2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/88

Pranešėjas

Bernardo HERNÁNDEZ BATALLER

1.1.

EESRK palankiai vertina Europos Komisijos ketinimą sukurti bendrosios rinkos taisyklių laikymosi ir pažangaus įgyvendinimo kultūrą, nes ši rinka suteikia daug galimybių asmenims, norintiems gyventi ir dirbti kitoje valstybėje narėje, ir įmonėms, norinčioms išplėsti savo rinkas.

1.2.

EESRK remia Komisijos veiksmų planą, kuriuo siekiama gerinti SOLVIT tinklo kokybę ir veiksmingumą. Jis taip pat rekomenduoja Komisijai, glaudžiai bendradarbiaujant su visomis pilietinės visuomenės organizacijomis, didinti informuotumą apie šio tinklo egzistavimą, kad jos galėtų geriau pasinaudoti SOLVIT teikiamomis paslaugomis, kuriomis turėtų aktyviau naudotis įmonės atsižvelgiant į bendrosios rinkos ekonomines laisves, todėl svarbu stiprinti šią priemonę.

1.3.

EESRK pritaria pasiūlyme dėl reglamento išdėstytai iniciatyvai dėl bendrųjų skaitmeninių vartų, kuriuose piliečiai ir įmonės galėtų lengvai gauti išsamią informaciją. Komitetas teigiamai vertina tai, kad šiuose vartuose bus galima gauti informacijos, atlikti procedūras ir veiksmingai teikti pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas, taikant principą „tik vieną kartą“ ir veiksmų visais valdžios lygmenimis metodą.

1.4.

Pasiūlymą dėl reglamento, kuriuo nustatomos prašymo pateikti informacijos sąlygos ir procedūros, įvairios pilietinės visuomenės organizacijos vertina skirtingai – vieni subjektai tai vertina palankiai, o kiti, pavyzdžiui, įmonėms atstovaujančios organizacijos, reiškia didelį susirūpinimą. Darydamas prielaidą, kad pasiūlymas dėl reglamento bus priimtas nustatytomis sąlygomis, EESRK pageidauja, kad Komisija šią priemonę naudotų kuo labiau laikydamasi proporcingumo principo, tarpvalstybiniu mastu svarbiais atvejais, kai tai būtina, ir gerbdama susijusių asmenų pagrindines teises, visų pirma kiek tai susiję su konfidencialios informacijos apsauga. Kalbant apie EK turimą informaciją dėl kliūčių bendrajai rinkai pašalinimo, yra daug plačių informacijos kanalų, kuriuos reikėtų geriau ir sistemingiau ištirti siekiant nustatyti kliūtis bendrajai rinkai, įskaitant ES teisėkūros nesilaikymą. Bet kuriuo atveju EESRK tikisi, kad per penkerių metų laikotarpį būtinai bus atliktas vertinimas dėl reglamento veikimo.

1.5.

EESRK ragina ES valstybes nares siekti daugiau pažangos e. valdymo srityje, ypač kai tai susiję su elektroninės tapatybės ir užsienio šalių tapatybės dokumentų atpažinimu, kadangi teikiamos paslaugos nėra labai tinkamai vertinamos.

1.6.

EESRK ragina Komisiją įtraukti pilietinę visuomenę, pasinaudojant jos veikla ir darbo rezultatais, į šį procesą, kuris galėtų būti priemonė ES vidaus rinkos padėčiai įvertinti. Bet kuriuo atveju EESRK sudarančios organizacijos turi patirties, priemonių ir gebėjimų bendradarbiauti dėl SOLVIT siekiant paskatinti aktyvesnę pasiūlyme dėl bendrųjų skaitmeninių vartų nurodytą veiklą, kuria siekiama didinti žmonių informuotumą apie jį ir stebėti jo kokybę. Visa tai reikėtų atlikti kartu prisidedant prie vertinimų, kurių gali prireikti.

2.1.

2016 m. gruodžio 13 d. Bendroje deklaracijoje dėl 2017 m. ES prioritetų teisėkūros srityje Europos Parlamentas, Taryba ir Europos Komisija pakartojo savo įsipareigojimą skatinti teisingą galiojančios teisėkūros taikymą. Tą pačią dieną Komisija pateikė komunikatą „ES teisė. Geresnis taikymas – geresni rezultatai“, kuriame nurodoma, kaip Komisija ketina stiprinti savo pastangas siekdama užtikrinti visiems naudingą ES teisės vykdymą. Visų pirma Bendrosios rinkos strategijoje nustatyta 10 Komisijos prioritetų siekiant sukurti bendrosios rinkos taisyklių laikymosi kultūrą ypatingą dėmesį skiriant SOLVIT stiprinimui.

2.2.

Šiuo metu (1) SOLVIT veikia kaip valstybių narių (ir EEE priklausančių šalių) nacionalinėse administracijose įsteigtų centrų tinklas, kurio tikslas – greitai ir neoficialiai spręsti problemas, iškilusias savo teisėmis vidaus rinkoje besinaudojantiems asmenims ir įmonėms.

2.2.1.

SOLVIT tinklas sprendžia bet kokias tarpvalstybines problemas, kurios kyla, jei valdžios institucija galimai pažeidžia Sąjungos teisės nuostatas, kuriomis reglamentuojama vidaus rinka, kai ir tiek, kiek tokių problemų nesprendžia nacionalinio arba ES lygmens teismai.

2.2.2.

SOLVIT yra nacionalinės administracijos dalis ir veikia tik neoficialiai. Šis tinklas negali imtis veiksmų tokiais atvejais:

2.3.

Vadinamąjį Komisijos atitikties dokumentų rinkinį sudaro toliau nurodyti dokumentai:

2.4.

SOLVIT vaidmens stiprinimo veiksmų planas (2).

2.4.1.

Komisija yra pasiryžusi kartu su valstybėmis narėmis imtis naujų priemonių SOLVIT strateginiam vaidmeniui stiprinti, kad bendroji rinka būtų praktiškai naudingesnė piliečiams ir įmonėms.

2.4.2.

Juo papildomi Europos socialinių teisių ramsčio ir kitų susijusių iniciatyvų tikslai, atsižvelgiant į Komisijos prioritetą – skatinti socialinį teisingumą ir lygias galimybes Sąjungoje.

2.4.3.

Komunikato tikslas – trimis būdais skatinti naudotis SOLVIT:

2.4.4.

Apskritai vykdant strategiškesnę skatinimo naudotis SOLVIT veiklą ir sistemingiau bendradarbiaujant su tarpininkavimo organizacijomis bei susijusiais tinklais stiprės SOLVIT vaidmuo teikiant naudingą grįžtamąją informaciją ir įrodymus, kaip praktiškai veikia bendroji rinka: bus didesnė bylų „kritinė masė“ ir didesnis įmonių skaičius.

2.4.5.

Įgyvendindama e. valdžios veiksmų planą Komisija ištirs principo „tik vieną kartą“ taikymo galimybes. Laikantis šio principo, piliečiams ir įmonėms, norintiems pirmą kartą pateikti Komisijai skundą dėl neišspręstos jų bylos, nereikėtų dar kartą pateikti SOLVIT duomenų bazėje jau esančios informacijos.

2.5.

Pasiūlymas dėl reglamento dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo (3).

2.5.1.

Pasiūlyme dėl reglamento nustatomos taisyklės, pagal kurias kuriami ir veikia bendrieji skaitmeniniai vartai, leidžiantys piliečiams ir įmonėms lengvai gauti aukštos kokybės, išsamią informaciją ir veiksmingas pagalbos bei problemų sprendimo paslaugas, taip pat veiksmingai atlikti procedūras, susijusias su Sąjungos ir nacionalinės teisės aktais, kurie taikomi piliečiams ir įmonėms, besinaudojantiems arba ketinantiems naudotis pagal Sąjungos vidaus rinkos teisę nustatytomis teisėmis.

2.5.2.

Jame taip pat siūloma kitų valstybių narių naudotojams suteikti galimybių lengviau naudotis procedūromis, remiamas principo „tik vieną kartą“ įgyvendinimas ir nustatomos taisyklės, pagal kurias pranešama apie vidaus rinkoje kylančias kliūtis, remiantis naudotojų grįžtamąja informacija, pranešimais dėl vidaus rinkos veikimo ir statistika, surinkta teikiant į vartus įtrauktas paslaugas.

2.5.3.

Šio pasiūlymo prieduose pateikiamuose sąrašuose išvardyta trylika esminių procedūrų piliečiams ir įmonėms, kurie persikelia į kitą valstybę narę, ir privalomuose Sąjungos teisės aktuose nustatytos pagalbos bei problemų sprendimo paslaugos, kuriomis galima pasinaudoti portale.

2.5.4.

Informacijos, susijusios su piliečiais, sritys: kelionės Sąjungoje, darbas ir pensija Sąjungoje, transporto priemonės Sąjungoje, gyvenimas kitoje valstybėje narėje, mokymasis arba mokomoji praktika kitoje valstybėje narėje, sveikatos priežiūra, šeimoms taikomos tarpvalstybinio pobūdžio teisės, pareigos ir taisyklės ir vartotojų srities tarpvalstybiniai klausimai.

2.5.5.

Informacijos, susijusios su įmonėmis, sritys: įmonės steigimas, valdymas ir veiklos nutraukimas, darbuotojai, mokesčiai, prekės, paslaugos, įmonės finansavimas; viešosios sutartys ir darbuotojų sauga ir sveikata.

2.6.

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos Komisijos prašymų įmonėms ir įmonių asociacijoms, kad pateiktų vidaus rinkos ir susijusių sričių informaciją, teikimo sąlygos ir tvarka (4).

2.6.1.

Šio pasiūlymo dėl reglamento tikslas – padėti Komisijai stebėti ir užtikrinti vidaus rinkos taisyklių vykdymą sudarant jai sąlygas laiku gauti išsamią ir patikimą kiekybinę ir kokybinę informaciją iš atrinktų rinkos dalyvių, teikiant tikslinius prašymus pateikti informacijos.

2.6.2.

Pasiūlymu, kuris netaikomas labai mažoms įmonėms, nenustatoma jokios papildomos administracinės naštos, nes jame numatyta procedūra yra išskirtinė ir papildoma, siekiant gauti reikiamos informacijos tais atvejais, kai esama kliūčių, trukdančių vidaus rinkos veikimui. Šioje iniciatyvoje numatyta informacijos rinkimo priemonė yra kraštutinė priemonė, kuri būtų taikoma išnaudojus visas kitas galimybes gauti informacijos.

2.6.3.

Pasiūlyme nustatoma procedūra, kurios reikia laikytis prašant informacijos, ją patvirtinantis sprendimas, konfidencialios informacijos apsauga ir verslo paslapties išsaugojimas, ir galimybė taikyti baudas tyčinio neveikimo arba didelio aplaidumo, kai pateikiama neteisinga, ne visa ar klaidinanti informacija, atvejais. Bet kuriuo atveju teisminės peržiūros įgaliojimus reguliuoja Teisingumo Teismas.

2.6.4.

Remiantis pasiūlymu, turėdamos patikimos informacijos apie netinkamą bendrosios rinkos veikimą, Komisija ir nacionalinės institucijos galėtų užtikrinti geresnį bendrosios rinkos teisės įgyvendinimą ir Sąjungos politikos formavimą. Komisijos teigimu, tai sustiprintų vartotojų pasitikėjimą bendrąja rinka ir padėtų kuo labiau išnaudoti jos potencialą.

3.1.

Komitetas pabrėžia, kad, siekiant padidinti Komisijos pasiūlymo dėl teisės akto teisėtumą, patenkinti visų institucijų ir organų, dalyvausiančių jį taikant ateityje, lūkesčius ir užtikrinti, kad jis bus veiksmingai taikomas visose atitinkamose valstybėse, į Komisijos pateiktą atitikties dokumentų rinkinį reikia įtraukti tam tikrus elementus.

3.2.

Tiek valstybės narės, pasitelkdamos aiškius prašymus, kuriuos Komisijai pateikė Konkurencingumo taryba, tiek Europos Parlamentas ragina siekti pagrindinio minėto dokumentų rinkinio tikslo – stiprinti SOLVIT vaidmenį. Taip sukuriamas tvirtas šio pasiūlymo dėl teisės akto demokratinio teisėtumo pagrindas.

3.2.1.

Reikėtų išplėsti ir patikslinti organų ir institucijų, kurios turi užtikrinti, kad ateityje būtų taikoma atitinkama reguliavimo sistema, konkrečiau, Reglamentas, kuriuo nustatomos Komisijos prašymų įmonėms ir įmonių asociacijoms, kad pateiktų vidaus rinkos ir susijusių sričių informaciją, teikimo sąlygos ir tvarka, taikomas taisykles ir funkcijas.

3.2.2.

Todėl Komitetas tvirtina, kad būtina iš naujo apibrėžti Komisijos pasiūlymo tikslus, nes, viena vertus, jame nenurodoma, kokį vaidmenį taikant reglamentą atlieka Komitetas, ir, kita vertus, atrodo, kad jo pagrindinis tikslas – sustiprinti Komisijos vaidmenį administraciniu skundų dėl įpareigojimų nevykdymo pateikimo etapu.

3.2.2.1.

Šiuo pasiūlymu pirmiausia mažinamas Sąjungos funkcinio subsidiarumo teisėtumas, nes Komitetui nesudaromos sąlygos pagal konkrečius Sutartyse numatytus įgaliojimus vykdyti užduotis, kurioms jis sėkmingai paskyrė atitinkamą dalį savo veiklos.

3.2.2.2.

EESRK turi patirties, priemonių ir pajėgumų padėti didinti informuotumą apie SOLVIT veikimą. Be to, Komitetui nesudaromos sąlygos bendradarbiauti prižiūrint ir vertinant, kaip taikomi siūlomi reglamentai.

3.2.2.3.

Šį pasiūlyme dėl bendrųjų skaitmeninių vartų pateiktą požiūrį reikia iš dalies pakeisti, nes į dabartinę pasiūlymo versiją neįtrauktas ES sutarties 11 straipsnio 2 dalyje nurodytas institucinis aspektas, mažinamas Komiteto, kaip organizuotos pilietinės visuomenės interesams atstovaujančios institucijos, vaidmuo ir kyla grėsmė dalyvaujamosios demokratijos principo funkciniam aspektui, todėl mažėja būsimo reglamento taikymo veiksmingumas.

3.2.2.4.

Bendrieji skaitmeniniai vartai turi padėti greičiau įgyvendinti veiksmingą, sąveikią ir visiems prieinamą e. valdžią. EESRK pritaria principo „tik vieną kartą“ taikymui ir pakartoja (5), kad taikant veiksmų visais valdžios lygmenimis metodą įvairios viešosios institucijos turėtų bendradarbiauti, kad neapsiribodamos savo kompetencija galėtų pateikti integruotą pasiūlymą iš vienos įstaigos.

3.2.3.

Antra, SOLVIT vaidmens stiprinimo veiksmų plano III punktas apima svarbias priemones, kuriomis sustiprinamas SOLVIT kaip ES teisėsaugos priemonės vaidmuo, kaip jau ne kartą ragino Konkurencingumo taryba ir Europos Parlamentas.

3.3.

Be to, reikia pateikti įvairių pastabų, siekiant užtikrinti, kad pasiūlymas dėl komunikato būtų kuo veiksmingiau įgyvendinamas.

3.3.1.

Pirmiausia, kalbant apie ketinimą skatinti naudotis SOLVIT paslaugomis, reikėtų aptarti du klausimus, kurie neįtraukti į Komisijos veiksmų planą.

3.3.2.

Viena vertus, Jungtinei Karalystei traukiantis iš ES (numatyta, kad išstojimo iš ES procedūra bus įgyvendinta 2019 m. viduryje), minėto plano II punkte nurodytos rinkos sąvokos svarba gerokai sumažės. Jeigu iki to laiko nebus sudarytas Jungtinės Karalystės ir ES dvišalių santykių susitarimas ir nurodyta valstybė bus pašalinta iš Europos ekonominės erdvės, jos administravimo institucijos automatiškai neteks bet kokių įpareigojimų dėl plano įgyvendinimo, todėl nukentės šios valstybės ir valstybių, kuriose veikia SOLVIT centrų tinklas, piliečiai.

3.3.3.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad ES teisė, konkrečiau, jos pagrindinės ekonominės laisvės, taikomos ES nepriklausančiose šalyse ir tai atneša naudos trečiųjų šalių piliečiams ir šių šalių administravimo institucijoms bei jas įpareigoja, reikėtų parengti planą ateityje prireikus įkurti SOLVIT centrus ir įgyvendinti SOLVIT programą valstybėse, su kuriomis ES sudariusi tarpusavyje susijusius specialius tarptautinius susitarimus, pavyzdžiui, kaip numatyta SESV 218 straipsnio 6 dalies a punkto pirmuose trijuose papunkčiuose. Tai suteiktų akivaizdžios naudos piliečiams ir įmonėms, taip pat šių trečiųjų šalių piliečiams. Be to, būtų geriau įgyvendinamos vidaus rinkos taisyklės.

3.4.

Antra, reikia sukurti paskatas viešojo administravimo institucijoms valstybėse narėse, kurioms dėl skaitmeninės atskirties ar kitokio pobūdžio priežasčių reikia daugiau išteklių negu kitoms valstybėms narėms, kad jos galėtų taikyti reglamentą dėl bendrųjų skaitmeninių vartų sukūrimo.

3.4.1.

Komisija galėtų apsvarstyti galimybę pasiūlyti patvirtinti veiksmus, skirtus ekonominei, socialinei ir teritorinei sanglaudai stiprinti. Šie veiksmai taip pat atrodo pagrįsti, siekiant paskatinti atitinkamas įmones imtis veiksmų, susijusių su minėto Komisijos plano III punkte nurodytais duomenimis, kurie neproporcingai skiriasi įvairiuose SOLVIT centro pateiktuose dokumentuose. Šiuos skirtumus lemia ne vien skirtingas susijusių valstybių demografinis ir ekonominis svoris.

3.5.

Galiausiai būtina pasiekti visoms valstybėms, kuriose veikia SOLVIT tinklas, privalomą susitarimą, kad būtų galima kuo greičiau, vykdant viešus ir skaidrius konkursus, paskirti kompetentingus nuolatinius darbuotojus, atsakingus už tinklo centrams pateiktų dokumentų nagrinėjimą.

4.1.1.

EESRK pritaria konkretiems patobulinimams, skirtiems pagerinti SOLVIT veiklą. Jis gali būti naudinga priemonė, nes suteikia platformą piliečiams ir įmonėms spręsti įvairius klausimus, susijusius su vidaus rinka. Komisija turėtų dar labiau gerinti bendrą SOLVIT matomumą.

4.1.2.

Geresnis teisės aktų vykdymas naudingas ir piliečiams, ir įmonėms. Duomenys rodo, kad į SOLVIT besikreipiančių piliečių skaičius, visų pirma socialinio saugumo kontekste, ilgainiui padidėjo labiau nei įmonių. Kita vertus, išnagrinėtų įmonių problemų skaičius (80 %) buvo mažesnis už vidutinį tinklo išnagrinėjamų atvejų rodiklį (89 %). Komisija turėtų imtis tinkamų priemonių, kad visi vartotojai galėtų pasinaudoti tinklo teikiamomis galimybėmis. Svarbu stiprinti šią priemonę ir EESRK tikisi, kad lūkesčiai dėl „SOLVIT stiprinimo veiksmų plano“ bus pateisinti, visų pirma dėl teisių gynimo procedūros nustatymo įmonėms abipusio prekių pripažinimo srityje, taip pat dėl labiau tiesioginio pobūdžio ir veiksmingesnės teisinės pagalbos naudojantis tinklu ir tobulesnės neoficialios teisinių konsultacijų sistemos ir sąveikių mokymo priemonių su galimybe spręsti skirtingų nuomonių klausimą.

4.2.1.

Komitetas pritaria pasiūlyme dėl reglamento numatytai iniciatyvai sukurti bendruosius skaitmeninius vartus. Šiuose vartuose piliečiams ir įmonėms turėtų būti teikiama visa informacija ir pagalba, kurios jiems reikia norint vykdyti veiklą visoje vidaus rinkoje. Ši priemonė, jei ji gerai parengta, gali padėti tiek piliečiams, kurie gyvena ir dirba kitoje ES šalyje, tiek įmonėms, kurios nori pasinaudoti bet kuria ekonomine laisve kitoje valstybėje narėje, ypač MVĮ ir naujoms įmonėms.

4.2.2.

Piliečiai ir įmonės dažnai nėra tinkamai informuoti apie savo teises ir galimybes bendrojoje rinkoje. Bendrieji skaitmeniniai vartai turėtų patobulinti ir sujungti esamas priemones bei padėti įmonėms atlikti dažniausiai internetu tvarkomas administracines procedūras ir formalumus. Ši priemonė turėtų užtikrinti, kad bendroji rinka būtų skaidresnė, saugesnė ir labiau nuspėjama.

4.2.3.

Būtina, kad bendrieji skaitmeniniai vartai suteiktų visą reikiamą informaciją ir pagalbą, kurios reikia įmonėms siekiant sklandžiau vykdyti savo veiklą tarpvalstybiniu lygmeniu. Tai pasakytina apie kokybišką naujausią informaciją apie rinką, problemų sprendimo, ginčų sprendimo mechanizmus ir elektronines procedūras įmonėms, kurios pageidauja vykdyti tarpvalstybinę veiklą.

4.3.1.

EESRK sudarančios įvairios pilietinės visuomenės organizacijos, visų pirma įmonių organizacijos, nesutaria dėl pasiūlymo dėl reglamento, kuriuo nustatomos Komisijos prašymų įmonėms ir įmonių asociacijoms, kad pateiktų vidaus rinkos informaciją, teikimo sąlygos ir tvarka.

4.3.2.

Įmonėms atstovaujančios organizacijos abejoja pasiūlymu remdamosi tuo, kad jis yra iš esmės skirtas įmonėms, tačiau už išliekančias kliūtis bendrojoje rinkoje yra atsakingos valstybės narės:

4.3.3.

Savo ruožtu pilietinės visuomenės subjektams atstovaujančios organizacijos palankiai vertina pasiūlymą dėl reglamento, nes mano, kad svarbu:

4.3.4.

Todėl, darydamas prielaidą, kad pasiūlymas dėl reglamento bus priimtas nustatytomis sąlygomis, EESRK pageidauja, kad Komisija šią priemonę naudotų kuo labiau laikydamasi proporcingumo principo, tarpvalstybiniu mastu svarbiais atvejais, kai tai būtina, ir gerbdama susijusių asmenų pagrindines teises, visų pirma kiek tai susiję su konfidencialios informacijos apsauga.

4.3.4.1.

Be to, pasiūlymas atlikti vertinimą, nurodytą pasiūlymo paaiškinamojoje dalyje, turėtų būti perkeltas į reguliuojamąją dalį, kad taptų privaloma nuostata. Šį vertinimą reikės atlikti per penkerius metus nuo šio reglamento priėmimo siekiant išnagrinėti, kaip veikia ši priežiūros veikla.

5.1.

ES bendrosios rinkos sukūrimas ir tinkamas jos taisyklių taikymas yra vienas iš pagrindinių EESRK prioritetų.

5.2.

Piliečiai ir įmonės dažnai nėra tinkamai informuoti apie savo teises ir galimybes vidaus rinkoje. Bendrieji skaitmeniniai vartai turi patobulinti ir sujungti esamas priemones bei padėti įmonėms atlikti dažniausiai internetu tvarkomas administracines procedūras ir formalumus. Ši priemonė turėtų užtikrinti, kad vidaus rinka būtų skaidresnė ir tuo pat metu saugesnė ir labiau nuspėjama.

5.3.

EESRK, kaip pilietinės visuomenės organizacijų atstovas, yra pasirengęs prisidėti prie šios iniciatyvos. Šiuo tikslu jis siūlosi padėti stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinamas Reglamentas dėl bendrųjų skaitmeninių vartų.

5.4.

EESRK kviečia Komisiją glaudžiai su juo bendradarbiauti ir pasinaudoti Komiteto narių iš visų 28 valstybių narių žiniomis ir patirtimi.