būti taikomas diskusijoms skirtam dokumentui dėl socialinio aspekto.

3.2.

Diskusijoms skirtame dokumente aptariama skirtinga socialinė realybė ES, nustatomi galimi pokyčių veiksniai ir nurodomi trys galimi keliai:

3.3.

Siekdamas geriau suprasti galimus padarinius, EESRK šiuos tris kelius apsvarstė atsižvelgdamas į diskusijoms skirtame dokumente aptartus iššūkius ir pokyčius skatinsiančius veiksnius, ir į iššūkius, kuriuos EESRK minėjo savo pirminėje nuomonėje dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Orientacinis jų sąrašas pateikiamas priede.

3.4.

Pirmasis kelias – „tik laisvas judėjimas“ – būtų didžiausias pokytis, palyginti su status quo, ir galėtų būti vertinamas kaip didelis žingsnis atgal. Tai galėtų tapti dar didesnės ES divergencijos veiksniu, kuris padarytų nemažą poveikį ES piliečių gyvenimui ir galėtų tapti išcentrine jėga, atvesiančia galiausiai prie ES iširimo. Kita vertus, laisvas judėjimas ir judumo ES viduje reglamentavimas galėtų būti geresnės kokybės ir didesnio masto; be to, Komisijai būtų lengviau užtikrinti jo vykdymą ir stebėseną (t. y. mažiau, bet geriau).

3.5.

Antrasis kelias – „glaudesnis bendradarbiavimas“ – bent jau galėtų paskatinti didesnę kai kurių valstybių narių konvergenciją, tačiau kartu padidintų atotrūkį nuo kitų valstybių narių (dalinė konvergencija). Tai būtų žingsnis pirmyn, palyginti su status quo, ir padėtų išvengti sunkumų, su kuriais susiduriama visuomet bandant surasti visiems bendrą žemiausią vardiklį arba numatant per daug išimčių, kurios trukdo užtikrinti tų taisyklių vykdymą. Tačiau tokiu atveju skirtingose valstybėse narėse gyvenantys piliečiai įgytų skirtingo lygio teises. Dėl to taip pat kiltų naujų iššūkių ir netikrumo visoje ES veiklą vykdančioms įmonėms, kurioms būtina užtikrinti vienodas sąlygas ir kurios taip pat susidurtų su nevienodais teisės laikymosi lygmenimis. Dėl to taip pat mažėtų parama bendrajai rinkai, jei piliečiai neprisijungusiose šalyse vis labiau jaustų, kad jie atsilieka.

3.6.

Trečiasis kelias – „socialinio aspekto stiprinimas 27 valstybėse narėse“ – sužadintų rimtus dabartinės padėties pokyčius ir būtų viena iš pagrindinių ES konvergencijos varomųjų jėgų. Jis galėtų apimti 27 ES šalyse privalomas priemones ir lyginamuosius rodiklius, o ES finansavimas būtų susietas su veiklos rezultatais atsižvelgiant į lyginamuosius rodiklius ir bendrus tikslus. Tačiau, net jei EESRK mano, kad socialinį aspektą stiprinti geriau visoms 27 valstybėms narėms kartu, atsižvelgiant į tai, kad derybos dėl Europos socialinių teisių ramsčio neaiškios koncepcijos ir taip yra pakankamai sudėtingos, neatrodo realu tikėtis, kad šis kelias būtų remiamas, visų pirma tose valstybėse narėse, kurios nori išlaikyti savo santykinį pranašumą, kurį joms suteikia žemesnis darbo užmokesčio ir socialinių standartų lygis, arba tose, kurios baiminasi, kad jų nacionaliniams modeliams ir aukštiems standartams bus daromas neigiamas poveikis.

3.7.

EESRK mano, kad „kur įmanoma stiprindami socialinį aspektą ir daugiau dėmesio skirdami rezultatams“ taip pat paremtume vieną iš pagrindinių konvergencijos varomųjų jėgų. Todėl jis remia labiau privalomas priemones, pagrįstas Europos semestru (10), su lyginamaisiais rodikliais, bent jau euro zonoje, tačiau pageidautina – visose 27 ES šalyse, užimtumo, švietimo ir socialinės gerovės srityse (pavyzdžiui, bendrą atskaitos sistemą, numatant pajamų rėmimą tiems, kuriems būtina pagalba). Kartu turėtų būti pateikiamas veiksmų planas, kuriame būtų išdėstytos bendros iniciatyvos svarbiausiose srityse, kuriose ES veiksmai sukuria akivaizdžią pridėtinę vertę, ir, kai įmanoma, sutelkiamas dėmesys į rezultatus. Reikia padidinti socialinei sanglaudai ir socialinėms investicijoms skiriamą finansavimą siekiant atremti iššūkius, susijusius su įgūdžiais ir kompetencijomis, skaitmeninimu ir demografiniais pokyčiais Europos Sąjungoje.

4.1.

EESRK jau nurodė, kad ESTR turėtų padėti užtikrinti tinkamą ekonominių ir socialinių aspektų pusiausvyrą Europos Sąjungoje. Ekonominių ir socialinių tikslų subalansavimas pranoksta vieno ramsčio kūrimo ribas ir atsiremia į Europos Sąjungos horizontaliuosius pamatus.

4.2.

Socialinių teisių ramsčio deklaruoti tikslai – prisidėti prie „sąžiningos ir iš tiesų visą Europą apimančios darbo rinkos“ ir „tinkama linkme nukreipti atnaujintą euro zonos vidaus konvergenciją“ – viršija SESV X antraštinėje dalyje nustatytos kompetencijos socialinės politikos srityje ribas. Jais taikoma į pačią ekonominės ir pinigų politikos, taip pat užimtumo strategijos, numatytų SESV VIII ir IX antraštinėse dalyse, šerdį.

4.3.

Ramstyje apibrėžiama 20 „principų ir teisių“, kuriuos Komisija laiko gyvybiškai svarbiais sąžiningoms ir sklandžiai veikiančioms darbo rinkoms ir socialinės gerovės sistemoms XXI amžiuje, jie sugrupuojami į 3 kategorijas: 1) lygios galimybės ir galimybė įsidarbinti, 2) tinkamos darbo sąlygos, 3) socialinė apsauga ir įtrauktis.

4.4.

Kuriant Europos socialinių teisių ramstį žvelgiama ir atgal, ir į priekį. Jame siekiama atspindėti dabartinį ES acquis socialinių teisių srityje ir nurodoma, ar ir kaip šis teisynas prireikus turėtų būti papildytas atsižvelgiant į didžiuosius darbo pasaulio ir visuomenės pokyčius, kad būtų padėta sukurti sklandžiai veikiančias darbo rinkas ir socialinės gerovės sistemas XXI amžiaus Europoje.

4.5.

Reikėtų šiek tiek paaiškinti ramsčio teisinį pobūdį, nes jis pristatytas dviem atskirais, nors beveik identiškais, dokumentais: Komisijos rekomendacija (11) ir Pasiūlymu dėl tarpinstitucinės deklaracijos (12). Juos papildančiame komunikate nurodoma, kad renkantis priemones buvo atsižvelgta į platesnes politines aplinkybes ir teisinius apribojimus, visų pirma ES kompetencijos apribojimus socialinės politikos srityje.

4.6.

Pagal SESV 292 straipsnyje numatytą Komisijos kompetenciją rekomendacija įsigalioja iš karto. Joje aiškiai nenurodoma, kam ji skirta, tačiau 17–20 konstatuojamosiose dalyse paaiškinama, kad „Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimas – bendras Sąjungos, jos valstybių narių ir socialinių partnerių įsipareigojimas ir atsakomybė. Europos socialinių teisių ramstyje nustatyti principai ir teisės turėtų būti įgyvendinami ir Sąjungos, ir valstybių narių lygmenimis, atsižvelgiant į atitinkamas jų kompetencijas ir laikantis subsidiarumo principo“. Šiuo aspektu EESRK taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad reikia gerbti socialinių partnerių savarankiškumą.

4.7.

Savo ruožtu Europos Komisija taip pat siūlo, kad Europos socialinių teisių ramstį turėtų „iškilmingai paskelbti visos ES institucijos kartu“. ES sutartyse nėra jokio teisinio pagrindo deklaracijai, nors šia priemone buvo pasinaudota vieną kartą, kai per 2000 m. gruodžio 7 d. Nicoje įvykusį Europos Vadovų Tarybos susitikimą buvo pirmą kartą paskelbta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (Pagrindinių teisių chartija). Deklaraciją reikia skirti nuo SESV 295 straipsnyje minimo tarpinstitucinio susitarimo; remiantis Tarybos teisiniu vertinimu, deklaracija „yra netipinis aktas, kuris nėra teisiškai privalomas ir nesuteikia tiesiogiai vykdytinų teisių“.

4.8.

Deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio procesas taip pat skiriasi nuo to, kaip 1989 m. gruodžio 9 d. buvo priimta Bendrijos darbuotojų pagrindinių socialinių teisių chartija. Be to, pastaroji yra vien deklaratyvaus pobūdžio, nors ją pasirašė visos valstybės narės, išskyrus Jungtinę Karalystę. Tai nebuvo kartu su kitomis Europos institucijomis priimta bendra deklaracija, nors Europos Komisija pristatė socialinių veiksmų programą, skirtą chartijai įgyvendinti (COM(89) 568 final). Be to, joje pateikiamos nuostatos dėl jos vykdymo užtikrinimo.

4.9.

Jei „Europos socialinių teisių ramsčio sukūrimas“ yra bendras Sąjungos, jos valstybių narių ir socialinių partnerių įsipareigojimas ir atsakomybė, Taryba ir Europos Parlamentas turėtų prisijungti prie Komisijos ir kartu iškilmingai paskelbti deklaraciją dėl ramsčio. Europos socialinių teisių ramstis taip pat turėtų padaryti poveikį ES ekonomikos valdymui (Europos semestras, socialinių rodiklių suvestinė), todėl būtų svarbu, kad Taryba pasiektų bendrą sutarimą dėl paramos deklaracijai. Nors buvo pripažinta, kad socialiniai partneriai yra kompetentingi daugelyje sričių, Komitetas pažymi, kad jie nebuvo oficialiai įtraukti į paskelbimo procesą (13).

4.10.

Komitetas supranta, kad Europos socialinių teisių ramstis yra politinė ketinimų deklaracija ir pats savaime nesukuria naujų įstatymuose įtvirtintų teisių, kurias būtų galima įgyvendinti. Komisija skiria teises ir principus: pirmosios minimos tam, kad būtų patvirtintos kai kurios iš Sąjungos aquis jau nustatytų teisių, o principai yra nauji ir jais siekiama spręsti dėl visuomeninių, technologinių ir ekonominių pokyčių kylančius iššūkius. Iš tiesų, kaip teigiama komunikate, šie principai ir teisės nėra tiesiogiai vykdytini.

4.11.

Nepaisant to, kad deklaracija nėra teisiškai privalomo pobūdžio, ją paskelbdamos ES institucijos, Taryba ir valstybės narės prisiimtų politinį įsipareigojimą įgyvendinti Europos socialinių teisių ramstį, kartu laikydamosi kompetencijos pasidalijimo ir subsidiarumo principo.

4.12.

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, priešingai negu Europos socialinių teisių ramstis, turi tokią pačią galią kaip ir Sutartys, todėl ji yra Sąjungos pirminės teisės dalis, nors ji nesukuria naujų įgaliojimų ES lygmeniu ir, nors ji yra teisiškai privaloma ES institucijoms, ES piliečiai negali jos tiesiogiai taikyti. Jos požiūris į ekonomines ir socialines teises yra platesnis. Jei per tam tikrą laikotarpį pirmiau minėtas politinis įsipareigojimas nepaskatino visose valstybėse narėse imtis konkrečių priemonių įgyvendinant šį ramstį, reikėtų apsvarstyti tinkamas priemones, įskaitant teisines ir neteisines iniciatyvas. EESRK jau prašė parengti pagrindų direktyvą dėl minimalių pajamų (14). Naujose teisinėse nuomonėse, pvz., užsakytoje Vokietijos darbo ministerijos, nagrinėjama, kaip tai būtų galima padaryti (15).

4.13.

EESRK savo 2011 m. nuomonėje (16) jau pabrėžė, kad pagrindinės socialinės teisės yra neatsiejamos nuo pilietinių ir politinių teisių, taigi joms būtina skirti ypatingą strateginį dėmesį. Jis pasiūlė imtis tolesnių priemonių ir propaguojamosios veiklos siekiant padidinti pagrindinių teisių įgyvendinimo strategijos veiksmingumą. Komisija skiria nepakankamai dėmesio tam, kad nepakankamai užtikrinamas esamų socialinių teisių įgyvendinimas, ir EESRK mano, kad esama tam tikro pavojaus, kad ESTR silpnina konkretų Komisijos, kaip „Sutarčių sergėtojos“, vaidmenį.

5.1.

Taip pat privaloma apsvarstyti Europos socialinių teisių ramsčio sąsają su diskusijoms skirtu dokumentu dėl socialinio aspekto ir su kitais diskusijoms skirtais dokumentais vykstant platesnio masto svarstymams apie Europos ateitį. Europos socialinių teisių ramsčio analizė rodo, kad keletas iš scenarijų, nurodytų baltojoje knygoje ir (arba) diskusijoms skirtame dokumente dėl socialinio aspekto, iš tiesų gali būti suderinti su Europos socialinių teisių ramsčio įgyvendinimu.

5.2.

Europos socialinių teisių ramstis visų pirma yra skirtas euro zonos valstybėms narėms. Šiuo požiūriu Europos socialinių teisių ramsčio esminiams principams yra artimesnis scenarijus „kas norės, nuveiks daugiau“. Tam tikros pažangos šia kryptimi būtų galima pasiekti pagal socialinių rodiklių suvestinę vykdant ramsčio įgyvendinimo stebėseną, kuri turėtų būti įtraukta į Europos semestrą. Dėl šių rodiklių turėtų būti konsultuojamasi su pilietine visuomene ir socialiniais partneriais, nes dabartinis pasiūlymas yra nepakankamas.

5.3.

Kai kurios iš siūlomų tolesnių priemonių, nurodytų komunikate dėl Europos socialinių teisių ramsčio, atitinka 27 ES valstybių narių scenarijų, tačiau kitos galėtų atrodyti visų pirma skirtos scenarijui „kas norės, nuveiks daugiau“. Taigi Socialinio ramsčio dokumentų rinkinyje pristatytos priemonės, pavyzdžiui, iniciatyva, kuria siekiama skatinti tėvų ir prižiūrinčiųjų asmenų profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą, bus taikoma 27 ES valstybėse narėse. Pagal tą patį principą priemonės, susijusios su esamų teisės aktų vykdymo užtikrinimu ir socialiniu dialogu, taip pat yra skirtos taikyti 27 ES valstybėse narėse. Poreikis veikti labiau apribotame geografiniame lygmenyje gali kelti naujų sunkumų ir socialiniams partneriams, kuriems atstovaujama ES lygmeniu.

5.4.

Kitos rekomendacijoje siūlomos priemonės, pavyzdžiui, susijusios su Europos semestru ir Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimu, yra taikomos ir skirtos tik euro zonai. Jos labiau tiktų scenarijui „kas norės, nuveiks daugiau“. Iš tiesų, diskusijoms skirtame dokumente kaip tokio scenarijaus pavyzdys nurodoma didesnė konvergencija, siekiant labiau integruotos darbo rinkos ir veiksmingiausių socialinių sistemų, ir stipriausios švietimo ir sveikatos apsaugos sistemos.

5.5.

ES finansinė parama, teikiama iš Europos socialinio fondo, geriau dera su 27 ES valstybių narių scenarijumi. Diskusijoms skirtame dokumente idėja skirti daugiau lėšų iš tiesų paminėta kaip pavyzdys 27 ES valstybių narių stiprinant socialinį aspektą.

6.1.

Diskusijoms skirto dokumento dėl socialinio Europos aspekto negalima vertinti atskirai, todėl taip pat svarbu atsižvelgti į sąsajas su kitais diskusijoms dėl Europos ateities skirtais dokumentais ir į jų pagrindines nuostatas, susijusias su socialiniu aspektu ir tolesniais veiksmais, nors EESRK parengs atskiras nuomones dėl kai kurių iš šių dokumentų (17).

6.2.

Diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ateities nurodoma, kad pagrindiniai ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo principai yra darbo vietų kūrimas, ekonomikos augimas, socialinis teisingumas, ekonominė konvergencija ir finansinis stabilumas. Tai veikiau atrodo kaip gana ribota ekonominės ir pinigų sąjungos socialinio aspekto koncepcija. Visų pirma, ji nėra nuosekli ekonominės ir socialinės konvergencijos, ypač didėjančios konvergencijos, atžvilgiu, o, antra, ji daugiausia yra susijusi su „socialiniu teisingumu“. Nėra jokių sąvokos „socialinis teisingumas“ ar jos reikšmės paaiškinimų ir nenurodoma, kodėl vartojamas angliškas terminas social fairness, o ne social justice, kaip SESV 3 straipsnyje [vert. pastaba – abu terminai lietuviškai verčiami „socialinis teisingumas“].

6.3.

Diskusijoms skirtame dokumente dėl ekonominės ir pinigų sąjungos ekonominės politikos koordinavimas nurodomas kaip pagrindinė ES semestro priemonė. Semestro metu Europos socialinių teisių ramstyje bus pateiktos „atnaujintos daugelio šių politikos sričių gairės siekiant geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų“. Šiuo tikslu reikės „skatinti bendradarbiavimą ir dialogą su valstybėmis narėmis, įtrauk[iant] ir nacionalinius parlamentus, socialinius partnerius, nacionalines produktyvumo tarybas bei kitas suinteresuotąsias šalis“, siekiant užtikrinti „didesnės atsakomybės prisiėmimą šalyse ir skatin[ti] geriau įgyvendinti reformas“. Diskusijoms skirtame dokumente Komisija taip pat pabrėžia nacionalinių reformų sąsają su esamu ES finansavimu. Iš esmės kalbos apie tai, kad reikia užtikrinti didesnį atsakomybės jausmą, socialinių partnerių dalyvavimą ir įtvirtinti sąlygas ES finansavimui gauti, nėra naujos ir tik parodo tai, kad reikia užtikrinti geresnį valdymą ir Europos semestro įgyvendinimą.

6.4.

Diskusijoms skirtame dokumente dėl EPS išdėstyti pasiūlymai dėl konvergencijos proceso atnaujinimo daugiausia sutelkti į ES lygmens sistemos naudojimą, kad vyktų konvergencija, stiprėtų ekonominės politikos koordinavimas, o nacionalinės reformos būtų glaudžiau susietos su esamu ES finansavimu. Nuomonės dėl ES finansavimo sąlygų susiejimo su reformomis skiriasi, ir EESRK rekomenduoja tai leisti tik su sąlyga, kad viso proceso metu vienodomis sąlygomis visapusiškai dalyvaus Europos Parlamentas ir bus suteiktas aiškus vaidmuo nacionaliniams parlamentams. Pasiekti didesnę konvergenciją ir stabilumą tikimasi įgyvendinant tinkamas struktūrines reformas. Nors EESRK pritaria nuomonei, kad gerai parengtos reformos atitinkamose valstybėse narėse gali būti labai svarbios norint pasiekti didesnę konvergenciją ir padaryti socialines sistemas tinkamesnes ir atsparesnes, jis taip pat pabrėžia, kad reikia taikyti geresnį makroekonominės politikos priemonių derinį ir labiau įtraukti socialinius partnerius į makroekonominį dialogą, Europos semestro rengimo procesą ir susijusias reformas.

6.5.

Atsižvelgiant į EPS priemonių rinkinį, socialinių rodiklių suvestinė Europos socialinių teisių ramsčio kontekste vertinama kaip vienas iš ekonominės sąjungos elementų, kuris kartu su nacionalinėmis tarybomis yra skirtas našumo pokyčiams stebėti. Tai rodo ekonominės ir pinigų sąjungos stiprinimo ir Europos socialinių teisių ramsčio ryšį. Europos socialinių teisių ramstis turi būti kelrodžiu tam tikroms struktūrinėms reformoms pasiekti 20 principų apibūdintose srityse.

6.6.

Dokumento dėl EPS 2 priede nurodoma naujos socialinio dialogo pradžios svarba ir Europos Komisijos pastangos sukurti Europos socialinių teisių ramstį apibūdinamos kaip „svarbus žingsnis“ (p. 32–33). Atsižvelgiant į tai, itin svarbu traktuoti socialinį dialogą plačiąja prasme – jis negali būti priskiriamas vien socialinei politikai pagal SESV X antraštinę dalį. Nors Europos Sąjungos įsipareigojimas skatinti socialinių partnerių vaidmenį yra nurodytas SESV X antraštinėje dalyje, skirtoje socialinei politikai, šis įpareigojimas turi daryti poveikį, jei taikytina, ne tik šitoje vienoje politikos srityje.

6.7.

Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo Europos Komisija stengiasi spręsti klausimus, susijusius su didėjančia baime ir kritika dėl dabartinės globalizacijos politikos ir jos rezultatų. Todėl Komisija pabrėžia, kad globalizacija gali būti naudinga, jeigu ji tinkamai valdoma užtikrinant, kad pernelyg daug žmonių nesijaustų palikti nuošalyje.

6.8.

Pasak Komisijos, tvirta socialinė politika atlieka svarbų vaidmenį užtikrindama piliečių įgalėjimą ir apsaugą šiame procese. Ji tai laiko išankstine sąlyga skatinant piliečių pasitikėjimo ir saugumo jausmą globalizacijos iššūkių ir privalumų atžvilgiu.

6.9.

Diskusijoms skirtame dokumente dėl globalizacijos suvaldymo daroma speciali nuoroda į socialinį aspektą. EESRK pritaria nuomonei, kad „geresnis globalizacijos teikiamos naudos paskirstymas ir veiksminga socialinė apsauga padės žmonėms susirasti gerą darbą ir prisitaikyti prie pokyčių. Platesne prasme teisingas ir sąžiningas gerovės perskirstymas, tikslinės labiau pažeidžiamų gyventojų, įskaitant migrantus, socialinę įtrauktį skatinančios investicijos padės padidinti socialinę sanglaudą.“ Tai labai atitinka EESRK pabrėžiamą būtinybę teisingai įgyvendinti pertvarką skaitmeninių technologijų ir globalizacijos kontekste. Be to, Komisija pabrėžia, kad „ES ekonomika turėtų būti inovatyvi ir konkurencinga, jos įmonės – pirmauti pasaulyje, o piliečiai – gebėti prisitaikyti prie kaitos ir pajėgti kurti tokią vertę, kokios reikia mūsų socialiniam modeliui išlaikyti“.

6.10.

EESRK taip pat pritaria nuomonei, kad būtina gerinti pasaulinius socialinius ir darbo standartus bei praktiką, glaudžiai bendradarbiaujant su Tarptautine darbo organizacija (TDO), socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis, visų pirma tomis, kurios aktyviai dalyvauja įgyvendinant šią darbotvarkę, pavyzdžiui, socialinės ekonomikos organizacijomis.

6.11.

EESRK sutinka, kad ES gali rengti pasaulinį taisyklių sąvadą, ne tik todėl, kad ji yra didžiausia pasaulyje bendroji rinka ir didžiausia prekybos vykdytoja ir investuotoja, bet ir todėl, kad ji tiki, jog pasaulines problemas galima išspręsti pasauliniais sprendimais. Todėl Europos socialinis modelis, mūsų pamatinės vertybės ir pagrindinės teisės turėtų būti mūsų kelrodis ir pavyzdinis modelis teisingai globalizacijai pasiekti.

6.12.

Nors diskusijoms skirtas dokumentas dėl ES finansų ateities paskelbtas paskutinis, ES biudžeto reikšmė bus esminė, tačiau jį, be abejonės, lems pasirinkti sprendimai dėl Europos ateities. Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų vertinamas ES išlaidų poveikis pagal penkis baltojoje knygoje nurodytus scenarijus, o tai bus ypatingai svarbu piliečiams, regionams ir žmonių, kuriems labiausiai reikia paramos, grupėms. Tik pagal penktą scenarijų, pagal kurį valstybės narės susitaria bendromis jėgomis nuveikti daug daugiau, bus skiriama daugiau lėšų ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai.

6.13.

Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES turės didelio poveikio ES biudžetui. EESRK supranta, kad dėl to gali sumažėti socialinių lėšų. EESRK pabrėžia, kad Europos socialinis fondas yra svarbus konvergencijos didinimo veiksnys ir jis neturėtų būti mažinamas, jei norime įveikti ateities uždavinius.

7.1.

Savo pradinėje nuomonėje dėl Europos socialinių teisių ramsčio EESRK jau nurodė šias pagrindines sritis, kuriose, jo nuomone, reikia imtis veiksmų ES ir (arba) nacionaliniu lygmeniu, atsižvelgiant į atitinkamą kompetenciją:

7.2.

Siekiant bendro sutarimo dėl tolesnių veiksmų, šiose srityse turėtų būti nustatyti pagrindiniai projektai. ES turėtų pradėti nuo tų projektų, kurie daro tiesioginį teigiamą poveikį ir kuriems pritars visi.

8.1.

Jau prabėgo treji metai po to, kai Pirmininkas J.-C. Juncker nurodė, kad norėtų pasiekti socialinį AAA reitingą ES (19). J.-C. Juncker Komisija savo iniciatyvas pradėjo įgyvendinti gana vėlai ir jai prireikė nemažai laiko konsultacijoms dėl ESTR (1 metų). Dar daugiau laiko praėjo pradėjus diskusijas dėl Europos ateities ir Komisija nepateikė jokių praktinių rekomendacijų, ką daryti toliau. Europos Parlamento rinkimai įvyks 2019 m., taip pat bus renkama nauja Komisija. Daugelio manymu, tai yra laiko paradoksas – viena vertus, trūksta laiko stabilizuoti EPS ir Europos socialinį (-ius) modelį (-ius) iki 2019 m., o, kita vertus, norima laimėti laiko prieš svarbius rinkimus 2017 m. rudenį – ir šis paradoksas, deja, neleidžia ES grįžti į vėžes.

8.2.

2017 m. balandžio mėn. Komisijos pasiūlymas dėl bendros tarpinstitucinės deklaracijos dėl Europos socialinių teisių ramsčio sulaukė įvairių atsiliepimų. Kai kas mano, kad tai svarbi pažanga, kitiems – tai tik simbolinis veiksmas, kuris nėra pakankamai apčiuopiamas, kad išspręstų socialinę krizę, o treti baiminasi, kad šis pasiūlymas yra pernelyg platus. Po Geteborgo socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo (2017 m. lapkričio mėn.) remdamasis deklaracija dėl ESTR ir diskusijoms skirtu Komisijos dokumentu dėl socialinio Europos aspekto, EESRK ragina visas tris ES institucijas parengti teigiamą darbotvarkę ES piliečiams, skirtą sutvirtinti prie ateities poreikių pritaikytą Europos ekonominį ir socialinį modelį skatinant ekonomikos augimą, užimtumą, piliečių gerovę ir didėjančią konvergenciją užimtumo ir socialinių rezultatų srityje.

8.3.

Šį ramstį gaubia daug neaiškumų, nes nežinia, ar jį paskelbs visos valstybės narės. Jei jis bus paskelbtas, EESRK svarbus klausimas bus nustatyti, kokių priemonių reikėtų imtis siekiant užtikrinti, kad jis būtų veiksmingas. EESRK mano, kad reikės imtis tolesnių žingsnių tinkamiausiu lygmeniu, įskaitant bendras iniciatyvas svarbiausiose srityse, kuriose ES veiksmai suteikia neginčijamos pridėtinės vertės ir, jei įmanoma, daugiausiai dėmesio skirti rezultatams. EESRK mano, kad aiškus veiksmų planas dėl ESRT įgyvendinimo padėtų skatinti konvergenciją ir pasiekti jo tikslus.

8.4.

EESRK taip pat siūlo į poveikio vertinimus taip pat įtraukti suderinamumo su ESRT įvertinimą. Geresnio reglamentavimo darbotvarkėje reikėtų daugiau dėmesio skirti tam, ar iniciatyvos palengvina socialinę pažangą piliečiams ir ar jų galima lengvai laikytis ir užtikrinti jų įgyvendinimą, ir kokiu būdu tai galima daryti.

8.5.

EESRK manymu, jo vaidmuo yra stebėti procesą, jį remiant per nacionalinio lygio diskusijas, ir primygtinai reikalauti daugiau skaidrumo ir aktyvesnio pilietinės visuomenės dalyvavimo. Jis taip pat įspėja, kad nauji procesai neturi būti sudėtingi, o į ES ateitį negalima žiūrėti daugiausiai tik iš institucijų perspektyvos.