2.3.2018   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 81/29

Pranešėjas

Alfred GAJDOSIK

Bendrapranešėjis

Thomas WAGNSONNER

1.1.

EESRK remia vystymosi politiką, pagal kurią vystymasis yra vienodomis sąlygomis šalių vykdomas procesas, grindžiamas pagarba ir nepriklausomai priimamais sprendimais. Kad būtų galima finansuoti ir įgyvendinti Jungtinių Tautų (JT) lygmeniu sutartus darnaus vystymosi tikslus (DVT), būtina pasaulio lygmeniu derinti pastangas. Pabrėžiama, kad JT ekonomikos ir socialinių reikalų taryba galėtų atlikti dar svarbesnį vaidmenį kaip tinkamas forumas mokesčių klausimams spręsti. Taip būtų užtikrinamas tiek orientavimasis į Darbotvarkės iki 2030 m. DVT, tiek ir visų šalių dalyvavimas vienodomis sąlygomis.

1.2.

Atsižvelgiant į tarptautinius susitarimus dėl tarptautinės mokesčių teisės reformos, pavyzdžiui, įgyvendinant EBPO veiksmų planą dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (BEPS), reikėtų įvertinti šių tarptautinių pastangų vykdyti reformas poveikį DVT ir į juos labiau atsižvelgti toliau plėtojant tarptautinę mokesčių politiką. EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad DVT įgyvendinti reikia finansinių išteklių. Vis dėlto daugelis šalių susiduria su dideliais sunkumais užtikrindamos viešąsias pajamas iš surenkamų mokesčių. Viena vertus, taip yra dėl besivystančiose šalyse sunkiai įgyvendinamų pajamų ir apyvartos mokesčių sistemų. Kita vertus, joms sunkumų kelia ir pasaulinė konkurencija pelno mokesčio srityje ir ypač susitarimo dėl dvigubo apmokestinimo vengimo forma. Papildomi veiksniai yra riboti pajėgumai ir netinkamas informacijos perdavimas.

1.3.

EESRK ypač palankiai vertina tai, kad Europos Sąjunga ir jos valstybės narės dėjo daug pastangų, kad vykdant tarptautinę reformą būtų sprendžiami tarptautinės mokesčių sistemos trūkumai. Šios pastangos yra sveikintinos ir turi būti remiamos, veiksmingai įgyvendinamos ir galiausiai reguliariai stebimos. Šių reformų įgyvendinimą labiausiai spartina didžiosios pramoninės EBPO šalys. Reikėtų išanalizuoti, ar JT, atsižvelgiant į pasaulinę narystę šioje organizacijoje, visų pirma besivystančių šalių, nebūtų tinkamesnis forumas tarptautinės mokesčių politikos plėtojimui pasauliniu lygmeniu. Tačiau EESRK atkreipia dėmesį į tai, kad JT Mokesčių reikalų komitetui trūksta išteklių ir darbuotojų. Todėl JT turėtų būti suteiktos reikiamos priemonės.

1.4.

ES priemonės tarptautiniam mokesčių skaidrumui užtikrinti ir BEPS veiksmų planas turės poveikio ir besivystančioms šalims. EESRK palankiai vertina tai, kad Europos Parlamentas (EP) ir Europos Komisija jau pareiškė savo nuomonę dėl mokesčių ir vystymosi politikos sankirtos taškų. Europos Komisijos sukurta Gero mokesčių valdymo platforma yra sveikintina. Joje darbo dokumento forma pristatytas priemonių rinkinys dėl susitarimo dėl dvigubo apmokestinimo vengimo šalutinio poveikio rekomenduotinas valstybėms narėms svarstant susitarimo dėl dvigubo apmokestinimo vengimo su besivystančiomis šalimis peržiūrą.

1.5.

EESRK pastebi, kad 2015 m. ataskaitoje EP ragina atlikti ne vieną patobulinimą, tačiau jie dar neatlikti. EESRK šiuo klausimu atkreipia dėmesį į savo ankstesnes nuomones, kuriose pateikiamos pastabos visų pirma dėl atskirų šalių ataskaitų teikimo ir kovos su pinigų plovimu, taip pat dėl viešųjų savininkų registrų. EESRK pažymi, kad rengiamas nenorinčių bendradarbiauti jurisdikcijų mokesčių srityje sąrašas. Jis ragina dėti daugiau pastangų atitinkamiems EP reikalavimams įgyvendinti ir rekomenduoja apsvarstyti nevyriausybinių organizacijų išsakytą kritiką. Tikslinga visame pasaulyje skatinti šių priemonių nustatymą pasitelkus tarptautinius susitarimus dėl mokesčių, siekiant pagerinti besivystančių šalių mokesčių administratorių informavimo padėtį. Reikia siekti standartų suvienodinimo pasaulio lygmeniu, prie kurio besivystančios šalys galėtų prisidėti lygiomis teisėmis.

1.6.

EESRK ragina suderinti tarptautinę valstybių narių mokesčių politiką ir vystymosi politikos tikslus, kad būtų išvengta prieštaravimų tarp atskirų šalių mokesčių politikos ir bendrų vystymosi prioritetų.

1.7.

EESRK mano, kad valstybių narių tarptautinės mokesčių politikos poveikio vertinimai yra būdas patikrinti susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo ir mokesčių paskatų poveikį besivystančioms šalims. Tai turėtų būti skatinama ir tapti įprasta praktika. Galimų prieštaravimų su Europos vystymosi politika atveju ir Europos Sąjungai būtų tikslinga atlikti tokius vertinimus. Reikėtų peržiūrėti esamus susitarimus dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, o naujus susitarimus sudaryti atsižvelgiant į tokius svarstymus.

1.8.

EBPO pavyzdinė sutartis dėl apmokestinimo, kuri šiuo metu yra plačiai naudojama, yra pirmiausia orientuota į pramoninių valstybių interesus. Todėl EESRK rekomenduoja, kad vykdydamos derybas su besivystančiomis šalimis dėl susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, ES valstybės narės labiau atsižvelgtų į besivystančių šalių poreikius. EESRK pažymi, kad EBPO sutarties pagrindu parengta ir JT pavyzdinė sutartis, kuria siekiama reguliuoti apmokestinimą tarp besivystančių ir pramoninių šalių ir šiuo požiūriu šaltinio valstybėms suteikti daugiau apmokestinimo teisių.

1.9.

EESRK pritaria privačiojo sektoriaus investicijoms, skirtoms skatinti vystymąsi, jei jis vykdomas atsižvelgiant į DVT ir pagrindines ekonomines, aplinkos ir socialines teises, pagrindines Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) konvencijas ir deramo darbo darbotvarkę. Teisinis tikrumas yra svarbus veiksnys remiant investicijoms palankią verslo aplinką, taip pat tiesioginėms užsienio investicijoms. Kadangi apmokestinimo klausimai yra susiję su darnaus vystymosi tikslais, įmonės mokesčius derėtų mokėti ten, kur vertės grandinėje (pavyzdžiui, gamyba, žaliavų gavyba) sukuriamas pelnas.

1.10.

EESRK pažymi, kad ES ir jos valstybės narės Naujame Europos konsensuse dėl vystymosi įsipareigojo bendradarbiauti su šalimis partnerėmis plačiau taikant progresyvinį apmokestinimą, kovos su korupcija priemones ir perskirstomąją politiką, taip pat kovojant su neteisėtais finansiniais srautais. Vis dėlto mokesčių politika turėtų tapti dar svarbesne Europos vystymosi politikos dalimi. EESRK palankiai vertina Europos Komisijos pastangas padėti mokesčių srityje veikiantiems besivystančių šalių regioniniams forumams ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Besivystančiose šalyse pilietinės visuomenės organizacijos atlieka tikrinimo ir rėmimo funkciją, įskaitant ir mokesčių sritį, todėl jas reikėtų labiau įtraukti ir remti. Parama atitinkamoms mokesčių srities pajėgumų stiprinimo priemonėms, įskaitant tarpusavio mokymąsi ir Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimą, turėtų ilgalaikio poveikio vystymosi projektams.

1.11.

Atsakingi veiksmai mokesčių srityje turėtų tapti neatsiejama įmonių socialinės atsakomybės dalimi laikantis įmonių ataskaitų teikimo prievolių.

1.12.

EESRK siūlo į visus atitinkamus ES ir trečiųjų valstybių ar regionų susitarimus įtraukti sąlygas dėl atsakingų veiksmų mokesčių srityje, kad būtų skatinamas darnus vystymasis.

1.13.

EESRK siūlo patikrinti, ar nebūtų galima pasinaudoti naujais ar peržiūrėtais laisvosios prekybos susitarimais kaip galimybe taip pat išanalizuoti dvišalius mokesčių susitarimus. Tokį patikrinimą reikėtų atlikti įvertinant, kokį poveikį valstybių narių mokesčių politika daro vystymosi politikos tikslams.

2.1.

Atlikus ne vieną tyrimą (1) iškilo klausimas, ar valstybių narių tarptautinė mokesčių politika, ypač daugelis dvišaliuose susitarimuose dėl dvigubo apmokestinimo vengimo išdėstytų nuostatų, nekenkia Europos vystymosi politikos tikslams. Be to, besivystančios šalys yra grynosios kapitalo eksportuotojos į pramonines šalis, o tai didele dalimi priskiriama mokesčių vengiantiems kapitalo srautams. Tai labiausiai paveiktų būtent mažų pajamų besivystančias šalis, nes jose beveik nėra vidaus finansavimo šaltinių.

2.2.

ES ir jos valstybės narės kartu yra didžiausios paramos vystymuisi teikėjos ir svarbios formuojant tarptautinius apmokestinimo susitarimus. Jos įsipareigojo siekti DVT, nors tik keletas valstybių narių pasiekė užsienio pagalbos tikslą (0,7 % BVP). „Brexit“ poveikis tolesniam Europos vystomojo bendradarbiavimo finansavimui yra neaiškus. Siekiant skatinti privačiojo sektoriaus investicijas, susijusias su vystymosi politikos tikslais, planuojama imtis daugiau veiksmų. Oficialios paramos vystymuisi ištekliai priklauso nuo paramos teikėjų politikos.

2.3.

Besivystančioms šalims skirti darnaus vystymosi tikslai apima, be kita ko, vietos išteklių sutelkimą, tarptautinę paramą gebėjimų stiprinimui mokesčių surinkimo srityje, neteisėtų finansinių srautų mažinimą ir dalyvavimą pasaulinėse valdančiosiose institucijose. Taigi, galima daryti išvadą, kad stabili viešųjų pajamų bazė, pastangos kovoti su neteisėtais išteklių srautais ir vienodos galimybės visoms šalims pareikšti savo nuomonę rengiant visuotines mokesčių taisykles yra labai svarbūs darnaus vystymosi ramsčiai. Vystymasis ypač naudingas vaikams, moterims ir kitoms pažeidžiamoms visuomenės grupėms besivystančiose šalyse (2).

2.4.

Viešajam vystomajam bendradarbiavimui skirtų lėšų nepakanka darnaus vystymosi tikslams pasiekti. Kaip ir tūkstantmečio vystymosi tikslų atveju, tikslams pasiekti reikalingi vietos ištekliai (3). Šiems ištekliams sutelkti reikia gerinti mokesčių surinkimą ir siekiant tvaraus ekonomikos augimo bei išplečiant mokestinę bazę užtikrinti daugiau mokestinių pajamų.

3.1.

Mokesčiai yra stabilesnis finansavimo šaltinis nei kitų rūšių pajamos, tačiau daugeliui besivystančių šalių yra sunkiau gauti pakankamai mokestinių pajamų nei pramoninėms šalims.

3.2.

Per pastaruosius dešimtmečius buvo ryžtingai siekiama pasaulinės prekybos liberalizavimo mažinant importo ir eksporto tarifus ir taip siekiant skatinti ekonominį vystymąsi, investicijas ir visuomenės klestėjimą. Šis iš esmės teigiamas poveikis taip pat leidžia išplėsti mokestinę bazę, jei ją gali naudoti mokesčių administratoriai. Tiesa, dėl to taip pat sumažėjo besivystančių šalių pajamos, gaunamos iš svarbių ir lengvai prieinamų šaltinių. Tačiau augimas ir investicijos taip pat turi atsispindėti besivystančių šalių pajamų struktūroje.

3.3.

Siekiant kompensuoti pajamų nuostolius besivystančios šalys dažnai įveda apyvartos mokesčius, kurie gali būti regresyviniai. Skirtingomis mokesčių rūšimis grindžiama mokesčių sistema sumažina priklausomybę nuo atskirų mokesčių rūšių ir užtikrina stabilias vidaus pajamas.

3.4.

Besivystančiose šalyse dažnai yra gana sunku įgyvendinti žemės ir turto apmokestinimą. Besivystančiose šalyse dėl mažų pajamų surenkama gana mažai mokestinių pajamų iš darbo užmokesčio išskaičiuojamų mokesčių ir pajamų mokesčių. Iš darbo užmokesčio išskaičiuojami mokesčiai pirmiausia surenkami iš viešojo sektoriaus ir tarptautinių bendrovių darbuotojų. Be to, jose dažnai egzistuoja didelio masto neoficiali ekonomika.

3.5.

Mbeki ataskaitoje įplaukos iš mokesčių vengimo buvo priskirtos „neteisėtiems finansiniams srautams“ (4). Jos, regis, viršijo vystojomo bendradarbiavimo lėšų srautą (5). Siekiant sustabdyti šiuos neteisėtus finansinius srautus reikia vykdyti glaudesnį tarptautinį institucijų bendradarbiavimą, skatinti skaidrumą ir stiprinti teisėkūros ir reguliavimo priemones. Nuosavybės teisių stiprinimas besivystančiose šalyse taip pat yra svarbus veiksnys, stabdantis kapitalo nutekėjimą.

3.6.

Mokestinių pajamų struktūroje pelno mokesčio pajamos atlieka svarbesnį vaidmenį besivystančiose šalyse nei pramoninėse šalyse. Dėl to jos labiau nukenčia dėl mokesčių vengimo strategijų. Tuo pat metu nuo praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio visame pasaulyje mažėja tiek nominalusis, tiek ir efektyvusis mokesčio tarifas, siekiant pritraukti investicijų. Pelno mokesčio pajamos įmonėms yra svarbus investavimo aplinkos rodiklis. Taip atsirado tarptautinė mokesčių konkurencija, kuri besivystančioms šalims, atsižvelgiant į jų mokestinių pajamų struktūrą, kelia daugiau sunkumų nei pramoninėms šalims. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau iškėlė klausimą dėl vadinamojo šalutinio mokesčių konkurencijos poveikio (6). Be to, daug besivystančių šalių susiduria su keletu didelių investuojančių įmonių, kurios sudaro didelę bendrų pelno mokesčių pajamų dalį.

3.7.

Mokesčių administratoriams sunku apskaičiuoti sandorių kainas taikant įprastų rinkos sąlygų principą tarpvalstybiniams tos pačios grupės įmonių sandoriams. Besivystančių šalių pajėgumai tai padaryti yra riboti, todėl mokesčių sumetimais sudaromi susitarimai dėl sandorių kainos išlieka opi problema.

3.8.

Susitarimuose dėl dvigubo apmokestinimo vengimo išdėstomos apmokestinimo teisės tarp susitarimo šalių, reglamentuojamas mokesčių administratorių keitimasis informacija ir taip suteikiamas teisinis tikrumas. Todėl jie gali paskatinti įmones vykdyti tiesiogines investicijas ir galiausiai skatinti augimą. Tačiau susitarimai dėl dvigubo apmokestinimo vengimo gali turėti poveikio šaltinio valstybių apmokestinimo teisėms. Autorinių atlyginimų mokėjimams, palūkanoms ir dividendams taikomi išskaičiuojamojo mokesčio tarifai paprastai yra žemesni už vietos mokesčių tarifus. Kai kurios nuostatos, pavyzdžiui, siaura įmonės vietos apibrėžtis gali apriboti apmokestinimo teises. Besivystančios šalys, žinoma, suinteresuotos tolesnėmis investicijomis, tačiau jos gali prarasti apmokestinimo teises. Susitarimai dėl keitimosi informacija mokesčių klausimais gali būti geresnė alternatyva, jei šalis pirmiausia siekia gauti su mokesčiais susijusios informacijos iš kitų jurisdikcijų.

3.9.

Derybose atskaitos tašku dažniausiai naudojama EBPO pavyzdinė sutartis dėl apmokestinimo yra veikiau orientuota į pramoninių šalių interesus (7). Kaip alternatyva besivystančioms šalims buvo parengta JT pavyzdinė sutartis, kuria labiau atsižvelgiama į šių šalių interesus (8). Apskritai joje numatyta šaltinio valstybėms suteikti daugiau apmokestinimo teisių nei įmonės gamintojos kilmės šaliai.

3.10.

Besivystančios šalys gali netekti mokestinių pajamų, jei bendrovių grupės įsteigia specialiosios paskirties įmones skirtingose šalyse siekdamos pasinaudoti tam tikrais susitarimais dėl dvigubo apmokestinimo vengimo ir taip sumažinti mokesčius. Šaltinio valstybei taip pat gali būti sudėtinga apmokestinti paslaugas ir netiesioginį įmonės akcijų perkėlimą remiantis susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo nuostatomis. Reikėtų atsižvelgti į norą pasinaudoti technologijų perdavimo teikiama nauda siekiant skatinti tvarų augimą besivystančiose šalyse.

3.11.

Buvo atliekami tyrimai apie besivystančių šalių pajamų nuostolius. Nyderlandų nevyriausybinė organizacija SOMO apskaičiavo, kad dėl išskaičiuojamų mokesčių, kurie taikomi palūkanoms ir dividendams, atsirandantiems dėl Nyderlandų ir 28 besivystančių šalių susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, kasmet prarandama 554 mln. EUR pajamų (9). Austrijoje atliktame tyrime padaryta išvada, kad reikėtų atlikti susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo poveikio vertinimus, nes dėl šių susitarimų galima patirti pajamų nuostolių net tuo atveju, jei investicijos didėja (10). JT prekybos ir plėtros konferencijos Unctad 2015 m. pasaulio investicijų ataskaitos duomenimis, tarptautinės bendrovių grupės besivystančių šalių biudžetus papildo apie 730 mlrd. JAV dolerių. Tačiau ataskaitoje nurodoma, kad besivystančios šalys kasmet praranda apie 100 mlrd. JAV dolerių mokestinių pajamų, susijusių su užsienio investicijų srautais, nukreipiamais per lengvatinių mokesčių zonose esančius investicijų centrus (11). Šie pajamų nuostoliai prieštarauja pirmiau nurodytiems darnaus vystymosi tikslams.

4.1.

Dedama vis daugiau pastangų remti besivystančias šalis mokesčių srityje, pavyzdžiui įgyvendinant Adis Abebos mokesčių iniciatyvą. Tarptautinė mokesčių politika priklauso valstybių narių kompetencijai. Susitarimai dėl dvigubo apmokestinimo vengimo sudaromi dvišaliu pagrindu ir ES teisėkūros iniciatyvos iš esmės yra susijusios tik su priemonėmis, skirtomis baigti kurti vidaus rinką. Europos Sąjunga ir jos valstybės narės vykdo bendradarbiavimą siekdamos užtikrinti politikos suderinamumą vystymosi labui (12). Europos Komisija taip pat pripažįsta tarptautinės mokesčių sistemos poveikį vystymuisi ir nagrinėja su tuo susijusius klausimus (13). Siekiant užtikrinti vystymosi politikos suderinamumą būtina išsiaiškinti, kokį poveikį besivystančioms šalims turės su vystymosi politikos tikslais nesuderinama ES mokesčių politika, ir prireikus imtis tinkamų veiksmų.

4.2.

JT lygmeniu su mokesčiais susijusi veikla vykdoma pasitelkiant vystymosi finansavimo procesą, Ekonominę ir Socialinę Tarybą (Ecosoc) ir JT Mokesčių reikalų komitetą, taip pat specializuotas agentūras, pavyzdžiui, Unctad. G 20 šalių prašymu EBPO susitarta dėl plataus masto reformų įgyvendinant kovos su BEPS projektą. Šiuo atveju vieni svarbiausių aspektų, buvo užkirsti kelią palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimui, Vyriausybių vykdomai žalingai mokesčių praktikai (pavyzdžiui, lengvatiniam pajamų iš patentų apmokestinimui ir neskaidriems sprendimams), mokestinės tvarkos neatitikimams apmokestinant skolą ir neveiksmingai sandorių kainodarai ir ataskaitų teikimui. Atsižvelgiant į pelno mokesčio svarbą besivystančioms šalims, tikimasi, kad BEPS veiksmų planas joms turės teigiamo poveikio.

4.3.

Daugelis EBPO nepriklausančių šalių, įskaitant Afrikos šalis, įsipareigojo taikyti įtraukią EBPO BEPS veiksmų plano sistemą. 103 šalys įsipareigojo įgyvendinti 2017 m. birželio mėn. priimtą naują daugiašalę BEPS konvenciją, kurioje supaprastinamas dvišalių mokesčių susitarimų aiškinimas kaip apibrėžta BEPS veiksmų plane. Jungtinės Tautos, EBPO, TVF ir Pasaulio bankas įsteigė platformą dėl bendradarbiavimo mokesčių srityje, skirtą stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą mokesčių klausimais. Ši iniciatyva gali padėti užtikrinti didesnį EBPO ir JT organų veiklos suderinamumą. Dar neaišku, ar bus pasiektas pageidaujamas poveikis.

4.4.

EESRK pripažįsta EBPO pastangas plėtojant geresnę tarptautinę apmokestinimo sistemą. Vis dėlto pilietinės visuomenės organizacijos (14) kritiškai vertina tai, kad besivystančios šalys EBPO neturi balsavimo teisių. Jos buvo pakviestos dalyvauti tik parengus BEPS veiksmų planą. Panašią nuomonę pareiškė ir Europos Parlamentas, kuris paragino stiprinti atitinkamus JT organus, kad tarptautinė mokesčių politika lygiomis teisėmis galėtų būti rengiama ir pertvarkoma (15). TVF darbiniame dokumente ekspertai taip pat išreiškė susirūpinimą dėl BEPS veiksmų plano pasekmių besivystančioms šalims (16).

4.5.

Norėdami įvertinti tokių reformų poveikį ir, prireikus, atlikti būtinus koregavimus, atitinkami JT organai, visų pirma JT Mokesčių reikalų komitetas, turėtų būti stiprinami ir jiems turėtų būti suteikta daugiau išteklių. Bet kuriuo atveju Europos Komisija turėtų stebėti, ar tinkamai įgyvendinama daugiašalė BEPS konvencija, kuri buvo pasirašyta 2017 m. birželio mėn., ir toliau siekti aktyvesnio tarptautinio JT, EBPO ir tarptautinių finansų įstaigų bendradarbiavimo mokesčių klausimais.

4.6.1.

Priemonių rinkiniu, skirtu kovai su mokesčių vengimu, buvo sprendžiami ir su tarptautine mokesčių politika susiję klausimai, t. y. neapsiribota tik ES (17). Informacija, teikiama pagal ataskaitų pagal šalis teikimo sistemą (18), kurią priėmė ES, G 20 ir EBPO, yra svarbi mokesčių administratoriams. Konkrečių šalių duomenų skelbimas pasaulio mastu gali suteikti galimybę platesniam visuomenės ratui, įskaitant ir darbuotojus bei atsakingus investuotojus, geriau įvertinti tai, kokiu mastu įmonės mokesčius moka šalyse, kuriose jos gauna pelną. EESRK pastebi, kad 2015 m. ataskaitoje EP ragina atlikti ne vieną patobulinimą, tačiau jie dar neatlikti. EESRK šiuo klausimu atkreipia dėmesį į savo ankstesnes nuomones, kuriose pateikiamos pastabos visų pirma dėl atskirų šalių ataskaitų teikimo ir kovos su pinigų plovimu, taip pat dėl viešųjų savininkų registrų. EESRK pažymi, kad rengiamas nenorinčių bendradarbiauti jurisdikcijų mokesčių srityje sąrašas. Jis ragina dėti daugiau pastangų atitinkamiems EP reikalavimams įgyvendinti ir rekomenduoja apsvarstyti nevyriausybinių organizacijų išsakytą kritiką. Tikslinga visame pasaulyje skatinti šių priemonių nustatymą pasitelkus tarptautinius susitarimus dėl mokesčių, siekiant pagerinti besivystančių šalių mokesčių administratorių informavimo padėtį. Reikia siekti standartų suvienodinimo pasaulio lygmeniu, prie kurio besivystančios šalys galėtų prisidėti lygiomis teisėmis.

4.6.2.

Automatinis keitimasis su mokesčiais susijusia informacija Europos Sąjungoje buvo nustatytas iš dalies pakeitus Tarpusavio pagalbos direktyvą (19). Tačiau besivystančios šalys vis dar turi sudaryti dvišalius savitarpio pagalbos susitarimus su Europos šalimis. Tam reikia užtikrinti abipusį keitimąsi duomenimis ir duomenų saugumą, o besivystančios šalys dažnai susiduria su pajėgumo tai padaryti problemomis.

4.6.3.

Europos Komisija savo komunikate „Veiksmingo apmokestinimo išorės strategija“ (20) aptaria šioje nuomonėje iškeltus klausimus. Šiuo metu ES rengia bendrą nebendradarbiaujančių jurisdikcijų mokesčių srityje sąrašą (21). EESRK palankiai įvertino šį žingsnį. Tačiau nevyriausybinės organizacijos tokį sąrašą vertina ganėtinai skeptiškai (22). EP taip pat paragino pasauliniu mastu nustatyti mokesčių rojaus apibrėžtį, kuri apimtų ir ES valstybes nares bei joms priklausančias užjūrio teritorijas (23).

4.6.4.

Rekomendacijoje dėl mokesčių susitarimų (24) nagrinėjami svarbūs klausimai, susiję su susitarimais dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, ir valstybės narės primygtinai raginamos stiprinti savo mokesčių sutartis siekiant kovoti su piktnaudžiavimu šiais susitarimais ir palankesnių mokesčių sąlygų ieškojimu. Kita vertus, šioje rekomendacijoje nereikalaujama atlikti susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo poveikio vertinimo, kiek tai susiję su jų poveikiu siekiant politikos suderinamumo vystymosi labui arba jų šalutiniu poveikiu. Palankiai vertinama Gero mokesčių valdymo platforma, kuri kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis nagrinėja tarptautinio apmokestinimo klausimus, parengė darbinį dokumentą dėl šio poveikio (25). Valstybės narės turėtų į tai atsižvelgti.

4.6.5.

Mokesčių vengimo strategijos dažnai yra susijusios su neskaidria turto nuosavybės teise. Iš dalies pakeitus Ketvirtąją kovos su pinigų plovimu direktyvą (26) nesukurta viešai prieinamų patikos fondų ir kitų investicijas vykdančių įmonių tikrųjų savininkų registrų. Tokie registrai padėtų besivystančioms šalims tirti įtariamus pinigų plovimo ir sukčiavimo mokesčių srityje atvejus.

4.6.6.

Pasiūlymai dėl bendros (konsoliduotosios) pelno mokesčio bazės (B(K)PMB) nagrinėjami kitoje EESRK nuomonėje (27). Atsižvelgiant į dalyvavimą įgyvendinant tarptautinius susitarimus dėl mokesčių ir į jų svarbą besivystančių šalių mokesčių administracijoms, toks susitarimas – ir dėl jo gauta informacija – galėtų būti geru pavyzdžiu, turinčiu poveikio susitarimams dėl dvigubo apmokestinimo vengimo su trečiosiomis šalimis. Europoje surinkta informacija suteiktų atskaitos taškus palyginamiesiems skaičiavimams besivystančiose šalyse. Turėtų būti siekiama užtikrinti vienodus standartus visame pasaulyje, suteikiant besivystančioms šalims vienodą galimybę pareikšti savo nuomonę juos rengiant.

4.6.7.

EESRK siūlo į visus atitinkamus ES ir trečiųjų valstybių ar regionų susitarimus įtraukti sąlygas dėl atsakingų veiksmų mokesčių srityje, kad būtų skatinamas darnus vystymasis.

4.6.8.

EESRK siūlo patikrinti, ar nebūtų galima pasinaudoti naujais ar peržiūrėtais laisvosios prekybos susitarimais kaip galimybe taip pat išanalizuoti dvišalius mokesčių susitarimus. Tokį patikrinimą reikėtų atlikti įvertinant, kokį poveikį valstybių narių mokesčių politika daro vystymosi politikos tikslams. Tai padėtų įgyvendinti ir Europos Parlamento pranešime išdėstytus reikalavimus.

5.1.

Atsižvelgiant į kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinį ir siekiant valstybių narių ir ES politikos suderinamumo vystymosi labui, turėtų būti nuolat atliekamas tarptautinės mokesčių politikos ir valstybių narių susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo poveikio vertinimas (28). Siekdama geriau suderinti ES vystymosi politiką ir valstybių narių mokesčių politikos priemones, Europos Komisija turėtų užtikrinti, kad vykdydamos derybas su besivystančiomis šalimis dėl susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo vengimo, valstybės narės atitinkamai atsižvelgtų suderintą į ES vystymosi politiką. Šiomis aplinkybėmis palankiai vertinama Europos Komisijos rekomendacija dėl kovos su piktnaudžiavimu mokesčių sutartimis priemonių įgyvendinimo (29). Siekiant vystymosi tikslų reikėtų skirti daugiau dėmesio besivystančių šalių poreikiams. Atsižvelgiant į tai, reikėtų didinti ES įsipareigojimus JT, visų pirma dalyvavimą JT Mokesčių reikalų komiteto veikloje, ir teikti paramą gebėjimų stiprinimui kuriant pasaulinį forumą, kuriame lygiomis teisėmis dalyvautų visos šalys.

5.2.

Reikia numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį, kol pajėgumai dar kuriami, besivystančios šalys galėtų taikyti automatinio keitimosi informacija priemones.

5.3.

Geras mokesčių srities valdymas turėtų būti neatsiejama įmonių socialinės atsakomybės dalis, laikantis įmonių ataskaitų teikimo prievolių.

5.4.

Planuojant, kad privatūs investuotojai aktyviau dalyvaus Europos vystymosi politikoje, vystymosi projektams taikomų mokesčių lengvatų klausimas tampa aktualesniu (30). Kadangi apmokestinimo klausimai yra susiję su darnaus vystymosi tikslais, įmonės mokesčius derėtų mokėti ten, kur vertės grandinėje sukuriamas pelnas (31). Tai turėtų būti užtikrinama remiant privačiojo sektoriaus įsipareigojimus.

5.5.

Be to, reikia apskritai užtikrinti, kad suteikiant fiskalines paskatas nebūtų trukdoma įgyvendinti darnaus vystymosi tikslus.

5.6.

EESRK pakartoja savo pastabas dėl viešųjų banko sąskaitų, įmonių, patikos fondų tikrųjų savininkų ir sandorių vykdytojų registrų (32) ir mano, kad būtų tikslinga pasaulio mastu skatinti šių priemonių diegimą sudarant tarptautinius susitarimus dėl mokesčių. Be to, nurodytoms priemonėms reikėtų skirti daugiau dėmesio, visų pirma dedant pastangas stiprinti pajėgumus, siekiant padėti kovoti su neteisėtais finansiniais srautais iš besivystančių šalių. Kadangi gali atsitikti taip, kad daugeliui besivystančiose šalyse veikiančių Europos įmonių netaikoma ataskaitų pagal šalis teikimo prievolė, Komitetas atkreipia dėmesį į savo pastabas šiuo klausimu (33). Jis rekomenduoja įvertinti ir kitų atitinkamų taisyklių, visų pirma tų, kurių ataskaitų teikimo reikalavimai apibrėžiami remiantis metinės apyvartos kriterijumi, poveikį besivystančioms šalims.

5.7.

ES ir jos valstybės narės įsipareigojo bendradarbiauti su šalimis partnerėmis plačiau taikant progresyvinį apmokestinimą, kovos su korupcija priemones ir perskirstomąją politiką, taip pat kovojant su neteisėtais finansiniais srautais (34). Nors besivystančiose šalyse techniniai ir žmogiškieji pajėgumai dar plėtojami, kad būtų galima visapusiškai dalyvauti tarptautiniuose susitarimuose, jau dabar reikia galimybių tarpusavyje keistis informacija, siekiant įgyvendinti bendru sutarimu nustatytus tikslus. Komisijos įsipareigojimas (35) per JT Mokesčių reikalų komitetą skatinti regioninius forumus (36) yra pripažįstamas ir turėtų būti stiprinamas. Būtina užtikrinti, kad šiuose forumuose būtų nustatoma tvirta suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo ir konsultavimosi praktika. Besivystančiose šalyse pilietinės visuomenės organizacijos atlieka tikrinimo ir rėmimo funkciją, įskaitant ir mokesčių sritį, todėl jas reikia remti.

5.8.

Vykdant vystomąjį bendradarbiavimą turėtų būti labiau atsižvelgiama į šalies mokesčių sistemą. Stiprinant pajėgumus turėtų būti padedama paramos gavėjams padėti sau patiems, skatinti mokesčių sistemų veiksmingumą ir stiprinti valstybės teisėtumą. Labai gerų rezultatų pasiekta su panašiais uždaviniais susiduriančioms mokesčių administracijoms tiesiogiai keičiantis informacija (tarpusavio mokymasis) ir bendradarbiaujant su panašias regionų vystymosi sąlygas turinčiomis šalims (pavyzdžiui, Pietų šalių savitarpio bendradarbiavimas). Tai suteikia galimybę koordinavimui sprendžiant panašius iššūkius ir leidžia keistis pajėgumus atitinkančia geriausia patirtimi.

5.9.

EESRK pabrėžia, kad reikia užtikrinti politikos suderinamumą mokesčių srityje vystymosi labui, nes ES viduje priimamos priemonės turi tarptautinio poveikio besivystančioms šalims. Todėl būtina atsižvelgti į šį poveikį ir suteikti susijusioms besivystančioms šalims galimybę dalyvauti šiame procese.