2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/131

Pranešėjas

Stefano PALMIERI

Bendrapreanešėjis

Petr ZAHRADNÍK

1.1.

EESRK mano, kad Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities taikomas požiūris visų pirma leidžia numatyti tam tikrus uždavinius, kuriuos Sąjungai teks spręsti artimiausiais metais, ir kartu susieti galimus biudžeto sprendimus ir penkis skirtingus Europos Komisijos scenarijus, kuriuos ji išdėstė Baltojoje knygoje dėl Europos ateities.

1.2.

EESRK dar kartą pabrėžia, kad Europos piliečiams reikia ne mažiau, o daugiau (ir geresnės) Europos siekiant įveikti ES politinę krizę, kurią lemia aiškios strateginės ateities vizijos ir gebėjimo tinkamai spręsti ekonomikos ir finansų krizę stoka. Vis didėja atotrūkis tarp konkrečios naudos kasdieniame gyvenime reikalaujančių Europos piliečių problemų ir lūkesčių, taip pat tarp ribotų galių ir šiuo metu ES turimų finansinių išteklių. Europos projektas ir pati ES praranda pasitikėjimą, kelia abejonių ir taip skatina dabartinius nacionalistinius ir populistinius reikalavimus.

1.3.

EESRK pritaria diskusijoms skirtame dokumente pateiktam požiūriui, kad pagrindinis ES biudžeto principas turėtų būti užtikrinti Europos pridėtinę vertę siekiant geresnių rezultatų, kurių nebūtų galima pasiekti atskirais nekoordinuojamais nacionaliniais biudžetais. Tam reikia atsisakyti „teisingos grąžos“ principo, valstybių narių skirstymo į grynųjų įnašų mokėtojas ir grynosios naudos gavėjas ir ad hoc korekcijų atskiroms valstybėms narėms logikos.

1.4.

ES pirmiausia reikėtų apibrėžti didelės Europos pridėtinės vertės turinčius politinius prioritetus ir tik po to nustatyti reikiamus išteklius jiems pasiekti ir parengti ES biudžeto reformą. Pagal tokį scenarijų, EESRK manymu, mažai tikėtina, kad ES biudžetas ir toliau sieks mažiau kaip 1 % 28 ES šalių gautų pajamų ir tik 2 % viešųjų išlaidų, nes tokio lygio nepakanka atsižvelgiant į iššūkius, sukrėtimus ir krizes, kuriuos reikia įveikti.

1.5.

ES biudžeto reforma būtina siekti pagerinti biudžeto kokybę iš naujo apibrėžiant tiek biudžeto struktūros išlaidų, tiek nuosavų išteklių kategorijas atsižvelgiant į atitinkamus racionalizavimo, efektyvumo ir veiksmingumo kriterijus ir tiesiogiai bei skaidriai bendraujant su piliečiais.

1.6.

Norint kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu patikslinti biudžetą, būtina surengti rimtas ir išsamias konsultacijas su pilietine visuomene, kaip jai atstovaujama EESRK, siekiant atspindėti realius teritorijų poreikius ir užtikrinti teigiamą poveikį visiems piliečiams ir viešajam interesui.

1.7.

Išlaidų klausimu EESRK pabrėžia, kad didelę Europos pridėtinę vertę turinčios programos apima vidutinės trukmės ir ilgalaikes investicijas į ekonominį, socialinį ir aplinkosauginį vystymąsi, užimtumą, inovacijas ir konkurencingumą, nepalankiausias sąlygas turinčių regionų ir pažeidžiamiausių socialinių grupių apsaugą, lankstų ir skubų atsaką į asimentrinius sukrėtimus ir netikėtas krizes be kita ko pasitelkiant nepriklausomą euro zonos biudžetą.

1.8.

EESRK mano, kad ypač svarbi yra makroekonominio stabilizavimo biudžeto funkcija euro zonoje, nes neigiamas poveikis labiausiai nuo globalizacijos ir technologijų revoliucijos nukentėjusiems socialiniams sluoksniams ir gamybos sektoriams yra viena iš strateginės krizės, kurią išgyvena ES, ir populizmo reiškinio atsiradimo priežasčių.

1.9.

Kalbant apie pajamas, EESRK pritaria Aukšto lygio darbo grupės nuosavų išteklių klausimais parengtoje ataskaitoje „ES finansavimas ateityje“ pateiktai analizei, kaip formuoti naują biudžetą, kurį iš esmės sudarytų nuosavi, skaidrūs ir teisingi ištekliai, būtų vienodi mokesčiai nepalankiausioje padėtyje esantiems piliečiams ir mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

1.9.1.

EESRK dar kartą pabrėžia, jog pritaria, kad būtų nustatyta bendra konsoliduotoji įmonių pelno mokesčio bazė (BKPMB), taip pat apmokestinti finansiniai sandoriai, degalai ir išmetamas anglies dioksido kiekis; šią bazę taikant Europos lygmeniu būtų galima nustatyti tarpvalstybiniu lygiu taikomą mokesčių bazę ir kovoti su visuotiniu poveikiu aplinkai.

1.10.

EESRK mano, kad dėl „Brexit“ pasekmių daugiametei finansinei programai (DFP) po 2020 m. gali kilti grėsmė ES projektui, jei valstybės narės derybose vadovausis „teisingos grąžos“ principu; kita vertus, pabrėžiant Europos pridėtinės vertės principą šios derybos gali būti puiki galimybė pagerinti ir padidinti ES biudžetą.

1.10.1.

Todėl EESRK mano, kad būtina nedelsiant imtis šių priemonių:

Šios priemonės leis suderinti skirtingus ir prieštaringus subjektų interesus ir rasti bendrą sprendimą dėl DFP po 2020 m.

2.1.

Pagal Diskusijoms skirtame dokumente dėl ES finansų ateities pasirinktą metodą nustatomas ryšys tarp galimų biudžeto sprendimų ir penkių skirtingų Baltojoje knygoje dėl Europos ateities išdėstytų Europos Komisijos scenarijų. EESRK kritikavo šį metodą savo neseniai priimtoje rezoliucijoje dėl baltosios knygos (4) ir įvardijo „dirbtiniais“ penkis scenarijus, nes jie skirti tik valstybėms narėms ir tiesiogiai neturi jokios reikšmės Europos piliečiams, kurie tikisi bendros ir aiškios strategijos.

2.1.1.

Taip prarandama puiki galimybė ir, nors galima visiškai pritarti didžiajai daliai analizės turinio – dėl ES finansų pridėtinės vertės, tendencijų ir iššūkių nustatymo ir įvairių ES finansų ateities galimybių – vis dėlto nepateiktas bendras politinis veiksmingas ir efektyvus pasiūlymas.

2.2.

Keletą pastarųjų metų EESRK atkreipė dėmesį (5) į ES ekonomikai ir visuomenei kylančias problemas, į svarbiausius principus, kurių būtina laikytis, taip pat kryptis, kurių reikėtų laikytis siekiant suteikti naują dinamiką ES institucijų veiksmams ir užtikrinti didesnį jų veiksmingumą. EESRK ne kartą įvairiomis progomis yra pabrėžęs, kad Europos piliečiams reikia ne mažiau, o daugiau (ir geresnės) Europos (6), nes ES politinę krizę lemia aiškios strateginės ateities vizijos ir gebėjimo tinkamai spręsti ekonomikos ir finansų krizę stoka.

2.3.

Dėl 2014–2020 m. DFP laikotarpio vidurio peržiūros (tikslinimo) (7) 2016 m. Komitetas pabrėžė, kad palankiai vertina Komisijos pastangas, ypač nuostatas dėl lankstumo, kad būtų galima reaguoti į netikėtai kilusias krizes, ir į rezultatus orientuotą požiūrį. Tačiau konkrečių pasiūlymų ir skirtų išteklių jau šiuo metu nepakanka ES kylantiems uždaviniams spręsti ir prioritetams įgyvendinti, nes DFP yra nepakankamai ambicingo „grynuoju likučiu“ suinteresuotų valstybių narių kompromiso rezultatas, naudingas tam tikroms interesų grupėms, o ne visos ES interesams.

2.4.

Tokiomis aplinkybėmis EESRK pritaria diskusijoms skirtame dokumente išdėstytam požiūriui, kad „modernizuoto ES biudžeto esmė – tai pridėtinė vertė, gaunama sujungus išteklius ir pasiekus rezultatus, kurių negalima pasiekti nekoordinuotomis nacionalinėmis išlaidomis“ (8).

2.5.

Siekiant daugiau ir geresnės Europos, pirmiausia reikėtų nustatyti didelės Europos pridėtinės vertės turinčius politinius prioritetus, o tik po to išteklius, kurių reikia jiems pasiekti, ir į tai atsižvelgiant parengti ES biudžeto reformą. Pagal šį scenarijų nebebūtų patikima, kad Sąjunga skirtų savo biudžetui mažiau kaip 1 % pajamų ir tik 2 % 28 valstybių narių viešųjų išlaidų – dalis, kuri, beje, nuolat mažėja (9). Šis lygis yra visiškai nepakankamas atsižvelgiant į naujus ES kylančius uždavinius ir į sukrėtimus ir krizes, į kurias ji turi reaguoti.

2.5.1.

ES biudžetas turėtų būti didinimas kartu gerokai jį tobulinant ir iš naujo apibrėžiant jo struktūrą: tiek išlaidų, tiek nuosavų išteklių kategorijas. Šiuo tikslu reikia atsižvelgti į atitinkamus biudžeto racionalizavimo, efektyvumo ir veiksmingumo kriterijus ir taikyti tiesiogines ir skaidrias komunikacijos formas bendraujant su piliečiais.

2.5.2.

ES biudžeto gerinimas ir didinimas turėtų vykti rengiant rimtas ir išsamias konsultacijas su pilietine visuomene, kaip jai atstovaujama EESRK, siekiant užtikrinti, kad išlaidų kategorijose būtų iš tiesų atspindėti realūs teritorijų poreikiai ir būtų daromas teigiamas poveikis piliečių gerovei ir viešajam interesui.

2.6.

Atsižvelgiant į naujus iššūkius, susijusi su kintančia geopolitine padėtimi ir poreikiu prisitaikyti prie ekonomikos ir finansų krizės pasekmių, nenuostabu, kad ES turimas biudžetas visiškai neadekvatus ir kad ES iš pradžių ištiko ekonomikos ir finansų, vėliau socialinė ir galiausiai politinė krizė.

2.6.1.

Šią politinę krizę lėmė atotrūkis tarp vis didėjančių problemų ir lūkesčių, kuriuos su ES sieja jos piliečiai, norintys konkrečios naudos kasdieniam gyvenimui, ir dabartinių ribotų galių ir šiuo metu ES turimų finansinių išteklių. Dėl šio atotrūkio didėja netolerancija ir nacionalistiniai bei populistiniai reikalavimai, keliantys grėsmę Europos projektui ir pačiai ES.

2.7.

Diskusija dėl ES ateities iš tiesų vyksta istoriniu etapu, kai ES piliečiams kyla daug ekonominio, socialinio, politinio ir institucinio pobūdžio klausimų ir neaiškumų (10). Visų pirma vis dar sunkios finansų ir ekonomikos krizės pasekmės, ypač labiausiai nukentėjusiose valstybėse narėse, kai kuriose geografinėse zonose ir, visų pirma, mažesnes ir vidutines pajamas gaunantiems asmenims. Antra, dėl šių priežasčių plačiai paplitęs skeptiškas požiūris į valstybių narių ir ES politiką ir gebėjimą išlaikyti ekonominę gerovę ir socialinę sanglaudą globalizacijos ir tarptautinės konkurencijos sąlygomis (11). Trečia, vis didėja nuo karo ir skurdo Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose bėgančių migrantų ir pabėgėlių srautas. Ketvirta, nesenai paskelbtas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES akivaizdžiai parodė, kad ES nėra savaime suprantamas ir negrįžtamas pasirinkimas ir kad tai gali paskatinti ir kitas valstybes nares tokiam žingsniui.

3.1.

Kalbant apie išlaidas, svarbiausia – Europos pridėtinės vertės principas, nors tai gali pasirodyti paradoksalu istoriniu laikotarpiu, kai, viena vertus, vis labiau reikalaujama suteikti daugiau veiksmų laisvės nacionalinėms Vyriausybėms, o kraštutiniu atveju – pasitraukti iš ES, o, kita vertus, nebegalima toliau laikytis „teisingos grąžos“, valstybių narių skirstymo į grynųjų įnašų mokėtojas ir grynosios naudos gavėjas ir ad hoc korekcijų atskiroms valstybėms narėms logikos.

3.1.1.

Tačiau Komisijai pagrįstai primena šį principą, nes, jei ES veiksmai būtų paremti plačiu politiniu konsensusu, būtų galima nukreipti ES biudžetą ir siekti ES lygmeniu Europos piliečiams realios naudos, kurios valstybės narės negali pasiekti savarankiškai.

3.1.2.

Todėl EESRK pritaria Komisijai, kad Europos pridėtinės vertės principas turi būti pagrindinis diskusijos dėl ES finansų ateities klausimas. Konkrečiai turi būti (12):

3.1.3.

Atsižvelgiant į tai, labai svarbus visapusiškai laikytis SESV 311 straipsnio, pagal kurį „Sąjunga pasirūpina savo tikslams pasiekti ir savo politikai įgyvendinti reikalingomis priemonėmis“.

3.2.

Diskusijoms skirtame dokumentas aiškiai nurodoma, kad pasauliniams iššūkiams ir krizėms įveikti būtinas ES lygmens sprendimas, t. y. tinkamai sutelkti ES biudžeto ištekliai, pasinaudojama sinergija su nacionaliniais biudžetais ir nukreipiamos lėšos į didelę Europos pridėtinę vertę turinčias programas, galinčias:

3.3.

Tarp didžiausią Europos pridėtinę vertę turinčių elementų, kuriuos EESRK jau nurodė svarstant DFP ir savo rezoliucijoje dėl baltosios knygos (16), yra šie:

3.3.1.

Makroekonominio stabilizavimo funkcija yra ypač svarbi, nes viena iš ES patiriamos strateginės krizės ir populizmo reiškinio atsiradimo priežasčių yra neigiamas poveikis visuomenės grupėms ir gamybos sektoriams, kurie labiausiai nukentėjo nuo globalizacijos ir technologijų ir IT pokyčių. Valstybės narės turi mažesnį gebėjimą veikti nepriklausomai ir daryti poveikį darbo rinkai ir socialinės gerovės sistemai, tačiau joms kol kas nepavyko sukurti socialinės apsaugos tinklų ES lygmeniu, kad visi piliečiai galėtų pasinaudoti augimu ir pasauline konkurencija (18).

3.4.

Todėl ES biudžetas turi būti funkcionalus ir suteikti reikiamus išteklius strateginiams prioritetams įgyvendinti, o jo struktūra, įvertinimo ir atnaujinimo metodai grindžiami tinkamais racionalizavimo, efektyvumo ir veiksmingumo kriterijais (19):

3.4.1.

Visų pirma, subalansuoto biudžeto taisyklę reikia papildyti kitais rodikliais, kurie leistų įvertinti išlaidų veiksmingumą ir jų poveikį piliečių gerovei ir kurie turi būti nustatyti įgyvendinant Europos semestrą, taikant tinkamus metodus ir formas derinant su Europos Parlamentu ir nacionaliniais parlamentais.

3.5.

Dėl gausybės ES lygmeniu turimų išteklių šiuo metu viskas yra labai sudėtinga ir neskaidru. Be įprastų dotacijų ir subsidijų yra ir finansinių priemonių, skirtų privačioms lėšoms sutelkti pasinaudojant ESIF ir struktūrinių fondų sverto poveikiu ir įvairių priemonių, pavyzdžiui, Europos stabilumo mechanizmas (ESM), kuriuos sukūrė euro zonos valstybės narės, tačiau jie apima plačiau nei ES teritoriją, siekiant finansinio stabilizavimo (20).

3.6.

Kalbant apie įplaukas, EESRK pritaria analizei, pateiktai ataskaitoje „ES finansavimas ateityje“, kurią parengė Mario Monti vadovaujama Aukšto lygio darbo grupė nuosavų išteklių klausimais (21). Ypač svarbu susitarti dėl naujo biudžeto, kuriame dauguma nuosavų išteklių būtų savarankiški, skaidrūs ir teisingi. Jie patektų tiesiai į ES biudžetą, o ne per valstybes nares, tačiau nei didinant mokesčius, nei užkraunant nepalankiausiomis sąlygomis gyvenantiems piliečiams ir mažoms ir vidutinėms įmonėms dar didesnę naštą.

3.6.1.

Kai kurie šioje ataskaitoje pasiūlyti nauji ištekliai pajamų požiūriu gali turėti Europos pridėtinę vertę, nes jie būtų gaunami tinkamiausiu lygmeniu tiek taikant tarptautines paslankias mokesčių bazes, tiek sprendžiant poveikio aplinkai problemas pasaulio lygmeniu: apmokestinant įmones (BKPMB) (22), ypač daugiašales, finansinius sandorius, degalus ir išmetamą anglies dioksido kiekį.

3.6.2.

Šiuo požiūriu EESRK taip pat pabrėžia, kad svarbu kovoti su mokesčių slėpimu – be kita ko užtikrinant didesnį skaidrumą (23) – ir su visų formų nesąžininga mokesčių konkurencija tarp valstybių narių.

3.7.

Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES neišvengiamai turės pasekmių ES biudžeto po 2020 m. sudarymui. „Brexit“ turės įtakos ne tik biudžeto dydžiui, kurio oficialiai dar nenustatė nei viena ES institucija (24), bet ir galimi kiti trys scenarijai, kaip kompensuoti Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES lemtą biudžeto deficitą: i) gali padidėti ES valstybių narių įnašas, ii) sumažėti ES išlaidos, iii) derinamos šios dvi galimybės. Todėl „Brexit“ yra ir grėsmė, ir galimybė ES biudžetui.

3.7.1.

Grėsmė, nes, jei būsimose derybose dėl DFP po 2020 m. daugiausia dėmesio bus skiriama „teisingos grąžos“ principui, jos dar labiau padidins nesutarimą tarp valstybių narių grynųjų įnašų mokėtojų ir grynosios naudos gavėjų, bus tolstama nuo Europos pridėtinės vertės principo ir dar labiau padidės netikrumas dėl Europos projekto.

3.7.2.

Be to, „Brexit“ yra puiki galimybė pertvarkyti ES biudžetą ir jį pagerinti kokybiniu ir kiekybiniu požiūriu, iš esmės peržiūrint jo išlaidų mechanizmus ir, jei bus atsižvelgiama į M. Monti ataskaitoje pateiktą pasiūlymą, sukurti didelę ES nuosavų išteklių sistemą. Taip bus galima sudaryti pavyzdinį, veiksmingą, efektyvų ir skaidrų ES biudžetą, kuriuo pasitikėtų Europos piliečiai ir kuris aiškiai jiems parodytų Europos privalumus ir Europos masto veiksmų nebuvimo (angl. non-Europe) kainą.

3.7.3.

Todėl tikslinga:

Taip sudarant ES biudžetą ir esant skirtingiems ir prieštaringiems interesams bus galima skaidriai ir demokratiškai nustatyti, kaip būtų galima šiuos interesus suderinti ir rasti visoms šalims plačiai priimtinus sprendimus.