9.11.2017   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 378/210

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 312 ir 314 straipsnius ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties 106a straipsnį,

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) Nr. 1311/2013, kuriuo nustatoma 2014–2020 m. daugiametė finansinė programa (1),

—

atsižvelgdamas į 2013 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinį susitarimą dėl biudžetinės drausmės, bendradarbiavimo biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo (2),

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos 2014 finansinių metų bendrąjį biudžetą (3) ir į keturis susijusius bendrus pareiškimus, dėl kurių susitarė Parlamentas, Taryba ir Komisija, bei į Parlamento ir Komisijos bendrąjį pareiškimą dėl mokėjimų asignavimų,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių II antraštinės dalies 7 skyrių,

—

atsižvelgdamas į Biudžeto komiteto pranešimą (A7-0159/2014),

1.

mano, kad, nors vis dar patiriama kai kurių sunkumų, Europos ekonomika rodo tam tikrus atsigavimo požymius, taip pat mano, jog pripažįstant, kad nacionaliniu lygmeniu vis dar esama ekonominių ir biudžeto suvaržymų ir kad valstybės narės stengiasi konsoliduoti biudžetą, Europos biudžeto lėšomis turi būti skatinama ši tendencija stiprinant strateginį investavimą į Europos pridėtinę vertę turinčius veiksmus siekiant padėti Europos ekonomikai atsigauti, skatinti tvarų augimą ir užimtumą kartu siekiant stiprinti konkurencingumą ir didinti ekonominę ir socialinę sanglaudą visoje ES;

2.

pabrėžia, visų pirma, Europos struktūrinių ir investicinių fondų, kurie sudaro vieną iš didžiausių ES biudžeto išlaidų dalių, svarbą; pabrėžia, kad ES sanglaudos politika padėjo išsaugoti viešąsias investicijas gyvybiškai svarbiose ekonomikos srityse ir kad pasiekta apčiuopiamų rezultatų, nes tai gali padėti valstybėms narėms ir regionams įveikti krizę ir pasiekti „Europa 2020“ tikslus; pabrėžia poreikį suteikti priemones piliečiams įveikti krizę; todėl pabrėžia, kad būtina investuoti į švietimo ir judumo, mokslinių tyrimų ir inovacijų, mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) ir verslumo sritis, siekiant padidinti ES konkurencingumą ir paskatinti darbo vietų kūrimą, ypač jaunimo ir vyresnių kaip 50 metų amžiaus asmenų užimtumą;

3.

mano, kad taip pat svarbu investuoti į kitas sritis, tokias kaip atsinaujinančioji energija, skaitmeninė darbotvarkė, infrastruktūros, informacinės ir ryšių technologijos ir tarpvalstybinis ryšys, taip pat geresnis ir platesnis novatoriškų finansinių priemonių panaudojimas, ypač ilgalaikių investicijų atžvilgiu; pabrėžia būtinybę stiprinti ES pramonę kaip pagrindinę darbo vietų kūrimo ir augimo skatinimo varomąją jėgą; ragina siekiant ES pramonę padaryti stiprią, konkurencingą ir nepriklausomą pagrindinį dėmesį skirti investicijoms į inovacijas;

4.

pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad būtų pakankamai prieinamų išteklių ES išorės veiksmams vykdyti; primena ES ir jos valstybių narių tarptautinį įsipareigojimą padidinti savo oficialios paramos vystymuisi (OPV) išlaidas iki 0,7 % BNP ir iki 2015 m. pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus;

5.

pabrėžia, kad yra svarbu užtikrinti geriausią galimą skirtingų ES fondų koordinavimą bei ES fondų ir nacionalinių išlaidų koordinavimą siekiant optimizuoti viešųjų lėšų panaudojimą;

6.

primena neseniai priimtą susitarimą dėl 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP), kuriame nustatyti pagrindiniai metinių biudžetų iki 2020 m kriterijai; pabrėžia, kad kiekvienas metinis biudžetas turi atitikti DFP reglamentą ir tarpinstitucinį susitarimą ir neturėtų būti laikomas dingstimi iš naujo derėtis dėl DFP; tikisi, kad Taryba nebandys siaurai aiškinti konkrečių nuostatų, ypač susijusių su specialių priemonių pobūdžiu ir taikymo sritimi; pakartoja, jog ketina naudotis visomis biudžeto valdymo institucijoms prieinamomis priemonėmis pagal metinio biudžeto sudarymo procedūrą, siekdamas, kad ES biudžetui būtų suteiktas reikiamas lankstumas;

7.

pabrėžia, kad 2015 m. yra antri naujos DFP metai ir todėl jie bus svarbūs sėkmingam naujos 2014–2020 m. daugiametės programos įgyvendinimui; pabrėžia, kad jeigu nenorima sutrukdyti pagrindinių ES politikos krypčių įgyvendinimui, visos programos turi būti parengtos ir pradėti aktyviai veikti kuo greičiau; pažymi, kad 2015 m. biudžetas bus realiai mažesnis nei 2013 m. biudžetas; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją ir valstybes nares padaryti viską, ką gali, kad užtikrintų greitą visų partnerystės susitarimų ir veiklos programų patvirtinimą 2014 m., siekiant, kad nebūtų prarandama daugiau laiko įgyvendinant naujas investicijų programas; pabrėžia, jog svarbu, kad Komisija visais proceso etapais visapusiškai remtų nacionalines administracijas;

8.

primena susitarimą dėl DFP, kuri pirmą kartą įgyvendinama vykdant 2014 m. biudžetą, – atkelti įsipareigojimus, skirtus nustatytiems politiniams tikslams, susijusiems su jaunimo užimtumu, moksliniais tyrimais, programa „Erasmus+“ (visų pirma gamybine praktika) ir MVĮ; pabrėžia, kad kaip susitarimo dėl DFP dalies reikia laikytis panašaus požiūrio dėl 2015 m. biudžeto atkeliant sumas, skirtas Jaunimo užimtumo iniciatyvai (871,4 mln. EUR 2011 m. kainomis) bei programoms „Erasmus+“ ir „COSME“ (kiekvienai po 20 mln. EUR 2011 m. kainomis); yra ypač susirūpinęs dėl Jaunimo užimtumo iniciatyvos finansavimo po 2015 m. ir prašo šiuo tikslu svarstyti visas finansavimo galimybes, įskaitant bendrą DFP įsipareigojimų maržą;

9.

vis dėlto išreiškia susirūpinimą dėl galimo neigiamo poveikio, kuris gali atsirasti Europos infrastruktūros tinklų priemonės energetikos programai skiriamas lėšas papildomai nukėlus į 2015 m., ir ragina Komisiją pateikti atitinkamą informaciją apie tai, kokį poveikį toks sprendimas turės sėkmingam šios naujos programos įgyvendinimui;

10.

pabrėžia papildomą investavimo į šias programas naudą siekiant padėti ES piliečiams išbristi iš krizės; be to, ragina Komisiją nustatyti kitas programas, kurios galėtų pasinaudoti asignavimų atkėlimu, prisidėti prie šio tikslo ir taip pat visiškai sunaudoti tokius atkeltus asignavimus;

11.

dar kartą pabrėžia, kad paskutinės Europos Vadovų Tarybos išvados (2013 m. gruodžio 19 ir 20 d.) dėl Bendros saugumo ir gynybos politikos ir migracijos srautų turės įtakos ES biudžetui; primena savo poziciją, kad visi papildomi projektai, dėl kurių susitarė Europos Vadovų Taryba, turi būti finansuojami iš papildomų išteklių, o ne mažinant esamų programų ir priemonių finansavimą arba skiriant papildomų užduočių institucijoms ar kitiems ES organams, kurių pajėgumai ir taip jau beveik išsemti;

12.

pabrėžia decentralizuotų agentūrų, kurios yra būtinos įgyvendinant ES politikos kryptis ir programas, svarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad jos sudaro sąlygas masto ekonomijai sujungdamos išlaidas, kurios paprastai priklausytų kiekvienai valstybei narei, taip pasiekdamos lygiai tą patį rezultatą; pabrėžia, kad reikia atskirai įvertinti visas agentūras biudžeto ir žmogiškųjų išteklių valdymo atžvilgiu ir 2015 m. ir paskesnių metų biudžete skirti joms atitinkamus finansinius išteklius ir personalą, kad jos galėtų tinkamai atlikti joms teisėkūros institucijų skirtas užduotis; taigi pabrėžia, kad Komisijos komunikatas „2014–2020 m. decentralizuotų agentūrų žmogiškųjų ir finansinių išteklių programavimas“ (COM(2013)0519) neturi būti biudžeto projekto pagrindas, kalbant apie agentūras; be to, pabrėžia, kad svarbų vaidmenį atlieka Darbo grupė decentralizuotų agentūrų klausimais, kuri, siekdama užtikrinti darnų požiūrį, turėtų atidžiau ir pastoviau prižiūrėti decentralizuotų agentūrų vystymąsi; tikisi, kad ši darbo grupė laiku iki biudžeto svarstymo Parlamente pristatys pirmuosius savo rezultatus;

13.

primena apie bendrą pareiškimą dėl ES specialiųjų įgaliotinių, kuriame Parlamentas ir Taryba susitarė išnagrinėti galimybę perkelti asignavimus ES specialiesiems įgaliotiniams iš Komisijos biudžeto (III skirsnis) į Europos išorės veiksmų tarnybos (X skirsnis) biudžetą 2015 m. biudžeto vykdymo procedūros metu;

14.

primena, kad 2014 m. biudžetui numatyta bendra mokėjimų asignavimų suma lieka mažesnė nei ta, kuri, kaip manoma, yra būtina ir kurią pasiūlė Komisija savo pradiniame biudžeto projekte; pažymi, kad, kaip numatyta naujame DFP reglamente ir naujoje bendrojoje mokėjimų maržoje, Komisija turėtų patikslinti mokėjimams nuo 2015 m. taikomą viršutinę ribą, ją padidindama suma, kuri būtų lygiavertė 2014 m. įvykdytų mokėjimų ir 2014 m. DFP mokėjimų viršutinės ribos skirtumui; yra labai susirūpinęs dėl to, kad 2013 m. beprecedentis nesumokėtų sąskaitų skaičius, kuris siekia 23,4 mlrd. EUR vien tik 1b išlaidų kategorijoje, negali būti padengtas neviršijant nustatytų 2014 m. ribų; ragina atitinkamus lankstumo mechanizmus mobilizuoti į 2014 m. mokėjimus ir pabrėžia, kad nesitikima, jog net tai bus pakankama, kad būtų galima išvengti didelio panaudojimo deficito 2014 m., pabrėžia, kad iš esmės dėl pasikartojančio mokėjimų asignavimų trūkumo susidarė precedento neturintis ypač aukštas neįvykdytų įsipareigojimų lygis, ypač paskutiniais keleriais metais;

15.

primena, kad pagal Sutartį (4)„Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija užtikrina, kad būtų prieinamos finansinės priemonės, kurių reikia, kad Sąjunga galėtų vykdyti savo teisinius įsipareigojimus trečiosioms šalims“; tikisi, kad Komisija savo biudžeto projekte pasiūlys tinkamą mokėjimų asignavimų lygį, paremtą realiomis prognozėmis, o ne politiniais motyvais;

16.

primygtinai reikalauja naudotis visomis pagal DFP reglamentą prieinamomis priemonėmis, įskaitant nenumatytų atvejų rezervo panaudojimą, taip pat, jei vis dar bus įrodyta, jog reikalinga, ir tik kaip kraštutinę priemonę – mokėjimų viršutinės ribos persvarstymą, kad Sąjunga galėtų įvykdyti savo teisinius įsipareigojimus ir nesutrukdytų arba neuždelstų mokėjimų visiems suinteresuotiems subjektams, pvz., tyrėjams, universitetams, humanitarinės pagalbos organizacijoms, vietos valdžios institucijoms ir MVĮ, ir tuo pat metu sumažintų neįvykdytų mokėjimų metų pabaigoje sumą;

17.

primygtinai reikalauja, kad visų specialių finansavimo šaltinių (lankstumo priemonė, nenumatytų atvejų rezervas, ES solidarumo fondas, Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas ir neatidėliotinos pagalbos rezervas) panaudojimas būtų įtrauktas į biudžetą viršijant DFP mokėjimų viršutinę ribą;

18.

ragina Komisiją atsižvelgiant į nerimą keliančią humanitarinės pagalbos mokėjimų asignavimų padėtį pačioje 2014 m. pradžioje, ypač į 160 mln. EUR mokėjimų asignavimų skolą humanitarinei pagalbai, perkeltą iš 2013 m. į 2014 m., imtis visų reikiamų priemonių ir kuo greičiau reaguoti siekiant užtikrinti, kad 2014 m. ES humanitarinė pagalba būtų tinkamai teikiama; pabrėžia, kad humanitarinei pagalbai skiriamų mokėjimų asignavimų lygis turėtų atitikti galimą įsipareigojimų asignavimų didėjimą ir į tai turi būti atsižvelgiama 2015 m. biudžeto projekte;

19.

primena bendrą pareiškimą dėl mokėjimų asignavimų ir Parlamento ir Komisijos dvišalį pareiškimą remiantis susitarimu dėl 2014 m. biudžeto; ragina Komisiją reguliariai informuoti biudžeto valdymo instituciją apie mokėjimų panaudojimą ir apie neįvykdytų įsipareigojimų padėties pokyčius einamaisiais metais ir primygtinai reikalauja, kad būtų reguliariai rengiami tarpinstituciniai susitikimai, siekiant stebėti mokėjimų padėtį;

20.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.