2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/57

Pranešėja:

Anne CHASSAGNETTE

Bendrapranešėjis:

Carlos TRIAS PINTÓ

1.1.

Europai iškyla vis daugiau ekonominių, socialinių ir aplinkosaugos uždavinių, todėl tenka vėl suabejoti verslo modeliu, grindžiamu schema „išgauti, gaminti, turėti, išmesti“.

1.2.

Šiuo metu formuojasi hibridinė ekonomika, kurioje tradicinė rinkos struktūra konkuruoja su daugybe diegiamų naujų modelių, kuriais iš dalies keičiami gamintojų, platintojų ir vartotojų santykiai.

1.3.

Kai kurie šių naujų modelių, pavyzdžiui, funkcionalumo ekonomika, dalijimosi ekonomika arba atsakingas finansavimas ne tik teikia ekonominę grąžą, jais siekiama (arba taip teigiama) spręsti kitus uždavinius, kurie yra labai svarbūs žmonėms ir planetai ir kurie yra esminiai siekiant tvaraus vystymosi, pavyzdžiui:

1.4.

Remdama šias inovacijas Europos Sąjunga (ES) turi galimybę tapti novatoriškų verslo modelių, kurių pagalba ekonominio klestėjimo, kokybiškos socialinės apsaugos ir ekologinio tvarumo sąvokos tampa neatsiejamos ir sukuria „Europos prekių ženklą“, lydere. Todėl ES turi siekti plataus užmojo tikslų šiuo klausimu.

1.5.

Dėl to šioje nuomonėje pateikiama 10 rekomendacijų:

1.5.1.

ES užtikrinti geresnį darbo tvarios ekonomikos srityje koordinavimą sukuriant nuolatinę naujosios tvarios ekonomikos struktūrą. Ši struktūra būtų įgaliota vertinti ir informuoti, kad būtų galima stebėti naujų verslo modelių, turinčių tvarios plėtros potencialą, vystymą ir įgyvendinti šiame dokumente pateikiamas rekomendacijas. Tokia priemonė paskatintų įvairių suinteresuotųjų subjektų dialogą Europos lygmeniu. EESRK galėtų prisidėti prie šių pastangų Komitete įsteigdamas naujosios ekonomikos observatoriją, kaip jau rekomenduota ankstesnėse nuomonėse.

1.5.2.

1.5.3.

Būtina užtikrinti, kad nauji modeliai iš tiesų atitinka tvarumo kriterijus. Prisidengdami naujos tvarios ekonomikos idėjomis, kai kurie suinteresuotieji subjektai plėtoja verslo modelius, kurie nebūtinai yra tvarūs visais aspektais. Komisija turi atsižvelgti ne tik į galimybes, bet ir į galimą riziką ir nukrypimus nuo tam tikrų naujų verslo modelių, ypač socialinių klausimų, darbo reglamentavimo ir nesąžiningos mokesčių konkurencijos požiūriu.

1.5.4.

ES turi skatinti ir remti švietimą, mokymą ir informavimą siekiant gerinti visų suinteresuotųjų subjektų žinias apie naujus tvarius verslo modelius ir tvaraus finansavimo vaidmenį. Reikia atkreipti dėmesį į tvarumo problemų ir ekonominio pelningumo suderinamumą ir galimą įtampą bei kompromisus.

1.5.5.

Komisija turėtų išanalizuoti ir papildyti privačias iniciatyvas (jų nepakeičiant), kuriomis siekiama keistis gerąja praktika ir patirtimi tarp inovacijų kūrėjų pasitelkiant tinklus, interneto platformas, rengiant konferencijas ir t. t. EESRK jau remia tokias iniciatyvas kartu su Europos Komisija valdydamas naują žiedinės ekonomikos platformą.

1.5.6.

ES viešosios valdžios institucijos turi užtikrinti, kad tikrai tvarių naujų verslo modelių kūrėjams būtų suteikiamos galimybės gauti finansavimą pirmaisiais vystymosi etapais ir vėliau. Reikia parengti priemones ir apibrėžtis, kad šiems kūrėjams būtų teikiama pirmenybė naudotis viešojo finansavimo mechanizmais ir (arba) sudarytos palankesnės sąlygos gauti socialiai atsakingų investuotojų finansavimą.

1.5.7.

Europos Komisija galėtų paskatinti eksperimentuoti su naujais modeliais, pasitelkdama tvariems modeliams skirtą inovacijų finansavimo fondą, kuris būtų atviras viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei. Atsižvelgdamas į tai EESRK rekomenduoja pradėti įgyvendinti bandomuosius projektus, kurie gali duoti bendros naudos ir integruoti naujosios ekonomikos tinklus.

1.5.8.

ES viešosios valdžios institucijos privalo integruoti šių naujų verslo modelių kūrėjus į esamą ES sektorių politiką, kad jie taptų matomesni ir būtų sukurtas šių modelių taikymui naudingas „sverto poveikis“. Tokiu būdu šiuo metu rengiant judumo dokumentų rinkinį būtų naudinga paremti naujuosius susitarimų pavežti arba dalijimosi automobiliais modelius, kad būtų galima jais papildyti viešojo transporto pasiūlą.

1.5.9.

1.5.10.

Reikia iš naujo apsvarstyti finansų sektoriaus veikimą, kad šis sektorius taptų tvariu, ir iš naujo apibrėžti rizikos sąvoką, siekiant į ją įtraukti ilgalaikius makro ir mikro lygmens uždavinius aplinkos, socialiniu ir valdymo požiūriu. Visi finansinės vertės grandinės dalyviai (vartotojai, bankai, investuotojai, reguliavimo institucijos, Vyriausybės) turi dalyvauti šioje pertvarkoje. Tokiu būdu bus galima rezultatus investicijų ir paskolų srityje geriau suderinti su atsakingų vartotojų lūkesčiais. EESRK siūlo įsteigti platformą („centrą“), kuri vartotojams teiktų objektyvią informaciją, padėsiančią susiorientuoti šioje srityje.

2.

2.1.

Mūsų verslo modelio tvarumas – t. y. jo gebėjimas patenkinti dabartinių kartų poreikius nepakenkiant ateities kartų gebėjimui patenkinti jų poreikius – yra vis dažniau aptariama tema (2).

2.2.

Kai kuriose šalyse toliau tebesitęsiantis masinis nedarbas ekonomikos požiūriu atspindi sunkumus, su kuriais susidūrė tam tikros gyventojų kategorijos, norėdamos gauti prieigą prie sparčiai kintančios darbo rinkos. Mažėjant perkamajai galiai ir esant lėtam ekonomikos augimui kai kuriose išsivysčiusiose šalyse kyla klausimas dėl tolesnių mūsų verslo modelio tikslų.

2.3.

Visuomenės požiūriu, didėjant nelygybei, kyla klausimas dėl teisingo išteklių (ekonominių ir gamtos) paskirstymo ir padalijimo. Kadangi dalis visuomenės negali naudotis ekonomikos augimo teikiamomis gėrybėmis, privalome persvarstyti savo valdymo metodus, siekdami sukurti verslo modelį, kuris būtų įtraukesnis ir labiau pagrįstas dalyvavimu.

2.4.

Aplinkos požiūriu klimato kaitos keliama rizika verčia persvarstyti mūsų priklausomybę nuo daugiau CO2 išmetančio kuro. Dėl mūsų gamybos ir vartojimo sistemų linijiškumo gamtos ištekliai pereikvojami, todėl mažėja biologinė įvairovė. Dėl mūsų ekonominės veiklos susidaranti tarša daro poveikį aplinkai ir piliečių gerovei.

2.5.

2.5.1.

Šie nauji modeliai, kurie gali remtis naujomis technologijomis, visų pirma skaitmeninėmis, keičia ryšius tarp gamintojų, platintojų ir vartotojų, kurie kartais tampa gaminančiais vartotojais (angl. „prosumers“). Jie performuluoja tam tikras tradicines sąvokas, pavyzdžiui, samdomųjų darbuotojų, pasiūlydami lankstesnes darbo formas ir darbo pasidalijimą. Nors šie modeliai laikomi „naujais“, jais iš tikrųjų galima atnaujinti senąją praktiką.

2.5.2.

Šioje nuomonėje nagrinėjami visi nauji verslo modeliai, kuriais siekiama (arba taip teigiama) ne tik užtikrinti ekonominę grąžą, bet ir spręsti kitus pagrindinius tvaraus vystymosi uždavinius, tai yra:

2.5.3.

Novatoriški verslininkai, siūlantys naujus verslo modelius, kurie turėtų būti tvaresni, prisidengia įvairiomis sąvokomis, pavyzdžiui, žiedine ekonomika, funkcionalumo ekonomika, dalijimosi ekonomika, ekonomika bendrosios gerovės kūrimui, atsakingu finansavimu. Jie praturtina jau struktūruotą socialinės ekonomikos (SE) ekosistemą, pagal kurią didžiausias dėmesys skiriamas valdymo klausimams ir socialinei bei ekologinei naudai. SE negalima laikyti „nauju“ ir „tvariu“ verslo modeliu, bet veikiant šiems inovacijų kūrėjams ji atsinaujina. Nors šiais naujais modeliais ne visada siekiama tokių pačių tikslų (vieni jų daugiausia dėmesio skiria aplinkos aspektams, kiti – socialiniams klausimams), jais norima sukurti įvairią vertę (ekonominę, socialinę, aplinkos), todėl jie neturėtų būti svarstomi izoliuotai.

2.6.

ES būtina pasinaudoti proga tapti tvaraus verslo modelio lydere. Europos verslo modeliui reikia toliau tobulėti, kad į jį būtų įtraukti ilgalaikiai uždaviniai, o verslo klestėjimo ir tvarumo sąvokos taptų neatskiriamai susietos.

2.6.1.

Europos vartotojai vis daugiau informuojami apie jų vartojimo socialinį ir aplinkosauginį poveikį. Atsiradęs gaminančio vartotojo vaidmuo, visų pirma atsinaujinančiųjų išteklių energijos srityje, taip pat padeda vertės grandinėje modeliuoti naujus ryšius bei ryšius tarp gamintojų, platintojų ir vartotojų. Tą patį galima pasakyti ir apie ekonominės veiklos vykdytojus. Finansų sektoriuje, pavyzdžiui, rizikos sąvoka yra išplečiama ir apima ne tik finansinius kriterijus, ypač atliekant turto vertinimą. Pavyzdžiui, keli turto valdytojai bando paskatinti dinamiką, ragindami įmones prisiimti – be teisės aktuose nustatytų prievolių – tam tikrą socialinę atsakomybę bei atsakomybę už aplinką. Ši dinamika, kol kas dar labai menkai išvystyta, turėtų būti tęsiama ir stiprinama remiantis tikra atsakomybe (3). Tvaraus finansavimo plėtojimas yra geriausias būdas pertvarkyti Europos finansų sistemą pereinant nuo trumpalaikio stabilizavimo logikos prie ilgalaikio poveikio logikos.

2.6.2.

Tapusi šios naujosios ekonomikos lydere, Europa gali gauti daug naudos.

2.6.3.

ES, pasinaudodama šiais naujais modeliais, gali rasti konkrečių problemų sprendimų. Dalijimasis automobiliu, tapęs viena iš naujų transporto rūšių, gali paskatinti įtraukesnį ir ekologiškesnį judumą. Verslo modeliais, kuriais siekiama į darbo rinką sugrąžinti sunkumų patiriančius asmenis, prisidedama prie geresnių galimybių daliai gyventojų patekti į darbo rinką.

2.6.4.

2.6.5.

ES turi priemonių išugdyti šių sričių „Europos čempionus“. Tam tikroms įmonėms ekonominės grąžos ir tvarumo kriterijų derinimas jų modelyje tampa – arba jau yra – tikru lyginamuoju pranašumu užkariaujant naujas rinkas.

2.6.6.

Tvarumo sąvoką įtraukdama į savo ekonomikos modernizavimo projekto ir politinių interesų esmę, ES gali vėl sutelkti savo valstybes nares ties bendru projektu, po patirto šoko dėl „Brexit“, ir svarbiausiame Europos projekte vėl didžiausią dėmesį skirti žmonėms.

3.

3.1.

Funkcionalumo ekonomikoje, pavyzdžiui, turto pardavimo sąvoka pakeičiama naudojimosi turtu pardavimo sąvoka. Individualus vartotojas perka nebe transporto priemonę, o judumo paslaugą per paslaugų teikėją. Tvarumo požiūriu perėjimas nuo nuosavybės prie panaudos a priori leidžia: paskatinti tiekėjus optimizuoti gaminių priežiūrą, ilginti jų naudojimo trukmę ar net imtis jų ekologinio projektavimo bei perdirbimo; sutelkti keletą vartotojų, besinaudojančių tuo pačiu gaminiu, ir taip skatinti jau pagamintų, bet kartais nepakankamai naudojamų prekių naudojimą; siūlyti mažesnę kainą už galimybę naudotis gaminiu nei jį įsigyti.

3.2.

Dalijimosi ekonomika yra koncepcija, kurios apibrėžtis dar neįtvirtinta (4). Paprastai ji taikoma verslininkams, kuriantiems skaitmenines platformas, kuriose privatūs asmenys gali keistis prekėmis arba paslaugomis: sudaryti susitarimus pavežti, vieni kitiems nuomoti turtą, įsigyti naudotas prekes, skolinti, dovanoti ir pan. Bet ši apibrėžtis plačiai svarstoma, kartais jai priskiriamos skaitmeninėmis platformomis negrindžiamos privačių asmenų tarpusavio mainų sistemos, kartais – įmonės, nuomojančios joms nuosavybės teise priklausantį turtą, kartais nepriskiriamos jokios pelno siekiančių įmonių iškeltos iniciatyvos.

3.3.

Žiedinė ekonomika kaipo tokia buvo sukurta kaip kontrastas linijiniam modeliui (5). Ji grindžiama „teigiamais vertės ciklais“, t. y. gamybos cikle pakartotinai naudojant besibaigiančio ciklo prekes arba medžiagas. Idealiame žiediniame modelyje gaminiai projektuojami ekologiškai, pagaminami panaudojant atsinaujinančius arba perdirbtus išteklius arba kitų sektorių atliekas, panaudojami pakartotinai, suremontuojami, patobulinami ir, galiausiai, perdirbami. Žiedinės ekonomikos pranašumai tokie: mažesnė rizika, mažesnės sąnaudos, papildoma nauda, vartotojų lojalumas ir darbuotojų motyvacija.

3.4.

Ne visi nauji verslo modeliai yra tvarūs ir atitinka tris pirmiau paminėtas sąvokas. Tačiau šios sąvokos vis dėlto leidžia atkreipti dėmesį į tai, kad tam tikros koncepcijos, naudojamos apibūdinant naujus verslo modelius, yra neaiškios, pavyzdžiui, diskusijos dėl dalijimosi ekonomikos profilio ar dėl jos sąsajų su dalijimosi ekonomika. Kai kurios sąvokos gali persipinti, pavyzdžiui, funkcionalumo ekonomika ir dalijimosi ekonomika gali būti laikomos žiedinės ekonomikos dalimis.

3.5.

Taip pat reikia pabrėžti, kad šiuos naujus verslo modelius plėtoja labai įvairūs verslininkai: atsinaujinančios didžiosios įmonės ir eksponentinio augimo siekiantys startuoliai, socialinės iniciatyvos, kurios gali tapti SE dalimi, savanorių asociacijos ir pilietinės iniciatyvos.

3.6.

Be to, nors kai kurie verslininkai siekia ir ekonominės naudos, ir kartu įveikti aplinkosaugos, socialinius ar valdymo iššūkius, tvarumui skirdami didžiausią dėmesį savo projektuose ir vertindami savo poveikį norėdami, kad rezultatai gerėtų, kiti nepritaria šiai tvarumo „intencijai“. Jiems svarbiausia – pelnas ir jie mano, kad jų verslo modelis turi teigiamą išorinį poveikį visai visuomenei, ir nereiki jo matuoti ar didinti.

3.7.

Šiais naujais modeliais nebūtinai siekiama tvarumo visais atžvilgiais. Žiedine ekonomika grindžiamus modelius plėtojančios įmonės, pvz., siekia savo projektais pirmiausia spręsti aplinkos klausimus ir sutaupyti kuo daugiau išteklių. Tačiau siekiant užtikrinti, kad sistema taip pat yra socialiai tvari, žiedinės ekonomikos galimybė turi išlikti įperkama ir prieinama vartotojui. Pvz., nors sukurti gamybos ciklai gali būti vietiniai, – juose pirmenybė teikiama vietiniams ištekliams ir vietinėms darbo vietoms – nereikia atmesti galimybės, kad ištekliai, naudojami kaip perdirbtos žaliavos, nukeliaus ilgus atstumus. Dalijimosi ekonomika, priešingai, gali būti siekiama pirmiausia išplėsti naudotojų galimybes naudotis tam tikru turtu, nenustatant su aplinka susijusių reikalavimų.

3.8.

Taip pat būtina nepamiršti, kad tikrasis naujų vadinamųjų tvarių verslo modelių poveikis yra abejotinas. Taigi, dalijimosi ekonomikos platformų nauda aplinkai vis dar yra aptarinėjama. Platformų, kuriose privatūs asmenys gali pasinaudoti kitų privačių asmenų turtu, užuot patiems pirkus naują gaminį, ekologinis rezultatas dažnai yra sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio (6). Pavyzdžiui, susitarimais pavežti ilgą atstumą dažnai sudaroma tiesioginė konkurencija geležinkelių eismui, o ne individualiam lengvojo automobilio naudojimui. Antra vertus, privatūs asmenys, perkantys prekes iš kitų privačių asmenų, tai daro ne tam, kad pirktų mažiau naujų gaminių, o tam, kad padidintų savo vartojimą. Apskritai, perėjimas nuo nuosavybės prie naudojimo nėra pakankama priemonė siekiant sumažinti vartojimo aplinkosauginį pėdsaką ir vartotojų išlaidas. Todėl įmonės, siūlančios išmaniųjų telefonų nuomos, o ne pardavimo paslaugas, yra linkusios savo klientams siūlyti paspartintą gaminių atnaujinimą ir nebūtinai sukuria perdirbimo ar pakartotinio panaudojimo sistemą.

3.9.

Galiausiai pažymėsime, kad dalijimosi ekonomikoje keliami svarbūs monopolizavimo, duomenų apsaugos, darbo teisės, sandorių apmokestinimo arba konkurencijos su tradiciniais verslo modeliais klausimai, panašiai kaip platformose vyksta diskusijos dėl privačių asmenų apgyvendinimo.

3.10.

Nors viešosios institucijos privalo remti verslininkus, kurie inovacijas diegia vadovaudamiesi šiomis koncepcijomis, jos privalo kritiškai vertinti jų ketinimus ir realų poveikį bei suvokti, kad šie verslininkai yra skirtingi, o jų koncepcijos – neapibrėžtos.

4.

4.1.

Pirma, būtina apžvelgti iniciatyvas, kurių jau imtasi Europos lygmeniu siekiant prisidėti prie šių naujų verslo modelių. Šis klausimas iš tiesų jau sulaukė politikos formuotojų dėmesio tiek valstybių narių, tiek Sąjungos lygmenimis. Jie pradeda stebėti šių naujų modelių plėtrą, kelti klausimus dėl realaus jų indėlio į darnų vystymąsi ir svarstyti viešųjų veiksmų priemones, kuriomis būtų galima paremti didžiausią poveikį turinčius modelius.

4.1.1.

Europos Komisija šiuo metu vykdo keletą projektų pagal savo komunikatą dėl išmanios, novatoriškos ir tvarios pramonės, pagal kurį planuojama priimti bendrą pramonės konkurencingumo strategiją, aktyviai įtraukiant visus suinteresuotuosius subjektus ir įgalinant piliečius, t. y.:

4.1.2.

4.2.

Šiose nuomonėse išdėstyti pasiūlymai dėl veiksmų, kurių turi imtis viešosios institucijos, kad paremtų naujus ir tvarius verslo modelius diegiančių įmonių plėtrą. Toliau pateiksime šių veiksmų gairių sąrašą ir išdėstysime kitas mintis, iškilusias per klausymus, įvykusius rengiant šią nuomonę.

4.2.1.

Visų pirma, būtina sukurti nuolatinę struktūrą naujiems verslo modeliams, turintiems tvarumo potencialą. Ši struktūra būtų atsakinga už jų vystymo stebėseną ir šioje nuomonėje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimą. Šioje struktūroje turėtų dalyvauti Europos institucijos, visų pirma Komisija ir EESRK, o taip pat novatoriškų įmonių federacijos, profesinės sąjungos, asociacijos ir mokslo darbuotojai.

4.2.2.

Be to, Europos viešosios valdžios institucijos turi padėti labiau suprasti šiuos pokyčius ir padėti geriau juos stebėti.

4.2.2.1.

Šiuo tikslu Komisija turėtų labiau prisidėti prie mokslinių tyrimų, visų pirma prie atsakingų mokslinių tyrimų, siekiant geriau suprasti realų atsirandančių naujų verslo modelių poveikį visuomenei ir aplinkai bei jų plėtros trukdžius. Tai taip pat padėtų išaiškinti daugelį neaiškių sąvokų. Šis darbas turėtų būti vykdomas kartu su visais suinteresuotaisiais subjektais, dalyvaujančiais mokslinių tyrimų ir inovacijų procese, kad būtų galima remtis jų patirtimi.

4.2.2.2.

ES lygmeniu, pasitelkiant Eurostatą, ir valstybėse narėse, padedant jų statistikos institucijoms, reikia kurti rodiklius ir rinkti statistinius duomenis, kuriais remiantis būtų galima stebėti šių modelių plėtrą ir didinti jų matomumą.

4.2.2.3.

Vienas svarbiausių svertų, padedančių kurti naujus verslo modelius, yra įvairių suinteresuotųjų subjektų švietimo ir mokymo skatinimas siekiant gerinti jų žinias apie šiuos modelius ir didinti jų matomumą. Šiuo metu tvarūs verslo modeliai sudaro tik mažytę ES ekonomikos dalį. Jie dažnai susiduria su nusistovėjusiais mechanizmais ir logika, taip pat žinių apie problemas stygiumi. Todėl būtų naudinga tobulinti profesinį rengimą, skirtą:

4.2.3.

4.2.3.1.

nepaprastai svarbu per interneto platformas ir tinklus skatinti inovacijų kūrėjų ir mokslinių tyrimų bendruomenės keitimąsi gerąja praktika ir patirtimi. Dėl tam tikrų naujų verslo modelių jau imtasi privačių iniciatyvų. Komisija turėtų išnagrinėti, kaip jas paremti ir papildyti (jų nepakeičiant) ir prie jų prisidėti, kad būtų galima geriau identifikuoti šias inovacijas ir bendrauti su inovacijų kūrėjais. Su kitais verslo modeliais susijusios iniciatyvos sunkiai įgyvendinamos dėl žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumo. Todėl Komisija joms turėtų skirti didesnę paramą ir pati aktyviau dalyvauti.

4.2.3.2.

Viena iš užduočių šiems tinklams taip pat turėtų būti sudaryti palankesnes sąlygas inovacijų kūrėjams naudotis Europos paramos mechanizmais, į kuriuos jie turi teisę. Naujus tvarius verslo modelius kuriančios įmonės labai dažnai yra MVĮ, kurios skundžiasi, kad sunku suprasti sudėtingas ES procedūras.

4.2.3.3.

Komisija gali sudaryti palankesnes sąlygas gauti finansavimą tvariems verslo modeliams organizuodama inovacijoms skirtus konkursus. Ji taip pat turėtų užtikrinti, kad viešųjų pirkimų taisyklės nesudaro neproporcingų kliūčių naujų tvarių verslo modelių kūrėjams, ir apsvarstyti galimybę taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, skirtą juos apsaugoti nuo konkurencijos, kurią jiems neįmanoma įveikti. Be to, tradiciniai inovacijų finansuotojai – tiek viešojo, tiek privačiojo sektorių atstovai – mažai žino apie šiuos naujus modelius, todėl yra nelinkę juos paremti ir dėl to neįvertina jų socialinės ir aplinkosauginės naudos. Europos Komisija turi geriau išnagrinėti sunkumus, patiriamus siekiant gauti naujų tvarių verslo modelių finansavimą, ir pateikti rekomendacijų, kaip juos įveikti. Be to, ji galėtų apsvarstyti atsirandančios alternatyvios valiutos (virtualios, visuomeninės) galimybes ir galimą jos vaidmenį siekiant remti šiuos modelius.

4.2.3.4.

Tam, kad galėtų vystytis, nauji tvarūs verslo modeliai turi būti bandomi. Tam tikrais atvejais – kaip antai judumo ar pramonės ekologijos srityse – šie eksperimentai turi būti vykdomi bendradarbiaujant su viešosiomis institucijomis. Europos Komisija gali paskatinti eksperimentuoti su naujais modeliais, pasitelkdama tvariems modeliams skirtą inovacijų finansavimo fondą, kuris būtų atviras viešojo ir privačiojo sektorių partnerystei. Visų pirma Komisija turėtų užtikrinti, kad šie bandymai būtų skirti kaimo ir priemiesčių vietovėms, o ne tik didiesiems miestams.

4.2.3.5.

Grįžtamoji informacija apie patirtį turi leisti nustatyti naujus poreikius standartų srityje ir tai, kokie standartai ir reglamentai neleidžia atsirasti tam tikriems novatoriškiems ir tvariems modeliams. Jie turi būti suderinti su inovacijomis, panašiai, kaip vyksta naujų produktų ir paslaugų patvirtinimo procesai statybų sektoriuje. Daugumą šių naujų verslo modelių sukūrė MVĮ, bet jos vis dar neturi galimybių susidoroti su darbo krūviu, susidariusiu priėmus standartus.

4.2.3.6.

Naujus modelius įtraukti į ES sektorių politiką taip pat yra svarbi priemonė siekiant skatinti jų kūrimą. Tokiu būdu naujosios platformos, kuriose privatūs asmenys mainosi prekėmis su funkcionalumo ekonomikos įmonėmis, turi būti laikomos atliekų susidarymo prevencijos veiksniais ir ES politikoje remiamos siekiant paskatinti žiedinę ekonomiką. Šiuo atveju reikėtų ne paskatinti naujas sektorių iniciatyvas ar reglamentavimą, o naujus verslo modelius įtraukti į naują pramonės strategiją (15) ir į esamą sektorių politiką.

4.2.3.7.

Galiausiai Komisija turi ir toliau budriai stebėti galimus nukrypimus nuo tam tikrų naujų verslo modelių, ypač socialinių klausimų, darbo reglamentavimo ir nesąžiningos mokesčių konkurencijos atžvilgiu. Dalijimosi ekonomikos srityje Europos Sąjunga turi toliau dėti pastangas stebėsenos ir suderinimo ES lygmeniu srityje.

4.2.4.

Apskritai naujus tvarius verslo modelius bus įmanoma plėtoti tik tuo atveju, jei įmonės ir verslininkai bus įsitikinę, kad tai ES bus ekonominiu požiūriu prasminga 2030 ar 2050 m. Dėl šios priežasties tvarumas turi būti laikomas universaliu ES tikslu. ES politinė, mokesčių ir reguliavimo sistema turi suteikti matomumo, kad galėtų orientuoti viešųjų institucijų, ekonominės veiklos vykdytojų ir pilietinės visuomenės veiksmus. Atsižvelgiant į tai, šioje nuomonėje rekomenduojama:

4.2.4.1.

Galiausiai, dar kartą apsvarstyti finansų sektoriaus veikimo būdą siekiant šio sektoriaus tvarumo ir aiškiai įtraukti socialinius ir aplinkosauginius uždavinius renkantis investicijas ir apibrėžiant rizikos sąvoką rizikos ribojimo bei mokumo taisyklėse. Šį procesą jau yra pradėję socialiai atsakingi investuotojai ir kai kurios didžiosios įmonės, strateginius ir veiklos sprendimus priimančios pagal integruoto mąstymo koncepciją (18). Šis svarstymas praktiškai taip pat galėtų lemti: